Prieš laukiančią dvikovą treneris Kazys Maksvytis teigė, kad vis dar nėra aiški traumuoto Tylerio Cavanaugh situacija.

Praėjusio sekmadienio rungtynėse prieš pat mačo startą skausmus pajutęs 28-erių amerikietis nežengė į aikštę, o trečiadienio susitikime su „Gargždais“ buvo oficialiai išimtas iš sudėties dėl poilsio.

„Turime neaiškumų dėl Cavanaugh, – teigė Maksvytis. – Tikriausiai tik ryt tiksliai pasakysime, ar jis žais. Čia gal daugiau pasakys mūsų gydytojai. Kažkiek žinau, bet nenorėčiau plėstis. Tegul tą pasako specialistai, kurie geriau apie tai išmano.“

Taip pat „Žalgirio“ treneris spaudos konferencijoje aptarė ir būsimą varžovą.

„Atvažiuoja atletiška komanda, kuri dėl traumų neturi keletos žaidėjų, – kalbėjo Maksvytis. – Bet pastaruoju metu jie rado savo ritmą ir žmones, su kuriais žaidžia. Tikrai nebus lengva. „Bayern“ fiziška komanda, galinti keistis ginamaisiais. Pastarosiose rungtynėse jie tą darė nuo pat pirmosios minutės. Turime parą pasiruošti, manau, kad tą ir padarysime.“

Rungtynių tarp „Žalgirio“ ir „Bayern“ pradžia – penktadienį 20 val.

– Iškritus Vladimirui Lučičiui ir Augustine'ui Rubitui, kas dabar yra tie pagrindiniai „Bayern“ žaidėjai?

– „Bayern“ visada, kaip ir šiais metais, turi atletiškus ir gerai vienas prieš vieną žaidžiančius žaidėjus. Manau, kad gynyboje jie nenukentėjo, nes turi ūgį ir dydį. Jų paliktą trečią ir ketvirtą poziciją kažkiek užėmė mums žinomas Nielsas Giffey. Ypatingai jis užėmė ketvirtą poziciją, kurioje jiems atsivėrė skylė. Puolime jie turi nemažai žaidėjų, kurie žaidžia vienas prieš vieną. Manau, kad tam skirsime gana nemažą dėmesį, kad galėtume sustabdyti juos tiek vienas prieš vieną, tiek komandinėmis pastangomis.

Iš žaidėjų yra sunku kažką išskirti ar paminėti. Tas pats Nickas Weileris-Babbas ar Othello Hunteris paskutinėmis sekundėmis meta tritaškius ir tą sėkmingai darė prieš Madrido „Real“. Kiekvienose rungtynėse pas juos gali nustebinti vis kitas žaidėjas.

– Prieš sezoną Cassiusui Winstonui buvo lipdoma lyderio etiketė. Kodėl jam nepavyksta sėkmingai žaisti Eurolygoje?

– Manau, kad jis – labiau atakuojančio stiliaus įžaidėjas. Reikėtų trenerio klausti, kodėl jam nepavyksta. Pagal mane jis yra labiau atakuojantis gynėjas įžaidėjo kūne. Turbūt jis vis dar turi prisitaikyti prie Europos krepšinio. Jis gali pataikyti nemažai taškų. Aišku, kažkiek Winstonas gali ir sukurti komandos draugams, bet jis pagrinde metikas.

– Kokią funkciją „Bayern“ komandoje atlieka priekinė linija?

– Jie turi gana skirtingus aukštaūgius. Abu gana gerai ginasi, bet Freddie Gillespie – gana mobilus ir primena mūsų Hayeso kopiją. Hunteris nustebino pastarosiose dvejose rungtynėse, kuriose pataikė 6 iš 11 tritaškių. Stebina, kad jis meta tritaškius 50 procentų tikslumu. Labai pasikeitė jo žaidimo stilius. Jei anksčiau jis išsimesdavo tik po vieną tritaškį, tai pastarosiose rungtynėse meta po 5-6 tolimus metimus. Matosi, kad „Bayern“ bando su juo išplėsti aikštę, ko jis nedarė visą karjerą.

– Ar Miunchene Giffey žaidžia kitaip nei Kaune?

– Man atrodo, kad jis žaidžia panašiai. Giffey įneša savo energiją, išplečia aikštelę savo tritaškiais, drasko gynybą įkirtimais ir puolime atkovotais kamuoliais. Ir gynyboje atlieka juodą darbą, kažką panašaus, ką pas mus darė.

– „Bayern“ treneris Andrea Trinchieri – vienas labiausiai charizmatiškų trenerių Eurolygoje. Kaip manote, ar dirbant tokiame lygyje charizma padeda?

– Nežinau, sunku komentuoti. Gerbiu kolegą kaip trenerį, tai geras treneris, kuris žaidžia įdomų krepšinį. Jis naudoja įdomius sprendimus tiek gynyboje, tiek puolime. Jis turi charizmą ir jo interviu – įdomūs. Galiu jį pakomentuoti tik iš geros pusės.

– Didžioji dalis jų rungtynių baigiasi kelių taškų skirtumu į vieną arba į kitą pusę. Ar galima sakyti, kad „Bayern“ yra niekada nepasiduodanti komanda?

– Taip, kaip ir minėjau, jie turi gerai vienas prieš vieną žaidžiančių žaidėjų ir treneris įneša energijos į rungtynes. Su tuo pačiu Madrido „Real“ jie pralaimėjo tik rungtynių pabaigoje, nors didžiąją mačo dalį kontroliavo. Pastarąsias rungtynes su „Valencia“ užtikrintai laimėjo. Manau, kad jie jau surado savo žaidimą be tų kelių lyderių.

– Kokia yra jūsų komandos žaidėjų sveikata?

– Turime neaiškumų dėl Cavanaugh. Tikriausiai tik ryt tiksliai pasakysime, ar jis žais. Tuo metu kiti žaidėjai ruošiasi rungtynėms.

– Kokia trauma kamuoja Cavanaugh?

– Čia gal daugiau pasakys mūsų gydytojai. Kažkiek žinau, bet nenorėčiau plėstis. Tegul tą pasako specialistai, kurie geriau apie tai išmano.

– Tapo oficialu, kad finalo ketvertas Kaune. Kaip pats sureagavote į šią žinią?

– Džiaugiuosi už Kauną, už areną, už Lietuvą. Smagu, kad toks renginys atvyksta į Kauną.

– Ar finalo ketvertas Kaune jūsų auklėtiniams papildomo spaudimo nepridės?

– Nemanau, mes iš viršaus nesulaukėme papildomo spaudimo. Mes turime trumpesnius terminus – norime laimėti kiekvienas rungtynes. Visų pirma, norime įgyvendinti pirmą planą – patekti į atkrintamąsias. Apie ketvertą dar toli kalbėti.

Treneris teigė, kad pirminis planas buvo išleisti Tylerį Cavanaugh į starto penketą, tačiau amerikietis paskutinę minutę paaiškino, kad jaučia skausmus.

Vis tik ir be amerikiečio žalgiriečiai 85:77 nugalėjo Panevėžio komandą.

Po ligos į aikštę sugrįžęs Kalnietis per 10 minučių surinko rezultatyvų perdavimą ir -3 naudingumo balus. Tuo metu Brazdeikis per 15 minučių pridėjo 8 taškus (1/1 dvit., 2/4 trit.), 4 atkovotus kamuolius, 2 rezultatyvius perdavimus, 3 klaidas bei 5 naudingumo balus.

„Dvi skirtingos rungtynių pusės. Reikia paminėti antrąjį kėlinį, kurį sužaidėme labai blogai, – apie 8:25 pralaimėtą ketvirtį kalbėjo Maksvytis. – Po pirmosios pusės metėme tik dvi baudas ir atkovojome tik keturis kamuolius puolime. Prieš rungtynes sužinojome, kad varžovai neteko dviejų žaidėjų, galinčių žaisti su kamuoliu. Nesilaikėme arba blogai laikėmės savo plano, bet antroje rungtynių pusėje viskas pasikeitė. Neblogai spaudėme ir varžovai pradėjo daryti klaidas. Čia buvo esminis lūžis. Labai gerai šiandien gynėjai rado Lauryną Birutį, kuris kaip įžaidėjas skirstė kamuolius. Tai irgi pakeitė rungtynes.“

– Dovydas Giedraitis ir Tyleris Cavanaugh šiandien nerungtyniavo. Kokia jų situacija?

– Giedraitis buvo pasiruošęs žaisti, bet vis dar turi nedidelius negalavimus. Žinodami jo ligos istoriją nusprendėme jį pataupyti artėjančioms rungtynėms. Cavanaugh prieš rungtynes apšilinėjo su komanda ir buvau nusprendęs jį išleisti į starto penketą, bet jis pajuto skausmus, todėl neišleidome. Tikiuosi, kad nieko baisaus jam neatsitiko. Prieš pat skelbiant starto penketą jis nusiėmė, todėl likome su vienuolika žaidėjų.

– Mantas Kalnietis mačą pradėjo starto penkete. Kaip vertinate jo pasirodymą?

– Visų pirma, norėjome nuimti minutes nuo pagrindinių žaidėjų. Antra, šiose rungtynėse norėjome įvestį tiek Mantą, tiek Igną Brazdeikį, kurie sirgo. Ignas gana stipriai sirgo ir tai matėsi turbūt vizualiai. Matėsi ir tai, kad nebuvo šiandien šviežias. Tiek Mantas, Tiek Ignas turėjo pakeisti pagrindinius žaidėjus ir patys įsivažiuoti.

– Kiek sunku Brazdeikiui po tos pertraukos?

– Sunku jam buvo įsivažiuoti. Kai jis įmetė kelis tritaškius, tada atsirišo rankos. Bet matosi, kad išėjęs iš formos ir dar negrįžęs.

Treneris Kazys Maksvytis pats sunkiai galėjo patikėti tuo, ką matė antroje rungtynių pusėje.

„Sveikinu „Žalgirio“ fanus su pergale, jie sukūrė dar vieną įspūdingą atmosferą, – po pergalės kalbėjo Maksvytis. – Rungtynės buvo visiškai skirtingos pirmoje ir antroje pusėje. Jūs patys matėte viską. Nors kovojome dėl pergalės, tačiau turėjo problemų abejose aikštės pusėse. Ketvirtasis kėlinys viską pakeitė. Jei turi didelį norą ir įdedi daug pastangų, tai kartais įkrenta net ir sudėtingi metimai. Džiaugiuosi šia pergale.“

Žalgiris 88:81 įveikė Berlyno ekipą.

– Treneri, kas pasikeitė po ilgosios pertraukos?

– Prašėme komandos, kad kovotų protingai. Iškart negrįžome į rungtynes, bet buvo gerų ženklų trečiajame kėlinyje, nes geriau gynėmės ir brandžiau žaidėme. Laikėmės rungtynėse iki pat pabaigos. Kai kovoji ir stengiesi, tai ir įkrenta ir sunkūs metimai. Tokį sugrįžimą per karjerą labai retai pamatau.

– Kalbant iš taktikos pusės, kad labiausiai nepasiteisino pirmoje rungtynių pusėje?

– Dažniausiai nepavyko tai, ką akcentavome. Tai varžovų greitas puolimas, situacijos be kamuolio, gynyba vienas prieš vieną, kai varžovas veržiasi į stipriąją pusę. Geriausias jų metikas meta tritaškį, o mes einame per apačią. Po rungtynių komandai pasakiau, kad tokia pradžia mums kitą kartą gali kainuoti pergalę. O antroje pusėje buvo viskas kitaip.

– Matėme nemažai jūsų emocijų. Ką tokiais atvejais bandote padaryti?

– Bandžiau įlįsti į žaidėjų vidų ir sukelti jų emocijas. Kas blogiausia, kad tai pavyko. Turbūt, kad reikės tai kartoti ir dažniau. Bus gaila savo emocijų, bet tegul tik tai padeda komandai. Sureagavo komanda ir žaidėjai, kuriems davėme daugiausiai pastabų. Jie gerai sužaidė antroje rungtynių pusėje.

– Turbūt vienas iš jų buvo Keenanas Evansas. Kiek jo pasikeitimas prisidėjo prie to, kad komanda perlaužė rungtynes?

– Prisidėjo nemažai, nes pirmuose trijuose kėliniuose jis neatrodė labai gerai. Tas pats Lukas Lekavičius atrodė geriau. Gyviau atrodė komanda su Luku. Tą ir bandėme naudoti, bet vėliau jis įsižaidė. Kartais tos situacijos buvo ne iš komandos derinio, o iš jo individualaus meistriškumo. Jis pajautė žaidimą ir tuomet užsikūrė ir kiti.

– Paskutiniame kėlinyje „Žalgiris“ pataikė 8 iš 10 tritaškių. Koks jausmas buvo iš šalies stebėti tokią užsikūrusią komandą?

– Jausmas – nerealus, nes ir arenoje susirinkę fanai po dviejų kėlinių vis tiek tikėjo mumis. Girdėjosi replikos, kad kovokime iki galo. Eilinį kartą fanai mums labai padėjo. Gal ir nežaidėme pačio kokybiškiausio krepšinio, bet fanams demonstravome labai malonų krepšinį. Tikiuosi, kad dar daugiau jų prisitrauksime.

– Kodėl žaidėjai dar gynyboje nesupranta, kada reikia eiti į pagalbą? Vienoje iš tokių situacijų buvo Ignas Brazdeikis.

– Buvo nurodymas, kai Christas Koumadje žaidžia, tai eiti į didesnę pagalbą. Jaunas žaidėjas susimaišė ir nuėjo į pagalbą prieš Sikmą, kuris yra geriausiai perdavimus atliekantis krepšininkas. Vėliau apsiramino ir pripažino, kad padarė klaidą, bet tų klaidų buvo daug. Visi kėlėme rankas lyg sveikindamiesi su kaimynu. Bet dėl to niekas nesikeitė. Antroje rungtynių pusėje šiek tiek kiečiau gynėmės ir ALBA nebežaidė tokiu tempu, kokiu pradėjo rungtynes.

– Panaikinote 20 taškų, o tai yra didžiausias „Žalgirio“ visų laikų sugrįžimas. Ką galite pasakyti apie tai?

– Pripažinkime, kad atrodėme labai blogai. Visai nežaidėme savo krepšinio. Kai buvo 20 taškų deficitas, matėsi, kad rezervas yra didžiulis. Mes patys save įstūmėme į tokią situaciją. Aišku, ALBA komandai irgi reikia atiduoti duoklę, nes jie žaidė nestandartinį krepšinį su geru tempu, pagal kurį nespėjome pirmoje pusėje. Jausmas puikus, kai dalinamos kamuoliu ir pataikėme metimus. Jeigu net tie metimai iš individualių pastangų. Pavyzdžiui, Edgaro Ulanovo metimas su pražanga ar Evanso metimas, kai nesigavo derinys. Jausmas nuostabus – sėdėjau ir gėrėjausi.

– Laurynas Birutis tikriausiai dėl tokių rungtynių ir buvo paimtas į komandą, kai reikia žaisti prieš aukštus žaidėjus. Kaip jam pavyko pasirodyti prieš ALBA milžiną?

– Manau, kad Laurynui turėčiau duoti daugiau šansų. Jis neatrodė blogai ir atkarpų per daug nepralaimėjo. Kai mums nepasisekė rungtynių pradžia ir reikėjo mažinti skirtumą, tai jo minutės sumažėjo. Jis sužaidė nei gerai, nei blogai, bet galėjau jam duoti daugiau šansų.

– Karolis Lukošiūnas šiandien žaidė daugiau nei įprastai. Tuo metu Tomas Dimša – mažiau. Ar tai taktinis sprendimas?

– Jeigu gerai pamenu, tai Karolis turi prieš ALBA rekordą. ALBA šiek tiek prasčiau ginasi be kamuolio situacijose, kuriose Karolis yra stiprus. Vienas iš mūsų asistentų pasiūlytų planų buvo labiau naudoti Karolį ir jis padėjo.

– Kol kas visos trys pergalės iškovotos namuose, ko reikėtų, kad laimėtumėte išvykoje?

– Trūksta nedaug, turime lygiai taip pat išlikti rungtynėse iki pat pabaigos ir laimėti rungtynių pabaigą. Tikiuosi, kad namuose žaisime taip pat, o išvykoje sužaisime geras rungtynes ir laimėsime.

– Ar galime teigti, kad „Žalgiris“ rungtynių pabaiga laimėjo dėl emocijų, o ne taktikos?

– Visaip galima vadinti, laimėjome emocijų ar puolimo dėka. Nors ir gynyba nebuvo prasta. Manau, kad kartais komandai reikia nemaišyti, kai tos emocijos yra geros. Turėjau minčių atlikti keitimus, bet jų teko atsisakyti ir leisti pačiai komandai išsikapstyti.

– Kai buvote jau beveik atitrūkę, ALBA vėl padarė spurtą. Ką tuo metu kalbėjote minutės pertraukėlės metu?

– Ten buvo jau mažai laiko, todėl tik reikėjo protingai išsimesti kamuolį. Reikėjo, kad kamuolys atsidurtų gerose rankose ir būtume pasiruošę prieš dvigubinimą. Reikėjo apsiraminti ir nepadaryti klaidų.

– Sekmadienį rungtynės su „Rytu“. Kaip dabar pavyks pakeisti tą koncentraciją į LKL?

– Turime nedaug laiko, jau anksčiau minėjau, kad turime mažiau nei dvi paras. Pirmas dalykas yra atsistatyti emociškai, o po to ir fiziškai. Žiūrint į protokolą, yra žaidėjų, kurie sužaidė 25 ar 27 minutes. Tačiau komandos amžiaus vidurkis gana mažas, todėl tikiuosi, kad pavyks atsistatyti ir sužaisti geras sekmadienio rungtynes.

– Ar jums teko žaisti įspūdingesnėje atmosferoje nei šiandien?

– Turbūt, kad tai viena iš įspūdingiausių atmosferų, kokių esu turėjęs. Aišku, buvo jaunimo čempionatai ir finalai, bet tiesiog tikiuosi, kad tai pasidarys gera rutina Kaune.

ALBA Senojo žemyno turnyre startavo trimis pergalėmis paeiliui ir privertė aikčioti ne vieną Eurolygos sirgalių. Tačiau po penkių turų spėjo ir dukart pralaimėti.

Prieš laukiančią dvikovą treneris Kazys Maksvytis apžvelgė būsimą priešininką.

„Laukia nestandartinį krepšinį žaidžiantis varžovas, – teigė Maksvytis. – Daug kamuolio judėjimo, daug užtvarų be kamuolio. Taip pat daug situacijų, kuriose žaidėjas skaito žaidimą ir reaguoja. Turime ateiti gerai susikoncentravę. Blogiausia būna, jei ALBA įvelia į savo žaidimą, kuriame jie jaučiasi gerai, o varžovas – nelabai.

Turėsime išmušti juos iš tų situacijų, būti gerai susikoncentravę, skaityti situacijas gynyboje. Manau, kad būtent gynyboje turėsime nuveikti gana nemažą darbą.“

Rungtynių tarp „Žalgirio“ ir ALBA komandų pradžia – penktadienį 20 val.

– ALBA sezoną pradėjo trimis pergalėmis, nors ir nežaidė pilnos sudėties. Kas buvo tie pagrindiniai dalykai, kurie padėjo jiems laimėti?

– Teko vasarą bendrauti su jų trenerių, todėl reiktų paminėti ir tai, kad ALBA išlaikė tęstinumą. Nuo praeito sezono pakeitė tik vieną žaidėją. Manau, kad vienas iš raktų yra tai, kad komanda susižaidusi – tas pats treneris ir žaidėjai. Praeitų metų įdirbis nemažai prisidėjo prie šio sezono pradžios. Tai turbūt ir nulemia jų neįprastą krepšinį.

– Akivaizdu, kad didelį žingsnį yra žengęs Christas Koumadje. Kuo šis 223 cm ūgio žaidėjas yra panašus į Moustaphą Fallą, su kuriuo jau teko susidurti?

– Jis – panašus savo dydžiu, dabar yra madinga turėti tokį krepšininką beveik kiekvienoje komandoje. ALBA treneris taiko skirtingas gynybos sistemas, kai yra mobilesnis aukštaūgis. Kai žaidžia Koumadje, tai jis stovi žemiau aikštėje. Vienas iš būdų, kaip jį galima atakuoti, tai du prieš du situacijos. Ypač jeigu veiksmas vyksta prie perimetro, o po krepšiu jis tvarkosi gerai. Jis – geras metimų blokuotojas ir pagrindinis jo privalumas yra gynyba. Puolime jis nėra elitinis žaidėjas po krepšiu, todėl gal tuo ir skiriasi nuo Fallo. Manau, kad Fallas geriau žaidžia po krepšiu. Be abejo, jeigu Koumadje gauna kamuolį po krepšiu, tai užsibaigia apie 82 proc. taiklumu. Tai yra geri skaičiai, ypač kai turi taip gerai perdavimus skirstančius komandos draugus.

Reikėtų išskirti ir Luke'ą Sikmą, kuris praeitose rungtynėse atidavė 9 rezultatyvius perdavimus. Žaidžiant sunkiojo krašto pozicijoje jo vidurkis siekia 6,4 rezultatyvaus perdavimo. Daug žaidimo sukasi aplink jį. Jis daro daug rezultatyvių perdavimų ir klaidų, bet Sikma yra variklis ir emocinis lyderis tiek aikštelėje, tiek už jos ribų.

– Dar vieną didelį žingsnį žengė Louisas Olinde. Kur šio žaidėjo stiprybės ir ką jis patobulino tarpsezonyje?

– Pirmiausia išskirčiau jo fizines savybes, nes jis gali žaisti per kelias pozicijas – lengvojo ir sunkiojo krašto. Turi ilgas galūnes, atkovoja daugiausiai kamuolių puolime komandoje. Be abejo, dar pagerino veiksmus be kamuolio ir tritaškių pataikymą. Jis gal ir nėra elitinis metikas, bet tikrai perspektyvus žaidėjas, su gerais duomenimis.

– Praėjusiame sezone tuometinis treneris Jure Zdovcas pasakė skambią frazę: „Šiuo metu ALBA mums yra per daug moderni komanda“. Ar šį sezoną „Žalgiris“ pakankamai modernus, jog galėtų žaisti su ALBA?

– Tikiuosi, kad taip. Komandos yra labiausiai įpratusios gintis vienas prieš vieną arba du prieš du situacijose. Tuo metu ALBA nesukuria tokių progų varžovams ir gerai judina kamuolį. Jie varžovų gynėjus pastato į nepatogias situacijas. Jeigu komandos būna tam nepasiruošusios, tai ALBA jas nubaudžia. Tikiuosi, kad mūsų nenubaus.

– Antrą kartą paeiliui iššluoti visi bilietai. Ar jūsų nestebina, kad sirgaliai taip greitai patikėjo komanda?

– Labai malonus faktas, kad sirgaliai taip palaiko „Žalgirį“. Tikrai nenoriu sumenkinti jų vaidmens pirmose dvejose pergalingose rungtynėse. Jie sukūrė ypatingą atmosferą ir užkūrė areną, kai pergales iškovojome vos vienu ar keliais metimais. Labai dėkoju sirgaliams. Jeigu jie ateis ir užpildys areną, tai mes stengsimės jų nenuvilti.

– Kokio šiuo metu Dovydo Giedraičio situacija?

– Dovydas jau visavertiškai įsijungė į komandos treniruotes ir atlieka visus pratimus. Dabar tik išlieka klausimas, kada jis įeis į fizinę formą, kada bus 100 proc. pasiruošęs, kada atstatys savo kvėpavimą ir bus pasiruošęs žaisti penki prieš penkis. Dėl artimiausių rungtynių dar labai abejoju, ar jis bus geriausios savo formos. Bet gera žinia yra ta, kad jis yra sveikas ir visavertiškai dirba.

– Ar per Eurolygos rungtynes atsižvelgsite į tai, kad sekmadienį susitiksite su Vilniaus „Rytu“?

– Nesuprantu, kodėl toks yra tvarkaraštis, nes tiek mes, tiek „Rytas“ turės vėliau daug laisvų dienų. Mūsų komandai yra sudėtingesnės sąlygos, bet čia nėra kažkoks pasiteisinimas. Tačiau norėtųsi lygesnių sąlygų prieš rungtynes. Jei atvirai, nežiūrėjome į tai. Dabar dedame visas pastangas, kad laimėtume penktadienį.

– Į ALBA sudėtį sugrįžo traumas išsigydę Jaleenas Smithas ir Johannesas Thiemannas. Ką šie krepšininkai prideda varžovų komandai?

– Šie žaidėjai tikrai sustiprina ALBA. Abu turėjo gana neblogas vasaras ir yra komandos senbuviai. Mums nelabai gerai, kad jie sugrįžo, bet varžovai daugiau penkių žaidėjų į aikštę neišleis.

Thiemannas buvo Vokietijos lygos MVP, tai viską apie jį pasako. Jis – universalus žaidėjas ir kovotojas, kuris žaidžia per dvi pozicijas. Smithas turėjo neblogą vasarą su Kroatijos rinktine. Jis – šiek tiek daugiau puolimo žaidėjas. Manau, kad jie abu labai sustiprins ALBA.

– Tyleris Cavanaugh žais prieš savo buvusią komandą, prieš kurią jam praėjusiame sezone visai neblogai sekėsi – 17,5 taško per dvejas rungtynes. Kiek svarbus bus Cavanaugh faktorius artėjančiame mače?

– Jo faktorius bus svarbus kaip ir kiekvieno kito žaidėjo. Mes vis dar turime patobulinti gynybą, daryti mažiau klaidų. Tikiuosi, kad Tyleris žaisdamas prieš buvusią komandą norės įrodyti, kad yra geras žaidėjas.

– Kokie didžiausi „Žalgirio“ pranašumai artėjančiame mače?

– Namų arena ir sirgaliai. Be to, tikiuosi, kad pagerinsime savo gynyba tiek, kad galėtume laimėti.

Lietuviai užtikrintai susitvarkė su Suomija (76:61), tačiau Lietuvos rinktinės treneriui artėja svarbiausių sprendimų metas, kai reikės atkabinti krepšininkus ir paskelbti galutinį dvyliktuką.

„Po rungtynių su Suomija kažkiek sutrumpinsime savo kandidatų sąrašą. Treniruotėse norime turėti bent 14-15 žaidėjų. Pirmieji atsisveikinimai bus rytoj“, – po pergalės atskleidė Maksvytis, šiuo metu turintis 16 krepšininkų.

„Iškovojome pergalę, energijos treniruotėse buvo daugiau. Gal kažkiek nukentėjo kokybė, nes įsivedėme naujus žmones ir derinius, – spaudos konferencijoje kalbėjo Maksvytis. – Esu patenkintas antra rungtynių puse, kai geriau sureagavome į varžovų perėjimus iš gynybos į puolimą ir akcentavome jų tritaškius. Nedideli priekaištai komandai, kad neužbaigėme rungtynių iki galo. Atsipalaidavome ir pralaimėjome paskutinį kėlinį. Bendrai esu patenkintas, nes pagerinome žaidimo kokybę antroje pusėje. Manau, kad šios rungtynės mums bus į naudą.“

Maksvyčio sprendimu šiame mače lietuvių gretose nerungtyniavo Kristupas Žemaitis, Laurynas Birutis ir Gytis Masiulis, o Mindaugą Kuzminską vis dar kamuoja trauma.

– Kaip vertinate NBA bokštų Jono Valančiūno ir Domanto Sabonio pasirodymą?

– Gynyboje reikėjo reaguoti, nes varžovai išleido metantį aukštaūgį. Jeigu atvirai, nebuvome pasiruošę gintis prieš tritaškius metančius penktus numerius. Labai gerai, kad šiandien pasitreniravome, nes tokios rinktinės kaip Slovėnija irgi turės tokius žmones. Puolime irgi mokinome juos kažkiek vienas kitam padėti. Kaip matėme, dvigubino tiek Joną, tiek Domantą. Jie bandė vienas kitą atrasti, taip pat ir komandos draugus. Šiek tiek pasikeitė žaidimo stilius, reikėjo įmesti daugiau kamuolį po krepšiu. Galbūt mažiau įkirtimų, kai jie kartu aikštėje, nes užima daugiau vietos. Bet pirmas tas debiutas – neblogas, o toliau tik gerės.

– Kaip Valančiūnai ir Saboniui sekėsi reaguoti į dvigubinimus?

– Keičiasi mūsų taktinis išsidėstymas. Buvo keturi ant tritaškio, o vienas po krepšiu. Dabar būna du po krepšiu, todėl ir komanda turi reaguoti. Mes tikėjomės, kad suomiai atakuos tritaškiais ir dvigubins mus apačioje. Ne viską išpildėme, bet mintį suprato. Kitose rungtynėse pridėsime kokybės. Kaip Domas sakė, buvo ir klaidų, bet jie sureagavo neblogai.

– Startinis penketas atrodo galingas: Valančiūnas, Sabonis, Brazdeikis, Grigonis ir Jokubaitis. Kokio tai lygio jėga?

– Kas liečia fiziškumą, tai labai geras penketas. Dar turime klausimų, kaip kontroliuoti rungtynes. Ar labiau prie Domo ir Jono išleisti metančius žaidėjus, kurie išplėstų aikštelę, ar išlaikyti tą balansą bei fiziškumą. Draugiškos rungtynės tam ir reikalingos. Manau, kad penketas – geras. Matome pagal protokolą, kad pirmąjį ir trečiąjį kėlinius ir laimėjome. Tuo metu ir daugiausiai žaidė startinis penketas.

– Kiek trukdo, kad varžovai žaidė ne pagrindinės sudėties?

– Žinote, norisi pažiūrėti bendrame kontekste suomių žaidimo lygį. Jiems neblogai sekėsi. Norėtųsi stiprių rungtynių pasiruošimo etape. Gerai, kad jie šiandien žaidė netradiciniu penketu, kadangi ir mes buvome priversti reaguoti. Tai mažinti penketą, tai keisti gynybos sistemą. Mums buvo neparanku, kai jie žaidė su mobiliais aukštaūgiais. Kita vertus, gerai, kad galime dabar pasiruošti. Varžovų norisi vis stipresnių ir stipresnių, kad galėtume įsivertinti savo lygį ir praeiti sunkius momentus.

– Kalbėjote anksčiau apie traumuoto Mindaugo Kuzminsko situaciją. Kiek ji dabar keičiasi?

– Tiek Mindaugas, tiek mes visi perdegėme. Mindaugas vakar mėgino grįžti į treniruotes nesilaikydamas protokolo. Keletą dienų anksčiau. Vėl šiek tiek pajuto kojoje spazmą. Jo noras didelis, bet kol kas Mindaugas negali. Tikiuosi, kad greitai išsikapstys. Dabar esame pasiruošę laukti, kol jis visiškai išsigydys.

– Ar yra nerimo, kad Mindaugas nebespės įšokti į pasiruošimo traukinį?

– Nerimo nėra, bet nebenorime daryti tokių klaidų, nes dar reikia ir išgyti bei įgyti formą, kadangi ilga pauzė be krepšinio. Lauksime, kol išgis. Tikrai duosime šansą, nes yra universalus žaidėjas – gali žaisti per kelias pozicijas.

– Kokį įspūdį paliko Martynas Echodas?

– Echodas kol kas žaidžia neblogai, duoda energijos, kovoja dėl kamuolių. Gal kartais iš tos energijos ir kvailai prasižengia, bet jis yra kitoks. Su juo galime naudoti tokią pačią gynybą – keitimąsi ginamaisiais. Kažkiek esame mobilesni. Kol kas jis visai neblogai įsipaišo.

– Matėme, kai Tomas Dimša žaidė įžaidėjo pozicijoje. Ar įsivaizduojate jį žaidžiantį šioje pozicijoje?

– Jūs tikriausiai ir patys įsivaizduojate, kad mes į čempionatą turime vežtis tris įžaidėjus arba du tikrus įžaidėją ir bent vieną žaidėją, kuris gali žaisti per dvi pozicijas. Tokia ir buvo idėja pabandyti. Tuo labiau, kad tuo metu keitėmės ginamaisiais. Gerai spaudė kamuolį, gerai gynėsi. Su jo išėjimu galima sieti varžovų tritaškių pristabdymą. Įspūdį palieka neblogą. Aišku, jis yra labiau antras, bet laikinai gali pažaisti pirmoje pozicijoje. Puolime gal nepasižymėjo, bet gynyboje tikriausiai matėte jo darbą.

– Ar pirmame kėlinyje ir žaidė pagrindinis rinktinės dešimtukas, kai aikštėje nebuvo Dimšos ir Tarolio?

– Pasirengimo pradžia, tad dar sunku daryti išvadas. Būna, kad po vienerių rungtynių vienas atrodo geriau, po kitų – kitas, bet tendencijos išlieka. Tačiau šansą gaus ir Masiulis, ir Žemaitis. Ribojome šiandien Jono minutes, nes pirmosios rungtynės. Rytoj laukia kitos rungtynės. Kol kas daugiau kreipiame dėmesį į dešimtuką ir maždaug jis toks ir yra.

– Kaip Eigirdas Žukauskas yra įsipaišęs į komandą ir koks jo vaidmuo?

– Šiandien atrodė neblogai. Iš tų neužtikrintų žaidėjų jis vienas iš stabiliausių. Ir praeitose rungtynėse sužaidė neblogai. Teko jį treniruoti, tai jis gali žaisti per porą pozicijų. Gal net per trečioje pozicijoje jaučiasi šiek tiek geriau, bet rinktinėje naudosime ir ketvirtoje pozicijoje, jeigu reikės.

– Kaip keisis dvyliktukas rytojaus rungtynėse?

– Pasikeitimų bus, bet dar tiksliai negaliu pasakyti. Turbūt nieko naujo. Devyni žmonės liks tie patys, o trys pasikeis.

– Kada turėsite naujienų dėl sąrašo trumpinimo?

– Po rungtynių su Suomija kažkiek sutrumpinsime savo kandidatų sąrašą. Treniruotėse norime turėti bent 14-15 žaidėjų. Pirmieji atsisveikinimai bus rytoj.

– Ar Suomija rytoj žais su ta pačia sudėtimi?

– Jie panašią taktiką naudoja kaip ir estai. Pirmosiose rungtynėse šiek tiek lengviau, o į antrą mačą metė jau visus pagrindinius. Manau, kad ir suomiai tą patį darys. Bent du nauji žaidėjai bus.

Žygimantas Skučas ir Simas Jarumbauskas sekmadienio susitikime patyrė traumas, tad negalėjo tęsti rungtynių.

„Susitraumavo du žaidėjai, todėl rungtynių pabaiga buvo ne tokia, kokią kiekvienas treneris norėtų matyti, – po mačo traumų situaciją komentavo Šernius. – Tikiuosi, kad iki kitų rungtynių jie atsigaus.“

S. Jarumbauskas per 7 minutes spėjo pelnyti 2 taškus, o Skučas sužaidė 25 minutes ir surinko 6 taškus, 5 atkovotus kamuolius ir 2 rezultatyvius perdavimus.

„Šiandien „Žalgirio“ veidas buvo toks, koks turėtų būti Eurolygoje, – pridūrė jis. – Mums tai nepadėjo, nes nuo pat pirmų minučių jie buvo pikti. Gynyboje mums buvo tikrai sunku, nes uždusome. Manau, kad tai gera pamoka, kaip reikia pradėti rungtynes ir pajusti, kas yra Eurolygos gynybos sprendimai. Antroje pusėje atsitiesėme ir galėjome tą pabaigą padaryti labiau intriguojančią, bet vėl nesusikalbėjimas tarp žaidėjų.“

– Treneri, kaip Randy Culpepperiui sekasi įsilieti į komandą?

– Dar komanda turi prie jo prisitaikyti, kai jis žaidžia gynyboje. Jam nelengva nulaikyti „Žalgirio“ aukštesnius ir tvirtesnius žaidėjus. Mūsų rotacija nėra didelė, todėl turime prie to prisitaikyti. Turime ginklą, kuris esant reikalui, gali nulemti pergalę arba pralaimėjimą.

– Ar ieškoma komandoje papildymo?

– Taip, ieškome.

– Sakėte, kad blogai pradėjote mačą. Ar tai lėmė „Žalgirio“ įspūdingas tritaškių pataikymas, ar jūsų klaidos gynyboje?

– Jų greitis puolime. Mes nespėdavome įvertinti situacijų. Pataikius pirmąjį metimą, (Karoliui) Lukošiūnui atsirišo rankos. Mes turime dengti jį daug arčiau. Neįvertinome ir dėl to kiti žalgiriečiai irgi išskleidė sparnus. Juos reikia laikyti arti.

– Ar komanda tapdavo energingesne, kai Paulius Danisevičius būdavo aikštėje?

– Markellas žaidė pirmąsias rungtynes su „Žalgiriu“. Kiekvienam krepšininkui žaidžiant tokias rungtynes yra daug pokalbių viduje. Tai tiesiog jį reikėjo nuraminti, o jo antras išėjimas buvo kur kas geresnis. Žinojo, kokių greičių tikėtis, kaip komandai vadovauti ir kaip įeiti į derinius. Šioje vietoje Paulius turėjo daugiau patirties.