„Šiandien Rusijos teroristai atakavo du didžiausius Mykolajivo universitetus. [Paleido] bent 10 raketų. Dabar jie kėsinasi į mūsų švietimą. Prašau visų demokratinių šalių universitetų patvirtinti, kad Rusija yra tai, kas ji iš tikrųjų yra – teroristė“, – rašė V. Kimas.

Ukrainos portalas unian.net citavo V. Kimą: „Buvusioje Sovietų Sąjungoje buvo tik du laivų statybos universitetai – Mykolajive ir Sankt Peterburge... Man štai kas įdomu: jie užblokavo mūsų uostus, jūrą, naikina uostus, dabar naikina laivų statybos universitetą. Kaip jie reaguotų, jei ant Sankt Peterburgo universiteto nukristų penkios raketos?“

Mykolajivo meras Oleksandras Senkevičius pranešė, kad apšaudymo vietose jau dirba gelbėtojų komandos: „Dabar žinome apie du sužeistuosius. Šį kartą rašistai smogė Mykolajivui apie 7.50 val. ryto, puikiai žinodami, kad tokiu metu gatvėse jau būna daug žmonių. Tikri teroristai!“.

Sužeisti keturi žmonės

Per Rusijos raketų ataką Mykolajivo mieste sužeisti keturi žmonės, pranešė Mykolajivo srities tarybos pirmininkė Hanna Zamazejeva, kuria remiasi agentūra „Ukrinform“.

„Šįryt Mykolajivas vėl smarkiai apšaudytas. Mažiausiai 10 raketų pataikė į du universitetus ir civilinės infrastruktūros objektus. Apgadinti gyvenamieji pastatai. Atakos metu sužeisti keturi žmonės“, – socialiniame tinkle „Telegram“ parašė H. Zamazejeva.

Tarybos pirmininkė pridūrė, kad atakos metu vaikai nenukentėjo. Visi sužeistieji išgabenti į medicinos įstaigas, kur jiems teikiama visa reikalinga pagalba.

Vienas Su-25 ir vienas Su-24 Ukrainos karinių oro pajėgų orlaivis numuštas Donecko regione šalies rytuose, dar vienas Su-25 ir vienas Mig-29 – Mykolajivo srityje pietuose, sakoma kasdien ministerijos skelbiamoje ataskaitoje.

Nepriklausomai patikrinti šių duomenų nėra galimybės.

Ukraina neigia

Ukrainos karinės oro pajėgos paneigė, kad Rusijos kariai numušė keturis šaliai priklausančius lėktuvus, rašo „Sky News“.

Ukrainos karinių oro pajėgų atstovas spaudai Jurijus Ignatas paneigė Maskvos pareiškimus ir pavadino juos propaganda.

„Per pastarąją parą pasidavė 694 kovotojai, įskaitant 29 sužeistuosius, – sakoma ministerijos kasdieniame pranešime apie konflikto Ukrainoje eigą. –  Nuo gegužės 16 dienos pasidavė iš viso 959 kovotojai, tarp jų – 80 sužeistųjų.“

Ministerija pridūrė, kad belaisviai, kuriems reikalinga medicinos pagalba, buvo išvežti į ligoninę Novoazovsko mieste Rusijos pajėgų kontroliuojamoje Ukrainos teritorijoje.

Kyjivas tikisi iškeisti pasidavusius Mariupolio gynėjus, bet Rusija dar nėra patvirtinusi, ar jie bus įtraukti į kokį nors apsikeitimą belaisviais.

Praeitą mėnesį Maskva paskelbė perėmusi Mariupolio kontrolę po kelias savaites trukusios apsiausties, bet šimtai Ukrainos karių tebekovojo didžiuliame „Azovstal“ komplekse, nuo Rusijos atakų ir bombardavimų slapstydamiesi toje pramonės zonoje esančiuose požeminiuose tuneliuose ir bunkeriuose.

Ukrainos gynybos ministerija sakė darysianti „viską, kas būtina“, kad išgelbėtų „Azovstal“ likusius karius, kurių skaičius nebuvo atskleistas, bet pripažino, kad neturi galimybių to padaryti karinėmis priemonėmis.

Donecko „liaudies respublikos“ vadovas: dėl „Azovstal“ gynėjų likimo spręs teismas

Donecko „liaudies respublikos“ vadovas Denisas Pušilinas tvirtino, kad dėl „Azovstal“ gamykloje tariamai pasidavusių Ukrainos karių likimo spręs teismas, pranešė agentūra „Reuters“, remdamasi vietos žiniasklaida.

Rusija trečiadienį pranešė, kad nuo pirmadienio gamykloje pasidavė 959 Ukrainos kariai, iš jų 80 buvo sužeisti.

Dienoraščio puslapiuose matyti nupiešti namai, bokštai, degantys žmonių kūnai, besimėtantys ant žemės. Taip pat ginkluoti kareiviai prie tanko, sraigtasparnis. Kituose eskizuose vaizduojama gimtadienio šventė.

Pasak „Daily Mail“, aštuonmetis berniukas rašė, kad buvo sužalotas kartu su seserimi ir mama. Jis Mariupolį vadina mylimu miestu, tačiau aprašo ir baisumus apie fizinį skausmą, artimųjų mirtį.

„Turiu žaizdą nugaroje, mano rankoje – atvira žaizda, o kojoje – skylė. Sesers oda taip pat sužalota. Mama patyrė galvos traumą. Man – aštuoneri, sesei – penkiolika, mamai – 38-eri. Artėja mano gimtadienis... Nugaišo du mano šunys, mirė močiutė Galia ir mano mylimas miestas Mariupolis...“ – mintis apie skaudžius išgyvenimus dienoraštyje aprašė berniukas.

Vaiko vardas nėra žinomas. Jo dienoraštį atrado Mariupolio fotografas Jevgenijus Sosnovskis.

Karas Ukrainoje jau pražudė 221 vaiką

Nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24-ąją Ukrainoje jau žuvo 221 vaikas. Tai pranešė šios šalies generalinė prokuratūra, kuria remiasi portalas „Ukrinform“.

Prokuratūros duomenimis, sužeisti dar 408 vaikai.

Pažymima, kad šie duomenys nėra galutiniai.

Pasak jo, šiame metalurgijos komplekse maisto ir vandens atsargų turėjo pakakti trims savaitėms, tačiau čia ukrainiečių kariai ir civiliai įstrigę jau beveik du mėnesius. J. Ryženkovas teigė nežinąs tikslaus ten esančių gamyklos darbuotojų skaičiaus, tačiau ten galimai kilo „humanitarinė katastrofa“.

Jis nurodė, kad buvo kelis kartus mėginama evakuoti ten esančius civilius, tačiau „kaskart, kai žmonės mėgindavo išvykti, į juos buvo šaudoma“. J. Ryženkovo teigimu, tenykštė situacija yra „tragiška“.

JT mobilizuoja komandą evakuacijai

Jungtinės Tautos paskelbė, kad jų humanitarinis biuras mobilizuoja patyrusią komandą iš viso pasaulio sudėtingai civilių evakuacijai iš Mariupolio metalurgijos gamyklos koordinuoti.

Evakuacija iš apsiaustos gamyklos „Azovstal“ nuniokotame Mariupolio uostamiestyje Ukrainos pietryčiuose būtų vykdoma su Tarptautiniu Raudonojo Kryžiaus Komitetu (TRKK).

JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas (Antoniju Guterišas) ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį per beveik dvi valandas trukusį susitikimą akis į akį iš principo sutarė dėl JT ir TRKK dalyvavimo evakuojant žmones iš „Azovstal“.

Didžiulis gamyklos kompleksas, kuris yra beveik visiškai sugriautas per Rusijos karių atakas, yra paskutinis organizuoto ukrainiečių pasipriešinimo židinys Mariupolyje. Pranešama, kad bunkeriuose po sugriauta gamykla yra maždaug 2 tūkst. karių ir 1 tūkst. civilių.

JT atstovas Farhanas Haqas (Farhanas Hakas) trečiadienį žurnalistams sakė, kad organizacija bando A. Guterreso ir V. Putino susitarimą paversti detaliu, tikrovėje veikiančiu susitarimu.

„Galiausiai norime užtikrinti, kad būtų gerbiamas ugnies nutraukimas, kad galėtume saugiai perkelti žmones“, – sakė jis.

F. Haqo teigimu, JT pareigūnai trečiadienį toliau diskutavo su pareigūnais Maskvoje ir Kyjive dėl „veikiančios struktūros savalaikei civilių evakuacijai sukūrimo“.

Pasak jo, tikslus grafikas priklausys nuo to, kaip baigsis diskusijos tarp JT Humanitarinių reikalų koordinavimo biuro (OCHA) ir Rusijos Gynybos ministerijos, taip pat tarp JT krizių koordinatoriaus Ukrainoje Amino Awado (Amino Avado) ir pareigūnų Kyjive, kur A. Guterresas ketvirtadienį susitiks su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

Rusijos karių puolimas intensyvėja

Naujienų agentūros AP išanalizuotos palydovinės nuotraukos rodo, kad Rusijos kariai intensyviau apšaudo plieno gamyklą.

Trečiadienį bendrovės „Planet Labs PBC“ padarytos palydovinės nuotraukos rodo, kad atakos smarkiai apgadino pagrindinį „Azovstal“ komplekso pastatą.

„Kalbant apie Rusijos karo tikslus, Rusijai nepavyksta, Ukraina pasiekia tikslą“, – sakė jis Lenkijoje po ankstesnę dieną tris valandas trukusio vizito pas Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį kartu su JAV gynybos sekretoriumi Lloydu Austinu.

A. Blinkenas sakė, kad Rusijos tikslas yra atimti iš Ukrainos suverenitetą ir nepriklausomybę, tačiau pažymėjo, kad jai nepavyko to padaryti, nepaisant daugiau nei du mėnesius trunkančių varginančių atakų. Jis pridūrė, kad Rusijos kariuomenė nepateisina lūkesčių ir kad šalies ekonomiką veikia Vakarų sankcijos.

„Nežinome, kaip toliau klostysis šis karas, bet žinome, kad suvereni nepriklausoma Ukraina gyvuos daug ilgiau nei Vladimiro Putino valdymas“.

Rusija perspėja JAV nesiųsti Ukrainai daugiau ginklų

Rusija perspėjo JAV nesiųsti Ukrainai daugiau ginklų ir pareiškė, kad tokios siuntos kursto besitęsiantį konfliktą ir dėl to tik žus daugiau žmonių, praneša agentūra „Reuters“.

Pasak Rusijos ambasadoriaus JAV Anatolijaus Antonovo, ginkluotės tiekimu siekiama nusilpninti Rusiją, tačiau tai esą eskaluoja konfliktą ir kenkia galimybei pasiekti taikos susitarimą. „Amerikiečiai pila žibalą į ugnį“, – kanalui „Rossiya 24“ pareiškė jis. Ambasadorius pridūrė, kad dėl to Vašingtonui buvo pateikta oficiali diplomatinė nota, tačiau į ją atsako dar nesulaukta.

„Pabrėžėme šios situacijos nepriimtinumą (...) ir pareikalavome nutraukti šią praktiką“, – tvirtino A. Antonovas.

Taip jis pareiškė ketvirtadienį vykusiame Saugumo Tarybos posėdyje.

Kaip rašo belta.by, cituodama A. Lukašenką, Vakarų įmonės Baltarusijoje ir Rusijoje atlaisvino didelę dalį rinkos, kurią, pasak Baltarusijos prezidento, dabar reikia užpildyti.

„Kyla klausimas, kas mums sutrukdė tai padaryti anksčiau – lobistai, konkurencija ar korupcija?“ – retorinius klausimus kėlė jis.

Taip pat A. Lukašenka pareiškė esantis įsitikinęs, kad Vakarai bet kokiu atveju buvo pasiryžę Baltarusijai įvesti sankcijas.

„Sankcijų greitis ir kokybė rodo, kad jos buvo kruopščiai ir ilgai planuotos. Gana aišku, kad jos turėjo būti įvestos nepaisant Rusijos ir Ukrainos santykių. Šios sankcijos būtų įvestos bet kuriuo atveju“, – sakė Baltarusijos prezidentas.

Reikalauja Baltarusijos vaidmens derybose dėl Ukrainos karo

A. Lukašenka ketvirtadienį paragino įtraukti Minską į taikos derybas, kuriomis siekiama užbaigti karą Ukrainoje. Jis pavartojo Maskvos uždraustą terminą.

Rusija vadina karą Ukrainoje „specialia karine operacija“ ir primygtinai reikalauja, kad visuomenė ir žiniasklaida vartotų šį terminą, o tokie žodžiai kaip „karas“ ar „invazija“ gali užtraukti dideles bausmes. Tačiau Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka ketvirtadienį per susitikimą su saugumo pareigūnais ne kartą pasirinko vartoti žodį „karas“. Jis skundėsi, kad Minskas nedalyvauja Kyjivo ir Maskvos delegacijų taikos derybose, vykusiose Baltarusijoje ir Stambule.

Dirbame atsižvelgdami į tai, kad šis karas vyksta už tvoros prie pat mūsų šalies ir jis labai rimtai veikia padėtį mūsų šalyje.

„Dirbame atsižvelgdami į tai, kad šis karas vyksta už tvoros prie pat mūsų šalies ir jis labai rimtai veikia padėtį mūsų šalyje“, – sakė A. Lukašenka. „Todėl neturėtų būti jokių atskirų susitarimų už Baltarusijos nugaros“. „Jeigu jūs - pirmiausia Vakarų šalys - mus į tai įvėlėte, tuomet Baltarusijos pozicija, žinoma, turėtų būti išgirsta derybose“.

Baltarusija leido Rusijos kariuomenei naudoti su Ukraina besiribojančią šalį kaip užnugario bazę ir surengė tris taikos derybų ratus netoli Ukrainos sienos. A. Lukašenka skundėsi, kad praėjusį mėnesį Stambule vykusios derybos buvo „Vakarų spaudimo Ukrainai jokiu būdu nevykti į Baltarusiją“ rezultatas. Tačiau jis sakė, kad Baltarusija nereikalauja, jog derybos vyktų jos teritorijoje. „Tegul jie ten kalbasi. Svarbiausia, kad būtų rezultatas. Nes, dar kartą pabrėžiu, karas daro didelę žalą Baltarusijai“.

Premjeras: Rusijos padėtis šiuo metu sudėtingiausia per tris dešimtmečius

Dėl beprecedenčių Vakarų sankcijų Rusijos padėtis šiuo metu sudėtingiausia per tris dešimtmečius, tačiau bandymai izoliuoti šalį nuo pasaulinės ekonomikos žlugs, pareiškė premjeras Michailas Mišustinas, kurį cituoja agentūra „Reuters“.

Tačiau M. Mišustinas pridūrė, esą dabar atsivėrė naujų verslo galimybių, nes iš šalies pasitraukiančios užsienio bendrovės užleidžia savo vietą kitoms.

Vakarų šalys vis labiau griežtina savo sankcijas Rusijai, siekdamos priversti ją nutraukti savo karą Ukrainoje ir iš ten išvesti savo pajėgas.

Jis pabrėžė, kad diplomatų išsiuntimas užveria langą diplomatiniams santykiams. Tačiau neįprastoje Ukrainos konflikto situacijoje diplomatija esą reikalinga. Rusija kaimyninę šalį užpuolė prieš beveik šešias savaites.

Prieš tai Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova pabrėžė, kad Rusija reaguos į savo diplomatų išsiuntimą. Tikėtina, kad Rusija savo ruožtu išsiųs Vakarų diplomatus. Tačiau apie galimą Europos ambasadų Maskvoje uždarymą nekalbama.

Komentuodamas didelį Ukrainoje žuvusių rusų karių skaičių, D. Peskovas kalbėjo apie „tragiškus nuostolius“. Tačiau Ukrainai Vakarų tiekiamų ginklų esą vis tiek nepakaks rusų puolimui sustabdyti ir neleisti Rusijai pasiekti savo tikslo.

Austrija išsiunčia keturis Rusijos diplomatus

Austrija išsiunčia keturis Rusijos diplomatus dėl elgesio, nesuderinamo su jų diplomatiniu statusu. Tai pranešė šalies užsienio reikalų ministro Alexanderio Schallenbergo atstovė spaudai, kurią cituoja agentūra „Reuters“.

Taip Austrija prisijungė prie kitų Europos Sąjungos (ES) šalių, įskaitant Prancūziją, Italiją ir Vokietiją, kurios šią savaitę ėmėsi analogiškų veiksmų. Tačiau skirtingai nei šios šalys, Viena konkrečiai nenurodė, kad diplomatus išsiunčia dėl Rusijos karo prieš Ukrainą. A. Schallenbergo atstovė tik įvardijo, kad šie asmenys turi palikti Austriją iki ateinančio antradienio.

„Šių keturi asmenys vykdė veiklą, nesuderinamą su jų diplomatiniu statusu“, – sakoma trumpame atstovės pranešime. Naudojant tokią formuluotę dažniausiai kalbama apie šnipinėjimą.

Prancūzija iškvietė Rusijos ambasadorių dėl „šlykščios“ žinutės apie žudynes Bučoje

Prancūzijos vyriausybė ketvirtadienį iškvietė Rusijos ambasadorių Paryžiuje, kai jo ambasada per „Twitter“ paskelbė nuotrauką, kurioje esą matyti „filmavimo aikštelė“, kur ukrainiečiai neva inscenizuoja civilių žudynes Bučos mieste, išprovokavusias pasipiktinimą visame pasaulyje.

„Atsakydamas į šlykščius ir provokuojančius Rusijos ambasados Prancūzijoje pareiškimus apie žiaurumus Bučoje nusprendžiau iškviesti Rusijos ambasadorių“, – per tviterį pranešė užsienio reikalų ministras Jeanas-Yves'as Le Drianas (Žanas Ivas Le Drianas).

Tviterio žinutėje, kuri vėliau buvo ištrinta, buvo rodoma, kaip gatvėje guldomi lavonai, ir parašyta: „Filmavimo aikštelė, Bučos miestelis.“

Prancūzijos Europos reikalų ministras Clement'as Beaune'as (Klemanas Bonas) vėlai trečiadienį tviteryje parašė, kad ambasados pareiškimas yra begėdiškas, ir pridūrė: „Stop.“

Ukrainos pareigūnai sako, kad Rusijos pajėgoms atsisakius Kyjivo puolimo ir atsitraukus, praėjusį savaitgalį Bučoje ir kituose miesteliuose netoli sostinės buvo rasta dešimtys nužudytų civilių, kai kurie – už nugaros surištomis rankomis. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tai pavadino karo nusikaltimais.

Šiurpūs vaizdai išprovokavo Ukrainos sąjungininkių pasipiktinimą, nors Kremlius aiškina, kad civilių žudymas buvo suklastotas arba vykdomas ukrainiečių pajėgų.

JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) trečiadienį sakė, kad Teisingumo departamento vyriausiasis karo nusikaltimų prokuroras susitiko su savo kolega iš Prancūzijos ir padės galimam karo nusikaltimų teismo procesui.

Prancūzija jau kovo 25 dieną buvo iškvietusi Rusijos pasiuntinį Aleksejų Meškovą, kad pareikštų protestą dėl „nepriimtinų“ ambasados tviterio žinučių su karikatūromis, vaizduojančiomis Europą ir Jungtines Valstijas.

Vienoje karikatūroje, pavadintoje „Europos solidarumas veiksme“, matyti eilė klūpančių žmonių, įvardytų kaip Europos Sąjungos valstybės narės, laižančių nuogus sėdmenis grėsmingai atrodančiam Dėdės Semo personažui.

Kitoje matomi du gydytojai baltais chalatais ir kepurėmis su JAV ir ES ženklais, švirkščiantys kaip zombis pavaizduotai „Europos“ figūrai švirkštais su užrašais „Rusofobija“, „Neonacizmas“, „Sankcijos“, taip pat „Atšaukti kultūrą“ ir „COVID“.