-
R. Karoblis: kariuomenės parama didės, bet krizę valdyti turi Vyriausybė 4
Šiuo metu daugiau kaip šimtas karių budi oro, jūrų uostuose ir pasienyje, transportinius skrydžius vykdo karinės oro pajėgos, artimiausiu metu į operacijų centrą ketinama deleguoti karininkų.
„Krašto apsaugos sistema ir pirmiausia kariuomenė ekstremalios situacijos atveju yra remiančioji institucija“, – žurnalistams pirmadienį sakė R. Karoblis.
„Į ekstremalios situacijos centrus jau paskirti karininkai, kurie galėtų pasidalyti kariuomenės ekspertize“, – pridūrė jis.
Ministras BNS kiek vėliau patikslino, kad į operacijų centrą deleguoti numatoma operacinius karininkus, viešųjų ryšių ir kitų sričių specialistus.
Krašto apsaugos sistema ir pirmiausia kariuomenė ekstremalios situacijos atveju yra remiančioji institucija.
Pastarosiomis dienomis opozicija ir kai kurie medikai paragino, kad krizės valdymą perimtų R. Karoblis arba karininkas. Šiuo metu ekstremalios situacijos operacijų vadovas yra sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.
R. Karoblis pabrėžė, kad ekstremalių situacijų valdymu turi rūpintis Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
„Kiekvienas turi daryti savo darbą. Krizę valdyti turi institucijos, kurios yra atsakingos, arba pagal kitų šalių patirtį (tai turi būti daroma) Vyriausybės arba premjerų lygiu“, – teigė ministras.
R. Karoblio teigimu, jei krizė gilės, kariai ateityje galės padėti vidaus reikalų sistemai užtikrinti viešąją tvarką, izoliuoti tam tikras teritorijas.
Siekiant suvaldyti koronaviruso plitimą, kariuomenė sumažino pratybų skaičių, šauktiniai savaitgaliais neišleidžiami namo, dėl kelių viruso atvejų yra izoliuotų karių – koronavirusas nustatytas Lietuvoje tarnaujančiam olandų kariui ir krašto apsaugoje dirbančiam civiliui asmeniui.
Paaiškino, kodėl nepaleidžiami šauktiniai
Raimundas Karoblis sako, kad šauktiniai, siekiant apsaugoti jų sveikatą, savaitgalį nepaleidžiami namo.
„Buvo klausimų iškilę, kodėl antrą savaitgalį iš eilės nėra paleidžiami (namo – ELTA) šauktiniai. Tai dėl šauktinių sveikatos yra, kad būtų kuo mažiau ryšių su plačiąja visuomenė. Kartu profesinės karo tarnybos kariai, kurie budi su šauktiniais, jie jau visa savaitė dirba kartu su šauktiniais, jie yra kareivinėse nuolat. Imamasi priemonių dėl maksimalaus izoliavimo nuo paslaugų, kurias teikia civiliai kariuomenėje“, – pirmadienį sakė R. Karoblis.
Anot ministro, šauktinių motyvacija šiuo metu yra gera.
„Kalbant apie šauktinius, jie atlieka pareigą ginti tėvynę. Atsiminkime, kad atlikdami savo pareigą, ko gero, tai yra mūsų galimas paskutinis rezervas, jei situacija dar labiau eskaluosis. Daliniuose šauktinių motyvacija gera, turime puikius vaikinus ir merginas, kurie motyvuotai ir stipriai tarnauja kariuomenei ir šituo nelengvu laikotarpiu“, – teigė R. Karoblis.
Stengsis išlaikyti 2 proc. BVP krašto gynybai
R. Karoblis teigia, kad atsižvelgiant į koronoviruso situaciją šalyje, šiais bei kitais metais Lietuva stengsis išlaikyti 2 proc. BVP krašto gynybai. Įveikus dėl viruso kilusią krizę, Lietuva turės grįžti prie politinių partijų įsipareigojimo skirti 2,5 proc. nuo BVP gynybai iki 2030 metų.
„Atsižvelgiant į ekonominę situaciją, yra nukrypai nuo didėjimo trajektorijos. Juolab klausimas yra, kaip po krizės įsibėgės gamintojų poreikiai ir panašūs dalykai, kaip galėtume padaryti tuos pirkimus ir objektyvūs dalykai (...) Šie metai ir kiti metai, matyt, yra 2 proc. nuo BVP išlaikymas (...) 2,5 proc. nuo BVP yra ilgalaikis tikslas, kurio, manau, kai krizę suvaldysim turės būti sprendžiamas, kaip tas tikslas turės būti įgyvendintas“, – teigė ministras.
Kalbant apie šauktinius, jie atlieka pareigą ginti tėvynę. Atsiminkime, kad atlikdami savo pareigą, ko gero, tai yra mūsų galimas paskutinis rezervas, jei situacija dar labiau eskaluosis.
Pasak jo, Lietuva turės grįžti prie politinių partijų įsipareigojimo skirti 2,5 proc. nuo BVP gynybai iki 2030 metų, nes grėsmė iš Rusijos vis dar kyla.
„Tačiau, pirmas dalykas – krašto gynyba niekur nedingsta. Tai yra ilgalaikis klausimas. Su ekstremalia situacija ir šia pandemija tikrai situacija nesikeis. Kaimynas bus toks, koks yra, ir neturėkime dėl jo jokių iliuzijų. Taip kad ilgalaikėje perspektyvoje tai turi būti siekis“, – teigia ministras.
ELTA primena, kad pasirašytame Lietuvos politinių partijų susitarime įsipareigota 2,5 proc. nuo BVP skirti gynybai iki 2030 metų. Prezidentas Gitanas Nausėda, rudens pradžioje susitikęs su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu, teigė, kad Lietuvos pozicija – iki 2030 metų gynybai skirtas lėšas didinti iki 2,5 proc. nuo šalies BVP – nesikeičia.
Siekiant sustabdyti koronaviruso plitimą, Lietuvoje iki kovo 30 dienos įvestas karantinas. Šalies piliečiams draudžiama išvykti, uždarytos parduotuvės (išskyrus, maisto ir vaistines) bei kavinės.
-
Ministro posto netekęs R. Masiulis: R. Karbauskiui pavyko atkeršyti 57
Svarsto rinktis verslą ar politiką
Jis tvirtino, kad per savo politinę karjerą sulaukė pasiūlymų jungtis „praktiškai iš visų politinių jėgų“, bet taip pat svarstys siūlymus grįžti į privatų verslą.
„Tų pasiūlymų toliau aš turiu. Ką aš darysiu, man reikia gerai pagalvoti. Dabar norėčiau porą savaičių paatostogauti ir tada vertinti visus pasiūlymus – tiek politinius, tiek verslo pasiūlymus“, – žurnalistams trečiadienį sakė R. Masiulis.
„Tikrai rimtai svarstyčiau grįžti į verslą“, – pridūrė jis.
Tikrai rimtai svarstyčiau grįžti į verslą.
R. Masiulį susisiekimo ministro poste pakeis Seimo narys Jaroslavas Narkevičius – šis ministro portfelis pagal liepą pasirašytą koalicijos sutartį atiteko Lietuvos lenkų rinkimų akcijai – Krikščioniškų šeimų sąjungai.
Tvirtindamas atnaujintą Vyriausybę prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė neabejojantis, kad R. Masiulis turi politinę ateitį ir gali tapti naujo politinio judėjimo lyderiu.
R. Masiulis teigė, kad neatsisakytų minties kada nors vėl tapti ministru, tačiau nenorėtų grįžti į Susisiekimo ministeriją.
„Šitame (susisiekimo sektoriuje) aš jaučiuosi, kad didžioji dalis darbų jau padaryta“, – sakė ministras.
R. Masiulis susisiekimo ministru dirba nuo 2016 metų gruodžio, ankstesnėje Vyriausybėje jis 2014 – 2016 metais buvo energetikos ministras.
Pavadino R. Karbauskio kerštu
R. Masiulis teigia, kad pirmi ženklai, jog jis bus atšauktas iš ministro pareigų, buvo po Klaipėdos jūrų uosto direkcijos vadovo Arvydo Vaitkaus atleidimo, o susisiekimo ministro pakeitimą R. Masiulis pavadino „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio kerštu.
„Viskas yra paprasčiau, kerštas turėjo įvykti, ir jis įvyko. Žinojau, kas bus po Vaitkaus atleidimo, man buvo pasakyta aiškiai, kad „bus blogai“. Sakiau nuo pirmos dienos, kad greičiausiai man teks palikti šį postą, nes tai buvo pasakyta. Tai buvo aiškiai pasakyta ir autoritetingų žmonių, kurie galėjo tokius dalykus sakyti“, – sakė R. Masiulis.
R. Karbauskis trečiadienio rytą duotame interviu pareiškė, kad susisiekimo ministras buvo pakeistas, nes R. Masiulio kuruotose srityse buvo daugiausiai problemų.
„Tai buvo ministras, kurio valdymo sferoje buvo daugiausiai problemų. (...) Nebuvo kito ministro, kurį tiek sykių būtumėme kvietęsi į Seimą pateikti ataskaitas, pateikti situacijos analizę“, – teigė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas.
Kaip pavyzdį jis pateikė neįvykdytus žvyrkelių asfaltavimo planus, sprendimą jungti valstybės įmones.
„Visada šnekama apie neskaidrumą, kad skaidriau viskas bus, bet žmogus ne skaidrumu važiuoja, žmogus važiuoja žvyrkeliu ir tas žvyrkelis kartais nepravažiuojamas“, – kalbėjo „valstiečių“ lyderis.
Spaudos konferenciją darbų baigimo proga surengęs R. Masiulis pareiškė, kad jį atleidus R. Karbauskio kerštas pavyko.
„Aš girdėjau tą argumentą, kad žvyrkeliai nėra asfaltuojami, bet jie yra asfaltuojami. Būtų gerai faktais į faktus atsakinėti. Pavyko kerštas ponui Karbauskiui, pavyko“, – tvirtino R. Masiulis.
Susisiekimo ministras jau kurį laiką sakė, kad bus pakeistas po to, kai iš pareigų šių metų kovo pabaigoje atleido Klaipėdos uosto vadovą Arvydą Vaitkų, savivaldos rinkimuose uostamiestyje kandidatavusį su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga.
Jis taip pat sakė, kad „valstiečiai“ yra prašę savo vienmandatėse apygardose tiesti kelius ar asfaltuoti žvyrkelius be eilės.
R. Karbauskis BNS stebėjosi, kad net jeigu kažkas panašaus ir įvyko, kodėl susisiekimo ministras apie tai kalba tik palikdamas pareigas.
„Ką, atmintis pabudo tik dabar?“, – sakė R. Karbauskis.
Jis teigė, kad ministras turėjo apie tai informuoti teisėsaugą arba premjerą Saulių Skvernelį, bet to nepadarė: „Tai jis dabar arba meluoja, arba nuslepia nuo teisėsaugos institucijų labai svarbią informaciją apie korupciją“.
R. Masiulio teiginius apie kerštą politikas pavadino „paistalynėmis“ ir tvirtino niekada neprotegavęs A. Vaitkaus asmeniškai.
„Jis visiškai pakartojo Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio taktiką – Karbauskis keršija ir kažkas mane spaudžia“, – kalbėjo R. Karbauskis.
Nomenklatūra niekada už tai neatleis
R. Masiulis teigė, kad su būsimu ministru susitiks artimiausiu metu ir perduos jam darbus, kuriuos jis turėtų tęsti.
Viskas yra paprasčiau, kerštas turėjo įvykti, ir jis įvyko. Žinojau, kas bus po Vaitkaus atleidimo, man buvo pasakyta aiškiai, kad „bus blogai“.
„Su Jaroslavu Narkevičiumi susitiksime artimiausiu metu, jam perduosiu darbus, kurių yra nemažai. Pirmiausia – e-tolling sistema. Projektas jau seniai atiduotas Seime, bet jis sustabdytas, mano žiniomis, vien dėl to, kad R. Masiulis yra susisiekimo ministras. Ką prezidentas turėjo omeny, sakydamas, kad Seime nėra palaikymo, tai va, projektas sustojęs“, – teigė R. Masiulis.
Jis teigė taip pat prašysiantis naujojo ministro, kad apgintų susisiekimo sektoriaus auditorius.
„Kai pasklido gandas, kad manęs nelieka, sistema atsigavo, šiek tiek pereina į kontrapuolimą. Švietimo sektoriaus įmonės susivienijo ir dabar prašo atskleisti mūsų auditorių tapatybes. Greičiausiai dėl keršto. Reikia kovoti su savo klaidomis, o ne auditoriais, kurie tai nustatė. Gal čia noras įbauginti, kad niekada susisiekimo sektoriaus auditoriai nedrįstų audituoti kitų sektorių“, – sakė laikinasis ministras.
„Keršto dvasia dabar šiek tiek vyrauja“, – pridūrė jis.
R. Masiulis taip pat sakė siūlysiantis pirmosiomis rugsėjo dienomis skelbti Jūrų uosto vadovo konkursą, nes įdarbinimo agentūra rekomendavo rugpjūtį nedaryt konkurso, nes žmonės atostogauja.
R. Masiulis viliasi, kad tokios būklės kelių, kurie buvo atrasti jo valdomos ministerijos, nebus ateityje.
„Pakeisti standartai, kad legaliai nebūtų galima ploninti asfalto ir kad tikrinimas būtų griežtesnis. Matome, kad to tikrinimo nebuvo. Netikiu, kad nebuvo žinoma, kad kelių kokybė tokia bloga, kokią mes pamatėme. (...) Dabar neįmanoma pasislėpti blogai darant kelius“, – teigė R. Masiulis.
Pasak laikinojo ministro, tai, kad politinių užsakymų stalas Lietuvoje baigėsi, labiausiai siutina politikus.
„Susisiekimo ministras yra tas, kuris į Seimą turbūt iš visų ministrų daugiausiai kviečiamas, nes kiekvienas Seimo narys turi savo apygardą, kurioje yra neišasfaltuotas žvyrkelis, ir nori, kad be eilės būtų išasfaltuotas. Aš ne išimtis, kiti ministrai patvirtins, kad tokių pageidavimų yra visą laiką susisiekimo ministrui, bet, deja, užsakymų stalas baigėsi. Visi žvyrkeliai daromi pagal objektyvius kriterijus“, – sakė laikinasis ministras.
Pasak jo, žvyrkelių asfaltavimas vykdomas pagal planą.
„XV Vyriausybė išasfaltavo 382 km žvyrkelių, XVI Vyriausybė – 192 km, o mes – jau 827 km, realybė yra kitokia, nei bandoma perteikti. Visi šie darbai buvo daromi rimtų reformų eigoje. Įsivaizduokite, kai Kelių direkcija turi keisti didžiąją dalį savo personalo, tai keičiant juos naujais ir vykdyti programą bei darbus yra didelis pasiekimas“, – teigė R. Masiulis.
Nomenklatūra man niekada neatleis už to lizdo išvalymą.
Komentuodamas įgyvendintus pokyčius „Lietuvos geležinkelių“ viduje, R. Masiulis sakė, kad nomenklatūra niekada už tai neatleis.
„Lietuvos geležinkeliai“ buvo valstybė valstybėje, kuri griuvo per vieną naktį, viskas pasikeitė ir turime dividendus mokančią bendrovę. 2 tūkst. žmonių buvo atleisti iš bendrovės. (...) Įmonė to nepajuto, bet nomenklatūra man niekada neatleis už to lizdo išvalymą“, – sakė laikinasis ministras.
R. Masiulis teigė kol kas norintis pailsėti ir dabar apie savo ateitį negalvojantis, bet patikino neatsisakantis ateityje dirbti tiek privačiame, tiek valstybiniame sektoriuje.
„Per savo politinę karjerą turėjau praktiškai turėjau iš visų politinių jėgų pasiūlymų dalyvauti politinėje veikloje. Tų pasiūlymų ir toliau turiu. Ką darysiu, man reikia gerai apgalvoti, dabar norėčiau porą savaičių paatostogauti, tada vertinti visus pasiūlymus. Rimtai svarstyčiau grįžimą į verslą. (...) Neatsisakau minties ateityje būti ministru. Mano tikslas – dirbti valstybei“, – teigė R. Masiulis.
ELTA primena, kad prezidentas Gitanas Nausėda praėjusią savaitę pasirašė dekretą dėl kandidato į susisiekimo ministrus – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos nario Jaroslavo Narkevičiaus.
