Savaitgalį dešimtys tūkstančių protestuotojų Londone reikalavo surengti antrą balsavimą dėl pasitraukimo iš Europos Sąjungos. Praėjus dvejiems metams po istoriniu vadinamo referendumo žmonės sako pavargę nuo nežinomybės ir nuolatinės įtampos.

Dar daugiau įtampos kelią didelių verslo kompanijų pareiškimai, kad jei nebus didesnio aiškumo, kokiomis sąlygomis jos turės dirbti, perkels savo verslą kitur.

Viena tokių – kompanija „Airbus“, Jungtinėje Karalystėje gaminanti lėktuvų detales. Kompanijoje tiesiogiai dirba 14 tūkst. žmonių, o iš vis, anot jos atstovų, kompanija sukuria beveik 100 tūkst. darbo vietų Jungtinėje Karalystėje. „Airbus“ atstovų teigimu, pereinamais laikotarpis iki 2020-ųjų gruodžio yra per trumpas, kad verslas galėtų prisitaikyti prie pasikeitusių sąlygų.

Sveikatos sekretorius: bendrovių „grasinimai“ „visiškai netinkami“

Britų sveikatos sekretorius Jeremy Huntas pareiškė, kad „bendrovių“ grasinimai dėl „Brexit“ „visiškai netinkami“, informuoja BBC.

Toks buvo pareigūno atsakas į „Airbus“ ir BMW perspėjimus, kad netikrumas dėl „Brexit“ gali kelti grėsmę investicijoms į Jungtinę Karalystę.

Pasak J. Hunto, „diskusijos dėl „Brexit“ pasiekė „kritinį momentą“ ir būtinas vieningumas.

Reaguodamas į tokius garsių bendrovių perspėjimus, J. Huntas atsakė: „Tokio pobūdžio grasinimai visiškai netinkami. Diskusijose dėl „Brexit“ esame pasiekę kritinį momentą, o tai reiškia, kad turime palaikyti Theresą May ir rasti geriausią „Brexit“ scenarijų. Kuo labiau kenksime Th. May, tuo didesnė tikimybė, kad galiausiai sprendimas bus priimtas paskutinę minutę, o tai būtų tikra katastrofa kiekvienam“.

Tačiau Direktorių instituto vadovas Edwinas Morganas teigia: „Verslo lyderiai turi teisę kalbėti apie savo poreikius ir nerimą, mums artėjant prie neįtikimai svarbių derybų dėl šios šalies ateities. Įmonės turi labai gerai pagalvoti, prieš rizikuodamos, todėl politikai privalo jas išklausyti, o ne atmesti. Įmonės turi sąžiningai įvertinti visas jiems gresiančias rizikas.“

Tai nuspręsta Darbo partijos taryboje. Apžvalgininkas Vytautas Bruveris abejoja, kad net DP įkūrėjas Viktoras Uspaskichas galėtų prikelti šią partiją.

Buvę parlamentarai Artūras Paulauskas ir Kęstutis Daukšys bei laikinasis kultūros ministras Šarūnas Birutis atsiėmė savo kandidatūras.

Gausaus palaikymo sulaukęs, tačiau jau anksčiau savo kandidatūrą atsiėmęs Seimo narys Valentinas Bukauskas pabrėžė, kad svarbiausia, jog naujas DP pirmininkas telktų ir suburtų lyderius, kurių šioje partijoje esą yra ne vienas.

V. Gedvilas iš šių trijų kandidatūrų atrodo perspektyviausiai, bet ir jo perspektyvumas yra sąlyginis. Abejoju, kad jis gali tapti nacionalinio lygio politiku, ką bekalbėti, kad taptų vienu iš politinių lyderių.

„Tikiu, kad DP pirmininku taps pats geriausias kandidatas, nes visi pretendentai yra rimti, atsakingi, patirties ir ambicijų turintys politikai. Naujasis lyderis turės priimti daug svarbių sprendimų, tad privalome būti vieningi, susitelkę, kad naujai išrinktas Darbo partijos pirmininkas jaustų paramą ir galėtų suburti rimtą komandą, padėsiančią jam vesti partiją atsinaujinimo keliu“, – sakė laikinasis šios partijos vadovas Vytautas Gapšys.

Ar V. Gedvilas iš tiesų kandidatuos?

Jei niekas nepasikeis, sekmadienį vyksiančiame suvažiavime Kėdainiuose „darbiečiai“ naująjį pirmininką rinks iš trijų kandidatų: R. Janicko, Ž. Pinskuvienės ir V. Gedvilo. Tačiau buvęs šios partijos vedlys Valentinas Mazuronis LRT.lt teigė, jog dar kol kas sunku pasakyti, ar V. Gedvilas iš tiesų kandidatuos.

V. Skaraičio / BFL nuotr.

„Kaip suprantu, V. Gedvilas nedalyvavo paskutiniame tarybos posėdyje. Sunku pasakyti, ar jis išvis kandidatuos. Jis nepasakė savo nuomonės, o jo nebuvo. Jis neatsiėmė kandidatūros, todėl liko trys“, – kalbėjo V. Mazuronis.

Jis, kalbėdamas su LRT.lt, taip ir neatskleidė, kurį kandidatą palaiko partijos pirmininko rinkimuose. „Nežinau, dar bus pasisakymai, klausimai ir atsakymai. Vertins suvažiavimo delegatai. Tarp šių kandidatūrų yra du merai. Rolandas yra aktyvus žmogus su užsidegimu, Živilė – Širvintų merė. Ką išrinks suvažiavimas, tam reikės palinkėti sėkmės“, – teigė V. Mazuronis.

Europarlamentaro pasiteiravus, kaip jis vertina tai, kad savo kandidatūras atsiėmė A. Palauskas ir K. Daukšys, kurie yra gerai žinomi politikai DP, atsakė: „Sunku vertinti jų argumentus arba motyvus. Artūras ir Kęstutis tikrai galėjo kandidatuoti. Turi, matyt, jie savų argumentų ar priežasčių. Man sunku vertinti. Žinoma, kuo didesnis pasirinkimas ar konkurencija, tuo būtų sveikiau partijai. Bet kiekvienas pasirenka tą sprendimą, kuris jam atrodo teisingiausias.“

Taryboje taip pat buvo svarstomas Seimo narių V. Bukausko ir Petro Čimbaro prisijungimo prie Socialdemokratų frakcijos klausimas. Nuspręsta, kad jį nagrinėti ir sprendimą priimti turės jau naujai po suvažiavimo išrinkta Darbo partijos taryba.

V. Bruveris: padėtis be išeities

Savo ruožtu dienraščio „Lietuvos rytas“ apžvalgininkas V. Bruveris sako, kad situacija šioje partijoje yra beviltiška. „Savo kandidatūras atsiėmė žmonės, kurie dar sąlyginai gali būti laikomi partijos pirmojo ešelono politikai. Tai rodo, kad jie tiesiog, matyt, patys nebeprojektuoja savo politinių karjerų ar netiki partija. V. Gedvilas iš šių trijų kandidatūrų atrodo perspektyviausiai, bet ir jo perspektyvumas yra sąlyginis. Abejoju, kad jis gali tapti nacionalinio lygio politiku, ką bekalbėti, kad taptų vienu iš politinių lyderių. Nematau partijai šansų“, – LRT.lt sakė V. Bruveris.

Pasak apžvalgininko, K. Daukšys yra buvęs partijos lyderis ir bent jau ištikimiausiems šios partijos rinkėjams yra pažįstamas, o A. Paulauskas yra silpnas tuo, kad dalies partijos senbuvių yra laikomas atėjunu. „Vienintelis, kas galėtų juos išgelbėti, yra V. Uspaskichas, bet ir jo laikas jau praėjo. Net jam grįžus į didžiąją politiką vadovauti partijai, vargu, ar jis ją prikeltų. Ši partija visuomet buvo vieno žmogaus partija“, – apibendrino V. Bruveris.

Nuolatinio pirmininko Darbo partija neturi po nesėkmingų Seimo rinkimų iš šių pareigų atsistatydinus europarlamentarui Valentinui Mazuroniui, primena ELTA. „Darbiečiai“ rinkimuose daugiamandatėje apygardoje neperžengė patekti į Seimą reikalingo 5 proc. balsų barjero. Į Seimą pateko du vienmandatėse apygardose mandatus iškovoję Darbo partijos atstovai – P. Čimbaras ir ketvirtą kadenciją Seime dirbantis V. Bukauskas.

Lapkričio pradžioje posėdžiavusi Darbo partijos taryba buvo iškėlusi ir patvirtinusi net 10 kandidatų į partijos pirmininko poziciją. Kiek vėliau partijos skyriai dar į šias pareigas iškėlė kelis kandidatus.