Prezidentas Xi Jinpingas iškilmingai paskelbė, kad „žmonių geresnio gyvenimo troškimas – tai mūsų siekiamas tikslas“. Kinijos komunistų partija ir vyriausybė per pastaruosius septynis dešimtmečius laikėsi principo „pirmiausia – žmonėms“, iškeldama žmonių teises į pragyvenimą ir vystymąsi. Buvo stengiamasi spręsti labiausiai nerimą keliančias, tiesiogiai žmones liečiančias, realias jų interesų problemas, dėti pastangas gerinant Kinijos žmonių gerovę ir gyvenimo sąlygas, skiriant ypač daug dėmesio rūpinimuisi vaikais ir jų išsilavinimu, darbo atlygiu, sveikatos apsauga, senjorų rūpinimusi ir visų žmonių socialine apsauga, užtikrinti visų visuomenės narių lygias teises. Gyventojų gyvenimo kokybė žymiai pagerėjo, o jų finansinės naudos, laimės ir saugumo jausmas vis stiprėjo. Būtent Kinijos gyventojai ir jaučia didžiausią naudą iš Kinijos plėtros.
Per 70 metų Kinija sumažino skurstančių žmonių skaičių daugiau nei 850 mln. Daugiau nei 70 proc. prisidėjusi prie pasaulio skurdo sumažinimo, Kinija tapo pirmąja šalimi, pasiekusia Jungtinių Tautų „Tūkstantmečio vystymosi tikslų“ programos tikslą skurdui mažinti. Kitais metais Kinija stengsis įgyvendinti iškeltą tikslą sukurti visapusiškai gana gerai gyvenančią visuomenę; pasiekti, kad pagal dabartinius standartus nepasiturintys žmonės išbristų iš skurdo liūno. Tai būtų pirmas toks kartas 5000 metų siekiančioje Kinijos istorijoje ir didelis įnašas į Jungtinių Tautų „Darnaus vystymosi tikslus 2030”. Vidutinės disponuojamos kinų pajamos padidėjo nuo 100 juanių 1949-aisiais iki 28 tūkst. juanių dabar, o žmonių skaičius, Kinijoje gaunantis vidutines pajamas, auga. Pastarieji 70 metų žymi nepaprastus žmonių pragyvenimo lygio pokyčius – žmonės gyveno visiškame skurde, o dabar pasiektas toks lygis, kai ne tik pakanka drabužių ir maisto, bet gyvenama pasiturimai.
Kinija sukūrė didžiausią pasaulyje mobiliojo plačiajuosčio ryšio tinklą, turintį daugiau nei 1,3 mlrd. vartotojų, šalis pirmauja vystant greitkelius, greituosius traukinius ir pagal automobilių nuosavybę. Auga tokios modernios informacinės technologijos, kaip “didieji duomenys”, debesų kompiuterija, dirbtinis intelektas, 5G tinklas, o programėlės, naudojamos, pavyzdžiui, mobiliam apmokėjimui, dviračiams išsinuomoti ar skubių siuntų paslaugoms gauti, palengvina ir papildo žmonių kasdienį gyvenimą. Nuo rikiavimosi eilėje nusipirkti daiktų už talonus, iki spustelėjimo “pirkti” telefone; nuo spūsties žalios spalvos traukinyje, lėtai vežančiam namo, iki naudojimosi patogiais greitaisiais traukiniais į pažintines keliones; nuo negalėjimo net pasvajoti apie išvyką į užsienį iki galimybės išvykti į užsienį pakeliauti vos užsimanius. 2018-aisiais įvairiuose pasaulio kampeliuose apsilankė 150 mln. turistų iš Kinijos.
Kai Kinijos Liaudies Respublika buvo įkurta, nebuvo jokios socialinės apsaugos. Dabar sukurta didžiausia pasaulyje socialinių garantijų sistema, ji aprėpia pensijas senjorams, sveikatos apsaugą, minimalias pragyvenimo išmokas ir paramą būstui. Bazinis pensijų draudimas taikomas daugiau nei 900 mln. žmonių, o medicininis draudimas – daugiau nei 1,3 mlrd. žmonių. Vidutinė gyvenimo trukmė pailgėjo nuo 35 metų 1949-aisiais iki 77-erių dabar. Kinų sveikatos būklė net geresnė nei daugumos gyventojų vidutines ir aukštas pajamas gaunančiose valstybėse. Pakilo ir Kinijos gyventojų išsilavinimo lygis. Kai buvo įkurta Kinijos Liaudies Respublika, neraštingumo lygis siekė 80 proc. Iki 2018-ųjų privalomasis devynių klasių mokslas garantuotas 94,2 proc. vaikų. Mokymosi bruto aprėpties lygis į aukštąsias mokyklas siekia 48,1 proc., ir šis lygis yra aukštesnis nei vidutinis lygis vidutines ir aukštas pajamas gaunančiose valstybėse. Kaip didelė valstybė, kurioje gyvena 1,3 mlrd. pasaulio gyventojų, Kinija yra viena saugiausių valstybių pasaulyje.
Kinija laikosi pragyvenimo ir vystymosi principo kaip pamatinių žmogaus teisių ir skatina visapusiškai įgyvendinti visas žmogaus teises, tokias kaip piliečių nuosavybės teisę, teisę žinoti ir dalyvauti, įgyvendina religinio įsitikinimo laisvės politiką ir pagal įstatymus saugo religinę veiklą bei religinius įsitikinimus. Pagrindinės Kinijoje praktikuojamos religijos yra budizmas, daoizmas, islamas ir katalikų bei protestantų krikščionybė, kurias iš viso išpažįsta beveik 200 mln. tikinčiųjų ir daugiau nei 380 000 dvasininkų. Šiuo metu Kinijoje yra apie 144 tūkst. maldos vietų, užregistruotų religinei veiklai, ir 91 religinė mokykla. Visų tautybių žmonės turi vienodą statusą, pagal įstatymus naudojasi tomis pačiomis teisėmis ir vykdo tokias pačias pareigas.
Tačiau Kinijos plėtra susiduria ir su įvairiomis rizikomis ir iššūkiais. Priešiškos jėgos įsitraukusios į separatistines, infiltracines, destruktyvias veiklas, kuriomis siekiama suvaržyti taikią šalies plėtrą. Pavyzdžiui, šiųmetės demonstracijos Honkonge – Kinijai priešiškų jėgų keliamas iššūkis Kinijos suverenitetui, saugumui, šalies vystymuisi. Susidūrus su tokia sudėtinga situacija, smurto sustabdymas ir tvarkos atkūrimas tapo įvairių Honkongo visuomenės grupių svarbiausiomis siekiamybėmis ir konsensusu. Centrinė vyriausybė sustiprins suvaldymą tokių problemų kaip „viena valstybė, dvi sistemos“ principo ir pagrindinio įstatymo pažeidimai, centrinės vyriausybės principų išbandymas, kenkimas Honkongo specialaus administracinio regiono interesams. Centrinė vyriausybė teiks paramą Honkongo vyriausybei, siekiant išspręsti esančią situaciją pagal įstatymus ir vadovaujantis principu „viena valstybė, dvi sistemos“, netoleruojant propaguojančių „Honkongo nepriklausomybės“ idėją. Vienybe ir atkakliomis pastangomis Kinijos žmonės įveiks visus sunkumus ir iššūkius, pasieks naujų pasiekimų ilgame kelyje link socializmo su kiniškais ypatumais .
Kinija eina taikaus vystymosi keliu, skatina kurti vieno žmonijos likimo bendruomenę, integruojasi į tarptautinę sistemą, aktyviai dalyvauja tarptautiniame valdyme ir kovoje su terorizmu, branduolinių ginklų platinimu ir klimato kaita, didina paramą tarptautinei plėtrai, skatina teisingesnę pasaulio valdymo sistemą. Kinijos vystymasis nenustoja nešti naudą daugeliui kitų šalių ir tautų. Ji gilins reformas ir tęs atsivėrimą, skatins aukštos kokybės plėtrą. Vartai į Kiniją neužsidarys – atvirkščiai, jie tik versis plačiau. Kinija siekia abipusių laimėjimų bendradarbiaujant su kitomis šalimis, tad ji pasauliui pasiūlė visiems naudingą Juostos ir kelio iniciatyvą, kuria laikosi bendro kūrimo ir dalijimosi principo, kuria pristatomas naujo tipo tarptautinio bendradarbiavimo modelis ir skatinama bendra pasaulio gerovė. Atviresnė Kinija suformuos palankesnę sąveiką su kitomis valstybėmis, atneš daugiau progreso ir klestėjimo tiek sau, tiek visam pasauliui.
Nors Kiniją ir Lietuvą skiria tūkstančiai kilometrų, abiejų šalių gyventojai turi bendrų siekių ir geresnio gyvenimo lūkesčių. Pastaraisiais metais abi šalys palaikė gerus santykius. Kinijos, Centrinės ir Rytų Europos bendradarbiavimas įvairiose srityse bei įgyvendinant Juostos ir kelio iniciatyvą padarė pažangą ir dvišalė prekyba pasiekė naujų aukštumų. Džiaugiamės, kad Lietuvos įmonės nori dalyvauti 2-ojoje Kinijos tarptautinio importo parodoje. Lengvesnis žemės ūkio produktų, tokių kaip kviečiai ir jautiena, eksportas į Kiniją. Kinijoje sėkmingai pasirodo literatūros ir meno kolektyvai, baleto šokėjai ir operos solistai. Žemės ūkio produktai, puikūs pramonės gaminiai ir nuostabūs meno kūriniai yra gerai žinomi ir mėgstami Kinijoje.
Šiandienio pasaulio iššūkiai yra begaliniai, o rizika didėja – viso pasaulio šalių likimai yra glaudžiai susiję. Kinija tikisi bendradarbiauti su Lietuva planuodama ir skatindama draugišką dvišalį bendradarbiavimą, turėdama platesnę viziją ir tvirtesnį pasitikėjimą, tvirtai palaikydama daugiašališkumą, laisvą prekybą ir taisyklėmis pagrįstą tarptautinę tvarką, kad būtų naudingiau abiem tautoms. Tai būtų indėlis į bendros žmonijos ateities bei klestinčio ir gražesnio pasaulio kūrimą.
