„Tokie keitimai metų viduryje turi labai mažai pridėtinės vertės. Sakyčiau, kad tolesnis NPD didinimas, kaip ir minimalios mėnesio algos (MMA) didinimas, turėtų būti planuojamas jau ateinantiems biudžetiniams metams, t. y. kontekste, žinant, kokia bus MMA, tada atitinkamai vertinant, kiek galėtų didėti NPD“, – „Žinių radijui“ ketvirtadienį sakė I. Šimonytė.

Pasak jos, praėjusiais metais vyko panaši diskusija, kai šalies vadovas Gitanas Nausėda buvo inicijavęs siūlymą mažinti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą.

„Tuomet mes diskutavome, kad nereikia to daryti, nes tai sumažintų mokesčius didžiausių pajamų gavėjams. Tuomet Prezidentūra argumentavo, kad darbo užmokestis mažės 2020 metais, dabar jau matome, kad darbo užmokestis 2020 metais augo gana įspūdingais tempais“, – teigė I. Šimonytė.

Premjerės manymu, šiais metais yra svarbiausios tikslinės priemonės, nukreiptos į sektorius, kurių veikla išlieka apribota.

„Tikslinės priemonės, kurios yra nukreiptos būtent į šituos sektorius, kurie vis dar išlieka apriboti ar galės veikti tik iš dalies, mano supratimu, šiems metams yra svarbiausias dalykas. Horizontalios priemonės, kurios pasiskirsto per visą spektrą, duoda labai mažą pridėtinę vertę visuotiniam rezultatui. Dėl tos priežasties skeptiškai vertinu tą pasiūlymą ir manau, kad tokie pasiūlymai turėtų būti svarstomi su ateinančių metų biudžetu ir ateinančių metų MMA, bazinės algos dydžiu“, – nurodė I. Šimonytė.

Seimo vadovė: sprendimas dėl NPD neturėtų veikti atgaline tvarka

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen remia neapmokestinamųjų pajamų (NPD) didinimą, bet sako, kad sprendimas neturėtų būti taikomas  atgaline tvarka.

„Tai programinis Liberalų sąjūdžio įsipareigojimas. Mes šį siūlymą iš principo palaikome, tik reikėtų gilintis, diskutuoti, kaip jis suformuluotas. Jis neturėtų veikti atgaline tvarka“, – ketvrtadienį Seime žurnalistams kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.

Pagal šiuo metu galiojančias Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatas, NPD dydis yra 400 eurų.

Prezidentūra argumentuoja, kad, pakėlus NPD, padidėtų mažiausiai uždirbančių asmenų pajamos ir taip būtų prisidedama prie pajamų nelygybės, išaugusios pandemijos metu, pozityvių pokyčių. Be to, padidėjęs NPD švelnintų COVID-19 krizės padarinius ekonomikai 2021 metų antrą pusmetį, skatintų šešėlinės ekonomikos mažėjimą.

Dėl NPD padidinimo per metus būtų negauta apie 80 mln. eurų pajamų.

„Mano asmenine nuomone, tai yra perspektyvi idėja ir tikrai reikėtų tai daryti, gal net ir galimybių paso kontekste, jeigu, pavyzdžiui, mūsų kaimynai turėtų tokį instrumentą ar supanašėtų mūsų epidemiologinė situacija. Nes dabar truputėlį mes skirtingais lygiais laisviname karantiną ir apskritai skirtinga epidemiologinė situacija“, – nurodė ministrė.

Apie tai, kad gali atsirasti iniciatyva tarp trijų Baltijos šalių atnaujinti keliones, praėjusią savaitę užsiminė Estijos užsienio reikalų ministrė Eva-Maria Liimets. Pasak jos, bus siekiama šiuo klausimu tarp trijų valstybių atnaujinti derybas.

Lietuvos turizmo asociacijos vykdomoji direktorė Milda Plepytė-Rainienė Eltai anksčiau sakė, kad Baltijos šalių kelionių burbulas būtų postūmis turizmo sektoriaus atsigavimui, tačiau būtų svarbu užtikrinti, kad šalyse būtų keliami vienodi reikalavimai.

Taip pat Vyriausybė ketina jau netrukus atverti Lietuvą paskiepytiems Izraelio ir kitų trečiųjų šalių turistams, o sprendimą planuojama priimti kitą savaitę, sako A. Armonaitė.

„Norime atverti Lietuvą vakcinuotiems trečiųjų šalių turistams, pavyzdžiui, turistams iš Izraelio. Kitą savaitę planuojama Vyriausybėje priimti sprendimus, kad žmonės, kurie yra pasiskiepiję, čia atvažiuotų“, – spaudos konferencijoje trečiadienį sakė ji.

Ministrė pabrėžė, kad tai ypač svarbu šalies ekonomikai, nes, pavyzdžiui, Izraelio turistai yra linkę pabūti Lietuvoje ilgiau nei europiečiai ir išleisti daugiau pinigų.

„Ir, žinoma, mūsų kultūriniai ryšiai ir mainai galėtų atsinaujinti jau dabar“, – sakė A. Armonaitė.

„Seimo narių siūlymas yra nukreiptas į labiausiai nukentėjusius sektorius, ir jis yra pristatomas ne kaip priemonė, kuri padėtų sumažinti kainą vartotojams, kuo aš asmeniškai kaip ekonomistė tikrai netikiu, bet kaip parama verslui. Dėl to, kad jis yra tikrai labai smarkiai nukentėjęs pandemijos metu, yra uždarytas ir jam atsistoti ant kojų reikia papildomų priemonių ne tik subsidijų pavidalu šiandien, bet ir vidutiniu laikotarpiu per ateinančius metus“, – LRT radijui antradienį teigė ministrė.

G. Skaistė pažymėjo, kad parama verslui pasitelkus PVM lengvatą turėtų būti laikina.

„Todėl kaip parama verslui tokia priemonė galėtų egzistuoti. Ji turėtų būti laikina, kiek žinau, pristatoma, kad ji galiotų iki pusantrų metų, tik tiesiog labai tikiuosi, kad tas laikinumas yra ne tik deklaruojamas, bet jis visgi ir bus laikina priemonė, skirta išsikapstyti iš koronaviruso pandemijos“, – sakė ji.

Tuo metu vertindama Darbo partijos frakcijos Seime siūlymą taikyti 5 proc. PVM lengvatą kai kuriems maisto produktams, siekiant juos padaryti pigesnius, finansų ministrė akcentavo, kad tokia lengvata vargiai atneštų naudą vartotojams.

„Visos PVM lengvatos dažniausiai nusėda tarpininkų ar gamintojų kišenėse, bet tikrai ne vartotojų. Todėl tikimybė, kad nuo PVM lengvatos maistui įvedimo maisto kainos sumažėtų, yra minimali. Asmeniškai visas PVM lengvatas vertinu gana skeptiškai ir labai atsargiai į jas žiūriu. Todėl šiai lengvatai asmeniškai nepritariu“, – teigė finansų ministrė.

ELTA primena, kad Seimui pateiktas siūlymas nustatyti, jog maitinimo įstaigų teikiamoms maitinimo paslaugoms, nesusijusioms su alkoholiu, taip pat visų rūšių meno ir kultūros įstaigų, meno ir kultūros renginių bei sporto paslaugoms būtų taikomas lengvatinis 9 proc. PVM tarifas.

PVM lengvatą siūloma taikyti iki 2022 metų gruodžio 31 dienos.

Automobilių taršos mokesčio peržiūra

Lietuvoje nuo praėjusių metų liepos galiojantį automobilių taršos mokestį, kuris yra mokamas transporto priemonės registravimo metu, reikia peržiūrėti, jį glaudžiau susiejant su realia tarša, teigia finansų ministrė Gintarė Skaistė.

„Man to mokesčio įvedimas atrodo toks ganėtinai keistas, nes su tarša jis beveik niekuo nebuvo susijęs (...) Todėl žiūrint į pavyzdžius, kurie yra kitose valstybėse, tas pririšimas prie ridos arba taršos lygio yra šiek tiek tampresnis su tuo, kiek tu žmogus iš tiesų priterši, o ne kiek kartų automobilį registruoji“, – LRT radijui sakė G. Skaistė.

„Manau, kad to mokesčio peržiūra yra tikrai reikalinga, o koks konkretus dizainas bus reikia daugiau diskusijų ir pažiūrėsime, ką pasiūlys Aplinkos ministerija. (...) Konkretaus dizaino aš asmeniškai dar nemačiau“, – pridūrė ministrė.

Aplinkos apsaugos ministras Simonas Gentvilas praėjusią savaitę pareiškė, kad svarstoma keisti automobilių taršos mokesčio modelį ir jį rinkti kasmet. Šiuo metu mokestis yra vienkartinis ir sumokamas automobilio registravimo metu.

Registracijos mokestis mokamas, kai išmetamo CO2 kiekis viršija 130 gramų kilometrui. Priklausomai nuo CO2 emisijos ir degalų rūšies, mokestis gali siekti nuo 13 iki 510 eurų.

Pakoreguotą biudžetą Seimui žadama pateikti gegužę

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad pakoreguotą valstybės biudžetą Seimui ketinama pateikti gegužės mėnesį.

„Planuojame biudžeto pakeitimus į Seimą atnešti gegužės mėnesį ir tikėtina, kad jis bus peržiūrėtas dviem kryptimis, viena – pridedant papildomas išlaidas, susijusias su pandemijos suvaldymu, bei tam tikrais projektais, kurie bus įtraukti iš „Naujos kartos Lietuva plano“, t. y., vadinamojo Atsigavimo fondo, kurį finansuoja Europos Komisija. Tie projektai, kurie bus įgyvendinami šiemet, bus įtraukti į biudžetą, ir taip pat išlaidos, susijusios su pandemijos suvaldymu – tiek su vakcinavimo procesu, tiek su darbo vietų išsaugojimu“, – LRT radijui antradienį sakė G. Skaistė.

„Yra korekcija ir į kitą pusę – kadangi pats pajamų surinkimas iš mokesčių yra šiek tiek geresnis negu tikėjomės, tai bus numatymai ir pajamų projekcijose. Taip pat Seime yra ir iniciatyvos dėl pridėtinės vertės mokesčio lengvatų labai nukentėjusiems sektoriams, tai jos mažintų biudžeto pajamas. Visa tai reikės numatyti ir naujame biudžeto projekte“, – kalbėjo finansų ministrė.

Paklausta, ar neketinama mažinti išlaidų, G. Skaistė sakė, kad išlaidų apkarpymas atsilieptų nedarbo lygio augimui.

„Visas pasaulis eina tuo pačiu keliu, tendencijos tokios, kad pirmiausia yra rekomendacijos išsaugoti darbo vietas ir palaikyti ekonomikos sveikatą tokią, kokia ji yra šiandien. Bet koks išlaidų karpymas atsilieptų nedarbo lygio augimui, o tai būtų gerokai skausmingesnės ir ilgalaikės pasekmės negu šiandien mes turime tiesiog išaugusį pasiskolinimo lygį“, – sakė G. Skaistė.

2021 metų biudžete apie 1,083 mlrd. eurų numatyta COVID-19 pandemijos neigiamų padarinių valdymui: apie 573 mln. eurų skirta nedarbingumo išmokoms, subsidijoms prastovų metu, išmokoms dirbantiems savarankiškai ir dar ieškantiems darbo. Apie 230 mln. eurų numatyta įmonių, nukentėjusių nuo COVID-19, subsidijoms, lengvatinėms paskoloms, daliniam palūkanų kompensavimui bei kitai verslo paramai, apie 65 mln. eurų numatyti COVID-19 vakcinai įsigyti.

Aiškindama sprendimą leisti skiepytis didesniems kolektyvams, kol dar nebaigtos vakcinuoti prioritetinės grupės pagal amžių ir profesijas, I. Šimonytė teigė, kad „nėra tikslinga tą („AstraZeneca“) vakciną kaupti“.

„Čia yra du atskiri procesai ir tai reikia labai aiškiai suprasti. Per šias dvi savaites Lietuva gauna vakcinų „Pfizer-BioNTech“, „Modernos“ maždaug 120 tūkst. dozių, jei  šiomis vakcinomis bus paskiepyti žmonės 65+ amžiaus, mes turėsim bent vieną skiepą gavusių 70 proc. šitų žmonių“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė I. Šimonytė.

„Akivaizdu, kur yra prioritetai, prioritetai čia ir yra, tačiau šalia mes turime tą vakciną, kuri linkusi kauptis, ne be nelabai palankios viešos opinijos, manau, kad nėra tikslinga tą vakciną kaupti ir laukti masinės vakcinacijos, ten kur yra dideli kolektyvai, kur ji gali būti greitai panaudota“, – pažymėjo premjerė.

Ji teigė, kad įmonių skiepijimas būtų paralelinis procesas ir netrukdytų pagrindiniam prioritetui – vyresnio amžiaus žmonių vakcinavimui.

„Jei žmonės norės skiepytis, paraleliai, (šalia) pagrindinio proceso, kur žinoma, kad yra vyresnio amžiaus žmonės, manau, kad tuos dalykus galima puikiai suderinti. (...) Tai vakcinai, kurios yra didesni kiekiai susikaupę  arba kaupiasi, jos sunaudojimui didesnių kolektyvų skiepijimas galėtų būti puikus papildomas procesas, tikrai ne pagrindinis“, – kalbėjo premjerė.

Sveikatos apsaugos ministerija ketvirtadienį paskelbė, kad kviečiamos vakcinuotis įmonės, turinčios ne mažiau kaip šimtą darbuotojų.

Vėliau ministerija patikslino, kad šių įmonių darbuotojai bus vakcinuojami tik likus vakcinų po atitinkamą savaitę skiepijamos prioriteto grupės.

Anot SAM, įmonių darbuotojai gali rinktis bet kurią vakciną, tačiau tikėtina, kad šiuo metu greičiau bus vakcinuoti asmenys, norintys skiepytis „Vaxrevria“, anksčiau vadinta „AstraZeneca“ vakcina.

Lietuva iki šiol yra gavusi 717 tūkst. 245 vakcinos dozes, visos jos pristatytos į skiepijimo centrus. Juose iki šiol sunaudotos 596 tūkst. 505 dozės.

Šiuo metu yra 120 tūkst. 740 kol kas nepanaudotų vakcinos dozių.

Techninis sprendimas dėl Imuniteto paso

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė sako, kad techninis sprendimas dėl Imuniteto paso kitą savaitę jau gali būti aiškus.

Pasak premjerės, daugiausia klausimų šiuo metu kyla dėl neigiamo testo pripažinimo.

„Yra didesnis ginčas, ar tokio paso naudojimui požymis galėtų būti ne tik persirgimas ir vakcinacija, o ir neigiamas testas. Kai kam atrodo, kad turėtų būti ir kad valstybė turėtų už tai sumokėti. Tarkime, jei būtų nuostata, kad su Imuniteto pasu žmonės gali eiti vakarieniauti viešojo maitinimo įstaigose, tai nežinau, ar mokesčių mokėtojai norėtų būtinai sumokėti už tai, kad kažkas pasidarytų testą, kad nueitų į barą. O jeigu už tą testą reikėtų mokėtis pačiam, tai tada eiti į kiną su testu, kuris kainuoja brangiau nei kino bilietas, pasidaro kita problema“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė I. Šimonytė.

Pasak jos, ekspertai nerekomenduoja neigiamo testo laikyti vienu iš požymių tokio paso naudojimui.

„Testo klausimas yra diskusinis. Žinau, kad danai tai padarė, mūsų ekspertai to nerekomenduoja. Jeigu tai daroma ir nustatomas trumpas testo galiojimo laikas – tarkime 24 valandos – turint minty, kiek žmonių testuojama dabar dėl epidemiologinės situacijos, žmonėms gali būti sudėtinga taip greitai atsakymą turėti“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė I. Šimonytė.

„Nenorime sukurti kažko, kas neveikia, bet techninis sprendimas, manau, kitą savaitę bus aiškus“, – pridūrė premjerė.

Pasak jos, ekspertai jau yra pateikę rekomendacijas dėl vakcinavimo ir persirgimo klausimų.

„Dėl vakcinavimo ir persirgimo turime ekspertų rekomendacijas, kokį žmogų būtų galima tikrinti pagal požymius, kiek laiko jau turi būti praėję nuo vakcinavimo arba kiek laiko po ligos diagnozavimo“, – sakė I. Šimonytė.

Pasak jos, dar vyks diskusijos, kokiose veiklose ir kiek plačiai Imuniteto pasas galėtų būti taikomas.

Antradienį Laisvės partijos frakcija po susitikimo su sveikatos apsaugos ministru Arūnu Dulkiu skatino Vyriausybę nedelsiant pradėti įgyvendinti nacionalinio Imuniteto paso idėją, kuri, pasak Laisvės partijos atstovų, leistų atverti verslus ir gauti paslaugas vakcinuotiems, persirgusiems arba testuojamiems asmenims.

„Skirtingai nuo vasario mėnesio, turime vakcinacijos procesą, kuris, tikiuosi, įsibėgės balandžio mėnesį rimtai. Tada mes jau galbūt galime kalbėti ne tiek apie kažkokius techninius skaičius – atvejų skaičių ar teigiamų testų skaičių, bet taip pat kombinuoti, tarkime, ir vakcinacijos tam tikrus rodiklius ir nuo to atsispiriant reguliavimą keisti“, – per spaudos konferenciją trečiadienį sakė ministrė pirmininkė.

Vasarį Vyriausybės patvirtintame plane atlaisvinimai ir suvaržymai siejami su dviejų savaičių naujų COVID-19 atvejų bei teigiamų testų skaičiumi.

Pasak I. Šimonytės, planas parengtas „tikintis stabilaus situacijos gerėjimo“ palaipsniui atveriant vis naujas veiklas tiek savivaldybių, tiek visos valstybės mastu, tačiau „epidemija iškrėtė eilinį piktą pokštą mutacijos pavidalu“ ir sergamumo situacija bent dalyje Lietuvos ėmė stipriai prastėti.

„Susisiekiančių indų dėsnis veikia, žmonės bendrauja, virusai plinta, ir ta situacija po trupučiuką, ne taip sparčiai, bet vis vien prastėja ir kitur Lietuvoje. Tad tikėtis čia kokių nors labai lengvų ir universalių sprendimų, matyt, neverta“, – pabrėžė ji.

Imuniteto pasas

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad sudėtingiausias klausimas dėl Imuniteto paso yra neigiamo koronaviruso testo rezultato pripažinimas. Pasak premjerės, ekspertų rekomendacija yra nesieti galimų veiklų atlaisvinimo su testo atlikimu.

„Sudėtingiausias klausimas yra dėl testo rezultato pripažinimo. Vakar apie tai diskutavome su ekspertais. Ekspertų rekomendacija yra nesieti kažkokių galimų veiklų atlaisvinimo ar kitokių reikalavimų su testo atlikimu, kadangi tai neužtikrina pakankamo saugumo prie mūsų dabar turimo imunizacijos lygio. Jei imunizacijos lygis būtų aukštesnis, tada bendras sprendimas galėtų būti trečia opcija, tačiau ne dabar“, – spaudos konferencijoje trečiadienį sakė I. Šimonytė.

Pasak premjerės, šiuo metu sprendžiami klausimai dėl tokio paso techninių sprendinių.

„Yra svarstomi keli dalykai. Pirmas, paprastas techninis dalykas, kuris net nereikalautų Imuniteto paso, o tiesiog leistų patikrinti, ar konkretus žmogus epidemiologiškai saugus. Toliau pats Imuniteto paso sprendinys, kuris reikalautų QR kodo ir kitų sprendimų. Manau, kad dėl jo sprendiniai bus rasti netrukus. Sakyčiau, kad tai yra šios savaitės laikas, kai mes turėsime visus atsakymus į techninius klausimus – dėl asmens duomenų apsaugos, kas visada tokiais atvejais kyla, ir reikia rasti atsakymus į klausimus dėl asmens duomenų naudojimo ir disponavimo ir dėl techninių sprendimų“, – nurodė I. Šimonytė.

Antradienį Laisvės partijos frakcija po susitikimo su sveikatos apsaugos ministru Arūnu Dulkiu skatino Vyriausybę nedelsiant pradėti įgyvendinti nacionalinio Imuniteto paso idėją, kuri, pasak Laisvės partijos atstovų, leistų atverti verslus ir gauti paslaugas vakcinuotiems, persirgusiems arba testuojamiems asmenims.

Vyriausybė nusprendė padidinti maksimalius asmenų skaičius iki 10, kai yra teikiamos sporto, laisvalaikio ir pramogų paslaugos atvirose erdvėse.

Leidžiama fiziškai aptarnauti lankytojus bibliotekų ir valstybės archyvų skaityklose, esančiose visose savivaldybėse. Kaip nurodoma nutarimo projekte, mokslinių institucijų darbuotojams kyla kliūčių susipažinti su tyrimams ar projektams vykdyti reikalingais dokumentais valstybės archyvų skaityklose, o ypač ši problema aktuali Vilniuje veikiančių valstybės archyvų veiklai.

Siekiant sudaryti sąlygas mokiniams, kurie mokosi pagal tarptautinio bakalaureato diplomo programą (TBD), laikyti baigiamuosius egzaminus kontaktiniu būdu ir baigti TBD programą, kad galėtų studijuoti Lietuvos ir užsienio universitetuose, leidžiama vykdyti egzaminus mokiniams, kurie baigia vidurinio ugdymo programą pagal užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų švietimo programas, kai egzamine vienoje patalpoje dalyvauja ne daugiau kaip 5 mokiniai.

Leidžiama neformalųjį vaikų ir suaugusiųjų švietimą atvirose erdvėse vykdyti dalyvaujant iki 10 asmenų, o uždarose erdvėse, esančiose tam tikrose nurodytose savivaldybėse, reikalavimą paslaugos plotui sumažinant iki 20 kv. metrų vienam asmeniui, o negalint tokio ploto užtikrinti, leidžiant dalyvauti ne daugiau kaip vienam asmeniui.

Taip pat nebegalioja rekomendacijos prekybos vietoms nenaudoti trumpalaikių pardavimų skatinimo priemonių, padidinti dirbančių kasų skaičių ir kita.

Nedraudžiama ir sveikatinimo paslaugų centrų, teikiančių poilsio paslaugas, veikla. Kitos paslaugos – kaip laisvalaikio, pramogų, pirčių, baseinų – yra draudžiamos. Sveikatinimo paslaugų centrai, kaip ir kiti ūkio subjektai, galėtų veikti teikdami nutarimu tiesiogiai nedraudžiamas paslaugas.

„Buvo diskusija, kad jei situacija rimtai nepablogės, tai galėtume svarstyti šią savaitę tam tikrus papildomus veiklų atvėrimus. Tačiau yra taip, kad pagal tuos duomenis, kuriuos turime šiandien, turime seniai nematytą atvejų skaičių per praėjusią parą, viršijantį tūkstantį, ir pusė Lietuvos yra eksponentinio augimo fazėje, kita pusė – ne. Išsiskyrimas yra kurį laiką“, – kalbėjo premjerė Ingrida Šimonytė.

Pasak premjerės, Vilniaus apskrityje naujų koronaviruso atvejų yra trigubai daugiau.

„Vilniaus apskrityje turime trigubai daugiau naujų atvejų, ligoninėse yra du kartus daugiau žmonių nei buvo prieš pusantro mėnesio. Pastarąjį savaitgalį buvo gana ryškus užimtų ligoninių lovų didėjimas, bet jau ne tik Vilniuje. Kaune per savaitę ligoninių užimtumas trečdaliu išaugo“, – nurodė I. Šimonytė.

Naujieji nuostatai įsigalios nuo balandžio 12 d.

Vyriausybė išplėtė savivaldybių, kurioms galės būti taikomi švelnesni ribojimai, sąrašą

Ministrų kabinetas nusprendė, kad švelnesnes karantino režimo priemones galima įvesti savivaldybėse, kur dviejų savaičių naujų COVID-19 atvejų skaičius neviršija 300 atvejų, tenkančių 100 tūkst. gyventojų. Šiuo metu nustatyta riba yra 200 atvejų.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys tvirtino, kad tai būtų daugiausia taikoma dėl švietimo srities atlaisvinimų.

Kartu nustatyta, jog jei per dvi savaites atvejų skaičius savivaldybėje nesumažės iki 200, ji būtų išbraukta iš švelnesnių ribojimų sąrašo.

„Tokiu atveju, savivaldybės būtų išbraukiamos iš sąrašo ir jos jau turėtų mokymo programą organizuoti su testavimu“, – sakė A. Dulkys.

Jo duomenimis, tokių savivaldybių yra 13.

Šiek tiek atlaisvinus reikalavimus savivaldybėms, švelnesni reikalavimai iš viso gali būti taikomi 49 savivaldybėse, tarp jų – Alytaus, Kauno ir Klaipėdos miestuose bei rajonuose.

Vaizdo įrašas:

„Susiduriame su krize, su kokia nesame susidūrę. Tai nėra įprasta ekonomikos krizė, tai epidemiologinio atsako sukelta krizė, todėl jeigu mes imamės epidemiologinių priemonių ir tokiu būdu apribojame verslo sąlygas, neturime eskaluoti problemos į ekonomikos sektorių. Todėl ta parama, kurią valstybės universaliai per visą pasaulį teikia, yra labai svarbi“, – Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) posėdyje sakė G. Šimkus, atsakydamas į konservatorių frakcijos nario Mato Maldeikio klausimą.

„Lietuvos skolos lygis yra išaugęs ir pasiekęs tam tikrus mums neįprastus kaip šaliai lygius, bet tai yra kur kas mažiau nei vadinamasis Mastrichto kriterijus (60 proc. nuo BVP – ELTA). Tai kur kas mažesni lygiai nei kitose euro zonos valstybėse. Nereikia, manau, gąsdintis šiuo lygiu, nes suprantame, kodėl jis atsirado, kodėl jis reikalingas. Jis reikalingas padėti išgyventi ekonomikai“, – teigė G. Šimkus.

Jo teigimu, svarbu, kad lėšos iš Europos Sąjungos Atsigavimo fondo (Recovery and Resilience Facility, RRF) būtų nukreiptos investicijoms, kurtų potencialą šalies ekonomikos augimui.

„Manau, labai svarbu, kad mes šitą situaciją išnaudotume maksimaliai kiek įmanoma – RRF fondo lėšas ir ES lėšas, kurios investuojamos, kuria potencialą šalies ekonomikos augimui – kad būtų maksimaliai išnaudoti tie dalykai, nes per tai sukursime sąlygas, kaip skolą sumažinti“, – teigė G. Šimkus.

Pasak G. Šimkaus, svarbu turėti ir planą bei numatyti tarpinius ir galutinius tikslus skolos sumažinimo darbuose.

Valstybės kontrolė kovo 18 dieną skelbė, kad per praėjusių metų antrą–trečią ketvirčius valstybės skola padidėjo 6,2 mlrd. eurų.

„Tokio skolos dydžio nesame turėję. Europos Audito Rūmai atkreipia dėmesį į valstybių skolas ir nurodo, kad yra glaudus ryšys tarp valstybės skolos lygio ir fiskalinio pajėgumo reaguoti į kitas krizes ir finansuoti ilgalaikį augimą“, – anksčiau pranešime teigė valstybės kontrolierius Mindaugas Macijauskas.

Abejoja valstybinio komercinio banko idėja

Kandidatas į Lietuvos banko (LB) vadovus Gediminas Šimkus abejoja idėja kurti valstybinį komercinį banką. Jis sako, kad daugiau potencialo Lietuvoje turi kredito unijos.

„Ar tikrai valstybinio banko kelias būtų pats geriausias siekiant paskatinti koncentracijos mažėjimą ir finansinių paslaugų konkurencingumo didėjimą šioje rinkoje“, – Seimo Biudžeto ir finansų komitete trečiadienį teigė G. Šimkus, paprašytas įvertinti siūlymus Lietuvoje steigti komercinį valstybinį banką.

Pasak jo, reikia kalbėti ne tik apie naujų rinkos žaidėjų atėjimą, bet ir apie jau esančių išauginimą.

„Potencialą turi kooperatinės bankininkystės sektorius, konkrečiai Centrinė kredito unija ir kredito unijų sektorius. Reikia jų veiklą konsoliduoti, stiprinti, vidaus valdymo klausimus spręsti. Kapitalo valdymo, kapitalo pritraukimo klausimai yra kertiniai šiam sektoriui išaugti“, – kalbėjo G. Šimkus.

Pasak jo, Lietuvoje veikia virš 60 kredito unijų.

G. Šimkaus teigimu, antros pakopos pensijų sistemos peržiūrai laikas šiuo metu dar yra per ankstyvas.

„Diskusijos apie antrą pakopą šitam etape yra gerokai per ankstyvos, turime pamatyti, kaip gyvensime ateityje. Pandeminė situacija piešia paveikslą papildomai – esame didžiuliame neapibrėžtume, turėsime pamatyti, su kokia ekonomika išėjome iš šitos situacijos, kaip pasikeitė žmonių elgesys, gyvenimas“, – kalbėjo kandidatas į LB vadovus.

Sanatorijos sąskaitos įšaldytos nuo gruodžio, darbuotojai negauna ir subsidijų už prastovas per pandemiją. Portalui „Delfi“ užsienio reikalų viceministras Mantas Adomėnas pirmadienį sakė, kad situacija dėl sankcijų greitai nesikeis, todėl saugiausia išeitis šiuo atveju būtų ieškotis darbo kitose sanatorijose.  

„Lietuvos prezidentas dar pačioje pradžioje, kai tik iškilo sanatorijos „Belorus“ problema, sakė, jog sankcijos turi turėti poveikį sankcionuotiems asmenims, t. y. Lukašenkos režimo pareigūnams, o ne 400 sanatorijos darbuotojų, kurių dauguma – Lietuvos piliečiai, samdomi darbuotojai, kurių apkaltinti bendradarbiavimu su Lukašenkos režimu turbūt niekaip negalima“, – antradienį „Žinių radijui“ sakė A. Skaisgirytė.

„Kadangi sankcijos pritaikytos valstybės siūlymu, tai valstybės pareiga yra padėti tiems darbuotojams, o ne siūlyti ieškoti kito darbo, nes, kaip žinoma, nedarbas Druskininkuose siekia net 18 proc., tai kur kitą darbą rasti“, – pridūrė prezidento patarėja.

Ji apgailestavo, kad sprendimai iki šiol yra „labai lėti“.

„Kiek dar reikia laukti, kad ministerija priimtų nutarimą, kad galima būtų atpalaiduoti subsidijų paketą, nes darbuotojai tris mėnesius negauna savo algų. Tas delsimas yra nedovanotinas ir labai tikimės, kad ir Užsienio reikalų ministerija, ir kitos atsakingos institucijos imsis veiksmų išspręsti „Belorus“ sanatorijos darbuotojų likimą ir rasti ilgalaikį ir tvarų sprendimą sanatorijai, nes taip, kaip dabar yra, yra blogai“, – nurodė A. Skaisgirytė.

„Swedbank“ gruodį įšaldė sanatorijos „Belorus“ sąskaitas, Europos Sąjungai įvedus ribojamąsias priemones Baltarusijai.

URM teigia daranti viską, kad valstybės skola „Belorus“ darbuotojams būtų išmokėta

Lietuvos užsienio reikalų ministerija (URM) antradienį pranešė daranti viską, kad Druskininkų sanatorijos „Belorus“ darbuotojus pasiektų valstybės parama.

Vis dėlto ministerija pabrėžia, jog Lietuva nepriėmė sprendimo sankcionuoti sanatoriją, o Europos Sąjungos Tarybos sprendimu dėl Aliaksandro Lukašenkos režimo nusikaltimų įvestas sankcijas bankai taiko tiesiogiai.

„Lietuva neteikė siūlymo ES sankcionuoti sanatorijos „Belorus“. Sanatorija tapo antrinių sankcijų taikymo objektu dėl sąsajos su A. Lukašenkos administracijos pareigūnu Viktoru Šeimanu. V. Šeimanas į sankcionuojamųjų asmenų sąrašą įtrauktas ne Lietuvos iniciatyva“, – teigiama ministerijos pranešime.

URM taip pat primena, kad pagal sanatorijos pateiktus prašymus URM siūlymu yra suteikta išimtis, leidžianti sanatorijai išmokėti valstybės paramą, skirtą tikslinėms išmokoms darbuotojams.

„Subsidijos buvo sustabdytos kitame komerciniame banke, nesusijusiame su šiuo sankcijų įgyvendinimo atveju. URM daro viską, kad likusi valstybės skola būtų išmokėta“, – teigia ministerija.

Anot Simono Krėpštos, jau vasarį Lietuva gaus apie 200 tūkst. koronaviruso vakcinų dozių.

Jo teigimu, tiekimas išaugs Europos medicinos agentūrai patvirtinus kompanijos „AstraZeneca“ sukurtą vakciną. Planuojama, kad sprendimas bus priimtas penktadienį.

„Tai bus jau trečiasis gamintojas, kuris tieks vakcinas į visas ES šalis. Turint galvoje jau esamą tiekimą iš „Pfizer“ kompanijos, „Moderna“, tai reiškia, kad galima tikėtis, jog Lietuva jau vasario mėnesį gaus daugiau kaip 200 tūkst. vakcinų“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė S. Krėpšta.

„Antrąją vasario pusę jau bus toks vakcinų kiekis, kad kiekvieną dieną bus galima atlikti apie 10 tūkst. skiepų“, – pridūrė jis.

Pasak prezidento patarėjo, toliau vakcinų tiekimas Lietuvai augs eksponentiškai.

„Faktas tas, kad vakcinų gavimas į ES šalis iki vasaros augs eksponentiškai. Matome sausio mėnesio skaičius, iš viso Lietuva iš dviejų gamintojų gavo apie 110 tūkst. vakcinų. Bet vasarį, matome, augimas jau yra du kartai, ir labai tikėtina, kad ir kovą, balandį, gegužę tas augimas bus eksponentinis“, – sakė S. Krėpšta.

Antrąją vasario pusę jau bus toks vakcinų kiekis, kad kiekvieną dieną bus galima atlikti apie 10 tūkst. skiepų.

„Jeigu galima taip pasakyti – dabar mes vakcinuojame ir judame pirmu bėgiu, tai panašu, kad vasario mėnesį vakcinavimo mašina įjungs antrą bėgį ir taip toliau“, – tvirtino jis.

Prezidentas Gitanas Nausėda anksčiau yra sakęs, kad Lietuvoje iki vasaros vidurio nuo COVID-19 turėtų būti paskiepyta apie 70 proc. arba apie 2 mln. šalies gyventojų.

G. Nausėdos teigimu, šio tikslo nepakeis ir farmacijos kompanijos „AstraZeneca“ žinios apie mažesnį nei planuotą vakcinų Lietuvai tiekimą.

Praėjusį mėnesį ES gyventojai pradėti skiepyti „BioNTech“ ir „Pfizer“ vakcina, o sausio pradžioje patvirtinta „Moderna“ bendrovės vakcina.

I. Šimonytė: norėčiau tikėti, kad greituosius antigenų testus turėsime antroje vasario pusėje

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė tikisi, kad koronaviruso greitieji antigenų testai Lietuvą pasieks vasario antroje pusėje.

„Tikimės, kad pirkimai bus pabaigti, kad nebus sunkumų pasirašyti sutartis ir gauti prekes. Norėčiau tikėti, kad vasario antroje pusėje jau tikrai juos turėsime“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ sakė I. Šimonytė.

Pasak premjerės, antigenų testai būtų labai didelis palengvinimas.

„Kai testavimo apimtys buvo smarkiai padidėjusios praėjusių metų pabaigoje, nes ir atvejų skaičius buvo labai didelis, iš esmės mes rėmėmės į laboratorijų techninių pajėgumų ribas, kiek galima mėginių aptarnauti per kažkokį laiko vienetą. Antigenų testai šito apribojimo neturi ir labai palengvina gyvenimą. Jei yra apmokytas žmogus, o apmokyti tokį testą paimti galima daugelį žmonių, (...) didesniuose kolektyvuose, įmonėse, praktiškai bet kur galima testavimo procedūrą atlikti gana plačiu mastu ir per gana trumpą laiką. Tai labai didelis palengvėjimas“, – sakė I. Šimonytė.

„Žmonės, kurie tuo paprastuoju testu nustatomi kaip užsikrėtę, gali būti iš karto izoliuojami, vėliau testas pakartojamas ir tada žmonės gali grįžti į gyvenimą, kadangi testai paprasti, nes jiems nereikia laboratorijos – tai yra pagrindinis šių testų privalumas“, – nurodė premjerė.