Trečiadienį po susitikimo su Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininku konservatoriumi Laurynu Kasčiūnu šalies vadovas kreipėsi į specialiąsias tarnybas dėl kandidatūros vertinimo.

„Prezidentas kreipsis į tarnybas, kaip numato įstatymas, kad gautų iš jų informaciją pagal Korupcijos prevencijos įstatymą. Kai tik ši informacija jį pasieks, ją įvertins ir priims sprendimą“, – trečiadienį žurnalistams sakė vyriausiasis prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais K. Budrys.

P. Paleckio/BNS nuotr.

„Yra labai aiškus prezidento suinteresuotumas visus sprendimus ir formalumus sutvarkyti per šią savaitę. Tikimės, kad tą pavyks pasiekti“, – teigė jis.

Pasak K. Budrio, G. Nausėda su L. Kasčiūnu aptarė svarbiausius numatomus darbus krašto apsaugos srityje, tai yra visuotinio gynybos principo įgyvendinimą, vokiečių brigados priėmimą, nacionalinių pajėgumų vystymą, divizijos kūrimą, skaidrumo užtikrinimą viešuosiuose pirkimuose.

Yra labai aiškus prezidento suinteresuotumas visus sprendimus ir formalumus sutvarkyti per šią savaitę.

Patarėjas L. Kasčiūną vadino prezidento bendraminčiu ir bendradarbiu.

„Dalykine prasme dėl prioritetų, kokie buvo aptarti su kandidatu, sutarimas yra. (...) Nemanau, kad kažkas jums naujo dar čia atsirastų ir ištiktų, tačiau reikia išlaikyti formalumus“, – sakė K. Budrys.

Premjerė Ingrida Šimonytė penktadienį paprašė dabartinio krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko trauktis iš pareigų, nes, jos teigimu, šiame etape reikia greitesnių sprendimų ir didesnio įsitraukimo sprendžiant įvairius su krašto apsauga susijusius klausimus.

Ministrus skiria ir atleidžia prezidentas premjero teikimu.

„Neturėjau jokių žinių apie rokiruotę“

L. Kasčiūnas teigia pasiūlymo eiti šias pareigas iš I. Šimonytės sulaukęs šeštadienio rytą. Politikas tikina, kad iš anksto nebuvo informuotas apie ministrės pirmininkės pasiūlymą jam ir A. Anušauskui susikeisti pareigomis.

„Neatsimenu, ar mes išvis buvome susitikę, konkretų skambutį gavau šeštadienio rytą, eidamas į Tado Tumo laidotuves“, – apie iš premjerės gautą pasiūlymą žurnalistams Prezidentūroje pasakojo L. Kasčiūnas.

„Buvo abstraktūs pokalbiai, bet apie jokias rokiruotes aš neturėjau jokių žinių“, – teigė L. Kasčiūnas

„Tai būtų logiškas dalykas ir tokių dalykų Lietuvos politikoje yra buvę, kai Vyriausybėje dirbę Seimo nariai grįždavo į Seimą ir susikeisdavo vietomis“, – žurnalistams po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda sakė ministrė pirmininkė.

„Komiteto pirmininkas yra vienas iš natūraliausių kandidatų pakeisti ministrą, kaip ministras yra vienas natūraliausių kandidatų pakeisti komiteto pirmininką dėl žinojimo, dėl patirties, dėl buvimo toje srityje. Taip, apie tokį variantą aš su ministru kalbėjau“, – pridūrė ji.

Premjerė pirmadienį sakė informavusi prezidentą apie gautą krašto apsaugos ministro atsistatydinimo pareiškimą ir su valstybės vadovu aptarusi kandidatūras į šias pareigas, o vieną kandidatą turėtų oficialiai pateikti vėliau šią savaitę.

Savaitgalį su A. Anušausku susitikęs G. Nausėda sakė, kad L. Kasčiūnas yra tik vienas iš kandidatų jį pakeisti, ir tvirtino, jog sprendžiant dėl ministro kandidatūros jam bus svarbu užtikrinti sklandų darbų krašto apsaugos sistemoje tęstinumą

L. Kasčiūnas sakė, kad būtų pasiruošęs eiti naujas pareigas, o jo pagrindinis uždavinys poste būtų diegti visuotinės gynybos principą.

Ingrida Šimonytė. L. Balandžio / BNS nuotr.

Pasigedo ministro aktyvumo

I. Šimonytė savaitgalį tvirtino, kad A. Anušauskas traukiasi dėl lūkesčių per likusį kadencijos laikotarpį Lietuvos saugumo labui padaryti „dar daugiau ir greičiau“, o iš krašto apsaugos ministro šiuo metu tikimasi „maksimalaus įsitraukimo“.

Pirmadienį ji teigė, kad krašto apsaugos ministrui taip pat reikia dalyvauti įtikinėjant politikus skirti daugiau lėšų gynybai, šiuo metu tęsiantis diskusijoms, iš kur jų paimti.

„Tikrai dėsime visas pastangas įtikinėdami, bet akivaizdu, kad reikia įtikinėti“, – kalbėjo I. Šimonytė.

Tikrai dėsime visas pastangas įtikinėdami, bet akivaizdu, kad reikia įtikinėti.

Vyriausybės vadovės teigimu, pastaruosius trejus metus Krašto apsaugos ministerijos (KAM) uždavinys buvo „garbingai susidoroti su dvigubai padidėjusiu biudžetu“. Anot jos, tai nėra lengva, bet ministras su komanda tai padarė „pakankamai skaidriai ir kokybiškai“.

„Dabar esame kitame etape, kai finansai kaip mana iš dangaus ant Krašto apsaugos ministerijos nebekris, dabar vyksta sudėtinga diskusija, kaip visas tas ambicijas, kurias turime, o jų yra labai daug vienu metu (...) kaip jas įgyvendinti maksimaliai efektyviai per maksimaliai trumpą laiką“, – sakė I. Šimonytė.

„Tai yra labai nepaprasta ir tai reikalauja gana aktyvaus darbo permąstant ir skirtingas alternatyvas, priklausomai nuo to, kiek to papildomo finansavimo bus galima sutelkti artimiausiais metais (...)“, – teigė ji.

Premjerė taip pat tvirtino, kad Vyriausybės Seimui pateikta šaukimo į kariuomenę pertvarka yra vienas svarbiausių darbų parlamento pavasario sesijoje, tačiau A. Anušausko aktyvumo šiuo klausimu pritrūko.

„Ministerijos aktyvumas telkiant paramą šitam sprendimui yra kertinis, ir aš pasakysiu, kad to aktyvumo aš pasigendu“, – tvirtino ministrė pirmininkė.

Jos teigimu, pastangų reikia ir kuriant diviziją: „Akivaizdu, kad reikia įtikinėti. Ta pati diskusija dėl nacionalinės divizijos pajėgumų nėra tokia vienareikšmė, kaip galbūt kartais atrodo kariuomenei ar jos ekspertams, kad mes pasakėme, jog mums reikia, nes norime vykdyti pirmaeiles užduotis, o toliau jau politikai turi visus tuos dalykus apginti. Tai nėra taip paprasta.“

Ministerijos aktyvumas telkiant paramą šitam sprendimui yra kertinis, ir aš pasakysiu, kad to aktyvumo aš pasigendu.

Dėl daromo spaudimo nesikreipė

I. Šimonytė teigė, kad ją nustebino šeštadienį po susitikimo su prezidentu A. Anušausko pasakyti žodžiai apie spaudimą KAM darbuotojams vykdant viešuosius pirkimus.

Ji tvirtino visose ministerijose palaikiusi antikorupcinę darbotvarkę ir raginusi visus ministrus netoleruoti neskaidrumo, įtakų darymo, nepaisant to, kas tai darytų.

„Labai nuoširdžiai turiu pasakyti, kad per visą šią kadenciją nė karto nebuvo taip, kad ministras mane informuotų, jog jam daromas koks nors spaudimas ar kas nors siekia kokių nors neskaidrių dalykų jį kažkuo įtikinėdamas ar jo komandą kažkaip įtikinėdamas“, – teigė I. Šimonytė.

A. Anušauskas šeštadienį tvirtino, kad jam „teko uždaryti duris kompanijoms“, kurios mėgino papirkinėti krašto apsaugos sistemos darbuotojus. Anot jo, tos kompanijos „rado atviras duris pas kitus politikus“, o su kai kuriais, ypač grubaus kišimosi į viešuosius pirkimus atvejais, teko supažindinti ir teisėsaugą.

A. Anušauskas atsisakė įvardyti konkrečius papirkinėjimo atvejus, įmones ir politikus.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) savo ruožtu pranešė šios Vyriausybės kadencijos metais nuo 2020-ųjų nepradėjusi jokių tyrimų dėl galimai neskaidriai vykdytų viešųjų pirkimų Krašto apsaugos ministerijoje.

Tarnyba teigė, kad iš KAM nėra gavusi jokios informacijos apie bandymus papirkti ministerijos darbuotojus, organizuojančius viešuosius pirkimus, ar jiems daromą spaudimą.

Ji tik nurodė, kad vasario 9-ąją iš KAM sulaukta vieno informacinio pobūdžio rašto apie Seimo nario Raimundo Lopatos pateiktus klausimus ministerijai dėl organizuojamų viešųjų pirkimų, jis vertinamas.

R. Lopata tvirtina KAM teiravęsis dėl antidroninių sistemų tiekimo Ukrainai.

Krašto apsaugos ministras keičiamas Lietuvoje diskutuojant dėl poreikio didinti gynybos finansavimą, rengiantis priimti Vokietijos brigadą nuolatiniam dislokavimui, kariuomenėje vystant diviziją bei šiemet baigiantis kariuomenės vado generolo Valdemaro Rupšio kadencijai.

Ministrus Lietuvoje skiria ir atleidžia prezidentas premjero teikimu.

„Labai norėčiau tikėti, kad Konstitucinio Teismo išvada ir pateikti argumentai įtikins abejojančiuosius, ir Lietuva prisidės prie tų šalių, kurios veiksmingai kovoja su smurtu prieš moteris ir mergaites“, – pranešime cituojama V. Čmilytė-Nielsen.

Seime kalbėdama žurnalistams ji tvirtino, kad KT sprendimas galėtų padėti tiems, kurie bijo konvencijos ratifikavimo, įveikti tą baimę.

Parlamento vadovės teigimu, audringas diskusijas dėl konvencijos kurstė ir  dezinformacija.

„Pirmiausia dėl vartojamų sąvokų, tapusių ne tik mitais, bet ir dezinformacija, ar dėl esminių konvencijos principų diegimo į formaliojo švietimo lygių ugdymo programas. Tuo remdamiesi kai kurie laikėsi pozicijos, kad Stambulo konvencijos ratifikavimas neatitinka Lietuvos Respublikos interesų“, – teigė politikė.

Kita vertus, V. Čmilytė-Nielsen sakė, kad nebus skubama Seimui teikti ratifikuoti Stambulo konvenciją. Anot jos, dar reikia išgryninti pozicijas ta tema.

„Matyt, čia svarbu eiti į Seimo salę tada, kada turime 71 balsą“, – teigė ji.

KT ketvirtadienį paskelbtoje išvadoje pažymėjo, kad Stambulo konvencija neprieštarauja Konstitucijai, o pagrindinis jos tikslas – apsaugoti moteris nuo visų formų smurto, užkirsti kelią smurtui prieš moteris ir smurtui artimoje aplinkoje, patraukti jo vykdytojus baudžiamojon atsakomybėn, ir jos sąvokos turi būti aiškinamos šiuo aspektu.

Teismas, įvertinęs „socialinės lyties sąvoką“ taip pat nustatė, kad Konvencijos nuostatomis nėra paneigiama moters ir vyro lyčių samprata ir jos „nesuponuoja galimybės pasirinkti kitokios lyties negu turima biologinė lytis“.

Vadinamoji Stambulo konvencija dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo priimta 2011 metais, Lietuvą ją pasirašė 2013 metų birželio 7 dieną.

Lietuvos Seimui ratifikuoti Stambulo konvenciją pateikė buvusi prezidentė Dalia Grybauskaitė, tačiau procesas įstrigo politikams nesutariant dėl kai kurių dokumento nuostatų.

Seimo vicepirmininkas, konservatorius Paulius Saudargas pažymi, jog esamų atvykstančių baltarusių patikros priemonių nepakanka. Tuo metu opozicijos atstovė, socialdemokratė Dovilė Šakalienė pirmiausia akcentuoja poreikį didinti į šalį atvykstančių užsieniečių patikrą vykdančių institucijų pajėgumus.

„Be abejonės, tai yra problema“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė D. Šakalienė.

„Kalbant apie to priežastis – (...) delsiame suteikti mūsų žvalgybos pareigūnams įgaliojimus, kurie būtų panašūs kaip kitose NATO šalyse. (...) Reikia kalbėti ir apie finansavimą – pernai buvo siūloma patvirtinti beveik mažesnį VSD biudžetą nei prieš tai, taip pat Migracijos departamento vadovė ne kartą yra išsakiusi pagrįstą susirūpinimą, kad atlyginimai departamente ir darbo krūvis bei sunkumas yra tiesiog neproporcingi. O visi tuo pat metu stebimės, kaip dešimtimis tūkstančių atvykstantys žmonės galbūt visi nėra nuodugniai patikrinami“, – kalbėjo parlamentarė.

Pasak P. Saudargo, į Lietuvą plūstantys Baltarusijos piliečiai yra problema ne tik juos patikrinti turinčioms institucijoms. Pasak parlamentaro, nekontroliuojamas šios šalies gyventojų vykimas į Lietuvą ilgainiui gali tapti grėsme nacionaliniam saugumui.

„Baltarusijos valstybė diktatūrinė, saugumo struktūrų kupina valstybė, kuri turi milžiniškus pajėgumus tokiam darbui – įagentūrinti šitą (Baltarusijos saugumo tarnybų apklaustų – ELTA) baltarusių tinklą Lietuvoje. (...) Tokių agentų galime turėti ir juos Migracijos departamentui ar net mūsų žvalgybos pareigūnams gali būti sunku visus surasti“, – LRT radijui kalbėjo Seimo narys.

Jei turėsime masišką reiškinį – šimtus ar tūkstančius tokių žmonių, tai atėjus kažkokiai dienai X, galime susidurti su rimta grėsme nacionaliniam saugumui.

„Jei turėsime masišką reiškinį – šimtus ar tūkstančius tokių žmonių, tai atėjus kažkokiai dienai X, galime susidurti su rimta grėsme nacionaliniam saugumui“, – sakė P. Saudargas.

Šią savaitę LRT radijas pranešė, jog 2020 metais protestuotojų malšinimo akcijose dalyvavęs Baltarusijos milicijos majoras Aliaksandras Macijevičius jau daugiau nei metus gyvena ir dirba Lietuvoje. Skelbiama, kad kai vyko protestai, A. Macijevičius buvo Lydos milicijos poskyrio vyresniuoju inspektoriumi. Dabar jis dirba langų montavimo įmonėje šalia Vilniaus.

Kaip skelbė LRT radijas, informaciją apie tai, kad A. Macijevičius yra pabėgęs į Lietuvą, paskelbė buvusių Baltarusijos pareigūnų organizacija „Belpol“. Ji šią informaciją gavo iš baltarusių bendruomenės Lietuvoje. Skelbiama, jog leidimą dirbti Lietuvoje A. Macijevičius gavo dar iki imigracijos taisyklių sugriežtinimo. Kaip LRT radijui nurodė „Belpolo“ atstovas, visa informacija apie A. Macijevičių perduota Lietuvos institucijoms.

Migracijos departamento vadovė Evelina Gudzinskaitė LRT patvirtino, kad informacija apie A. Macijevičių įstaigai yra žinoma, dėl to vyksta tyrimas. Buvusiam milicijos majorui gali grėsti ir deportavimas iš Lietuvos.

Nurodoma, jog dėl darbo protestuose majoras kaip nukentėjusysis dalyvavo ir teismo procese Lydoje.

A. Anušauskas: atrodo labai graudžiai

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas teigia, kad buvusiam Baltarusijos milicijos majorui A. Macijevičiui prašant leidimo laikinai gyventi Lietuvoje, turėjo suveikti patikros mechanizmas.

„Šiaip jau turėjo suveikti, nes savo laiku buvo fiksuojama, kas kur dalyvauja Baltarusijoje persekiojant piliečius, stengiantis jiems neišduoti vizų, įtraukti į sąrašus žmonių, kuriems taikomos sankcijos“, – ketvirtadienį Šilalės rajone žurnalistams sakė ministras.

Bet šiuo atveju tas mechanizmas kažkodėl nesuveikė. Iš tikrųjų atrodo labai graudžiai.

„Bet šiuo atveju tas mechanizmas kažkodėl nesuveikė. Iš tikrųjų atrodo labai graudžiai“, – tvirtino jis.

A. Anušausko teigimu, tikrinant užsieniečius, kurie prašo leidimų gyventi Lietuvoje, kartais procedūros atliekamos automatiškai.

„Jeigu nerandama kokių nors duomenų, gali būti, kad apie jį ir nebuvo tų duomenų, tiesiog suteikiamas leidimas giliau nepasigilinus“, – sakė jis.

Ministras pabrėžė, kad nepaisant didelio darbo krūvio Lietuvos institucijoms, tai nepanaikina jų pareigos užtikrinti, jog tokie asmenys, kaip A. Macijevičius, nepatektų į Lietuvą.

Buvusį milicijos majorą langų montuotoju įdarbinęs Vilniaus bendrovės „Europos saugumo garantas“ vadovas Jurijus Radiunas LRT radijui sakė, kad A. Macijevičius jį tikino, jog protestų nemalšino.

Antradienį LRT radijui ji pabrėžė, kad ambasadorių teikimas pagal Konstituciją yra Vyriausybės atsakomybė, nors skyrimo procese dalyvauja ir prezidentas.

„Prezidento žodis čia irgi yra svarbus, nes jis taip pat tą sprendimą priima, jis taip pat yra šito sprendimo dalis. Bet negali visos kitos institucijos būti vienos institucijos požiūrio, dargi neišsakant argumentų, įkaitėmis“, – sakė ji.

„Jeigu yra skaidri procedūra, tai, man atrodo, ta skaidri procedūra tikrai turėtų atvesti prie rezultato. Gaila, kad ta diskusija užsitęsė tiek, kad reikia kažkokias eksplikacijas bandyti įrašyti į įstatymus, bet jeigu kitaip to klausimo nepavyks išspręsti, o aš dar noriu tikėtis, kad pavyks išspręsti, tai tuomet būtų geriau, kad viskas būtų parašyta ant popieriaus ir niekas negalėtų nieko interpretuoti“, – tvirtino premjerė.

Pataisas, kurios nustatytų aiškiai apibrėžtą ambasadorių skyrimo tvarką, Seimo URK žada rengti Prezidentūrai ir Užsienio reikalų ministerijai (URM) nesutariant dėl naujų ambasadorių skyrimo.

Užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio duomenimis, šiuo metu įšaldyta 13 Lietuvos atstovų skyrimas, tarp jų – ir Lenkijoje. Anot jo, ministerija dar pernai pateikė atrankas laimėjusių diplomatų kandidatūras G. Nausėdai, o klausimo sprendimas įstrigęs Prezidentūroje. Savo ruožtu Prezidentūra nurodo, kad savo poziciją dėl ambasadorių išsakė dar sausio 11 dieną.

URK pirmininkas Žygimantas Pavilionis tvirtino, kad pataisos reikalingos siekiant užbaigti „kandidatūrų derinimo neaiškumą“, o į įstatymą būtų perkelta iki šiol vidiniuose URM teisės aktuose ir URK tvarkoje aprašytas atrankos procesas, ambasadorių paskyrimo terminai.

Dabar Diplomatinės tarnybos įstatyme numatyta tik tai, kad diplomatinį atstovą užsienio valstybėje skiria prezidentas Vyriausybės teikimu, prieš tai kandidatūrą apsvarsčius Seimo Užsienio reikalų komitete ir gavus tos užsienio valstybės sutikimą priimti (agremaną). Detaliau skyrimo tvarka įstatyme nereglamentuota.

Prezidentas apie naujų ambasadorių skyrimą: kartais terminai nieko nereiškia

Prezidentas Gitanas Nausėda teigia neabejojantis, kad sprendimai dėl naujų ambasadorių skyrimo bus rasti, o terminai, anot jo, kartais nieko nereiškia.

„Kartais terminai nieko nereiškia. Atsimenate, kai svarstėme dėl mūsų ambasadoriaus Briuselyje, ilgą laiką sprendimo negalėjome rasti. Galiausiai jį radome – taip, praėjo nemažai laiko, bet dabar visi džiaugiamės, kad turime gerą ambasadorių“, – antradienį žurnalistams Vilniuje sakė valstybės vadovas.

„Kartais ilga paieška leidžia pasiekti optimalų rezultatą, ir visi tuo džiaugiamės“, – tvirtino jis.

„Visos iniciatyvos turi būti svarstomos atsižvelgiant į Konstituciją. Konstitucija labai aiškiai apibrėžia prezidento galias užsienio politikoje. Ir jeigu tik bus kokių nors neatitikimų, akivaizdu, kad tokia tvarka paprasčiausiai negalės egzistuoti“, – šią Seimo URK iniciatyvą antradienį komentavo G. Nausėda.

Komentuodamas URM atliekamą tyrimą dėl kandidatų į ambasadorius Lenkijoje pavardžių paviešinimo, prezidentas sakė kai kurias pavardes įvardijęs, nes bendraująs su diplomatais ir žinąs jų asmeninius planus.

„Žinote, aš ne beorėje erdvėje gyvenu, ir pažįstu daugelį žmonių, kurie dirba diplomatinėje tarnyboje, kalbuosi, žinau jų profesinius, asmeninius planus. Jeigu mūsų paminėtos pavardės pasirodė besančios teisingos ir iki tol neigta, kad konkursas (į ambasadą Lenkijoje – BNS) buvo, kad jis davė konkretų rezultatą, o staiga netiesiogiai tokiu būdu buvo patvirtinta, kad buvo anksčiau pasakyta netiesa ir konkursas vis dėlto buvo, tai patys darykite išvadas“, – sakė G. Nausėda.

Jis pabrėžė esąs asmeniškai suinteresuotas palaikyti gerus santykius su Lenkija.

„Mūsų santykiai su Lenkija yra puikūs, neabejoju, kad tokie išliks ateityje, parinksime atsakingai ambasadorių“, – teigė valstybės vadovas.

„Tikrai esu suinteresuotas, tikrai padėjau daug asmeninių pastangų, kad tie santykiai būtų geresni nei buvo prieš dešimt metų. Ir tai pavyko padaryti, todėl jaučiu didelę atsakomybę, kad tie santykiai išliktų geri ir ateityje“, – tvirtino jis.

Lietuva ambasadoriaus kaimyninėje valstybėje neturi nuo praėjusių metų rugsėjo pradžios, kai baigęs kadenciją iš pareigų buvo atšauktas Eduardas Borisovas. Ambasadai šiuo metu vadovauja įgaliotoji ministrė Audronė Markevičienė.

Viešai komentuodamas situaciją dėl ambasadoriaus Lenkijoje G. Nausėda naujienų portalui „TV3“ gruodį paminėjo, kad URM surengtoje atrankoje dalyvavo ne tik Giedrius Puodžiūnas, kurio pavardė buvo prezidentui pateikta ir jau minėta žiniasklaidoje, bet ir patyrę diplomatai Petras Zapolskas, Kęstutis Kudzmanas.

Diplomatinės tarnybos įstatymas numato, kad informacija apie kandidato į diplomatinius atstovus skyrimo procesą keičiamasi vadovaujantis Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymu.

Dėl to Valstybės saugumo departamento nurodymu URM pradėjo tarnybinį tyrimą dėl konfidencialios ar riboto naudojimo informacijos paviešinimo derinant ambasadorių kandidatūras.

Kaip BNS antradienį informavo ministerija, tyrimas atliekamas „dėl iš Prezidentūros viešai nuskambėjusių pavardžių“, jis pradėtas šių metų sausio 10 dieną.

Tyrimo duomenimis, A. Vrubliauskas asmeninėms reikmėms skirtas kuro ir transporto priemonių remonto išlaidas galimai deklaruodavo kaip išlaidas, susijusias su tarybos nario veikla. 

Įtariama, kad buvęs meras savivaldybės administracijai pateikdavo suklastotus dokumentus ir tokiu būdu praėjusią kadenciją apgaule įgijo beveik 20 tūkst. eurų.

Pats A. Vrubliauskas BNS teigė negalįs komentuoti jam pateiktų įtarimų.

Ikiteisminį tyrimą dėl Alytaus rajono savivaldybės tarybos narių galimo piktnaudžiavimo atlieka STT Kauno valdyba, jį organizuoja ir jam vadovauja Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras.

Pernai lapkritį Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) Priežiūros komitetas, įvertinęs A. Vrubliausko elgesį su išmokomis, skyrė jam įspėjimą.

Nuo 1997 metų Alytaus rajono savivaldybei vadovavęs konservatorius praėjusiais metais vykusiuose rinkimuose antrajame ture pralaimėjo Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ iškeltai Rasai Vitkauskienei.

Šiuo metu STT atlieka ikiteisminius tyrimus dėl 19 savivaldybių tarybos narių išmokų.

Vykstant šiems tyrimams, įtarimai šiuo metu yra pareikšti dar trims asmenims, įskaitant Jonavos merą, iš Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidento pareigų pasitraukusį Mindaugą Sinkevičių.

Ikiteisminiai tyrimai pradėti po visuomenininko, Laisvės TV įkūrėjo Andriaus Tapino akcijos „Skaidrinam“, kurios metu atskleisti nederamo išmokų naudojimo atvejai Lietuvos savivaldybėse.

Kaip skelbė „Skaidrinam“ tyrimas, A. Vrubliauskas kompensuodavo pilamą kurą į tarnybinį, asmeninį automobilius bei mobilią kuro kolonėlę. Pavyzdžiui, vieną kartą buvęs meras degalinėje įsipylė 999 litrus dyzelino. A. Vrubliauskas degalinėse atsiskaitydavo tik grynaisiais pinigais.

Kompensuodamas lėšas, A. Vrubliauskas pateikdavo tiek savo kaip fizinio asmens, tiek kaip ūkininko rekvizitus.

Įtarimų „čekiukų“ istorijoje sulaukęs A. Vrubliauskas stabdo narystę partijoje

Teisėsaugos įtarimų vadinamojoje čekiukų istorijoje sulaukęs buvęs Alytaus rajono meras A. Vrubliauskas stabdo narystę TS-LKD.

„Buvusiam Alytaus rajono merui A. Vrubliauskui pareiškus įtarimus, politikas informavo, kad stabdosi narystę TS-LKD partijoje“, – ketvirtadienį BNS sakė partijos vykdomasis sekretorius Martynas Prievelis.

„Tai tarpinė vieta, kad žmonės nestovėtų lauke, laikinai gali prisiglausti darželio aktų salėje“, – BNS antradienį sakė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) atstovė Edita Zdanevičienė.

Savo ruožtu ugniagesiai toliau gesina kiek anksčiau antradienį po sprogimo daugiabutyje kilusį gaisrą.

Darbams vadovaujantis ugniagesys Vytautas Nenartavičius žurnalistams sakė, kad per gaisrą nukentėjo penki žmonės, o viename butų galėjo būti likęs vaikas.

„Matyt, skaudžiausia informacija yra tai, kad galimai viduje yra likęs vaikas (...) Ta informacija tokia... Mes ją gavome iš motinos, kuri išvežta į ligoninę, tiksliau kol kas pasakyti negalime“, – teigė jis.

„Dėl daugiabutyje Viršuliškėse kilusio gaisro evakuoti 30 butų gyventojai, dabartinėmis žiniomis nukentėjo penki žmonės. Vilniaus miesto savivaldybė rūpinasi laikinu gyventojų apgyvendinimu“, – savo „Facebook“ paskyroje pranešė V. Benkunskas.

Į įvykio vietą atvyko ir vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, ji teigė, kad laikinu žmonių apgyvendinimu pasirūpins savivaldybė.

„Buvau susisiekusi su Vilniaus miesto meru, aptarėme su juo situaciją, žmonėmis bus pasirūpinta“, – teigė ministrė.

Tuo metu sostinės valdžia nurodė, kad žmonės bus apgyvendinti viešbučiuose.

„Pastato būklė dar yra vertinama. Laukiame dar ekspertų išvadų. Pagal tai priklausys, kada gyventojai, ar galės grįžti į pastatą“, – BNS sakė savivaldybės atstovas Gabrielius Grubinskas.

Nukentėjusiame name šiuo metu nėra nei vandens, nei šildymo.

„Degusiuose butuose yra sugriuvusios namo perdangos. Užgesinus gaisrą bus vykdomi baigiamieji darbai – kad degimas neatsinaujintų, ardomos konstrukcijos ir panašiai. Tie darbai tikrai užtruks. Įvykio aplinkybės dar gali pasikeisti – galime turėti ir ne tokių džiugių naujienų“, – portalui kauno.diena.lt teigė PAGD atstovė.

Gaisro gesinimui sutelktos didelės ugniagesių pajėgos – aštuonios autocisternos, dvejos automobilinės kopėčios, veikia darbų koordinavimo štabas, į įvykio vietą taip pat buvo nusiųsti keturi policijos ekipažai, Energijos skirstymo operatoriaus (ESO) specialistai, medikai, Aplinkos ministerijos ir Vilniaus savivaldybės atstovai.

Dėl ko įvyko sprogimas, kol kas nežinoma.

Balsuojant dėl keturių atskirų nusikalstamos veikos epizodų, nė už vieną nesurinkta privalomo mažiausio – 85 – Seimo narių balsų skaičiaus, kurio reikia mandatui panaikinti.

Kadangi V. Gapšys nuteistas dėl keturių nusikalstamos veikos epizodų, parlamentarai atskirai balsavo dėl mandato atėmimo už kiekvieną iš jų. Daugiausia už vieną iš jų buvo surinkti 75 balsai.

Balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas Algirdas Butkevičius pranešė, kad už mandato panaikinimą dėl dviejų epizodų balsavo po 75 Seimo narius, dėl kitų dviejų – po 74.

Vidutiniškai prieš buvo 20, susilaikiusiųjų buvo 18–19 ir sugadintų buvo aštuoni–septyni biuleteniai.

„Vidutiniškai prieš buvo 20, susilaikiusiųjų buvo 18–19 ir sugadintų buvo aštuoni–septyni biuleteniai“, – sakė jis.

Iš viso slaptame balsavime dalyvavo 122 parlamentarai.

Kad mandatas būtų panaikintas, už bent vieną iš keturių nutarimų dėl mandato panaikinimo turėjo balsuoti ne mažiau kaip 85 Seimo nariai iš 141.

Į Seime vykstantį apkaltos procesą iš Kauno kalėjimo, kur atlieka bausmę, buvo atvežtas ir V. Gapšys.

Kalbėdamas ketvirtadienį Seime V. Gapšys teigė esąs nekaltas dėl kyšininkavimo ir prekybos poveikiu, nuteistas dėl savo kalbų.

Seimo statutas numato, kad asmuo, kuriam taikoma apkalta, turi teisę dalyvauti Seimo posėdyje pats arba per savo advokatą.

Kadangi V. Gapšio atžvilgiu yra įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis, apkaltos procesas vyko supaprastinta tvarka, tai yra be kreipimosi į Konstitucinį Teismą.

Lietuvos apeliacinis teismas dėl korupcinių nusikaltimų V. Gapšiui skyrė puspenktų metų laisvės atėmimo bausmę, jis šiuo metu kali Kauno kalėjime.

Politikui taip pat penkeriems metams atimta teisė būti išrinktam ar paskirtam į visas valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas.

Teismas konstatavo, kad buvęs koncerno „MG Baltic“ (dabar „MG grupė“) viceprezidentas Raimondas Kurlianskis prašė V. Gapšio, pasinaudojant Seimo nario padėtimi ir įtaka bendrapartiečiams, paveikti kitus valstybės tarnautojus – tuometinę Seimo pirmininkę, Darbo partijos frakcijos Seime narius, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovybę ir narius bei žemės ūkio ministrę, – kad šie vykdydami įgaliojimus teisėtai ir neteisėtai veiktų taip, kaip prašė R. Kurlianskis.

Anot teismo pranešimo, už tai susitarta dėl neteisėto atlygio – užmaskuotų kyšių, kurie, V. Gapšiui pažadėjus paveikti prašomus asmenis ir pačiam atlikus R. Kurlianskio pageidaujamus veiksmus, gauti kaip papildoma 12,1 tūkst. eurų  nuolaida Darbo partijos politinei reklamai bei 15 tūkst. eurų parama viešajai įstaigai „Meno ir sporto projektai“.

Šioje politinės korupcijos byloje kaltais pripažinta ir Darbo partija, Liberalų sąjūdis, koncernas „MG grupė“, R. Kurlianskis, buvę Seimo nariai Eligijus Masiulis, Gintaras Steponavičius, Šarūnas Gustainis.

„Aš esu nusiteikęs ir pasiryžęs tęsti pradėtus darbus. Aš dalyvausiu Lietuvos Respublikos prezidento rinkimuose 2024 metų gegužės mėnesį ir aš tikiuosi, kad Lietuvos žmonės man suteiks tvirtą pasitikėjimo mandatą, tokį, kokį suteikė 2019 metais“, – spaudos konferencijoje Prezidentūroje sakė šalies vadovas.

G. Nausėda teigė, kad nuo 2019 metų, kai pirmąkart dalyvavo prezidento rinkimuose, jo nuostatos nepasikeitė.

„Aš noriu pasakyti, koks aš bebūčiau, aš negalėčiau būti apkaltintas tuo, kad keičiu savo nuomones arba keičiu savo nuostatas“, – tvirtino prezidentas.

Šalies vadovas pridūrė, kad vis dar esama nebaigtų darbų.

Tikisi paįvairinti pasirinkimą rinkėjams

Šalies vadovas sakė savo šansų kitąmet vyksiančiuose prezidento rinkimuose nevertinsiantis.

„Aš manau, kad reikia gerbti visus kandidatus, kiekvienas iš jų ateina su sava vizija, savu matymu, savomis idėjomis ir aš manau, kad tai yra gerai, kad tikrai turėsime didelį pasirinkimą, o mano tikslas tą pasirinkimą paįvairinti“, – tvirtino G. Nausėda.

Aš noriu pasakyti, koks aš bebūčiau, aš negalėčiau būti apkaltintas tuo, kad keičiu savo nuomones arba keičiu savo nuostatas.

59-erių prezidentas visuomenės apklausose yra įvardijamas favoritu užimti šalies vadovo postą dar vienai kadencijai.

Paklaustas su kokiu šūkiu ir komanda dalyvaus rinkimuose, prezidentas teigė, kad atsakymai bus pateikti, „kai ateis laikas.“

G. Nausėda tvirtino, kad jo rinkiminę komandą sudarys žmonės, kuriais jis pasitiki.

Šalies vadovas taip pat patikino, kad kampanijai nebus naudojami Prezidentūros resursai, ji netrukdys vykdyti tiesioginių pareigų.

Konferencijos vaizdo įrašas:

Išskyrė tektoninius lūžius nuo 2019-ųjų

Prieš paskelbdamas apie savo sprendimą dalyvauti rinkimuose G. Nausėda pasakė beveik pusvalandžio trukmės kalbą, kur apžvelgė valstybės pasiekimus nuo 2019-ųjų, kai jis pradėjo eiti pareigas.

G. Nausėda išskyrė „tektoninius lūžius“, kurie įvyko jam būnant prezidentu. Jis pabrėžė susitarimą su Vokietija dėl nuolatinio brigados Lietuvoje dislokavimo, gynybos finansavimo augimo iki daugiau nei pustrečio procento bendrojo vidaus produkto.

„Visa tai leidžia man teigti, kad išorės grėsmių atžvilgiu Lietuva šiandien yra saugi kaip niekada“, – kalbėjo G. Nausėda.

Šalies vadovas taip pat išskyrė sėkmingą veiklą atlaikant energetinių išteklių brangimo pasekmes, kalbėjo apie neįgaliuosius bei valstybės progresą šioje srityje, gyrė savivaldą, anot jo, pademonstravusią aktyvumą sprendžiant koronaviruso pandemijos, neteisėtų migrantų, paramos Ukrainai klausimus.

„Turime atsisakyti įtaraus požiūrio į savivaldybes, nesuabsoliutinti, kad ten taip pat pasitaiko finansinio piktnaudžiavimo, kaip ir kitose valdžios grandyse“, – tvirtino prezidentas.

Mano, kad I. Šimonytė turėtų išeiti atostogų

Prezidentu G. Nausėda buvo išrinktas 2019 metais, antrajame ture įveikęs dabartinę premjerę Ingrida Šimonytę. Tad šalies vadovui paskelbus apie dalyvavimą, tai bus antras kartas, kai G. Nausėda ir I. Šimonytė susikaus prezidento rinkimuose.

Kai tuometinis premjeras Saulius Skvernelis 2019 metais paskelbė sieksiantis prezidento posto, G. Nausėda pasakė, jog rinkimai būtų sąžiningesni, jeigu jis pasitrauktų iš pareigų, kad kampanijoje nenaudotų administracinių resursų.

Paklaustas, ar kitų metų rinkimai nebūtų sąžiningesni, jeigu iš pareigų pasitrauktų juose dalyvausianti I. Šimonytė ir jis pats, G. Nausėda atsakė: „Aš laikausi tos pačios nuostatos, kad, turbūt, būtų geriau ir pačiam premjerui, jeigu jis laikinai pasitrauktų iš savo pareigų, galėdamas koncentruotis tiems dalykams, kurie yra tiesiogiai susiję su rinkimais“.

G. Nausėda kalbėjo manantis, kad kartais politinė konkurencija užgožia galimą bendrą sutarimą dėl svarbių dalykų, tačiau pridūrė, kad „stengtis to siekti vis tiek reikia.“

Vis tik paklaustas, ar nebūtų tai nesąžininga konkurencija, jei I. Šimonytė laikinai pasitrauktų iš pareigų, o jis – ne, G. Nausėda tvirtino, kad net norėdamas negalėtų to padaryti.

„Įstatymai nenumato jokių atostogų (prezidentui – BNS)“, – sakė jis.

I. Šimonytė jau yra paskelbusi, kad likus mėnesiui iki prezidento rinkimų išeis atostogų.

Pripažino klydęs dėl dukros aplankymo Pietų Korėjoje

Paklaustas, ar per ketverius metus priėmė sprendimų, kuriuos pavadintų klaida, G. Nausėda prisiminė, kaip po 2019 metų vizito Japonijoje aplankė Pietų Korėjoje studijuojančią dukrą.

„Kai kurių savo sprendimų aš neįvertinau visuomenės reakcijos požiūriu. Prisimindamas savo vizitą Japonijoje pasielgiau kaip pilietis suprantamai, juo labiau, kad apmokėjau visas savo išlaidas, bet be jokios abejonės, aš turėjau įvertinti, kad esu Lietuvos valstybės vadovas ir aš nebegaliu elgtis kaip tiesiog pilietis“, – teigė jis.

Visuomenės apklausose pagrindiniais G. Nausėdos varžovais rinkimuose įvardijami konservatorė I. Šimonytė ir advokatas Ignas Vėgėlė. Pastarieji apie savo planus dalyvauti rinkimuose jau pranešė kiek anksčiau.

Iš viso apie dalyvavimą rinkimuose yra paskelbę daugiau nei dešimt asmenų.

Prezidento rinkimai Lietuvoje vyks kitų metų gegužę.

G. Nausėda atmeta įtarimus dėl neskaidrių finansų

Paskelbęs apie ketinimą siekti dar vienos kadencijos prezidentas G. Nausėda atmeta įtarimus dėl galbūt neskaidrios pirmosios rinkimų kampanijos finansavimo.

Į parlamentinio tyrimo, susijusio su jo pirmuoju kandidatavimu, klausimus valstybės vadovas žada atsakyti raštu.

Galėčiau pateikti begalę pavyzdžių, kaip taupėme pinigus kiekviename žingsnyje.

„Aš jaučiuosi visiškai ramiai. Kaip ramiai jaučiasi kiti rinkimuose dalyvavę kandidatai, tegu atsako jie. Mano nuomone, tai, kad mes išleidome rinkimų kampanijai mažiau lėšų, tai reiškia, kad mes gyvenome ir veikėme labai taupiai. Galėčiau pateikti begalę pavyzdžių, kaip taupėme pinigus kiekviename žingsnyje“, – ketvirtadienį per spaudos konferenciją sakė G. Nausėda.

Jis atkreipė dėmesį naudojęs aukotojų lėšas, tuo metu kiti kandidatai turėjo galimybę leisti valstybės biudžeto dotacijas, skirtas juos iškėlusioms partijoms.

„Manau, kad su biudžeto pinigais taip pat reikia elgtis labai taupiai ir atsakingai. Manau, kad viską, ką darėme, darėme iš nuoširdžių pastangų padaryti maksimumą su minimaliomis sąnaudomis, ir mums tai pavyko“, – kalbėjo prezidentas.

Seimas šiuo metu atlieka parlamentinį tyrimą, kiek pagrįstai ir kieno prašymu Valstybės saugumo departamentas (VSD) 2018 metais tikrino tuometinio kandidato į prezidentus G. Nausėdos komandą ir rėmėjus.

Buvęs vienos iš VSD valdybos viršininkas Tomas Gailius parlamentinei komisijai trečiadienį taip pat paliudijo, kad dirbdamas žvalgyboje matė informacijos dėl galimai neskaidraus 2019 metų prezidento rinkimų kampanijos finansavimo.

Buvęs pareigūnas sakė daugiau komentuoti klausimo viešame posėdyje negalintis, nes tai slapta informacija.

Prezidentas G. Nausėda žada atsakyti į tyrimą atliekančios komisijos klausimus, jeigu tokių kils.

„Jeigu reikės, atsakysime į klausimus raštu, jeigu tokių kiltų. Daug klausimų jau esame atsakę, matau, kad tie klausimai kartojasi. Naivūs žmonės neįsimena atsakymų, galima dar kartą pakartoti“, – ketvirtadienį sakė valstybės vadovas.

Pranešėjo statusą turintis buvęs VSD pareigūnas T. Gailius trečiadienį Seimo komisijai tvirtino, kad jam departamento vadovai pavedė patikrinti tuometinio kandidato į prezidentus G. Nausėdos aplinką.

Jis teigė, kad pristatydamas VSD vadovui Dariui Jauniškiui jo skyriaus surinktą medžiagą apie tuomet į prezidentus kandidatavusio G. Nausėdos aplinką suprato, jog slapta informacija gali būti atskleista neturinčiam leidimo su ja susipažinti asmeniui, taip pat supratęs, jog duomenys rinkti to asmens užsakymu.

2019 metais laimėjęs rinkimus, G. Nausėda nurodė rinkimų kampanijai surinkęs 291 tūkst. eurų, o išleidęs beveik 40 tūkst. eurų daugiau. Ši skola buvo likusi už politinę reklamą televizijoje. Ją iki metų pabaigos politikas nurodė padengęs iš asmeninių lėšų.

G. Nausėdos varžovės I. Šimonytės finansinėje ataskaitoje nurodyta, kad ji per politinę kampaniją surinko beveik 693 tūkst. eurų. Konservatorių kandidatė rinkimams išleido panašiai tiek, kiek ir turėjo pajamų.

Turimo biudžeto neviršijo ir į antrąjį turą nepatekęs tuometis premjeras Saulius Skvernelis. Savo rinkimų kampanijai jis surinko beveik 595 tūkst. eurų, panašią sumą ir išleido.