„Aš nematau jokio pagrindo (G. Landsbergio – ELTA) atsistatydinimui, Vyriausybė atsakingai įgyvendina politiką, atsižvelgdama į subtiliausius aspektus ir siekdama geriausių sprendimų“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

„Aš tikrai linkėčiau žiūrėti ramiai, nekaitinti Rusijos propagandos su kaltinimais dėl menamų pralaimėjimų“, – pridūrė konservatorė. 

Vienybė yra svarbiausia

Vienybė su euroatlantiniais partneriais yra svarbiausia, net jei ne visada iki galo patinka jų pozicija, Europos Komisijai (EK) leidus sankcionuotų prekių tranzitą į Kaliningradą sako Seimo Europos reikalų komiteto vadovė konservatorė R.  Morkūnaitė-Mikulėnienė.

„Didžiausias įnašas į mūsų saugumą yra bendrystė su euroatlantiniais partneriais. Net tuomet, kai ne visada iki galo mums patinka ar įtikina jų pozicija. Vienybė ir nesusiskaldymas – didesnė vertybė. Ypač galvojant apie Kremliaus vykdomą politiką“, – ketvirtadienį feisbuke paskelbė politikė, vadovaujanti ir valdančiųjų konservatorių frakcijai Seime.

Ž. Gedvilos / BNS nuotr.

Ji pažymi, kad sprendimus dėl sankcijų priima visos Europos Sąjugos (ES) šalys, derasi vyriausybės, ir sprendimai grindžiami bendro sutarimo ir kompromiso principu.

Aš tikrai linkėčiau žiūrėti ramiai, nekaitinti Rusijos propagandos su kaltinimais dėl menamų pralaimėjimų.

„Yra daug požiūrių ir įvairių siūlymų, kurie ne visi, dėl vienokių ar kitokių priežasčių, atsiduria galutiniuose susitarimuose. Pavyzdžiui, 6-ajame sankcijų pakete tarp sankcionuojamų asmenų turėjo būti patriarchas Kirilas, tačiau Vengrija tam pasipriešino. Ar tai reiškia, kad pralaimėta? Tai reiškia, kad ne šimtas procentų sugula į sankcijas, bet tai nesustabdo sankcijų proceso“, – sakė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Ji taip pat teigia, kad Lietuva visuomet nuosekliai konsultavosi su Europos Komisija dėl sankcijų įgyvendinimo, dėl Kaliningrado tranzito – taip pat. „Mūsų pozicijos partneriams buvo ir yra nuolat perduodamos bei žinomos“, – pažymi parlamentarė.

Opozicija pasitinka visai kitokiomis nuotaikomis

Tačiau faktas, kad EK trečiadienį leido Rusijai geležinkeliais gabenti sankcionuotas prekes į ir iš Kaliningrado srities per Europos Sąjungos ES teritoriją, opozicijoje pasitiktas visai kitokiomis nuotaikomis.

Pasak S. Skvernelio, kyla daug klausimų dėl asmenų, atsakingų už Lietuvos užsienio politiką, darbo. Ekspremjero teigimu, prieš tai kai kurių sankcionuotų prekių tranzitą į Kaliningradą sustabdžiusi Lietuva nesugebėjo apginti pozicijos ir taip buvo sužlugdyta sankcijų esmė, taip pat mestas šešėlis ant valstybės ir padaryta žala jos įvaizdžiui.

Eilinį kartą yra skandalas ir mums – Lietuvos gyventojams yra meluojama.

„Eilinį kartą yra skandalas ir mums – Lietuvos gyventojams yra meluojama (...) Eilinį kartą turime skandalą su užsienio politika“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė S. Skvernelis.

„Mums buvo meluojama, kad šis draudimas visiškai apima tranzitą į Kaliningrado sritį (...). Greičiausiai tas (sankcijų – ELTA) paketas buvo priimtas ir Lietuvos atstovai net nekėlė klausimo, turbūt nepaaiškino – ar tai būtų Vadovų taryba, ar Užsienio reikalų ministrų taryba, ar tiesiog ambasadorių lygmeniu darbiniai susitarimai – kad šitas draudimas turi būti taikomas ir Kaliningrado tranzitui“, – LRT radijui sakė politikas ir pažymėjo, kad visuomenė laukia atsakingų asmenų atsakomybė.

„Visuomenė nori aiškių atsakymų. Tai pradėkime tų atsakymų ieškoti nuo Prezidentūros – kas buvo sprendžiama ir kalbama Vadovų taryboje, vėliau yra Užsienio reikalų ministrų taryba ir situacija su ambasadoriais. Tai yra mūsų užsienio politikos formuotojų atsakomybė. Politinė atsakomybė yra užsienio reikalų ministerijos ir ministro“, – sakė S. Skvernelis ir kritiškai įvertino tuos, kurie priekaištus dėl susidariusios situacijos reiškia naujas gaires tranzitui pateikusiai Europos Komisijai.

„Dabar yra bandymas apkaltinti Europos Komisiją, kad ji kažką leido – tai tikrovės neatitinka. Komisija dar kartą paaiškino tai, kokie sprendimai buvo priimti“, – apibendrino S. Skvernelis.

Po kelias savaites trukusių konsultacijų trečiadienį EK paskelbė gaires, pagal kurias leido Rusijai geležinkeliais per ES teritoriją gabenti sankcionuotas prekes į Kaliningradą. ELTA primena, kad birželio 17 d. įsigaliojus ES sankcijoms, Lietuva apribojo plieno bei juodųjų metalų tranzitą į Kaliningradą. Kaip tvirtina atsakingos institucijos, šis Lietuvos valdžios institucijų draudimas sankcionuotas prekes gabenti į Kaliningradą yra grįstas ES sankcijomis, numatytomis dar pavasarį. Tuo metu Rusija tranzito į Kaliningradą sustabdymą laikė neteisėtu ir beprecedenčiu bei pagrasino atsaku, turėsiančiu poveikį visiems Lietuvos gyventojams.

„Galbūt aš klystu, bet maždaug 16 tūkst. žmonių yra suimti per pirmąsias dvi karo savaites. Taip, jūs galbūt pasakysite, kad tai labai maži skaičiai lyginant su 144 mln. rusų, bet nepamirškime, kad tai ne demonstracija Vilniuje, Paryžiuje ar Niujorke. Tu išeisi į gatvę, būsi suimtas  ir galimai leisi metus kalėjime“, – žurnalistams Seime po susitikimo su Seimo pirmininkė Viktorija Čmilyte-Nielsen teigė G. Kasparovas.

Nors Rusijos žmogaus teisių aktyvistas pripažįsta, kad prieštaraujančių karui Ukrainoje rusų vis dar yra mažuma, pasak jo, tikrasis karo Ukrainoje palaikymas Rusijos visuomenėje taip pat nėra toks reikšmingas, kaip skelbia režimas. G. Kasparovas mano, kad palaikymas karui Rusijoje šiuo metu gali siekti apie 30 proc., didžioji dalis rusų, pasak jo, laikosi neutralios pozicijos.

Rusijos visuomenei reikia suvokti tai, kad karas parlaimėtas. Ir manau, kad jūs būsite nustebinti Rusijos visuomenės protrūkio.

„Todėl Putinas ir neskelbia visuotinės mobilizacijos, nes jis supranta, kad jei tai tikras karas ir tu pradedi į jį įtraukti žmones, tai gali išbalansuoti pusiausvyrą visuomenėje“, – sakė jis.

G. Kasparovas mano, kad Rusijos visuomenės atsitokėjimui ir susivokimui, kad karas pralaimėtas, reikia dar dviejų trijų mėnesių.

„Aš manyčiau, kad, deja, bet mums reikia šiek tiek daugiau laiko, galbūt dar dviejų trijų mėnesių. Nes dabar Rusijos visuomenei reikia suvokti tai, kad karas parlaimėtas. Ir manau, kad jūs būsite nustebinti Rusijos visuomenės protrūkio“, – sakė G. Kasparovas.

„Nes kiekvienas diktatorius visada savo palikimą stato ant kokių nors mitų. Putinui tai buvo Čečėnijos karas ir Krymas. (...) Žmonės yra linkę toleruoti tam tikrus nepatogumus, sunkumus, jeigu jie supranta, kad jie gaus kažką mainais, net jei tai netikra idėja. Bet dabar, manau, kad jie susidurs su žiauria realybe ir sumokės kainą už nuostolius. Ir dėl to aš manau, kad mes galime sulaukti didelių masinių protestų Rusijoje “, – taip pat pažymėjo jis.

D. Labučio / ELTOS nuotr.

Putino diktatūra to neišgyvens

Rusijos visuomenė dar nesupranta, kad pralaimi karą Ukrainoje, o Vladimiro Putino diktatūra to neišgyvens, todėl būtina padėti Kyjivui pasiekti pergalę, sako G. Kasparovas.

Niujorke šiuo metu gyvenantis šachmatų didmeistris penktadienį karo Ukrainoje padarinius aptarė su kita šachmatų didmeistre – Seimo pirmininke Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Po susitikimo G. Kasparovas žurnalistams sakė, kad su V. Čmilyte-Nielsen prisiminė ir „savo šachmatų jaunystę“, nors dabar aptaria kitus žaidimus, kurie, skirtingai nei šachmatai, kai kurių žaidėjų žaidžiami be taisyklių.

„Iš tiesų dabar tarptautinės politikos uždavinys yra priversti tuos, kurie nesilaiko taisyklių, jų laikytis, nes yra tarptautiniai įsipareigojimai, taisyklės, ir tai, kad V. Putinas daugelį metų jų galėjo nebaudžiamas nesilaikyti, atvedė iki situacijos, kurią turime dabar“, – sakė G. Kasparovas.

Jis taip pat pažymėjo, kad, vėlgi skirtingai nei šachmatų partija, Rusijos karas prieš Ukrainą negali baigtis lygiosiomis.

V. Putinas daugelį metų jų galėjo nebaudžiamas nesilaikyti, atvedė iki situacijos, kurią turime dabar.

„Kare nebūna lygiųjų, tai karas, kurį pabaigs arba V. Putino pergalė, kas mažai tikėtina, arba Ukrainos ir mūsų visų pergalė, ir mes svarstome, kokie bus padariniai pasauliui, Rusijai, kai Ukraina pasieks pergalės“, – kalbėjo opozicijos atstovas.

„Rusijos visuomenė dar nesupranta, kad karas jau eina link pralaimėjimo, ir V. Putino diktatūra pralaimėjimo neišgyvens, Ukrainos vėliava Sevastopolyje yra Rusijos išsivadavimo nuo putinizmo pradžia, todėl dabar svarbiausia – padėti Ukrainai laimėti“, – sakė G. Kasparovas.

Jis taip pat pabrėžė, kad sankcijos Rusijai būtų taikomos iki ji atlygins karo nuostolius Ukrainai, o kaltieji už karo nusikaltimus bus teisiami.

„Svarbu, kad vieningas Vakarų frontas nesubyrėtų ir būtų pasiekti tikslai – Ukrainos pergalė, užimtų teritorijų išvadavimas, reparacijų išmokėjimas ir karo nusikaltėlių atvedimas į teismą. Jei šitie tikslai bus pasiekti, permainos Rusijoje neišvengiamos“, – teigė G. Kasparovas.

Opozicijos atstovas prognozavo, kad karas neužtruks ir „situacija turėtų išsispręsti dar šiemet“.

„Jei kažkas ir sako, kad sankcijos neveikia, tam reikia laiko, nes iš tiesų sankcijos dusina Rusijos ekonomiką, ir jokia Rusijos valdžia neišsilaikys, jei  sankcijos bus tęsiamos. Rusija dabar yra šalis, kuri yra iškritusi iš pasaulinių politinių ir ekonominių procesų, ir net artimiausi sąjungininkai, kaimyninės diktatūros, atsitraukė, nes nenori būti šitos pralaiminčios koalicijos dalimi“, – kalbėjo G. Kasparovas.

„V. Putinas yra vienas, ir man atrodo, jog svarbiausia, kad sankcijos būtų išlaikytos iki Ukrainos pergalės, reparacijų išmokėjimo ir karo nusikaltėlių teismo, tai lems neišvengiamą režimo pasikeitimą“, – pažymėjo opozicijos atstovas.

Jei kažkas ir sako, kad sankcijos neveikia, tam reikia laiko, nes iš tiesų sankcijos dusina Rusijos ekonomiką, ir jokia Rusijos valdžia neišsilaikys, jei  sankcijos bus tęsiamos.

Jis taip pat prognozavo, kad Rusija po karo neišsilaikys „savo dabartine apimtimi“ ir kai kurios jos teritorijos atsiskirs, nes karo Ukrainoje pralaimėjimas taps katalizatoriumi jau šiuo metu vykstantiems procesams.

„Manau, kad labai gali būti, jog perspektyvoje Rusijos teritorijos gali likti mažiau. Atsiskirti gali buvusios nacionalinės respublikos arba teritorijos dalys, nes ekonominė situacija Rusijoje prastės labai greitais tempais, ir kaip visada, karinis pralaimėjimas yra katalizatorius visų procesų, kurie po truputį vyksta“, – penktadienį Seime, po susitikimo su Seimo pirmininke Viktorija Čmilyte–Nielsen, teigė G. Kasparovas.

„Šiandien šalis kaip ir tyli, bet manau, kad labai daug žmonių dar nesupranta padarinių masto“, – pridūrė jis.

Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen po susitikimo žurnalistams sakė, kad su G. Kasparovu aptarė, kuo Vakarai galėtų labiau padėti Ukrainai, kad ši greičiau pasiektų pergalę kare.

„G. Kasparovas žinomas kaip labai įžvalgus žmogus ir politikos ekspertas, dar 2015 metais jis parašė knygą „Winter is coming“, „Ateina žiema“, kurioje labai tikslai numatė V. Putino režimo veiksmus. Kalbėjome ir apie tai, kaip jam tai pavyko, kaip jis mato perspektyvas ateityje, ir jis prognozuoja, kad  visgi V. Putino režimas neišsilaikys, todėl jau dabar reikia imtis labai konkrečių veiksmų, palaikant demokratinę opoziciją ir padedant Ukrainai pasiekti pergalę“, – sakė parlamento vadovė.

G. Kasparovas Vilniuje penktadienį dalyvauja „Laisvosios Rusijos forumo“ konferencijoje apie karo Ukrainoje padarinius Rusijai ir Europai.

Šioje konferencijoje taip pat dalyvaus tokie Rusijos opozicijos veikėjai Michailas Chodorkovskis, Dmitrijus Gudkovas, Jevgenijus Kiseliovas, Leonidas Nevzlinas, Ilja Ponomariovas, Konstantinas Egertas.

„Bet kurioje Europos valstybėje buvo pasakojamos pasakos, kad reikia sutvarkyti turtinius, teisinius klausimus, bet niekur nebuvo toks tikslas. Buvo pabandoma priartėti prie šeimos formuluotės ir po to prasideda žmogaus teisių teismai. O teismai, kai mato panašias formuluotes įstatymuose, iš karto konstatuoja, kad teisės šalyje yra pažeistos“, – pirmadienį Eltai teigė R. Karbauskis.

R. Karbauskis akcentuoja, kad, anot jo, žvelgiant į kitų šalių praktiką, naujai suformuotas Civilinės sąjungos įstatymo projektas suteiktų teisę kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą.

„Kad nuo kažko atsitraukiama, tai reikia, kad politikai suprastų, jog tikslas lieka paprasčiausiai toks pat, koks yra ir kitose šalyse. Mes ne pirma valstybė, kuri eina tuo pačiu keliu, tik pas mus galbūt politikai stovėjo kategoriškiau, neleisdami įteisinti tam tikrų formuočių toje redakcijoje, kuri buvo teikiama. Tai dabar, kad keis pavadinimą, dar kažką išbrauks, ne ten paslėpta mintis“, – teigė LVŽS pirmininkas, kartu pridurdamas, kad Civilinės sąjungos įstatymo projekto ketina nepalaikyti.

Jei jis turės tam tikrus vienos lyties asmenų santykių apibrėžimus, panašius į šeimos apibrėžimą, tokiu atveju tikrai nepalaikysiu.

„Jei jis turės tam tikrus vienos lyties asmenų santykių apibrėžimus, panašius į šeimos apibrėžimą, tokiu atveju tikrai nepalaikysiu. Mes suprantame, kad įvaikinimas ir visi kiti dalykai ne per įstatymus spręs klausimą, o Lietuvos Seimui nereikia padaryti klaidos ir duoti jiems progą paduoti į teismą“, – pridūrė jis.

Opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ vadovas S. Skvernelis BNS sakė projektą galėsiantis vertinti, kai jis bus registruotas, tuo pačiu sveikino valdančiųjų žingsnį link kompromiso.

„Aš matau, kad yra ėjimas link kompromiso, bet kol kas turime sulaukit, kol įstatymo projektas bus registruotas, tada galėsime žiūrėti. Bet faktas, kad yra daromi rimti pokyčiai, matosi, kad daromi kompromisai“, – sakė S. Skvernelis.

Pakeitimai – „kosmetiniai“

Opozicinės Lietuvos regionų frakcijos atstovė Agnė Širinskienė teigė, jog siūlomi pakeitimai, lyginant su pernai atmestu Partnerystės įstatymu, yra kosmetiniai ir tos pačios lyties porų apibūdinimas atitiktų šeimos sampratą, kaip ją yra pateikęs Konstitucinis Teismas.

„Tie pakeitimai, kurie siūlomi, ne tiek kompromisiniai kiek kosmetiniai, nes sąvokos pavadinimas nekeičia sąvokos turinio. Iš esmės EŽTT partnerystės ir civilinės sąjungos pavadinimus vartoja kaip sinoniminius ir vienas kitą pakeičiančius, pats apibrėžimas ir pakeitus sąvoka išlieka tas pats, kalbantis apie asmeninį emocinį ryšį, kas vėlgi žiūrint į KT nutarimą atitinka šeimos teisinius santykius“, – BNS sakė A. Širinskienė.

Parlamentarė teigė, kad kiti pateikimai, tokie kaip civilinės sąjungos registravimas pas notarą, o ne civilinės metrikacijos skyriuje, atsisakymas leisti partneriui pasirinkti pavardę nėra esminiai, pvz., Seime šiuo metu svarstomi kiti projektai, kurie šeimos santykius skyrybų be ginčų ir nepilnamečių vaikų atveju perduoda nutraukti notarui.

„Pakeitimai projekte nieko iš esmės nekeičia, jei mes kalbam apie partnerystę ar civilinę sąjungą kaip šeimos teisinį santykį. Aš tikrai tokiam projektui pritarti negalėsiu, jis išlaiko šeimos teisinį santykį, jis užprogramuoja Europos Žmogaus Teisių Teisme kitas problemas, t. y. bylas dėl įvaikinimo, kas akivaizdu, kad bus. Atsakomybės už tokį projektą prisiimti nenorėčiau“, – kalbėjo A. Širinskienė.

Opozicinės Darbo partijos frakcijos seniūnas Viktoras Fiodorovas irgi teigė, jog projekto negalima vadinti kompromisiniu, nes jo esmė nepasikeitė.

Pakeitimai projekte nieko iš esmės nekeičia, jei mes kalbam apie partnerystę ar civilinę sąjungą kaip šeimos teisinį santykį.

„Keli žodžiai pakeisti įstatyme ir įstatymo pavadinimas nėra kompromisinis variantas“, – BNS sakė „darbiečių“ seniūnas.

„Jei norit turėt balsų, mes ir pirmą kartą sakėm, buvo per mažai diskusijų, nebuvo ateita, kalbėta, o tiesiog bandyta prastumti. Panašu, kad suinteresuotumo didelio nėra, daroma atžagariom rankom“, – tvirtino V. Fiodorovas.

Vietoje partnerystės siūlo civilinę sąjungą

Antrą kartą tos pačios lyties santykius šią kadenciją siekiantys įteisinti parlamentarai parengė projektą, pagal kurį vietoje anksčiau siūlytos partnerystės žmonės galėtų sudaryti civilines sąjungas.

Iniciatoriai projektą vadina kompromisiniu ir taip siekia platesnio palaikymo lyčiai neutralių civilinių santykių įteisinimui.

Siūloma atsisakyti partnerystės apibrėžimo Civilinio kodekso „Šeimos knygoje“, o naujai siūlomą institutą vadinti civiline sąjunga.

Pagal projektą, civiline sąjunga būtų laikoma savanoriškas dviejų asmenų susitarimas teisiškai apsaugoti tarpusavio asmeninius santykius.

Civilinę sąjungą sudarę partneriai negalėtų įgyti bendros pavardės. Šis susitarimas būtų registruojamas pas notarą, o ne civilinės metrikacijos skyriuje.

Seimas praėjusį pavasarį atmetė įstatymo projektą, kuriuo buvo pasiūlyta priimti lyčiai neutralią, t. y. tiek skirtingų lyčių, tiek tos paties lyties žmonių santykius įteisinti leidžiančią partnerystę. Po nesėkmingo balsavimo iniciatoriai žadėjo pateikti naują patobulintą projektą.

Ankstesniu Partnerystės įstatymo projektu siūlyta įteisinti tiek vyro ir moters, tiek tos pačios lyties asmenų partnerystę, ją apibrėžiant kaip oficialiai registruotą dviejų asmenų bendro gyvenimo faktą, siekiant sukurti, plėtoti, apsaugoti partnerių santykius.

Lietuvoje partnerystė nėra įteisinta nei vyro ir moters, nei vienos lyties poroms.

Keli ankstesni liberalių politikų bandymai šalyje įteisinti civilinę partnerystę Seime buvo nesėkmingi.

„Išnaudojome savo turimus resursus ir esame priversti stabdyti paslaugų teikimą Vilniaus miesto gyventojams. Tai, kad po 10 metų veiklos sostinėje žmonės su negalia lieka be galimybės išeiti iš namų, nukeliauti į gydymo, darbo, švietimo, kultūros įstaigas – didelis žingsnis atgal. Lietuvoje mūsų paslaugų dar laukia ne viena savivaldybė, tad savo dėmesį ir resursus šiuo metu nukreipsime į plėtrą“, – teigia „Socialinio taksi“ vadovė Solveiga Ratkevičiūtė.

Finansavimo negavo po reorganizacijos

2012 m. įsteigta VšĮ „Nacionalinio socialinės integracijos instituto“ programa „Socialinis taksi“ per dešimtmetį išaugo ir po instituto reorganizacijos 2020 m. tapo VšĮ „Socialinis taksi“. Ir nors VšĮ „Socialinis taksi“ dirba ta pati komanda, turima ir naudojama ta pati techninė bazė bei žinios šiems metams finansavimo paslaugų teikimui iš Vilniaus miesto savivaldybės negavo, nes buvo traktuota kaip neturinti pakankamai patirties.

Pasak S. Ratkevičiūtės, Kauno, Klaipėdos ir Panevėžio miestų savivaldybės šią situaciją išsprendė ir „Socialinis taksi“ ten sėkmingai veikia. Deja, iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos buvo gautas atsakymas, kad teisininkai sprendimo nemato.

„Vilniuje nėra kitų tiekėjų, kurie galėtų mobilumo žmonėms su negalia paslaugas teikti tokiomis apimtimis ir sąlygomis – visą parą, savaitgaliais, neribojant kelionės tikslo ir laiko, su galimybe nukelti /pakelti nepritaikytame pastate. Todėl negavus finansavimo veiklą tęsėme naudodami savo resursus ir laukdami dar sausio mėnesį žadėtų savivaldybės viešųjų pirkimų ar konkurso skelbimo“, – sako „Socialinio taksi“ vadovė.

Konkurso pirminė techninė specifikacija buvo paskelbta kovo gale, joje – mobilumo paslaugų pirkimas, apimantis tik žmones judančius neįgaliojo vežimėliu, planuojamų paslaugų apimtis – 700 paslaugų per metus, tik darbo dienomis. Kai 1738 klientus Vilniaus mieste turintis „Socialinis taksi“ per mėnesį 2021 m. vidutiniškai suteikdavo 700 paslaugų ir tai nepatenkindavo esamo poreikio.

„Šiandien kalbame apie modernų ir pažangų Vilnių, kuriame žmogus su negalia negali išeiti iš namų. Atnaujiname parkus, gražiname miestą, bet pažeidžiamiausios grupės gyventojai jo pamatyti negali, nes neišspręstos mobilumo problemos ir realios strategijos šiuo klausimu savivaldybė neturi“, – teigia „Nacionalinio socialinės integracijos instituto“ direktorė Monika Stankevičiūtė.

Atnaujiname parkus, gražiname miestą, bet pažeidžiamiausios grupės gyventojai jo pamatyti negali, nes neišspręstos mobilumo problemos ir realios strategijos šiuo klausimu savivaldybė neturi.

VšĮ „Nacionalinio socialinės integracijos instituto“ programa „Socialinis taksi“ veiklą pradėjo 2012 m. 2020 m. išaugęs į VšĮ „Socialinis taksi“ ir iki šiol paslaugas teikė 14 savivaldybių: Vilniaus miesto ir rajono, Kauno miesto ir rajono, Klaipėdos miesto ir rajono, Panevėžio miesto, Jonavos, Utenos, Ukmergės, Zarasų, Šiaulių, Radviliškio rajonuose ir Visagino mieste.

„Socialinis taksi“ nėra vien negalią turinčių žmonių pavežimas – tai ir pagalba išeinant iš namų, daiktų nunešimas, įsodinimas, palyda ir viskas, kas užtikrina asmens, turinčio negalią, savarankiškumą ir nepriklausomybę. Ši paslauga užtikrina efektyvų judėjimo negalią turinčių žmonių kelionių organizavimą į ekonominio ir socialinio užimtumo vietas (darbą, įvairias organizacijas, ligoninę, universitetą, kiną, teatrą, parduotuvę, susitikimus). Didelis dėmesys skiriamas paslaugos kokybei, automobilio vairuotojai-asistentai apmokyti būtinosios pagalbos, bendravimo įgūdžių.

Vilnius tikina, kad neįgalieji neliks be pavežėjimo

Vilniaus savivaldybė tikina, kad neįgalieji neliks be pavežėjimo paslaugų, sostinėje nuo ateinančio pirmadienio nustojus veikti „Socialiniam taksi“.

„Socialinis taksi“ penktadienį pranešė, kad savivaldybė šiemet programai nesuteikė finansavimo, nes po reorganizacijos iniciatyva neatitiko formalių kriterijų dėl patirties teikiant paslaugas.

Vilniaus miesto savivaldybės Socialinių paslaugų skyriaus vedėja Nadežda Buinickienė BNS patvirtino, kad situacija susiklostė tokia, kaip nurodė „Socialinis taksi“, tačiau paslaugas sostinėje teikia ir daugiau įstaigų, taip pat planuojama skelbti viešąjį pirkimą.

„Tokia panaši situacija ir yra, labai apgailestaujame dėl susidariusios situacijos, kadangi buvo sukurtas naujas juridinis vienetas, jie neatitiko kriterijų dėl vienerių metų patirties, todėl nebuvo skirtas finansavimas, bet tie formalūs reikalavimai yra ministerijos patvirtintos tvarkos apraše“, – sakė N. Buinickienė.

Pasak N. Buinickienės, paslaugos yra užtikrinamos, tačiau jų gali trūkti, ir dėl to planuojama skelbti viešąjį pirkimą. Savivaldybės atstovė pažymėjo, kad jame galės dalyvauti ir finansavimo negavęs „Socialinis taksi“.

„Šią paslaugą organizuoja ir kitos paslaugų įmonės ir įstaigos: ir Socialinių paslaugų centras, ir Maltos ordino pagalbos tarnyba, Asmenų su stuburo pažeidimais asociacija, dar kelios organizacijos“, – sakė N. Buinickienė.

Kai Seimo socialdemokratai, jų teigimu, vis dar laukia, kol Vyriausybė imsis taisyti pašlijusius santykius su Pekinu, konservatoriams priklausanti Užsienio reikalų komiteto pirmininkė Laima Liucija Andrikienė leidžia suprasti, kad atnaujinamame susitarime Lietuvos santykiai su Kinija turėtų būti įrašyti grėsmių kontekste. Kaip teigia parlamentarė, panašu, kad išsiskyrusias nuomones dėl Lietuvos santykių su šia šalimi lemia skirtingas politikų informuotumas. O tai, tikina L. L. Andrikienė, gali pasikeiti dar šį pirmadienį, kai susitarimą dėl užsienio politikos ruošiančių partijų atstovų susitikime ji pateiks naują – požiūrį į Kiniją suvienodinti galinčią informaciją.

Tuo tarpu kiek mažiau nesutarimų Ukrainą užpuolusios Rusijos atžvilgiu. Prasidėjus diskusijoms dėl būsimų užsienio politikos gairių, panašu, kad politikai sutaria, kad jokie santykiai su Kremliumi bent jau dabartinėje perspektyvoje negalimi. Diskusijos galbūt suksis tik dėl to, kokio griežtumo formuluotės galėtų atsidurti partijų ruošiamame dokumente.

L. L. Andrikienė teigia, kad ieškant susitarimo dėl užsienio politikos svarbiausia, kad partijos sugebėtų tinkamai įvertinti pasikeitusią tarptautinę realybę.

„Yra nauja realybė, su kuria mes dabar susiduriame“, – Eltai teigė konservatorė.

„Naujoje realybėje, kurioje mes gyvename, turime suformuluoti savo užsienio politikos tikslus, įvertinti grėsmes bei tai, kaip mes – visos partijos, sutelkusios pečius – stengsimės tas grėsmes sumažinti ir įveikti“, – sakė L. L. Andrikienė.

Kalbėdama apie „naujojoje realybėje“ Lietuvai gręsiančias grėsmes politikė pirmiausiai minėjo Rusiją ir Kiniją.

Naujoje realybėje, kurioje mes gyvename, turime suformuluoti savo užsienio politikos tikslus, įvertinti grėsmes bei tai, kaip mes – visos partijos, sutelkusios pečius – stengsimės tas grėsmes sumažinti ir įveikti.

„Jeigu mes matome Rusiją kaip grėsmę, jeigu mes matome Kiniją kaip grėsmę mūsų nacionaliniam saugumui – kaip sisteminį varžovą, tai šitą reikia numatyti ir būtent šiame kontekste savo užsienio politikos tikslus formuluoti. Aš manau, kad pozicija ir opozicija tai turi suvokti“, – sakė ji.

„Jei net dabar, kai Kinija agresijos kontekste stoja į Rusijos pusę, kai kurie nesugeba šito įvertinti. Tai yra aklumas“, – pridūrė politikė.

Ir nors opozicijoje Lietuvos santykiams su Kinija piešiamas šiek tiek pozityvesnis vertinimas, L. L. Andrikienė teigia turinti vilties, kad po pirmadienio vyksiančio partijų atstovų susitikimo tai pasikeis.

Konservatorės teigimu, skirtingus santykių su Kinija vertinimus gali lemti tiesiog skirtingas politikų informuotumas. Tad, užsiminė ji, pasidalinus su parlamentinių partijų atstovais paskutine informacija – laikysena Pekino atžvilgiu gali staiga suvienodėti.

„Aš labai ramiai žiūrėčiau į tai, kad pirmadienį pozicijos bus pakankamai skirtingos. Ir čia vienas momentas – nevienodas informuotumas. Yra tam tikrų poslinkių ir Kinijos pozicijoje mūsų atžvilgiu. Mes turime apie tai su kolegomis pasikalbėti ir, aš manau, po to bus pozicijų suartėjimas“, – optimizmo neslėpė parlamentarė.

Opozicijoje dėl Kinijos – kita nuomonė

Savo ruožtu socialdemokratų frakcijos seniūnas Gintautas Paluckas kalbėdamas apie tai, kokios formuluotės dėl Kinijos turėtų atsirasti rengiamame susitarime, laikėsi kiek kitokios nuomonės. Nors, aiškino politikas, sunku pasakyti, dėl kokių gairių partijoms pavyks susitarti, jo nuomone, būtina galvoti apie įsiplieskusio konflikto su Kinija mažinimą.

Kol kas, konstatavo politikas, akivaizdu tik viena – skirtingi požiūriai dėl Kinijos Lietuvos politinėje realybėje toliau egzistuoja. Dėl šios priežasties G. Paluckas neatmetė galimybės, kad partijų paruoštame galutiniame susitarimo variante gairės Kinijos atžvilgiu bus tiek abstrakčios, kad neprieštaraus nei opozicijos, nei pozicijos užimtai laikysenai.

„Yra vienas bazinis principas, dėl kurio visi sutinka – tai yra oficiali Lietuvos pozicija. Tai yra „Vienos Kinijos“ principo gerbimas ir palaikymas“, – sakė jis.

Politiko manymu, tokia bendra formuluotė iš esmės nieko nespręstų ir santykiai su Kinija toliau liktų imlūs skirtingų vyriausybių interpretacijoms.

„Mūsų galva būtų geriau išspręsti tą klausimą su Kinija. Įrašyti į susitarimą, kad ateityje išvengtume tokių vienašališkų sprendimų, mažai derintų tarp institucijų. Bet suprantu, kad ypač konservatoriai norės išlaikyti orumą ir stengsis užsitikrinti tęstinumą to, ką padarė“, – teigė G. Paluckas, pridurdamas, kad esamas santykių status quo su Kinija yra netinkamas.

„Aš kol kas nematau jokių žingsnių, kad mūsų Vyriausybė bandytų daryti kažkokius veiksmus, jog situacija normalizuotųsi diplomatiniuose santykiuose. Mes neturime atstovybės Pekine, o Pekinas čia turi kažkokią kvazi atstovybę. Tai nėra gerai“, – apibendrino socialdemokratas.

Partijų susitarime svarstomos ir „lanksčios“, ir „griežtos“ formuluotės

Tuo tarpu diskusijos dėl Lietuvos užsienio politikos gairių Rusijos atžvilgiu po Kremliaus pradėto karo Ukrainoje pritilo. Iš pirmo požiūrio, nebeliko ir nesutarimų dėl to, koks artimiausiu metu turėtų būti Lietuvos ir Rusijos santykių pobūdis. Panašu, kad net socialdemokratai šį kartą sutinka – bent jau dabartiniu metu santykiai su Rusija turėtų būti „jokie“.

Yra vienas bazinis principas, dėl kurio visi sutinka – tai yra oficiali Lietuvos pozicija. Tai yra „Vienos Kinijos“ principo gerbimas ir palaikymas.

„Akivaizdu, kad šiandien tų santykių tęsimas – kultūrinių, ekonominių, sportinių, energetinių – yra neįmanomas, kai visas pasaulis mėgina izoliuoti Rusiją. Turiu galvoje Europą, JAV ir visus kitus“, – sakė G. Paluckas.

Griežtą formuluotę susitarime dėl Lietuvos santykių su Rusija žada ir L. L. Andrikienė.

„Aš dabar neturiu jokio dokumento, kad pasakyčiau konkrečią formuluotę, bet ji neabejotinai bus griežtesnė ir priemonės, kurias mes siūlysime, bus griežtesnės, kai kurios naujos“, – teigė politikė ir tikino pastebinti svarbius pokyčius vertinant Rusiją tiek šalies viduje, tiek už jos ribų.

Šiame kontekste ji prisiminė kritiką, kurios kone du pastaruosius dešimtmečius susilaukė jos atstovaujama partija dėl griežtos laikysenos Rusijos atžvilgiu.  

„Mes girdėjome visokių epitetų Lietuvoje: apie mūsų elgseną, kodėl mes tokie rusofobiški. Bet man lakmuso popierėlis yra dabartinė parlamentarų iš kitų valstybių pozicija“, – sakė ji, tikindama, kad girdinti net kai kurių ES valstybių politikų, supratusių kas iš tikrųjų yra Rusija, atsiprašymus.

„Tie, kurie kalė mus prie kryžiaus, kurie sakė, kokie mes rusofobai ir kokį šleifą mes iš praeities nešamės, jie vienas po kito dabar stojosi ir atsiprašinėjo. Sakė – jūs buvote teisūs. Aš girdžiu panašių balsų ir Lietuvoje. Aš iš tikrųjų džiaugiuosi, kad daugeliui atsivėrė akys. Tik gaila, kad tam prireikė tūkstančių žmonių žūčių“, – aiškino parlamentarė.

Ir nors požiūriai dėl Rusijos tarp kairės ir dešinės suvienodėjo, negalima sakyti, kad socialdemokratai šimtu procentu perėmė konservatorių požiūrį į Rusiją. Pavyzdžiui, G. Paluckas, net ir akcentuodamas, kad šiuo metu santykiai su Rusija neįmanomi, kėlė mintį, jog vis dėlto reikėtų ieškoti lanksčių sprendimų. Pirmiausiai tam, kad visiškai izoliuota Rusija nevirtų dar viena Šiaurės Korėja.

Tie, kurie kalė mus prie kryžiaus, kurie sakė, kokie mes rusofobai ir kokį šleifą mes iš praeities nešamės, jie vienas po kito dabar stojosi ir atsiprašinėjo. Sakė – jūs buvote teisūs.

„Išeinant iš dabartinių aktualijų, emocijų ir visa kita, dėl vykstančio karo Ukrainoje, vis tiek turime mėginti žiūrėti į ateitį su viltimi“, – sakė jis.

„To reikia, jeigu mes norime išlaikyti galimybę kartu su ES arba per ES ir kitus įvairius instrumentus, kažkada daryti įtaką tiems procesams į Rytus. Tai yra tam tikra ambicija. Nes izoliuotis ir izoliuoti – tai pats tiesiausias ir lengviausias kelias šiuo atveju. Tai grindžiama emocijomis. Bet kur nukeliaus pasaulis, jei mes visi atitrauksime rankas ir įsivaizduosime, kad į Rytus daugiau nieko nebėra“,– sakė G. Paluckas.

„Reikia lanksčios prieigos, kad priklausomai nuo demokratijos perspektyvų lygio santykių apimtys galėtų atsinaujinti ir plėtotis“, – pridūrė politikas, leisdamas suprasti, kad šiuo metu rengiamame susitarimo projekte būtent jo minima „lanksti prieiga“ yra alternatyva L. L. Andrikienės minimai „griežtai pozicijai“.

„Yra įvairių formuluočių: vienos griežtos, kitos švelnesnės, kurios leidžia lanksčiai reaguoti į aplinkybes“, – apibendrino G. Paluckas.

Susitarimą planuojama parengti per mėnesį

Nacionalinio susitarimo dėl užsienio politikos tekstą planuojama parengti maždaug per mėnesį, sako Seimo URK pirmininkė konservatorė L. L. Andrikienė.

„Mes galvojam, kad iki balandžio pabaigos-gegužės pradžios turėtumėm turėti tą susitarimą, preliminarų dokumentą, kurį galėtumėm pateikti partijų vadovybėms, juk partijos įvairiuose formatuose jam dar turėtų pritarti“, – po susitarimą rengiančios darbo grupės susitikimo pirmadienį žurnalistams sakė L. L. Andrikienė.

Pasak jos, iki pirmadienio partijos teikė savo siūlymus susitarimui, pvz., Laisvės partija siūlo įvardinti konkretų užsienio politikai skiriamą bendrojo vidaus produkto (BVP) procentą – 0,5, o daugiausiai politinių jėgų nuomonės išsiskyrė dėl laikysenos Kinijos atžvilgiu.

„Buvo labai naudingas pokalbis, mes turėjom laiko aptarti pasiūlymus, galime matyti, dėl kurių klausimų mūsų nuomonės išsiskiria, dėl Europos strateginės autonomijos dar turėsime padiskutuoti, dėl mūsų santykių su Kinija ir Taivanu“, – teigė Seimo komiteto pirmininkė.

Po savaitės partijų atstovai rinksis aptarti suvestinio projekto varianto. „Turėsim bendrą dokumentą, į kurį bus įrašyti visi partijų pasiūlymai, viena dalis, dėl ko mes sutariam, ir kita dalis, gerokai trumpesnė, ir tai yra gerai, dėl to, kur mums reikia diskusijos“, – kalbėjo L. L. Andrikienė.

URK pirmininkės pavaduotojas, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovas Giedrius Surplys po susitikimo sakė esantis nusiteikęs optimistiškai, o dėl diskusinių klausimų, tokių kaip Lietuvos ir Kinijos santykiai, anot jo, reikės ieškoti kompromiso.

„Po šios dienos susitikimo aš nusiteikęs optimistiškai, man svarbiausia, kad mes kalbėtumėmės ir rastumėm bendrus taškus, dėl kurių visi sutartume. Kaip pavyzdys Kinija, akivaizdu, kad jei į susitarimą įrašytumėm, kad Taivaniečių atstovybės pavadinimas yra nekeistinas, LVŽS tikrai po tokiu susitarimu negalėtų pasirašyti, bet ir įrašyti, kad pakeisim tą pavadinimą, negalim, nes nepasirašytų valdantieji. Ieškom formuluočių, kurios tiktų visiems“, – po susitikimo žurnalistams sakė G. Surplys.

Jis teigė pasiūlęs į susitarimą įrašyti „atskirą pastraipą apie Lietuvos ekonominę diplomatiją, nes kol kas panašu, kad pradiniame variante labiausiai nuėjome į aktualijų nulemtą orientaciją į saugumą“.

„Bet turime nepamiršti ir infliacijos, ir eksporto, ekonominė diplomatija yra labai svarbu“, – pažymėjo G. Surplys.

Seime yra sudarytos dvi darbo grupės parengti partijų susitarimus dėl gynybos ir užsienio politikos.

Politikai sako, kad poreikis pasirašyti naujus susitarimus kilo Lietuvai patiriant Kinijos spaudimą dėl Taivano atstovybės atidarymo ir Rusijai pradėjus invaziją į Ukrainą.

„Ar pakanka balsų pačiai partnerystei, matyt, šiandienos balsavimas dėl išbraukimo taps tam tikru lakmuso popieriuku. Didelio skirtumo (balsuojant – ELTA) vėliau, matyt, negalima būtų tikėtis. Įtampos dėl šio įstatymo projekto išlieka ir nuomonių skirtingumai išlieka“, – žurnalistams Seime sakė V. Čmilytė-Nielsen ir kritikavo opozicijos raginimus šį įstatymą išbraukti.

„Aš tikiuosi, kad nebus išbraukta. Aš tokį reikalavimą traktuoju kaip Partnerystės įstatymo oponentų argumentų trūkumą. Norima procedūrinėmis priemonėmis net neleisti tokio klausimo svarstyti Seimo salėje“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.

Ar pakanka balsų pačiai partnerystei, matyt, šiandienos balsavimas dėl išbraukimo taps tam tikru lakmuso popieriuku.

Kartu Seimo pirmininkė sukritikavo ir opoziciniams „valstiečiams“ priklausančio Dainiaus Gaižausko raginimus apskritai pamiršti kai kuriuos su žmogaus teisėmis susijusių įstatymų projektus, kuriuos inicijavo valdantieji.  

„Šis konkretus Dainiaus Gaižausko pasisakymas labai įdomiai rezonuoja ir sutampa su Putino režimo propagandistų pasisakymais apie žmogaus teisių lauką, apie smurtą prieš moteris ir kitas žmogaus teisių temas. Aš ne kartą esu sakiusi, kad būtent požiūris į žmogaus teises yra viena iš tų sričių, kuri mus, Lietuvą, daro visavertę vakarietiškų, demokratinių šalių šeimos nare“, – teigė politikė.

Požiūris į žmogaus teises daro vakariečiais

V. Čmilytė-Nielsen tikisi, kad Partnerystės įstatymo projektas liks Seimo pavasario sesijos darbų programoje.

Pasak parlamento vadovės, požiūris į žmogaus teises yra sritis, kuri Lietuvą daro vakarietiška valstybe, o partnerystės įteisinimas yra „skola mūsų valstybės piliečiams, kurią būtų gerai, jei šios kadencijos Seimas atiduotų“.

„Aš tikiuosi, kad (partnerystė) nebus išbraukta, ir aš traktuoju tokį oponentų reikalavimą išbraukti partnerystę kaip argumentų trūkumą, nes norima procedūrinėmis priemonėmis net neleisti tokio klausimo svarstyti Seimo salėje“, – antradienį žurnalistams Seime sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Antradienį tvirtindamas pavasario sesijos darbų planą Seimas balsuos dėl opozicijos atstovės Agnės Širinskienės siūlymo išbraukti iš jos Partnerystės įstatymo projektą.

Nes norima procedūrinėmis priemonėmis net neleisti tokio klausimo svarstyti Seimo salėje.

Pasak A. Širinskienės, partnerystės įteisinimas skaldo visuomenę, o karo Ukrainoje metu reikia būti vieningiems ir vengti priešinančių iniciatyvų.

„Tie argumentai (išbraukti) susiję su politine ir geopolitine situacija, kurią turime, karo laikotarpis, kur tikrai valstybėje reikalinga išskirtinė vienybė ir nesiskaldymas. Kaip žinia, Partnerytės įstatymas ir panašūs projektai visuomenę tikrai skaldo ir priešina tarpusavyje, nesinori bereikalingų įtampų, kai mes turime siekti vienybės“, – antradienį žurnalistams Seime sakė A. Širinskienė.

Parlamento vadovė komentuodama šį siūlymą pažymi, kad „požiūris į žmogaus teises yra viena iš tų sričių, kuri mus, Lietuvą, daro pilnaverte vakarietiškų demokratijų šalių šeimos nare“.

V. Čmilytė-Nielsen taip pat atkreipė dėmesį, kad per sesiją galima svarstyti ir projektus, kurių nėra sesijos programoje, papildomai įtraukus į dienos posėdžių darbotvarkę, tad partnerystės projektai galėtų būti pateikti ir nepriklausomai nuo antradienio balsavimo rezultatų.

Partnerystės įteisinimą siūlančios Laisvės partijos atstovas, Seimo vicepirmininkas Vytautas Mitalas žurnalistams sakė, kad projektas bus pateiktas pavasario sesijos metu bet kokiu atveju – jei ir bus išbrauktas iš darbų programos, bus vėliau įtrauktas į darbotvarkes.

„Man atrodo, visi suprantam, kad darbų programa yra simbolinis dokumentas, tai reiškia, kad kausimai be darbų programos atsiranda darbotvarkėje, tai tėra tik formalumas, ir Partnerystės įstatymas bet kokiu atveju pavasario sesijoj bus, kaip bepasibaigs šios dienos balsavimas“, – teigė V. Mitalas.

Seimas praėjusį pavasarį atmetė įstatymo projektą, kuriuo būtų įvesta lyčiai neutrali, t. y. tiek skirtingų lyčių, tiek tos paties lyties žmonių santykius įteisinti leidžianti partnerystė. Iniciatoriai žadėjo teikti naują patobulintą projektą.

Ankstesniu Partnerystės įstatymo projektu siūlyta įteisinti tiek vyro ir moters, tiek tos pačios lyties asmenų partnerystę, ją apibrėžiant kaip oficialiai registruotą dviejų asmenų bendro gyvenimo faktą, siekiant sukurti, plėtoti, apsaugoti partnerių santykius.

Lietuvoje partnerystė nėra įteisinta nei vyro ir moters, nei vienos lyties poroms.

Keli ankstesni liberalių politikų bandymai šalyje įteisinti civilinę partnerystę Seime nepasiekdavo priėmimo stadijos.

„Mūsų šešėlinės Vyriausybės užsienio reikalų ministras Giedrius Surplys turėjo susitikimus. Apie tai yra visi informuoti. Tai yra nedraudžiama daryti su oficialiais asmenimis iš atstovybės“, – „Žinių radijui“ penktadienį sakė R. Karbauskis.

Politikas pažymėjo, kad apie „valstiečių“ diplomatinę iniciatyvą buvo informuotos visos Lietuvos teisėsaugos institucijos.

„Apie tuos kontaktus mes informavome visas Lietuvos teisėsaugos institucijas. Oficialiu lygiu, ne kokiu nors kitu“, – sakė R. Karbauskis.

Lietuvos valdžia meluoja, kad tai nieko nepakeistų. Mes turime žinią iš Kinijos oficialių asmenų, kad pavadinimas yra priežastis.

Anot politiko, komunistinės Kinijos patikinimą, kad pakeitus pavadinimą dvišaliai santykiai pasitaisytų, „valstiečiai“ gavo žodžiu.

„Mes neturime raštiškai šio klausimo. Nežinau, ar jie rašytu raštu, ar ne. Bet jų pasakymas yra toks, kad jei Lietuva yra pasiruošusi tą klausimą spręsti, tokiu atveju Lietuva netgi išloštų“, – teigė R. Karbauskis ir melavimu apkaltino Lietuvos diplomatiją vedančius dešiniųjų valdžios atstovus.

„Lietuvos valdžia meluoja, kad tai nieko nepakeistų. Mes turime žinią iš Kinijos oficialių asmenų, kad pavadinimas yra priežastis“, – pridūrė „valstietis“.

Susitiko su Kinijos laikinuoju reikalų patikėtiniu

Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkės pavaduotojas „valstietis“ G. Surplys šią savaitę susitiko su Kinijos laikinuoju reikalų patikėtiniu Lietuvoje Qu Baihua (Čiu Baihua) aptarti didėjančios įtampos tarp valstybių.

Opozicinių „valstiečių“ atstovas teigė iš jo sulaukęs patikinimo, kad konfliktas baigtųsi, jei būtų pervadinta Vilniuje atidaryta Taivaniečių atstovybė.

„Aš buvau susitikęs su laikinuoju reikalų patikėtiniu jų kvietimu Lietuvoje, jų ambasadoje, apie tai aš informavau ir Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkę, ir ministrą, ir Valstybės saugumo departamento vadovą, taip visada darau, jei manau, kad yra valstybinės svarbos reikalas“, – BNS sakė G. Surplys.

„Jūs sunkiai patikėsite, bet aš ir su Taivano atstovais buvau susitikęs, kai viešėjome su delegacija JAV, buvau susitikęs su jų atstovybės vadove. Mano tikslas yra medijuoti, aš įsitikinęs, kad niekam nereikia aštrių konfliktų“, – kalbėjo URK vicepirmininkas.

Mano tikslas yra medijuoti, aš įsitikinęs, kad niekam nereikia aštrių konfliktų.

Jis teigė iš Kinijos laikinojo reikalų patikėtinio išgirdęs, kad pagrindinė konflikto priežastis yra Taivaniečių atstovybės Vilniuje pavadinimas, nes „kai prasideda kalba apie oficialų pavadinimą, tai jiems yra raudona linija, kurios jie niekam neleidžia peržengti“.

„Esminis klausimas, kurį aš uždaviau, ar tikrai tai yra tik apie pavadinimą, nes mūsų valdantieji nuolat kartoja, kad tai nėra apie pavadinimą, kad Kinija yra įsiutusi dėl mūsų 5G ryšio uždraudimo, kad kinų kompanija diegtų, tiek dėl mūsų pasitraukimo iš „17+1“ formato. Ambasados patikėtinis patikino, kad esmė – tik pavadinimas, ir jie neprieštarauja, kad Taipėjaus atstovybė veiktų Lietuvoje, kaip ir kitose pasaulio šalyse, bet problema yra pavadinimas ir tai, kad nelabai kas kalbasi su jais iš mūsų ministerijos“, – pasakojo G. Surplys.

„Mes kalbėjome, kas būtų, jeigu būtų. Jų pozicija tokia, kad Lietuva tikrai gali iš šitos situacijos išeiti kaip laimėtoja, (...) jeigu mes pakeistume tas kelias raideles ir pavadintume atstovybę kaip visur pasaulyje, tai visas konfliktas baigtųsi“, – teigė opozicijos atstovas.

Kinija šią savaitę oficialiai pranešė stabdanti jautienos, pieno produktų ir alaus importą iš Lietuvos. Kinijos muitinės sistemos nuo pernai gruodžio iš esmės nebepriima Lietuvos prekių, tačiau oficialiai Pekinas apie tai iki šiol nebuvo pranešęs.

Europos Komisijos duomenimis, Lietuvos eksportas į Kiniją gruodį, palyginti su tuo pat mėnesiu užpernai, krito 91 procentu.

Lietuvos ir Kinijos santykiai pašlijo Vilniui leidus šalyje veikti Taivaniečių atstovybei. Ekspertai sako, kad kinų kalba šios atstovybės pavadinimas skamba kaip Taivano atstovybė. Pekinas tame įžvelgia Taivano mėginimus veikti kaip nepriklausomai valstybei.