Pasak Kauno policijos, per šį laikotarpį nustatytas 101 Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimas.

Net 25 asmenims už vairavimą išgėrus buvo surašyti administracinio nusižengimo protokolai, dar dėl trijų išgėrusių pradėti ikiteisminiai. Taip pat nustatyti devyni asmenys, vairavę transporto priemones, bet neturėję teisės to daryti.

Blokpostų statistika:

Kaunas: 96392 patikrinta, 3626 apsukta.

Jonava: 8879 patikrinta, 318 apsukta.

Kaišiadorys: 6869 patikrinta, 139 apsukta.

Kėdainiai: 8251 patikrinta, 201 apsukta.

Per parą šalyje apgręžta 3,8 tūkst. vairuotojų

Sekmadienį policija ir jai talkinančios institucijos apgręžė per 3,8 tūkst. į kitas savivaldybes vykusį vairuotoją, dėl karantino reikalavimų nesilaikymo nubausti 149 žmonės, BNS informavo Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis.

Pasak jo, iš viso postuose kelionės neleista tęsti 3 847 transporto priemonėms.

„Daugiausiai žmonių nubausta už daugiau negu vieno šeimos ūkio kontaktus ir už būriavimasi viešoje vietoje arba transporto priemonėje“, – apie užfiksuotus karantino reikalavimų pažeidimus pasakojo policijos atstovas.

Už judėjimo tarp savivaldybių draudimo pažeidimus nubausti 14 žmonių, dar trys – dėl šventinių vakarėlių organizavimo.

Sekmadienis buvo paskutinė diena, kuomet šalies savivaldybių centrų prieigose veikė stacionarūs masinės kontrolės postai, juose dirbo beveik 2 tūkst. policijos pareigūnų, o jiems padėjo dar apie 450 šaulių, karo policininkų, pasieniečių, viešojo saugumo tarnybos pareigūnų, policijos rėmėjai.

Daugiausiai žmonių nubausta už daugiau negu vieno šeimos ūkio kontaktus ir už būriavimasi viešoje vietoje arba transporto priemonėje.

Sekmadienį Vyriausybė judėjimo kontrolę pratęsė iki sausio 31 dienos, tačiau, anot vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės, konkrečios datos, kuomet keliuose veiks nuolatiniai masinės kontrolės postai, nebebus skelbiamos.

R. Matonio teigimu, šalyje ir toliau veikia mobilūs pareigūnų postai, kontrolę užtikrina apie 750 pareigūnų ekipažų.

Nuo gruodžio vidurio, kai buvo įvestas judėjimo draudimas tarp savivaldybių, kontrolės postuose pareigūnai apgręžė apie 40 tūkst. transporto priemonių. Beveik 16,5 tūkst. automobilių buvo apgręžti per ilgąjį Kalėdų savaitgalį.

Žmonėms keliauti galima darbo tikslais, vykstant pas gydytoją ar į laidotuves. Automobiliu gali važiuoti ne daugiau dviejų asmenų arba drauge gyvenantys asmenys.

Judėjimo ribojimą Vyriausybė žada peržiūrėti sausio viduryje, atsižvelgus į koronaviruso situaciją.

„COVID-19 komitete (svarstys – BNS), o Vyriausybė gali susirinkti į posėdį ir priimti sprendimus dėl karantino tuose miestuose“, – žurnalistams „valstiečių“ štabe sekmadienį sakė ministras.

Į raudonąją zoną penktadienį įtrauktos Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų, taip pat Vilniaus, Širvintų, Šilalės, Trakų ir Telšių rajonų savivaldybės.

Pasak A. Verygos, koronaviruso atvejų skaičius Lietuvoje gali pasiekti 1 tūkst. ir daugiau, jeigu žmonės nesilaikys nurodymų.

„Žinoma, augs. Jeigu neprisėsim uodegos ir toliau norėsim šventes švęst, kaip matosi per televiziją, aišku, kad jie augs, jie negali neaugt“, – kalbėjo A. Veryga.

Šeštadienį Lietuvoje buvo patvirtinti 603 koronaviruso atvejai – daugiausia atvejų per dieną nuo pandemijos pradžios.

Partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis vėlų sekmadienio vakarą sakė matantis ženklų, kad atėjus balsams iš didžiųjų miestų konservatoriai bus pirmieji.

„Tai, ko gero, simbolizuoja tam tikrą pasitikėjimą, kad į rankas įduodama iniciatyvos teisė, (...) kaip esminį uždavinį šiandien galime įvardyti plačią koaliciją“, – žurnalistams sakė G. Landsbergis.

Konservatorių sąrašo lyderė Ingrida Šimonytė teigė, kad „savo kanalais“ gaunami signalai duoda pagrindo „santūriam optimizmui“.

„Tas rezultatas, kurį pradžioje matėme, kaip tradiciškai turbūt būna per visus rinkimus, kad miestams pasijungus jis keičiasi, tai dabar iš tų atsargių rezultatų, kuriuos gauname, panašu, kad jis keisis ir mūsų partijos naudai“, – kalbėjo I. Šimonytė.

Ingrida Šimonytė (P.Paleckio/Fotobanko nuotr.)

G. Landsbergio teigimu, partijos kandidatai vienmandatėse apygardose taip pat turėtų pasirodyti neblogai ir patekti į „nemažai antrųjų turų“.

„Atrodo, kad yra irgi neblogų ženklų, gali būti, kad tikrai turėsime nemažai antrųjų turų. Sunku dabar tiksliai prognozuoti, ko gero panašiai kaip 2016 metais, daug tų kovų. Šiek tiek jos kitokios, be abejonės, bet daug mūsų vienmandatininkų, atrodo, kad sulaukė pasitikėjimo rinkėjų“, – sakė partijos pirmininkas.

Paklaustas, ar konservatoriai derėsis su Darbo partija, G. Landsbergis tokios galimybės neatmetė.

„Mes nesakome prieš kažką, mes sakome už. Prie stalo, kur derėtųsi politinės jėgos, turi atsirasti vietos visiems rinkėjų lūkesčiams. Žmonės, kurie balsavo už „valstiečius“, už Darbo partiją ar kitas politines jėgas jie tikisi, kad jų lūkesčiai bus išgirsti“, – teigė G. Landsbergis

I. Šimonytė pabrėžė, kad koalicijos formavimui įtakos turės ne tik konservatorių rezultatai, bet ir kitų partijų.

„Labai smarkiai tai priklausys nuo individualaus Tėvynės sąjungos rezultato, bet ir taip pat nuo to rezultato, kokį gaus kitos partijos, tai yra, koks bus pasitikėjimas kitų partijų, kiek bus balsų ir kiek partijų išvis bus reikalinga, kad koalicija galėtų būti stabili, veiksni, veikli“, – sakė ji.

Partijos sąrašo lyderė kalbėjo, kad bendrų tikslų ir panašumų būtų galima rasti daugelio partijų programoje, tad ir susitarimą būtų galima pasiekti bene su visomis, svarbiausia sutarti dėl ilgalaikių reformų ir sprendimų.

„Aš sakyčiau tų panašumų yra nemažai. Ir ypatingai yra dar ir kitas aspektas, kur mums taip pat yra labai svarbus, tai yra tos vertybės, kurios yra europietiškos Lietuvos vertybės – ar tai būtų žodžio laisvė, ar žiniasklaidos apsauga, ar teisės viršenybė – visa tai, kas mums yra labai svarbu. Manau, kad yra keletas partijų per politinį spektrą, kurios taip pat už šitas vertybes stipriai serga, tai manau, kad tuo pagrindu mes irgi galėtume tų sąlyčio taškų rasti nemažai“, – sakė I. Šimonytė.

„Na iš tiesų labai ir keista, ir sudėtinga situacija. Aš tikrai labai tikiuosi, kad tai, kas vyksta su viceministre, nedemotyvuos kitų komandos narių dirbti, nes tie kaltinimai, kurie yra pateikti – viršijus įgaliojimus – iš esmės, tai tiesiog dirbant darbus, kurie įprastomis sąlygomis buvo deleguoti kitiems viceministrams, parodo tam tikrą galbūt ir iki galo nesupratimą situacijos“, – penktadienį LRT Radijui sakė A. Veryga

Jis tvirtino L. Jaruševičienei neturintis jokių priekaištų, sakė manantis, kad įtarimai yra „laužti iš piršto“ ir teigė tikintis, kad pateikus paaiškinimus jie bus panaikinti.

„Viceministrei aš asmeniškai tikrai neturiu nė menkiausio priekaišto, aš tikrai jai esu dėkingas už darbą, nes žmonės neskaičiavo nei valandų, nei laiko, nei sveikatos ir dirbo tam, kad situacija būtų suvaldyta ir ji buvo suvaldyta“, – laidoje „Ryto garsai“ sakė ministras.

„Mano manymu, taip (įtarimai yra laužti iš piršto –  BNS). Aš visiškai neabejoju, kad pateikus detalius paaiškinimus, išaiškinimus, šių kaltinimų bus atsisakyta. Aš tikrai nuoširdžiai tuo tikiu ir tikiuosi“, – teigė A. Veryga.

Jis sakė nesuprantantis, kaip žmonės, kurie „kankinosi, neskaičiavo laiko, negyveno pagal tą įprastinį rėžimą, kad čia ne mano, kažkas kitas turi padaryti, tiesiog ėmėsi atsakomybės, darė, dirbo darbus“ dabar yra kaltinami piktnaudžiavimu ir savo sričių peržengimu. 

Viceministrei aš asmeniškai tikrai neturiu nė menkiausio priekaišto, aš tikrai jai esu dėkingas už darbą.

Taip pat jis kalbėjo, kad viceministrė iš politinės komandos traukiasi „ne dėl to, kad ji mano esanti kalta, bet tiesiog, kad kaip ir kiekvienas Lietuvos pilietis, galėtų įrodyti savo nekaltumą, galėtų apsiginti jau nebūdama politinės komandos nare“.

A. Veryga teigė, kad viceministrės prašymą pasitraukti patenkins ir tikino, kad atleidus ją iš pareigų, L. Jaruševičienė taip pat pateiks išsamius paaiškinimus.

„Galiu tik dar kartą pakartoti, kad tai nėra mano iniciatyva, viceministrės pasitraukimas. Iš tiesų ji tokį norą buvo išreiškusi anksčiau, kad dar kaltinimai nebuvo pareikšti. Aš tuo metu sugebėjau įtikinti, kad ji reikalinga komandai, nes tikrai jos kuruojama sritis yra sudėtinga ir svarbi (...) Mažiausiai, ko aš norėčiau, tai prarasti komandos narius ir tikrai nedaryčiau to, dėl kažkokių politinių motyvų“, – sakė A. Veryga.

Savo paties pasitraukimui ministras sakė pagrindo nematantis.

A. Veryga sakė nesuprantantis ir Prezidentūros paraginimų plačiau komentuoti situaciją bei teigė, kad ši institucija turėjo lygiai taip pat matyti viską, kas vyko COVID-19 suvaldymo štabas.

„O tie paraginimai grįžti ir pasiaiškinti man yra šiek tiek keisti, nes visą laikotarpį, kada Sveikatos apsaugos ministerija vykdavo COVID-19 valdymo štabas, Prezidentūros atstovai kiekvieną rytą video ryšiu jungdavosi prie štabo, stebėjo situaciją, lygiai taip pat matė, kaip mes dalinamės darbus“, – sakė jis. 

„Prezidento patarėjo raginimai kažkaip išplėstinai komentuoti tą situaciją, tai patarėjas yra teisininkas ir jis turėtų žinoti, kad net jei aš ir žinočiau kažkokių daugiau detalių, aš vis tiek negalėčiau to komentuoti, nes tai yra ikiteisminis tyrimas. Maksimaliai ką aš galiu padaryti, tai yra tam tikras politinis vertinimas ir aš jau jį išsakiau“, – kalbėjo ministras.

Atsakydamas į ketvirtadienį nuskambėjusius prezidento Gitano Nausėdos raginimus grįžti iš atostogų ir pateikti paaiškinimus, A. Veryga sakė tai ir darantis bei teigė paaiškinimus pateikęs ir savo atostogų planus aptaręs su tiesioginiu vadovu – premjeru Sauliumi Skverneliu.

„O ką aš šiandien darau? Ar neužtenka vienos dienos paaiškinti situacijai? Žinot net ir tie paraginimai – vakar aš išgirdau tokius paraginimus, žinant, kad aš šiandien tikrai grįšiu. Aš gi pristačiau ir savo grįžimo grafiką ir kada aš būsiu šalies vadovui“, – kalbėjo sveikatos apsaugos ministras.

„Paraginimai grįžti ir pasiaiškinti man taip pat yra keisti, nes visą laikotarpį, kuomet SAM vyko COVID-19 valdymo štabas, Prezidentūros atstovai kiekvieną rytą nuotoliniu videoryšiu jungdavosi prie štabo ir stebėjo, ir matė visą šitą situaciją. Lygiai taip pat matė, kai mes dalinamės darbus“, – LRT radijui sakė A. Veryga.

Aptarė su premjeru

„Tikrai situaciją aš aptariau ir su savo vadovu – su premjeru – aš pateikiau jam visus reikalingus paaiškinimus ir taip pat aptariau ir atostogų klausimus. Aš galėčiau tiktai priminti, kad vis tik sprendimus dėl mano, kaip ministro, atostogų priiminėja mano vadovas, tai yra – šalies premjeras“, – aiškino jis.

A. Veryga tikino iš ministro pirmininko išgirdęs, kad jei epidemiologinė situacija nepablogės, savo atostogas jis galės pabaigti.

Pirmadienį teisėsauga paskelbė, kad tyrime dėl greitųjų testų įtarimai piktnaudžiavimu tarnyba ir įgaliojimų viršijimu pareikšti sveikatos apsaugos viceministrei L. Jaruševičienei. Viceministrė įteikė prašymą ją atleisti, A. Veryga prašymą pažadėjo patenkinti penktadienį.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos teigimu, tyrime dėl 6 mln. eurų vertės greitųjų koronaviruso testų pirkimo viceministrė įtariama galimu piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi, įgaliojimų viršijimu, kai dėl to valstybė galėjo patirti didelę žalą.

Dar vieną tyrimą dėl daugiau nei 5 mln. eurų vertės reagentų COVID-19 tyrimams atlieka Specialiųjų tyrimų tarnyba. Šiame tyrime įtarimai dėl prekybos poveikiu pareikšti Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos buvusiam vadovui Šarūnui Narbutui. Atliekant šį tyrimą taip pat apklaustas ir sveikatos apsaugos ministras A. Veryga, viceministrė Kristina Garuolienė, Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis, vicekancleris Lukas Savickas.

Abu minėtus teisėsaugos institucijų tiriamus pirkimus vykdė Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija. Jos vadovas Vytautas Zimnickas prieš kelias savaites mirė. Teisėsauga yra apklaususi laikinąją laboratorijos vadovybę.

Kaltinamieji V. Bačinskas ir M. Vilčinskas, po bernvakario, 2015 m. birželio 20 d. laikotarpiu nuo 3 val. iki 4 val., per neužrakintas duris įsibrovė į butą, kur kambaryje tuo metu miegojo M. Vilčinsko mamos gyvenimo draugas – nukentėjusysis O. B.

Teismas nustatė, jog kaltinamasis V. Bačinskas užlipęs ant lovos ir kojomis laikydamas prispaustą prie lovos nukentėjusįjį, kojos keliu sudavė jam du kartus į stuburo sritį, bei kartu su M. Vilčinsku bendrai ne daugiau kaip 10 smūgių kumščiais sudavė nukentėjusiajam į galvą, rankas ir krūtinę, o pastarajam stengiantis ištrūkti, M. Vilčinskas kumščiais sudavė ne daugiau kaip 5 kartus į galvą, rankas ir krūtinę. Pasišalinę iš buto, tačiau tęsdami nusikalstamus veiksmus, kaltinamasis M. Vilčinskas, jį besivejančiam laiptinėje O. B. kumščiu sudavė tris kartus į veidą ir papurškė į akis ašarinių dujų. Šiais veiksmais kaltinamieji padarė O. B. kraujosruvą kairės akies apatiniame voke, kraujosruvą dešiniojo žasto išoriniame paviršiuje, nubrozdinimą dešinės alkūnės nugarinėje dalyje, kraujosruvą kairio žasto išoriniame paviršiuje, kraujosruvą krūtinės srityje, nubrozdinimą kairio kelio srityje, kraujosruvą, nubrozdinimą kairės blauzdos priekiniame paviršiuje, nubrozdinimą dešinės čiurnos vidinėje dalyje, tris nubrozdinimus kairio kelio srityje, nubrozdinimą kairės blauzdos priekiniame paviršiuje, nubrozdinimą kairės blauzdos vidiniame paviršiuje, nubrozdinimą kairės čiurnos išorinėje dalyje, kas sukėlė nukentėjusiajam sveikatos sutrikdymą.

Teismas savo sprendimą motyvavo atsižvelgęs į tai, jog kaltinamųjų gynybinę versiją turėję patvirtinti liudytojų parodymai buvo prieštaringi, o nukentėjusiojo sužalojimai ir įvykio aplinkybės patvirtinti ne tik jo paties, bet ir ikiteisminio tyrimo teisėjo apklausto liudytojo, kuris, kaip taksistas pagal iškvietimą atvykęs į įvykio vietą, parodymais. Bylos nagrinėjimo metu apklausti teismo ekspertai nurodė, jog nukentėjusiajam padarytas stuburo skersinių ataugų ir šonkaulių lūžis tyrimo metu buvo akivaizdžiai šviežias, kadangi stuburo skersinio ataugų sužalojimai pradeda gyti tik po dviejų savaičių.

Svarbu ir tai, jog nukentėjusysis į policijos įstaigą kreipėsi po kelių dienų tik dėl to, kad prieš įvykį susipyko su kaltinamojo mama J.R.

„Gerai supratau, jog jei kreipsiuosi į policiją, tai labiausiai gali pakenkti M.Vilčinsko tolimesnei karjerai. Aš pats skyriau finansinę paramą M.Vilčinsko teisininko karjerai daryti, todėl pirmiausia gražiuoju bandžiau ieškoti ryšių su J.R.“, – teisme pasakojo nukentėjusysis.

Teismas V.Bačinskui dėl nesunkaus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo, paskyrė 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ir neatlyginamai išdirbti per 6 mėnesius 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, o M.Vilčinskui – 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, taip pat įpareigojant tuo pačiu metu būti namuose ir neatlyginamai išdirbti per 3 mėnesius 30 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Teismas iš dalies tenkino nukentėjusiojo civilinį ieškinį ir solidariai iš kaltinamųjų priteisė 100 (vieną šimtą) eurų turtinės žalos atlyginimo ir 1 tūkst. (vieną tūkstantį) eurų neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo naudai. Kaltinamieji taip pat turės atlyginti nukentėjusiojo patirtas 2 tūkst. eurų proceso išlaidų.

Mes tiesiog nedrįsom veltis į tokias šeimynines aplinkybes.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Lietuvos advokatų tarybos pirmininkas Ignas Vėgėlė BNS sakė, kad advokatui pareikšti kaltinimai kartą jau buvo svarstyti taryboje, tačiau tuomet pritrūko duomenų sprendimo priėmimui, sulaukta prieštaringos informacijos apie įvykį.

„Mes esam svarstę dar vasario 14 dieną laikiną išbraukimą ir tarybai pritrūko duomenų, kad priimti sprendimą laikinai jį išbraukti iš advokato veiklos. Kitaip tariant, jo veikla nėra sustabdyta, jis yra praktikuojančių advokatų sąraše“, – sakė I. Vėgėlė.

„Ši situacija yra neįprasta tuo, kad ten yra nesunkus sveikatos sutrikdymas ir fizinio skausmo sukėlimas, ten yra smurtas artimoj aplinkoj, šeimyninės aplinkybės. Kiek pamenu, tarybos posėdyje buvo labai sunku priimti sprendimą vienokį ar kitokį, nes yra iš abiejų pusių argumentai ir kaltinimai liejasi. Mes tiesiog nedrįsom veltis į tokias šeimynines aplinkybes“, – pasakojo Advokatūros vadovas.

Jo teigimu, artimiausiame tarybos posėdyje bus dar kartą svarstoma dėl laikino M. Vilčinsko nušalinimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – ir dėl nuolatinio.

„Po šito nuosprendžio, kuris yra neįsiteisėjęs, mes vėlgi svarstysime ir tai bus rugpjūčio pabaigoje, tarybos posėdyje. Vėl bus klausimas dėl laikino išbraukimo. Paprastai, pirmosios instancijos nuosprendis, net ir neįsiteisėjęs, yra labai rimtas pagrindas tarybai laikinai sustabdyti jo veiklą. Įprastai taryba taip elgiasi, nebent yra kažkokie kitokie duomenys“, – teigė Ignas Vėgėlė.

„Jau išbrauksim nuolat tuomet, kai po apskundimo apeliacine tvarka, jei kas nors skųs jį, jei jis liks toks, koks yra (...) ten jau pakankamai ilgai laikotarpis, kada jis negalės vykdyti veiklos“, – sakė jis.

Visų šių advokatų mobilieji telefonai antradienio popietę buvo išjungti.

G. Danėlius yra verslininko bendrovės „Solis Tribus“ akcininko Antano Petrošiaus vienas iš gynėjų STT atliekamame tyrime dėl Nacionalinio kraujo centro. BNS žiniomis, A. Petrošius taip pat yra sulaikytas.

„WINT law firm“ vadovaujanti partnerė Daiva Ušinskaitė-Filonovienė teigė kol kas nieko nežinanti, kad būtų sulaikytas jos kolega G. Danėlius.

„Pirmą kartą girdžiu, aš, aišku, kad šituo pasidomėsiu, bet nieko apie tai nežinau“, – BNS sakė advokatė.

Bandė paveikti STT vadovą

Prokuratūra antradienį pranešė, kad sulaikyti trys advokatai ir vienas verslininkas, tiriant bandymą neteisėtai paveikti STT vadovą Žydrūną Bartkų ir vieną tyrėją, kuri atlieka ikiteisminį tyrimą Nacionalinio kraujo centro byloje.

Generalinio prokuroro pavaduotojas Žydrūnas Radišauskas teigė, kad pas įtariamuosius rasta surinkta informacija apie STT pareigūną.

„Galimai prasižengta su veikimo teisėtumu. Yra keturi įtariamieji, turime duomenis, kad pas tuos įtariamuosius atsirado informacija apie kitą asmenį, kurios jie neturėtų turėti“, – antradienį spaudos konferencijoje sakė Ž. Radišauskas.

„Asmeninio ir tarnybinio pobūdžio informacija, kuri buvo asmens telefone“, –  pridūrė Ž. Radišauskas.

„Asmeninio pobūdžio informacija, tai duomenys, kurie leidžia identifikuoti to asmens šeimos narius, artimuosius (...) Tarnybinio pobūdžio informacija, tai yra informacija apie tai, kaip yra vyksta procesai, atliekami veiksmai Specialiųjų tyrimų tarnyboje. Pradedant nuo jų inicijavimo, planavimo, atlikimo, strategavimo, bendravimo su kolegomis“, – sakė generalinio prokuroro pavaduotojas.

Naudojantis surinktais duomenimis, galimai buvo bandoma pasiekti, kad aukštas pareigas užimantys STT pareigūnai priimtų verslininkui palankius sprendimus.

„Vienas iš pareigūnų, tai yra tyrėja, kuri atlieka ikiteisminį tyrimą Nacionalinio kraujo centro byloje. Kitas, tai yra STT vadovas, direktorius Žydrūnas Bartkus. Tų atvejų metu ta turima informacija buvo rodoma, demonstruojama ir perduota tikintis, kad STT pareigūnai priims vienam iš įtariamųjų palankius sprendimus“, – teigė Ž. Radišauskas.

Ikiteisminio tyrimo metu sulaikytas verslininkas yra įtariamasis byloje, kurioje dėl sukurstymo ir padėjimo piktnaudžiauti bei prekybos poveikiu Nacionaliniame kraujo centre yra įtariami du asmenys. Vienas iš sulaikytųjų advokatų yra jo gynėjas.

Tyrimą šioje byloje vykdo būtent STT.

„Tai pirmasis atvejis STT istorijoje, kai bandoma šantažuoti tarnybą, grasinti STT pareigūnams. Reikalavimas priimti norimus sprendimus STT atliekamuose tyrimuose, grasinant atskleisti neteisėtai disponuojamą neviešo pobūdžio tarnybinę informaciją, niekaip nėra suderinamas su teisėtais gynybos būdais“, – apie šį ikiteisminį tyrimą pasisakė Specialiųjų tyrimų tarnyba.

„Šis atvejis gali visiems priminti, kad STT yra nepriklausoma teisėsaugos institucija, savo veikloje taikanti aukščiausius skaidrumo standartus, tad jokie bandymai paveikti ir reikalauti vienokio ar kitokio sprendimo, nėra ir nebus toleruojami“, – pabrėžė STT.

Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininkas Rolandas Kiškis informavo, kad asmenys buvo sulaikyti antradienio rytą, jų gyvenamosiose vietose ir tarnybinėse patalpose yra atliekamos kratos ir kiti procesiniai veiksmai.

„Po apklausų bus sprendžiamas klausimas dėl procesinių prievartos priemonių taikymo ir galbūt dėl tolimesnių kardomųjų priemonių taikymo“, – sakė jis. 

„MG Baltic“ šešėlis

G. Danėlius pastaruoju metu politinės korupcijos byloje atstovavo ir buvusiam koncerno „MG Baltic“ viceprezidentui Raimondui Kurlianskiui.

Anksčiau advokatas gynė ir buvusios prezidentės Dalios Grybauskaitės atstovę spaudai Daivą Ulbinaitę 2016 metais išteisinimu pasibaigusioje byloje dėl valstybės paslapties atskleidimo.

Prieš tai G. Danėlius ketverius metus yra vadovavęs Klaipėdos apygardos prokuratūrai, tačiau 2013 metais iš tarnybos pasitraukė savo noru, o 2018 metais jis premjero Sauliaus Skvernelio buvo siūlomas į teisingumo ministrus postą palikus Mildai Vainiutei, tačiau kandidatūrą atmetė prezidentė D. Grybauskaitė.

Konferencijos vaizdo įrašas:

„Galima sakyti, kad Seimo dabartinis (veiklos – BNS) periodiškumas, darbas komitetuose ir retkarčiais vykstantys plenariniai posėdžiai yra tai, ko užtenka. Mano nuomone, nėra tai, ko užtenka“, – penktadienį per spaudos konferenciją Vilniuje sakė Gitanas Nausėda.

„Paimkime konkretų pavyzdį – Konstitucinio Teismo teisėjų kandidatūrų klausimas, jau nebepasakysiu, kiek laiko užsitęsęs yra ir nėra sprendžiamas, ir dar klausimas, ar bus sprendžiamas kitą savaitę“, – teigė jis.

Prezidentas, Seimo pirmininkas ir Aukščiausiasis Teismas savo kandidatus į Konstitucinio Teismo (KT) teisėjus pateikė gruodžio viduryje, parlamentui kandidatūros pristatytos kovo 10 dieną, tačiau balsavimas dėl jų vis nukeliamas, nes nesulaukiama Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvados.

Šio komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė tvirtino, kad nepriimtina tokį klausimą svarstyti  nuotoliniu būdu, be to, nėra, kur skubėti.

Pirmadienį numatytas Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdis, į jo darbotvarkę įtrauktas klausimas KT teisėjų kandidatūrų, į šias pareigas siūloma buvusi KT kanclerė Ingrida Danėlienė, advokatė Giedrė Lastauskienė ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas Algis Norkūnas.

„Yra klausimai, kurie tiesiog nėra sprendžiami operatyviai ir dėl to iš dalies atsakomybę turi prisiimti Seimas“, – penktadienį sakė G. Nausėda.

Jis tvirtino suprantąs, kad Seimo darbo tempui įtakos turi paskelbtas karantinas, bet, anot prezidento, parlamentas turi prisitaikyti prie jo sąlygų ir dirbti.

„Tai, kad Seimas yra praradęs tam tikrą veiklos tempą, galima pagrįsti ir objektyviais veiksniais – tenka prisitaikyti prie naujo režimo, bet prie naujo režimo taikomės visi, nėra išimtinių institucijų, kurios dirba kitokiu režimu“, – kalbėjo G. Nausėda.

„Labai kviečiu, kad Seimas tą darytų energingiau, dažniau ir prisiimtų visą atsakomybę už šalies problemų sprendimą, nes tik visos valdžios institucijos kartu gali pasiekti optimalų rezultatų“, – tvirtino jis.

Sukritikavo A. Monkevičių

G. Nausėda penktadienį sukritikavo švietimo, mokslo ir sporto ministrą Algirdą Monkevičių, kuris šios savaitės pradžioje prabilo apie sprendimą trumpinti mokslo metus dėl nuotolinio mokymo sukelto nuovargio pedagogams, tėvams ir mokiniams.

Prezidento teigimu, nuotolinio mokymosi įgūdžiai gali praversti ateityje kaip inovatyvi švietimo priemonė.

„Aš matau galimybę peršokti iš XX amžiaus į XXI ir likti tame amžiuje. Nesakau, kad dabar kiekvienais metais jau nebesusirinksime į mokyklas ir mokysimės tik nuotoliniu būdu, bet šis nuotolinio mokymo variantas mums suteikia galimybių pagalvoti apie tai, kaip mes galime priartinti prie mokymo proceso atokiai esančias mokyklas, kurios galbūt kai kuriose specialybėse neturi gerų mokytojų“, – penktadienį spaudos konferencijos metu sakė G. Nausėda.

Jis pabrėžė, kad pandemija, privertusi švietimą persiorientuoti į darbą nuotoliniu būdu, gali pasitarnauti ateičiai – suformuoti naudingus įgūdžius. Dėl to, pasak šalies vadovo, yra nepriimtina, kai švietimo, mokslo ir sporto ministras kalba apie nuovargį dirbant nuotoliniu būdu.

„Dėl to man nepriimtinas šioks toks pasigirstantis nuovargis iš švietimo, mokslo ir sporto ministro lūpų, kad čia mums taip sunkiai viskas užsiveda, gal mes eikime anksčiau atostogauti, pabaikime anksčiau mokslo metus. Tai kaip tik dabar yra ta galimybė viską sustyguoti taip, kad mes galėtume naudotis nuotolinio mokymo tam tikrais elementais net tada, kai koronaviruso nebeliks Lietuvoje. Bet va atsiranda nuovargis. Nepadarykime taip, kad mus likimas koronaviruso pagalba įmetė į XXI a., o mes visomis keturiomis bandome ropoti atgal į XX a. Pasinaudokime šia galimybe“, – pridūrė G. Nausėda.

Antradienį LRT radijo laidoje „Ryto garsai“ A. Monkevičius teigė, kad mokslo metai šiemet bus trumpesni nei įprasta dėl to, kad tarp pedagogų jaučiama įtampa, o mokiniai ir tėvai – taip pat pavargę.

„Planuojame trumpinti. Labai daug sudėtingo darbo buvo šiuo laikotarpiu jau dvi savaites. Matome, kad yra didelis mokytojų įsitempimas – mokytojai yra visada perfekcionistai, nori dirbti kiek gali geriau, stengiasi tobulai atlikti savo pareigas. Iš mokytojų apklausų matome, kad per tas dvi savaites du trečdalius laiko mokytojai skiria ne pačiai pamokai, o pasirengimui. Tai yra labai varginantis, sudėtingas darbas, mokiniai ir tėvai taip pat pavargę“, – sakė A. Monkevičius.

Kovo 16 -ąją paskelbus karantiną šalyje, Seimas posėdžiavo tris dienas, kartą per savaitę  nuotoliniu būdu vykdavo kelių komitetų, komisijų posėdžiai.

Penktadienį Seimo spaudos tarnyba pranešė, kad nuo kitos savaitės parlamentas grįžta prie intensyvaus darbo.

Vykdant pirkimus žiniasklaidoje pasigenda skaidrumo

Prezidentas sako pasigendąs skaidrumo Vyriausybės kanceliarijos vykdomuose viešinimo pirkimuose žiniasklaidoje ir siūlo stiprinti Spaudos rėmimo fondą, pasirūpinant ir kultūrinių leidinių išlikimu.

Be to, prasidėjus Seimo rinkimų kampanijai, šalies vadovas siūlo lėšas, skiriamas žiniasklaidai, kontroliuoti ir Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK).

„Žinote, kas man nepatinka, kad šitas procesas yra toks pusiau pridengtas užuolaida kažkokiomis nedidelėmis sumomis, nedidelėmis porcijomis pinigai yra skirstomi, net ir Viešųjų pirkimų tarnyba iki galo negali išsiaiškinti kas, kaip ir prie ko“, – penktadienį žurnalistams teigė prezidentas.

Jis komentavo Vyriausybės kanceliarijos vykdytus pirkimus, kuriais žiniasklaidoje buvo perkamos vykdytos kampanijos „Lik namuose“ viešinimo paslaugos.

Komunikacijai dėl koronaviruso, viešinant per ilgąjį Velykų savaitgalį vykusią kampaniją Vyriausybė išleido per 80 tūkst. eurų, didžioji dalis sutarčių sudaryta su spausdintine žiniasklaida.

Anot šalies vadovo, šiuo atveju derėtų skirti papildomai lėšų Spaudos rėmimo fondui.

„Aš matau, kad Spaudos rėmimo fondas negali vykdyti savo funkcijos, nes kol kas, su savo ištekliais jis negali remti tų leidinių, kurie mums yra taip pat labai svarbūs (...) tai yra kultūros leidiniai, kurie jau ties gyvybės ir mirties zona balansuoja daugybę metų, tai yra regioninė žiniasklaida“, – sakė G. Nausėda.

„Todėl aš manau, kad būtų kur kas skaidriau skirti papildomą pinigų injekciją Spaudos rėmimo fondui, kad jis galėtų atlikti savo funkciją“, – pabrėžė šalies vadovas.

Anot prezidento, dėl prasidėjusios rudenį vyksiančių Seimo rinkimų kampanijos, visus žiniasklaidai skiriamus pinigus šiame kontekste turėtų vertinti ir Vyriausioji rinkimų komisija.

„Kiekviena pinigų porcija, kuri atitenka viešojo informavimo priemonėms, turi būti žiūrima ir vertinama taip pat ir Vyriausiosios rinkimų komisijos, mano giliu įsitikinimu“, – teigė G. Nausėda.

„Kad nebūtų taip, kad paskui aiškinsimės ar tai nebuvo paprasčiausias žiniasklaidos priemonių papirkinėjimas“, – pridūrė jis.

Sutartys dėl kampanijos „Lik namuose“ sudarytos su Interneto žiniasklaidos asociacija, „Santarvės laikraščiu“, kuris vienija 57 vietinius ir regioninius laikraščius, dienraščiais „Respublika“, „Vakaro žinios“, „Lietuvas rytas“, „Valstiečių laikraštis“ ir kitomis žiniasklaidos priemonėmis.

Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) jau anksčiau kritikavo Vyriausybės sprendimą nevykdyti standartinių viešųjų pirkimų procedūrų šiai kampanijai, o pasirinkti skubesnį kelią, taip pat išsakė pastabų dėl viešumo stokos.

Nuogąstavimus dėl skaidrumo perkant viešinimo paslaugas išsakė ir „Transparency international“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas bei Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius.