„Nėra kažkokios ypatingos situacijos pasienyje, (...) ką turbūt ir reikėjo įrodyti – nėra kažkokio grūdų gabenimo iš Lietuvos į Lenkiją, nes, tiesą sakant, tai neturi jokios prasmės. Ir kiekiai, kurie į Lietuvą buvo atgabenti iš Ukrainos 2023 metais, o ir 2024 metų pradžioje, yra tikrai labai labai maži“, – pirmadienį spaudos konferencijoje po susitkimo su Vilniuje viešinčiu  Lenkijos premjeru Donaldu Tusku sakė I. Šimonytė. 

„Manau, kad tokiu gana keistu būdu pavyks įtikinti protestuojančius žmones, kad tokio transporto, apie kurį yra teigiama, nėra, ir kad mes šituo klausimu tikrai neturime ką slėpti – esame pasiryžę viską deklaruoti, visus skaičius padėti ant stalo“, – pridūrė ministrė pirmininkė. 

I. Šimonytė taip pat atmetė Lenkijos ūkininkų teiginius, jog Lietuva gali būti paskutinė šalis į trečiąsias šalis skirtos išgabenti žemės ūkio produkcijos stotelė.

„Tas tranzitas yra užbaigiamas importo deklaracijomis, jeigu net taip ir būtų (tranzitu gabenamos prekės liktų Lietuvoje – BNS), ir importo duomenis Muitinė tikrai visiems, man atrodo, yra atskleidusi ir jokių ten didelių skaičių nėra net lyginant su Lietuvos derliais – to ką mes išauginame – o jau lyginant su didelių šalių derliais, tai išvis (kiekiai maži –BNS)“, – teigė premjerė. 

Yra tam tikras protestas, yra tam tikri kaltinimai, kuriuos norime paneigti ir manau, kad juos paneigti pavyks.

„Žinoma, tą situaciją vertiname kaip tokią, kokia yra susiklosčiusi. Yra tam tikras protestas, yra tam tikri kaltinimai, kuriuos norime paneigti ir manau, kad juos paneigti pavyks“, – pridūrė ji.

Anot I. Šimonytės, Lietuvos institucijų – policijos, Muitinės, pasieniečių – bendradarbiavimas bei papildomos Lenkijos institucijų pajėgos padėjo nesutrikdyti ir nestabdyti eismo svarbiame tarptautiniame kelyje.

Protestuojantys Lenkijos ūkininkai nuogąstauja, kad dalis Ukrainos grūdų juos perdirbus arba suklastojus dokumentus iš Lietuvos vėl grįžta į Lenkiją.

Lietuvos pareigūnams tikintis, jog savaitę suplanuota protesto akcija pasieyje su Lenkija bus trumpinama, jos organizatorius Karolis Pieczynskis (Karolis Piečynskis) pirmadienį LRT radijui teigė, kad akcija vyks, kaip numatyta.

Jis pabrėžė, kad protestuojantys Lenkijos ūkininkai neturi jokių pretenzijų Lietuvos vežėjams ar ūkininkams, nes neatmetama, kad daug grūdų transportuojama pasitelkiant Lenkijos kompanijas.

Anot jo, bus laukiama aiškesnių patikrinimų rezultatų, taip pat planuojama, kad tokie patikrinimai be išankstinio perspėjimo vyks bent kartą per savaitę. 

„Atsižvelgus į atvėsusius orus ir sinoptikų prognozes, Kaune nuo spalio 12 dienos pradedama šildyti lopšelius-darželius, mokyklas, socialinės globos ir gydymo įstaigas“, – antradienį BNS pranešė savivaldybės Būsto modernizavimo, administravimo ir energetikos skyriaus vedėja Karolina Sakalauskienė.

Apie šildymo sezono pradžią daugiabučiuose savivaldybė teigia planuojanti paskelbti artimiausiu metu. Pasak K. Sakalauskienės, pritarus daugumai butų savininkų šildymo sezonas gali būti pradėtas ir anksčiau.

Dėl atvėsusių orų Kauno rajono savivaldybė taip pat nusprendė pradėti šildymo sezoną vaikų darželiuose, mokyklose ir sveikatos priežiūros įstaigose. Šiose įstaigose radiatoriai pradės šilti nuo ketvirtadienio.

Kaip pranešė Kauno rajono savivaldybė, pernai ugdymo įstaigose šildymas buvo įjungtas keliomis dienomis anksčiau – spalio 10 d.

„Daugiabučiuose namuose šildymo sezonas dar nepradedamas. Savivaldybė stebi orų prognozes ir šildymo sezonas bus skelbiamas išliekant žemoms lauko temperatūroms“, – skelbia Kauno rajono savivaldybė.

Vilnius, Šiauliai ir Panevėžys nuo dalį įstaigų pradėjo šildyti antradienį. Be to, Šiauliai nuo ketvirtadienio tieks šilumą visiems vartotojams.

Centralizuotas šildymas pirmadienį pradėtas Radviliškio rajone, antradienį – Rietave ir Rokiškio rajone. Pasvalyje šildymo sezoną ketinama pradėti ketvirtadienį, Akmenėje – spalio 19 dieną.

Šildymo sezonas paprastai pradedamas, kai tris paras iš eilės vidutinė paros temperatūra yra žemesnė nei 10 laipsnių.

Įmonės vadovės laiške, kurio kopiją gavo 15min.lt, rašoma, kad toks sprendimas priimtas dėl vienos pagrindinių žaliavų amoniako trūkumo. Įmonė pamažu bus sustabdyta rugsėjo 13-15 dienomis.

Pasak „Lifosos“ generalinės direktorės Regvitos Ivanovienės, gamybos stabdymą lėmė didelis ir staigus gamtinių dujų kainos augimas, dėl kurio per pastaruosius kelis mėnesius net kelis kartus išaugo amoniako įsigijimo kaina, taip pat vienintelės amoniako tiekėjos „Achema“ sustabdymas.

„Lifosos“ administratorius: bandoma tartis, kad įmonė nestabdytų gamybos

Įmonės administratoriaus atstovas sako, kad toks sprendimas nustebino, nes rugpjūtį įmonė dirbo pelningai. Rimvydas Vaštakas teigia, jog su įmonės vadovybe bandoma tartis ir nestabdyti gamyklos. 

„Trečiadienį po pietų gavome oficialų įmonės administracijos raštą, kad įmonė planuoja stabdyti veiklą rugsėjo mėnesio viduryje. Yra tam tikri komentarai dėl energijos kainų augimo, „Achemos“ įmonės didelė problema su amoniako gavimu ir amoniako kainomis, bet bandome šiuo metu kalbėti, išsiaiškinti tikrąsias priežastis ir pasistengti padaryti, kad įmonei nereikėtų sustoti“, – BNS ketvirtadienį sakė R. Vaštakas.

„Gamybinė veikla, kuri vyko rugpjūčio mėnesį, ji buvo pelninga, tai mane irgi truputį stebina, bet mūsų kaip administratoriaus įgaliojimai yra riboti, bandysime susirinkti daugiau informacijos“, – pridūrė jis.

R. Vaštako teigimu, įmonė nurodė, kad gamyba galėtų būti stabdoma rugsėjo 13-15 dienomis, tačiau kuriam laikui, neaišku. Jis taip pat teigė neturintis informacijos apie darbuotojų situaciją.

Administratoriaus atstovas situaciją ketina aptarti su įmonės vadove R. Ivanoviene.

Dėl Vakarų sankcijų Rusijai „Lifosos“ veikla buvo sustabdyta nuo balandžio iki rugpjūčio. Laikinojo administratoriaus prižiūrimoje įmonėje rugpjūčio 7-ąją pradėjo veikti sieros rūgšties cechas, o vėliau atnaujinta diamonio fosfato trąšų gamyba.

Europos Sąjungai kovo 9-ąją paskelbus sankcijas Kremliui artimam Rusijos oligarchui Andrejui Melničenkai buvo įšaldytos „Lifosos“ sąskaitos, o balandžio 10-ąją įmonė veiklą sustabdė. Gegužės 24-ąją darbą įmonėje pradėjo laikinoji administratorė, kurios užduotis – užtikrinti įmonės veiklą nepažeidžiant tarptautinių sankcijų.

„Sodros“ duomenimis, šiuo metu įmonėje dirba 918 darbuotojų, iki sankcijų taikymo jų buvo 1030.

„Lifosos“ profsąjungos pirmininkas: atleisti darbuotojų neplanuojama

Įmonės profesinės sąjungos pirmininkas teigia vadovų buvęs patikintas, jog darbuotojų atleisti neplanuojama.

„Apie atleidimus tikrai kalbos tokios nebuvo. Kiek kalbėjau (su vadovais – BNS), tikrai nėra tokių planų“, – BNS ketvirtadienį sakė „Lifosos“ darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Kęstas Šlama.

Apie atleidimus tikrai kalbos tokios nebuvo.

„Lifosos“ atstovas Nauris Vilkevičius ketvirtadienį BNS sakė, kad dalis darbuotojų liks dirbti ir atliks remontą, o kai kuriuos planuojama išleisti į prastovas. Kokia dalis liks dirbti, o kokia galėtų būti išleista į prastovas, jis nedetalizavo.

Pasak K. Šlamos, išsamesnę informaciją apie „Lifosos“ veiklos stabdymą, jo trukmę bei darbuotojų išleidimo į prastovas tvarką tikimasi išgirsti penktadienį įmonės vadovų ir profesinių sąjungų atstovų susitikime.

„Mes tikimės išgirsti apie gamybos stabdymą ir galbūt kažkokius planus, kaip ir kada planuojama vėl atnaujinti gamybą. (...) Tikimės, kad bus atsakyta, kas bus su tais darbuotojais, jeigu kažkam teks eiti į prastovas“, – teigė K. Šlama.

„Lifosos“ profsąjungos pirmininkas tikisi, kad įmonė nebus sustabdyta ilgam ir darbą atnaujins iki žiemos: „Tikimės, kad tikrai stojame tam, kad ateityje vėl pasileistume, sukauptume žaliavą ir galėtume per žiemą dirbti“.

„Prie konkrečių datų niekas nenori drąsiai prisirišti, bet tikrai tikslas iki žiemos pasileisti“, – pridūrė jis.

E. Ovčarenko / BNS nuotr.

„Lifosai“ kol kas nepavyko panaikinti sprendimo dėl administratoriaus skyrimo

Sankcionuojamai Kėdainių fosforo trąšų gamybos bendrovei kol kas nepavyko panaikinti Finansų ministerijos sprendimo paskirti įmonės laikinąjį administratorių.

Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) antradienį atsisakė priimti „Lifosos“ skundą, nes įmonei atstovavusiam advokatui Ramūnui Audzevičiui nebuvo tinkamai suteikti įgaliojimai.

„Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog advokatui tinkamai suteikti įgaliojimai vesti bylą. Byloje nesant duomenų apie atstovavimo sutarties sudarymą, teismas daro išvadą, kad skundas buvo paduotas neįgalioto bylą vesti asmens“, – rašoma rugpjūčio 23 dienos teismo nutartyje.

Pasak R. Audzevičiaus, šiame ginče susiklostė paradoksali situacija, nes sutikimą skundui turi duoti laikinasis administratorius.

„Šiuo metu susiklostė paradoksali situacija, kai nuo laikinojo administratoriaus sutikimo priklauso, ar „Lifosa“ gali skųsti atsakovo įsakymą – teismas laiko, kad įmonė negali apskųsti įsakymo skirti administratorių tol, kol pats administratorius nepritars atstovavimo sutarties sudarymui“, – teigiama trečiadienį BNS atsiųstame advokato komentare.

Anot jo, administratorius sutikimo neduoda jau ilgiau nei du mėnesius.

„Tokioje situacijoje kyla klausimas dėl pamatinių proporcingumo ir teisės į veiksmingą teisminę gynybą principų pažeidimo“, – teigia R. Audzevičius.

„Lifosa“ prašė teismo laikinai uždrausti Finansų ministerijai išplėsti laikinojo administratoriaus įgaliojimus, išreikalauti iš ministerijos ir Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos visus dokumentus, susijusius su administratoriaus paskyrimu ir „Lifosai“ taikomais apribojimais, panaikinti gegužės 23 dienos finansų ministrės įsakymą dėl administratoriaus skyrimo bei kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą.

Specialioji keturių Aukščiausiojo Teismo (LAT) ir LVAT teisėjų kolegija rugpjūčio 10 dieną nusprendė, jog „Lifosos“ skundas dėl „Finance Guru“ paskyrimo teisėtumo gali būti nagrinėjamas administraciniame teisme, todėl grąžinamas VAAT. 

Gegužės pabaigoje gavęs „Lifosos“ skundą VAAT suabejojo, ar ginčą turi nagrinėti administraciniai teismai, todėl teismas kreipėsi į specialiąją teisėjų kolegiją.

„Lifosa“ skunde teigė, jog finansų ministrės įsakymas dėl „Finance Guru“ paskyrimo yra neteisėtas, kadangi pažeidžia fundamentalias teises, prieštarauja Konstitucijai, Europos Sąjungos sutarčiai, ES pagrindinių teisių chartijai, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai.

ES kovo 9-ąją paskelbus sankcijas Kremliui artimam Rusijos oligarchui Andrejui Melničenkai buvo įšaldytos „Lifosos“ sąskaitos, o balandžio 10-ąją įmonė veiklą sustabdė. Gegužės 24-ąją darbą įmonėje pradėjo laikinoji administratorė – nemokumo administravimo bendrovė „Finance Guru“ su partneriais „Zeta Law“, „Ernst & Young Baltic“, „EY Law“, „Grant Thornton Baltic“ bei „Domus Sola“, kurios užduotis – užtikrinti įmonės veiklą nepažeidžiant tarptautinių sankcijų.

100 proc. „Lifosos“ akcijų priklauso Šveicarijoje registruotai „EuroChem Europe“, kurios 90 proc. akcijų priklausė anksčiau A. Melničenkos valdytai Kipro įmonei „AIM Capital“. „EuroChem Group“ kovo 10 dieną pranešė, kad A. Melničenka nuo kovo 9 dienos atsistatydino iš grupės direktorių valdybos ir nebėra pagrindinis jos naudos gavėjas.

„EuroChem Europe“ teigia, jog „AIM Capital“ yra patikos fondo, kurį administruoja ir valdo nepriklausomas ES patikėtinis, dalis. A. Melničenkai atsistatydinus iš fondo naudos gavėjų, nauja naudos gavėja tapo jo žmona Aleksandra Melničenko. „EuroChem Europe“ tikina, jog kelių valstybių reguliatoriai priėjo išvados, kad nė vienas jų neturi „EuroChem Group“ nuosavybės ar kontrolės.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT), kuri koordinuoja ir užtikrina finansinių sankcijų įgyvendinimą Lietuvoje, skelbia, kad „Lifosa“ yra įmonių, kurių turtas įšaldytas, sąraše. Jai taikomi veiklos ribojimai dėl Bendrijos paskelbtų sankcijų A. Melničenkai.

„Gasunie“ jis dirbs suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalų projektų vystymo patarėju ir bus atsakingas už dviejų plaukiojančių laivų-saugyklų (FSRU) statybą Nyderlanduose ir Vokietijoje.

„Projektas stipriai prisideda prie Europos dujų diversifikavimo, leidžia atsisakyti rusiškų dujų, kas šioje geopolitinėje situacijoje yra didelis motyvatorius“, – sprendimą priimti Nyderlandų įmonės pasiūlymą BNS komentavo M. Bartuška.

Jo teigimu, „Gasunie“ penkeriems metams jau išsinuomojo du laivus-saugyklas, kurios Nyderlanduose ir Vokietijoje turėtų pradėti veikti dar šiemet.