-
Ar migrantų krizę Lietuvoje padės išspręsti „Google“ vertėjas? 1
Vertėjų beveik nėra
Stovyklose apgyvendinti daugiau nei 4 tūkst. migrantų, tarp kurių yra bent 1 tūkst.vaikų. Migrantai, kurių kalba, kultūra ir religija nuo mūsiškės labai skiriasi, yra atkeliavę iš Irako, Irano, Afganistano, Pakistano ir kitų Azijos kraštų.
Raudonojo Kryžiaus vadovė Kristina Meidė anksčiau spaudoje atkreipė dėmesį į tai, kad daugumoje migrantų stovyklų jaučiamas informacijos trūkumas, o migrantai pasmerkti likti informacijos vakuume. Kalbėti su migrantais reikia apie viską – nuo kasdienių higienos ar sveikatos poreikių užtikrinimo iki psichologinių konsultacijų ir žmogaus teisių apsaugos klausimų. Tad akivaizdus ir vertėjų poreikis.
Reikalingi ne tik anglų ar rusų kalbos vertėjai, mat su kai kuriais migrantais galima susikalbėti šiomis kalbomis. Tačiau, deja, tikrai ne su visais. Daugelis jų kalba tik savo gimtąja kalba, t.y. arabų, kurdų, persų ar, tikėtina, mums dar egzotiškesnėmis pundžabi, urdu ir kitomis kalbomis. Profesionalių vertėjų galinčių versti į šias kalbas Lietuvoje beveik nėra.
Ramunė Kasperė
Pasitelkia pokalbiams
Kiekviename išmaniajame telefone yra bazinių ar įdiegtų programėlių, kurios leidžia akimirksniu išversti rašytinį ar sakytinį tekstą kita kalba. Telefonas padeda ne tik lietuvių kalba parašytą ar įskaitytą tekstą parašyti arabų ar kitų Azijos kraštų rašmenimis, bet greitai gali ir lietuviškai parašytą ar įskaitytą tekstą paversti kitos kalbos šnekamąja forma. Lietuvos pareigūnai taip pat neretai pasitelkia „Google“ vertėją, siekdami greičiau ir paprasčiau susikalbėti su migrantais. Tačiau ar iš tiesų „Google“ vertėjas gali padėti spręsti migrantų problemas?
Beveik neabejojama, kad žinantys, jog telefonu galima greitai ir nemokamai pasinaudoti, jei tik reikia vertimo, pasitelkia būtent „Google“ vertėjo programėlę.
Yra ir kitų mašininio vertimo įrankių, bet dažniausiai įprasti vartotojai jų nežino ir jais nesinaudoja. Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkų atliekamame Lietuvos mokslo tarybos finansuojamame projekte apie mašininio vertimo prieinamumą, priimtinumą ir išversto teksto kokybę nustatyta, kad nemaža dalis žmonių apskritai nežino, kas yra mašininis vertimas, nors labai gerai žino, kas yra „Google“ vertėjas arba dar geriau „Google Translate“. KTU mokslininkų pastebėjimu, dauguma žmonių ir kitoms kalboms versti su pernelyg dideliu pasitikėjimu pasitelkia mašininį vertimą.
Daugelis jų kalba tik savo gimtąja kalba, t.y. arabų, kurdų, persų ar, tikėtina, mums dar egzotiškesnėmis pundžabi, urdu ir kitomis kalbomis.
Nors įvairiose mokslininkų ir kūrėjų ataskaitose teigiama, kad mašininis vertimas tam tikrose kalbų porose pastaraisiais metais beveik pasiekė žmogaus atlikto vertimo kokybę, visgi sparčiausiai tobulėja didžiųjų – kinų–anglų, anglų–vokiečių ir rusų–anglų – kalbų mašininio vertimo kokybė.
Deja, apie lietuvių kalbą to pasakyti negalima. Norint apmokyti mašinines vertykles, reikia didžiulių duomenų rinkinių. Palyginti su populiariosiomis kalbomis, lietuvių kalba pralaimi. Nors anglų–lietuvių kalbų kombinacijoje ir galima tikėtis neblogo ar bent jau suvokimui pakankamo vertimo, taip nėra verčiant iš lietuvių kalbos į kitas, ypač mažesnes, ne tokias populiarias kalbas, ir atvirkščiai.
Naudoja ir kitos šalys
Neretai mašininis vertimas pasitelkiamas ne tik kasdieniams, darbo ar pramogų tikslams, bet ir naudojamas esant didelės rizikos ar saugumo reikalaujančioms aplinkybėms, tokioms kaip sveikatos apsaugos institucijos, teismai, policija ir pan.
Pavyzdžiui, išaiškėjo, kad visai neseniai Australijos vyriausybės atstovai naudojosi mašininiu vertimu, komunikuodami su daugiakalbėmis Australijos bendruomenėmis didelės rizikos temomis, pavyzdžiui, apie COVID-19.
Visgi Australijoje greitai susivokta, kad tokia praktika gali pakirsti migrantų ir pabėgėlių pasitikėjimą vyriausybės gebėjimais valdyti krizę. Greitai ir viešai vieno iš ministrų pripažinta, kad automatizuoto vertimo paslaugos gali būti nekokybiškos, vertimas netikslus, o kartais net ir pavojingas, nes kai kuriose kalbose net ir nedidelė smulkmena – praleista raidė ar tarpas – gali duoti priešingą reikšmę tekste.
Nors tiksliai pasakyti sunku, tačiau, atlikę nemažai tyrimų su įvairių žanrų ir stilių tekstais, nustatėme, kad lietuvių–angų kalbų poroje mašininio vertimo tekstų kokybė akivaizdžiai geresnė.
Tačiau anglų–lietuvių kalbų vertimo procese „Google“ vertėjas sugeneruoja tik kiek daugiau nei 30 proc. taisyklingų sakinių, taip pat tik tada, kai tekstas yra nesudėtingas, pavyzdžiui, turistams skirtos frazės. Su kitomis kalbomis mašininio vertimo rezultatai ir išversto teksto kokybė yra dar prastesnė.
Pasikliauti mašininiu vertimu, komunikuojant ypač svarbiais ir jautriais klausimais su žmonėmis, patiriančiais fizines, socialines, psichologines ir emocines problemas, nėra nei etiška, nei saugu.
-
Profesionalių vertėjų pasauliui (nebe)reikia? 3
Vertimo paslaugos greitasvertimas.lt
Pažangios neuronų tinklais grįstos ar hibridiškai veikiančios vertyklės tikrai gali pasiūlyti pakankamai kokybišką vertimą plačiai pasaulyje vartojamų, struktūriškai panašių kalbų poroms, kurioms mašininio vertimo tyrėjai, ekspertai ir specialistai skiria daugiausiai dėmesio. Tai anglų, prancūzų ar ispanų.
Nustatyta, kad laisvai prieinamos mašininio vertimo vertyklės įvairius šių kalbų porų tekstus gali išversti 70–80 proc. tikslumu. To paties, deja, nepasakysi apie lietuvių kalbą.
Mokslo pažanga lenkia kalbą
Lietuvių kalba pagal kalbos vartotojų skaičių yra sąrašo pabaigoje. Tai struktūriškai ir morfologiškai turtinga, bet kartu ir sudėtinga kalba. Tuo nepamiršta pasididžiuoti dažnas lietuvis. Tačiau kalbos kokybė menkai kam rūpi, gal tik Lietuvių kalbos komisijai, kurią neretai ne vienas plūsta viešai.
Drįsčiau sakyti, kad lietuvių mokslo kalba skursta ir degraduoja. Mokslininkai savo tyrimus publikuoja beveik tik angliškai. Dažnas užsienio mokslo žurnalas reikalauja net ir lietuviškas pavardes ir vardus rašyti be lietuviškų diakritinių ženklų.
O štai lietuviški mokslo žurnalai vis dažniau atsisako ir lietuviškų mokslo straipsnių santraukų. Sudėtinga, dažnai ir neįmanoma tvarkingai ir gražiai sudėlioti lietuvišką mokslinį tekstą.
Didžiausia problema – terminai, kurių normintų ir aprobuotų labai trūksta. Mokslo pažanga skuba šuoliais, tad ar kam rūpi vienas ar kitas terminas, kai gal jo nelabai ir reikia. Ką jau ten kalbėti apie sakinio rišlumą ar stiliaus vientisumą. Tad jei lietuvių kalba sunkiai paklūsta mums, ką galima pasakyti apie mašininį vertimą?
Ypatinga situacija
Ne vieno mokslinio tyrimo su įvairių žanrų ir stilių tekstais rezultatai visai nedžiuginantys. Nors iš lietuvių kalbos į anglų kalbą mašininio vertimo vertyklėmis išverstų tekstų kokybė kiek geresnė, atvirkštinio vertimo – iš anglų kalbos į lietuvių kalbą – procese vertyklės sugeneruoja tik kiek daugiau nei 30 proc. teisingų sakinių, ir tai, kai tekstas yra sąlyginai nesudėtingas, pavyzdžiui, turistams skirtos frazės. Jei tereikia pasiklausti kelio ar nusipirkti bilietą, mašininis vertimas pagelbės akimirksniu.
Paimkime anglišką mechanikos, elektrotechnikos ar fizikos tekstą ir pabandykime jį išversti mašininio vertimo vertykle į lietuvių kalbą. Bus ne juokinga, o graudu.
Bet paimkime anglišką mechanikos, elektrotechnikos ar fizikos tekstą ir pabandykime jį išversti mašininio vertimo vertykle į lietuvių kalbą. Bus ne juokinga, o graudu.
Gautas rezultatas vertėjo net ant kelio užvesti negalės. Tad apie pažangių vertyklių pagalbą vertėjams ar vertėjų pakeitimą mašinomis kalbėti nė neverta. Štai ir prakaituoja, stengiasi vertėjai, tampa visų sričių ir mokslų specialistais, nes turi išmanyti ir elektros grandines, mechaninių sistemų vibromonitoringą, metalo pjovimo ir lenkimo ypatumus ir kitas subtilybes.
Neseniai atliktame tyrime (tyrėjos prof. Ramunė Kasperavičienė, lekt. Jurgita Motiejūnienė ir doc. Irena Patašienė) naudojant Kauno technologijos universiteto Informatikos fakulteto (KTU IF) mokslininkų sukurtą akių žvilgsnio sekimo programinę įrangą nustatyta, kad respondentai neuronų tinklais grįsta mašininio vertimo vertykle išverstą tekstą iš anglų į lietuvių kalbą vertino kaip suprantamą, tačiau viešai neskelbtiną.
Respondentų žvilgsnio sekimo eksperimento metu nustatyta, kad mašininio vertimo klaidos reikalavo ženkliai daugiau kognityvinių pastangų ir laiko, siekiant suprasti teksto reikšmę, nors tyrimui naudotas naujienos žanro, t.y., populiariai ir nesudėtingai originalo kalba parašytas, tekstas. Taigi mašininis vertimas toli gražu ne sprendimas, jei reikia versti tekstus į lietuvių kalbą.
Mašina prieš žmogų
Vertėjo kompetencijai įgyti reikia nemažai laiko ir pastangų. Reikia ne tik puikiai ir giliai išmanyti darbines kalbas, suvokti kultūrinius skirtumus ir niuansus, įgyti vertimo technologijų ir projektų valdymo įgūdžių, vertimo technikų ir strategijų žinių, t. y., turėti ir išlaikyti didelį žinių bagažą, bet ir nuolat sekti įvykius pasaulyje, plėsti bendrąjį suvokimą, daug skaityti ir būti atviru naujovėms bei kritikai.
Profesionalūs vertėjai darbo turi daug. Net ir visą pasaulį sukrėtusios pandemijos ir karantino metu Lietuvos vertėjai raštu didelių prastovų ir nuostolių nepatyrė, o tie, kurie pajuto neigiamą karantino poveikį profesinėje veikloje, atsigauna ir žino, kad profesionalūs vertėjai darbo turės visada.