-
Dar viena pergalė: Š. Narbutas lieka išteisintas COVID-19 reagentų byloje 27
Po Apeliacinio teismo verdikto nuosprendis įsiteisėjo iškart, jis dar gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.
Apeliacinis teismas nusprendė, kad per 16 tūkst. eurų, kurie buvo priteisti iš valstybės už advokato pagalbą, negali būti priteisti ir sumokėti Š. Narbutui. Apeliacinis teismas taip pat nesutiko sumokėti išteisintajam už advokato paslaugas apeliacinės instancijos teisme.
„Skundžiamas nuosprendis buvo pakeistas toje dalyje, kur teismas išsprendė proceso išlaidų klausimą“, – per posėdį sakė nutartį paskelbęs teisėjas Linas Šiukšta.
Kaip praneša Apeliacinis teismas, prokuroro vertinimu, Š. Narbutas bylinėjimosi išlaidų nepatyrė, kadangi už teisinę pagalbą buvo apmokėta kitų asmenų suaukotomis lėšomis.
Pasak teisėjo, asmuo gali būti pripažintas kaltu, kai jo veikoje nustatomi visi – ir objektyvieji, ir subjektyvieji – nusikalstamos veikos sudėties požymiai.
Skundžiamame nuosprendyje labai išsamiai ir pagrįstai išdėstyta, kad Š. Narbuto veikose nėra abiejų nusikalstamų veikų sudėčių požymių.
„Skundžiamame nuosprendyje labai išsamiai ir pagrįstai išdėstyta, kad Š. Narbuto veikose nėra abiejų nusikalstamų veikų sudėčių požymių“, – teigė L. Šiukšta.
Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, Š. Narbuto veiksmai iš esmės apėmė tik iniciatyvą, kad Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija įsigytų trūkstamų medicininių priemonių (COVID-19 testų), tarpininkavimą sudarant pirkimo-pardavimo sutartis – jokio tikslo apgaule pasipelnyti Š. Narbutas neturėjo.
Pirmos instancijos teismas Š. Narbutą visiškai išteisino dėl piktnaudžiavimo ir sukčiavimo Lietuvai per pandemiją įsigyjant COVID-19 reagentus, tuo metu Generalinė prokuratūra laikėsi pozicijos, kad išteisinimas visiškai nepagrįstas, todėl pateikė apeliacinį skundą.
Prokuroras Apeliacinio teismo prašė žemesnės instancijos teismo nuosprendį panaikinti, Š. Narbutą pripažinti kaltu dėl dviejų nusikaltimų ir skirti jam 75 tūkst. eurų baudą bei priteisti per 300 tūkst. eurų Sveikatos apsaugos ministerijai.
Pagal pirmos instancijos teismo nuosprendį, Sveikatos apsaugos ministerijos byloje pareikštas 300 tūkst. eurų civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo buvo paliktas nenagrinėtas.
Š. Narbutas savo kaltę visą laiką neigė.
Š. Narbutas: kyla klausimų
Š. Narbutas sako dar spręsiantis, ar skųsti šį apeliacinės instancijos teismo sprendimą, tačiau klausimų dėl bylinėjimosi išlaidų kompensavimo, pripažįsta išteisintasis, yra.
„Reikia visą nutartį skaityti, žiūrėti argumentus ir tada priimti sprendimus. Bet bendrai teisėje yra toks principas, kad kaltoji šalis atlygina nekaltos šalies patirtas bylinėjimosi išlaidas. (...) Tai šioje dalyje tikrai reikėtų klausimą kelti. (...) Bylinėjimosi išlaidų aš patyriau daugiau nei buvo surinkta, tai objektyvūs faktai“, – žurnalistams po nutarties paskelbimo teigė Š. Narbutas.
„Jaučiuosi, kad valstybė mane nuvylė – nori padėti, o lieki kaltas. Tai skaudu dėl to“, – sakė išteisintasis.
Kaltinimai subliūško
Priminsime, kad beveik trejus metus trukusios Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pastangos Š. Narbutą paversti sukčiumi žlugo gegužės 11-ąją, kai Vilniaus apygardos teismas jį visiškai išteisino dėl kaltinimų piktnaudžiavimu ir sukčiavimu.
Anot teismo, neįrodyta, kad Š. Narbutas piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, kadangi jis nebuvo nešališkas ekspertas ir Vyriausybės įgaliotas asmuo. Įrodyta, kad Š. Narbutas tame sandoryje veikė kaip tarpininkas – su Ispanijos įmone buvo sudaryta komercinio atstovavimo sutartis. Taip pat įrodyta, kad 300 tūkst. eurų komercinio atstovavimo atlygis, kurį gavo Š. Narbutas, priklausė ne Lietuvos valstybei, o jau minėtai Ispanijos įmonei. Dėl to nėra ir sukčiavimo sudėties.
Negana to, teismas patvirtino, kad šis sandoris buvo naudingas Lietuvai, nes ji sutaupė milijonus eurų. Jei šio sandorio nebūtų buvę, Lietuvoje tuomet būtų strigęs testavimas. Kitaip tariant, dėl Š. Narbuto dalyvavimo buvo ne tik išgelbėta žmonių gyvybių, bet ir reikšmingai prisidėta prie pirmosios COVID-19 bangos suvaldymo.
Š. Narbutas kaltintas, kad 2020 metų kovą–liepą gavo tuometinės sveikatos viceministrės Kristinos Garuolienės ir tuometinio premjero patarėjo Luko Savicko žodinį nurodymą derėtis dėl COVID-19 reagentų įsigijimo Vyriausybės vardu.
Susitarus dėl 17 eurų kainos už vieną testo vienetą, į šią sumą įskaičiuotas ir minėtas 1 euro už testą tarpininkavimo atlygis Š. Narbutui.
Pergalė Strasbūre
Neseniai portalas kauno.diena.lt rašė apie Strasbūro paskelbtą nuosprendį byloje „Narbutas prieš Lietuvą“.
Šarūnas Narbutas (Vilmanto Raupelio, VSD nuotr.)
Anot Europos žmogaus teisių teismo (EŽTT), persekiodami Š. Narbutą, STT agentai, prokuratūra ir teismai padarė aibę pažeidimų.
Gruodžio 19-ąją paskelbtu nuosprendžiu Lietuvos teisėsauga pripažinta pažeidusi Š. Narbuto teises pagal keturis Europos žmogaus teisių konvencijos straipsnius. Kitaip tariant, STT verslininką sulaikė neteisėtai, vieši STT ir prokuroro komentarai žiniasklaidoje pažeidė Š. Narbuto teisę į privatumą, jam paskirtas draudimas komentuoti ikiteisminio tyrimo medžiagą buvo neteisėtas ir pažeidė jo reputaciją, Š. Narbuto lėšos buvo laikomos areštuotos neteisėtai.
Strasbūro sprendimu, Lietuva Š. Narbutui taip pat turi sumokėti 768,94 euro turtinei žalai atlyginti ir 26 tūkst. eurų neturtinei žalai atlyginti.
-
Teismas baigė tirti COVID-19 reagentų pirkimo bylą, sprendimas – gegužę 1
Jis bus skelbiamas maždaug po pusantro mėnesio, gegužės 11 dieną, rodo teismo informacinės sistemos LITEKO duomenys.
Šioje byloje piktnaudžiavimu ir sukčiavimu Lietuvai per pandemiją įsigyjant COVID-19 reagentus kaltinamas Šarūno Narbutas, prokuroras prašė pripažinti jį kaltu ir skirti baudą, tuo metu kaltinamasis ir jo advokatas siekia išteisinimo.
Š. Narbuto advokatas Raimundas Lideika teisme laikėsi pozicijos, kad teisėsaugos pareigūnai nepagrįstai kriminalizavo teisėtą civilinį sandorį, Sveikatos apsaugos ministerija net negalėjo reikšti ieškinio.
Advokatas priminė kitą bylą – anksčiau teismuose buvo nagrinėjama civilinė byla dėl COVID-19 testų įsigijimo. Joje Lietuvos apeliacinis teismas galutinai nustatė, kad už testus valstybė permokėjo, todėl dviem bendrovėms, tarp jų ir „Profarmai“, nurodė grąžinti valstybei daugiau nei 4 mln. eurų.
„Kuo skiriasi situacija „Profarmos“, kai bandom ginčytis dėl kainų? Čia išsprendė civilinė byla, kodėl šitoje byloje įjungė juodąjį Baudžiamąjį kodeksą?“, – stebėjosi advokatas.
„Šita byla šakėm ant vandens rašyta“
Tuo metu Š. Narbutas teisme citavo 2020 metų rugpjūtį prezidento Gitano Nausėdos pasakytus žodžius apie bylas dėl COVID-19 testų.
„Ir Šarūno Narbuto istorija, ir šitas atvejis rodo, kad tuo metu, kai Lietuvai trūko apsaugos, testavimo priemonių, kai visi vertėsi per galvą – aš suprantu, kad situacija buvo ekstraordinari – vis dėlto buvo daug dalykų, labai daug drumsto vandens, kuriame dalis žmonių bandė ieškoti ir gaudyti žuvis“, – tada kalbėjo prezidentas.
Ar teisinėje valstybėje prokuroras visada teisus ir STT niekada neklysta?
„Tai nėra toleruotina, liaudyje tai vadinama marodieryste. Su tokiais reiškiniais privalome kovoti“, – tąkart pridūrė šalies vadovas.
Š. Narbutas pasipiktino šiais prezidento žodžiais, jo manymu, po jų „Specialiųjų tyrimų tarnyba ir prokuratūra vykdo šalies vadovo nurodymą“ kovoti su juo. Kaltinamasis taip pat piktinosi jo bylai esą pernelyg daug dėmesio skyrusia žiniasklaida, skundėsi, kad jam buvo uždrausta komentuoti bylą, bet politikai, pareigūnai galėjo apie ją pasisakyti.
„Ar teisinėje valstybėje prokuroras visada teisus ir STT niekada neklysta?“ – stebėjosi Š. Narbutas.
„Šita byla šakėm ant vandens rašyta“, – pareiškė kaltinamasis.
Jis teigė, kad nedirba biudžetinėje įstaigoje, visas lėšas turi užsidirbti, savo veiksmuose nemato nieko nusikalstamo ir paprašė išteisinimo.
Š. Narbuto advokatas anksčiau sakė, kad sandoris, kuriam tarpininkavo jo klientas, Lietuvai buvo išskirtinai naudingas, Lietuva sutaupė milijonus eurų, reagentus įsigydama iš „PMS International“.
Advokato minima „PMS International“ yra Ispanijos įmonė, iš kurios 2020 metais Lietuva įsigijo reagentus. Pasak R. Lideikos, kiti 2020 metų kovą-balandį Lietuvos įsigyti reagentai buvo įsigyti už didesnę kainą.
Jis taip pat pažymėjo, kad Lietuva dėl šių sandorių, kuriems tarpininkavo jo klientas, 2020 balandį sugebėjo atlikti daugiausia testų, tenkančių 1 tūkstančių, žmonių, tarp visų pasaulio valstybių, testavimas nenutrūko, buvo išgelbėtos žmonių gyvybės.
Š. Narbutas kaltinamas, kad 2020 metų kovą–liepą jis, įtariama, veikdamas kaip Vyriausybės atstovas ir nešališkas ekspertas, gavo tuometinės sveikatos viceministrės Kristinos Garuolienės ir tuometinio premjero patarėjo Luko Savicko žodinį nurodymą derėtis dėl COVID-19 reagentų įsigijimo Vyriausybės vardu.
Bylos duomenimis, Š. Narbutas derėjosi su reikiamus testus tiekiančios užsienio įmonės pardavimų vadovu dėl šių testų įsigijimo kainos. Iš viso susiderėta dėl daugiau kaip 300 tūkst. COVID-19 reagentų įsigijimo.
Vyriausybei neatstovavo
G. Jasaitis savo kalboje pažymėjo, kad nusikalstamos veikos, kuriomis kaltinamos Š. Narbutas, padarytos išskirtinėmis aplinkybėmis, esant Lietuvoje ekstremaliai situacijai, valstybinės institucijos tuo metu kvietė žmones kovoti su mirtino COVID-19 viruso plitimu.
Pats Š. Narbutas kaltinimus atmeta. Advokatas R. Lideika teismui taip pat teigė, kad kaltinimai jo klientui nepagrįsti.
„Kaltinimas neatitinka įstatymų reikalavimų, jis grindžiamas prieštaringais teiginiais – asmuo negali tu pačiu metu būti ir Vyriausybės atstovu, ir nepriklausomu ekspertu“, – sakė advokatas.
Pasak R. Lideikos, jo klientas nedavė jokios valinės išraiškos būti Vyriausybės atstovu, negalėjo veikti kaip Vyriausybės atstovas pats to nežinodamas, tai neįmanoma net pagal bendruosius atstovavimo principus.
„Š. Narbutas neatliko valdžios atstovo funkcijų, neturėjo jokių administracinių įgaliojimų, nedirbo ir nėjo jokių pareigų jokioje Lietuvos Respublikos institucijoje ir jokioje kitos valstybės institucijoje“, – teisme kalbėjo teisininkas.
Bet to, anot R. Lideikos, pagal LR Vyriausybės įstatymo 22 str. įgaliojimą veikti Vyriausybės vardu suteikti gali tik premjeras, toks įgaliojimas turi būti priimamas Vyriausybės posėdyje.
„Klausimas dėl įgaliojimų suteikimui Š. Narbutui nebuvo svarstytas jokiame Vyriausybės posėdyje, dėl to nebuvo priimtas joks sprendimas ar potvarkis. Š. Narbutas nebuvo pasirašęs jokios sutarties su Vyriausybe ar Vyriausybės kanceliarija“, – sakė kaltinamojo advokatas.
Jis priminė kaip liudytojais apklaustų ekspremjero S. Skvernelio, buvusio Vyriausybės kanclerio Algirdo Stončaičio liudijimus teisme, jog egzistuoja nustatyta tvarka, kaip suteikiami Vyriausybės įgaliojimai.
„Ne, tikrai ne. Vyriausybės vardu niekas negali atstovauti. Vyriausybės vardu gali veikti tik Vyriausybė. Jeigu Vyriausybė kažkokius įgaliojimus teikinėja kam nors ką nors daryti, tai padarome Vyriausybės posėdyje priimant nutarimą, gali būti potvarkiai įforminami, jeigu reikalingi kažkokie, bet tai paruošiama Kanceliarijos ir visi sprendimai arba yra potvarkis Ministro Pirmininko, arba Vyriausybės nutarimas, gali būti Vyriausybės potvarkis. Tai tik tokiais būdais suteikiami kokie nors įgaliojimai“, – duodamas parodymus teigė S. Skvernelis.
„Kauno diena“ jau anksčiau išsiaiškino, kad valstybės tarnautojui prilyginamas asmuo turi turėti atitinkamus įgaliojimus veikti. Tai, kad Š. Narbutas nebuvo Vyriausybės darbuotojas, akivaizdu. Remiantis teisės ekspertais ir BK išsiaiškinta, kad Š. Narbutas neturėjo jokių įgaliojimų veikti Vyriausybės vardu.
Pasak Š. Narbuto, kaltinime klaidingai teigiama, kad jis buvo SAM pasitelktas nepriklausomas ekspertas, nes jis juo nebuvęs.
„Kaltinime nurodyta, kad Š. Narbutas veikė kaip nešališkas ekspertas. Tai klaidingas teiginys – jis nebuvo pasirašęs jokios sutarties su Vyriausybe ar jos kanceliarija“, – sakė Š. Narbuto advokatas.
Visi teismo posėdžiuose iki šiol apklausti liudytojai taip pat patvirtino, kad Š. Narbutas neatstovavo Vyriausybei, nebuvo jų pasitelktas kaip nepriklausomas ekspertas.
-
Š. Narbutas: STT ir prokuratūra vykdo šalies vadovo nurodymą kovoti su manimi 9
„Civilinis ieškinys turi būti paliktas nenagrinėtas. Perkančioji organizacija reagentų pirkime buvo Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija, o ne ministerija. Ministerija finansinės žalos nepatyrė“, – aiškino R. Lideika.
Anot jo, byloje nėra fiksuotų aiškių įrodymų, jog COVID-19 reagentų pirkimo sandoriu, jo kainodara domėjosi Vyriausybės atstovai.
R. Lideika akcentavo, kad COVID-19 reagentų pirkimo sandoris, iš kurio Š. Narbutas uždirbo per 300 tūkst. eurų, yra civilinių teisinių santykių išraiška.
„Šioje byloje nepagrįstai kriminalizuojamas civilinis teisinis sandoris. (...) Nėra šioje byloje nusikaltimų, čia yra civiliniai teisiniai santykiai“, – dėstė advokatas.
Advokatas Raimundas Lideika ir Šarūnas Narbutas/L.Balandžio/BNS nuotr.
R. Lideika aiškino manantis, kad valstybinį kaltinimą byloje palaikantis prokuroras G. Jasaitis esą vis dar vadovaujasi sovietmečiu baudžiamajame procese vyravusiu požiūriu į užsidirbti siekiančius asmenis. Advokatas svarstė, jog prokuroras apie tokius asmenis tebegalvoja kaip apie spekuliantus, kurių veikla sovietmečiu buvo kriminalizuojama.
Teisininkas pažymėjo, kad Š. Narbutas, tarpininkaudamas, Lietuvai siekiant įsigyti COVID-19 reagentų, nusikaltimo nepadarė, jis, pasak advokato, siekė, jog Lietuva pandemijos metu kuo greičiau gautų reikalingų medicinos priemonių, siekiant gelbėti žmonių gyvybes.
„Žmogus už tai gavo baudžiamąją bylą. Aš prašau teismo išsklaidyti šitą miglą. Žmogus per daug uždirbo? Prokuratūra piktinasi, kad verslininkas uždirbo 303 tūkstančius eurų“, – prokuratūros kaltinimais stebėjosi R. Lideika.
Advokatas pranešė teismui prašantis visiškai išteisinti Š. Narbutą dėl kaltinimų sukčiavimu ir piktnaudžiavimu, o SAM ieškinį atmesti.
Ikiteisminį tyrimą lygino su inkvizicija
Pats Š. Narbutas baigiamojoje kalboje tvirtino, kad jam metami kaltinami yra nepagrįsti. Kaltinamasis kartojo jo advokato R. Lideikos mintis, jog esą byloje minimas sandoris yra civilinių teisinių santykių išraiška, o ne nusikaltimas.
„Teisine prasme ši byla pastatyta ant molinių kojų. (...) Ir arkliui aišku, kas yra baudžiamoji teisė. Visiems liudytojams viskas buvo aišku, išskyrus vieną liudytoją. Čia nusikaltimo nėra“, – komentavo jis.
Š. Narbutas piktinosi teisėsaugos veiksmais ikiteisminio tyrimo metu. Anot kaltinamojo, jis ikiteisminio tyrimo metu negalėjo reaguoti, komentuoti apie jį teisėsaugos paviešintos informacijos, kuri buvo aptarinėjama žiniasklaidoje.
„Ikiteisminis tyrimas yra inkvizicinis procesas, tai taip ir jaučiausi – kaip inkviziciniame procese. (...) Faktiškai aš buvau kankinamas procesu“, – dėstė jis.
Š. Narbutas teigė pastebėjęs, kad paskelbus apie ikiteisminį tyrimą jo atžvilgiu, viešojoje erdvėje apie šią istoriją nesibodėjo kalbėti ir Seimo nariai, pavyzdžiui, konservatoriai Aistė Gedvilienė, Laurynas Kasčiūnas. Kaltinamasis atkreipė dėmesį, kad būtent A. Gedvilienės citata apie „puotą maro metu“ esą naudojosi prokuroras baigiamojoje kalboje.
„Šita frazė „puota maro metu“ taip patiko prokurorui, kuris ją panaudojo ir baigiamojoje kalboje. Kai turime didžiausios valdančiosios partijos atstovės teiginius, frazes, tokias pat frazes turime ir iš prokuroro, tai ar čia viskas normalu?“ – stebėjosi Š. Narbutas.
Šarūnas Narbutas/Justinos Lasauskaitės nuotr.
Jis teisme rodė skaidres, kuriose žiniasklaidoje buvo fiksuoti prezidento Gitano Nausėdos pareiškimais apie ikiteisminį tyrimą dėl COVID-19 reagentų pirkimo.
„G. Nausėda įvardina mane kaip marodierių, ragina kovoti. (...), STT ir prokuratūra vykdo šalies vadovo nurodymą su manimi kovoti“, – kalbėjo Š. Narbutas.
Prašo skirti 75 tūkst. eurų baudą, priteisti virš 300 tūkst. eurų
Valstybinį kaltinimą byloje palaikantis prokuroras G. Jasaitis siūlo teismui pripažinti Š. Narbutą kaltu dėl sukčiavimo ir piktnaudžiavimo COVID-19 reagentų pirkimo byloje skirti jam 75 tūkst. eurų baudą, priteisti iš jo SAM 303,4 tūkst. eurų.
Primename, kad teisėsauga anksčiau skelbė surinkusi duomenis, kad 2020 m. kovą-liepą Š. Narbutas, kaip įtariama, veikdamas kaip Vyriausybės atstovas, ekspertas, gavo tuometinės sveikatos apsaugos viceministrės Kristinos Garuolienės ir tuometinio premjero Sauliaus Skvernelio patarėjo Luko Savicko nurodymą derėtis dėl COVID-19 reagentų pirkimo Vyriausybės vardu.
Bylos duomenimis, Š. Narbutas derėjosi su užsienio bendrovės atstovu dėl COVID-19 testų įsigijimo kainos, tąkart susiderėta dėl daugiau nei 300 tūkst. reagentų nusipirkimo. Teisėsaugos vertinimu, sutarus, kad vieno COVID-19 testo kaina bus 17 eurų, 1 euras minėtoje sumoje buvo numatytas Š. Narbutui kaip atlygis už tarpininkavimas.
Vyriausybei neatstovavo
Advokatas R. Lideika teismui teigė, kad kaltinimai jo klientui nepagrįsti.
„Kaltinimas neatitinka įstatymų reikalavimų, jis grindžiamas prieštaringais teiginiais – asmuo negali tu pačiu metu būti ir Vyriausybės atstovu, ir nepriklausomu ekspertu“, – sakė advokatas.
Pasak R. Lideikos, jo klientas nedavė jokios valinės išraiškos būti Vyriausybės atstovu, negalėjo veikti kaip Vyriausybės atstovas pats to nežinodamas, tai neįmanoma net pagal bendruosius atstovavimo principus.
„Š. Narbutas neatliko valdžios atstovo funkcijų, neturėjo jokių administracinių įgaliojimų, nedirbo ir nėjo jokių pareigų jokioje Lietuvos Respublikos institucijoje ir jokioje kitos valstybės institucijoje“, – teisme kalbėjo teisininkas.
Bet to, anot R. Lideikos, pagal LR Vyriausybės įstatymo 22 str. įgaliojimą veikti Vyriausybės vardu suteikti gali tik premjeras, toks įgaliojimas turi būti priimamas Vyriausybės posėdyje.
„Klausimas dėl įgaliojimų suteikimui Š. Narbutui nebuvo svarstytas jokiame Vyriausybės posėdyje, dėl to nebuvo priimtas joks sprendimas ar potvarkis. Š. Narbutas nebuvo pasirašęs jokios sutarties su Vyriausybe ar Vyriausybės kanceliarija“, – sakė kaltinamojo advokatas.
Jis priminė kaip liudytojais apklaustų ekspremjero S. Skvernelio, buvusio Vyriausybės kanclerio Algirdo Stončaičio liudijimus teisme, jog egzistuoja nustatyta tvarka, kaip suteikiami Vyriausybės įgaliojimai.
„Ne, tikrai ne. Vyriausybės vardu niekas negali atstovauti. Vyriausybės vardu gali veikti tik Vyriausybė. Jeigu Vyriausybė kažkokius įgaliojimus teikinėja kam nors ką nors daryti, tai padarome Vyriausybės posėdyje priimant nutarimą, gali būti potvarkiai įforminami, jeigu reikalingi kažkokie, bet tai paruošiama Kanceliarijos ir visi sprendimai arba yra potvarkis Ministro Pirmininko, arba Vyriausybės nutarimas, gali būti Vyriausybės potvarkis. Tai tik tokiais būdais suteikiami kokie nors įgaliojimai“, – duodamas parodymus teigė S. Skvernelis.
„Kauno diena“ jau anksčiau išsiaiškino, kad valstybės tarnautojui prilyginamas asmuo turi turėti atitinkamus įgaliojimus veikti. Tai, kad Š. Narbutas nebuvo Vyriausybės darbuotojas, akivaizdu. Remiantis teisės ekspertais ir BK išsiaiškinta, kad Š. Narbutas neturėjo jokių įgaliojimų veikti Vyriausybės vardu.
Pasak Š. Narbuto, kaltinime klaidingai teigiama, kad jis buvo SAM pasitelktas nepriklausomas ekspertas, nes jis juo nebuvęs.
„Kaltinime nurodyta, kad Š. Narbutas veikė kaip nešališkas ekspertas. Tai klaidingas teiginys – jis nebuvo pasirašęs jokios sutarties su Vyriausybe ar jos kanceliarija“, – sakė Š. Narbuto advokatas.
Visi teismo posėdžiuose iki šiol apklausti liudytojai taip pat patvirtino, kad Š. Narbutas neatstovavo Vyriausybei, nebuvo jų pasitelktas kaip nepriklausomas ekspertas.
-
Advokatas prašo išteisinti Š. Narbutą: teisėsauga su šia byla daro eksperimentą 9
Vilniaus apygardos teismui pirmadienį toliau nagrinėjant Š. Narbuto bylą, kaltinamojo advokatas R. Lideika tęsė anksčiau pradėtą baigiamąją kalbą. Jis pabrėžė nesutinkantis su prokuroro Gintaro Jasaičio siūlymu tenkinti SAM civilinį ieškinį byloje – priteisti iš Š. Narbuto daugiau negu 300 tūkst. eurų.
„Civilinis ieškinys turi būti paliktas nenagrinėtas. Perkančioji organizacija reagentų pirkime buvo Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija, o ne ministerija. Ministerija finansinės žalos nepatyrė“, – aiškino R. Lideika.
Anot jo, byloje nėra fiksuotų aiškių įrodymų, jog COVID-19 reagentų pirkimo sandoriu, jo kainodara domėjosi Vyriausybės atstovai.
Nepagrįstai kriminalizuojamas teisėtas civilinis sandoris
R. Lideika akcentavo, kad COVID-19 reagentų pirkimo sandoris, iš kurio Š. Narbutas uždirbo per 300 tūkst. eurų, yra civilinių teisinių santykių išraiška.
„Šioje byloje nepagrįstai kriminalizuojamas civilinis teisinis sandoris. (...) Nėra šioje byloje nusikaltimų, čia yra civiliniai teisiniai santykiai“, – dėstė advokatas ir pridūrė, kad teisėsauga su šia byla daro eksperimentą.
R. Lideika sakė, kad reagentų įsigijimo sutartis buvo sudaryta tarp Nacionalinio visuomenės sveikatos centro „PMS International“, centro atstovai dėl kainos nesiderėjo, nei SAM, nei Vyriausybė nesiaiškino, kas sudaro produkto kainą.
Nėra šioje byloje nusikaltimų, čia yra civiliniai teisiniai santykiai.
„Perkančioji organizacija buvo Nacionalinis visuomenės sveikatos priežiūros centras, Sveiktos apsaugos ministerija pinigų nemokėjo, ji negalėjo patirti jokių finansinių nuostolių“, – kalbėjo advokatas.
Grįžimas į sovietmetį
R. Lideika aiškino manantis, kad valstybinį kaltinimą byloje palaikantis prokuroras G. Jasaitis esą vis dar vadovaujasi sovietmečiu baudžiamajame procese vyravusiu požiūriu į užsidirbti siekiančius asmenis. Advokatas svarstė, jog prokuroras apie tokius asmenis tebegalvoja kaip apie spekuliantus, kurių veikla sovietmečiu buvo kriminalizuojama.
Teisininkas pažymėjo, kad Š. Narbutas, tarpininkaudamas, Lietuvai siekiant įsigyti COVID-19 reagentų, nusikaltimo nepadarė, jis, pasak advokato, siekė, jog Lietuva pandemijos metu kuo greičiau gautų reikalingų medicinos priemonių, siekiant gelbėti žmonių gyvybes.
„Žmogus už tai gavo baudžiamąją bylą. Aš prašau teismo išsklaidyti šitą miglą. Žmogus per daug uždirbo? Prokuratūra piktinasi, kad verslininkas uždirbo 303 tūkstančius eurų“, – prokuratūros kaltinimais stebėjosi R. Lideika.
Valstybinį kaltinimą byloje palaikantis prokuroras G. Jasaitis siūlo teismui pripažinti Š. Narbutą kaltu dėl sukčiavimo ir piktnaudžiavimo COVID-19 reagentų pirkimo byloje skirti jam 75 tūkst. eurų baudą, priteisti iš jo SAM 303,4 tūkst. eurų.
Primename, kad teisėsauga anksčiau skelbė surinkusi duomenis, kad 2020 m. kovą-liepą Š. Narbutas, kaip įtariama, veikdamas kaip Vyriausybės atstovas, ekspertas, gavo tuometinės sveikatos apsaugos viceministrės Kristinos Garuolienės ir tuometinio premjero Sauliaus Skvernelio patarėjo Luko Savicko nurodymą derėtis dėl COVID-19 reagentų pirkimo Vyriausybės vardu.
Bylos duomenimis, Š. Narbutas derėjos su užsienio bendrovės atstovu dėl COVID-19 testų įsigijimo kainos, tąkart susiderėta dėl daugiau nei 300 tūkst. reagentų nusipirkimo. Teisėsaugos vertinimu, sutarus, kad vieno COVID-19 testo kaina bus 17 eurų, 1 euras minėtoje sumoje buvo numatytas Š. Narbutui kaip atlygis už tarpininkavimą.
Vyriausybei neatstovavo
Advokatas R. Lideika teismui teigė, kad kaltinimai jo klientui nepagrįsti.
„Kaltinimas neatitinka įstatymų reikalavimų, jis grindžiamas prieštaringais teiginiais – asmuo negali tuo pačiu metu būti ir Vyriausybės atstovu, ir nepriklausomu ekspertu“, – sakė advokatas.
Pasak R. Lideikos, jo klientas nedavė jokios valinės išraiškos būti Vyriausybės atstovu, negalėjo veikti kaip Vyriausybės atstovas pats to nežinodamas, tai neįmanoma net pagal bendruosius atstovavimo principus.
„Š. Narbutas neatliko valdžios atstovo funkcijų, neturėjo jokių administracinių įgaliojimų, nedirbo ir nėjo jokių pareigų jokioje Lietuvos Respublikos institucijoje ir jokioje kitos valstybės institucijoje“, – teisme kalbėjo teisininkas.
Bet to, anot R. Lideikos, pagal LR Vyriausybės įstatymo 22 str. įgaliojimą veikti Vyriausybės vardu suteikti gali tik premjeras, toks įgaliojimas turi būti priimamas Vyriausybės posėdyje.
„Klausimas dėl įgaliojimų suteikimui Š. Narbutui nebuvo svarstytas jokiame Vyriausybės posėdyje, dėl to nebuvo priimtas joks sprendimas ar potvarkis. Š. Narbutas nebuvo pasirašęs jokios sutarties su Vyriausybe ar Vyriausybės kanceliarija“, – sakė kaltinamojo advokatas.
Jis priminė kaip liudytojais apklaustų ekspremjero S. Skvernelio, buvusio Vyriausybės kanclerio Algirdo Stončaičio liudijimus teisme, jog egzistuoja nustatyta tvarka, kaip suteikiami Vyriausybės įgaliojimai.
„Ne, tikrai ne. Vyriausybės vardu niekas negali atstovauti. Vyriausybės vardu gali veikti tik Vyriausybė. Jeigu Vyriausybė kažkokius įgaliojimus teikinėja kam nors ką nors daryti, tai padarome Vyriausybės posėdyje priimant nutarimą, gali būti potvarkiai įforminami, jeigu reikalingi kažkokie, bet tai paruošiama Kanceliarijos ir visi sprendimai arba yra potvarkis Ministro Pirmininko, arba Vyriausybės nutarimas, gali būti Vyriausybės potvarkis. Tai tik tokiais būdais suteikiami kokie nors įgaliojimai“, – duodamas parodymus teigė S. Skvernelis.
„Kauno diena“ jau anksčiau išsiaiškino, kad valstybės tarnautojui prilyginamas asmuo turi turėti atitinkamus įgaliojimus veikti. Tai, kad Š. Narbutas nebuvo Vyriausybės darbuotojas, akivaizdu. Remiantis teisės ekspertais ir BK išsiaiškinta, kad Š. Narbutas neturėjo jokių įgaliojimų veikti Vyriausybės vardu.
Vyriausybės vardu niekas negali atstovauti. Vyriausybės vardu gali veikti tik Vyriausybė.
Pasak Š. Narbuto, kaltinime klaidingai teigiama, kad jis buvo SAM pasitelktas nepriklausomas ekspertas, nes jis juo nebuvęs.
„Kaltinime nurodyta, kad Š. Narbutas veikė kaip nešališkas ekspertas. Tai klaidingas teiginys – jis nebuvo pasirašęs jokios sutarties su Vyriausybe ar jos kanceliarija“, – sakė Š. Narbuto advokatas.
Visi teismo posėdžiuose iki šiol apklausti liudytojai taip pat patvirtino, kad Š. Narbutas neatstovavo Vyriausybei, nebuvo jų pasitelktas kaip nepriklausomas ekspertas.
