„Jie visada buvo šalia manęs, visada skatino. Kai jų nėra, su kažkuo turi pasišnekėti, yra brolis, žmona, uošviai, draugai“, – šnekėjo R. Žemaitaitis.

Anot R. Žemaitaičio, reikia, kad praeitų kažkiek laiko.

„Galbūt metai, du ar keturi, ir emocijos nurims. Tai yra natūralus dalykas“, – pabrėžė politikas. 

R. Žemaitaičio žmona Živilė pasakojo, kad jaučiasi rami.

„Remigijus pavargo, tai yra natūralu“, – pasakojo Živilė.

Pasak R. Žemaitaičio žmonos, politikas daug dirba.

„Jeigu jis sako, kad žmona pavargo, nelaikau to vargu, – tęsė ji, – visi žmonės tiek mano darbe, tiek aplinkoje vertina, kad aš daug darau viena ir visą laiką esu viena.“

„Remigijus yra savo veikloje, darbuose, stengiasi dėl kitų žmonių, kad jie atitinkamai padarytų tai, ką turi padaryti“, – pasakojo R. Žemaitaičio žmona.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Politiko žmonai tai yra savaime suprantama.

„Jis daro savo darbą, stengiasi tam tikroje srityje pasiekti kažką, aš kompensuoju kitose vietose. To nelaikau kažkokiu sunkumu“, – aiškino žmona Živilė.

Aistè šiuo metu yra Majamyje, kur uraganas pridarė ne tiek daug žalos. Tačiau nors šioje pakrantėje situacija ramesnė, tai, ką tenka stebėti per žinias, merginos teigimu, išties šokiruoja.

„Labai pasisekė, kad uraganas aplenkė mus. Jis pasiekė Tampos regioną, tad žmonės iš ten kėlėsi arba į viršų, arba iki Majamio. Viskas dabar yra paskendę, tačiau, kaip supratau, nebuvo labai rimtų nutikimų. Aišku, bus finansiniai nuostoliai“, – teigė Aistè.

Mergina pripažįsta, kad laukti tokio siaubūno buvo baisu.

„Trečiadienis buvo labai keista diena, ypač mums, kurie nesame pripratę prie uraganų. Ačiū dievui, kad nebuvau epicentre“, –  pasakojo dainininkė.

LNK stop kadras.

Pasak atlikėjos, galime pasidžiaugti, kad nebuvo taip baisu, kaip galėjo būti.

„Blogiausias scenarijus neišsipildė. Tačiau žmonėms yra rekomenduojama vis dar likti užsidarius namuose. Po tokių įvykių didesni nuostoliai nutinka tada, kai gyventojai per anksti išeina iš namų, kai dar būna visokių elektros kabelių, daugybė vandens. Taip pat kanalizacija yra pakilusi, tad žmonės gali užsikrėsti infekcijomis ir pakenkti savo sveikatai“, – akcentavo Aistè.

LNK stop kadras.

Vis dėlto pasiruošimas uraganui ir Majamyje buvo stiprus.

„Majamyje visi labiausiai bijo vandens potvynio, dėl to visur dedasi smėlio maišus. Taip pat mačiau, kad žmonės savo namus apvyniojo virvėmis, kad neišskristų stogas. Apsaugos būdų yra įvairių, čia pasireiškia kiekvieno kūrybiškumas“, – pasakojo dainininkė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

JAV Floridos valstiją trečiadienio vakarą užgriuvęs uraganas „Milton“ susilpnėjo iki pirmosios kategorijos audros, tačiau ketvirtadienį ryte vis dar buvo registruojami galingi vėjai, kurių greitis siekė iki 150 km/h.

Su žmona Renata M. Jampolskis augina vienturtę dukrą Viltę.

Tėtis sako, kad prieš šį rugsėjį jaučiasi kaip niekada ramus – nors mergaitė pradės eiti į kitą mokyklą, aktorius sako, kad viskas eina tik geryn ir geryn.

„Viena iš tos mokyklos politikų yra tokia, kad vaikai atlieka namų darbus mokykloje. Manau, šita dalis patiks tiek man, tiek dukrai, kuri galės namuose užsiimti kita veikla“, – sakė tėtis.

Anot M. Jampolskio, tėvų užduotis yra ne apsaugoti vaiką nuo absoliučiai visko, o padėti jam patirti tikrą gyvenimą su tvirtu užnugariu ir nepametant galvos.

„Negali vaiko užauginti šiltnamyje. Jis turi pažinti, kaip atrodo tikrasis gyvenimas“, – kalbėjo M. Jampolskis.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Nors tikrasis gyvenimas ne visada paglostys ar bus patogus, tėvai yra tam, kad vaikas po bet kokių patirčių turėtų, kur saugiai grįžti.

„Pagrindinė tėvų užduotis yra praleisti pro tą gyvenimo mokyklą saugiai, kad vaikas neužsimuštų, nesusižeistų ir neišprotėtų. Visas kitas pamokas – mėlynes, širdies skausmus – turi išgyventi, kaip ir visi“, – sakė M. Jampolskis.

I. Puzaraitė-Čepononienė – dviejų vaikų mama. Be sūnaus Toro jiedu su vyru taip pat augina dukrelę Gloriją. Anot mamos, pirmas rugsėjis mokyklos suole kiek nustebino – moteris galvojo, kad bus sunkiau.

„Pradedant lankyti darželį ir su darželiu išsiskiriant, tėvams tai buvo jautresnis momentas. Bet supranti, kad tavo vaikas atitenka į geras rankas“, – sakė mama.

Dainininkė džiaugėsi, kad sūnus galės pats tvirčiau atsistoti ant kojų ir patirti pasaulį.

„Jis pradės gyvenime mokytis savarankiškumo, daug gerų dalykų, ir susipažins su pasauliu dar plačiau. Čia reikia tik pasidžiaugti“, – šypsojosi mama.

Anot moters, jaudulys kyla ne tiek dėl naujų potyrių, bet dėl to, kaip juos išgyvens jautrus berniukas.

Čia reikia tik pasidžiaugti.

„Aš išgyvenu dėl to, kiek mano vaikas dėl to išgyvena – pirma klasė, nauji draugai, nauji mokytojai, nauja aplinka. Daug naujovių. Nežinau, kaip seksis, bet manau, pradžia nebus labai lengva“, – sakė ji.

Mama sako, kad pirmagimis Toras – jautri siela, tad pokyčiai gali įnešti sumaišties.

„Mano pirmagimis sūnus yra šiek tiek jautresnis, tad nauja aplinka gali jį subalamutinti iš pradžių. Bet manau, kad bus gerai“, – kalbėjo I. Puzaraitė-Čepononienė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Ji atskleidė, kad kartais girdi replikų, neva, mokykla yra lažas ir vargas. Nuo tokių kalbų mama sūnų saugo.

„Mokyklą minime tik geru žodžiu, kad vaiką nuteiktume. Nors iš šalies visokių replikų būna: „o, sveikas atvykęs į dvylikos metų liūną, čia tavęs laukia tas ir tas“. Mes nukalbiname, kad viskas bus tikrai gerai“, – atskleidė I. Puzaraitė-Čepononienė.

Dainininkė sakė, kad namų darbų ruošos visai nebijo – sūnus yra atsakingas, tad su pasiruošimu pamokoms sunkumų kilti neturėtų.

„Didžiausia baimė yra pirminė adaptacija. Bet tikiuosi, kad viskas bus lengva ir paprasta“, – vylėsi pirmoko mama.

Taip pat žiūrėkite: Skaudi pamoka išmokiusi Irūną pasakyti „ne“:

Du vaikus su žmona auginantis tėtis sako, kad prieš rugsėjį sūnus ir dukra turi praeiti savotišką „techninį aptarnavimą“.

„Reikia dantukus ir sveikatėlę sužiūrėti. Uniformytės, batukai, penaliukai – stovime ir baltus  marškinėlius džiaustome prieš saulę, kad greičiau pradžiūtų“, – juokavo R. Mackevičius.

Mackevičių šeimoje, anot tėčio, pasiruošimas mokslo metams vyksta sklandžiai.

„Mes viską darome komandiškai. Viską aptariame, niekam nėra paliepimų ar nurodymų. Sutariame, kad reikia ruoštis, visi noriai tai daro“, – pasakojo R. Mackevičius.

Mes viską darome komandiškai. Viską aptariame, niekam nėra paliepimų ar nurodymų.

Projekto „Lietuvos balsas“ vedėjas juokauja, kad su žmona per vasarą pavargo nuo vaikų, tad dabar mėgausis laiku sau.

„Prie mokyklos neplanuoju stabtelėti, pradarysiu duris, juos išbersiu ir nuvažiuosiu kuo greičiau. Važiuosiu pas žmoną, nes žinau, kad ji gulės ant kilimo, žiūrės televizorių. Valgysim traškučius, gersim šampaną ir tiesiog nelauksime vaikų, grįžtančių iš mokyklos“, – kvatojo R. Mackevičius.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Surimtėjęs vyras sakė, kad šiemet širdyje kiek neramiau, nei kitais metais – jaunesnioji dukra eis į pirmą klasę.

„Mano mažoji bus pirmokė, dėl to nerimauju labiausiai – gal bus kokių naujokų, sujungtos klasės ir panašiai. Norisi, kad gerai jaustųsi. O dičkis... Viskas su juo bus gerai!“ – sakė tėtis.

Anot jo, sunkiausia per mokslo metus yra įsibėgėti, kol pavyksta atsistoti į rutinos vėžes.

„Kai gausime rutiną, visi žinos, kurią dieną kokie būreliai, manau viskas eisis kaip iš pypkės. O paskui, žiūrėk, ir Kalėdos!“ – šypsojosi R. Mackevičius.

Elegantiški ir pasipuošę stilingais juodais drabužiais E. ir M. Vitulskiai profesionaliai vengia rugpjūčio tvankumo. M. Vitulskio pečius dengia juodas įspūdingo dizaino švarkas ir iš šono atrodo, kad lauke – kuklūs 18 laipsnių šilumos. Beveik du dešimtmečiai pramogų versle išmoko pamiršti apie karštį.

Paklausta, ar vyras vasarą dirbo pakankamai, E. Vitulskienė juokiasi.

„Pakankamai ir tikrai stropiai!“ – šypsojosi žinomo operos solisto žmona.

E. Vitulskienė džiaugiasi, kad vyras per vasarą paruošė ir staigmenų, kurias publikai parodys artimiausiu metu.

Tikiuosi, kad rudenį pamatysite to darbo vaisius.

„Vasara buvo labai įnirtinga, darbšti. Tikiuosi, kad rudenį pamatysite to darbo vaisius“, – kalbėjo moteris.

Keli pastarieji mėnesiai populiariam dainininkui – ypač užimti. Visgi net ir su gausybe koncertų šiltuoju metų periodu, yra vienas metas, kai darbo dar daugiau.

„Šventiniu periodu viskas dar intensyviau. Stengiamės šeimos vertybines šventes, kaip įmanoma, pasilikti sau, bet šalia viso to yra daug bėgimo. Mūsų vaikai jau kaip ir pripratę. O patys mes kitaip turbūt ir nemokam“, – šypsojosi M. Vitulskis.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Šeima buvo nustebinta žurnalistės klausimo – kaip infliacija paveikė M. Vitulskio koncerto įkainius?

„Greičiausiai tai yra normalu – visi pradėjo kelti kainas aukštuminiai. Su renginių organizatoriais pasikalbame, tai normalu, kad atėjus kažkokiai krizei kainos kyla“, – sakė dainininkas.

Paklausti, ar M. Vitulskį vakarui dar galima pasikviesti už šimtus, E. ir M. Vitulskiai neslepia, kad tokių kainų – jau nebėra.

„Niekur nebeliko šimtų šioje srityje Lietuvoje. Liko tik tūkstančiai. Tūkstančiais pradėjome skaičiuoti, nes, matyt, galime sau tai leisti. Tokie laikai atėjo“, – sakė E. Vitulskienė.

Vis dėlto kelias valandas pralaukęs tiek policijos pareigūnų, tiek ESO atstovų, nuostolius patyręs žmogus išgirdo stulbinantį atsakymą – jam už tai nebus atlygintina. 

Daugiau apie tai pasakojo nukentėjęs vilnietis Eugenijus Danilovas. 

– Šis įvykis turbūt labai išgąsdino. Važiuojant automobiliu namo, prie Žaliųjų ežerų, ant automobilio nukrito aukštos įtampos laidas. Kaip tai nutiko? 

– Taip, važiavome namo, iš priekio pradėjo rūkti dūmai, kapotas pajuodavęs. Iš karto sustabdėme, kaip tik tuo metu važiavo du motociklininkai, gerai, kad nekliudė jų. 

Kai priekyje pradėjo rūkti dūmai, tada supratau, kad kažkas ne taip, iš karto kirtau per stabdžius.

– Automobilio vaizdo registratoriumi užfiksavote nukritusį aukštos įtampos laidą ant jūsų. Ar važiuodami supratote, kas čia nutiko, ar tik iš rūkstančių dūmų? 

– Kai priekyje pradėjo rūkti dūmai, tada supratau, kad kažkas ne taip, iš karto kirtau per stabdžius. 

–  Jūs keliavote kartu su šeima? 

– Taip, su šeimos nariais važiavome namo. Buvome šoke. Iš pradžių nesupratome, kas čia buvo. Vieni iš automobilio greitai iššoko, nesupratome, kas čia įvyko. 

– Bandėte išlipti iš automobilio, kokie buvo pirmieji veiksmai? Įsivaizduoju, kad ne dažnas žinome, kaip reikėtų elgtis tokioje situacijoje. 

– Vienas žmogus iššoko, kitam sakiau, kad atsargiau, geriau nelipti, bet nepaklausė ir greitai iššoko irgi. Po to pamačiau, kad guli laidas ir geriau atsargiai nuo jo nueiti. 

– Ką tada darėte? 

– Tada buvo iškviesta policija. Pažiūrėjus nebuvo jokių žiežirbų. Po to atvažiavęs ESO panaikino tą laidą. 

–  Įsivaizduoju, kad šiuo metu ESO turi labai daug darbo. Ar teko ilgokai palaukti, kol jie atvyko? 

– Pareigūnų laukėme apie 1 valandą, o ESO apie 2,5 valandos. 

– 2,5 valandos laukėte kelyje? 

– Taip. 

– Kokie yra tolesni veiksmai? 

– Kaip pareigūnai pasakė, iš pradžių reikia užpildyti eismo įvykių deklaraciją, kreiptis pas kaltininką, tai yra ESO. Užpildžius deklaraciją, paskambinus, jie sakė, kad kreipčiausi į savo draudimą. Tada jie tegul prašo kompensuoti mums, paskambinus į savo draudimą, jie sakė, kad to negali padaryti, nes neturiu „Kasko“ draudimo, tiesiog paprastą civilinės atsakomybės draudimą. 

– Dabar jaučiatės taip, kad vieni nuo kitų mėto atsakomybę? Ar iš viso niekas nesuteikia jums jokios pagalbos? 

– Taip, niekas nenori padėti. Vieni nuo kitų mėto atsakomybę. Buvo skambinta į Vilniaus draudikų biurą, ten sakė, kad tai yra išvis nedraudiminis atvejis. Pagal Lietuvos Respubliką eismo įvykis yra tada, kai nukenčia bent viena transporto priemonė, o čia kaip tik nukentėjusi, bet sako, kad tai nėra draudiminis atvejis. 

Elektrikai sakė, kad tokia įtampa gali nužudyti net per atstumą.

– Įsivaizduoju, jūs tikrai norėtumėte, kad jūsų nuostoliai būtų atlyginti. Galbūt žinote, kokia tai būtų suma, kiek reikėtų mokėti už remontą? 

– Gali būti, kad remontas gali kainuoti iki 1 tūkst. eurų, nes visas priekis buvo sugadintas su laidu.  

– Minėjote, kad tuo metu elektra dingo visur? 

– Taip.

– Kokios mintys sukosi jūsų galvoje? Kokios emocijos, kas dėjosi? 

– Kažkaip iš automobilio atrodė nebaisiai. Baisu, nes važiavo dviratininkai, o elektrikai sakė, kad tokia įtampa gali nužudyti net per atstumą. 

– Ar toje vietoje buvo žmonių, ar vyko eismas? 

– Viskas vyko apie 7 val., kaip tik buvo pikas, nemaža spūstis tuo laiku. 

– Ar tikitės, kad situacija bus atlyginta? Kaip esate nusiteikęs? 

– Nežinau, reikia iš ESO atstovų kažką išgirsti, nes dabar siunčia vieni nuo kitų, nežinome į ką kreiptis. 

– Patikslinkite, elektros laidas buvo palindęs po automobilio kapotu?

– Taip, palindęs po automobilio kapotu, matosi žymės.  

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

ESO atstovė Rasa Juodkienė atsakė, kaip reikėtų vertinti tokią situaciją. 

– Pirmiausia, turėčiau pasakyti, kad neteisingą informaciją suteikė konsultantas, į kurį kreipėsi nukentėjęs vyras. ESO atlygina tokias žalas, yra sukurtas visas mechanizmas. Prašome nukentėjusiojo pateikti laisvos formos prašymą, paaiškinimą apie nelaimę, kas nutiko. Taip pat prašome pridėti visus turimus tuo metu dokumentus. Jeigu kažko trūksta, mūsų darbuotojai susisiekia. 

– Įvyko klaida ir žmogus gavo neteisingą informaciją? 

– Taip. Konsultantas suteikė tikrai neteisingą informaciją. Vietoje to, kad nukreiptų klientą ir paaiškintų, jog yra tokia tvarka ir jam reikia atsiųsti info@eso.lt duomenis, pranešimą apie įvykusią nelaimę, jis buvo nukreiptas neteisingai. 

– Krentantys aukštos įtampos laidai. Kaip dažnai tai nutinka, kokios yra priežastys? Neabejotinai audra, bet ar gali būti ir kitos priežastys? 

– Tokių situacijų yra, jų nepasitaiko labai daug. Čia tikrai yra milžiniškos audros padariniai. 

– Susidarius tokiai situacijai, žmonės gali kreiptis į jus ir gauti konsultaciją bei atlygį.  

– Žinoma, jeigu yra nukentėjęs žmogus, kviečiame susisiekti ir parašyti info@eso.lt, situacija bus išspręsta.  

Plačiau apie tai papasakojo gelbėtojas K. Pirožnikas.

– Ar dažnai merginos skundžiasi, kad karšta ir kreipiasi pagalbos į gelbėtojus?  

– Taip, dažnai. Mes gelbėjame visus. 

– O kaip gelbėjate merginas nuo karščio?  

– Vandens galime pasiūlyti. Gelbėtojai suteikia saugumo jausmą.  

 – Jūs labai panašus į tėtį, ar ne?  

– Daug kas taip sako.  

– Ar tėtis jus privertė būti gelbėtoju?   

– Ne, jokios prievartos nebuvo. Matydamas iš šono pats užsimaniau dirbti.  

– Jūsų tėtis J. Pirožnikas yra sakęs, kad jaunimas jau nebenori dirbti gelbėtojais. Kas nutiko, kad jūs tapote gelbėtoju?  

– Aš matau potencialą ir perspektyvas šioje profesijoje. Labai džiaugiuosi tuo, ką mano tėtis daro, bet matau, ką dar galima patobulinti ir padaryti, kad statistika būtų dar geresnė.  

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ar gali būti, kad eidamas į šį darbą šiek tiek tikėjotės, kad čia bus ir Pamela Anderson? 

– Ne, bet galiu pasakyti, kad kiti kolegos gelbėtojai labai dažnai tikisi šių dalykų ir sako, kur tos gražios gelbėtojos? 

– Tai kur tos gražios gelbėtojos?  

– Nežinau, negaliu atsakyti. Turbūt deginasi paplūdimyje ir nesiryžta dirbti.  

Mes draudžiame tikrai ne dėl malonumo.

– Sezonas jau prasidėjo. Ar dar neatsibodo Palanga? 

– Pirmą mėnesį yra tikrai patenkinama. Antrą – privažiuoja daug poilsiautojų, atsiranda daugiau šurmulio, darbas pasidaro sunkesnis ir nuobodesnis. Labai dažnai reikia kartoti tam tikras frazes, pavyzdžiui, maudytis draudžiama. Perspėti poilsiautojus su šunimis. Atsibosta. 

– Kas yra gražiausia? Ar smagu vaikščioti įdegusiam?  

– Tikrai taip, turime nemokamą soliariumą visą vasarą.   

– Ar dar yra kažkokių pranašumų?  

– Dirbant gelbėtoju pats stipriausias pranašumas yra galimybė ištobulinti savo psichologinį stiprumą. Žmonės padirbę gelbėtojais tampa labai stiprūs psichologiškai ir žino, kaip reaguoti į tam tikras situacijas, kur reikia šalto proto ir loginio mąstymo. 

– Ar žmonės dažniausiai bėga nuo jūsų ar į jus?  

– Žmonės dažniausiai bėga nuo mūsų, jeigu yra raudona vėliava. Tokia liūdna tiesa. 

– Kaip jūsų lūpose skamba daina „Palangos jūroj nuskendo mano meilė“? 

– Iš gelbėtojų perspektyvos ganėtinai prastai, nes mes esame matę daug skendimų. Esame matę daug liūdnų, tragiškų situacijų, bet tai mus sustiprina kaip žmones. Žinome, kaip reaguoti ateityje iškilus tokioms situacijoms.  

– Ar galimai tai bus Pirožnikų dinastija?  

– Sunku atsakyti į tokį klausimą.  

Palangoje susirinkusių poilsiautojų mentalitetas keičiasi į gerą pusę.

– Ar savo vaikui palinkėtumėte tokio kelio?  

– Norėčiau, kad mano vaikas padirbtų čia ir pajaustų, kas tai yra. Mūsų režimas yra kartais lyginamas netgi su kareivių. Vien dėl to, kad keliamės anksti ryte, bėgame, sportuojame, darome pratimus, plaukiame. Tai labai išugdo discipliną. Tai bent truputėlį vaikui pasiūlyčiau padirbti gelbėtojų, bet ne visą gyvenimą, nes tai yra vasariškas darbas.

– Bet tai nėra jūsų vasariškas darbas? Ar jūs turite kitą profesiją? Ar tai yra jūsų kelias?  

– Ne, aš esu studentas. Gelbėtojai Palangoje reikalingi tik vasarą.  

– Ar žiemą yra budintis?  

– Jeigu vyksta skendimas žiemą, vyksta ugniagesiai gelbėtojai.  

– Ar jūs dieną valgote? Ar turite išlaikyti formą ir dieną valgyti negalima?  

– Ne, šį mitą paneigsiu. Mus maitina labai skaniai. Turime labai gerą virėją, kuri gamina nuostabų maistą ir noriu jai padėkoti.  

– Ar keičiasi Palangos poilsiautojų mentalitetas?  

– Palangoje susirinkusių poilsiautojų mentalitetas keičiasi į gerą pusę. Galima pastebėti tokią tendenciją. Tačiau pastebiu dar kitą tendenciją, kad atvažiuoja daug užsieniečių, kurie nėra susipažinę su Lietuvos įstatymais, Lietuvos Konstitucija ir dėl to kyla daugiausia problemų su jais aiškinantis, kaip reikia elgtis.  

– Kad jūsų širdis būtų rami, ko reikia žmonėms palinkėti?  

– Žmonėms reikėtų palinkėti sąmoningumo. Svarbiausia yra mąstyti logiškai, jeigu yra iškelta raudona vėliava, jeigu draudžia gelbėtojai maudytis, neiti į jūrą. Mes draudžiame tikrai ne dėl malonumo. Daug žmonių galbūt mano, kad draudžiame dėl to, nes mums gaila. Mums negaila, mums paskui gaila matyti jų artimuosius apsiašarojusius, kai traukiame jų kūnus. Tai pats nuoširdžiausias patarimas – būkite sąmoningi. 

– Ką jūs darote Klaipėdoje, pajūryje?

– Aš tai gyvenu, o ką daro atvykę žmonės – nežinau. Turbūt tą, ką ir kiti turistai – vaikšto, valgo, gyvena, pykstasi, taikosi, augina vaikus, žaidžia su jais, skaito knygas, mėgaujasi ilgais pasivaikščiojimais pajūriu ir visais kitais mažo miesto malonumais. Klaipėda – mažas miestas. Aš labiausiai jį vertinu už tai, kad jis mažas, kad yra nedaug žmonių, nereikia stovėti spūstyse.

– Čia dabar jau jūsų namai?

– Na, aš Lietuvą vadinu savo namais, bet Klaipėdoje turiu namus jau beveik penkiolika metų.

– Ką veiksite per atostogas Klaipėdoje?

– Aš būsiu ne tik Klaipėdoje. Turiu planų, kaip kiekvieną vasarą – ir ežerinių, ir truputį paskraidyti, ir koncertuoti.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ar yra Klaipėdoje mėgstamiausia vieta, kurią per atostogas aplankysite?

– Kadangi aš čia gyvenu, man beveik visą laiką atostogos. Kai grįžtu į Klaipėdą, man sulėtėja ritmas ir aš gyvenu ramesniu, vaikų aptarnavimo režimu, savo pačios režimu – sportu, knygomis, kūrybiniais dalykais.

Turiu tokią svajonę, kad Klaipėdos žmonėms atsirastų įprotis eiti į miestą, nes man kartais to labai trūksta. Pati gyvenu Senamiestyje ir labai mėgstu išeiti iš namų valandėlei, prasukti ratą.

Žmonių čia yra, jie čia gyvena. Man atrodo, kad visi po savo inkilėliu susitupi ir nėra tokio įpročio, gal bijo oro. Bet terapiškai tie ilgi pasivaikščiojimai visiems nepaprastai naudingi. Tada iš tikrųjų atgytų miestas.

– Tikri palangiškiai keikia vasarą dėl žmonių kiekio. Ar Klaipėdoje tai jaučiasi? Ar jaučiasi turistų perteklius?

– Ne, koks perteklius, kokių turistų? Esu sakiusi, kad dažnai jaučiuosi Klaipėdoje taip, tarsi gyvenčiau sodyboje, tokia viena. Aišku, vasarą Klaipėdoje yra didelių renginių, kai nėra kur praeiti – Jūros šventė, džiazai, aludarių diena, visų net neišvardinsiu.

Aš tuo metu stengiuosi išvykti, nes tokios Klaipėdos nemyliu. Bet žmonės atvažiuoja dėl tos šventės, čia vyksta daug koncertų.

Klaipėda tikrai turi savo magijos.

– Yra kelios naujienos. Žinau, kad dabar gali plaukti laivu, prisišvartuoti prie restorano ir valgyti. Ar bandėte jau tokią naujieną?

– Kai turėsiu laivą, išbandysiu.

– Dar naujiena – apžvalgos ratas.

– Taip, šis apžvalgos ratas yra naujiena. Aš dar nebandžiau, nežinau. Tikiu, kad visai smagu tomis dienomis, kai jis veikia.

– Kaip atpažinti tikrą klaipėdietį? Ką jis valgo, kaip atrodo?

– Nėra tokių dalykų. Lietuva tokia maža, kad mes čia išvis niekuo neišsiskiriame.

– Nevalgote pusryčiams stintų?

– Aš nei vakare jų nevalgau. Mėgstu agurkus – tokios mano stintos.

– Mes išgirdome, kad vasarą būtina čia grįžti, būtina grįžti į pajūrį.

– Klaipėda tikrai turi savo magijos. Čia yra ir kultūrinis gyvenimas. Visai neseniai buvau Pilies muziejuje, mane jis labai nustebino. Tai buvo labai kokybiškai praleista popietė. Čia visai nebloga situacija su gastronominiais dalykais. Čia yra, kur nueiti, o ir virtuvės įvairiausio lygmens.

Yra bėdų, kaip ir visur, bet yra ir fantastiškų dalykų. Yra tikrai, kur vaikščioti, kur pasėdėti. Labai mėgstama visų pramoga – plaukioti vandens dviračiais.

Amą gniaužiantis kraštovaizdis, kalnai, stepės, kanjonai, moderni architektūra. Kazachstanas, devinta pagal plotą valstybė pasaulyje, drąsiai nusipelnė epiteto, kad visiems, kuriems gamta yra prioritetas, čia yra tikras rojus. 

Dabar tuo įsitikinusi ir socialiniuose tinkluose pusę milijono sekėjų turinti pora iš Kazachstano, kurių gyvenimas aukštyn kojomis apsivertė per vieną dieną. 

„Baigę universitetą nusprendėme keliauti po pasaulį, išvykome į Balį. Tada mūsų draugas nufilmavo mus baseine su plūduriuojančiais pusryčiais. Pasidalinau šiuo vaizdo įrašu socialiniuose tinkluose, turėjau gal tūkstantį sekėjų, bet šis įrašas tapo sensacija. Buvau šokiruota, negalėjau patikėti, kad tai tiesa. Taip viskas prasidėjo“, – pasakojo turinio kūrėja Daiana. 

„Per kovidą užstrigome Balyje. Visi norėjo išvykti, nes bijojo, O mes nusprendėme pasilikti. Tai buvo geriausias laikas – turėjome visišką laisvę, galėjome keliauti ir be visų turistų aplankyti populiarias vietas, viešbučius. Buvome absoliučiai vieni. Pradėjome kuo daugiau filmuoti ir mums tai puikiai sekėsi“, – kalbėjo turinio kūrėjas Madi. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Vos vienas įrašas pakeitė jaunos poros ateitį. Dabar su šypsena jie sako gyvenantys savo svajone. 

Tarptautinio verslo ir vadybos studijas baigusi pora dabar savo gyvenimo neįsivaizduoja be socialinių tinklų – keliauja po pasaulį ir kasdien internete kuria turinį. 

Jie atrėžė, kad tai nėra tikras darbas, liepė liautis.

Daiana „Instagram“ platformoje turi 100 tūkst. sekėjų, Madi – 517 tūkst. Jie puikiai žinomi ir „YouTube“ auditorijai dėl savo kuriamų kelionių tinklaraščių. 

Žinoma, kaip ir kiekvienam su socialiniais tinklais ateitį kuriančiam žmogui, pirmiausia, teko padirbėti su tėvais, kuriems drąsūs pareiškimai, kad poros darbas bus kelionės po pasaulį, nepasirodė ramią ir užtikrintą ateitį garantuosiantis sprendimas. 

„Pradžioje jie buvo labai skeptiški, ypač, kai dar studijuodama universitete pasakiau, kad noriu tik keliauti po pasaulį. Jie atrėžė, kad tai nėra tikras darbas, liepė liautis. Viskas persivertė, kai išvykome į Balį. Jie buvo labai laimingi. Būna, kad pasiimam kartais juos į keliones kartu, taip jie suprato, ką mes darome“, – prisiminė mergina.

Nors jiems abiem vos 27 metai, žemėlapyje jie jau išbraukė ne mažą dalį aplankytų vietų. 

Neabejotinai dažnas pasvajotų apie tokį gyvenimą, tik neretai sukasi klausimas, kodėl mano kelionių vaizdai nesusilaukia tiek susidomėjimo. Jauna pora sako besistengiantys sekti peržiūras, stebi, kas susilaukia dėmesio. 

„Manau, kad rodome kombinaciją tarp to, ko žmonės tikisi ir kas mums patinka“, – sėkmės receptu dalijosi turinio kūrėja. 

Manau, kad laikas Centrinę Aziją įtraukti į lankytinų vietų žemėlapį.

Tačiau tai ne vienintelis tikslas. Nors jauni, bet supratę, kas tikrai svarbu ir vertinga, pora grįžo į gimtinę tam, kad pasauliui parodytų, kad ir jų gimtinė turi įspūdingų vietų.

„Dabar grįžome į Kazachstaną, nes mano tikslas ir svajonė – reklamuoti turizmą gimtinėje. Taip apjungsiu jau turimas žinias, nes Kazachstane turime labai daug gražių ir neatrastų vietų. Manau, kad laikas Centrinę Aziją įtraukti į lankytinų vietų žemėlapį“, – teigė keliautojas. 

Kazachstane gyvena kone 20 mln. žmonių, tad jiedu greitai atkerta nesantys žinomi savo šalyje, juos daugiausia seka žmonės iš viso pasaulio, užsienio auditorija.