„Infliacija piką pasieks dabar, liepos mėnesį. Liepą dar matome kainų padidėjimą dėl brangesnės elektros ir dujų, bet daugelio kitų prekių kategorijų ir paslaugų kainos jau rugpjūtį pradės mažėti“, – pirmadienį „Žinių radijui“ teigė ekonomistas.

„Dabar stovime ant viršukalnės ir iš tiesų ta infliacija, tas kainų pokytis, lyginant su laikotarpiu prieš metus, dabar yra daugiau nei 20 proc. didesnis. Tokių kainų šuolių nematėme ketvirtį amžiaus, bet čia yra pabaiga“, – tikino jis.

Lėtėsiančią infliaciją, anot N. Mačiulio, galima prognozuoti žvelgiant į „nuo aukštumų atsitraukusias“ žaliavų, pavyzdžiui, įvairių pramoninių metalų, naftos kainas.

Tokių kainų šuolių nematėme ketvirtį amžiaus, bet čia yra pabaiga.

„Varis, aliuminis, plienas atpigę beveik trečdaliu. Taip pat ir nafta yra gerokai atpigusi“, – paminėjo jis, dar pridūręs, jog mažėja ir maisto žaliavų kainos, išaugusios kilus nerimui dėl maisto trūkumo ir didelio masto bado grėsmės, Rusijai neleidžiant jos užpultai Ukrainai išplukdyti grūdų.

„Ta problema išlieka, bet matome net ir ten maistinės žaliavos (kviečiai, kukurūzai, kiti grūdai) kainuoja gerokai pigiau nei Rusijai užpuolus Ukrainą“.

Ekonomistas akcentuoja, kad žaliavos pinga rinkose nerimaujant dėl nemenkos pasaulinės recesijos tikimybės.

Statistikos departamento skaičiavimais, pagal su kitomis Europos Sąjungos (ES) valstybėmis narėmis metodologiškai suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) birželį metinė infliacija (palyginti su 2021 m. birželiu) sudarė 20,5 proc. Pagal vartotojų kainų indeksą (VKI) apskaičiuotoji – 21 proc.

Metinei infliacijai, apskaičiuotai pagal SVKI, daugiausia įtakos turėjo degalų ir tepalų, šilumos energijos, pieno ir jo produktų, sūrio ir kiaušinių, mėsos ir jos produktų, kietojo kuro, daržovių, duonos ir grūdų produktų, gaminių ir medžiagų būsto priežiūrai ir remontui, restoranų, kavinių ir panašių įstaigų viešojo maitinimo paslaugų, dujų kainų padidėjimas bei drabužių ir telefonų įrangos kainų sumažėjimas.

Tuo metu šių metų birželį vidutinė metinė infliacija pagal SVKI sudarė 11,8 proc., pagal VKI – 12 proc.

N. Mačiulis: kai kuriose valstybėse tam tikra recesija yra pageidautina ir beveik neišvengiama

Ekonomikos augimo sulėtėjimas daugelio šalių centriniams bankams yra vienintelis kelias prislopinti kainų augimo tempus, taip siekiant užtikrinti, kad infliacijos lūkesčiai vis dar būtų valdomi, sako „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

„Tam tikra recesija pasaulyje, kai kuriose valstybėse, pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijose yra pageidautina ir beveik neišvengiama. Nes didelė dalis kainų šuolio yra susijusi su pertekline paklausa. Čia ištakų reikia ieškoti pandemijos metu dalinant pinigus, išaugus pajamoms, susikaupus finansiniams rezervams ir norui dabar labai daug vartoti“, – pirmadienį „Žinių radijui“ kalbėjo N. Mačiulis.

Būtent tai, kad gamybos tempai taip ir nepasivijo paklausos, kurią skatino centriniai bankai, ekonomisto požiūriu ir yra viena iš pagrindinių infliacijos priežasčių.

„Būtent per pastaruosius metus matėme, kuomet vartojimo potencialas, ypač JAV, kai kuriose Europos valstybėse gerokai viršijo galimybes pagaminti prekes ir tiekti paslaugas. Kai susidaro toks atotrūkis tarp paklausos ir pasiūlos, iš karto matome didžiulį kainų šuolį“, – aiškino jis.

Ir nors Europos centrinis bankas (ECB) savo pinigų politika vis dar išsiskiria iš kitų šalių centrinių bankų, tačiau pirmojo palūkanų normų didinimo jis veikiausiai imsis jau šį ketvirtadienį, o dar kelis kartus palūkanas turėtų kilstelėti rudenį.

„Nepaisant to, kad infliacija euro zonoje yra šiek tiek kitokia, negu likusiame pasaulyje, susijusi su Rusijos karu Ukrainoje, apribotu dujų tiekimu Europai, bet ECB vis tiek bando valdyti infliacijos lūkesčius ir prislopinti kreditavimą“, – pabrėžė N. Mačiulis.

ELTA primena, kad birželio pradžioje Nyderlanduose į pinigų politikos posėdį susirinkusi ECB Valdančioji taryba apsisprendė jau nuo liepos 1 d. nutraukti grynuosius turto pirkimus pagal turto pirkimo programą (TPP) ir paskelbė, kad jau kitame posėdyje bazines palūkanų normas ketinama didinti 25 baziniais punktais.

Kaip ir prognozuota, kol kas palūkanų normos išliko nepakeistos: pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų normos lygios 0 proc., ribinio skolinimosi galimybės palūkanų normos siekia 0,25 proc., o indėlių palūkanų normos sudaro -0,5 proc.

Dar vieną palūkanų normų didinimą Valdančioji taryba planuoja rugsėjo mėnesį. Pranešime pažymima, kad pasirinkimas, kiek spartus turėtų būti kėlimas, priklausys nuo atnaujintos vidutinės trukmės infliacijos perspektyvos. Jei prognozė išliks panaši ar pablogės, šiame posėdyje bus tikslinga imtis tolesnio kėlimo.

Bankas taip pat neatmetė, kad „laipsniškas ir tvarus“ palūkanų normų didinimas bus galimas ir toliau, mėginant pasiekti ECB užsibrėžtą 2 proc. infliacijos tikslą.

Kitas ECB valdančiosios tarybos posėdis suplanuotas liepos 21 d.

LB prognozuoja, kad vidutinė metinė infliacija šiemet sieks 15,2 procento. Kovą bankas prognozavo, kad ji šiemet sieks 10,5 procento.  G. Šimkaus teigimu, infliacija antrąjį pusmetį pradės mažėti, tačiau žemiau 10 proc. ribos nenukris. Kitąmet augimas turėtų sulėtėti iki 4,6 procento.

„Iš esmės peržiūrime visus infliacijos veiksnius aukštyn, labiausiai peržiūrą lėmė energijos ir maisto kainos. Pastaraisiais mėnesiais taip pat fiksavome stipresnį savikainos padidėjimo perkėlimą į galutinio vartojimo prekes ir paslaugas, kas koregavo platesnį kainų augimą“, – spaudos konferencijoje penktadienį sakė G. Šimkus.

„Infliacijos rizikų balansas yra aukštyn – didesnė tikimybė, kad gali būti vidutinė metinė infliacija netgi ir didesnė“, – pridūrė jis.

G. Šimkaus teigimu, tai susiję su infliacinių lūkesčių poveikiu atlyginimų augimui, intensyvėjančiais ir ilgiau galimai užsitęsiančiais tiekimo trikdžiais bei dėl geopolitinių veiksnių tikėtino energijos išteklių žaliavų ir maisto kainų didėjimo.

Pasak LB vadovo, infliaciją neigiama kryptimi galėtų paveikti tai, jei dėl geopolitinės įtakos suprastėtų gyventojų ir verslo lūkesčiai ir tai sumažintų vartojimą, norą investuoti bei bendrą paklausą. Be to, jei kylant energijos kainoms sumažėtų kitų prekių ir paslaugų vartojimas

„Kaip bebūtų, mūsų matymu, mėnesinė infliacija žemyn turėtų pasukti antroje metų pusėje. Deja, kad 10 proc. kartelė kristų mažiau, tai galėtų įvykti tik kitais metais“, – sakė G. Šimkus.

Maisto kainų sumažėjimo nesitikima

G. Šimkaus teigimu, vienas iš svarbiausių augančios infliacijos veiksnių – brangstantis maistas, kurio kainų mažėjimo ateityje nereikėtų tikėtis.

„Maisto kainos gegužę buvo penktadaliu didesnės nei prieš metus. Įvertinus jų indėlį į visą bendrą infliaciją, tai būtų beveik 6 procentai“, – psakė G. Šimkus.

Gegužę suderinta metinė infliacija Lietuvoje siekė 18,5 proc.

Pasak G. Šimkaus, maisto kainų augimą labiausiai lėmė nuo praėjusių metų pasaulyje brangstančios žaliavos, tiekimo trikdžiai, išaugusi paklausa atstatyti pandemijos metu sumažėjusias atsargas, Rusijos sukeltas karas Ukrainoje, blokuojamas ukrainietiškų grūdų eksportas, platesni tiekimo grandinės sutrikimai.

„Visa tai lėmė, kad rinkose balandį maisto žaliava buvo kone trečdaliu brangesnė nei prieš metus. Vartotojus tai pasiekia Lietuvoje kiek vėliau, maisto kainų šoktelėjimas matomas tik šiek tiek vėliau“, – kalbėjo jis.

G. Šimkaus teigimu, artimiausiu metu nereikėtų tikėtis kainų mažėjimo, nes žaliavos bei kiti jo savikainos komponentai ir toliau brangsta.

„Deja, bet turiu būti pesimistas. Galutines maisto kainas ir toliau veiks pakilusios žaliavų kainų rinkos, išaugusios pašarų ir trąšų kainos, kurios yra maisto savikainos dalis“, – kalbėjo LB vadovas.

Be maisto, pasak G. Šimkaus, ir toliau auga degalų ir administruojamosios kainos, kurias labiausiai veikia pakilusios energijos išteklių kainos rinkose. Tikėtina, kad gamtinių dujų kainos ir ateityje išliks aukštos.

„Šiuo metu ateities sandorių dujomis 2022 metams kainos yra reikšmingai sumažėjusios nuo piko, tačiau per visus 2023 metus jos išliks gana aukštos. Galima tikėtis, kad per vasarą Europos Sąjungos valstybėms pavyks papildyti sumažėjusias dujų atsargas, vartojimą mažins besikeičiantys įpročiai.“, – kalbėjo G. Šimkus.

Anot jo, įtampa dujų rinkoje bus jaučiama, reikšmingesnės dujų kainos sumažėjimo kitąmet taip pat nesitikima.

ECB nesiekia paveikti atskirų valstybių obligacijų pajamingumo

G. Šimkus teigia, kad šios institucijos sprendimas trečiadienį susirinkti į neeilinį posėdį pirmiausiai buvo skirtas apžvelgti bendrai rinkos situacijai. Paskelbus, kad ECB sieks paspartinti naujos antifragmentacijos priemonės kūrimą, Lietuvos banko vadovas pažymi, kad išaugusius Italijos obligacijų pajamingumus lėmė ne tik praėjusią savaitę šioje finansų institucijoje priimti pinigų politikos sprendimai.

„Išaugus fragmentacijos rizikoms. Pabrėžiu - rizikoms. Mes matėme, kad atskirų euro zonos valstybių skolos vertybinių popierių kainos šoktelėjo į viršų. Bet vėlgi, sakyčiau, kad čia yra ir aplinkybių sutapimas. Viena yra Europos centrinio banko pinigų politikos sprendimai praėjusią savaitę. Iš kitos pusės ir JAV ekonomikos duomenys, Federalinio rezervo banko komunikacija, kad pinigų politiką griežtins dar labiau“, – penktadienį surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo G. Šimkus.

„Paskelbus, kad susirenka Europos centrinio banko valdančioji taryba, matėme, kad palūkanų normos krito žemyn. Tai rodo, kad už to nėra fundamentų, yra atskiri pasvyravimai“, – pridūrė jis.

Kaip pažymi Lietuvos banko valdybos pirmininkas, ECB pirmiausiai turi mandatą siekiant kainų stabilumo. Todėl, jeigu tokie veiksniai, kaip euro zonos fragmentacija trukdytų pasiekti pinigų politikos sprendimų poveikį šiam tikslui pasiekti – būtina imtis papildomų veiksmų.

„Pinigų politikos persidavimo mechanizmas ir jo efektyvumas yra labai svarbus. Todėl, jeigu fragmentacija turėtų poveikį tam, kad perdavimo mechanizmas būtų efektyvus, reiškia, toks įrankis yra reikalingas. Vienas iš valdančiosios tarybos sprendimų yra pagreitinti tokio įrankio sukūrimą, tam, kad pinigų politika galėtų pasiekti savo 2 proc. kainų lygio vidutiniu laikotarpiu tikslą“, – aiškino jis.

Nors ECB valdančiosios tarybos narys tvirtino, kad yra daugiau nei vienas būdas judėti fragmentacijos problemos sprendimo keliu, tačiau kartu jis akcentavo, kad šios priemonės pirmiausiai turi būti susijusios su centrinio banko tikslų vykdymu, o ne su atskirų valstybių mokumo užtikrinimu.

„Mes turime dvi atskiras problemas. Europos centrinis bankas siekia 2 proc. infliacijos vidutiniu laikotarpiu. Jis nesiekia atskirų valstybių skolos vertybinių popierių pajamingumo. Nesiekia. Ši priemonė, kai ji bus sukurta, ji bus sukurta fragmentacijos problemoms spręsti“, – paklaustas, ar galimas turto pirkimo programų atnaujinimas neprieštarauja palūkanų normų didinimo sprendimams, pabrėžė G. Šimkus.

Paaiškino, kodėl praėjusiais metais „prašauta“ su infliacijos prognozėmis

G. Šimkus teigia, kad jeigu su prognozėmis ir bus apsirinkama, tai veikiausiai tik į didesnę, o ne į mažesnę pusę.

Paklaustas, kodėl pastarosios prognozės taip drastiškai skiriasi nuo to, kas buvo numatoma praėjusių metų pabaigoje, Lietuvos banko valdybos pirmininkas pabrėžė veiksnių, kurių buvo neįmanoma numatyti, svarbą kainų augimui.

„Kažkada, tai buvo seniai, buvo manoma, kad nėra juodų gulbių. Bet jų yra. Mes pamiršome tokį žodį „karas“. Jis nebuvo mūsų žodyne, bet mes dabar apie jį skaitome, galvojame“,- penktadienį Lietuvos banke surengtoje ekonomikos apžvalgoje kalbėjo G. Šimkus.

Pasak Lietuvos banko vadovo, praėjusių metų pabaigoje pabrėžiant, kad itin aukšta infliacija tėra laikina, ir šiems metams prognozuojant 2,6 proc. kainų augimo lygį, infliacija užsitęsė būtent dėl tokių nenumatytų veiksnių, kaip Rusijos karas Ukrainoje.

„Ar tai yra prognozuojami įvykiai? Kas galėjo juos prognozuoti? Bet šie infliacijos tempai yra to pasekmė ir ypatingai Europoje, kur kainų augimas pačioje pradžioje pirmiausiai buvo nulemtas pasiūlos pusės. Be jokios abejonės tai užtruko ilgiau, negu mes galvojome. Ir tai persimeta į platesnes prekių, paslaugų grupes“,- tikino jis.

Seimas ketvirtadienį nepriėmė Geriamo vandens įstatymo pataisų, kuriomis siekta įpareigoti maitinimo įstaigas klientams atnešti vandens iš čiaupo, o ne iš butelių: už balsavo 57 Seimo nariai, prieš 12, o 51 susilaikė.

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Tomas Tomilinas tikino, kad taip būtų sprendžiama ir ekologinė problema – mažiau vandens būtų išgerta iš plastmasinių butelių. 

Pasak demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nario Domo Griškevičiaus, galimybė gauti ne gazuoto, o paprasto vandens stiklinę maitinimo įstaigoje yra labai svarbi, ypač šeimoms su mažais vaikai.

Tuo metu Lietuvos regionų frakcijos narys Petras Gražulis mano, kad atsakomybė už vandens kokybę šiuo atveju būtų perkeliama verslui.

„Kokybė už geriamą vandenį iš vandens tiekėjo permetama visuomeniniam maitintojui, kavinei. Kitaip sakant, nusiplauna savivaldybės ar jų įmonės, kurios tiekia vandenį. Vanduo gali būti nekokybiškas, bet jos atsakomybės neprisiims“, – kalbėjo P. Gražulis.   

Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos viceprezidentas Gediminas Balnis BNS yra sakęs, kad jau ir dabar daugelyje restoranų vos tik klientai atsisėda prie staliuko arba jiems paprašius atnešama vandens, už kurį mokėti nereikia.  

Pataisas dėl restoranų įpareigojimo klientams duoti vandens iš čiaupo pateikė demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Lukas Savickas. Tokį jis siūlymą grindė 2020 metų gruodį priimta Europos Parlamento ir Tarybos direktyva, kurioje rekomenduojama skatinti nemokamai arba už nedidelį mokestį siūlyti geriamąjį vandenį restoranų ir kavinių klientams.

LLRI ekspertė: mokesčių mokėtojai už nemokamą vandenį restoranuose jau susimokėjo

Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) vyresnioji ekspertė Karolina Mickutė tvirtina, kad Seime ketvirtadienį atmestas Geriamojo vandens įstatymo pakeitimas, kuriuo siūlyta nustatyti, jog nuo 2023 metų viešojo maitinimo įstaigos klientų prašymu kartu su tiekiamu maistu privalės pateikti geriamą vandenį, atitinkantį kokybės reikalavimus, iš viso buvo derintas ir svarstytas 238 dienas.

Per tą laiką buvo taisomos pirmojo projekto varianto klaidos, nutolta tiek nuo įstatymo objekto, tiek nuo kliento interesų, todėl ketvirtadienį atmesto projekto kaštai mokesčių mokėtojams yra dideli, o nauda – abejotina, tikina ekspertė.

Jos teigimu, iš pradžių užgimęs kaip projektas, įpareigojantis kavines ir restoranus savo klientams vandenį tiekti nemokamai, jis netrukus buvo sukritikuotas kaip galimai antikonstitucinis. Seimo teisės departamento ekspertai įvertino, kad reikalavimas viešojo maitinimo įstaigose tiekti klientams nemokamą vandenį pažeistų konstitucinę teisę į nuosavybės neliečiamumą.

Visgi, kaip teigia ekspertė, idėjos „kažką daryti“ nebuvo atsisakyta – per 238 dienas buvo parengti dar trys įstatymo projektai, dėl kurių gautos trys Seimo teisės departamento išvados, dvi Teisingumo ministerijos išvados, vyko mažiausiai trys Seimo komiteto posėdžiai. Galutinė projekto versija sulaukė dar dviejų puslapių Seimo teisininkų pastabų. Nepaisant jų, apsispręsta dėl projekto balsuoti, sako K. Mickutė.

„Apibendrinti derinimo rezultatą būtų galima taip: restoranuose ir kavinėse bus draudžiama klientui paprašius tiekti šulinio vandenį“, – LLRI pranešime spaudai sako K. Mickutė.

Pasak jos, pačiame projekte vartojama kiek „rafinuotesnė“ formuluotė. Pagal ją viešojo maitinimo įstaigos „kartu su tiekiamu maistu klientų (pirkėjų) prašymu turi pateikti teisės aktų nustatytus saugos ir kokybės reikalavimus atitinkantį geriamąjį vandenį, tiekiamą vandentiekiu.“

„Nors nebeliko pareigos tai daryti nemokamai, kyla dar daugiau klausimų. Viešojo maitinimo įstaigose jau dabar reglamentuojama, koks vanduo gali būti naudojamas maisto gamybai. O kas nustato vandentiekio vandens kokybę?

Įprastai vandentiekio vandens kokybę kontroliuoja geriamojo vandens laboratorijos, kokybę užtikrina patys vandens tiekėjai, o ne pačios viešojo maitinimo įstaigos. Pasitaiko, kad viešojo maitinimo įstaigos turi savo vandens filtrus, kurie gerina vandentiekio vandens kokybę. Tai jeigu restorano vanduo iš čiaupo yra geresnis už įstatymuose nustatytą – ar gresia baudos?“, – retoriškai klausia K. Mickutė.

LLRI vertinimu, Vyriausybės užduotas tonas optimizuoti viešąją tarnybą turėtų nuvilnyti ir per įstatymų leidybą. 238 derinimo dienos reiškia ne tik tai, kad reikėjo faktiškai mokėti atlyginimus už darbą tiems, kas vertino ir derino projektą. Bet ir už prarastus ribotus ir brangius laiko išteklius, kuriuos Seimo ir Vyriausybės atstovai galėjo skirti tokiems projektams, kurie neštų realią naudą mokesčių mokėtojams, pažymima pranešime.

„Išteklių ribotumas yra ne tik mūsų kasdienos iššūkis, bet toks pat iššūkis ir valstybiniam sektoriui, kuriame sprendimai ir procesai nėra nemokami. Dėl to, kad jie yra dengiami mokesčių mokėtojų suneštomis lėšomis, o ne mokami iš „savo kišenės“ ar „pelno“, susidaro iliuzija, kad valstybiniai ištekliai yra neriboti. Juk tik jų pritrūkus – didinami mokesčiai“, – tikino K. Mickutė.

„Ieškant būdų optimizuoti įstatymų leidybą, svarbu prisiminti, kad pamatiniai jos principai įpareigoja ieškoti alternatyvų ir pasirinkti tą, kuri yra „pigiausia“ visomis prasmėmis. Lietuvos laisvosios rinkos instituto tyrimai rodo, kad kitos alternatyvos negu priimti dar vieną įstatymą politikai nė nesvarsto. Geriamojo vandens įstatymo atveju jau pats rengėjas iškart išvardijo daugybę iniciatyvų, kurių metu gyventojams buvo ir yra tiekiamas nemokamas geriamasis vanduo Vilniuje. O kaip pagrindinę problemą pažymėjo tai, kad nėra įstatymo, kuris reikalautų nemokamai tiekti vandenį viešojo maitinimo įstaigose“, – aiškino ji.

„Abejotina, ar įstatymo priėmimas yra efektyviausia priemonė spręsti su vandeniu stiklinėje susijusius klausimus“, – pridūrė K. Mickutė.

Sveikindama partijų lyderius ir atstovus, trečiadienį priešpiet pasirašiusius susitarimą, nustatantį švietimo politikos kryptis iki 2030-ųjų, premjerė pabrėžė, kad skirtingų pažiūrų politinės jėgos „negali susitarti dėl visko pasaulyje“ ir toks tikslas nekeliamas.

„Pasirašius susitarimą bus žengtas pirmas žingsnis, mes savo ruožtu stengsimės dėti geriausias pastangas, kad jo nuostatos atsispindėtų jau ateinančių metų biudžeto projekte, kurį Vyriausybė teiks rudenį“, – sakė Vyriausybės vadovė.

Ji akcentavo, kad tai nėra Vyriausybės dokumentas, nes siekiamybė buvo, jog tai būtų Seime atstovaujamų politinių partijų valia.

„Labai norėjome, kad (...) jį pasirašytų politikai, kad jis nebūtų dar viena Vyriausybės programa ar kažkokia strategija, o tai būtų dalykai, dėl kurių gali susitarti politikai, atstovaujantys skirtingoms politinėms jėgoms, kas suteikia šansą, kad tie sutarimai galės būti įgyvendinti, nepaisant politinių permainų. Todėl norėčiau pirmiausia padėkoti frakcijų ir partijų vadovybėms, kurios atsiliepė į kvietimą ir skyrė atstovus rengti šį susitarimą“, – sakė I. Šimonytė.

Ji taip pat dėkojo darbo grupės nariams, negailėjusiems „nei laiko, nei jėgų“ ir nuo kovo mėnesio besistengusiems rasti „bendrus vardiklius“ bei įtikinti partijų vadovus pasirašyti dokumentą, kitiems susitarimo dalyviams.

Manau, kad visi politikai dirbo taip, kaip jiems atrodė yra geriausia Lietuvos švietimui, o ne konkrečiai politinei jėgai.

„Manau, kad visi politikai dirbo taip, kaip jiems atrodė yra geriausia Lietuvos švietimui, o ne konkrečiai politinei jėgai“, – teigė ji.

Vyriausybės vadovė sutiko, kad tai tėra „dalis dalykų“, dėl kurių pavyko sutarti per pusmetį. Anot jos, dar vienas dokumentas, kurį rengiant turėtų dalyvauti visos partijos, bus Valstybės pažangos strategija iki 2050-ųjų.

Kartu ji išreiškė viltį, kad partijų deleguoti derybininkai ir toliau prižiūrės, kaip susitarimas vykdomas.

„Turėčiau ir pasiūlymą, kad pasirašius šį susitarimą, žmonės, kurie įdėjo tiek daug įdirbio, galėtų likti tam tikru komitetu ar kokia kita priežiūros institucija gerąja prasme, kuri galėtų vertinti, stebėti susitarimo įgyvendinimą ir matyti, pateikti savo pastebėjimus, kaip jie atspindimi kituose konkrečiuose susitarimuose“, – sakė I. Šimonytė.

Trečiadienį partijų lyderių ir atstovų pasirašytas dokumentas apima aštuoniolika konkrečių įsipareigojimų švietimo srityje, aštuonis siektinus sėkmės ir tris finansinius rodiklius. Jis galioja iki 2030 metų.

V. Čmilytė-Nielsen: susitarimas turėtų būti pradėtas įgyvendinti rengiant valstybės biudžetą

Susitarimą dėl Lietuvos švietimo politikos pasirašiusių valdančiojoje koalicijoje esančių partijų lyderiai tvirtina, kad dokumento įgyvendinimas jau turėtų prasidėti rengiant 2022 m. valstybės biudžetą.

Seimo pirmininkė, Liberalų sąjūdžio (LRLS) partijos lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen tvirtino, kad tai yra bendras visų partijų susitarimas, todėl visos jos ir prisiima atsakomybę dėl jo įgyvendinimo.

„Tai yra bendras įsipareigojimas. Pirmieji žingsniai turės būti žengti jau rengiant kitų metų biudžetą“, – po dokumento pasirašymo atsakinėdama į žurnalistų klausimus kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.

Panašius lūkesčius dėl dokumento įgyvendinimo išsakė ir Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė.

„Tikiuosi, kad planuojant biudžetą, dabar jau irgi prasideda planavimo darbai, kad tai atsispindės“, – sakė ekonomikos ir inovacijų ministrė.

Kartu ji pabrėžė, kad partijų susitarime yra susitarta dėl mokytojų atlyginimų didėjimo.

„Mokytojui yra atskiras dėmesys šiame susitarime, mokytojų tobulėjimui, atlyginimų augimui. Tiesą sakant, jeigu manęs paklaustumėte, aš manau, kad mokytojas jau yra prestižinė profesija, mes tik turime skirti daugiau dėmesio tiek atlyginimų daliai, tiek mokytojų tobulėjimui, tiek naujų kūrybiškų žmonių atėjimui į mokytojo profesiją“, – teigė A. Armonaitė.

Tuo metu Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė aiškino, kad ilgainiui šio susitarimo įgyvendinimui reikės skirti 6 proc. nuo BVP finansavimą.

„Ilgainiui tai turėtų pasiekti 6 proc. BVP, procentiškai didinamos lėšos tiek kiekvienam mokiniui, mokytojui, dėstytojui. Labai svarbus dėmuo – pinigai skirti moksliniams tyrimams“, – tvirtino R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

„Išgirdau pažadą, kad rugsėjo 10 dienos renginys bus taikus, kad jame nebus naudojami įžeidžiantys simboliai, kad jis bus kitoks nei rugpjūčio 10-osios dienos mitingas“, – pirmadienį po Seimo kiemelyje vykusio susitikimo su Šeimų sąjūdžio atstovais žurnalistams sakė parlamento vadovė.

Ji taip pat teigė gavusi reikalavimus valdančiajai daugumai.

„Dalis tų lūkesčių galėtų būti svarstomi, jie yra susiję su švietimu, su noru, kad švietimo procesas vyktų kuo sklandžiau. Dalis prasilenkia su valdančiosios koalicijos įsipareigojimais savo rinkėjams. Tačiau bet kokiu atveju, tuos gautus lūkesčius, norus, perduosiu valdančiosios koalicijos partneriams“, – dėstė V. Čmilytė-Nielsen.

Pasak jos, kalbant apie švietimą, mitingo organizatoriai ragino atsisakyti privalomo kaukių dėvėjimo. Nuo rugsėjo apsaugines veido kaukes dėvėti kontaktinių užsiėmimų metu turės visi moksleiviai ir studentai, išskyrus pradinukus.

Seimo pirmininkė sakė, kad Šeimų sąjūdžio atstovai taip pat kėlė klausimus dėl galimybės darbdaviui nevakcinuotus darbuotojus nušalinti nuo pareigų. Anot jų, Seimas neturėtų priimti tokio sprendimo.

Pasak jos, kalbėta ir apie mokamų testų dėl koronaviruso atšaukimą.

„Buvo išsakytas nepasitikėjimas ministru Arūnu Dulkiu. Skirtingi reikalavimai, skirtingo svorio ir net tematikos. Dalis jų yra susiję net ne su pandemija, o su žmogaus teisių klausimais – su Stambulo konvencija, su partneryste“, – kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.

Parlamento vadovė teigė, kad susitikimu buvo žengtas žingsnis link įtampos deeskalavimo.

„Dalis lūkesčių yra sunkiai įgyvendinami, laikantis valdančiosios koalicijos įsipareigojimų, tačiau imtis priemonių, užmegzti kažkokį dialogą yra tikslinga, suprantant, kokios įtampos šiandien yra visuomenėje“, – sakė politikė.

Ji taip pat teigė, kad pandemijos valdymo priemonės turi būti derinamos, atsižvelgiant į skirtingas žmonių grupes.

„Ir tai yra daroma“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Ji taip pat teigė iš organizatorių gavusi kvietimą atvykti į renginį, tačiau pabrėžė, jog sprendimo dėl to dar nėra priėmusi.

Žada „šviesų ir gražų“ mitingą

Su Šeimų sąjūdžio atstovais – Raimondu Grinevičiumi, Artūru Orlausku ir Algimantu Rusteika – Seimo pirmininkė susitiko parlamento kiemelyje, nes visi trys vyrai neturėjo galimybių paso ar analogiško dokumento, leidžiančio įeiti į Seimo rūmus.

Po susitikimo A. Orlauskas sakė, kad „pirmą kartą Seimo pirmininkė žengė žingsnį link žmonių“.

„Ji išsakė savo lūkesčius dėl mitingo rugsėjo 10 dieną, iškėlė abejones, kad jis gali būti panašus į rugpjūčio 10 dienos mitingą, pasibaigusį nežinau kieno organizuotomis riaušėmis. Bet mes tiesiog dar kartą patvirtinome, kad mūsų mitingas saugus“, – kalbėjo jis.

Jis bus gražus, šviesus, skatinantis dialogą ir išsakantis tam tikrus reikalavimus, kuriuos ir perdavėme Seimo pirmininkei.

Pasak Šeimų sąjūdžio atstovo, mitingas bus toks, koks buvo gegužės viduryje Vingio parke Vilniuje. Jo metu organizatoriai planuoja užtikrinti „visus aukščiausius saugumo reikalavimus, švaros reikalavimus“.

„Jis bus gražus, šviesus, skatinantis dialogą ir išsakantis tam tikrus reikalavimus, kuriuos ir perdavėme Seimo pirmininkei“, – kalbėjo A. Orlauskas.

Jo teigimu, mitinge turėtų dalyvauti apie 10 tūkst. žmonių. Vienas iš renginio organizatorių taip pat sakė, jog rugpjūčio 10 dienos protestą, pasibaigusį riaušėmis prie Seimo, organizavo ne Šeimų sąjūdis.

„Skirtingi organizatoriai, skirtingi žmonės. Mes negalime atsakyti už kitus žmones, kurie kažką daro“, – teigė A. Orlauskas.

Savo ruožtu Raimondas Grinevičius teigė, kad pagrindinis reikalavimas šiuo metu yra atšaukti reikalavimus, susijusius su galimybių pasu.

Apie 5 tūkst. žmonių rugpjūčio 10 dieną buvo susirinkę prie Seimo Vilniuje išreikšti nepritarimą Vyriausybės planuojamiems ribojimams, skirtiems imuniteto nuo koronaviruso neturintiems ir nesitestuojantiems žmonėms.

Protestas peraugo į riaušes, jų dalyviai blokavo išėjimus iš parlamento rūmų, mėtė į pareigūnus butelius, signalines raketas, prieš protestuotojus panaudotos ašarinės dujos, sulaikyta keliasdešimt asmenų.

Tuo metu Vilniuje gegužės viduryje Šeimų sąjūdis Vingio parke surengė „Didįjį šeimos gynimo maršą“, kurio dalyviai protestavo prieš Stambulo konvenciją ir kitas iniciatyvas, jų teigimu, nukreiptas prieš tradicinę šeimą. Policijos duomenimis, renginyje susirinko iki 10 tūkst. žmonių.

Dar viena protesto akciją sostinės centre ruošiamasi surengti rugsėjo 10-ąją, Vilniaus savivaldybė šią savaitę žada iš naujo svarstyti, ar išduoti leidimą renginiui.

Reikalauja atstatydinti A. Dulkį

Pasak Šeimų sąjūdžio atstovo Artūro Orlausko, Seimo pirmininkei buvo išdėstyti reikalavimai, kuriuos ketinama išsakyti ir rugsėjo 10 d. mitinge. Vienas iš jų – reikalavimas atstatydinti sveikatos apsaugos ministrą Arūną Dulkį.

„Kad atleistų apsimelavusį ministrą Dulkį, kuris atvirai meluoja ir yra sutrikęs savo mele, kad tik referendumo būdu būtų galima svarstyti Partnerystės įstatymą, Stambulo konvenciją. Ir įvykdyti reikalavimus, kurie kelia rūpesčius nuo rugsėjo 1-osios mokiniams, moksleiviams. Privalomos kaukės mokyklose“, – reikalavimus dėstė A. Orlauskas.

Tuo metu susitikime taip pat dalyvavęs Raimondas Grinevičius aiškino, kad Šeimų sąjūdžiui kertiniais išlieka Partnerystės, Stambulo konvencijos klausimai, tačiau šiuo metu visuomenei aktualiausia, jo vertinimu, yra pandemijos valdymo klausimai.

„Galimybių paso nutarimų stabdymas arba išvis atšaukimas. Dabar visuomenei šitas dalykas aktualiausias“, – žurnalistams tvirtino R. Grinevičius.

Šeimų sąjūdžio atstovo teigimu, vakcinacijos klausimu ši organizacija pasisako už kiekvieno žmogaus teisę pasirinkti.

„Mes ne prieš skiepus ir ne už skiepus. Kiekvienas žmogus, kiekvienas pilietis turi teisę apsispręsti, ar jam skiepytis, ar jam saugotis kitokiais metodais“, – tikino jis.

„Kad ta krizė bent būtų valdoma, tada būtų galima kalbėti. Iššūkis toks neeilinis, bet, ypač pradžioje, matyt, visi mes pasigedome pakankamai ryžtingų, subalansuotų, apgalvotų, nuoseklių Vidaus reikalų ministerijos veiksmų. Ar tai būtų komunikacija su gyventojais, sprendimai, kokios taktikos laikosi mūsų specialiosios tarnybos, ar tai būtų labai aiškiai, pagal aiškius kriterijus pasirinkti migrantų apgyvendinimo tikslai. Galiausiai, kokiu mastu mes giname savo sieną“, – trečiadienį LRT radijui sakė S. Skvernelis.

Politikas įsitikinęs, kad vidaus reikalų ministrei daugelyje sričių trūksta patirties.

„Matyt, elementarios, vadybinės, valstybinės patirties trūkumas, blaškymasis tą krizę tik gilino“, – įsitikinęs jis.

Tačiau Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos narys įsitikinęs, kad migrantų krizės akivaizdoje opozicija išlieka gana konstruktyvi ir teikia siūlymus šiai situacijai spręsti.

Blaškymasis tą krizę tik gilino.

„Pakankamai daug racionalių pasiūlymų teko ir man pateikti, pakentėjus gana ilgai ir tikintis, kad galbūt kažkas vyks. Tie pasiūlymai beveik visi yra įgyvendinti arba įgyvendinami“, – tvirtino opozicijos lyderis.

Reaguodamas į valdančiųjų išsakytą mintį, kad opozicija šios krizės metu turėtų ne kritikuoti, o padėti, „valstietis“ priminė, kaip konservatoriai ir visa buvusi opozicija elgėsi buvusios daugumos atžvilgiu, kai ši susidūrė su tuomet dar nauja COVID-19 pandemija.

„Ponia Bilotaitė galėtų prisiminti pirmąją pandemiją ir kaip opozicija tuo metu elgėsi Vyriausybės atžvilgiu. Tikrai mes taip nesielgiame, bent jau didžioji dalis opozicinių partijų, frakcijų teikia racionalius, konkrečius pasiūlymus, o tuo metu, kai mums teko susidurti, buvo beatodairiška kritika, tikrai tokios konstruktyvios pagalbos nesulaukėme. Kaip visada, politikoje lazda turi du galus“, – priminė S. Skvernelis.

S. Skvernelis: tarp konservatorių yra žmonių, galinčių sėkmingiau valdyti migrantų krizę

Vidaus reikalų ministrei Agnei Bilotaitei atsistatydinti siūlantis Seimo opozicijos lyderis Saulius Skvernelis sako, kad tarp Seimo konservatorių yra žmonių, galinčių sėkmingiau valdyti migrantų krizę.

„Tikrai tarp konservatorių yra žmonių, kurie galėtų gerokai sėkmingiau šitą krizę valdyti“, – BNS trečiadienį sakė S. Skvernelis.

Tačiau pavardžių buvęs premjeras neįvardino.

„Žinoma, bet jeigu aš įvardinčiau kažkokią pavardę, tai kažkas sakytų, kad čia opozicijos kandidatas ir žmogui karjerą sugadinčiau. Tikrai matau, kad yra tarp valdančiųjų ir Seimo narių, kurie tikrai galėtų tą poziciją užimti, bet čia yra ministrės pirmininkės ir prezidento prerogatyva, jų argumentai“, – teigė parlamentaras.

„Natūralu, kad Vyriausybės vadovas gina kiekvieną savo ministrą, aš irgi taip dariau“, – pridūrė jis.

Opozicijos lyderis taip pat teigė manantis, kad migrantų krizės metu, kai reikalingas maksimalus susitelkimas, vidaus reikalų ministro portfelis turėtų būti deleguojamas būtent didžiausiai valdančiųjų jėgai parlamente.

Pasak S. Skvernelio, nepaisant visų pastangų, konservatorei A. Bilotaitei krizės valdymas ir sprendimų priėmimas yra per sunkus.

„Visiškas nepasiruošimas, savalaikių sprendimų nepriėmimas, blaškymasis, nebendravimas ir nekomunikavimas su visuomene, įtampų kėlimas šalies viduje kalbant apie bendruomenes, išvadinimas visokiais antivalstybiniais elementais ir panašūs dalykai, neapsisprendimas dėl taktikos, kaip turi elgtis mūsų tarnybos saugant mūsų sieną, kaip turi būti elgiamasi su nelegaliais migrantais – jų apgyvendinimas, apsauga ir visa kita“, – kalbėjo S. Skvernelis.

„Pasieniečiai patapo vos ne apgyvendinimo, komunalinių paslaugų tarnyba vietoj to, kad saugotų valstybės sieną, tinkamų rezervų nepasitelkta, sprendimų nepriėmimas kalbant apie viešuosius pirkimus ekstremaliosios situacijos metu – tiek dėl apgyvendinimo paslaugų, tiek dėl infrastruktūros, tai iš tiesų atrodo, kad kartais geri sprendimai daromi, bet gerokai pavėluoti“, – vardino jis.

Po rezultatų patvirtinimo kalbą sakiusi V. Blinkevičiūtė pabrėžė vienybės ir partinės demokratijos stiprinimą.

„Šiandien mums kaip niekad reikia vienybės. Ne tuščių žodžių, o vienybės, kaip konkretaus turinio ir konkrečių veiksmų. kaip tikro susitelkimo, suvokimo nepasiduoti, rasti bendrus sprendimus, kautis ir laimėti kartu“, – partijos nariams per suvažiavimą šeštadienį sakė V. Blinkevičiūtė.

Ji teigė žadanti suderinti socdemų pirmininkės ir europarlamentarės pareigas ir pranešė, kad jos planuose yra atsisakyti Europos Parlamento Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pirmininko pavaduotojos pareigų.

Pirmuoju V. Blinkevičiūtės pavaduotoju tapo Jonavos meras, Lietuvos savivaldybių asociacijos vadovas M. Sinkevičius, pastaruoju metu partijos pirmininko pareigas ėjęs laikinai.

V. Blinkevičiūtės pavaduotojų komandoje taip pat dirbs Seimo narės Rasa Budbergytė ir Dovilė Šakalienė, Alytaus meras Nerijus Cesiulis, Birštono merė Nijolė Dirginčienė, europarlamentaras Juozas Olekas bei kiti.

Anot partijos pirmininkės, pavaduotojų komandoje bus išlaikyta lyčių lygybė – komandoje dirbs aštuoni vyrai ir aštuonios moterys.

Naujoji partijos pirmininkė europarlamentarė V. Blinkevičiūtė gegužės pradžioje buvo išrinkta per tiesioginius rinkimus, ji gavo apie 56 proc. rinkimuose dalyvavusių partijos narių.

Jos konkurentą europarlamentarą Juozą Oleką palaikė apie 44 proc. balsavime dalyvavusių partijos narių. Visuotiniuose pirmininko rinkimuose balsavo daugiau nei 7,9 tūkst. socialdemokratų.

Sausį sulaukęs partijos narių kritikos dėl blogų Seimo rinkimų rezultatų iš LSDP vadovų pasitraukė parlamentaras Gintautas Paluckas.

Opozicijoje dirbanti Socialdemokratų partija yra didžiausia Lietuvoje, ji turi daugiau nei 16,5 tūkst. narių. Seime jai atstovauja 13 politikų.

Pozicijos didžiuosiuose miestuose

Opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) gali sustiprinti savo pozicijas didžiuosiuose miestuose, sako naujoji jos pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė.

Ji atkreipė dėmesį, kad 2019 metais vykusiuose Europos Parlamento rinkimuose socdemai beveik visuose didžiuosiuose miestuose buvo antri.

„Nėra ko slėpti – socialdemokratams didžiuosiuose miestuose rinkimai visada buvo sudėtingi. Nors, pavyzdžiui, prieš du metus vyko EP rinkimai, mes visuose didžiuosiuose miestuose buvome antri“, – po LSDP suvažiavimo žurnalistams šeštadienį sakė V. Blinkevičiūtė.

„Tai vadinasi, kad galime tai padaryti, vadinasi, yra tas rinkėjų skaičius, kurį reikia pajudinti, sukelti, sutelkti“, – pridūrė ji.

Partijos pirmininkė sako norinti, kad „jauni žmonės daugiau įsigilintų į tai, kas yra socialdemokratinės vertybės“.

„Man norisi, kad jauni žmonės daugiau įsigilintų į tai, kas yra socialdemokratinės vertybės, taip, kaip yra senosiose Europos valstybėse“, – sakė V. Blinkevičiūtė.

„Kiek bendrauju Europos Parlamente su kolegomis iš kitų valstybių, atrodo, kad kaip tik socialdemokratus turi remti jaunimas, nes socialdemokratai yra ta jėga, kuri kaip tik atstovauja, kaip aš sakau, jauniems žmonėms“, – sakė politikė.

„Neflirtuos“ su „valstiečiais“

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė teigia, kad Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) yra viena iš politinių jėgų, su kuriomis socialdemokratai negali „flirtuoti“, kadangi pastarieji siekia sumenkinti LSDP.

„Privalome sustabdyti kairiųjų pažiūrų rinkėjų kvailinimą ir apgaudinėjimą, neva Lietuvoje yra daug kairiųjų partijų. Tiek dešinieji, tiek save kairiaisiais laikantys mus atakuoja ir atakuos. Mes privalome duoti atkirtį. Turime nesiblaškyti ir neflirtuoti su tais, kurie už mūsų nugarų rezga planus mus sumenkinti“, – suvažiavime kalbėjo V. Blinkevičiūtė.

Paklausta, ar LVŽS yra viena iš politinių jėgų, norinčių pakenkti socialdemokratams, partijos pirmininkė patvirtino, kad kalbėjo ne tik apie „valstiečius“.

„Yra, bet ir ne tik“, – atsakinėdama į žurnalistų klausimus po LSDP suvažiavimo, kalbėjo V. Blinkevičiūtė.

Socialdemokratė pabrėžė, kad ieškos kompromisų su kitomis politinėmis jėgomis, tačiau opozicinės koalicijos susitarimas, pasak jos, nėra savaiminė vertybė, o opozicijos lyderio postas LSDP nėra būtinas.

„Opozicijos lyderio posto aš nemanau, kad socialdemokratams labai reikia“, – sakė LSDP pirmininkė, kartu akcentuodama, kad ir be sutarčių jie išliks opozicine frakcija parlamente.

„Mes, socialdemokratai, esame opozicija dabartinei valdančiajai daugumai: konservatoriams ir liberalams ir tikrai toliau būsime“, – tvirtino V. Blinkevičiūtė.

ELTA primena, kad opozicijos lyderis „valstietis“ Saulius Skvernelis yra teigęs, kad LSDP apie galimybes bendradarbiauti Seimo opozicijoje kalbėsis iškart po to, kai naujai išrinkta socialdemokratų pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė pradės eiti pareigas.

„Nutarėme, kad iš karto po gegužės 29 d. mes ir susitiksime, kai ji bus tikroji pirmininkė. Kol kas ji yra išrinktoji (pirmininkė – ELTA)“, – LRT radijui tuomet sakė S. Skvernelis.