„Suprantu, kad žmonės turi įvairių priežasčių nerimui, tačiau dar kartą pabrėžiu: Lietuva yra saugi valstybė. Ir netgi kariniu atžvilgiu. Daug kas vertina – Baltarusija, Kaliningrado sritis šalia. Turiu pasakyti, kad dabar ten net nėra karinių dalinių šalia Lietuvos sienos. Visi yra ties Ukraina. Taip kad viskas yra Ukrainoje ir Ukrainoje vyksta karas“, – LRT radijui sakė A. Anušauskas ir pažymėjo, kad šalies viešojoje erdvėje yra per daug gąsdinančios informacijos.

„Yra perteklius informacijos, kuri gąsdina. Aš kreipiuosi į žiniasklaidos atstovus, kurie dėl klikbaitų uždeda rėksmingas antraštes. Venkime to, iš tikrųjų darote meškos paslaugą tiems žmonėms, kurie labiau linkę į nerimą. Taip susitiprinate dar labiau nesaugumo jausmą“, – teigė A. Anušauskas.

Suprantu, kad žmonės turi įvairių priežasčių nerimui, tačiau dar kartą pabrėžiu: Lietuva yra saugi valstybė.

„Lietuva net dabartinėje situacijoje yra viena saugiausių Europos valstybių. Bet įtampa pasaulyje, žinoma, kad egzistuoja“, – pridūrė jis.

Pasak jo, šiuo metu Kremliaus pagrindinis tikslas yra Ukraina ir jos sukeltas karas, akcentavo A. Anušauskas, atneš pačiai Rusijai milžiniškų nuostolių.

„Rusijos tikslas yra užimti Ukrainą ir jų tikslas dabar yra nepasiektas (...) Tai karas, kuris Rusijai atneš milžiniškų nuostolių (...) Aš neįsivaizduoju Rusijos tarptautinėje bendruomenėje net po karo“, – apibendrino politikas.

Ataka prieš Ukrainos AE gali sukelti nepamatuojamas pasekmes

Rusijos atakos prieš Ukrainos atomines elektrines gali lemti „nepamatuojamas pasekmes“, sako krašto apsaugos ministras A. Anušauskas.

„Apšaudymas atominės elektrinės yra išskirtinis veiksmas, nes pasekmės gali būti nepamatuojamos, Šiuo (Zaporižios elektrinės – BNS) atveju pasibaigė viskas, kiek žinau, nors pataikė į energobloką, be katastrofinių padarinių. Tačiau tai rodo, kad Rusija savo tikslų siekia bet kokia kaina, net ir ekologinių-technogeninių katastrofų kaina“, – LRT penktadienį sakė A. Anušauskas.

Anot jo, Rusija taikosi į infrastruktūros objektus, siekia nutraukti elektros tiekimą Ukrainoje nepaisydama net to, kad tai susiję ir su jos pačios energijos tiekimo sistema, saugumu.

„TATENA palaiko su ukrainiečiais tiesiogiai ryšius, mes palaikome su tarptautine minėta mano organizacija. Taigi, informacija yra, davikliai, kurie stebi situaciją, taip pat, viskas veikia, panikai nereikia jokio pagrindo suteikinėti. Žinoma, situaciją reikia stebėti“ – tvirtino jis.

Rusijai daugiau nei prieš savaitę pradėjus karo veiksmus Ukrainoje, šalies pagalbos tarnybos penktadienį pranešė, kad Rusijos pajėgoms atakavus didžiausią Europoje Zaporižios atominę elektrinę, joje kilo gaisras.  Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį apkaltino Maskvą griebusis „branduolinio teroro“ ir mėginant „pakartoti“ Černobylio katastrofą.

„Bet kokie tokio pobūdžio reikalavimai yra šantažas ir nemanau, kad kažkas turėtų į juos rimtai žiūrėti“, – trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė G. Landsbergis.

Ministro teigimu, pastarosios savaitės Rusijos veiksmai Ukrainos atžvilgiu yra agresija prieš suverenią valstybę, ir į tai būtina reaguoti atitinkamai.

„Mūsų atsakas šiuo atveju turėtų būti kaip atsakas į agresiją. Ar tai būtų sankcijos, ar tai būtų pagalba Ukrainai padėti jai gintis savarankiškai. Lygiai taip pat atsakas sustiprinant mūsų regioną“, – sakė jis.

Mūsų atsakas šiuo atveju turėtų būti kaip atsakas į agresiją. Ar tai būtų sankcijos, ar tai būtų pagalba Ukrainai padėti jai gintis savarankiškai.

„Europos lyderiai mano, kad tai nėra Ukrainos krizė. Tikrai yra sutarta, kad tai yra Rusijos pradėta agresija prieš Ukrainą. Dar daugiau, tai yra agresija prieš visą Europos saugumo architektūrą – prieš susitarimus, kuriais remiantis galėjome būti saugesni visi: ir Lietuva, ir kitos Baltijos, ES ir NATO valstybės“, – akcentavo G. Landsbergis.

Rusijos prezidentas V. Putinas antradienį paragino paties sukeltą krizę Ukrainoje spręsti pripažįstant aneksuotą Krymą Rusijos dalimi.

Lietuva siekė platesnių ES sankcijų Rusijai

Lietuva siekė platesnių Europos Sąjungos sankcijų Rusijai nei Bendrijos ministrų suderėtas paketas, bet jis patvirtintas siekiant sankcijas įvesti kuo greičiau, sako užsienio reikalų ministras G. Landsbergis.

„Esu iš tų ministrų būrio, kurie norėtumėme, kad sankcijos būtų platesnės, norėtumėme stipresnio, labiau atgrasančio atsako. Bet sprendimai priimami konsensusu, turime ieškoti bendro sutarimo“, – spaudos konferencijoje trečiadienį sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.

Turime sutikti su tuo, kad šiandien sprendimų priėmimo greitis, o ne besitęsianti diskusija yra svarbiau, dėl to sutikome su tuo, kas yra, su galimais papildomais papildymais“, – pridūrė jis.

Vieningas sutarimas

Anot ministro, Lietuvos pozicija buvo „taikyti maksimaliai stipresnes sankcijas“, dėl kurių galima sutarti per dieną.

„Mano pasisakymas vakar buvo, kad jei yra aplink stalą daugiau sutarimo plėsti sankcijas, tai plėskime, bet jei matome, kad tai persikelia į dar vieną dieną, derybos atsinaujina ir mes nebespėjame su JAV ir kitomis valstybėmis, geriau imkime ta apimtimi, kuri yra suderėta – tokia buvo pozicija“, – kalbėjo G. Landsbergis.

Vis dėlto, jis šį sankcijų paketą vadino „beprecedenčiu atveju“.

„Atsakas į Rusijos veiksmus yra parengtas ne tik tarp 27 ES valstybių, (...) bet tai yra bendras Vakarų atsakas. Prie to paties sankcijų paketo prisijungė JAV, JK, Kanada, vėliau Japonija paskelbė, kad dalį sankcijų palaiko“, – teigė G. Landsbergis.

Ministras pabrėžė, kad antradienį neformalios ES Užsienio reikalų tarybos sutartame ES sankcijų sąraše nebuvo Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo, nes jiems „taikomos tam tikros išimtys, jie paprastai nėra įtraukiami į sankcijas“.

Pasak jo, išimtys taikomos ir kitų valstybių, nesilaikančių tarptautinės teisės, vadovams, pavyzdžiui, Irano, siekiant išlaikyti galimybę kalbėtis.

Taip pat kilo diskusijų dėl artimo V. Putinui asmenų rato.

„Artimas ratas buvo pasiūlytas, ar rastas sutarimas – dar neturiu tokios informacijos“, – kalbėjo jis.

Anot jo, sąrašas buvo papildytas ir pavardėmis, kurioms „sprendžiant iš bendros nuotaikos prie stalo būtų rastas bendras sutarimas“.

Tarp sankcijų – šimtai Rusijos politikų

Antradienį ministras BNS informavo, kad sankcijų pakete Rusijai – apie 400 fizinių asmenų, Donecke ir Luhanske veikiančios įmonės, bankai. Spaudos konferencijoje jis sakė tikintis, kad tai – ne pabaiga ir Vakarų reakcija gali stiprėti stebint tolesnius Rusijos veiksmus.

„Tai, kas yra paruošta, (...) yra didelis paketas, jis yra tikrai labai skausmingas. Ir aš noriu tikėti, kad netgi ir tai nėra pabaiga, nes daugelis pasaulio valstybių atbunda matydami tai, ką Rusija daro“, – pabrėžė G. Landsbergis.

„Turime reaguoti į besikeičiančią situaciją“, – pridūrė jis.

Bendrija nusprendė, kad turto įšaldymas ir draudimas išduoti vizas bus taikomas 351 Rusijos Valstybės Dūmos nariui, kurie patvirtino V. Putino sprendimą dėl Luhansko ir Donecko „liaudies respublikų“.

Ir aš noriu tikėti, kad netgi ir tai nėra pabaiga, nes daugelis pasaulio valstybių atbunda matydami tai, ką Rusija daro.

Anot ES užsienio politikos vadovo Josepo Borrellio (Žozepo Borelio) Bendrija taip pat susitarė imtis priemonių prieš 27 asmenis ir subjektus, „atliekančius vaidmenį kenkiant ir sukeliant grėsmę Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei“.

Tarp sankcijų taikinių bus bankų, finansuojančių sprendimus Rusijoje priimančius asmenis ir kitas operacijas minėtose teritorijose.

„Rusija turi galimybę sustoti“

G. Landsbergis taip pat teigė pasiūlęs visiems ES užsienio reikalų ministrams šį penktadienį vykti į Ukrainą ir „tolimesnius sprendimus priiminėti Kijeve, visiems susibūrus“, taip pat sutarta palaikyti kasdienį kontaktą svarstant galimybę plėsti sankcijas.

„Rusija turi galimybę sustoti, nes kitaip – bus mūsų veiksmai“, – kalbėjo politikas.

Įtampa regione pastaruoju metu paaštrėjo Kremliui sutelkus šimtatūkstantines karines pajėgas prie Ukrainos sienų, o Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui priėmus sprendimą pripažinti prokremliškas separatistines Donecko ir Luhansko „liaudies respublikas“ ir dislokuoti pajėgas šiose teritorijose.

Tokį sprendimą vieningai pasmerkė Vakarai ir į tai atsakė sankcijomis.

Tuo metu V. Putinas trečiadienį pareiškė, kad Maskva yra pasirengusi ieškoti „diplomatinių sprendimų“, bet pabrėžė, kad jo šalies interesai yra nediskutuotini.

Ukrainos pajėgos šalies rytuose su separatistais kovoja nuo 2014 metų. Konfliktas jau pareikalavo per 14 tūkst. gyvybių.

„Norėčiau daugiau dėmesio skirti Baltarusijai, nes visada daugiau dėmesio atkreipiame į karinį pajėgumą prie sienos su Ukraina, bet nekalbame apie tai, kas vyksta Baltarusijoje“, – Briuselyje kalbėjo šalies vadovas.

Prezidento teigimu, rūpestį kelia tai, kad Rusija gali priimti sprendimą neatitraukti karinių pajėgumų po Baltarusijoje vykstančių Maskvos ir Minsko bendrų karinių pratybų. Tokiu atveju, anot jo, Baltarusija taptų branduolinių raketų dislokavimo vieta.

„Baltarusija gali tapti branduolinių raketų dislokavimo vieta, jau dabar ten yra 45 tūkst. karių, karinės technikos, sraigtasparnių, oro pajėgų, ir ši įranga po karinių pratybų gali likti Baltarusijoje. Tai mums nepriimtina“, – pabrėžė šalies vadovas.

Rusija siekia išlaikyti karinio ir diplomatinio spaudimo pozicijas

Karines pajėgas prie Ukrainos sukoncentravusi Rusija siekia išlaikyti atviras tiek karinio spaudimo, tiek diplomatinio dialogo pozicijas, sako prezidentas G. Nausėda.

„Manau, Rusija siekia išlaikyti atviras abi alternatyvas, siekia tam tikro jos planų dviprasmiškumo. Mes matome karinės jėgos koncentraciją, šis procesas tęsiasi ir neturėtumėme būti klaidinami tam tikros informacijos, kad kariniai pajėgumai galbūt yra apgręžiami“, – penktadienį paskelbtame interviu televizijai „Bloomberg“ sakė prezidentas.

Aš matau pajėgų telkimą ir abi alternatyvos yra atviros. Turbūt, tai ir yra priežastis ar pagrindas Vladimirui Putinui įgyti geresnes, stipresnes derybines pozicijas, siekiant palaikyti dialogą su Vakarais.

„Aš matau pajėgų telkimą ir abi alternatyvos yra atviros. Turbūt, tai ir yra priežastis ar pagrindas Vladimirui Putinui įgyti geresnes, stipresnes derybines pozicijas, siekiant palaikyti dialogą su Vakarais“, – kalbėjo jis.

Prezidentas kartojo tikintis konflikto taikiu sprendimu bei ragino Vakarus šioje situacijoje likti vieningiems.

„Aš matau šią ėjimą šia kryptimi, ir ji teikia drąsos“, – sakė šalies vadovas.

Prezidentas ragino taip pat atkreipti dėmesį ne tik į sutelktas pajėgas Rusijos teritorijoje, Bet ir Baltarusijoje, kur pratyboms atsiųsti 45 tūkst. Rusijos karių, taip pat ir gausybę karinės technikos, įskaitant balistines raketas „Iskander“, galinčias nešti branduolines galvutes. 

G. Nausėda tvirtino palaikantis poziciją, jos Rusijai įsiveržus į Ukrainą, Maskvai būtų pritaikytos skubios sankcijos. Tačiau prezidentas taip pat akcentavo būtinybę toliau remti Ukrainą tiek finansinėmis bei ekonominėmis, tiek ir karinėmis priemonėmis, nes šalį paliekant investicijoms ir kapitalui tai „kuria jei ne paniką, tai didelę įtampą visuomenėje“.

Jis akcentavo, kad be pinigų Ukrainai nepavyks įgyvendinti ES reikalaujamų reformų, o jos ir yra viena iš sąlygų šalies stojimui į Bendriją ir tai sukuria užburtą ratą.

„Tai ir yra priežastis, kodėl mums reikia finansinio paketo Ukrainai. Kas dar svarbiau – reikia aiškesnės  Europos Sąjungos perspektyvos Ukrainai. Turėjome susitikimą gruodį, jame nustatyti geri tikslai ir tvarkaraštis, bet dabar, greičiausiai, reikia dar aiškesnio plano Ukrainai“, – pabrėžė G. Nausėda.

Maskvai prie Ukrainos pastaruoju metu sutelkus daugiau kaip 100 tūkst. karių ir įvairios karinės technikos, Vakarai nuogąstauja dėl galimos karinės invazijos į šią šalį.

Nepaisant Maskvos pareiškimų apie atitraukiamas pajėgas, NATO, JAV lyderiai teigia nematantys reikšmingų ženklų, jog tai vyktų iš tikrųjų ir skelbia apie Aljanso pasirengimą tiek diplomatiniam krizės sprendimui, tiek galimai agresijai.

„Pačios diskusijos dėl užsienio politikos nėra blogai, tačiau vieningą sutarimą sunkiai įsivaizduoju, nes kai kurie politikai ir opozicinės partijos pakankamai atvirai kalba, kad su Baltarusija turėtume turėti santykius, prekiauti ir panašiai. Tie matymai yra labai skirtingi ir, ko tikrai norėtųsi užsienio politikoje, kad pagrindiniai mūsų žaidėjai, valdžios šakos, atidėtų tą „myliu–nemyliu“, „patinka–nepatinka“ principą ir dirbtų drauge dabartinių, tikrai didelių rimtų grėsmių akivaizdoje“, – „Žinių radijui“ trečiadienį sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Ko tikrai norėtųsi užsienio politikoje, kad pagrindiniai mūsų žaidėjai, valdžios šakos, atidėtų tą „myliu–nemyliu“, „patinka–nepatinka“ principą ir dirbtų drauge.

Anot jos, Lietuva dalyvauja trijuose tarptautiniuose konfliktuose – vis dar neišspręsta migrantų krizė pasienyje su Baltarusija, toliau šąla santykiai su Pekinu, taip pat Lietuva privalo akylai stebėti Rusijos kariuomenės veiksmus prie Ukrainos ribų, o gruodį skandalas kilo dėl neužkardyto Baltarusijos valstybinės įmonės „Belaruskalij“ trąšų tranzito per Lietuvą. Vyraujant tokioms tarptautinėms įtampoms, Seimo pirmininkės įsitikinimu, už užsienio politiką atsakingi politikai, visų pirma – prezidentas ir užsienio reikalų ministras – privalo rasti bendrą kalbą.

„Čia galima kalbėti tiek apie hibridinę ataką, tiek apie komplikuotus santykius su Kinija, tiek apie situaciją prie Ukrainos sienos, kuri kelia ir turi kelti nerimą. Šiame visame kontekste sutarimo tarp pagrindinių užsienio politikos formuotojų, vykdytojų labai reikia“, – pažymėjo V. Čmilytė-Nielsen.

ELTA primena, kad užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ir prezidentas Gitanas Nausėda susitinka trečiadienį. Susitikime ministras pristatys pasiūlymus dėl tolesnių Lietuvos veiksmų trimis strateginėmis kryptimis: bendrus veiksmus su transatlantiniais ir Europos Sąjungos (ES) partneriais dėl Kinijos spaudimo atrėmimo, Rusijos galimos karinės agresijos Ukrainoje atgrasymo bei sankcijų Baltarusijos režimui įgyvendinimo, informavo Užsienio reikalų ministerija.

Greičiausiai atmestų veto dėl žvalgybos kontrolieriaus

Seimas greičiausiai atmestų prezidento G. Nausėdos veto dėl žvalgybos kontrolieriaus, sako parlamento vadovė V. Čmilytė-Nielsen.

Žinių radijui trečiadienį ji teigė dar besitikinti, kad prezidentas pasirašys Seimo priimtą šį naują institutą įteisinantį įstatymą, nes toks įrankis padėtų labiau užtikrinti žmogaus teises.

Manyčiau, kad šansų atmesti veto būtų daug. Sunku skaičiuoti balsus, bet kad tokia institucija reikalinga, bendras sutarimas, manau, yra.

„Tikiuosi, kad bus toks sprendimas (pritarti – BNS) priimtas. Jei visgi būtų sprendimas vetuoti, tas klausimas, žinoma, grįš į Seimą, rytoj tada turėtų būti paskelbta tai Seime, ir artimiausiu metu Seimas iš naujo apsispręstų, ar pritarti veto, ar palikti įstatymą galioti tokį, koks jis Seimo priimtas“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.

Anot jos, sutarimas dėl žvalgybos ombudsmeno reikalingumo yra ne tik tarp valdančiųjų, bet ir tarp dalies opozicijos.

„Manyčiau, kad šansų atmesti veto būtų daug. Sunku skaičiuoti balsus, bet kad tokia institucija reikalinga, bendras sutarimas, manau, yra“, – teigė ji.

Prieš beveik dvi savaites Seimo priimtose pataisose numatyta, kad Žvalgybos kontrolieriaus tarnyba vykdys nuolatinę žvalgybos institucijų – Valstybės saugumo departamento ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento – veiklos teisėtumo priežiūrą.

Įstatymo šalininkai sakė, kad įstatymas depolitizuos žvalgybos institucijų priežiūrą.

Tuo metu Prezidentūra kritikuoja įstatymą, patarėjai kontrolieriaus instituto įsteigimą vadino pertekliniu, tvirtino, kad jis kelia riziką Valstybės saugumo departamento ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento veiklos efektyvumui bei saugumui.

Apie iniciatyvą įkurti tokią instituciją diskutuota daugiau nei dešimtmetį, tačiau jos priimti vis nepavykdavo. Pastarąjį kartą ji buvo atgimusi, kai Seimą 2019 metų pabaigoje pasiekė žvalgybos galias plečiantis prezidento G. Nausėdos pateiktas įstatymų pataisų paketas.

„Lietuva pasisako ir pasisakys už teisės viršenybę, čia yra mūsų pagrindinis principas ir niekam ne paslaptis, kad mes jo laikomės nuo pat nepriklausomybės atkūrimo, kurdami savo demokratinę valstybę“, – ketvirtadienį LRT radijui kalbėjo A. Skaisgirytė.

Prezidentūros užsienio politikos grupės vadovė įsitikinusi, kad šiame Varšuvos ir Briuselio konflikte galimos ne tik teisinės, bet ir politinės pasekmės.

„Kartu mums labai svarbu, kad Europos Komisija ir Lenkija kažkaip bandytų susitarti ir neeskaluoti šitos temos pernelyg smarkiai. Dabar tokia situacija, kad Lenkijos tribunolas pasakė, jog Lenkijos Konstitucija yra aukščiau Europos Sąjungos teisės. Europos Komisija teigia, kad taip nėra, kad stodama į Europos Sąjungą Lenkija prisiėmė ir Europos sąjunginės teisės įsipareigojimus. Atrodo, teisinis ginčas, deja, rizikuoja turėti taip pat ir politines pasekmes“, – aiškino ji.

Siekiant išvengti politinių konflikto padarinių A. Skaisgirytė pabrėžė kompromiso paieškų svarbą.

Kompromisas visada reiškia, kad abi pusės kažkiek nusileidžia, tai šiuo atveju reikėtų žiūrėti, kur ir kaip įmanoma tuos kompromisus daryti.

„Mūsų manymu, tų politinių pasekmių reikėtų išvengti, o jų išvengti galima tik per kalbėjimąsi, tik bandant suprasti kitą pusę ir ieškant formuluočių, kurios tenkintų abi šio ginčo dalyves“, – tvirtino prezidento patarėja, kartu patikslindama, kad kompromisas reiškia, jog kažkiek nusileisti turi abidvi konfliktuojančios pusės, o ne tik viena iš jų.

„Kompromisas visada reiškia, kad abi pusės kažkiek nusileidžia, tai šiuo atveju reikėtų žiūrėti, kur ir kaip įmanoma tuos kompromisus daryti“, – tikino ji.

Nors A. Skaisgirytė ir pabrėžė teisės viršenybės principo svarbą, tuo pačiu ji akcentavo ir tai, kad šiame konflikte pasitelkti į Lenkiją nutaikytas sankcijas nebūtų pats teisingiausias kelias.

„Šiaip ar taip ES yra valstybių bendraminčių tomis pačiomis vertybėmis bendrija, tai bausti vieną iš jų yra labai kraštutinė priemonė, ir jeigu tik būtų galima šitą ginčą išspręsti kažkaip kitaip (...), sprendimas gali būti rastas“, – sakė prezidento patarėja, kartu dar kartą akcentuodama Lenkijos svarbą Lietuvai.

„Mums yra labai svarbu, kad mūsų kaimynė Lenkija būtų tvirta ir lojali Europos Sąjungos narė“, – pridūrė ji.

ES bausmės Lenkijai paskatintų jos atitolimą nuo Bendrijos

Galimos Europos Sąjungos bausmės Lenkijai ginče dėl teisės viršenybės paskatintų jos atitolimą nuo Bendrijos, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

„Nominaliai lengvas sprendimas yra nubausti Lenkiją už jos teismo priimtą sprendimą. Tačiau, kitą vertus, visi supranta, kokia kaina to nubaudimo: dar stipresnės antieuropietiškos nuotaikos, galimai galbūt net valstybės atsiskyrimas koks nors, galbūt ne „Brexitas“, bet kažkoks teisinis atitolimas nuo Europos Bendrijos“, – Žinių radijui ketvirtadienį kalbėjo G. Landsbergis.

Visi supranta, kokia kaina to nubaudimo: dar stipresnės antieuropietiškos nuotaikos, galimai galbūt net valstybės atsiskyrimas koks nors, galbūt ne „Brexitas“.

Jis vis dėlto pripažino, kad nereaguojat į situaciją būtų „kuriamas precedentas, kai valstybės tampa neįsipareigojusios pagrindinei Europos Sąjungos sutarčiai“.

„Tai natūralu, kad Europos Komisija turi skirti tam labai didelį dėmesį. Aš tikiuosi, kad per mediaciją, per kažkokių sprendimų paiešką bus išsaugotas ir Europos Sąjungos integralumas, bet bus rastas ir kažkoks kelias ateičiai“, – pridūrė G. Landsbergis.

Jis dar kartą priminė palaikantis mediacijos kelią, bet nepritariantis prezidento Gitano Nausėdos svarstymams, kad mediatoriaus vaidmens galėtų imtis Lietuva, kadangi dėl savo ryšių su kaimyne ji būtų matoma kaip šališka.

„Geriausi mediatoriai yra arbitrai – tos valstybės ar institucijos, kurios iš tikrųjų yra neutralios, neišsakiusios anksčiau nuomonių, neturinčios tokio atskiro istorinio ar emocinio ryšio su Lenkija, ir jos galėtų padėti ieškoti tų objektyviausių sprendimų (...). Turime tam tikrų diplomatinių galimybių, bet nesiūlyčiau būti pirmosiose gretose“, – pabrėžė jis.

Ministro teigimu, pesimistiškiausias scenarijus galėtų būti nutraukiama Lenkijos narystė ES, kuri baigtųsi „labai liūdnais dalykais tiek Europos Sąjungai, tiek Lenkijai“, o sprendimo ieškoti būtų galima „galbūt keičiant įstatymus, galbūt iš naujo kreipiantis į teismus“.

Lenkijos Konstitucinis Tribunolas šį mėnesį atmetė ES teisės viršenybės principą nacionalinių įstatymų atžvilgiu. Teismo nutartyje nurodoma, kad dalis ES sutarties straipsnių nesuderinami su šalies Konstitucija.

Tribunolas taip pat įspėjo Bendrijos institucijas neveikti „už savo kompetencijos ribų“ ir nesikišti į lenkų teismų sistemos reformas, kurstančias didžiausią įtampą Varšuvos ir Briuselio santykiuose.

Prieš Tribunolui paskelbiant nutartį ES įspėjo, kad ši byla gali turėti „pasekmių“ Briuselio dar nepatvirtintoms išmokoms, kurias Lenkija gaus iš ES atsigavimo po pandemijos fondo.

„Ne veltui kai kurie geopolitikos mąstytojai Lietuvos ir Lenkijos sąjungą apibūdina kaip vieną didžiausių Rusijos galvos skausmų, vieną svarbiausių problemų, kurią būtų galima išspręsti supriešinant mūsų tautas“, – Nacionalinio saugumo konferencijoje trečiadienį sakė G. Nausėda.

„Tačiau jiems nepavyks. Mes palaikysime vienas kitą, o ne kovosime tarpusavyje“, – pabrėžė jis.

Pasak šalies vadovo, tokios Lietuvos ir Lenkijos bendrystės svarbą galima iliustruoti ir istoriniais pavyzdžiais.

Ne veltui kai kurie geopolitikos mąstytojai Lietuvos ir Lenkijos sąjungą apibūdina kaip vieną didžiausių Rusijos galvos skausmų.

„Tai buvo tiesa prieš 500 metų, kai vienijomės grėsmės iš Rytų akivaizdoje, tai yra tiesa ir šiandien“, – mano prezidentas.

Jis akcentavo, kad laikantis išvien, stiprinamas ir abiejų šalių saugumas.

„Lietuva ir Lenkija kartu patyrė daug iššūkių. Jie mus išmokė, kaip svarbu laikytis ir būti kartu. Nes kartu esame stiprūs, kartu galime atsilaikyti, kartu galime laimėti“, – tvirtino G. Nausėda.

G. Nausėda: ginsime kiekvieną Vakarų civilizacijos centimetrą

Vakarų bendruomenė yra nedaloma visuma, vienijama bendrų vertybių, tad būtina ginti kiekvieną „Vakarų civilizacijos centimetrą“, sako prezidentas G. Nausėda.

„Pirma, mes, Vakarų bendruomenė, Vakarų civilizacija, nesame atsitiktinis atskirų dalių rinkinys. Mes nesame tik žemės kilometrai, ežerų skaičius, jūrų mylios, kurias būtų galima atiduoti ar iškeisti. Esame vienas kūnas, kurį sieja vertybės“, – savo kalboje Lietuvos nacionalinio saugumo konferencijoje trečiadienį teigė prezidentas.

Negalima prarasti 10 kilometrų demokratijos ar 100 kilometrų tarptautinėmis taisyklėmis grindžiamos tvarkos.

„Negalima prarasti 10 kilometrų demokratijos ar 100 kilometrų tarptautinėmis taisyklėmis grindžiamos tvarkos. Arba jas puoselėjame ir saugome, arba prarandame jas visas. Taigi niekam neturėtų kilti abejonių, kad ginsime savo vertybes. Ginsime kiekvieną Vakarų civilizacijos centimetrą visomis turimomis priemonėmis“, – kalbėjo jis renginyje, kuriame dalyvavo ir Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda (Andžejus Duda).

Pasak G. Nausėdos, ieškant regioninio gynybos sprendimo, būtina įsitikinti, kad „tai nesuskaldys, neišskirs mūsų“.

„Regioniniai sprendimai prasmingi tik platesniame kontekste – tik tada, jei jie stiprina demokratinių valstybių šeimą, stiprina mūsų Aljansą. Šiandieniniame pasaulyje nėra ilgalaikio Aš be tvaraus Mes. Nėra saugaus regiono be saugaus Aljanso. Nėra saugaus Aljanso be saugaus regiono. Turėtume nepamiršti šios tarpusavio priklausomybės“, – akcentavo šalies vadovas.

Valdovų rūmuose vyksiančioje konferencijoje „Regioniniai saugumo iššūkiai ir civilių įtraukimas į teritorinę gynybą“ bus kalbama apie Baltijos jūros regiono saugumo situaciją, visuomenės įsitraukimą į šalies gynybą.

Renginys vyksta minint Abiejų Tautų Respublikos Gegužės 3-iosios Konstitucijos ir Tarpusavio įžado akto 230-iąsias metines, šia proga Lietuvoje vieši Lenkijos prezidento, taip pat Lenkijos parlamentų vadovų delegacijos.

Gegužės 3-iosios Konstitucija laikoma pirmąja Konstitucija Europoje. Ji priimta Abiejų Tautų Respublikos Ketverių metų Seimo 1791 metų gegužės 3 dieną. Tarpusavio įžadas priimtas kiek vėliau – spalio 20 dieną.

Lenkijoje gegužės 3-ioji yra svarbi valstybinė šventė, tuo metu Lietuvoje ši data minima kukliau, nes Konstitucija, kai kuriais vertinimais, sumažino Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės savarankiškumą bendroje valstybėje su Lenkija.

Jo teigimu, konservatoriai turėtų arba prezidentui „kąsti“ ir imtis realių veiksmų „pamirštant“ šį klausimą, arba, pripažinus, kad politinės valios neturi, tiesiog atsitraukti nuo santykius aštrinančios problemos.

„Aš Seime esantiems konservatoriams sakau, kad nereikia tokio garsaus lojimo: jei galite kąsti – kąskit, o jei negalite įkąsti – pamirškite visą šią istoriją. Jei galite priimti įstatymą, kuris reglamentuos šį teisinį vakuumą – tai priimkit ir baikite diskusiją, o jei negalite jo priimti, jei nėra politinės valios ir tiek balsų – tai uždarykite šią istoriją, pasakykite, kad nėra politinės valios, kad pakeistumėte visą šį reikalą“, – „Žinių radijui“ penktadienį sakė A. Mazuronis.

Aš Seime esantiems konservatoriams sakau, kad nereikia tokio garsaus lojimo: jei galite kąsti – kąskit, o jei negalite įkąsti – pamirškite visą šią istoriją.

Politiko teigimu, tai, kaip dabar rutuliojasi tarp valdančiųjų ir Prezidentūros įsiplieskęs ginčas dėl tolesnio atstovavimo EVT, kartais atrodo tiesiog tragikomiškai.

„Konfliktas tarp Prezidentūros ir valdančiosios daugumos arba tarp didžiausios valdančiosios daugumos frakcijos kartais įgyja tokių absurdiškų ar tragikomiškos situacijos elementų tiek iš vienos, tiek iš kitos pusės. Teisiųjų šiame konflikte nėra, o blogiausia, kad dėl šios situacijos ir nuolatinio pasibadymo ir vienas kito menkinimo kenčia valstybės prestižas“, – kalbėjo A. Mazuronis.

„Viešumoje tokios institucijos kaip Vyriausybė, Prezidentūra turėtų rodyti tam tikrą politinį lygmenį ir politinę brandą bei politinę kultūrą bendraujant vieni su kitais“, – sakė parlamentaras, pažymėdamas, kad abi institucijos turėtų ieškoti būdų, kaip išeiti iš esamos padėties.

Vienas iš tokių „civilizuotų“ būdų, „darbiečio“ supratimu, galėtų būti susitarimas vykdant slaptas derybas.

„Logiškiausia būtų, kad kažkaip civilizuotai... Jei nepavyksta gražiai susitarti.... Kažkokiu slaptu derybų būdu - tu man tą, aš tau tą... Kažkaip reikia susitarti, išspręsti šią situaciją arba ją visiems laikams pamiršti“, – sakė „darbietis“.

Pats A. Mazuronis neišsidavė, kurią stovyklą šiuo klausimu palaiko. Anot jo, abiejose stovyklose esama argumentų.

„Argumentų yra abiejose pusėse. Teisinga tai, ką sako valdančioji dauguma, kad nemaža dalis klausimų yra Vyriausybės kompetencijos. Tačiau teisingi yra ir kitos pusės argumentai – kodėl jūs tylėjote nuo 2008 m., kai po Lisabonos sutarties pasidarė vienos kėdės principas EVT ir kodėl konservatoriai, kai Kubilius buvo ministras pirmininkas, nekėlė šio klausimo, kai Grybauskaitė važinėjo“, – apibendrino Seimo narys.

Po pastarųjų Seimo rinkimų,  daugiausiai konservatorių stovyklai atstovaujantys politikai ėmė kelti klausimą, ar nebūtų geriau, jei Lietuvai dalyje EVT svarstomų klausimų galėtų atstovauti premjerė Ingrida Šimonytė. Tačiau Prezidentūra tvirtina, kad nėra svarių priežasčių, kodėl reikėtų keisti esamą Lietuvos atstovavimo Europos Vadovų Taryboje tvarką, kuomet šaliai ES viršūnių susitikimuose atstovauja tik prezidentas.

Bandymai slėpti apklausų klausimus rodo nebrandumą

Prezidentūros bandymai slėpti kai kuriuos vykdytų visuomenės apklausų klausimus rodo nebrandumą, sako A. Mazuronis.

Pasak jo, tai, kad Prezidentūra užsakinėja apklausas bei domisi visuomenės pulsu vienu ar kitu klausimu, nėra blogas ar smerktinas dalykas, nors tai ir nauja praktika.

„Bet tai, kad atlikus tą apklausą, buvo bandoma keletą klausimų slėpti, ir taip primityviai, vaikiškai slėpti, neaišku, dėl kokių motyvų, tai iš tiesų kelia tam tikrą šypseną, tam tikrą ironiją ir rodo, matyt, tos pačios Prezidentūros, kaip institucijos, tam tikrą nebrandumą, nepasiruošimą komunikuoti tais klausimais, chaotišką komunikavimą“,  – Žinių radijui penktadienį teigė A. Mazuronis.

Bet tai, kad atlikus tą apklausą, buvo bandoma keletą klausimų slėpti, ir taip primityviai, vaikiškai slėpti, neaišku, dėl kokių motyvų, tai iš tiesų kelia tam tikrą šypseną.

Pasak jo, trūksta atsakymų, kokiu tikslu vykdytos apklausos, ar iš to gims teisėkūros iniciatyvos.

„Nebrandumas ar politinės patirties stoka iš šios institucijos gana ryškiai pasimatė. Bet aš tikiu, kad Prezidentūra tikrai padarys pamokas iš šitos istorijos ir ateityje nebedarys tokių dalykų (...). Dabar tai primena šiek tiek mokyklos situaciją: nusirašiau – pagaus, nepagaus. Pagavo, tada pradedi aiškintis, kodėl nusirašiau, kodėl negalėjau išmokti pamokos“, – sakė jis. 

Prezidentūros užsakymu balandį atliktoje visuomenės nuomonės apklausoje gyventojų buvo klausiama apie vakcinaciją nuo COVID-19, karantiną, mokestines priemones bei vidaus ir užsienio politikos klausimus. Žiniasklaidoje pradžioje pasirodė tik pavienės „Vilmorus“ atliktos apklausos dalys, susijusios su partnerystės ir Stambulo konvencijos ratifikavimo klausimais, nors paaiškėjo, kad Prezidentūra buvo užsakiusi kur kas platesnę apklausą įvairiais klausimais.

Prezidentūrai pateikus pilną klausimyną, paaiškėjo, kad iš viso respondentams buvo užduota 16 klausimų, tarp klausimų, kurių Prezidentūra pradžioje nebuvo linkusi viešinti – apklausos dalis apie Seimo narių atšaukimą. 

„Mes kalbame apie tas raudonąsias linijas gana dažnai Europos Vadovų Taryboje. Kai kas sako, kad mes turime nusistatyti raudonąsias linijas. Tačiau aš sakau, kad tos linijos yra senokai peržengtos. Ir kad mes demonstruodami tokį orumą ir norą bet kokia kaina nenueiti nuo derybų stalo... Mes tam tikra prasme siunčiame signalą mūsų oponentui – žiūrėkite, galima juos truputį pagąsdinus priversti susigūžti. Ir tada tai yra priimamas kaip tam tikras silpnumo ženklas“, – Rytų Europos studijų centro surengtoje diskusijoje „Lietuvos užsienio politikos akiračiai“ sakė G. Nausėda.

„Šioje vietoje aš už tai, kad reikia bandyti niekada nepavargti ieškoti to galimo sutarimo. Bet sutarimas neįmanomas kol vyksta tai, kas vyksta Donbase, kol Krymas yra aneksuotas ir tai norima padaryti nauju normalumu, kol vyksta intensyvus kišimasis į Baltarusijos reikalus. To mes negalime ignoruoti, apsimesti, kad to nevyksta. Ir jeigu teigiamų jokių poslinkių nėra, privalome tai konstatuoti ir principingai tai vertinti“, – teigė G. Nausėda.

ES arsenale dar yra neišnaudotų priemonių Rusijos spaudimui

Europos Sąjungos (ES) arsenale dar yra neišnaudotų priemonių spaudžiant Rusiją laikytis demokratinių normų, sako prezidentas G. Nausėda.

Jis neabejoja, kad Bendrija prie šių klausimų dar grįš.

„Šitame priemonių arsenale vis dar yra priemonių, kurios būtų paveikesnės ir kurias būtų galima pritaikyti (...). Žvelgiant į ateitį, aš manau, kad mes tikrai neišnaudojame viso arsenalo ir mes prie tų klausimų grįšime“, – interviu Rytų Europos studijų centrui antradienį sakė G. Nausėda.

Bet sutarimas neįmanomas kol vyksta tai, kas vyksta Donbase, kol Krymas yra aneksuotas ir tai norima padaryti nauju normalumu.

Anot jo, nuolatinis iššūkis yra „surasti kompromisą tarp visų Europos Sąjungos valstybių“, kadangi ir toliau skiriasi Baltijos Šalių, Lenkijos, Čekijos ir pietinių ES valstybių ir rytinių požiūris į Rusiją, nors po Čekijos pranešimų apie Rusijos karinės žvalgybos organizuotus sprogdinimus „visi supranta su kokia grėsme mes susiduriame“.

Vis dėlto prezidentas neabejoja, kad Vakarų šiuo metu jau taikomos ekonominės sankcijos Rusijai veikia.

„Taip, sankcijos veikia. Ir šitoje vietoje, kuomet Rusijos valdžia, Kremlius puikiai supranta, kad sankcijos veikia, jos turi įtakos Rusijos ekonomikai, jie turi pasirinkimo galimybę: grįžti prie normalaus dialogo, normalaus elgesio arba izoliuotis“, – kalbėjo jis.

Jo nuomone, pirmasis kelias „yra daug perspektyvesnis ir naudingesnis absoliučiai visiems, įskaitant ir Rusiją“.

„Bet dėl tam tikrų priežasčių, dėl to, kad tos „didžiaimperiškos“ ambicijos nepalieka Kremliaus valdovų galvų, pasirinktas antrasis kelias. Blogiausia, kad jis yra mėginamas įteigti ir visuomenei, kad toks ir esą yra Rusijos kelias – izoliuotis, tvirtai ginti savo kažkokias „didžiarusiškąsias“ vertybes ir traktuoti išorinį pasaulį, kaip priešą, nors tas išorinis pasaulis visiškai nedemonstruoja jokio priešiškumo ir imasi tam tikrų priemonių prieš Kremliaus režimą tiktai tokiu atveju, kai yra už ką tai padaryti“, – tvirtino G. Nausėda.

Nuo Krymo aneksijos ir agresijos rytų Ukrainoje 2015-aisiais išaugusi įtampa tarp Vakarų ir Rusijos pastaruoju metu paaštrėjo Čekijai paskelbus apie Rusijos karinės žvalgybos agentūros GRU rengtus sprogdinimus 2014-aisiais, taip pat telktų šimtatūkstantinių pajėgų Ukrainos pasienyje, areštuoto Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno.