Šį vakarą gausybė uostamiesčio gyventojų ir svečių sutikti 2020-ųjų plūstelės į miesto centrą. Kaip ir kasmet, vidurnaktį žmonės kviečiami stebėti naujamečio fejerverko.

Šventinius renginius organizuojančios viešosios įstaigos "Klaipėdos šventės" kūrybos vadovė Dalia Grikšaitė teigė, kad fejerverkas bus šaudomas iš piliavietės, o jį stebėti bus patogu nuo Dangės krantinių, iš Teatro aikštės.

Tiesa, planuojantiesiems grožėtis reginiu iš Teatro aikštės vertėtų nepamiršti, kad ji ir šiemet paskelbta zona be pirotechnikos.

Anot D.Grikšaitės, šventinę naktį saugumu miesto centre besirūpinsiantys policijos pareigūnai atidžiau stebės aikštėn traukiančius žmones – ar jie nepažeidžia minėtos tvarkos.

Teatro aikštė zona be pirotechnikos pirmą kartą buvo paskelbta 2016-aisiais. Tokių saugumo priemonių nuspręsta imtis ne tik dėl miestiečių saugumo, bet ir siekiant išvengti tais metais Taravos Anikę apgaubusios prancūzų menininko instaliacijos – sniego burbulo apgadinimo.

"Ši zona labai pasiteisino – sulaukėme nemažai atgarsių, kad buvo saugiau, ramiau. Niekas nesikraustė iš proto dėl mėgėjiško fejerverkų naudojimo", – apibendrino D.Grikšaitė.

Šiemet Naujuosius klaipėdiečiai ir miesto svečiai galės pasitikti čiuoždami Teatro aikštėje įrengtu ledu.

Pasak organizatorių, atsižvelgiant į nemažėjantį ledo čiuožyklos populiarumą, ji dirbs visu pajėgumu, šventinę nuotaiką kurs didžėjus.

Tiesa, žmonės raginami neprarasti sveiko proto – ant ledo nelipti pavartojus alkoholinių gėrimų, nepamiršti tinkamos aprangos, saugumo.

"Tikimės gerų orų, tikimės, kad bus taiku, ramu, ir fejerverkas pateisins lūkesčius, kad bus geras matomumas – skaidrus dangus", – sakė D.Grikšaitė.

Klaipėdos policijos atstovė Andromeda Grauslienė BNS teigė, kad Klaipėdos mieste ir visoje apskrityje dirbs sustiprintos policijos pajėgos. Pareigūnai patruliuos ir pėsti, jiems taip pat talkins policijos rėmėjai, aktyviau bus stebimos ir miesto vaizdo kameromis filmuojamos teritorijos.

„Svarbu prisiminti, kad naudoti pirotechnikos priemonių, išskyrus paprasčiausius F1 kategorijos fejerverkus, negalima 30 metrų atstumu nuo mokyklų, gydymo ar reabilitacijos įstaigų, kulto ir šarvojimo patalpų. Draudimas galioja ir kitose savivaldybės Tarybos nustatytose vietose – Klaipėdoje zona be pirotechnikos jau ketverius metus skelbiama Teatro aikštė“, – rašė ji.

Pasak jos, pareigūnai sausio 1–ąją rengs reidus, kurių metus fiksuos ar vairuotojai nesėdo prie vairo neblaivūs.

Kauno miesto savivaldybė penktadienį paskelbė, kad sutartį su statybos darbų rangovu planuojama pasirašyti vasarą.

Anot pranešimo, statybos galėtų trukti nuo 18 iki 24 mėnesių. Tai reiškia, jog Nacionalinis mokslo ir inovacijų muziejus visuomenei būtų atvertas 2022 metais.

„Statybos skyrius jau pradėjo rengtis rangos darbų pirkimams, juos planuojame 2020 metų pirmąjį ketvirtį“, – BNS sakė Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Tadas Metelionis.

2017 metais vykusiame tarptautiniame architektūriniame mokslo populiarinimo centro idėjos konkurse nugalėtoju išrinktas „SMAR Architecture studio“ projektas „Sun never sets for science“ (angl. „Saulė mokslui niekad nenusileidžia“).

Statybos skyrius jau pradėjo rengtis rangos darbų pirkimams, juos planuojame 2020 metų pirmąjį ketvirtį.

Pagrindinis šio projekto akcentas – veidrodinė plokštuma, atspindinti dangų, žolę, šviečianti kaip mėnulis. Ji tiesiogiai perduos šviesą į patalpas, kuriose yra ekspozicija.

Savivaldybė anksčiau yra suskaičiavusi, kad toks objektas kainuotų apie 25 mln. eurų.

Planuojama, kad 5 mln. eurų bus gauti iš Vyriausybės, 10 mln. eurų – iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos valdomų Europos Sąjungos fondų lėšų, dar 2,5 mln. eurų planuojama gauti iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, kuriuos skirsto Vidaus reikalų ministerija. Likusius 5,5 mln. eurų skirtų savivaldybė bei partneriai.

Interaktyviame mokslo ir technologijų centre lankytojai galės susipažinti su žmonijos atradimais, išradimais, mokslo ir technologijų naujovėmis.

Generalinė prokuratūra pranešė, jog įtarimai įteikti dviejų įmonių vadovui J. C. ir dar vienam „Ekologistikos“ darbuotojui R. V., atsakingam už aplinkosaugos reikalavimų laikymąsi.

Jiems pareikšti įtarimai dėl statinių, kuriuose yra potencialiai pavojingų įrenginių ar atliekami potencialiai pavojingi darbai, priežiūros ar naudojimo taisyklių pažeidimo, taip pat dėl apgaulingo apskaitos tvarkymosi.

BNS žiniomis, įtarimai pateikti Juozui Cicėnui, antras įtariamasis – Romualdas Varanauskas.

„Įtariama, kad abu šie asmenys netinkamai vykdė savo pareigas ir neužtikrino saugios aplinkos, todėl gaisro metu išsiskyrus teršalams, Lietuvos valstybės orui buvo padaryta daugiau nei 5 mln. eurų žala. Abiem įtariamiesiems paskirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti“, – teigiama prokuratūros pranešime.

Prokuratūra akcentuoja, kad siekiant ištirti visas gaisro aplinkybes Kauno apygardos prokuratūroje ikiteisminio tyrimo metu buvo sudaryta prokurorų, vadovaujančių ir organizuojančių ikiteisminį tyrimą, grupė. Ikiteisminis tyrimas vyksta keliomis kryptimis.

„Tyrime atliekami bei planuojami įvairūs ikiteisminio tyrimo proceso veiksmai, kuriais siekiama išsiaiškinti, ar buvo laikomasi visų priešgaisrinės saugos reikalavimų bei ar tinkamai buvo tvarkyta įmonės buhalterinė apskaita. Taip pat tikrinami gamtosauginiai veiksmai“, – rašoma prokuratūros pranešime.

Įtariama, kad abu šie asmenys netinkamai vykdė savo pareigas ir neužtikrino saugios aplinkos, todėl gaisro metu išsiskyrus teršalams, Lietuvos valstybės orui buvo padaryta daugiau nei 5 mln. eurų žala.

Be to, anot prokuratūros, tiriama ir kita nusikalstama veika – tarnybos pareigų neatlikimas. Ikiteisminio tyrimo metu vertinama institucijų, vykdžiusių ūkio subjekto priežiūrą, veiksmai ir priimti sprendimai.

Už šias nusikalstamas veikas numato baudą, areštą, arba laisvės atėmimą iki šešerių metų.

„Tyrimas iš esmės vyksta keliomis kryptimis: tiriama gamtosauginiai pažeidimai, įmonės buhalterinė veikla, be abejo, ir gaisro priežastis. Kita labai plati tyrimo kryptis yra, ar pareigūnai apskritai užtikrino tai, kad nebūtų sukurta tokia ekologinė bomba Alytuje“, – per spaudos konferenciją kalbėjo Kauno apygardos vyriausiasis prokuroras Darius Valkavičius.

„Ieškome, kas kokiais būdais turėjo užtikrinti tos įmonės ūkinės veiklos priežiūrą“, – pridūrė jis.

Jis sakė, kad šiuo metu atsakymų dėl pareigūnų veiksmų neturima.

Gaisras Alytaus Pramonės rajone įsikūrusioje įmonėje „Ekologistika“ kilo spalio 16 dieną, ugniagesiai su ugnimi ir jos padariniais kovojo ilgiau nei savaitę.

Alytaus mieste ir rajone dėl spalį vykusio gaisro buvo paskelbta ekstremali situacija.

Įvykio nuotrauka, kurioje užfiksuota, kaip Panevėžyje prie  „Audi“ automobilio stovi „Aro“ pareigūnai, pasklido socialiniame tinkle esančioje grupėje.

Matyti, kad „Aro“ kovotojai į transporto priemonę atrėmę sulaikytą vyrą, o šalia stovinčio „Audi“ durelės – praviros. Tikėtina, jog atliekama paieška.

Susisiekus su Panevėžio policija sužinota, jog tai – Kriminalinės policijos biuro pareigūnų slapta sulaikymo operacija ir daugiau duomenų apie tai neturima.

Kiek vėliau Vilniaus policijos atstovė J.Samorokovskaja patvirtino, kad slapta operacija vykdoma ir kituose miestuose, tačiau daugiau informacijos žadėjo pateikti trečiadienį.

„Aš tikrai nekomentuosiu, ji yra bendra kelių apskričių. (...) Mes jos nekoordinuojame (operacijos – BNS)", – BNS sakė Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininkas Rolandas Kiškis.

Jis sakė, kad operaciją vykdo Tauragės ir Vilniaus pareigūnai.

„Bus atliekamas įstaigos auditas, šalinamos priežastys, vertinama ir lyginama informacija pagal ikiteisminį tyrimą ir pagal atliktą analizę dėl korupcijos apraiškų“, – spaudos konferencijoje Kaune trečiadienį sakė policijos generalinio komisaro pavaduotojas Edvardas Šileris.

Kauno apskrities policijai vadovauti skiriamas Policijos departamento Imuniteto valdybos viršininkas Elanas Jablonskas, o Kriminalinės policijos pareigūnai komandiruojami į komisariato Ekonominių nusikaltimų tyrimo ir Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybas.

„Bus paskirta vadovų komanda – ne tik iš vieno laikinai einančio vadovo, manęs, bet ir kitų padalinių, su kurių vadovais mes šiandien apsišnekėjome ir yra priimti tam tikri sprendimai, jie bus rotuojami į kitas pozicijas, jie patys sutinka ir bus įsivertinta. Tai yra laikini sprendimai“, – sakė E. Jablonskas.

Elanas Jablonskas/Vilmanto Raupelio nuotr.

Pasak E. Šilerio, į Kauno policiją atvyks „iki dešimties“ pareigūnų iš šalies.

Dėl įtarimų nelegalaus verslo dengimu sulaikytas vienas iš Kauno ekonominės policijos vadovų, trečiadienį pranešė Policijos departamentas.

Policijos vadovai vėliau žurnalistams patvirtino, kad sulaikytas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos trečiojo skyriaus viršininkas Donatas Karalukas.

Donatas Karalukas/Justinos Butkutės nuotr.

E. Jablonskas pabrėžė, jog laikini pokyčiai komisariate vykdomi ne todėl, kad čia dirbantys pareigūnai įtariami prisidėję prie nusikaltimų, o siekiant pašalinti nustatytas rizikas.

„Šiam momentui Kauno apskrities policijos vadovui jokių pretenzijų nėra“, – sakė E. Šileris.

D.Žukauskui pretenzijų neturi

Kauno apskrities policijai vadovauja Darius Žukauskas. Jis šiuo metu yra vaiko auginimo atostogose, jį pakaitomis vadavo du jo pavaduotojai.

„Jokių pretenzijų nėra ir tyrimuose jis šiam momentui nefigūruoja“, – sakė E. Šileris.

E. Jablonskas Kauno apskrities viršininko pareigas eis iki lapkričio pradžios, kai D. Žukauskas grįš į darbą po atostogų.

Darius Žukauskas/Laimio Steponavičiaus nuotr.

„Atsiunčiame Imuniteto valdybos vadovą tam, kad tinkamai užtikrinti įstaigos funkcionavimą, kad nebūtų bereikalingų emocijų, įtarimų. Kad žmogus būtų iš šono, nešališkas, užtikrintų sklandų įstaigos darbą“, – sakė E. Šileris.

Pasak jo, tikėtina, jog komisariate bus atliekami tarnybiniai patikrinimai, auditas.

Dengė nelegalų verslą

Anot Policijos departamento, šią savaitę sulaikyti asmenys, kurie kelerius metus organizavo nelegalaus alkoholio verslą bei prekybą vogtomis automobilių detalėmis.

Ikiteisminio tyrimo metu sulaikytas ir buvęs pareigūnas. Jo tapatybės policijos atstovai neatskleidžia, tačiau, jų teigimu, šis įtariamasis buvo pažįstamas su D. Karaluku.

„Buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas tiek Policijos departamente, tiek kriminalinės policijos biure dėl disponavimo akcizais prekėmis, sulaikyti devyni asmenys, tarp jų vienas pareigūnas“, – sakė E. Šileris.

E. Šileris teigė, kad sulaikytasis pareigūnas dirbo daugiau nei dešimtmetį, dėl jo anksčiau nusiskundimų nebuvo gauta.

Pasak jo, sulaikymų gali būti daugiau.

Operacijos metu iš viso sulaikyti devyni įtariamieji, atliktos kelios dešimtys kratų Kauno ir Marijampolės apskrityse.

Šiuo metu sprendžiamas klausimas dėl suėmimo skyrimo įtariamiesiems. Tarp sulaikytųjų – vienos Kauno įmonės, kuri užsiima policijos konfiskuoto turto saugojimu, vadovas.

BNS žiniomis, tai bendrovės „Aleksoto prekyba“ vadovas Rimtautas Petronis.

Anot generalinio komisaro pavaduotojo, įmonėje buvo saugomos įvairios akcizais apmokestinamos prekės, policijos konfiskuoti policijos daiktai, kurie turi būti sunaikinti.

Policijos nuotr.

„Nustatyta vieta, kur buvo prekiaujama vogtomis automobilių detalėmis. (...) Grupė asmenų vykdė tam tikras veikas, galimai turėdami tam tikrą užtarimą arba neliečiamumą, nebaudžiamumą iš tam tikrų policijos pareigūnų“, – kalbėjo E. Jablonskas.

Jis tvirtino, kad dalis sulaikytųjų civilių anksčiau buvo teisti už panašias nusikalstamas veikas.

Pareigūnai atskleidė, kad suimtieji civiliai gali turėti tam tikrų sąsajų su organizuotu nusikalstamumu.

„Jie platino tas medžiagas, įgijo, pardavė keliuose respublikos (Lietuvos – BNS) miestuose ir už jos ribų“, – kalbėjo E. Kiškis.

„Mažiausias leistinas išleidimas į Vilijos vandens saugyklos apatinį bjefą yra 6,9 kubiniai metrai per sekundę, o faktinis eikvojimas šių metų birželį ir liepą buvo 8 kubiniai metrai. Esamomis sąlygomis padidinti iš Vilijos vandens saugyklos išleidžiamo vandens tūrį be neigiamų padarinių Baltarusijai neįmanoma“, – rašoma BNS turimame dokumente.

Aplinkos ministerijai skirtame rašte teigiama, kad nors nedidelis kritulių kiekis bei karščiai paveikė ir Baltarusijoje tekančios Neries (Vilijos) vandens lygį, „anomalinių“ pokyčių šalies vandens matavimo stotyse birželį ir liepą nebuvo užfiksuota.

Atsakyme rašoma, kad Michališkių vandens matavimo stotyje birželį vandens lygis svyravo nuo 76 iki 53 centimetrų, kai minimalus daugiametis yra 53 centimetrai.

Liepą vandens lygis šioje stotyje svyravo nuo 56 iki 51 centimetro, kai minimalus daugiametis yra 51 centimetras.

Oficialiai baltarusiai teigia, kad vandens lygio sumažėjimas Neryje yra „susiklosčiusių klimato sąlygų priežastis“.

Į Baltarusijos gamtos išteklių ir aplinkos apsaugos ministeriją liepos pradžioje kreipėsi aplinkos ministras Kęstutis Mažeika.

Jis prašė padėti atstatyti dėl sausros kritiškai nukritusį vandens lygį, taip pat klausė, ar šalyje buvo vykdoma kokia nors veikla, dėl kurios, vyraujant sausringiems orams, vandens lygis galėjo kritiškai sumažėti.

Lietuvoje pirmadienį buvo atšaukta liepos pradžioje nacionaliniu mastu paskelbta hidrologinė sausra.

Naujausiais duomenimis, Neries vandens debitas Vilniuje šiuo metu yra keliais kubiniais metrais didesnis už gamtosauginį, tad šiek tiek pakilęs ir vandens lygis.  

„Optima Seaways“ komandai keleiviai apie du už borto iškritusius vyrus pranešė 22.50 val. Kaipmat buvo pradėta gelbėjimo operacija, į ją įsijungė Švedijos jūrų gelbėjimo koordinavimo centras.

Nelaimės vietą jau po 40 minučių žvalgė sraigtasparnis. Laivo įgula šioje vietoje iškritusių keleivių ieškojo iki 4.21 val. Lietuvos laiku.

Kol kas apie dingusius vyrus pranešama tik tiek, kad abu vidutinio amžiaus vyrai yra mūsų šalies piliečiai.

Pasak neoficialių šaltinių, iškritę vyrai yra 30 ir 48 metų. Kaip pasakojo įvykį matęs laivo keleivis, vienas vyrų persisvėrė per turėklus, antrasis bandė jį traukti, tačiau abu nugarmėjo į jūrą. Visa tai matęs žmogus iškart metė nelaimėliams gelbėjimo ratą, matydamas vyrų galvas jūroje, bet laivas tolo ir vaizdas dingo jam iš akių.

Vos tik gavę žinią apie žmones už borto laivo įgulos nariai sustabdė keltą, grįžo į įvykio vietą ir nuleido ant vandens gelbėjimo valtį. Prie jų greitai prisijungė švedai. Tačiau jokių užuominų apie įkritusius į jūrą vyrus jiems aptikti nepavyko.

Nelaimė įvyko netoli Švedijos krantų.

Keltas trečiadienį 13 val., pavėlavęs apie keturias valandas, atplaukė į Klaipėdos uostą.

Tyrimo ėmėsi Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai.

„Pareigūnai yra sugrįžusiame, į Klaipėdą atplaukusiame kelte“, – sakė Klaipėdos apskrities policijos atstovė Jūratė Albrektienė.