„Paskutiniam pretendentui baigus prisistatymą stebėtojai buvo išprašyti iš salės, motyvuojant, kad komisija nori pasitarti. Mums kilo įtarimas, koks čia gali būti pasitarimas per balsų skaičiavimą. Nuostatuose tai nėra nurodyta. Mūsų profsąjungai kilo įtarimas ir parašėme raštą ministrui, kad atkreipkite dėmesį dėl skaidrumo vykdant šį konkursą. (...) Rezultatų neginčijame, pagrindinis klausimas yra, kad konkursas vyko neskaidriai. Skaičiuojant balsus stebėtojai turi dalyvauti, taip parašyta ir jų nuostatuose“, – žurnalistams pirmadienį teigė V. Seiliuvienė.

„Tikimės, kad atšauks konkursą ir bus vykdomas skaidrus konkursas“, – pažymėjo profsąjungos vadovė.

Viceministras: kaltinimai dėl neskaidrumo nustebino

Visgi, anot komisijai vadovavusio sveikatos viceministro Edgaro Diržiaus, profsąjungos atstovams kylančios abejonės dėl skaidrumo buvo netikėtos. Mat, kaip teigia E. Diržius, paskelbus rezultatus, jokių komentarų ar pastebėjimų dėl atrankos rengimo tvarkos iš profsąjungų atstovų nebuvo.

„Noriu patikslinti, kad tikrai nebuvo nuspręsta komisijai išeiti. (...) Paskelbus pertrauką, kaip ir kiekvienos pertraukos metu, buvo pasakyta, kad galima išeiti. Bet tokio reikalavimo tikrai nebuvo. Jei kažkas būtų norėję, galima buvo pasilikti visą laiką. (...) Su komisija esame tikri, kad viskas buvo atlikta skaidriai. Apmaudu, kad tas išėjimas sukėlė abejonių, bet jis tikrai nebuvo priverstinis“, – žurnalistams teigė viceministras.

„Tiesiog fiziologiškai po dviejų dienų, šeštą-septintą valandą pasidarėme pertrauką, turėjome gausybę visi pasirašę komentarų apie kiekvieną kandidatą ir juos reikėjo įvertinti. Vertinime dalyvavo visi stebėtojai, kita profesinė sąjunga“, – situaciją nupasakojo E. Diržius.

Viceministras pažymi esąs įsitikinęs, kad konkurso organizavimas vyko sklandžiai.

„Nustebino, iš tikrųjų, tas toks nuogąstavimas ar net kaltinimas, kad kažkas buvo neskaidraus. Esame įsitikinę, kad viskas vyko skaidriai. Mūsų teisininkai patikrino ir įvertino ar buvo nusižengta procedūroms, tai tų požymių nėra“, – sakė E. Diržius, atkreipdamas dėmesį, kad kita konkursą stebėjusi profesinė sąjunga pastabų dėl skaidrumo neturėjo.

„Kita profesinė sąjunga, pasitikslinome ir su jais, jie priekaištų neturi. Kai pabaigėme konkursą, (...) dar pasitikslinau, ar kažkas turi nusiskundimų ar pastabų, komentarų. Nieko tokio nebuvo ir tikrai nustebome, kai po kurio tai laiko atėjo kreipimasis su grasinimu, kad kreipsimės į žiniasklaidą arba nutraukite konkursą. Negalime dėl abejonių imti ir kiekvieną konkursą nutraukinėti“, – aiškino E. Diržius.

Visgi viceministro paaiškinimai V. Seiliuvienės neįtikino.

„Pertraukos yra būtinos, bet ne prieš balsų skaičiavimą. Skaičiuojant balsus ir pretendentai, ir stebėtojai turi dalyvauti. Labai negražu, kad viceministras taip negražiai meluoja“, – pridūrė GMP profesinės sąjungos pirmininkė.

SAM viceministro teigimu, šiuo metu yra įvykęs pirmasis etapas konkurse dėl VšĮ Greitosios medicinos pagalbos (GMP) tarnybos direktoriaus pareigų. Iš paraiškas pateikusių 20 kandidatų, sveikatos apsaugos ministrui speciali komisija atrinko 3 kandidatus. Savo sprendimą sveikatos apsaugos ministras Aurimas Pečkauskas turėtų paskelbti artimiausiu metu.

ELTA primena, kad iki rugpjūčio 21 d. GMP tarnybos generalinio direktoriaus pareigas ėjo Nerijus Mikelionis. Iš užimamo posto jis nusprendė pasitraukti po to, kai žiniasklaida pranešė apie tai, jog jis neva slaptai filmavo po moterų sijonais. Visgi pats GMP tarnybos vadovas situaciją vadino nesusipratimu.

GMP tarnybai šiuo metu laikinai vadovauja Ilona Kajokaitė.

„Jėzau Marija, ant kiek absurdiški kaltinimai. Kaip žinote, partijos auditus daro po kiekvienų rinkimų“, – Eltai sakė J. Pinskus.

„Už visko stovi Gražulis ir Kamblevičius. Jie buvę „tvarkiečiai“, nuo tų laikų jie dalyvavo visokiuose procesuose“, – tvirtino politikas.

J. Pinskaus teigimu, kalbėti apie inkriminuojamą lėšų švaistymą nėra jokio pagrindo.

„Aš prieš keturis metus, kai perėmiau partiją, partija turėjo 80 tūkst. skolos. Dabar, panaudojus dotaciją, nelieka jokių skolų. Labai gražiai ir tvarkingai panaudotos lėšos“, – teigė politikas. 

Todėl, anot jo, tai dirbtinai kuriamas skandalas, siekiant Lietuvos regionų partiją prijungti prie P. Gražulio vadovaujamos politinės jėgos.

„Dar prieš EP rinkimus gavau tokią informaciją, kad europarlamentaras Gražulis pasiūlė labai gerą atlyginimą V. Kamblevičiui ir kad jis imtų visą Lietuvos regionų partiją bei jos skyrius ir ateitų pas jį. Tokia informacija“, – sakė į Seimą nebepakliuvęs politikas.

„Jis puikiai žinodamas, kad nei Živilė (Pinskuvienė – ELTA), nei aš su Gražuliu nesijungs, tai... Tada reikia skurti kažkokią istoriją apie pinigų išvaistymą“, – samprotavo J. Pinskus.

Įsitinęs, kad iš partijos išmestas neteisėtai

Be to, tęsė jis, neskaidrus ir galimai neteisėtas yra tarybos sprendimas išmesti jį iš partijos, kuriai vadovavo.

„Šis klausimas galbūt buvo neteisėtai įtrauktas į darbotvarkę. Mes darbotvarkę tvirtiname valdyboje. Valdyboje to tikrai nebuvo. Vien pažeidimai, melas ir manipuliacija. Reikės dar pakovoti dėl garbės bei orumo“, – sakė J. Pinskus.

Kaip pirmadienį pranešė Lietuvos regionų partija, iš politinės organizacijos savo noru pasitraukė ir Širvintų rajono merė bei partijos vicepirmininkė Živilė Pinskuvienė. Ši detaliau situacijos komentuoti nenorėjo, tik pažymėjo, kad artimiausiu metu pateiks detalų pranešimą.

„Už poros valandos bus išplatintas pranešimas. Labai detalus, su konkrečiais atsakymais. Perskaitę – nustebsite. Ten yra daug detalių“, – Eltai sakė Ž. Pinskuvienė.

Kelia klausimą dėl V. Kamblevičiaus paskyrimo laikinai vadovauti partijai

Pirmadienį išplatintame pranešime J. Pinskus teigė, kad klausimų kyla ir dėl V. Kamblevičiaus paskyrimo laikinuoju pirmininku.

„Mano vertinimu, V. Kamblevičius partijos pirmininku pasiskelbė pažeisdamas įstatus, kurie numato, kad laikinuoju pirmininku iki suvažiavimo valdybos sprendimu skiriamas vienas iš pavaduotojų. Nėra numatyta procedūra, kad atsakingasis sekretorius galėtų būti nominuotas partijos pirmininku. Kitaip tariant, šeštadienį vykusio Tarybos posėdžio metu priimtas sprendimas yra neteisėtas ir jis nėra teisėtai partijos pirmininko pareigas einantis asmuo“, – tvirtino J. Pinskus.

Ž. Pinskuvienė: V. Kamblevičius mėgina užgrobti partiją

Savo ruožtu Širvintų rajono merė Ž. Pinskuvienė tokius laikinojo pirmininko pareiškimus vertina kaip partijos užgrobimą.

„Tai, ką šiuo metu V. Kamblevičius mėgina padaryti su Lietuvos regionų partija – yra užgrobimas. Kaip liaudis sako, užsiauginome gyvatę užantyje“, – pranešime spaudai teigė Ž. Pinskuvienė.

„Beje, per pastaruosius ketverius metus iš Regionų partijos sąskaitos į V. Kamblevičiaus asmeninę sąskaitą buvo pervesta virš 40 tūkst. eurų. Jis buvo išsireikalavęs, kad kiekvieną mėnesį jam būtų pervedama 1,5 tūkst. eurų už automobilio nuomą. Nors partija yra visuomeninė organizacija ir nei vienam valdybos nariui, skyriaus pirmininkui ar partijos pirmininkui už automobilio nuomą mokama nebuvo.  V. Kamblevičius melžė partiją, kiek galėjo. Pinigai, o ne partijos narių interesai jam visuomet buvo svarbiausia“, – akcentavo buvusi partijos vicepirmininkė.

Politikės nuomone, V. Kamblevičius visos rinkimų kampanijos metu rezgė intrigas ir bendrapartiečius nuteikinėjimo prieš J. Pinskų.

„Per visą šią Seimo rinkimų kampaniją akivaizdžiai matėsi, kaip V. Kamblevičius veikia už partijos pirmininko J. Pinskaus nugaros. Jis nuolat kurstė žmones, rezgė intrigas, trukdė sklandžiam ir efektyviam rinkimų štabo darbui. Tai jis yra didele dalimi ir yra atsakingas už prastą partijos rezultatą rinkimuose, nes visomis išgalėmis trukdė nuteikinėdamas žmones, jais manipuliuodamas ir kurstydamas. Esu tikra, kad jis labiausiai ir siekė, kad partija rinkimuose pasirodytų kuo blogiau, kad galėtų apkaltinti dėl nesėkmės J. Pinskų, pašalinti jį iš partijos ir gauti asmeninę naudą iš partijos pardavimo P. Gražuliui“, – dėstė Ž. Pinskuvienė.

„Kur tik V. Kamblevičius atsiduria, visur tik intrigos, griovimas, skaldymas. Jis veikdamas tokiais metodais sugriovė jau ne vieną partiją ir frakciją Seime. Nemažai su juo jau anksčiau susidūrusių žmonių J. Pinskui seniai sakė – vyk jį lauk, kuo greičiau ir kuo toliau, nes pamatysi - jis ims griauti ir Lietuvos regionų partiją“, – pridūrė ji.

Merė pabrėžė, kad artimiausiu metu partija gaus išsamią finansinę ataskaitą.

„Visi partijos nariai, taryba, valdyba, skyrių pirmininkai artimiausiu metu gaus detalią finansinę ataskaitą, kuri bus akivaizdus įrodymas, kad visos lėšos panaudotos skaidriai, efektyviai ir itin atsakingai ir tik rinkimų kampanijai, o V. Kamblevičius meluoja ir manipuliuoja siekdamas asmeninės naudos“, – kalbėjo Ž. Pinskuvienė.

V. Kamblevičius atmeta J. Pinskaus kaltinimus: čia yra kliedesiai

Savo ruožtu V. Kamblevičius J. Pinskaus išdėstytą teoriją vadina kliedesiais. Anot jo, partijų susijungimas nėra svarstomas.

„Kliedesiai, kliedesiai, čia yra kliedesiai. Čia eilinis Živilės ir Jono sugalvojimas, jie visada sugalvoja nebūtų dalykų“, – Eltai teigė V. Kamblevičius.

„Aš nieko nesiruošiu dabar daryti, kitą savaitę sukviesime valdybą ir mūsų pagrindinis tikslas dabar yra ieškoti naujo lyderio, kuris galėtų vadovauti partijai. Apie jokius susijungimus ar prisijungimus mes kol kas net negalvojame“, – sakė jis, pridurdamas, kad J. Pinskus prieš rinkimus apie galimą susijungimą pats kalbėjosi su P. Gražuliu.

V. Kamblevičius atmetė ir J. Pinskaus kaltinimus, kad šis neva neteisėtai išmestas iš partijos. Pasak laikinojo pirmininko, tokia galimybė numatyta Lietuvos regionų partijos įstatuose. Todėl, jo nuomone, J. Pinskui savo orumo apginti nebepavyks.

„Visi skyrių pirmininkai vienbalsiai pritarė jo pašalinimui, kalbėję pirmininkai buvo labai kritiški tiek Jono, tiek Živilės atžvilgiu. Man atrodo, tos savo reputacijos jis neapgins niekaip“, – pridūrė jis.

ELTA primena, kad daugiamandatėje apygardoje Lietuvos regionų partija per Seimo rinkimus neperlipo 5 proc. barjero – ji gavo tik 1,9 proc. rinkėjų balsų.

Sėkmė nenusišypsojo ir vienmandatėse apygardose. Tris į antrą turą patekusius partijos kandidatus įveikė socialdemokratai.

Po pralaimėtų rinkimų J. Pinskus atsistatydino iš partijos pirmininko pareigų. Šeštadienį politinei jėgai laikinai pirmininkauti pradėjo V. Kamblevičius. Pasikeitus partijos vadovybei, Lietuvos regionų partija inicijuoja auditą dėl buvusio pirmininko J. Pinskaus galimai neteisėto lėšų panaudojimo. Pasak laikinai pirmininkaujančio V. Kamblevičiaus, prieš pat paliekant lyderio postą, politikas vos per kelias dienas išleido bene 90 tūkst. eurų.

„Šiandien dar buvo galima išvengti gėdos nededant parašo ant sutarties, kuri Lietuvą grąžina dešimtmečiais atgal. Deja, bet savaitgalį girdėti signalai, kad taip gali nutikti ir sutartis nebus pasirašyta, nesirealizavo. Jėgų būti stipriais sprendimuose, kurie nedarytų gėdos Lietuvai, nerado nei partijų lyderiai, nei jų partijų nariai“, – asmeninėje feisbuko paskyroje rašė V. Čmilytė-Nielsen.

Politikės taip pat neįtikina ir koaliciją sudariusių partijų lyderių pažadai stengtis dėl Lietuvos ateities.

„Kai tiek kartų buvo sulaužyti pažadai, tai šiandien ištartos deklaracijos skamba labai tuščiai. Nėra jokio pagrindo tikėti tais pažadais“, – rašė parlamento vadovė.

ELTA primena, kad Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) pirmadienį pasirašė koalicinę sutartį su antisemitizmu kaltinamo R. Žemaitaičio vedama „Nemuno aušra“ ir Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“. Minėtų trijų politinių jėgų koalicija naujajame Seime užtikrins daugumą – 86 iš 141 mandato.

Pernai R. Žemaitaitis paskelbė antisemitinius, tautinę nesantaiką kurstančius įrašus socialiniame tinkle „Facebook“ bei visuomenės informavimo priemonėse – Seimo komisijos, svarsčiusios apkaltos klausimą, manymu, tokiais veiksmais politikas galimai sulaužė Seimo nario priesaiką, šiurkščiai pažeidė Konstituciją. Tai balandžio mėnesį konstatavo ir Konstitucinis Teismas.

Po teismo verdikto, parlamentas turėtų priimti sprendimus dėl R. Žemaitaičio Seimo nario mandato naikinimo – pašalinus jį iš Seimo apkaltos būdu, politikas negalėtų kandidatuoti į renkamas pareigas 10 metų. Visgi, R. Žemaitaitis teigė pats pasitrauksiąs iš Seimo.

Dėl šio antisemitizmo skandalo ilgą laiką buvo diskutuojama dėl į naująjį Seimą patekusios „Nemuno aušros“ galimybės po rinkimų būti valdančiojoje daugumoje.

Vis dėlto, toks Lietuvos socialdemokratų partijos sprendimas dėl valdančiosios koalicijos sulaukė ir tarptautinės kritikos. Kritiką ir savo poziciją dėl priimto sprendimo išreiškė Vokietijos, Lenkijos ir JAV politikai.

„Visi kolegos įkalbinėja rašyti pareiškimą. Kadangi nuskilo danties gabaliukas, tai tegul daro teisinę ekspertizę“, – Eltai teigė P. Gražulis.

„Man įdomu, kas tas žmogus. Žemaitaitis sako, kad tai ne jo žmogus. O jeigu išaiškės vardas ir pavardė, tai sužinosime, kas jis“, – pridūrė jis.

P. Gražulis pareiškimą policijoje žada parašyti dar pirmadienį.

Kaip skelbta anksčiau, sekmadienį Rietavo turguje vykusios agitacijos metu politikui buvo smogta į veidą. Pats P. Gražulis tikino, jog tą padarė „Nemuno aušros“ narys, tačiau šios politinės jėgos lyderis Remigijus Žemaitaitis ir Plungės-Rietavo vienmandatėje kandidatuojantis Tomas Domarkas bet kokias sąsajas neigė. Pasak jų, europarlamentarą užpuolė atsitiktinis, turguje apsilankęs, žmogus.

Tai, jog P. Gražuliui buvo trenkta Eltai patvirtino ir Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis. Visgi, jis patikino, jog policija nerenka duomenų, ar užpuolikas priklauso kuriai nors politinei jėgai.

Pareigūnai sako negavę P. Gražulio pareiškimo

Policija nepradėjo ikiteisminio tyrimo, europarlamentarui P. Gražuliui nepateikus pareiškimo dėl sekmadienio incidento, kurio metu jis teigia buvęs užpultas Rietavo turguje.

Kaip BNS informavo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vyriausioji specialistė Asta Kažukauskienė, ikiteisminis tyrimas dėl P. Gražulio sumušimo nepradėtas, nes policija negavo nukentėjusiojo pareiškimo.

„Andrius Kubilius yra ta kandidatūra, kuri objektyviai gali pretenduoti į bet kokį portfelį. Buvusio premjero padėtis leidžia sakyti, kad yra labai mažai gyvenimo sričių, kuriuose premjeras neturi turėti tam tikros kompetencijos, žinių ir gebėjimo spręsti su ta sritimi susijusius klausimus“, – antradienį žurnalistams Seime teigė I. Šimonytė.

„Kadangi tai yra diskusijos, kurios vyksta pasitikėjimo pagrindu, aš tokių diskusijų viešai nekomentuoju“, – akcentavo ji.

Premjerė pabrėžė, kad pokalbiuose su EK pirmininke Ursula von der Leyen buvo aptarti atsparumo, plėtros ir ekonomikos konkurencingumo portfeliai.

„Ir aptakiai, ir neaptakiai esame kalbėję. Esu ne kartą viešai įvardijusi, tai yra tos sritys, kurias pati komisijos pirmininkė yra įvardijusi kaip strategines sritis Europos Sąjungai (ES) ateities penkerių metų laikotarpiui: atsparumas, plėtra ir ekonomikos konkurencingumas“, – sakė I. Šimonytė.

Nors EK pirmininkė buvo išsakiusi lūkestį, jog šalys narės nominuotų po vieną vyro ir moters kandidatūrą, premjerė tikina, kad to padaryti neleidžia Lietuvoje galiojanti eurokomisarų skyrimo tvarka.

„Lietuvos procedūra yra nedėkinga tokio pobūdžio diskusijoms. Kai kandidatą nominuoja ministras pirmininkas, kas vyksta kitų valstybių narių atveju, tuomet komisijos pirmininkei galimos indikuoti kelios kandidatūros, kurias ji gali apsvarstyti, gali susitikti, bet visa tai vyksta pakankamai diskretiškai ir pakankamai korektiškai tam, kad žmogus, kuris nebus pasirinktas galiausiai, kad jo reputacija nenukentėtų“, – dėstė I. Šimonytė.

„Lietuvos procedūra yra labai vieša, nes ji įtraukia labai daug institucijų, yra labai formalūs žingsniai, yra Vyriausybė, yra Prezidentūra, yra Seimas. Tai netgi teisiškai nenumato nei vienas iš tų teisės aktų, kad būtų pateikti du kandidatai. Šiuo atveju buvo pasirinktas tas kandidatas, dėl kurio mes abu su prezidentu sutarėme“, – pridūrė ji.

ELTA primena, kad šalies vadovas pasirašė Vyriausybės pateiktą dekretą, kuriuo pritarė Andriaus Kubiliaus kandidatūrai į eurokomisarus. Antradienį šaukiamoje neeilinėje sesijoje Seimas turėtų apsispręsti dėl A. Kubiliaus kandidatūros į EK.

Eurokomisaro kandidatūrą teikia Vyriausybė, poziciją suderinus su prezidentu ir Seimu.

G. Landsbergis: A. Kubiliui realu gauti gynybos eurokomisaro portfelį

Ekspremjerui, europarlamentarui Andriui Kubiliui būtų realu gauti gynybos eurokomisaro portfelį, jeigu jo kandidatūra būtų teikiama į Europos Komisiją (EK), sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

„Aš manau, kad realu. Kiek žinau, Andrius Kubilius pats aktyviai derasi dėl tų pozicijų“, –  antradienį Seime žurnalistams sakė G. Landsbergis, paklaustas apie galimybę, jog Lietuvos atstovas naujoje EK būtų atsakingas už gynybos sritį.

„Iš tikrųjų manau, kad tai yra geriausia situacija, kai žmogus geba už save pakovoti. Kai daugiau nėra kam tą daryti, ir, na, aš tikrai optimistiškas“, – pridūrė jis.

G. Landsbergio teigimu, labiausiai Lietuvos interesus atitiktų su užsienio politika, gynyba susiję portfeliai.

Prezidento Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė antradienį Žinių radijui taip pat sakė, kad gynybos portfelis Europos Komisijoje Lietuvai būtų labai geras.

Minėtas atsakomybės sritis antradienį Seime nurodė ir pats A. Kubilius.

„Saugumo, gynybos Europos Rytų erdvės reikaluose mes kaip valstybė turime unikalios patirties ir šiuose reikaluose galime duoti daugiausia pridėtinės vertės stiprinant visos ES, o tuo pačiu ir mūsų pačių saugumą“, – tvirtino jis.

„Šiandien jau gavau komisijos išvadą ir dėl informatikos egzamino. Tikriausiai praeis 5 darbo dienos kol komisijos išvadų rezultatai atsispindės vaikų galutiniame rezultate“, – ketvirtadienį Vyriausybės valandos metu teigė M. Navickienė.

Kaip skelbta anksčiau, reaguojant į kritiką dėl tarpinių patikrinimų užduočių, ŠMSM ekspertų komisijai pavedė įvertinti dalyje jų pateiktus uždavinius.

Anot M, Navickienės, ministerija intensyviai ruošiasi ir likusiems trims tarpiniams patikrinimams.

„Ateinantiems patikrinimams ruošiamės intensyviai, susitikimai yra ne tik su NŠA, bet ir su mokyklų vadovų asociacijomis, susitiksiu su moksleiviais. Kitą savaitę planuojami dalykininkų atstovų susitikimai“, – kalbėjo ji.

Informatikos patikrinimo vertinimai didės

Kaip skelbiama ŠMSM pranešime spaudai, po ekspertų komisijos išvados, informatikos tarpinio patikrinimo vertinimai turėtų didėti.

„Informatikos tarpinio patikrinimo užduotis atitiko programą ir netgi buvo lengvesnė, nei reikalauja užduoties aprašas, tačiau kai kurie uždaviniai neturėjo būti įtraukti į patikrinimą, nes mokiniai tų temų mokysis vėliau. Taip pat pasitaikė neaiškių formuluočių užduočių atsakymų variantuose. Už nekorektiškai pateiktas užduotis mokiniams bus skiriama taškų, mokinių vertinimai nuo to nenukentės – atvirkščiai, jie padidės“, – skelbia ŠMSM.

ELTA primena, kad praėjusią savaitė premjerė Ingrida Šimonytė patenkino švietimo, mokslo ir sporto ministro Gintauto Jakšto prašymą atsistatydinti. Susitikusi su šalies vadovu Gitanu Nausėda Vyriausybės vadovė taip pat pateikė dekreto projektą, kuriame numatoma, jog laikinai Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM) vadovaus socialinės apsaugos ir darbo ministrė M. Navickienė.

Kovą prasidėjus tarpiniams patikrinimams, likusieji chemijos, inžinerinių technologijų ir istorijos žinių įvertinimai bus laikomi gegužę.

Dėl kelių tarpinių patikrinimų ministras buvo sudaręs ekspertines komisijas.

Šiais metais pradėti tarpiniai patikrinimai vykdomi nuo kovo 5 dienos iki balandžio 5 dienos, išskyrus chemijos ir istorijos atsiskaitymus, kurie vyks gegužės 6 ir 7 dienomis.

Tarpiniuose vienuoliktokų patikrinimuose šįmet dalyvaus daugiau nei 26 tūkst. moksleivių.

Tarpinio patikrinimo metu galima gauti iki 40 proc. galutinio egzamino vertinimo taškų, kurių užtenka tam, kad egzaminas būtų išlaikytas. Vienuoliktokai laikys po vieną dalyko tarpinį patikrinimą, išskyrus lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos, kurių bus po du.

 „Tai yra milžiniškas atgrasymo efektas, tai kelia mus į kitą saugumo lygį ir tai yra pavyzdys kitoms Rytų flango šalims, kad jos savo viduje irgi kurtų tokias gynybos ir atgrasymo architektūras“, – pirmadienį LRT radijui teigė L. Kasčiūnas.

Pasak jo, iki 2027 m. Vokietijos brigados dislokavimas Lietuvoje kartu su karių ir jų šeimų apgyvendinimu šaliai atsieis apie 800 mln. eurų.

„Bendra suma yra apie 800 mln. eurų per tuos kelis metus. Suma yra to verta. Tai yra gynybos, saugumo ir atgrasymo efektas, kurį mes įgysime Vokietijos brigadai persikėlus čia. Tai yra daroma palaipsniui, išsiskaido laike. Mes esame pajėgūs tą padaryti“, – kalbėjo ministras.

„Visi, ir kairė, ir dešinė, sutaria, kad Vokietijos brigados atvykimas yra prioritetas nacionaliniam saugumui, tad nesvarbu, kas bus valdžioje – šis projektas eis sklandžiai“, – pridūrė jis.

Anot L. Kasčiūno, brigados dislokavimo darbai vyksta pagal planą.

Berlynas 2022 m. vasarą įsipareigojo Lietuvoje dislokuoti brigados dydžio karinį vienetą – toks sutarimas numatytas Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo ir prezidento Gitano Nausėdos pasirašytame komunikate.

Po ilgą laiką trukusių diskusijų, praėjusių metų gruodį Lietuvos ir Vokietijos gynybos ministrai pasirašė brigados dislokavimo veiksmų planą. Berlynas į Lietuvą atsiųs 122-ąjį šarvuotąjį pėstininkų batalioną, šiuo metu dislokuotą Oberfichtacho mieste pietų Vokietijoje, ir 203-ąjį šarvuotąjį batalioną, esantį Augustdorfe vakarų Vokietijoje.

Šiuo metu Lietuvoje esanti priešakinių pajėgų kovinė grupė bus performuota į daugianacionalinį batalioną ir taps sudėtine brigados dalimi.

Iš viso į Lietuvą ketinama perkelti apie 5 tūkst. Vokietijos brigados karių ir civilių. Dalis jų atvyks su savo šeimomis.

Planuojama, kad iki 2026 m. į Lietuvą bus perkelta didžioji brigados dalis. Vokietijos gynybos ministro Boriso Pistoriuso teigimu, pilną operacinį pajėgumą brigada įgis 2027 m.