„Ekonominės priežastys, dėl kurių šita įmoka yra siūloma, yra labai rimtos ir labai svarbios todėl, kad tai, ką šiuo metu dėl labai greitai ir staigiai pasikeitusios Europos Centrinio Banko pinigų politikos papildomai gauna komerciniai bankai, nėra nei pajamos nei iš efektyvesnės veiklos, nei iš didesnės platesnio masto veiklos. Tai yra tiesiog renta kalbant ekonominiais terminais“, – žurnalistams Seime ketvirtadienį sakė I. Šimonytė.

„Tai yra, kai nieko pernelyg daryti nereikia, o pinigai patys pas tave ateina, todėl, kad tavo visas paskolų portfelis yra kintamomis palūkanomis, todėl, kad tau nereikia eiti į rinką finansavimosi, nes tu turi likvidumo perteklių, jį laikai centriniame banke ir už tai taip pat uždirbi palūkanas“, – pridūrė ji. 

Pasak premjerės, esant dabartinei situacijai laikinasis bankų solidarumo įnašas yra ir „šioks toks moralės klausimas“.  

I. Šimonytė laikiną bankų solidarumo mokestį palygino su pernai Europos Sąjungos (ES) patvirtintu pasidalijimo perteklinėmis elektros gamintojų pajamomis – vadinamaisiais „viršpelniais“ – mechanizmu.

Pasak jos, bankų situacija Baltijos šalyse ir likusioje euro zonos dalyje yra skirtinga, nes jose dominuoja paskolos su kintamomis palūkanomis.

Lietuvos, Baltijos valstybių, galbūt Suomijos dar paskolų portfelis yra gana unikalus euro zonos bankų atžvilgiu. 

„Lietuvos, Baltijos valstybių, galbūt Suomijos dar paskolų portfelis yra gana unikalus euro zonos bankų atžvilgiu. Todėl, kad euro zonoje kintamų palūkanų normų paskolos portfelyje turbūt siekia keliolika procentų, Lietuvoje turbūt nėra keliolikos procentų fiksuotų palūkanų, nes visos praktiškai paskolos pasirašomos su kintamomis palūkanomis“, – teigė premjerė.

„Kas atsitinka, kai Europos Centrinis Bankas pradeda keisti pinigų politiką – staiga palūkanos pradeda didėti ir pajamos didėja ne todėl, kad bankai daugiau ar išmaniau skolina, geriau valdo savo likvidumą, efektyviau dirba, o tiesiog todėl, kad Europos Centrinis Bankas priėmė sprendimą mažinti infliaciją ir padidino bazines palūkanų normas“, – kalbėjo I. Šimonytė.  

Europos Centrinis Bankas (ECB) buvo pareiškęs, kad laikinas bankų solidarumo mokestis gali turėti neigiamų padarinių ekonomikai, bankai taptų mažiau atsparūs ekonomikos sukrėtimams. Tačiau finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad toks buvo pirminio projekto vertinimas, kuris pakoreguotas atsižvelgiant į pastabas.

„Iš esmės į daugelį pastabų, kurios išsakytos ECB pozicijoje, atsižvelgta, buvo pakoreguota ir bazė, nuo kurios renkamas solidarumo įnašas, taip pat buvo sutarta, kad naujos paskolos nėra įtraukiamos į įnašo apmokestinamą bazę, taip pat kiti sprendimai, kurie leidžia eliminuoti rizikas, identifikuotas ECB rašte“, – sakė ministrė.

Anot jos, į daugelį gautų pastabų dėl solidarumo įnašo yra atsižvelgta, todėl jis neturės įtakos finansiniam šalies stabilumui.

Toks įnašas būtų nukreiptas į kitas išskirtines aplinkybes ir išskirtinai susiformavusį pelną, kuris yra labiau sukritusių aplinkybių rezultatas nei verslo investicinių sprendimų pasekmė.

„Toks įnašas būtų nukreiptas į kitas išskirtines aplinkybes ir išskirtinai susiformavusį pelną, kuris yra labiau sukritusių aplinkybių rezultatas nei verslo investicinių sprendimų pasekmė. Tokiu atveju finansiniam stabilumui, Lietuvos banko vertinimu, poveikio nebūtų, manom, kad toks sprendimas yra galimas ir reikalingas“, – sakė G. Skaistė.

Pasak I. Šimonytės, Seimui nepritarus laikinam bankų solidarumo įnašui, valstybė su krašto apsauga susijusiems projektams turės skolintis su 4,5 proc. palūkanomis.

„Šitas siūlymas yra pateiktas ir jeigu Seimas jam nepritars, man bus labai gaila. Vadinasi, tiems patiems tikslams valstybė turės pasiskolinti pinigus už 4,5 procento ir tai reiškia, kad mokesčių mokėtojai tiesiog iš to pralaimės palūkanas“, – teigė I. Šimonytė.

Planuojama, kad iš įnašo surinktos lėšos – apie 410 mln. eurų  – būtų skirtos karinio mobilumo ir dvigubo naudojimo – civilinės ir karinės – transporto infrastruktūros, taip pat karinės infrastruktūros projektams finansuoti. 

„Mokesčiai Lietuvoje yra toks žavingas klausimas, kad yra labai lengva būti liberalu ir pasakyti, kad mokesčių nereikia. Tiesa, paskui, kai ateina klausimas dėl biudžeto rengimo ir papildomų lėšų skyrimo, tada dauguma žmonių virsta socialdemokratais ir žino, kam ir kiek galima skirti papildomų lėšų“, – kalbėjo I. Šimonytė, komentuodama kai kurių valdančiosios koalicijos partnerių pažadus nepalaikyti bankų įnašo.

„Šitaip biudžetai nesidaro, šitaip pinigai neatsiranda. (...) Turbūt yra populiaru žmonėms pasisakyti prieš mokesčius – tai yra jų politinė nuostata ir aš negaliu dėl to ant jų pykti“, – pridūrė premjerė.

Įstatymo projektu Vyriausybė siūlo įvesti įnašą, kuris sudarytų 60 proc. jų grynųjų palūkanų pajamų, daugiau kaip 50 proc. viršijančių keturių įprastų finansinių metų šių pajamų vidurkį.

Mokestis siūlomas šiemet šalies bankams, tikėtina, uždirbsiant ypač daug – virš 1 mlrd. eurų pelno, kuris laikomas netikėtu, nes bankai pelnosi ECB didinant bazines palūkanų normas ir komerciniams bankams gaunant dideles palūkanas už jų Lietuvos banke laikomas lėšas.

Tokiu būdu, norėdami susimažinti įnašą valstybei, bankai būtų skatinami didinti indėlių ir mažinti paskolų palūkanas. Įnašas būtų mažinamas, jei grynosios palūkanų pajamos jį sumokėjus liktų mažesnės nei 2022 metų šios pajamos, padidintos 15 procentų.

V. Čmilytė-Nielsen: Liberalų sąjūdis neketina palaikyti bankų solidarumo mokesčio

Viktorija Čmilytė-Nielsen./ Ž. Gedvilos / BNS nuotr. 

Valdančiosios koalicijos partnerės – Liberalų sąjūdžio ir Laisvės partijos frakcijos – neketina palaikyti ketvirtadienį Seime planuojamo svarstyti Vyriausybės siūlymo įvesti laikiną bankų solidarumo įnašą, sako jų lyderės. 

„Frakcijoje apsitarėme, kad planuojame nepalaikyti bankų solidarumo mokesčio. Aš esu ne kartą sakiusi viešai, kad pats principas liberalams nėra priimtinas, kuomet valstybė apsisprendžia, pasirenka, kuriam sektoriui, valstybės nuomone, sekasi pernelyg sėkmingai ir jį apmokestina“, – žurnalistams Seime ketvirtadienį sakė Liberalų sąjūdžio lyderė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

„Manytume ir aš manau, kad toks principas nėra teisingas, todėl palaikyti šio banko solidarumo mokesčio neplanuojame, nepaisant to, kad pripažįstame, kad tikslas finansuosi gynybos infrastruktūrą yra labai kilnus ir vertas“, – pridūrė Seimo pirmininkė.

Laisvės partijos lyderė, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, Vyriausybėje balsuojant dėl įnašo susilaikiusi, kartoja, kad frakcija balsuojant Seime taip pat susilaikys.

 Nėra aiškumo, ar neatsiguls ant bankų klientų pečių našta, kuri yra papildomai uždedama rinkos žaidėjams.

„Skeptiška. Susilaikysime. Yra keletas problemų su šituo projektu. Pirmas dalykas – nėra aiškumo, ar neatsiguls ant bankų klientų pečių našta, kuri yra papildomai uždedama rinkos žaidėjams“, – žurnalistams Seime ketvirtadienį sakė A. Armonaitė.

„Antras dalykas, Lietuvoje yra tikrai maža bankų konkurencija ir dėl to iš dalies yra kartais ne tokios palankios sąlygos Lietuvos žmonėms naudotis bankais. Mažai konkurencijos, didelė koncentracija, norime įsileisti daugiau rinkos žaidėjų. Ta investicinė aplinka turi būti stabilesnė. O stabilumas yra pagrindinis argumentas ateinant investuotojams“, – kalbėjo ministrė.

Jos teigimu, yra ir kitų būdų, kaip pakviesti bankus persvarstyti maržų politiką klientų atžvilgiu.

Laikinojo solidarumo įnašo įstatymo projektu Vyriausybė siūlo įvesti įnašą, kuris sudarytų 60 proc. jų grynųjų palūkanų pajamų, daugiau kaip 50 proc. viršijančių keturių įprastų finansinių metų šių pajamų vidurkį.

Mokestis siūlomas šiemet šalies bankams, tikėtina, uždirbsiant ypač daug – virš 1 mlrd. eurų pelno, kuris laikomas netikėtu, nes bankai pelnosi Europos Centriniam Bankui (ECB) didinant bazines palūkanų normas ir komerciniams bankams gaunant dideles palūkanas už jų Lietuvos banke laikomas lėšas.

Tokiu būdu, norėdami susimažinti įnašą valstybei, bankai būtų skatinami didinti indėlių ir mažinti paskolų palūkanas. Įnašas būtų mažinamas, jei grynosios palūkanų pajamos jį sumokėjus liktų mažesnės nei 2022 metų šios pajamos, padidintos 15 procentų.

Iš įnašo surinktos lėšos – apie 410 mln. eurų  – būtų skirtos karinio mobilumo ir dvigubo naudojimo – civilinės ir karinės – transporto infrastruktūros, taip pat karinės infrastruktūros projektams finansuoti.  

Už  tokias Farmacijos įstatymo pataisas ketvirtadienį balsavo 68 Seimo nariai, o šeši susilaikė.

Pasak Sveikatos reikalų komiteto pirmininko Antano Matulu, nauja kompensuojamų vaistų skyrimo tvarka valstybei papildomai kainuos, nes jau dabar apie 40 proc. žmonių perka gydytojo rekomenduojamą, o ne pigiausią vaistą.

„Faktiškai visose valstybėse yra mechanizmas, kur gydytojui suteikta teisė paskirti kitą vaistą žmogui primokant“, – tvirtino A. Matulas.

Sveikatos reikalų komiteto narys Linas Slušnys pabrėžė, kad nors dabartinė tvarka leidžia sutaupyti privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, papildomų išlaidų patiria pacientai, dėl įvairių priežasčių negalintys naudoti pigiausių vaistų.

„Dabar eiliniai piliečiai galės pasirinkti jiems labiausiai tinkamą vaistą, o valstybė prisidės jį kompensuodama“, – sakė konservatorius Mykolas Majauskas.

Tuo metu „valstietis“ Valius Ąžuolas tvirtino, kad pritarus naujai tvarkai teisėsauga turės tirti atvejus, kai medikai žmonės vaistus rekomenduos siekdami proteguoti tam tikrus gamintojus.

„Teisėsauga vėl turės tirti tuos atvejus, kai farmacija už tai atsilygina medikams“, –  aiškino V. Ąžuolas.

Lietuvos regionų frakcijos narys Petras Gražulis prognozavo, kad vaistinės nebesistengs turėti pigiausių vaistų, o  „darbietė“ Ieva Kačinskaitė-Urbonienė teigė, kad „atsiranda vaistininkams terpė manipuliuoti ir siūlyti įsigyti vaistus su kuo didesne priemoka“.

Pasak Lietuvos vaistinių asociacijos pirmininkės Kristinos Nemaniūtės-Gagės, pacientai galės pasirinkti jiems tinkamiausią vaistą, todėl dėl pataisų didžiausią naudą gaus jie.

Asociacijos vadovės teigimu, dabartinė tvarka dažnai sukeldavo pacientų pasipiktinimą, nes būdavo ir taip, kad streikuojant e.recepto sistemai atsirasdavo per klaidą įrašas „pirmas paskyrimas” arba dalis pacientų buvo nutraukę savo gydymą ir grįžus po kurio laiko, vėl privalėjo gydytis tik pigiausiu vaistu.

Seimas nustatė, kad pacientui pirmą kartą arba po 12 mėnesių pakartotinai paskyrus vaistą, jis galės rinktis ne tik pigiausią kompensuojamąjį vaistą, bet ir kitą, įrašytą į Kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyną.

Tuo metu Kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainynas  bus keičiamas nuo sausio ir nuo liepos – tik du kartus per metus, o ne keturis, kaip buvo iki šiol.

„Toks dažnas kainynų keitimasis buvo ne tik didžiulis iššūkis gydytojams ir vaistininkams, nes dalis vaistų gamintojų tiesiog nespėdavo laiku pristatyti reikiamų vaistų, bet ir pacientai susidurdavo su daugybe nepatogumų, nes dažnai besikeičiantys kainynai turėjo keisti ir žmonių įpročius vartoti vieną ar kitą vaistą“, – teigė K. Nemaniūtė-Gagė.

Nuo šių metų liepos keisis ir tvarka, kaip iš Kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyno išbraukiami vaistai. Tai galės būti aštuoniais atvejais: kai panaikintas jų registracijos pažymėjimas, tiekimas rinkai nebeatitinka nustatytų reikalavimų, nustoja galioti leidimas laikinai tiekti pakuotėmis užsienio kalba, bendrinis pavadinimas išbraukiamas iš Ligų ir kompensuojamųjų vaistinių preparatų joms gydyti sąrašo ar Kompensuojamųjų vaistinių preparatų sąrašo.

Iš Kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyno bus šalinami ir tie vaistai, kurių tiekimas sutriks arba vaistai uždraudžiami tiekti ar iš rinkos atšaukiami.

Dabar kompensuojamus vaistus nemokamai gauna mažas pajamas gaunantys pensininkai, vyresni kaip 75 metų amžiaus asmenys ir neįgalieji – jiems priemokas kompensuoja valstybė.

I. Šimonytė: sprendimas dėl kompensuojamų vaistų leis atsižvelgti į paciento situaciją

Seimui leidus pirmąkart rinktis ne tik pigiausią, kaip reikalaujama dabar, bet ir brangesnį kompensuojamą vaistą, sumokant tik priklausančią priemoką, medikai galės geriau atsižvelgti į individualią paciento situaciją, sako premjerė Ingrida Šimonytė.

„Pagrindinė nauda yra ta, kad medikas galės atsižvelgti geriau į individualią paciento situaciją, nes yra įvairių gretutinių ligų, kitų aplinkybių, dėl kurių galbūt kažkokio pigiausio vaisto skyrimas nebūtų pageidautinas. Tai būtų mediko prerogatyva spręsti, kaip gydyti pacientą“, – žurnalistams Seime sakė premjerė.

„Kadangi tai buvo nuostata, kuri buvo numatyta Vyriausybės programoje ir koalicijos sutartyje, turbūt nenuostabu, kad jai buvo pritarta“, – pridūrė ji.

Nuo 2022-ųjų sausio keisis kompensuojamųjų vaistų išdavimo reikalavimai – Seimas leido pirmąkart rinktis ne tik pigiausią, kaip reikalaujama dabar, bet ir kitą vaistą, sumokant tik priklausančią priemoką. Už  tokias Farmacijos įstatymo pataisas ketvirtadienį balsavo 68 Seimo nariai, o šeši susilaikė.