Šią žinią asociacija patvirtinto savo feisbuko paskyroje.

„Paneigusi visas mokslu pagrįstas statistikas, savo kovotojos dvasia stebindama ir žavėdama gydytojus ji kovojo, kad mūsų šalyje visiems onkologiniams pacientams būtų prieinamas šiuolaikiškas mokslu grįstas gydymas“, – rašo asociacija.

Kaip pranešė portalas 15min.lt, Z. Zamžickienė bus laidojama penktadienį, Kernavėje.

Z. Zamžickienė gimė 1957-aisiais. Įgijusi teisininkės išsilavinimą ji užėmė įvairias pareigas valstybės tarnyboje, 2000-2009 metais buvo Seimo kontroliere, nuo 2009 iki 2015 metų ėjo žurnalistų etikos inspektorės pareigas.

Vėliau ji užėmė onkologinėmis ligomis sergančių pacientų asociacijos Onkologija.lt prezidentės pareigas, buvo Vėžio gydymo paramos fondo tarybos narė.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen Seimo ir savo vardu reiškia nuoširdžią užuojautą Z. Zamžickienės artimiesiems.

„Zitos Zamžickienės palikimas mums yra jos kilnumo ir atvirumo pavyzdys. Visas savo jėgas skyrusi žmonėms, besigrumiantiems su dideliais sunkumais savo gyvenime, ji įkvėpė valią, viltį ir tikėjimą visiems aplinkui. Nuoširdžiai užjaučiu Zitos Zamžickienės artimuosius ir bičiulius“, – teigia parlamento vadovė.

Šią sunkią netekties akimirką Seimo pirmininkė Z. Zamžickienės artimiesiems ir kolegoms linki stiprybės ir susitelkimo.

Tai BNS patvirtino teatro meno vadovas Aleksandras Špilevojus.

Pasak jo, 77-erių aktorius su liga kovojo jau ilgą laiką.

A. Paulavičius gimė 1943 m. Kėdainiuose. 1966 m. baigė J. Miltinio teatro studiją ir pradėjo dirbti Panevėžio dramos teatre. Teatre sukūrė per 100 vaidmenų, tarp jų Figaro Pierre'o Beaumarchais „Sevilijos kirpėjuje“, Juozapą II Pierre'o Schaeffero „Amadėjuje“, Aleksejų Turbiną Michailo Bulgakovo „Turbinų dienose“, Veršininą Antono Čechovo „Trijose seseryse“, Kreontą Sofoklio „Care Edipe“ ir kitus.

Aktorius atliko vaidmenis tokiuose filmuose kaip „Žaizdos žemės mūsų“, „Ko verkė pušys“, „Turtuolis, vargšas“, „Skrydis per Atlantą“, „Mirtis užkulisiuose“, „Pilotas“, „Tadas Blinda. Pradžia“, „Šimtametis, kuris išlipo pro langą ir dingo“ ir kituose.

Vienas paskutiniųjų jo darbų teatre – puikiai įvertintas ir apdovanojimų pelnęs Juozo Hananos vaidmuo spektaklyje Germano Grekovo „Hanana, kelkis ir eik“ (rež. Rolandas Augustinas Atkočiūnas).

2013 m. A. Paulavičius buvo išrinktas labiausiai nusipelniusiu panevėžiečiu kultūros srityje – už indėlį į Panevėžio teatro meno kultūrą, visos Lietuvos teatro simboliais tapusius vaidmenis bei miesto garsinimą.

Seimo Pirmininkė reiškia užuojautą

Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen Seimo ir savo vardu reiškia nuoširdžią užuojautą kino ir teatro aktoriaus A. Paulavičiaus artimiesiems.

„Algirdas Paulavičius buvo darbštus lietuviškos kultūros kūrėjas, žymiai prisidėjęs prie nacionalinio mūsų šalies kino ir teatro identiteto formavimosi. Netekome aktoriaus, vaidmenų kūrėjo, tačiau jo darbai liks palikimu ateities Lietuvai ir aktorių kartoms“, – sako parlamento vadovė.

Sunkią netekties akimirką Seimo Pirmininkė Algirdo Paulavičiaus artimiesiems ir kolegoms linki stiprybės.

„Gautas teikimas pirmadienį“, – BNS penktadienį patvirtino šalies vadovo atstovas spaudai Antanas Bubnelis.

Teisingumo ministras Elvinas Jankevičius BNS sakė, kad E. Pašilio kandidatūrai Vyriausybė bendru sutarimu pritarė praėjusios savaitės ministrų kabineto posėdyje, jame dalyvavo ir E. Pašilis, klausimas svarstytas kaip riboto naudojimo.

Apie šį Vyriausybės sprendimą ir teikimą institucijos informacijos neplatino.

Kandidatūros atranka

Įstatymas numato, kad kandidatą į Europos Sąjungos teismą siūlo Vyriausybė, gavusi prezidento pritarimą. Seimo statutas numato, kad kandidatūrą taip pat turi svarstyti parlamentas.

Kandidato parinkimo procedūra įstatyme nėra apibrėžta, ji detalizuota teisingumo ministro E. Jankevičiaus patvirtintu atrankos aprašu, kur numatyta, kad atranką turi vykdyti teisingumo ministro vadovaujama darbo grupė, kurioje taip pat dirba Seimo ir Prezidentūros atstovai.

E. Jankevičiaus teigimu, ši procedūra nėra konkursas. Pasak jo, kandidato į teisėjus delegavimas gali būti lyginamas su ambasadorių skyrimo procesu, o darbo grupė sudaroma tam, kad kandidatai galėtų teikti paraiškas, kurias vertintų skirtingos institucijos.

„Natūralu, kad prieš posėdį pasiteiravom, kas kokias pozicijas turime. Atranka tai nėra konkursas, tai yra delegavimas“, – sakė jis.

Natūralu, kad prieš posėdį pasiteiravom, kas kokias pozicijas turime. Atranka tai nėra konkursas, tai yra delegavimas.

Vis dėlto kiti darbo grupės nariai laikosi kitos pozicijos.

„Tai yra atranka, vykstanti pagal aprašą, tai tikrai nėra joks delegavimas“, – BNS sakė vienas atrankos komisijos narių, nepanoręs būti įvardintu.

Po šios grupės posėdžio spalio 29 dieną Teisingumo ministerija pranešė, kad jos nariai daugiausiai balsų skyrė E. Pašiliui.

Atrankos komisijoje Seimui atstovavęs tuometinis Europos reikalų komiteto pirmininkas socialdarbiečių vadovas Gediminas Kirkilas BNS sakė, kad dar prieš atrankos komisijos posėdį teisingumo ministras jį informavo, kad Vyriausybė palaiko ir teiks E. Pašilio kandidatūrą. Politikas sakė, kad tokia žinia paskatino jį balsuoti už šį kandidatą.

„Kadangi Vyriausybė palaikė E. Pašilio kandidatūrą, tai ir aš palaikiau, kaip daugumos atstovas. (...) Jeigu Vyriausybė teikia, mes esam daugumos nariai, mes ir palaikom Vyriausybės siūlymą“, – sakė  „socialdarbiečių“ vadovas.

Teisingumo ministras E. Jankevičius sako, kad E. Pašilio kandidatūra buvo preliminariai aptarta su G. Kirkilu, bet jis neigė, kad buvo išsakyta Vyriausybės parama.

„Netiesa. Niekam nesakiau. Jūs kažką gal ne taip supratote, jei jis (G. Kirkilas – BNS)  sako taip, tai sako taip, ką aš galiu pasakyti. (...) Aptarėme galbūt kandidatų tam tikras savybes, bet tikrai nesakiau, už ką ar kaip ir taip toliau, čia kiekvieno buvo apsisprendimo reikalas“, – patikino ministras.

Pasak ministro, iš anksto aptariant kandidatūrą buvo siekiama, kad daugiau kaip metus strigęs procesas pagaliau baigtųsi kandidato delegavimu.

Prezidentūra neatsakė į BNS klausimą, ar E. Pašilio kandidatūra iš anksto buvo derinta su šalies vadovu ar jo atstovais.

Vyriausybės spaudos tarnyba BNS nurodė, kad su premjeru jokios kandidatūros derintos nebuvo.

Vienas atrankos komisijos narių premjero patarėjas Donatas Matuiza BNS taip pat sakė, kad su juo E. Pašilio kandidatūra iš anksto nebuvo aptarta ar derinta.

Kiti BNS kalbinti atrankos komisijos nariai iš Seimo, Vyriausybės ir Teisėjų tarybos teigė apie E. Pašilio kandidatavimą, Vyriausybės paramą konkrečiam kandidatui iš anksto nieko nežinoję.

„Valstiečių“ atstovė, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė yra sakiusi, kad valdančiosios koalicijos taryba šio klausimo nesvarstė, o išankstinis derinimas su kitomis institucijoms verčia abejoti proceso objektyvumu.

2018-ųjų rudenį E. Jankevičiaus patvirtintame atrankos į ES Bendrąjį teismą tvarkos apraše nurodoma, kad komisija vertina, ar pretendentai atitinka aukštoms teisėjo pareigoms keliamus reikalavimus, taip pat vertinamas ir teismo darbinių kalbų mokėjimas. Prireikus darbo grupė gali kviesti formalius kriterijus atitinkančius kandidatus pokalbiui.

Prezidentūra: prezidentui būtų tikslinga rinktis iš kelių kandidatų

Prezidento patarėja teisės klausimais Jūratė Šovienė BNS pateiktame komentare nurodė, kad „kylantys klausimai dėl atrankos rodo, kad atrankos procedūra galėtų būti tobulinama“.

„Prezidentūros nuomone, bent jau laikas skirtas pateikti dokumentams į tokias aukštas pareigas turėjo būti gerokai ilgesnis nei viena savaitė. Laikomės nuomonės, kad prezidento pritarimui būtų tikslinga pateikti kelias kandidatūras, iš kurių jis turėtų galimybę pasirinkti geriausią“, – teigė J. Šovienė.

„Kai Vyriausybė pateiks kandidatą jis bus visapusiškai įvertintas. Bet turime pastebėti, jog kandidato į ES Bendrąjį Teismą tvirtinime dalyvauja trys institucijos: Vyriausybė, Prezidentas ir Seimas. Taigi, į šį postą pretenduojantysis turi turėti visų trijų institucijų politinį palaikymą“, – pridūrė ji.

E. Pašilis yra jau trečias kandidatas į Liuksemburge įsikūrusi ES Bendrąjį teismą.

Iš pradžių Lietuva pateikė Konstitucinio Teismo teisėją Gediminą Mesonį, bet jo kandidatūrą pernai rugpjūtį atmetė Liuksemburge įsikūręs pretendentus vertinantis komitetas.

Vėliau Vyriausybė nusprendė siūlyti dar vienai kadencijai teisėju skirti Virgilijų Valančių, bet jo kandidatūrą atmetė prezidentas Gitanas Nausėda.

Kandidato paieškose proveržis įvyko tik šį spalį. Oficialiai naujausią atranką Teisingumo ministerija paskelbė spalio 19 dieną, norintieji joje dalyvauti dokumentus turėjo pateikti iki spalio 23 dienos, atrankos komisijos posėdis ir balsavimas įvyko spalio 29-ąją.

Susitikimuose atrankos išvakarėse – apie biudžetą ir teisėkūrą

Spalio 13-ąją E. Pašilis buvo susitikęs su premjeru Sauliumi Skverneliu ir Vyriausybės kancleriu Algirdu Stončaičiu. Abi pusės BNS teigė, kad susitikime buvo kalbėta apie prokuratūros biudžetą. Vyriausybė kitų metų valstybės biudžeto projektui pritarė spalio 14-ąją.

Apie šį susitikimą institucijų vadovų darbotvarkėse nebuvo skelbta.

Spalio 8-ąją E. Pašilis buvo susitikęs su teisingumo ministru E. Jankevičiumi. Anot prokuratūros, šiame susitikime taip pat dalyvavo generalinio prokuroro pavaduotojas Žydrūnas Radišauskas, susitikime kalbėta apie sulaikymo instituto tobulinimą, bendrą teismų ir prokurorų egzaminų įteisinimą. Paskutinis jų susitikimas įvyko spalio 14 dieną, kai ministras pasveikino E. Pašilį su gimtadieniu, BNS nurodė prokuratūra.

Atsakydama į klausimus apie rudenį vykusius susitikimus, prokuratūra savo ruožtu pabrėžė, kad juose nebuvo kalbama apie ikiteisminius tyrimus.

„Susiklosčius situacijai, kai dėl pradėtų ikiteisminių tyrimų bet koks jo bendravimas su tam tikrais aukštas pareigas einančiais valstybės tarnautojais galėtų būti interpretuotas kaip nederamas, generalinis prokuroras E. Pašilis tokių susitikimų su šiais asmenimis neturėjo“, – atsakymuose nurodė E. Martinonienė.

Generalinė prokuratūra vadovauja keliems šiemet pradėtiems ikiteisminiams tyrimams dėl didelės vertės su COVID-19 valdymu susijusių pirkimų, kuriuose apklausti ir Vyriausybės atstovai.

E. Pašilis nuo komentarų apie kandidatavimą į ES teismą susilaiko, motyvuodamas, kad procesas dar nėra pasibaigęs.

Šiuo metu ES Bendrajame Teisme dirba pernai Seimo pritarimu paskirtas buvęs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjas Rimvydas Norkus bei V. Valančius. Nors pastarojo teisėjo kadencija baigėsi pernai spalį, nesutarus dėl naujo kandidato, jis dirba iki šiol.

ES Bendrasis Teismas daugiausia nagrinėja ieškinius dėl ES institucijų teisės aktų, tarp jų – valstybių ieškinius Europos Komisijai. Teisėjai į šį teismą skiriami šešerių metų kadencijai.

E. Pašilis generaliniu prokuroru penkerių metų kadencijai buvo paskirtas 2015-ųjų gruodžio pabaigoje. Iki tol jis 15 metų dirbo Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėju, penkis iš jų – šio teismo pirmininku.

Anot KT, negali būti sudaryta prielaidų teisėjui išvengti baudžiamosios ar kitos teisinės atsakomybės už nusikalstamas veikas ar kitus teisės pažeidimus.

Konstitucinio Teismo teigimu, teisėjų imunitetas nėra savitikslis, jis reikalingas garantuoti teisėjo nepriklausomumą, kad būtų užtikrintas teisingumo vykdymas.

„Teisėjų imunitetas nėra įtvirtintas tam, kad būtų sudarytos prielaidos teisėjui išvengti atsakomybės už nusikalstamas veikas“, – pirmadienį sakė KT pirmininkas Dainius Žalimas.

„Teisėjų imunitetai apskritai turi būti aiškinami siaurinamai, kad jie nebūtų nepagrįstai išskiriami iš visuomenės. Taigi tik tiek, kiek yra Konstitucijoje – kada asmenį būtina patraukti baudžiamojon atsakomybėn arba laikyti įtariamuoju, yra būtinas Seimo arba prezidento sutikimas tarp Seimo sesijų. Taip pat, kada jį reikia suimti arba kitaip suvaržyti jo laisvę“, – pabrėžė KT pirmininkas.

Anot KT, teisinis imunitetas savo apimtimi yra vienodas teisėjams, KT teisėjams ir Seimo nariams, o Konstitucija garantuoja apsaugą tik nuo priemonių, kuriomis yra suvaržomos asmens laisvės.

Dėl teisėjų imuniteto ribų į  KT pernai gruodį kreipėsi Seimas. Parlamentarai taip reagavo į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą, kad atliekant kratą pas teisėją ir asmens kratą būtinas Seimo, o tarp Seimo sesijų – prezidento sutikimas, nes krata suvaržo asmens laisvę.

Aukščiausiasis Teismas savo sprendimą grindė Konstitucija, kuri draudžia be Seimo ar prezidento sutikimo varžyti teisėjų laisvę, ir Teismų įstatymu, kuris detalizuoja draudimą atlikti kratą pas teisėjus.

„Jeigu procesinėmis priemonėmis kaip krata, poėmis ir kitomis yra siekiama viso labo tiktai surinkti įrodymus (...), tai nėra laikoma savaime laisvę varžančia priemone. Joms nereikia nei Seimo, nei prezidento sutikimo. Mes turėtume suprasti, kad jei kiekvienai kratai, asmens poėmiui, automobilio apžiūrai ir panašioms priemonėms reikėtų atskirai Seimo ar prezidento sutikimo, ko gero, apskritai joks tyrimas dažnoje byloje būtų neįmanomas“, – paskelbus nutartį sakė KT pirmininkas D. Žalimas.

Konstitucinis Teismas pirmadienį paskelbė, kad „minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 metų lapkričio 25 dienos nutartis nelaikytina teismo precedentu tiek, kiek joje pateiktas šiuo Konstitucinio Teismo nutarimu prieštaraujančia Konstitucijai pripažintos Teismų įstatymo 47 straipsnio 2 dalies aiškinimas“.

Kreipimąsi į KT parengę Seimo nariai teigė, kad ribojimai atlikti kratą pas teisėjus turėtų būti vertinami kaip nepagrįsta privilegija, kuri trukdo tirti nusikaltimus.

Bylą dėl teisėjų imuniteto Konstitucinis Teismas nagrinėjo rašytinio proceso tvarka.

Teismų įstatymas dabar draudžia be Seimo ar prezidento leidimo įeiti į teisėjo gyvenamąsias ar tarnybines patalpas, daryti ten arba teisėjo automobilyje apžiūrą, kratą ar poėmį, taip pat atlikti teisėjo asmens apžiūrą ar kratą, jam priklausančių daiktų ir dokumentų apžiūrą ar poėmį.