„Visa tai, kas vyksta pastarosiomis dienomis, be jokios abejonės, kenkia mūsų nacionaliniam saugumui ir ypač kariuomenės įvaizdžiui, todėl siūlyčiau atsisakyti labai asmeninio ir, sakyčiau, pernelyg emocijomis atmiešto konflikto tarp dviejų politikų“, – prasidedant Regionų forumui Vilniuje trečiadienį žurnalistams sakė G. Nausėda.

„Turime susitelkti į kur kas svarbesnius darbus, o ne analizuoti odontologijos problemas“, – pridūrė jis.

G. Nausėda tvirtino, kad jam „daug žinoma“ apie situaciją kariuomenėje ir buvusio jos vado Valdemaro Rupšio vasarą išsiųstą laišką šalies vadovams. Vis tik prezidentas teigė negalintis atskleisti kreipimosi turinio.

D. Gaižauskas antradienį Seime pareiškė, kad Lietuvos karininkus įskaudino Krašto apsaugos ministerijos požiūris į buvusį kariuomenės vadą, taip pat – galimai neskaidrus dronų pirkimo procesas.

Praėjusią savaitę žiniasklaidoje pasirodė informacija, kad vadovaudamas Lietuvos kariuomenei dabartinis atsargos generolas V. Rupšys įsidėjo apie 4 tūkst. eurų kainavusius dantų implantus, už kuriuos sumokėjo kariuomenė.

Pats buvęs kariuomenės vadas žiniasklaidai sakė, kad 2022 metais lankydamas karius patyrė odontologinę traumą, įvykis buvo pripažintas susijęs su tarnyba, todėl apmokėtas krašto apsaugos sistemos lėšomis.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo piktnaudžiavimo ir galimo dokumento suklastojimo bei disponavimo suklastotu dokumentu.

Pasak D. Gaižausko, kreipimąsi į STT dėl to inicijavo L. Kasčiūnas.

Ministras savo ruožtu tvirtino, jog didžiausia nepagarba kariams yra, kai kas nors iš aukštesnių pareigūnų naudojasi privilegijomis. Jis teigė atėjęs dirbti į ministeriją radęs skundą dėl V. Rupšiui apmokėtų medicinos paslaugų, todėl inicijavęs vidinį tyrimą.

Kalbėdamas apie galimai neskaidrų dronų pirkimą, D. Gaižauskas teigė turintis informacijos, jog Gynybos resursų agentūroje dirbęs asmuo perėjo dirbti į dronus gaminančią bendrovę.

Tuo metu L. Kasčiūnas tvirtino išsiaiškinęs, kad aptariamas asmuo – Valdas Dambrauskas – Gynybos resursų agentūrą paliko šių metų vasarį ir nebuvo atsakingas už dronų pirkimą.

L. Kasčiūnas: aš tik ginuosi

Krašto apsaugos ministras L. Kasčiūnas sutinka su prezidento G. Nausėdos pastaba, kad tarp jo ir „valstiečio“ D. Gaižausko kilęs konfliktas kenkia kariuomenės įvaizdžiui. Visgi politikas tikina tiesiog besiginantis nuo politinio oponento rengiamų atakų prieš Lietuvos dronų pramonę.

„Be abejo, tai kenkia. Aš tik ginuosi nuo tokių atakų prieš iš esmės puikų sprendimą užkurti Lietuvos dronų pramonę tam, kad galėtume padėti Ukrainai ir kad galėtume stiprėti patys“, – žurnalistams sakė L. Kasčiūnas.

„Aš galiu į demagogiją ir į propagandą neatsakinėti, bet aš nusprendžiau ją dekonstruoti. O dekonstruoti yra rimtas darbas, o ypač artėjant rinkimams. Tai tokių atakų daugės“, – pridūrė jis.

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad D. Gaižausko retorika yra naudinga Rusijos režimui.

„Kai tokie dalykai yra puolami, tai aš tikrai tokius šiuolaikinių torpedų puolimus vertinu kaip visiškai naudingo idioto veiklą arba Rusijos interesų atstovavimą. Kitaip aš negaliu vertinti“, – pabrėžė jis.

Kaip trečiadienį pranešė Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA), matematikos valstybinį brandos egzaminą šiemet išlaikė 89,5 proc. abiturientų, kai pernai tai padarė 84,6 proc. moksleivių.

„Tai rodo Lietuvos, šitos Vyriausybės pasirinktą kryptį kalbant apie inžinerinius, tiksliuosius mokslus, daugiau dėmesio jiems, pasitelkiant įvairias priemones dėl mokytojų kompetencijos“, – žurnalistams trečiadienį sakė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

„Ir matematikos stiprinimo planas, „Steam“ laboratorijos ir kiti dalykai, kas, norėčiau tikėti, prisidėjo prie šių rezultatų“, – teigė ministrė.

Pasak jos, egzamino užduotys buvo korektiškos ir „neturėtų būti tokie egzaminai, kurie bandytų pričiupti ar išprovokuoti klaidai abiturientus šiuo atžvilgiu“.

Vertinu, kad egzaminų užduočių paruošimas buvo korektiškas, viliuosi, kad tai išsilaikys ir ateityje.

„Vertinu, kad egzaminų užduočių paruošimas buvo korektiškas, viliuosi, kad tai išsilaikys ir ateityje. Ypač kalbant apie šiandien pristatytus egzaminų ruošimo patobulinimus“, – tvirtino R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

„Mokiniai rimčiau pradeda žiūrėti į matematikos dalyką“

Švietimo viceministras Ignas Gaižiūnas taip pat teigė, kad geresnius matematikos rezultatus lėmė veiksmingas šio dalyko stiprinimo planas.

„Mes matom tikrai, kad ir matematikos stiprinimo planas, ir ilgalaikės investicijos į matematikos mokytojų kompetenciją bei į tyrimų plėtrą šitoj srity, ir tas planas, kurį mes jau virš dviejų metų įgyvendinam, duoda tam tikrų rezultatų“, – žurnalistams trečiadienį sakė politikas.

Jis taip pat teigė, kad tam įtakos galėjo turėti ir pasikeitęs moksleivių požiūris į šį egzaminą.

„Mokinių skaičius, kuris pasirinko ir laikė šiemet matematikos egzaminą irgi yra išaugęs. Virš 1,2 tūkst. mokinių daugiau šiemet laikė matematikos egzaminą. Ir mes irgi tai siejam su tuo, kad matematikos egzaminas tampa privalomas net ir į valstybės nefinansuojamas studijų vietas“, – kalbėjo I. Gaižiūnas.

„Matom, kad mokiniai rimčiau pradeda žiūrėti į matematikos dalyką, rimčiau mokytis, rimčiau investuoti savo laiką ir daugiau mokinių šį dalyką renkasi“, – pridūrė jis.

Prasti lietuvių kalbos rezultatai tautinių mažumų mokyklose

NŠA trečiadienį iš viso paskelbė keturių dalykų valstybinių brandos egzaminų rezultatus: matematikos, istorijos, chemijos bei lietuvių kalbos ir literatūros.

Lietuvių egzaminą išlaikė 91,1 proc. moksleivių. Praėjusiais metais ši dalis siekė 92,8 procento. Vis tik, anot viceministro, situacija išlieka prasta tautinių mažumų mokyklose.

„Pirminiai duomenys rodo, kad tautinių mažumų kalba besimokantys mokiniai – iš tikrųjų didesnė dalis jų – neišlaiko lietuvių kalbos egzamino. Šiais metais yra apie 20 procentų neišlaikiusių“, – žurnalistams švietimo viceministras I. Gaižiūnas.

Pasak ministerijos, tokie rezultatai nėra naujiena, yra buvę metų kai egzamino neišlaikė 25 proc. moksleivių.

„Tai galbūt tiesiog kelia klausimą bendrai dėl mokomosios kalbos būtent tautinių mažumų mokyklose, nes vis tik tai mes norime, kad kiekvienas mūsų Lietuvos mokinys, nepriklausomai nuo savo tautybės, turėtų vienodai geras galimybes ir vienodai gerai išlaikytų valstybinius brandos egzaminus ir vėliau atitinkamai galėtų rinktis savo profesinį kelią“, – komentavo I. Gaižiūnas.

Likusių egzaminų rezultatai bus paskelbti penktadienį.

Brandos atestatui gauti reikėjo išlaikyti du brandos egzaminus – privalomą lietuvių kalbos ir literatūros mokyklinį arba valstybinį ir dar vieną pasirinkto dalyko brandos egzaminą arba parengti brandos darbą.

Iš viso kandidatai galėjo rinktis ir laikyti ne daugiau kaip septynis brandos egzaminus.