„Saugokite žmones, ne ginklus“, – buvo parašyta ant vieno demonstranto plakato. Visose JAV vyko šimtai protesto akcijų, be kita ko – Floridoje ir Niujorke.

JAV praėjusiomis savaitėmis būta ypač kruvinų atakų panaudojant ginklą. Gegužės viduryje 18-metis mokykloje Teksase nušovė 19 vaikų ir dvi mokytojas. Dešimt dienų prieš tai kitas 18-metis prekybos centre Bufale Niujorko valstijoje iš rasistinių paskatų nušovė 10 žmonių, beveik visos aukos buvo juodaodžiai.

Žmones į protestus šeštadienį sukvietė judėjimas „Maršas už mūsų gyvybes“, kurį įsteigė žudynių Parklande Floridoje 2018 metų vasarį aukų artimieji ir šaudynes išgyvenusieji. Vienoje judėjimo protesto akcijų už griežtesnius ginklų įstatymus 2018 metų kovą Vašingtone dalyvavo šimtai tūkstančių žmonių.

Praėjus daugiau kaip ketveriems metams daug kalbėtojų šeštadienį neslėpė nusivylimo, kad protestai iki šiol praktiškai nedavė jokių rezultatų.

JAV senatoriai, vadovaujami demokrato Chriso Murphy‘io, šiuo metu derasi dėl ginklų įstatymų reformos. Praeityje konservatyvūs respublikonai ne kartą užkirto kelią JAV ginklų teisės sugriežtinimui. „Amerikiečių žmonių norus žlugdo mažuma“, – sakė viena demonstrantė, turėdama omenyje respublikonus.

JAV prezidentas Joe Bidenas neseniai pateikė kompromisinį pasiūlymą. „Jei mes nesugebame susitarti dėl puolamųjų ginklų uždraudimo, tai bent iki 21 metų padidinkime amžių, nuo kurio galima juos įsigyti“, – sakė prezidentas.

JAV senatoriai susitarė dėl priemonių

Dvipartinė JAV senatorių grupė sekmadienį paskelbė apie priemones, skirtas pažaboti šalyje siaučiantį ginkluotą smurtą, visgi ribotas pasiūlymas toli gražu neatitinka prezidento reikalautų pakeitimų.

„Šiandien mes skelbiame sveiku protu pagrįstą, dvišalį pasiūlymą, skirtą apsaugoti Amerikos vaikus, užtikrinti mūsų mokyklų saugumą ir sumažinti smurto grėsmę visoje šalyje“, – sakoma grupės, sudarytos iš 20-ies įstatymų leidėjų, parengtame pranešime.

Pasiūlymas apima griežtesnius ginklų pirkėjų iki 21 metų biografijos patikrinimus ir didesnius išteklius valstijoms, kad ginklai nepatektų į rankas žmonėms, kurie yra pavojingi kitiems ar sau.

JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) ragino imtis platesnių priemonių po neseniai įvykusių šaudynių, įskaitant šaudynes pradinėje mokykloje Teksaso valstijoje, per kurias žuvo 19 vaikų ir du mokytojai.

Visgi prezidentas sekmadienį pagyrė pasiūlymą kaip „svarbų žingsnį“, nors ir pažymėjo, kad jis neatitinka jo raginimų imtis radikalesnių pokyčių.

„Akivaizdu, kad jis neapima visko, ko, mano manymu, reikia, tačiau tai atspindi svarbius žingsnius teisinga kryptimi ir tai būtų svarbiausias ginklų saugos įstatymas, priimtas Kongrese per pastaruosius dešimtmečius“, – sakoma J. Bideno pareiškime.

Dešimtys civilių aukų buvo rasta masinėje kapavietėje Buzovos kaime netoli Kyjivo.

Tarasas Didichas, Dmytrivkos bendruomenės pirmininkas, į kurią įeina ir Buzovos kaimas, Ukrainos televizijai sakė, kad kūnai rasti griovyje netoli degalinės, o tikslus nužudytųjų skaičius dar nustatinėjamas.

Žuvusiųjų drabužių elementai yra civiliai, o kai kurie – kariniai

Netoli Kyjivo vienos greitkelio degalinės teritorijoje esančiame šulinyje sekmadienį buvo rasti mažiausiai dviejų žmonių lavonai, pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistas.

Anot jo, kai kurie žuvusiųjų drabužių elementai yra civiliai, o kai kurie – kariniai.

Reporteris matė, kaip policijos pareigūnai ir kariškiai, pasitelkę autocisterną, siurbia vandenį iš šulinio.

Viduje, regis, yra du lavonai, vienas iš jų – po miegojimo kilimėliu.

Kūnai buvo rasti greitkelyje į vakarus nuo Kyjivo prie Buzovos kaimo.

Vietos gyventojai teigia, kad žuvusieji galėjo dalyvauti teritorinėje gynyboje.

Ukraina teigia, jog prie Kyjivo esančiose gyvenvietėse po Rusijos pajėgų atsitraukimo buvo rasta daugybė civilių kūnų, ir kaltina Maskvą karo nusikaltimais.

Prie šulinio priėjo moteris, kuri, pažvelgusi vidun, pravirko ir sukniubo ant žemės.

„Mano sūnus, mano sūnus“, – raudojo ji, atpažinusi kūną pagal batus.

Policija laukia išminuotojų, kad šie patikrintų šulinį prieš ištraukiant kūnus.

Improvizuotas kapas yra už sunaikintos degalinės pastato.

Ant kelio matyti tanko vikšrų žymių. Be to, netoli degalinės stovi du sunaikinti tankai.

Augant civilių aukų skaičiui, tarptautinė visuomenė dar kartą pasmerkė žudynes, įskaitant ir Bučos mieste, į šiaurės vakarus nuo Kyijvo, kur Rusijos kareiviai nužudė šimtus žmonių.

Ukraina ir Vakarai kaltina Rusijos pajėgas karo nusikaltimais Bučoje.

Priešingai, tai antrasis pirmosios bangos pikas, penktadienio vakarą Ženevoje žiniasklaidos atstovams sakė PSO skubios pagalbos koordinatorius Michaelis Ryanas.

„Tai, ką dabar matome daugelyje pasaulio šalių, yra antrasis pirmosios bangos pikas ten, kur virusas nebuvo pakankamai suvaldytas, kad būtų užkirstas kelias ligos perdavimui“, – kalbėjo M. Ryanas. Todėl esą tuo labiau būtina toliau nuosekliai laikytis tokių priemonių, kaip rankų higiena, atstumas ir infekuotųjų izoliacija. „Priešingu atveju galime atsidurti situacijoje, kai infekcijos lygis ilgai bus aukštesnis nei mes iš tikrųjų norime“, – pabrėžė PSO pareigūnas.

Tai, ką dabar matome daugelyje pasaulio šalių, yra antrasis pirmosios bangos pikas.

Potencialo antrajai bangai yra, tęsė M. Ryanas, pavyzdžiui, žiemą, kai vėl daugiau žmonių bursis patalpose ir virusas galės lengviau plisti tarp žmonių nei dabar. Esą gali būti, kad virusas reaguoja ir į temperatūrą.

Koronaviruso aukų skaičius pasaulyje viršijo 524 tūkst.

Nuo koronavirusinės infekcijos COVID-19 pasaulyje mirusių žmonių skaičius per 24 valandas iki šeštadienio 8 val. Lietuvos laiku padidėjo 3 379 iki 524 677-ių, rodo Johnso Hopkinso (Džonso Hopkinso) universiteto skelbiami duomenys.

Bendras užsikrėtusiųjų skaičius pasaulyje, universiteto duomenimis, per parą padidėjo 206 890 iki 11 049 505 ir prieaugis buvo gerokai didesnis negu parą anksčiau (148 055).

Po daugiau kaip 1 mln. užsikrėtusiųjų, universiteto duomenimis, nustatyta Jungtinėse Valstijose ir Brazilijoje.

Jungtinėse Valstijose bendras užsikrėtusiųjų skaičius iki šeštadienio 8 val. Lietuvos laiku padidėjo iki 2 793 435, o COVID-19 aukų skaičius išaugo iki 129 432-jų.

Brazilijoje koronavirusinė infekcija nuo pandemijos pradžios buvo diagnozuota 1 539 081 žmogui, o mirė 63 174 gyventojai.

Portalo „Worldometer“ duomenimis, vidutinis mirtingumo nuo koronaviruso rodiklis sudaro 67,9 mirčių milijonui gyventojų. Jungtinėse Valstijose jis sudaro 399 atvejus, o Brazilijoje – 298.

Jiems oponuojančią protesto akciją rengia ir profesinės sąjungos, palaikančios Vyriausybę.

Vežėjų įmonių savininkai tikina, jog įmonės gali masiškai bankrutuoti arba iškelti verslą į užsienį. Profsąjungos teigia, kad toks Vyriausybės žingsnis – logiškas ir būtinas.

Automobilių vilkstinė, lydima policijos, protesto akciją pradėjo 11 val. – nedideliu greičiu suko ratus po Vilniaus centrą. Automobiliai, inscenizuodami verslo laidotuves, judėjo Gedimino prospektu – pro Seimą, kai kurias ministerijas ir Vyriausybę, vėliau važiavo A.Goštauto gatve. 

Vilniaus savivaldybė leido važiuoti 20-čiai vilkikų, dalį jų vairuos patys įmonių savininkai.

Vairuotojai susirinko į kontraprotestą: mums gėda

Trečiadienį prie Vyriausybės, reaguodamos į vežėjų asociacijos „Linava“ protestą, kontraprotestui susirinko Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija (LPSK) bei Vairuotojų profesinė sąjunga. Vairuotojų protesto tikslas – parodyti darbdaviams, kad Vyriausybės priimtas nutarimas, kuriuo nuo kitų metų 28 proc. keliamas bazinis komandiruojamų darbuotojų atlyginimas, yra būtinas ir logiškas žingsnis.

Nuo Seimo 11.00 val., grojant gedulingai muzikai, pajudėjo vilkikų, apkabintų laidotuvių vainikais, eilė.

LPSK pirmininkės Ingos Ruginienės teigimu, vairuotojams yra gėda dėl to, kad darbdavių atstovai reikalauja bloginti darbuotojų sąlygas.

„Gėda mums. Gėda dėl to, kad darbdaviai sugalvoja akciją ir reikalauja mažesnių socialinių garantijų darbuotojams, kurie realiai jiems dirba. Tai yra beprecedentis įvykis, pirmą kartą Lietuvos istorijoje, kai protesto akcijos yra rengiamos, kad būtų pablogintos sąlygos darbuotojams. Mes šiandien sakome, kad negalime pritarti tokiems veiksmams, ir kategoriškai sakome, kad mes esame prieš“, – protesto metu žurnalistams sakė I. Ruginienė.

Gėda mums. Gėda dėl to, kad darbdaviai sugalvoja akciją ir reikalauja mažesnių socialinių garantijų darbuotojams, kurie realiai jiems dirba.

Kartu LPSK vadovė informavo, kad vairuotojai, šiuo metu dirbantys kelyje, protestą palaiko 45 minutėms tiesiog sustodami šalikelėse.

„Taip norima parodyti, kad jie yra už socialines garantijas, didesnį atlyginimą, ir jie pasirengę už tai kovoti. Darbdaviams reikėtų energiją dėti ne tokioms akcijoms, o sėsti prie derybų stalo ir pradėti kalbėtis, kaip pagerinti darbo sąlygas kiekvienam dirbančiajam“, – pridūrė I. Ruginienė.

Jai antrino ir Profesinių sąjungų aljanso vadovas Audrius Cuzanauskas.

„Kada šiuo metu sunkiomis sąlygomis yra išsikovotas didesnis koeficientas – 1, 65, ir Lietuvos bankas yra paskaičiavęs, kad darbuotojams įmonės gali mokėti 2,5 proc. koeficiento ir tai nebūtų jiems nuostolinga, matome unikalų dalyką, kada darbdaviai akivaizdžiai, nusamdę tuos pačius darbuotojus, važiuoja ir vaidina, kad jie negali mokėti ir kad jie žlugs. (...) Tai akivaizdus pasityčiojimas iš žmonių“, – Eltai vairuotojų pasipiktinimą paaiškino A. Cuzanauskas.

Jis patikino, kad darbdavių – vežėjų pelningumas yra apie 6,5 mlrd. eurų, tad reikalavimas bloginti darbuotojams sąlygas yra, pasak A. Cuzanausko, tiesiog užgožiantis viską.

Skundžiasi ir blogomis darbo sąlygomis

Kartu profsąjungų aljanso vadovas įvardijo ir kitas problemas – sunkias tolimųjų reisų vairuotojų darbo sąlygas.

„Vairuotojai stovi su kroviniais nesaugomose aikštelėse – yra aikštelių, kurių vadybininkai juos tiesiog nuvaro. Yra aikštelių, kuriose nėra nei geriamo vandens, nei sanitarinių sąlygų, nieko. Darbuotojai negali laiku grįžti namo, nes manipuliuojama ir darbuotojai negauna komandiruotės įsakymų: tu tiksliai nežinai, kada turėsi grįžti. Yra pilna skambučių, kai darbuotojai sako, jog tris keturis mėnesius darbdavys neleidžia grįžti namo“, – kalbėjo A. Cuzanauskas.

Taip pat, jo teigimu, darbdaviai klastoja dokumentus ir vairuotojams moka grynaisiais pinigais.

„Padaugėjo labai darbo ginčų komisijos posėdžių. Įmonės nesibodi nešti padirbtus dokumentus – yra parašoma, kad darbuotojai gauna grynais po 3, po 4, po 12 tūkst. eurų. Darbuotojui yra išmokama grynais. Klausimas: ar jie yra inkasatoriai, ar jie yra tolimųjų reisų vairuotojai“, – teigė profsąjungų aljanso vadovas.

Kartu A. Cuzanauskas informavo, kad vairuotojai buvo priversti pasiimti nemokamų atostogų beveik metams, kurių metu darbuotojai prarado skaičiuojamą darbo stažą, neturėjo socialinių garantijų bei nebuvo apdrausti.

„Kada matai, kaip atnaujinamas parkas, koks yra pelningumas, tai demonstratyviai dabar rodyti, nusamdžius, kaip vairuotojai kalbėjo – trečiųjų šalių piliečius ir spausti Vyriausybę, ar Seimui daryti spaudimą ir sakyti, kad mes to negalime pakelti, tai yra akivaizdus įžūlumas“, – pridūrė jis.

Vairuotojai ir juos palaikantieji į piketą atvyko užsirišę baltą juostą arba bintą, taip parodydami, kad tolimųjų reisų vairuotojai priversti dirbti net su skaudančiomis ar sulaužytomis rankomis, nes negauna normalios ligos išmokos.

Akcijos metu krovininių automobilių vilkstinė, lydima policijos ekipažų, nedideliu greičiu suka ratus po Vilniaus centrą. Automobilių vilkstinė juda Gedimino prospektu pro Seimą, ministerijas ir Vyriausybę, taip pat važiuoja A. Goštauto gatve. Sunkiasvorės transporto priemonės yra paruoštos inscenizuojant Lietuvos transporto sektoriaus laidotuves.

„Linavos“ sprendimas netenkina

Protesto akciją Vilniuje surengusios Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ vadovas tvirtina, kad Vyriausybės sprendimas labiau apmokestinti komandiruojamų vairuotojų dienpinigius yra neteisėtas ir galbūt nusikalstamas.

„Mūsų netenkina, kad tokie Vyriausybės sprendimai priimami nepamatuojant visų pasekmių transporto sektoriui, nepasitarus su mumis, neišklausius visų argumentų ir, mūsų manymu, pažeidžiant teisės aktų priėmimo tvarką“, – trečiadienį žurnalistams Katedros aikštėje Vilniuje sakė „Linavos“  generalinis sekretorius Mečislovas Atroškevičius.

Jo teigimu, Vyriausybės nutarimo projektas dėl didesnio dienpinigių apmokestinimo buvo pateiktas tik spalio 16 dienos rytą ir jau po dviejų valandų jam buvo pritarta.

„Mūsų manymu, teisinėje valstybėje tokių dalykų tikrai negalima toleruoti. Mes norėtume, kad valdžia elgtųsi atsakingai, sprendimus priiminėtų galvodama apie pasekmės. Kad nebūtų taip, jog po vienerių ar dvejų metų nebebus žmonių, kurie galėtų atsakyti už savo veiksmus, kurie tikrai padarys labai didelę žalą Lietuvai“, – tvirtino „Linavos“ vadovas.

Jis pabrėžė, kad Vyriausybės sprendimas priimtas Europos Komisijoje vykstant paskutiniams svarstymams dėl Mobilumo paketo, kuris gali būti ypač žalingas Lietuvos transporto sektoriui.

„Tokiu metu daryti nepamatuotus sprendimus yra ne tik neatsakinga, bet gal ir nusikalstama“, – piktinosi M. Atroškevičius.

M. Atroškevičius žurnalistams teigė, kad profesinių sąjungų atstovai turi teisę išsakyti savo poziciją, tačiau jų veiksmus vadino liguistais ir isteriškais.

„Kiekvienas turi teisę išsakyti savo nuomonę, tik man nepatinka ta isterija, kuri lydi visus šiuos veiksmus. (...) Profesinės sąjungos liguistai reaguoja į mūsų akciją, bet tegul reaguoja“, – sakė M. Atroškevičius.

Jis pabrėžė, kad Vyriausybės sprendimas dėl didesnio dienpinigių apmokestinimo neišspręs visų vairuotojų socialinių problemų.

„Tai yra visuomenės klaidinimas. Nei Mobilumo paketas, nei koeficiento (atlyginimo dydžio, kurį mokant būtų neapmokestinami dienpinigiai – BNS) padidinimas neišspręs visų socialinių garantijų, tai nėra panacėja. Reikia dirbti darbus, gerinti darbuotojų darbo sąlygas, mes esame už tai. (...) Šiandien sukelt visas problemas ant darbdavių pečių būtų mažų mažiausiai nesąžininga“, – tvirtino „Linavos“ vadovas.

Vyriausybė spalį nutarė, kad komandiruojamų darbuotojų dienpinigiai nuo kitų metų sausio bus neapmokestinti, jei jų alga siekia 1,65 minimalios mėnesio algos (MMA). Dabar yra taikomas 1,3 MMA koeficientas.

Išplatintame Seimo nario pranešime spaudai teigiama, kad, remiantis LRT Tyrimų skyriaus šaltinių duomenimis, įmonės „Sigmen“ savininkas yra Jurijus Simonenkovas, buvęs Latvijos KGB karininkas. Pasak Seimo nario,  J. Simonenkovo ryšiai per buvusius KGB bendradarbius ir bankų bei metalo prekybos verslo partnerius driekiasi iki pat Rusijos politinių viršūnių, o atsakingosios šalies tarnybos sandorių su „Sigmen“ niekada netyrė.

„Lietuvoje bendrovė „Sigmen“ nevaržomai dalyvauja viešuosiuose pirkimuose ir kituose sandoriuose. „Lietuvos geležinkeliai“ ir jos antrinės įmonės yra vieni iš didžiausių „Sigmen“ klientų. Galima manyti, kad per buvusios KGB darbuotojus, palaikančius ryšius su asmenimis, įrašytais į Lietuvos strateginio partnerio JAV sankcijų sąrašą, norima įsitvirtinti „Lietuvos geležinkelių“ projektuose ir išlaikyti savo įtaką. Todėl labai svarbu išsiaiškinti, ar bendradarbiavimas su tokia įmone nekelia grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui?“ – teigia A. Anušauskas.

Galima manyti, kad per buvusios KGB darbuotojus, palaikančius ryšius su asmenimis, įrašytais į Lietuvos strateginio partnerio JAV sankcijų sąrašą, norima įsitvirtinti „Lietuvos geležinkelių“ projektuose ir išlaikyti savo įtaką.

Prašydamas ministro pirmininko S. Skvernelio inicijuoti įmonės „Sigmen“, sandorių vertinimą, A. Anušauskas pabrėžia, kad strateginis „Sigmen“ tikslas – projektas „Rail Baltica“.

„Rail Baltica“ – Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu pripažintas ypatingos valstybinės svarbos projektu. Šis projektas turės ilgalaikį ekonominį, socialinį, geopolitinį ir finansinį poveikį Lietuvai.

„Labai svarbu, kad būtų užtikrinta šio projekto įgyvendinimo politinė priežiūra ir kontrolė. Atsižvelgiant į tai, o ir tai, kad akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ yra viena iš strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių, būtina tam skirti atitinkamą dėmesį“, – mano A. Anušauskas.

Per dešimtmetį sumokėjo beveik 130 mln. eurų

Valstybės valdomi „Lietuvos geležinkeliai“ ir jų antrinės įmonės per kelerius metus buvusio Latvijos KGB karininko J. Simonenkovo, turinčio ryšių su Rusijos politiniais lyderiais, kontroliuojamai Latvijos įmonei „Sigmen“ per dešimtmetį sumokėjo beveik 130 mln. eurų, skelbia nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) Tyrimų skyrius.

Kaip rodo jo šaltinių duomenys, J. Simonenkovo (formaliai akcijos priklauso žmonai) ir jo aplinkos ryšiai per buvusius KGB karininkus ir agentus veda tiesiai į Vladimiro Putino aplinką ir JAV sankcijomis baudžiamus Rusijos oligarchus. Lietuvoje bendrovė „Sigmen“ nevaržomai dalyvauja viešuosiuose pirkimuose ir kituose sandoriuose.

Strateginis „Sigmen“ tikslas – milijardinis europinis projektas „Rail Baltica“, teigia LRT.

Pasak LRT, specialioji vyriausybinė komisija, tikrinanti Lietuvos strateginių įmonių sandorius, nėra tyrusi sandorių su Rusijos metalurgijos holdingo „Evraz“ ir „ArcelorMittal“ Ispanijos gamyklos atstove „Sigmen“, kuri yra viena didžiausių regione rusiškos vėžės bėgių tiekėjų.

Šių vasarį „Lietuvos geležinkeliai“ pasirašė 11,5 mln eurų vertės sutartį su „Sigmen“, dar šiemet įmonė ketina pirkti bėgių už 36 mln. eurų.

Viešųjų pirkimų tarnybos duomenimis, „Lietuvos geležinkeliai“ Latvijos įmonei iki šiol jau sumokėjo beveik 50 mln. eurų. Sandorių su „Sigmen“ sudarė ir antrinės LG bendrovės: Geležinkelio tiesimo centras 2017 metais iš „Sigmen“ įsigijo prekių už maždaug 4,6 mln. eurų, o 2011–2016 metais LG įmonių pirkimai siekė 85 mln. eurų.

„Sigmen“ klientai, LRT šaltinių duomenimis, yra ir komercinės įmonės, kurios laimi „Lietuvos geležinkelių“ ir antrinių įmonių konkursus.

J. Simonenkovas Latvijos KGB tarnavo su Jevegenijumi Rolduginu, kuris KGB mokykloje mokėsi su Rusijos prezidentu V. Putinu ir yra artimiausiu pastarojo draugu vadinamo Sergejaus Roldugino brolis.

Latvijoje J. Simonenkovas verslą pradėjo nuo KGB kadrinių darbuotojų įkurtos įmonės „Skonto“. Iki 2008 metų jis valdė banką „Multibanka“, kuriam 2005-aisiais JAV pritaikė sankcijas dėl pinigų plovimo.

Iki 2016 metų J. Simonenkovas turėjo bendras įmones su Sergejumi Nosovu, kuris yra patariamojo V. Putino organo Valstybės tarybos narys ir Magadano srities gubernatorius.

Ministerija kreipėsi į VSD

Susisiekimo ministerija, reaguodama į žiniasklaidos pranešimą apie milijoninius „Lietuvos geležinkelių“ sandorius su viena didžiausių regione rusiškos vėžės bėgių tiekėjų Latvijos „Sigmen“, per buvusius KGB karininkus ir agentus turinčia ryšių su V. Putino aplinka ir JAV sankcijomis baudžiamais Rusijos oligarchais, paprašė Valstybės saugumo departamento (VSD) bendradarbiauti, įvertinant potencialas grėsmes ir rizikas.

„Bet kokią informaciją apie galimas rizikas strateginėje įmonėje vertiname labai rimtai. Tikimės, kad VSD įžvalgos mums padės objektyviai įvertinti susiklosčiusią situaciją bei suvaldyti potencialias rizikas „Lietuvos geležinkeliuose. Situacijos aiškumu suinteresuota tiek ministerija, tiek pati įmonė“, – pranešime spaudai sakė susisiekimo ministras Rokas Masiulis.

Pasak pranešimo, ministerija iki šio neturėjo duomenų, leidžiančių įžvelgti rizikos, susijusios su Rusijos metalurgijos holdingo „Evraz“ ir „ArcelorMittal“ Ispanijos gamyklos atstove „Sigmen“ ir „Lietuvos geležinkelių“ sandoriais.

Kreiptis į VSD pirmadienį ketina ir patys „Lietuvos geležinkeliai“, BNS patvirtino įmonės atstovas Mantas Dubauskas. Jis negalėjo paaiškinti, kodėl įmonė anksčiau nesikreipė į saugumą ar kitas specialiąsias tarnybas dėl sandorių su „Sigmen“, nors kreipėsi dėl kur kas mažesnės vertės sandorių su kita – Estijos kapitalo įmone „Skinest Baltija“.

„Paskutinis pirkimas iš „Sigmen“ buvo viešasis pirkimas, ir iš institucijų nebuvo jokios informacijos, dėl kurios būtų pagrindo nesudaryti sandorių“, – BNS sakė M. Dubauskas.

Jis patvirtino, kad pati įmonė anksčiau nesikreipė į teisėsaugos institucijas dėl „Sigmen“, nes tam esą nebuvo pagrindo.

Šį planą Ministrų Kabinetas trečiadienį aptars Vyriausybės pasitarime.

Vyriausybės teigimu, Lietuvoje buvo atliktas pirminis Jungtinės Karalystės (JK) išstojimo padarinių vertinimas (esant ir nesant susitarimui).

„JK išstojus be susitarimo, gali tekti peržiūrėti ir keisti teisės aktus, reglamentuojančius JK piliečių teisinį statusą Lietuvoje, tiesioginius mokesčius, aviaciją ir jūrų transportą, profesinių kvalifikacijų pripažinimą, Lietuvos piliečių, gyvenančių JK, socialines garantijas, fitosanitariją, gyvūninės ir negyvūninės kilmės produktų eksportą. Buvo įvertintas politinis ir galimas finansinis poveikis Lietuvos įmokoms į ES biudžetą ir papildomų pajėgumų poreikis muitinės srityje“, - teigiama Vyriausybės pasitarimo medžiagoje.

Plane taip pat pažymima, kad kiekviena Lietuvos institucija pagal kompetenciją yra atsakinga už nacionalinių pasirengimo JK išstojimui iš ES teisėkūros priemonių numatymą ir įgyvendinimą.

Antradienį Vyriausybės Europos Sąjungos reikalų komisija (VESK) taip pat aptarė pasirengimą Jungtinės Karalystės išstojimui iš Europos Sąjungos. Ypatingas dėmesys buvo skirtas piliečių teisių apsaugos aspektams galimo Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES be susitarimo atveju.

Užsienio reikalų viceministras, komisijos pirmininkas Albinas Zananavičius pristatė „Brexito“ aktualijas ir pabrėžė savalaikio ir atsakingo Lietuvos institucijų pasirengimo visiems „Brexito“ scenarijams svarbą.

„Jungtinėje Karalystėje gyvenančių, dirbančių ir studijuojančių Lietuvos piliečių teisių ir socialinių garantijų išsaugojimas buvo ir yra vienas iš pagrindinių mūsų prioritetų „Brexito“ procese. Su atsakomybe turime pasiruošti ir galimo Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES be susitarimo atveju“, - sakė A. Zananavičius.

ELTA primena, kad antradienį Didžiosios Britanijos parlamentas atmetė sutartį su Europos Sąjunga dėl „Brexito“ sąlygų. Per lemiamą balsavimą 432 deputatai stojo prieš sutartį, kurią Londonas ir Briuselis aprobavo praėjusių metų lapkritį po pusantrų metų trukusių derybų. Šį dokumentą, kurį priimti ragino ministrė pirmininkė Theresa May, parėmė 202 deputatai.

Tad sutartis su ES atmesta 230 balsų skirtumu. Pasak stebėtojų, tai - didžiausias Jungtinės Karalystės premjero pralaimėjimas parlamente per pastaruosius 95 metus.

Dabar beveik nebelieka šansų, kad Didžioji Britanija 2019 m. kovo 29 d. ramiai pasitrauks iš ES. Tarp pagrindinių tolesnių įvykių variantų: pasitraukimas iš ES be sutarties (tai gali turėti katastrofiškų padarinių šalies ekonomikai), „Brexito“ datos atidėjimas vėlesniam laikotarpiui, pirmalaikiai rinkimai arba naujas referendumas, kuris teoriškai gali apskritai atšaukti „Brexitą“.

S. Skvernelis: tai nėra politinė katastrofa

Lietuvos Vyriausybė tęs pasiruošimą scenarijui, kad Britanija iš Europos Sąjungos (ES) pasitrauks be jokio susitarimo, ypatingą dėmesį skirdama Jungtinėje Karalystėje gyvenančių lietuvių teisėms, sako premjeras Saulius Skvernelis.

Tai jis sakė praėjus dienai po to, kai britų parlamentarai atmetė ES ir Jungtinės Karalystės „skyrybų“ sutartį, parengtą po dvejus metus trukusių derybų.

„Scenarijus be susitarimo sukeltų daug nepatogumų visoms pusėms, bet akivaizdu, kad privalome tęsti pasiruošimus būtent tam. Tą ir darysime“, – trečiadienį sakė S. Skvernelis.

Pasak premjero „lieka labai daug neatsakytų dėl šio scenarijaus įgyvendinimo, bet Vyriausybė kartu su partneriais imsis visų reikalingų paruošiamųjų veiksmų, siekiant apsaugoti mūsų piliečių, gyvenančių Jungtinėje Karalystėje, interesus“.

Britų parlamento sprendimą S. Skvernelis pavadino „nuviliančiu signalu visai racionaliai Europai“.

„Belieka apgailestauti, kad Jungtinėje Karalystėje nesugebėta prieiti prie bendros vizijos, kaip derėtų įgyvendinti referendumo sprendimus“, – teigė S. Skvernelis.

Visgi ministras pirmininkas sakė, kad ši situacija galiausiai gali tik sustiprinti ES.

„Tai nėra politinė katastrofa. Tikiu, kad net ir po šios turbulencijos ES išeis tik sustiprėjusi“, – sakė premjeras.

Premjero komentarą BNS perdavė jo atstovas spaudai Tomas Beržinskas.

Britų parlamentas antradienį 432 balsais prieš 202 atmetė premjerės Theresos May (Terezos Mei) planą, kaip būtų galima sklandžiai išvesti Britaniją iš Europos Sąjungos.

„Šių metų pabaiga atspindi kelerių metų mūsų pastangas ir įdirbį aktyviai plėtojant Lietuvos fintech ekosistemą, kuri žengia į kokybiškai naują etapą. Šalies reguliacinės aplinkos privalumus vertina ne tik startuoliai, bet ir pasaulinio lygio finansų inovacijos įmonės“, - pranešime sako Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas.

„Google Payment Lithuania“ yra viena iš „Alphabet Inc.“ („Google“ patronuojančioji bendrovė) grupei priklausančių įmonių. Numatoma, kad bendrovė, turėdama elektroninių pinigų įstaigos licenciją, galės leisti elektroninius pinigus ir teikti mokėjimo paslaugas, užtikrinančias sklandų elektroninių parduotuvių darbą Europoje, kartu kurdama ir kitus Lietuvos bei kitų Europos ekonominės erdvės vartotojams skirtus produktus.

Šiuo metu Lietuvoje licencijuota daugiau nei 100 fintech įmonių, informuoja Lietuvos bankas. Populiariausia fintech įmonių veikla - mokėjimai, elektroninių pinigų leidyba ir skolinimosi platformos.

Centrinio banko teigimu, siekis kurti ir palaikyti palankią aplinką, skatinančią konkurenciją ir pažangias inovacijas finansų srityje, yra viena iš Lietuvos banko 2017-2020 m. strateginių krypčių.

M. Dubnikovas: tai Lietuvos pergalė

Leidimas teikti elektroninių mokėjimų paslaugas JAV interneto milžinės „Google“ bendrovei Lietuvoje yra šalies, dedančios daug pastangų pritraukti inovatyvius finansinių technologijų (fintech) rinkos dalyvius, pergalė, teigia Lietuvos verslo konfederacijos Mokesčių komisijos vadovas.

Marius Dubnikovas taip pat pabrėžė, kad viena priežasčių, paskatinusių „Google“ siekti visoje Europos Sąjungoje (ES) galiojančios licencijos Lietuvoje, yra chaotiškas Didžiosios Britanijos pasitraukimas iš ES.

„Iki šių metų vasaros pabaigos dar daugiau ar mažiau buvo tikimasi sklandaus Brexit, tačiau rudenį vis daugiau (Didžiojoje Britanijoje registruotų – BNS) finansų įstaigų pradėjo suvokti, kad tai yra labai chaotiškas procesas, todėl stengiasi diversifikuoti riziką, kad nebūtų techniškai atjungta nuo 500 mln. gyventojų turinčios ES rinkos“, – BNS sakė M. Dubnikovas.

Jo teigimu, tokioms įmonės natūralus sprendimas yra siekti licencijos kitoje ES valstybėje, o tam palankių jurisdikcijų nėra tiek daug.

„Šioje vietoje Lietuva jau yra pasižymėjusi ir išsiskiria daug didesniu licencijavimo greičiu nei kitose valstybėse. Tokiose šalyse kaip Liuksemburgas ar Nyderlandai, kurios taip pat yra patrauklios licencijai gauti, jos išdavimo procesas užtruktų ne mažiau kaip 12 mėnesių, kai Lietuvoje tą ko gero galima padaryti per šešis mėnesius“, – tvirtino M. Dubnikovas.

Pasak jo, labai svarbu ir tai, kad Lietuvoje jau yra išduota daug licencijų finansų technologijų įmonėms.

„Finansų įstaiga, sprendžianti, kur jai licencijuotis, pirmiausiai žiūri, kur yra daugiau licencijų atidaryta. Paskutiniu metu Lietuva šioje vietoje šauna į priekį ir tampa labai patraukliu pasirinkimu“, – sakė M. Dubnikovas.

Anksčiau šį mėnesį LB teikimu Europos centrinis bankas suteikė specializuoto banko licenciją Jungtinės Karalystės finansų startuoliui „Revolut“ ir Jungtinės Karalystės „Akce“ grupės įmoinei „European Merchant“.

M. Dubnikovas pripažino, kad tarp licencijas gavusių įmonių gali būti viena ar kelios rizikų keliančios bendrovės.

„Statistiškai viena ar kelios tokios juodos avys gali atsirasti, tačiau tai tikrai neliečia „Google“, jos pritraukimas yra Lietuvos pergalė“, – pabrėžė M. Dubnikovas.

Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) duomenimis, streikuojančių švietimo įstaigų išlieka maždaug tiek pat, tačiau streikuojančių mokytojų skaičius slūgsta.

Preliminariais ŠMM duomenimis, gruodžio 10 dieną planuoja streikuoti 72 mokyklos. Streiką tęs 67, prisijungs 5, nutraukti ketina 6 ugdymo įstaigos. Prognozuojama, kad pirmadienį gali streikuoti apie 1100 pedagogų.

Penktadienį, gruodžio 7 dieną, streikavo 1115 (2,5 proc.) pedagogų bei apie 15 nepedagoginių darbuotojų (mokytojo, auklėtojo padėjėjų).

Streikas vyko 73 mokyklose. Streiką tęsė 70, prisijungė viena, nutraukė dvi mokyklos.

ŠMM duomenimis, 23-ose (32 proc.) mokyklų streikavo po 1-3 pedagogus.

Nesitraukia iš ministerijos

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS) penktą savaitę tęsia streiką. Jos atstovai taip pat nesitraukia iš Švietimo ir mokslo ministerijos.

Pasak profesinės sąjungos pirmininko Andriaus Navicko, mokytojai nesitrauks, kol nebus atsižvelgiama į jų reikalavimus.

LŠDPS pirmadienį skelbia, kad prie streiko penktąją streiko savaitę turėtų prisijungti dar 27 įstaigos.

Profsąjunga reikalauja penktadaliu didinti mokytojų atlyginimų koeficientus, taip pat didinti nekontaktinių valandų skaičių priešmokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo pedagogams, naikinti pareiginės algos pastoviosios dalies funkcinius intervalus, mažinti klases.

Vyriausybė sako, kad įgyvendinti visus profsąjungos reikalavimus papildomai kainuotų apie 300 mln. eurų, bet protestuojantieji teigia, kad šie skaičiai – išpūsti.

Pirmadienį Seimui ypatingos skubos tvarka teikiamos prezidentės Dalios Grybauskaitės pataisos, turinčios palengvinti etatinio mokytojų apmokėjimo įgyvendinimą.