-
Karas: netoli Kyjivo – smarkūs mūšiai, gyventojų evakuacija iš Mariupolio kabo ant plauko
„Bėgdami iš Černobylio atominės elektrinės rusų okupantai kartu pasiėmė Nacionalinės Gvardijos narius, kuriuos jie laikė įkaitais nuo vasario 24 dienos“, – sakoma Ukrainos branduolinės agentūros „Enerhoatom“ pranešime platformoje „Telegram“, kuriame remiamasi elektrinės darbuotojais.
Neaišku, kiek ukrainiečių paimta į nelaisvę.
Kiek anksčiau Ukrainos valstybinė agentūra, atsakinga už Černobylio atskirties zoną, pranešė, kad visi rusų kariai išvyko.
„Černobylio atominės elektrinės teritorijoje nebėra pašalinių žmonių“, – socialiniame tinkle „Facebook“ sakė agentūra.
„Rusijos pajėgos iškeliavo dviem kolonomis Ukrainos sienos su Baltarusija link“, bet „nedidelis skaičius“ rusų karių tebėra jėgainės teritorijoje, kiek anksčiau sakė „Enerhoatom“.
Taip pat esama įrodymų, kad Rusijos kariai, apsupę Slavutyčo miestą, šiuo metu ruošiami judėti Baltarusijos link.
„Taip pat esama įrodymų, kad Rusijos kariai, apsupę Slavutyčo miestą, šiuo metu ruošiami judėti Baltarusijos link“, – rašo „Enerhoatom“.
Slavutyče gyvena daugiausiai Černobylio atominės elektrinės darbuotojai.
Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios praeito mėnesio pabaigoje buvo nuogąstaujama dėl potencialios radiologinės taršos iš Černobylio.
Černobylio jėgainės 4-ojo bloko reaktorius sprogo 1986 metų balandžio 26 dieną. Tai buvo didžiausia pasaulyje branduolinė katastrofa, nusinešusi šimtus žmonių gyvybių ir paskleidusi radioaktyvių teršalų didelėje Europos dalyje.
Ši elektrinė yra netoli sienos su Baltarusija ir buvo užimta Rusijos pajėgų pačią pirmąją invazijos dieną.
EP pirmininkė vyksta į Kyjivą
Europos Parlamento pirmininkė Roberta Metsola (Roberta Mecola) pareiškė, kad vyksta į Ukrainą ir taps pirmąja Europos Sąjungos institucijų vadove, apsilankiusia karo apimtoje šalyje.
Sausį EP pirmininke išrinkta europarlamentarė iš Maltos ketvirtadienį socialiniame tinkle „Twitter“ parašė: „Pakeliui į Kyjivą“ ir pridėjo Ukrainos vėliavėlę, tačiau daugiau informacijos nepateikė.
EP pirmininkė R. Metsola vyksta į Kijevą, EPA-ELTOS nuotr.
Kovo viduryje Lenkijos, Čekijos ir Slovėnijos ministrai pirmininkai atvyko į Kyjivą, kad pademonstruotų savo solidarumą su Ukraina.
Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis (Mateušas Moraveckis) ir jo kolegos iš Čekijos ir Slovėnijos Petras Fiala ir Janezas Janša sostinėje susitiko su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir ministru pirmininku Denisu Šmyhaliu.
Ketvirtadienį Rusija pareiškė, kad išplės ES veikėjų, kuriems uždrausta atvykti į šalį, sąrašą, reaguodama į Vakarų paskelbtas sankcijas dėl Maskvos invazijos į Ukrainą.
Vasario 24 dieną Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, jai paskelbta virtinė sankcijų.
Sakartvelas pakeitė savo poziciją sankcijų Rusijai klausimu
Sakartvelas prisijungia prie visų tarptautinių sankcijų, įvestų Rusijai dėl plataus masto agresijos prieš Ukrainą. Jis taip pat pritaria visoms tarptautinėms rezoliucijoms, remiančioms Ukrainą.
Tai interviu televizijos kanalui CNN pareiškė Sakartvelo prezidentė Salomė Zurabišvili.
Mes prisidėsime prie visų tarptautinių finansinių sankcijų prieš Rusiją.
„Mes prisidėsime prie visų tarptautinių finansinių sankcijų prieš Rusiją“, – pabrėžė valstybės vadovė.
Vasario 25 d. Sakartvelo ministras pirmininkas Iraklis Garoibašvilis pareiškė, kad jo šalis neprisijungs prie Vakarų sankcijų Rusijai – nei finansinių, nei ekonominių.
Šiomis dienomis Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis nusprendė atšaukti šalies ambasadorių Sakartvele Ihorą Dolhovą, motyvuodamas tuo, kad diplomatui nepavyksta pasiekti rezultatų ginant Ukrainos interesus.
Žiniasklaida: Taivanas atidžiai studijuoja karo veiksmų Ukrainoje taktiką
Taivano gynybos ministerija sudarė specialią darbo grupę karo veiksmų Ukrainoje taktikai studijuoti. Tai penktadienį pranešė laikraštis „The Taipei Times“, remdamasis nacionalinės gynybos ministru Chiu Kuo-chengu.
Gautomis žiniomis, į grupę įtraukti Nacionalinio gynybos universiteto mokslininkai. Taivano atstovai keičiasi nuomonėmis ir situacijos analize su kolegomis iš JAV ir kitų šalių.
Po Rusijos invazijos į Ukrainą Taivanas baiminasi, kad Kinija gali griebtis panašių veiksmų jo atžvilgiu.
Taivano žvalgybos vadovas Chen Ming-tongas šiomis dienomis paskelbė prognozę, kad Pekinas kažin ar ryšis pulti Taivaną per trejus artimiausius metus. Pasak jo, situacijos Ukrainoje raida ir plataus masto sankcijos prieš Rusiją paskatino Kiniją padaryti atitinkamas išvadas ir laikytis atsargesnės pozicijos Taivano klausimu.
Pekinas tvirtina, kad savarankiškas demokratinis Taivanas yra jo teritorijos dalis, kurią vieną dieną susigrąžins, prireikus – net ir jėga. Kinija stengiasi, kad Taivanas būtų izoliuotas pasaulinėje arenoje, ir piktinasi oficialiai vartojamu Taivano pavadinimu arba bet kokia nuoroda į jį kaip į šalį.
Kyjivas: Rusijos pajėgos neįleido autobusų civiliams iš Mariupolio evakuoti
Ukrainos vyriausybė ketvirtadienį pranešė, kad Rusijos pajėgos neįleido 45 autobusų, kurie buvo išsiųsti evakuoti civilių gyventojų iš apgulto Mariupolio uostamiesčio, ir tik 631 žmogus galėjo išvykti iš miesto asmeniniais automobiliais.
„Šiandien iki Berdiansko atvažiavo 45 evakuacijos autobusai, – ketvirtadienį vakare sakė vicepremjerė Iryna Vereščuk. – Bet okupantai jų neįsileido į miestą. 600 žmonių susėdo į autobusus ir rytoj ryte turi išvykti į Zaporižią. Prie įvažiavimo į Berdianską liko daugiau nei 30 autobusų, kurie ryte paims Mariupolio ir Berdiansko gyventojus į Zaporižią.“
I. Vereščuk sakė, kad Iš Melitopolio į Mariupolį išvyko 12 ukrainiečių autobusų su humanitarine pagalba, tačiau Rusijos pajėgos sustabdė autobusus ir konfiskavo 14 tonų maisto ir vaistų.
„Tokia susitarimų ir Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus Komiteto (TRKK) garantijų dėl koridorių, kurie tariamai veiks, kaina! Šiuo metu deramasi, kad autobusai būtų grąžinti ir Melitopolio gyventojai rytoj galėtų keliauti į Zaporižią“, – kalbėjo vicepremjerė.
Pasak Ukrainos pareigūnų, pastarosiomis savaitėmis dešimtys tūkstančių žmonių humanitariniais koridoriais išvyko iš Mariupolio, todėl gyventojų skaičius, prieš karą siekęs 430 tūkst., praėjusią savaitę sumažėjo iki maždaug 100 tūkst.
I. Vereščuk sakė, kad apie 45 tūkst. Mariupolio gyventojų buvo prievarta deportuoti į Rusiją ir Maskvos remiamų separatistų kontroliuojamas Rytų Ukrainos teritorijas.
Tuo metu Rusija pareiškė, kad humanitarinis koridorius civiliams iš Mariupolio evakuoti bus atvertas penktadienio rytą.
„Rusijos ginkluotosios pajėgos balandžio 1 dieną nuo 10 val. ryto atidarys humanitarinį koridorių iš Mariupolio į Zaporižią“, – pranešė Rusijos gynybos ministerija.
Sprendimas priimtas „Prancūzijos prezidentui (Emmanueliui Macronui (Emaniueliui Makronui)) ir Vokietijos kancleriui (Olafui Scholzui (Olafui Šolcui)) asmeniškai kreipusis į Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną“, sakoma pranešime.
Zaporižia yra apie 220 km į šiaurės vakarus nutolusi nuo Azovo jūros pakrantėje įsikūrusio Mariupolio.
„Siekiant užtikrinti šios humanitarinės operacijos sėkmę, buvo pasiūlyta ją vykdyti tiesiogiai dalyvaujant Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuro (UNHCR) ir Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus Komiteto atstovams“, – priduriama Gynybos ministerijos pranešime.
TRKK anksčiau teigė, kad ruošiasi padėti civiliams saugiai išvykti iš Mariupolio.
Pagalbos grupės teigia, kad mieste įstrigę dešimtys tūkstančių civilių gyventojų, kuriems trūksta maisto, vandens ir vaistų, tačiau ankstesni mėginimai susitarti dėl humanitarinio koridoriaus, nepaisant tarptautinio spaudimo, žlugo.
Abi pusės kaltina viena kitą trukdant rengti evakuacijas.
V. Zelenskis: pajėgų atitraukimas tėra Maskvos taktika
Ukrainos prezidentas Volodymras Zelenskis pareiškė, kad rusų kariams pasitraukus iš šalies šiaurinių ir centrinių rajonų, situacija aštrėja pietryčiuose, kur Maskvos pajėgos ruošiasi naujoms smarkioms atakoms.
Praėjusią naktį paskelbtame kreipimesi į tautą V. Zelenskis sakė, kad visiems ukrainiečiams buvo džiugu matyti, kaip rusų pajėgos atsitraukia iš Kyjivo šiaurinių priemiesčių, šiaurinio Černihivo miesto apylinkių ir Sumų šalies šiaurės rytuose.
Tačiau jis paragino ukrainiečius neatsipalaiduoti, pabrėžęs, jog atsitraukimas tėra rusų taktika.
Žinome jų ketinimus. Žinome, ką jie planuoja ir ką daro.
„Žinome jų ketinimus. Žinome, ką jie planuoja ir ką daro, – sakė V. Zelenskis. – Žinome, kad jie atsitraukia nuo tų rajonų, kuriuose mes jiems smogėme, kad galėtų sutelkti dėmesį į kitus labai svarbius rajonus. Ten, kur mums gali būti sunku.“
„Visi norime laimėti, – kalbėjo prezidentas. – Tačiau priešaky laukia mūšiai. Mūsų dar laukia labai sunkus kelias, kad gautume viską, ko siekiame.“
V. Zelenskis sakė ketvirtadienį kalbėjęsis su Europos Vadovų Tarybos pirmininku Charles'iu Micheliu (Šarliu Mišeliu) ir Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu (Redžepu Tajipu Erdohanu), o jo patarėjas – su Baltųjų rūmų patarėju nacionalinio saugumo klausimais Jake'u Sullivanu (Džeiku Salivanu).
„Dabar, kai Rusijos kariuomenė tam tikrose teritorijose telkia papildomas pajėgas, mums reikia didesnės partnerių paramos“, – sakė V. Zelenskis.
V. Zelenskis kreipėsi į tautą: mes žinome, ką Rusija planuoja
V. Zelenskis kreipėsi į Ukrainos tautą. Jis pabrėžė, kad šiuo metu sėkmingai atremia Rusijos įsibrovėlius.
„Sunku patikėti, bet kovo mėnesis jau praėjo. Nepastebėjau, kaip praėjo laikas. Kiekviena diena ir kiekviena naktis mums tapo tokia pati. Kasdien ta pati užduotis – apsiginti, išgelbėti žmones, atremti ir išvaryti įsibrovėlius“, – kalbą pradėjo V. Zelenskis.
Jis okupantų negalėjo pavadinti žmonėmis.
„Juose tiek daug blogio, tiek daug noro griauti, kad man net nebesinori jų vadinti žmonėmis. Šie monstrai degina turtą, atakuoja ir žudo. Jie – chimeros iš pragaro“, – šnekėjo V. Zelenskis.
Pasak Ukrainos prezidento, Kyjivo Šiaurėjo, Sumų regione ir toliau pavyksta atremti rusų pajėgas.
„Kiekvienam iš mūsų labai malonu skaityti ir stebėti naujienas, kad Ukrainos miestai po truputį yra išlaisvinami nuo okupantų. Tai tiesa. Mūsų ginkluotosios pajėgos, policija, žvalgyba dirba puikiai, esu jiems dėkingas“, – tikino jis.
Anot V. Zelenskio, įsibrovėliams jau trūksta jėgų tęsti puolimą.
„Mes žinome jų planus. Mes žinome, ką jie planuoja ir ką ruošiasi daryti. Mes žinome, kad jie traukiasi iš ten, kur juos įveikėme, kad susikoncentruotų į kitas svarbias kryptis“, – sakė V. Zelenskis.
„Mes ištvėrėme daug daugiau, nei priešas tikėjosi. Jie spėjo, kad išsilaikysime tris ar penkias dienas. O jau praėjo 36. Ir mes nepasiduosime, toliau kovosime. Iki pat pabaigos. Iki tol, kol šių monstrų mūsų šalyje nebeliks“, – kalbėjo prezidentas.
Jis pridūrė, kad Ukrainos valstybė grąžins žmonėms viską, ką okupantas sunaikino: namus, butus ir t. t.
V. Putinas: ES šalys privalės atsidaryti sąskaitas rubliais, kad gautų rusiškų dujų
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pasirašė įsaką dėl atsiskaitymo rubliais už jo šalies eksportuojamas gamtines dujas ir įspėjo „nedraugiškas“ šalis, įskaitant visas ES nares, kad joms bus nutrauktas dujų tiekimas, jei jos neatidarys sąskaitų rubliais tokiems mokėjimams atlikti.
„Jie turės atidaryti rublines sąskaitas Rusijos bankuose. Būtent iš šių sąskaitų bus atliekami mokėjimai už nuo balandžio 1-osios tiekiamas dujas“, – sakė V. Putinas per televizijos transliuotą vyriausybės posėdį.
Jis pareiškė, jog šiame jo įsake išdėstytas „aiškus ir skaidrus“ procesas.
„Galiojančios dujų tiekimo sutartys bus sustabdytos, jei pirkėjai iš nedraugiškų šalių nesilaikys naujų mokėjimo sąlygų“, – pabrėžė V. Putinas.
Įsakas skelbia, kad visus mokėjimus vykdys Rusijos bankas „Gazprombank“, valdomas visą šalies dujų eksportą vamzdynais kontroliuojančio „Gazprom“. Pirkėjai pinigus užsienio valiutą perves į sąskaitą „Gazprombank“, kuris savarankiškai šias lėšas konvertuos į rublius ir jas perves į pirkėjų rublinę sąskaitą.
ES sieks, kad Kinija peržiūrėtų savo santykius su Rusija
Europos Sąjunga penktadienį surengs virtualų viršūnių susitikimą su Kinija, augant nerimui dėl vis didesnio Pekino suartėjimo su Maskva ir nenoro pasmerkti Rusijos invaziją į Ukrainą.
Kinijos prezidentas Xi Jinpingas (Si Dzinpingas) dalyvaus vaizdo konferencijoje su ES lyderiais Charles'iu Micheliu (Šarliu Mišeliu) ir Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen), vykstant kasmetinėms deryboms, kurių praėjusiais metais buvo atsisakyta augant įtampai.
„Šiame susitikime pagrindinis dėmesys bus skirtas Kinijos vaidmeniui, kurį raginame atlikti, nedviprasmiškai palaikant tarptautinės teisės principus ir pasinaudojant visa būtina įtaka ir spaudimu Rusijai“, – sakė šiuo metu ES pirmininkaujančios Prancūzijos Europos reikalų ministras Clement'as Beaune'as (Klemanas Bonas).
„Tai nebuvo pradinis viršūnių susitikimo tikslas, bet esant būtinybei juo tapo“, – sakė C. Beaune'as. Ministras pridūrė, kad iš susitikimo darbotvarkės „neišnyks“ ir kitos temos, tokios kaip klimatas ir prekyba.
ES ir Kinijos viršūnių susitikimas paprastai būna bandymas stiprinti šalių prekybinius santykius. Pernykštis apsikeitimas sankcijomis dėl Kinijos elgesio su musulmonų uigūrų mažuma ir Pekino taikomos neoficialios ekonominės sankcijos ES narei Lietuvai dėl jos santykių su Taivanu apkartino pasiruošimą susitikimui.
Santykiai stebėtinai greitai ėmė blogėti po to, kai 2020 metų pabaigoje ES ir Kinija užsitikrino investicinį susitarimą, kurio ilgai siekė Vokietija.
Nerimas dėl žmogaus teisių ir JAV spaudimas ES sumažino bendradarbiavimo pagreitį, pasėjo nepasitikėjimą ir žlugdo diplomatinius santykius.
Dar labiau santykiams pakenkė Pekino susilaikymas nuo Maskvos pasmerkimo už jos invaziją į Ukrainą. Kai kas Europos Sąjungoje įžvelgia Kinijos ir Rusijos bloko kaip priešpriešos JAV, ES ir liberalesnių pažiūrų jų sąjungininkių atsiradimą.
Kinijos užsienio reikalų ministras Wang Yi (Vang I) susitikime su Rusijos kolega Sergejumi Lavrovu trečiadienį pareiškė, kad „Kinijos ir Rusijos bendradarbiavimas neturi ribų“, atkartodamas frazę, kurią apibūdindami dvišalius santykius anksčiau pavartojo Vladimiras Putinas ir Xi Jinpingas.
Rusijos ir Kinijos draugystė „akivaizdžiai nukreipta į naujos pasaulio tvarkos kūrimą, kurioje autoritarinė didžiųjų galių politika dominuotų prieš tarptautinę įstatymo viršenybę“, sakė Europos Parlamento narys iš Vokietijos Reinhardas Buetikoferis (Rainhardas Biutikoferis), nevengiantis kritikos Pekinui.
Tačiau atsižvelgiant į glaudžius Kinijos komercinius ryšius su Europa, tai, kaip Pekinas elgiasi reaguodamas „į Rusijos agresiją, yra suktos pastangos likti Rusijos pusėje, nemokant už tai per didelės kainos“, pridūrė R. Buetikoferis, vienas iš kelių Europos Parlamento narių, kuriems Kinija taiko sankcijas.
J. Bidenas: V. Putinas galbūt skyrė kai kuriems patarėjams „namų areštą“
JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) ketvirtadienį sakė, kad Rusijos lyderis Vladimiras Putinas, likęs „izoliuotas“ dėl invazijos į Ukrainą, galėjo skirti kai kuriems savo patarėjams „namų areštą“.
Pirmą kartą viešai komentuodamas Vakarų vertinimus dėl karo Ukrainoje galimai keliamos vidaus įtampos Kremliuje, J. Bidenas taip pat sakė skeptiškai vertinantis Maskvos pareiškimą, kad ji mažina karinį aktyvumą kai kuriose Ukrainos dalyse.
„Jis atrodo izoliavęsis, ir yra požymių, kad jis atleido arba namų arešto sąlygomis laiko kai kuriuos savo patarėjus“, – sakė J. Bidenas, žurnalistų paklaustas apie britų ir amerikiečių žvalgybos pranešimus, kad V. Putinas iš savo darbuotojų negauna deramos informacijos apie Rusijos kariuomenės sunkumus Ukrainoje.
J. Bidenas sušvelnino savo komentarą žodžiais, kad „yra daug spėliojimo“ ir jis nenorįs „per daug tuo pasitikėti“.
Tačiau vėliau Valstybės departamento atstovas spaudai Nedas Price'as (Nedas Praisas) sakė, jog „matėme pranešimų, kad įvairūs Rusijos pareigūnai buvo nušalinti, atitolo, iš esmės buvo suspenduoti ar, kaip užsiminė prezidentas, net laikomi namų arešto sąlygomis“.
Pasak N. Price'o, invazija į Ukrainą pastiprino teoriją, kad V. Putinas priėmė sprendimus remdamasis netinkamais patarimais. Atrodytų, kad rusai nesitikėjo įnirtingo pasipriešinimo ir nustebo dėl Vakarų sankcijų nuožmumo.
„Turime priežasčių manyti, kad prezidentas Putinas tikrai jaučiasi suklaidintas. Prezidentas Putinas, jei vertintume maždaug penkių pastarųjų savaičių įvykius, aiškiai kelis kartus apsiskaičiavo“, – sakė N. Price'as.
„Dėl kokios kitos priežasties jis būtų pradėjęs invaziją, iškart nulėmusią, kaip buvo gan aišku, visą virtinę mūsų iš anksto nurodytų pasekmių? Jis aiškiai apsiskaičiavo, jei manė, kad jo pajėgos galės pasiekti greitą taktinę pergalę“, – kalbėjo Valstybės departamento atstovas.
J. Bidenas kalbėdamasis su žurnalistais taip pat sakė nesąs tikras dėl Rusijos ketinimų Ukrainoje, Maskvai paskelbus apie pajėgų atitraukimą nuo sostinės Kyjivo ir dar vieno Ukrainos šiaurėje esančio miesto. Iš pradžių šis pranešimas laikytas potencialia proga didesnei deeskalacijai.
Pasak J. Bideno, įmanoma, kad bet koks atsitraukimas nuo šių miestų – jei išvis vyksta – buvo pradėtas tik tam, kad būtų galima nuožmiau pulti kitoje Ukrainos vietoje – rytiniame Donbaso regione.
„Kol kas nėra jokių aiškių įrodymų, kad jis atitraukia visas šias pajėgas nuo Kyjivo. Taip pat yra įrodymų, kad jis stiprina savo pajėgas Donbase“, – nurodė J. Bidenas.
„Aš vertinu šiek tiek skeptiškai. Dar neaišku, ar jis iš tikrųjų atsitraukia“, – pridūrė JAV prezidentas.
TATENA vadovas po apsilankymo Ukrainoje nuvyko į Rusiją
Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) vadovas Rafaelis Grossi (Rafaelis Grosis) ketvirtadienį atvyko į Rusiją, kur penktadienį turi susitikti su šios šalies aukščiausio rango pareigūnais.
Prieš tai R. Grossi apsilankė kaimyninėje Ukrainoje, jos pietuose esančioje atominėje elektrinėje. Trečiadienio apsilankymas buvo pirmasis jo vizitas šalyje po Rusijos įsiveržimo į Ukrainą, privertusio nuogąstauti dėl galimos branduolinės avarijos.
TATENA vadovas ne kartą perspėjo dėl šio karo keliamų pavojų didelį branduolinį tinklą turinčioje šalyje.
„Grossi šiandien atvyko į Kaliningradą derėtis su Rusijos aukšto rango pareigūnais“, – sakoma vėlai ketvirtadienį paskelbtame TATENA pranešime. Jame nurodoma, kad derybos numatomos penktadienį ryte.
Po R. Grossi apsilankymo Ukrainoje TATENA tariasi su ukrainiečių valdžia dėl agentūros pirmosios „pagalbos misijos“ nusiuntimo į Černobylio atominę elektrinę artimiausiomis dienomis, sakoma pranešime.
Penktadienį R. Grossi turi sugrįžti į TATENA būstinę Austrijos sostinėje Vienoje ir po pietų surengti spaudos konferenciją.
Ukraina turi 15 branduolinių reaktorių keturiose veikiančiose jėgainėse, o taip pat dideles branduolinių atliekų sankaupas, kurių yra ir po branduolinės katastrofos 1986 metais uždarytoje Černobylio branduolinėje elektrinėje.
Ukrainos pareigūnai vėlai ketvirtadienį sakė, kad rusai paliko prieš kelias savaites užimtą Černobylio atominę elektrinę.
Ši elektrinė yra netoli sienos su Baltarusija ir buvo užimta Rusijos pajėgų pačią pirmąją invazijos dieną – vasario 24-ąją.
Kovo 4 dieną Rusijos pajėgos taip pat apšaudė ir užėmė didžiausią Europoje Zaporižios atominę jėgainę. Jos apšaudymo metu teritorijoje prasidėjo gaisras, kuris sukėlė nerimą Europoje dėl galimos branduolinės katastrofos.
J. Trudeau sako nenorintis matyti V. Putino G-20 susitikime
Kanados ministras pirmininkas Justinas Trudeau (Džastinas Triudo) ketvirtadienį prisidėdamas prie sąjungininkų pareiškė, kad dėl Rusijos invazijos į Ukrainą nenori matyti Vladimiro Putino šiemetiniame Didžiojo dvidešimtuko (G-20) susitikime.
Anot J. Trudeau, jis Indonezijos prezidentui Joko Widodo (Džokui Vidodui), vadovausiančiam didžiųjų ekonomikų susitikimui lapkričio mėnesį, pasakė, kad Rusijos prezidento dalyvavimas būtų „itin sunkus mums ir neproduktyvus G-20“.
„Tai būtų didelė problema daugeliui šalių, įskaitant Kanadą“, – Otavoje žurnalistams sakė J. Trudeau.
Jis paaiškino, kad G-20 viršūnių susitikimuose kalbama apie tai, „kaip vadovaujame ekonominiam augimui pasaulyje ir jį skatiname“.
„Rusija savo neteisėta invazija į Ukrainą nubraukė ekonominį augimą visiems visame pasaulyje ir niekaip negali būti konstruktyvi partnerė mums sprendžiant Rusijos neteisėtos invazijos į Ukrainą išprovokuotą krizę“, – sakė jis.
„Esmė ta, kad... Vladimiras Putinas negali tiesiog įprastai sėdėti prie stalo, tarsi viskas būtų gerai, nes nėra gerai, ir tai jo kaltė“, – pridūrė J. Trudeau.
JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) anksčiau sakė pritariantis tam, kad Rusija būtų pašalinta iš G-20. Australijos ministras pirmininkas Scottas Morrisonas (Skotas Morisonas) taip pat sakė, kad V. Putinui turėtų būti uždrausta dalyvauti šios didžiųjų ekonomikų grupės viršūnių susitikime Balyje.
Tačiau Brazilija ir Kinija tam nepritaria, o Indonezija sakė, kad išliks „nešališka“.
Praėjusią savaitę Maskvos pasiuntinys Džakartoje sakė, kad V. Putinas planuoja dalyvauti susitikime.
Tačiau dėl to spręs visos G-20 narės.
Netoli Ukrainos sienos esančiame Rusijos mieste liepsnoja naftos bazė
Rusijos mieste Belgorode užsidegė naftos bazė. Tai savo „Telegram“ kanale patvirtino Belgorodo srities gubernatorius Viačeslavas Gladkovas, praneša UNIAN.
„Visos gelbėjimo tarnybos išvažiavo į incidento vietą. Imamasi priemonių gaisrui gesinti. Apie jo priežastis ir nukentėjusiuosius, jei jų yra, pranešiu vėliau“, - parašė jis.
Vėliau gubernatorius informavo, kad per gaisrą nukentėjo du naftos bazės darbuotojai. Pasak jo, kelių aplinkinių gatvių gyventojai bus evakuoti.
UNIAN primena, kad neseniai šaudmenų sandėlyje Belgorodo srityje nugriaudėjo galingas sprogimas. Kaip teigė Rusijos pareigūnai, jo priežastis – saugumo taisyklių pažeidimas.
Rusijos Belgorodo sritis ribojasi su Ukrainos Charkivo sritimi.
Gaisrą naftos bazėje Belgorode sukėlė dviejų Ukrainos ginkluotųjų pajėgų sraigtasparnių, įskridusių į Rusijos teritoriją, smūgis. Tai savo „Telegram“ kanale pranešė Belgorodo srities gubernatorius Viačeslavas Gladkovas.
„Gaisras naftos bazėje kilo dėl smūgio iš dviejų Ukrainos ginkluotųjų pajėgų sraigtasparnių, kurie įskrido į Rusijos teritoriją nedideliame aukštyje. Aukų nėra“, – parašė jis.
An oil depot is on fire in #Belgorod, #Russia.
— NEXTA (@nexta_tv) April 1, 2022
"The emergency services went to the place of fire, measures are being taken to eliminate it", said Gladkov, the governor of the region in his Telegram channel. pic.twitter.com/ey7rC5ChSzUkrainos generolai: Rusija nori tęsti karinį aktyvumą Ukrainos rytuose ir pietuose
Rusijos kariuomenė nori tęsti karo veiksmus Rytų ir Pietų Ukrainoje, anksti penktadienį paskelbė Ukrainos generalinis štabas. Generolai kalbėjo apie Rusijos bandymus suformuoti administraciją okupuotuose Donecko, Luhansko, Zaporižios ir Chersono regionuose. Tikėtina, kad kovos tose srityse tęsis.
V. Zelenskis jau perspėjo, kad Rusija planuoja pseudoreferendumą pietiniame Ukrainos Chersono regione dėl tokios „liaudies respublikos“ sukūrimo, kokia buvo paskelbta Rytų Ukrainos separatistinėse zonose. Vis dėlto generolai taip pat sakė, kad Rusijos daliniai niekur nesugebėjo įsitvirtinti. Toliau apšaudomas Rytų Ukrainos Charkivo miestas, tačiau bandymas prasiveržti netoli Iziumo miesto žlugo. Rusų veržimasis į Pietų Ukrainos Mykolajivo sritį taip pat buvo nesėkmingas. Šiaurėje dalis rusų dalinių atsitraukė. Maskva pareiškė, kad Rusijos pajėgos mažina kovos veiksmus prie Kyjivo ir sutelks dėmesį į puolimą Donbase.
Vis dėlto V. Zelenskis buvo atsargiai optimistiškas. „Esu tikras, kad kiekvienam iš jūsų labai malonu skaityti naujienas ir matyti, kad mūsų Ukrainos miestai pamažu išvaduojami iš okupacinių pajėgų“, – sakoma jo vaizdo žinutėje. Tačiau jis perspėjo, kad dar ne laikas atsipalaiduoti. „Mes visi norime pergalės, – sakė V. Zelenskis. – Bet dar bus daugiau kovų. Mūsų dar laukia labai sunkus kelias, kad pasiektume viską, dėl ko kovojame“.
Čekijos visuomenės veikėjai siūlo skirti Nobelio taikos premiją V. Zelenskiui
Čekijos katalikų kunigas, teologas ir filosofas Tomášas Halíkas ir buvęs diplomatas, Václavo Havelo bibliotekos direktorius Michaelis Žantovský`is pasiūlė šįmet skirti Nobelio taikos premiją V. Zelenskiui.
Tai pranešė naujienų agentūra ČTK.
Laiške Norvegijos Nobelio komiteto pirmininkei Berit Reiss-Andersen jo autoriai pažymi, kad, vadovaudamas Rusijos agresiją atremiančiai ukrainiečių tautai, V. Zelenskis gina taiką visai Europai. Pasak Čekijos visuomenės veikėjų, jis tapo „kovos už bendražmogiškas vertybes simboliu“.
Laiško autoriai primena, kad V. Zelenskis karo pradžioje turėjo galimybę išvykti iš šalies, bet liko tėvynėje kaip Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas, milijonams ukrainiečių parodydamas, jog sunkią valandą jų nepaliko.
„Jis pademonstravo narsumo, vienos iš svarbiausių žmogiškųjų savybių, pavyzdį. Tai žmogus, įkvepiantis pasaulį savo humaniška pozicija ir įsitikinimais“, – sakoma laiške.
Anksčiau grupė Europos politikų kreipėsi į Nobelio komitetą, siūlydami nominuoti Ukrainos prezidentą V. Zelenskį ir ukrainiečių tautą Nobelio taikos premijai.
Nobelio taikos premijos laureatas bus paskelbtas spalio pradžioje.
Padėtis Kyjive šiek tiek palengvėjo, tačiau Pentagonas perspėja apie didėjantį oro smūgių pavojų
Padėtis Ukrainos sostinėje šiek tiek palengvėjo, sakoma vėlai ketvirtadienį paskelbtame miesto kariuomenės vado generolo Mykolos Žyrnovo pareiškime. Tačiau kovos miesto prieigose tęsėsi, pridūrė jis.
M. Žyrnovas pabrėžė, kad atkuriama civilinė infrastruktūra, ketvirtadienis buvo ramus. Jis sakė, kad Ukrainos kariuomenė ir valstybinės gelbėjimo tarnybos padaliniai „valo ir išminuoja išlaisvintas teritorijas“. Nepaisant pažangos, M. Žyrnovas paragino Kyjivo gyventojus būti atsargius ir paisyti oro antskrydžių perspėjimų.
Ukrainos sostinei Kyjivui išlieka didelis Rusijos antskrydžių pavojus, ketvirtadienį sakė aukštas Pentagono pareigūnas, Rusijos kalbas apie deeskalavimą pavadinęs „gražia retorika“, tačiau realybė tokia, kad „pavojus Kyjivui vis dar labai didelis“.
Net ir sumažinusi pajėgas aplink Kyjivą, Rusijos kariuomenė ir toliau spaudžia miestą oro antskrydžiais, sakė jis. Per pastarąsias 24 valandas antskrydžių skaičius labai išaugo. Pareigūno teigimu, Rusijos puolimo suaktyvėjimas Rytų Ukrainoje taip pat yra nesėkmės Kyjive rezultatas. „Šis prioritetų perkėlimas į Donbasą aiškiai rodo, kad jie žino, jog jiems nepavyko užimti sostinės“, – tęsė jis.
OHCHR: karas Ukrainoje jau pražudė 1 232 civilius
Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro (OHCHR) duomenimis, nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios šalyje jau nukentėjo 3 167 civiliai, praneša portalas „Ukrinform“.
Pasak OHCHR, iš jų 1 232 žuvo. Tarp jų – 250 vyrų, 176 moterys, 18 mergaičių ir 36 berniukai bei dar 58 vaikai ir 694 suaugusieji, kurių lytis nenustatyta. Pažymima, kad daugelio jų gyvybes nusinešė sprogstamieji ginklai.
Organizacijos teigimu, dėl stringančio informacijos perdavimo tikrieji skaičiai gali būti gerokai didesni.
JK žvalgyba: Ukrainos kariai atsikovojo du kaimus
Ukrainos kariuomenė, pasak Jungtinės Karalystės (JK) karinės žvalgybos tarnybų, atsikovojo į pietus nuo Černihivo išsidėsčiusius Slobodos ir Lukašivkos kaimus, praneša agentūra „Reuters“.
„Ukraina į rytus ir šiaurės rytus nuo Kyjivo taip pat toliau vykdė sėkmingas, tačiau ribotas kontraatakas“, – teigė JK gynybos ministerija ir pridūrė, kad Černihivas ir Kyjivas ir toliau patiria apšaudymą, nepaisant ankstesnių Rusijos pareiškimų apie šiose teritorijose mažinamą karinį aktyvumą.
Ukraina į rytus ir šiaurės rytus nuo Kyjivo taip pat toliau vykdė sėkmingas, tačiau ribotas kontraatakas.
Nuo Rusijos agresijos pradžios iš Ukrainos į Lenkiją jau atvyko daugiau kaip 2,4 mln. pabėgėlių
Nuo Rusijos agresijos pradžios iš Ukrainos į Lenkiją jau atvyko daugiau kaip 2,4 mln. pabėgėlių. Tai penktadienį tviteryje pranešė Lenkijos sienos apsaugos tarnyba.
„Nuo vasario 24 d. į Lenkiją iš Ukrainos atvyko 2,415 mln. žmonių“, – sakoma pranešime. „Vakar, kovo 31 d., Lenkijos sienos apsaugos tarnybos pareigūnai užregistravo 23 tūkst. atvykstančiųjų, tai 9,5 proc. mažiau negu diena anksčiau (25,5 tūkst.). Šiandien iki 7 val. – 3,5 tūkst., sumažėjimas 24 proc.“, – pažymima pranešime.
Pasak pasieniečių, nuo vasario 24 d. iš Lenkijos į Ukrainą išvažiavo 406 tūkst. žmonių.
Lenkijoje įsigaliojo specialus įstatymas, kuris leidžia užsiregistravusiems pabėgėliams iš Ukrainos legaliai gyventi ir dirbti šalyje iki trejų metų, gaunant medicinos pagalbą, socialines pašalpas, taip pat galimybę leisti vaikus į mokyklas. Kovo 16 d. regionų valdžia pradėjo registruoti į šalį atvykusius pabėgėlius.
Toliau atakuojami Černihivas ir Kyjivas
Černihivas ir Kyjivas, nepaisant Rusijos pareiškimų apie tariamą aktyvumo minėtuose regionuose sumažėjimą, ir toliau atakuojami aviacijos ir raketų. Tokią informaciją perduoda Jungtinės Karalystės gynybos ministerija.
Britų žvalgyba teigia, kad, balandžio 1-osios duomenimis, tiek Černihivas, tiek Ukrainos sostinė kenčia nuo nuolatinių aviacinių ir raketinių rusų atakų.
„Ukraina ir toliau vykdo sėkmingas, nors ir ribotas kontratakas į rytus ir šiaurės rytus nuo Kyjivo. Ukrainos pajėgos susigrąžino Slobodos ir Lukašovkos kaimus, esančius į pietus nuo Černihivo, jie visai netoliese pagrindinės miesto susisiekimo linijos su sostine“, – teigia britų žvalgyba.
Rusijos kariams – 3457 baudžiamosios bylos
Ukrainos prokuratūra iškėlė 3 457 baudžiamąsias bylas prieš Rusijos kariuomenę, pranešė Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas.
Anot „Skynews“, pranešime socialinėje žiniasklaidoje Mykhailas Podolyakas rašė: „Prokuratūra jau iškėlė 3 457 baudžiamąsias bylas prieš RF kariuomenę“. M. Podolyakas tvirtino, kad didžiausi nusikaltimai buvo „piliečių žudymas, smurtas, vaikų išnaudojimas ir kankinimai.
Nuo karo Ukrainoje pradžios žuvo 153 vaikai
Per karą Ukrainoje jau žuvo 153 vaikai, daugiau nei 245 buvo sužeisti, apie tai pranešė Ukrainos Generalinė prokuratūra.
„Nuo Rusijos ginkluotos agresijos pradžios Ukrainoje nukentėjo beveik 400 vaikų. Iš jų 153 žuvo, o daugiau nei 245 buvo sužeisti“, – rašoma ataskaitoje.
JAV perspėja Indiją nepasitikėti Rusija
JAV perspėjo Indiją nepasitikėti Maskva prieš Rusijos diplomatijos vadovo viešnagę Naujajame Delyje, siekiant paskatinti Indiją nepasiduoti Vakarų spaudimui ir pasmerkti Rusijos invaziją į Ukrainą.
Indija susilaikė balsuojant dėl Maskvą smerkiančios Jungtinių Tautų rezoliucijos ir toliau perka naftą iš savo „ilgametės ir laiko patikrintos draugės“ bei didžiausios ginklų tiekėjos.
Tačiau Naujasis Delis supranta Vakarų susirūpinimą dėl Pekino augančio atkaklumo Azijos ir Ramiojo vandenyno regione po 2020 metais įvykusio susirėmimo ginčijamame Himalajų regione, kurio metu žuvo mažiausiai 20 Indijos ir keturi Kinijos kariai.
Vietos žiniasklaida citavo Naujajame Delyje besilankantį Vašingtono vyriausiąjį sankcijų strategą Daleepą Singhą (Dalipą Singhą), anot kurio, Indija negalėtų pasikliauti Rusija, jei įvyktų dar vienas konfliktas.
„Rusija bus jaunesnioji partnerė santykiuose su Kinija. Kuo daugiau svertų Kinija turės prieš Rusiją, tuo mažiau naudinga tai bus Indijai“, – ketvirtadienį sakė D. Singhas.
„Nemanau, kad kas nors patikės, kad Kinijai dar kartą peržengus Kontrolės liniją, Rusija bėgtų ginti Indijos“, – sakė jis, kalbėdamas apie Indijos ir Kinijos sieną.
Nemanau, kad kas nors patikės, kad Kinijai dar kartą peržengus Kontrolės liniją, Rusija bėgtų ginti Indijos.
Maskva, prieš kurią Vakarai ėmėsi griežtų sankcijų dėl jos invazijos į Ukrainą praėjusį mėnesį, kalba apie „beribį bendradarbiavimą“ su Kinija, kuri taip pat nepasmerkė Rusijos veiksmų.
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas ketvirtadienio vakarą atvyko į Naująjį Delį tiesiai iš Kinijos, kur jis gyrė Pekino kelią „link daugiapolės, teisingos ir demokratiškos pasaulio tvarkos“.
Penktadienį S. Lavrovas turi susitikti su Indijos ministru pirmininku Narendra Modi (Narendra Modžiu) ir užsienio reikalų ministru Subrahmanyamu Jaishankaru (Subrahmanjamu Džaišankaru).
Remiantis žiniasklaidos pranešimais, abi šalys rengia rupijos ir rublio mechanizmą, kuris turėtų palengvinti prekybą tarp šalių ir padėtų apeiti Vakarų sankcijas Rusijos bankams.
Rusija raštu kreipėsi į Indijos gynybos ministeriją, prašydama atlikti 1,3 mlrd. JAV dolerių mokėjimus, sustabdytus praėjusį mėnesį, pranešė vietos leidinys „Economic Times“.
D. Singho teigimu, JAV yra pasirengusios padėti Indijai – trečiai pagal dydį pasaulyje naftos importuotojai ir vartotojai – diversifikuoti savo energijos ir gynybos priemonių tiekimą.
Tačiau jis perspėjo, kad šalys, mėginančios apeiti sankcijas, sulauks pasekmių.
„Atvykau nusiteikęs draugiškai, kad paaiškinčiau mūsų sankcijų mechanizmus, kaip svarbu prisijungti prie mūsų, išreikšti bendrą ryžtą ir propaguoti bendrus interesus. Ir taip, yra pasekmių šalims, kurios aktyviai bando apeiti sankcijas“, – sakė jis.
„Labai norime, kad visos šalys, ypač mūsų sąjungininkės ir partnerės, nekurtų mechanizmų, kurie remtų rublį ir bandytų pakenkti doleriu paremtai finansų sistemai“, – sakė jis.
Indija, JAV, Japonija ir Australija priklauso vadinamajam Ketverto (Quad) aljansui. Šis Indijos ir Ramiojo vandenynų regiono demokratijų blokas buvo sukurtas siekiant atsverti augančią Kinijos įtaką regione.
Po 2020 metų susirėmimų Naujasis Delis į Kinijos pasienį pasiuntė daug karinės technikos, kurios didžioji dalis yra rusiška.
TRKK: „dar neaišku“, ar civilių evakuacija iš Mariupolio įvyks penktadienį
Raudonasis Kryžius pareiškė, kad „dar neaišku“, ar civilių evakuacija iš apgulto Ukrainos Mariupolio miesto įvyks, kaip planuota, penktadienį.
„Išliekame kupini vilties, veikiame ir judame link Mariupolio, tačiau dar neaišku, ar tai įvyks šiandien“, – žurnalistams Ženevoje sakė Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus Komiteto (TRKK) atstovas spaudai Ewanas Watsonas (Evanas Vatsonas), TRKK komandai, sudarytai iš trijų automobilių ir devynių darbuotojų, pajudėjus Mariupolio link.
EK viceprezidentas: ES aiškiai apsisprendė mažinti priklausomybę nuo rusiškų dujų
ES planuoja iki šių metų pabaigos dviem trečdaliais sumažinti savo priklausomybę nuo rusiškų dujų importo, interviu Latvijos visuomenei televizijai sakė Europos Komisijos vykdomasis viceprezidentas Valdis Dombrovskis.
ES komisaras nurodė, kad ES aiškiai apsisprendė palaipsniui mažinti priklausomybę nuo rusiškų dujų, todėl šiuo metu ieškoma alternatyvių sprendimų.
Jo žodžiais, ES trumpalaikiame plane numatyta aprūpinti bloko dujų saugyklas pakankamomis dujų atsargomis artėjančiai žiemai, o valstybės narės bus raginamos savanoriškai dalyvauti bendruose ES dujų pirkimuose.
V. Dombrovskis teigė, kad kai kurioms šalims, pavyzdžiui, Baltijos valstybėms, pereinamasis procesas bus sudėtingesnis dėl ribotų apsirūpinimo dujomis galimybių.
EK viceprezidentas pridūrė, kad Komisija tęsia tyrimą dėl Rusijos dujų monopolininko „Gazprom“ galimo manipuliavimo dujų kainomis.
Komentuodamas V. Putino įsaką dėl atsiskaitymo už rusiškas dujas rubliais, V. Dombrovskis sakė, kad nežino, koks šios schemos tikslas, tačiau Rusija negalės primesti Europai savo sąlygų, o Bendrijos narės ir toliau mokės už rusiškas dujas eurais arba JAV doleriais.
Ukrainos kariuomenė atsikovojo 11 gyvenviečių Chersono srityje
Ukrainos kariuomenė teigia, kad per pastarąsias kelias dienas atsikovojo 11 gyvenviečių pietinėje Chersono srityje.
Šios srities šiaurėje ukrainiečių kariai taip pat aptiko apleistos Rusijos kariuomenės technikos, įskaitant T-64 tankus, pranešė Gynybos ministerija Kyjive. Pasak jos, Ukrainos pareigūnams pavyko atvežti vietos gyventojams maisto ir vaistų.
Rusijos kariuomenė teigia visiškai kontroliuojanti Chersono sritį.
V. Zelenskis yra perspėjęs, kad Maskva šioje srityje siekia įkurti prorusišką „liaudies respubliką“, panašią į jau įkurtas separatistinėse Donecko ir Luhansko srityse.
Rusijos smūgio administracijos pastatui Mykolajive aukų padaugėjo iki 28
Po Rusijos kariuomenės smūgio srities administracijos pastatui Mykolajive iš griuvėsių jau ištraukti 27 žmonių lavonai, o dar vienas žmogus nuo sužalojimų mirė ligoninėje. Tai, remdamasis Ukrainos valstybinės pagalbos tarnybos padaliniu Mykolajive, praneša portalas „Ukrinform“.
„Balandžio 1-osios 10 val. 50 min. duomenimis, per priešo surengtą raketų ataką prieš Mykolajivo srities administracijos pastatą žuvo 28 žmonės. Gelbėtojai iš griuvėsių ištraukė 27 lavonus, o dar vienas žmogus mirė ligoninėje“, – feisbuke pranešė valstybinės pagalbos tarnybos padalinys.
Gelbėjimo darbai tęsiasi.
Prieš tai pranešta, kad kovo 29 dieną, apie 8.45 val. vietos laiku, Mykolajive Rusijos raketa pataikė į devynių aukštų pastatą, kuriame įsikūrusi Mykolajivo srities administracija. Sunaikinta vidurinė pastato dalis.
Lenkija priima ukrainiečius, bet vykdo išstūmimus prie Baltarusijos sienos
Lenkija žaibišku greičiu ir išskėstomis rankomis priėmė du milijonus pabėgėlių iš karo draskomos Ukrainos, tačiau prie sienos kiek šiauriau ES narė ir toliau stumia iš Baltarusijos į Lenkiją patekti mėginančius asmenis.
Nuo praėjusios vasaros tūkstančiai migrantų ir pabėgėlių, daugiausia iš Artimųjų Rytų, nesėkmingai mėgina kirsti Lenkijos sieną, šalis tai laiko „hibridinio karo“ dalimi. Varšuva ir kitos Vakarų šalys kaltina Baltarusijos režimą surengus šį antplūdį žadant lengvą patekimą į ES ir laiko šią operaciją remiama iš Maskvos. Minskas kaltinimus neigia.
Pastaruoju metu šiuos bandymus kirsti sieną nustelbė karas Ukrainoje. Tačiau neseniai Baltarusijai uždarius likusius migrantų centrus, pasieniečių ir nevyriausybinių organizacijų teigimu, mėginimų kirsti sieną vėl padaugėjo. Praėjusią savaitę į Lenkiją iš Baltarusijos bandė patekti apie 500 žmonių. „Mums susidaro įspūdis, kad įsakyta atstumti absoliučiai visus, nepaisant jų padėties ar sveikatos būklės“, – sakė Monika Matus iš Lenkijos aktyvistų tinklo „Grupa Granica“ („Pasienio grupė“). „Šie žmonės negali tikėtis nei medicininės, nei jokios kitos pagalbos“, – naujienų agentūrai AFP sakė ji.
Nevyriausybinės organizacijos taip pat smerkia „precedento neturinčius“ teisinius procesus prieš jų aktyvistus. „Rimti baudžiamieji kaltinimai pateikiami už humanitarinės pagalbos ar pastogės suteikimą arba šių žmonių išvedimą iš miško į saugią vietą“, – sakė Helsinkio žmogaus teisių fondo advokatas Jaroslawas Jagura. „Už nelegalaus sienos kirtimo organizavimą gresia aštuoneri metai kalėjimo“, – sakė jis naujienų agentūrai AFP.
Tačiau Lenkijos pasieniečių atstovė spaudai Anna Michalska pateikia visai kitokį situacijos vertinimą. Ji sakė, kad išstumiami tik migrantai, traukiantys į Vokietiją. Jiems „nurodyta palikti Lenkijos teritoriją ir jie palydimi atgal per sieną“, AFP sakė A. Michalska. Ji tvirtino, kad medicininė konsultacija prieinama visiems, kurie to prašo, o tie, kurie tikisi likti Lenkijoje, „visada“ gali prašyti prieglobsčio. NVO tokius pareiškimus vadina „melu“. Susidariusią situaciją sunku patikrinti, nes vyriausybės sprendimu nuo rugsėjo mėnesio pasienio zona uždaryta nerezidentams, įskaitant žurnalistus ir humanitarines organizacijas.
Lenkija taip pat pasiuntė ten kelis tūkstančius karių ir pradėjo statyti naują sieną, kuri atsieis 350 mln. eurų. Prie šios sienos migrantų laukia tik „barikada ir pelkės“, sakė M. Matus. Ji pridūrė, kad Baltarusijos pareigūnai dabar „išvaro“ tuos, kurie liko jų migrantų centruose, o tai „silpniausieji, šeimos su vaikais, daugiavaikės, nėščios moterys“. „Būtent jie dabar bando kirsti sieną“, – pridūrė ji, sakydama, kad Lenkijos pasieniečiai „juos visus stumia atgal“.
Praėjusį savaitgalį aktyvistai pateikė skundą prokurorams prieš pasienio tarnybą dėl tariamo 12 žmonių, įskaitant neįgalius asmenis ir nėščią moterį, išstūmimo. „Jie vėl atsidūrė miške, kur temperatūra nukrenta iki minus trijų laipsnių Celsijaus“, – naujienų agentūrai AFP sakė Helsinkio žmogaus teisių fondo teisininkė Marta Gorczynska. Anksčiau šią savaitę Lenkijos teismas priėmė palankų sprendimą trims afganistaniečiams, kurie buvo išstumti, nepaisant jų prašymo suteikti prieglobstį.
Jungtinių Tautų, Europos Komisijos ir Europos Tarybos atstovai pasmerkė Lenkijos pareigūnų požiūrį į migrantus, kurie kai kuriais atvejais iš tikrųjų yra pabėgėliai nuo karo. Tuo pačiu metu, priimdama didžiulį skaičių ukrainiečių, bėgančių nuo Rusijos invazijos, pasaulio akyse Lenkija pelnė atviros ir užjaučiančios šalies reputaciją. Nevyriausybinės organizacijos kalba apie „dvi sienas“ ir stebisi, kodėl Lenkija padeda iš Ukrainos bėgantiems žmonėms, o pagalba žmonėms prie Baltarusijos sienos „stigmatizuojama ir laikoma nusikalstama“.
JT: per parą iš Ukrainos į kaimynines šalis atvyko daugiau kaip 42 tūkst. pabėgėlių
Nuo Rusijos sukelto karo pradžios iš Ukrainos į kaimynines šalis jau atvyko daugiau kaip 4,1 mln. pabėgėlių. Per parą šis skaičius išaugo daugiau kaip 42 tūkst. Tai penktadienį pranešė JT vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro agentūra (UNHCR).
Jos tinklalapyje paskelbtais duomenimis, nuo vasario 24 d. iki kovo 31 d. Ukrainą palikusių pabėgėlių skaičius pasiekė 4 101 951. Per parą kaimyninių valstybių sienas kirto 42 846 žmonės.
Lenkija nuo vasario 24 d. priėmė 2 384 814 pabėgėlių ukrainiečių, Rumunija – 623 627, Moldova – 390 187, Vengrija – 374 535.
Rusija ir Ukraina atnaujino taikos derybas vaizdo ryšiu
Rusija ir Ukraina penktadienį atnaujino taikos derybas vaizdo ryšiu, pranešė vienas iš derybininkų.
Maskvos delegacijos vadovas Vladimiras Medinskis taip pat paskelbė penktadienį vykstančių derybų nuotrauką. Ukrainos prezidento V. Zelenskio biuras naujienų agentūrai AP patvirtino, kad derybos buvo atnaujintos.
Penktadienio derybos surengtos trys dienos po praėjusio Rusijos ir Ukrainos delegacijų susitikimo Turkijoje.
„Tęsiame derybas vaizdo konferencijos formatu, – per susirašinėjimo platformą „Telegram“ parašė V. Medinskis. – Mūsų pozicijos dėl Krymo ir Donbaso nepakito.“
Rusija Pietų Ukrainos Krymo pusiasalį aneksavo 2014 metais. Daugiausia rusakalbių gyvenamame industriniame Donbaso regione Rytų Ukrainoje Maskvos remiami separatistai nuo 2014 metų kariauja su Ukrainos pajėgomis.
Kinija kaltina JAV ir NATO dėl karo Ukrainoje
Kinija penktadienį apkaltino Jungtines Valstijas karo Ukrainoje kurstymu ir pareiškė, kad po Sovietų Sąjungos žlugimo NATO turėjo būti išformuota.
„Būdamos krizės dėl Ukrainos kaltininkės ir pagrindinės jos kurstytojos, JAV po 1999 metų paskatino NATO per pastaruosius du dešimtmečius penkis kartus plėstis į rytus“, – per eilinę spaudos konferenciją žurnalistams sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovas Zhao Lijianas (Džao Lidzianas).
„NATO narių skaičius išaugo nuo 16 iki 30 ir jos pasistūmėjo į rytus daugiau kaip 1 000 km iki vietos netoli Rusijos sienos, žingsnis po žingsnio spausdamos Rusiją į kampą“, – pridūrė URM atstovas.
Nors Kinija teigia kare neremianti nei Rusijos, nei Ukrainos, Pekinas anksčiau skelbė apie „beribę“ partnerystę su Maskva, atsisako pasmerkti invaziją, nepritaria sankcijoms Rusijai ir reguliariai kartoja Kremliaus dezinformaciją apie karą.
Pavyzdžiui, Kinija, kaip ir Rusija, šios agresijos nevadina įsiveržimu ar karu.
Zhao Lijiano komentarai paskelbti Kinijos ir Europos Sąjungos lyderiams surengus virtualų viršūnių susitikimą, kuriame tikriausiai dominuos Ukrainos klausimas. ES pareigūnai pareiškė besitikintys, kad Pekinas įsipareigos nepakirsti sankcijų Maskvai ir prisidės prie pastangų užbaigti karą.
Kremlius: ataka prieš degalų sandėlį nepadeda derėtis
Pranešimai, kad Ukrainos atakos sraigtasparniai atakavo degalų sandėlį Rusijos teritorijoje ir sukėlė jame gaisrą, nepadeda abiem šalims derėtis, pareiškė Kremlius.
Paklaustas, ar šį incidentą galima būtų vertinti kaip konflikto eskalaciją, Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas atsakė: „Aišku, negalima manyti, kad toks dalykas sukuria patogias sąlygas deryboms tęsti.“
Raudonasis Kryžius: gyventojų evakuacija iš Mariupolio kabo ant plauko
Raudonasis Kryžius pranešė besitikįs penktadienį organizuoti tūkstančių civilių gyventojų evakuacijai iš Mariupolio, bet pabrėžė, kad humanitarinei organizacijai reikalingas konkretus susitarimas dėl to, kur pabėgėliai bus palydėti.
Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus Komitetas (TRKK) sakė, kad jo devynių darbuotojų su trimis automobiliais komanda iš Zaporižios leidosi į ilgą kelionę Mariupolio link.
Anot organizacijos, jos transporto priemonės išves vilkstinę iš Rusijos pajėgų smarkiai bombarduojamo miesto, bet pabrėžė, kad esama abejonių, ar bus įmanomą atlikti šią operaciją.
„Šios pastangos buvo ir tebėra itin sudėtingos. Yra daug kintančių dalių, ir dar ne visos detalės savo vietose, kad tai vyktų saugiai“, – sakė TRKK atstovas spaudai Ewanas Watsonas (Evanas Votsonas).
„Išliekame kupini vilties, veikiame ir judame link Mariupolio. Tai tikrai geras dalykas. Tačiau dar neaišku, ar tai įvyks šiandien“, – pridūrė jis.
„Jei ir kai tai įvyks, TRKK, kaip neutralaus tarpininko, vaidmuo bus vesti vilkstinę iš Mariupolio į kitą Ukrainos miestą. Šiuo metu negalime patvirtinti, į kurį miestą, – sakė organizacijos atstovas. – Dėl to turi susitarti šalys.“
Ankstesni bandymai evakuoti gyventojus žlugo, nors kai kurie iš jų pavojingą kelią į laisvę įveikė patys.
Gyventojų išgyvenamas „siaubas“
E. Watsonas nurodė, kad jei ir kai evakuacija prasidės, TRKK keliaus su vilkstine iš Mariupolio ir bus jos humanitarinis ženklas.
TRKK neturi tikslios informacijos, kiek žmonių norės būti palydėti iš Mariupolio, „bet tikrai tikisi, kad jų bus tūkstančiai“, o vilkstinę sudarys iki 54 autobusų ir daug kitų civilinių transporto priemonių, nurodė atstovas.
„Kad galėtume pradėti vadovauti civiliams tos vilkstinės priekyje, mums reikės garantijų, kad kelias, kuriuo judame, yra saugus“, – sakė E. Watsonas ir pridūrė: „Mums reikės žinoti, kur vykstame.“
Anot jo, turi būti gautas „savanoriškas atitinkamų žmonių sutikimas“.
Vasario 24-ąją prasidėjus įsiveržimui Rusijos pajėgos apsupo ir pradėjo nepaliaujamai bombarduoti Mariupolį, bandydamos užimti šį strategiškai svarbų uostamiestį.
Didžioji dalis miesto jau virto griuvėsiais, o dešimtys tūkstančių civilių gyventojų yra įstrigę viduje, neturėdami nei maisto, nei vandens, nei vaistų.
„Mums trūksta būdvardžių tam siaubui, kurį išgyvena Mariupolio gyventojai, apsakyti. Čia atsarginio plano nėra“, – sakė E. Watsonas.
„Dabar humanitariniu požiūriu būtina leisti žmonėms išvykti ir įsileisti pagalbos atsargas“, – pridūrė jis.
Be to, TRKK nurodė negavęs leidimo penktadienį atvežti pagalbos į Mariupolį dėl Rusijos bombardavimo įstrigusiems civiliams.
Organizacija turėjo du sunkvežimius, prikrautus maistu, medikamentais ir pagalbos priemonėmis, tačiau jie liko Zaporižioje.
„Negavome reikiamo leidimo pagalbai šį rytą atvežti, – informavo E. Watsonas. – Mariupolio žmonės nebeturi daug laiko. Jiems žūtbūt reikalinga pagalba.“
G. Depardieu smerkia V. Putino „beprotiškus ekscesus“ Ukrainoje
Prancūzų aktorius Gerard'as Depardieu (Žeraras Depardjė) ketvirtadienį pasmerkė V. Putino „beprotiškus, nepriimtinus ekscesus“ Ukrainoje.
„Rusijos žmonės nėra atsakingi už beprotiškus, nepriimtinus savo lyderių, tokių kaip Vladimiras Putinas, ekscesus“, – sakė kino veteranas, anksčiau nekart viešai reiškęs simpatijas Rusijos prezidentui.
Šią savo poziciją G. Depardieu išdėstė naujienų agentūrai atsiųstame pareiškime.
G. Depardieu, vienas garsiausių prancūzų aktorių, tapęs Holivudo įžymybe dėl savo vaidmens Peterio Weiro (Piterio Viro) romantinėje komedijoje „Žalioji korta“ (Green Card), 2013 metais paliko Prancūziją ir priėmė Rusijos pilietybę, protestuodamas prieš valdžios siūlymą didinti mokesčius turtingiesiems.
G. Depardieu taip pat buvo pareikšti kaltinimai vienos jaunos aktorės išžaginimu ir seksualiniu užpuolimu savo namuose Paryžiuje 2018 metais. Aktorius šiuos kaltinimus vadina visiškai nepagrįstais.
Rusija ir Ukraina visada buvo broliškos šalys. Nuleiskite ginklus ir derėkitės.
73 metų G. Depardieu tapo V. Putino draugu, tačiau Rusijai vasario 24 dieną užpuolus Ukrainą jis pasisakė prieš karą ir paragino pradėti derybas.
„Rusija ir Ukraina visada buvo broliškos šalys, – kovo 1 dieną naujienų agentūrai AFP sakė kino žvaigždė. – Nuleiskite ginklus ir derėkitės.“
Ketvirtadienį G. Depardieu sakė, kad visas pajamas, gautas už tris vakarus nuo penktadienio Paryžiuje vyksiančius koncertus, skirs „nuo šio tragiško brolžudiško karo nukentėjusiems ukrainiečiams“.
Nuo tada, kai įgijo Rusijos pilietybę, G. Depardieu dažnai žarstė pagyrimus šiai šaliai, vadindamas ją „didžia demokratija“. Jis taip pat yra palyginęs V. Putiną su velioniu popiežiumi Jonu Pauliumi II ir sakęs, kad šis buvęs KGB agentas yra tinkamiausias lyderis Rusijai.
Kremlius tvirtina, kad Ukrainoje nėra šauktinių
Kremlius penktadienį pareiškė, kad Rusija į Ukrainą nesiunčia šauktinių. Toks tvirtinimas išsakytas praėjus dienai po to, kai šalies prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė dekretą, kuriuo įsakė į kariuomenės sudėtį įtraukti dar 134 500 tokių kareivių, praneša agentūra „Reuters“.
Šauktinių dalyvavimo Rusijos kare prieš Ukrainą klausimas yra itin opus. Kovo 9 dieną Rusijos gynybos ministerija pripažino, kad į Ukrainą buvo nusiųstas tam tikras skaičius šauktinių, nors V. Putinas tai kelis kartus neigė ir tikino, kad šalyje dislokuoti tik profesionalūs kariai ir pareigūnai.
A. Lukašenka telefonu kalbėjosi su V. Putinu
Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka telefonu kalbėjosi su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, remdamasis Baltarusijos valstybine naujienų agentūra „BelTA“, praneša portalas „Sky News“.
Kaip pranešama, prezidentai aptarė dvišalius santykius ir situaciją Ukrainoje.
Baltarusija padeda Rusijai vykdyti invaziją į Ukrainą, leisdama rusų kariams pulti šalį iš savo teritorijos.
Ukraina skelbia, kad nuo karo pradžios jau nukauta apie 17 700 Rusijos karių
Nuo vasario 24 dienos iki balandžio 1-osios Ukrainoje nukauta apie 17 700 Rusijos karių. Tai pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas, kuriuo remiasi portalas „Ukrinform“.
Be to, Rusija neteko 625 tankų, 1 751 šarvuočio, 316 artilerijos sistemų, 96 daugkartinio paleidimo raketų sistemų, 54 oro gynybos sistemų, 143 lėktuvų, 131 sraigtasparnio, 1 220 transporto priemonių, 7 laivų, 76 degalų cisternų, 85 dronų ir 24 specialiosios technikos vienetų.
Šie duomenys tikslinami. Jų rinkimą sunkina besitęsiančios intensyvios kautynės.
Rusijos kariuomenė: per parą Ukrainoje sunaikinti 52 kariniai objektai
Rusijos kariuomenė skelbia kare prieš Ukrainą sunaikinusi penkis didelius amunicijos sandėlius ir dar vieną degalų saugyklą. Oro antskrydžiais per parą Ukrainoje sunaikinti iš viso 52 kariniai objektai, penktadienį Maskvoje sakė Rusijos gynybos ministerijos atstovas Igoris Konašenkovas.
Luhansko srityje, be to, per mūšius nukauta 40 Ukrainos „nacionalistų“. Šių duomenų nepriklausimai patvirtinti negalima.
R. T. Erdoganas telefonu kalbėsis su V. Putinu
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas penktadienį pranešė, kad telefonu kalbėsis su V. Putinu ir paragins jį kartu su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu imtis veiksmų klausimais dėl Donbaso regiono ir Krymo, informuoja agentūra „Reuters“.
R. T. Erdoganas sakė reporteriams, kad jo pokalbis su V. Putinu prasidės 13 val. Grinvičo (16 val. Lietuvos) laiku, ir jis jo metu pakartos savo siūlymą surengti Rusijos ir Ukrainos lyderių taikos derybas.
Kiek anksčiau Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba nurodė, kad jo šalis būtų dėkinga, jei Turkija padėtų suorganizuoti Rusijos ir Ukrainos lyderių susitikimą.
HWR aktyvistai ragina Kyjivą ištirti galimus Ukrainos pajėgų „karo nusikaltimus“
Žmogaus teisių organizacija „Human Rights Watch“ ketvirtadienį paragino Ukrainos valdžią pradėti tyrimą dėl galimų karo nusikaltimų, pasirodžius vaizdo įrašui, kuriame matyti, kaip šalies kariai šaudo rusų karo belaisviams į kojas.
Nuo kovo 27 dienos internete platinamame įraše matyti, kaip trys kariškas uniformas dėvintys vyrai surištomis už nugaros rankomis pargriaunami ant žemės ginkluotų vyrų, ir šie vėliau šauna jiems į kojas.
Nors filmuotos medžiagos autentiškumo nepriklausomai patvirtinti nepavyko, naujienų agentūra AFP sugebėjo nustatyti geografinę buvimo vietą – tai Mala Rohanės kaimas, esantis netoli šiaurės rytinio Charkivo miesto, kurį Ukrainos pajėgos atkovojo po neseniai surengto puolimo.
Kovo 28 dieną AFP žurnalistams pavyko apsilankyti Mala Rohanėje, kur jie matė dviejų Rusijos karių kūnus, gulėjusius vienoje iš kaimelio gatvių. Gyvenvietė per kautynes buvo kone visiškai sunaikinta.
Dar du kūnai buvo iš dalies matomi po betono gabalais šulinyje.
„Jei tai pasitvirtintų, sulaikytų karių mušimas ir šaudymas jiems į kojas būtų laikomas karo nusikaltimu“, – sakoma vėlai ketvirtadienį paskelbtame HRW pareiškime.
„Ukraina turi įrodyti, kad ji gali ir yra pasirengusi užkirsti kelią rimtiems tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimams ir už juos bausti“, – priduriama pareiškime.
Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas Oleksijus Arestovyčius platformoje „Telegram“ pripažino, kad prievarta prieš belaisvius yra baustinas karo nusikaltimas.
„Su belaisviais elgiamės pagal Ženevos konvenciją, nepaisant jūsų asmeninių emocinių motyvų“, – sakė jis ukrainiečių kariams.
Rusijos pagrindinių baudžiamųjų tyrimų institucijos vadovas taip pat nurodė ištirti tą incidentą.
Nuo Maskvos invazijos pradžios vasario 24 dieną Rusijos kariai taip pat sulaukė kaltinimų piktnaudžiavimu.
Lenkijos premjeras ragina dar labiau griežtinti sankcijas Rusijai
Lenkijos vyriausybės vadovas Mateuszas Morawieckis dėl besitęsiančio Ukrainos karo pasisakė už ženklų ES sankcijų Rusijai sugriežtinimą. Jis penktadienį pareikalavo „radikalios programos“ – atsisakyti rusiškų žaliavų ir konfiskuoti Rusijos valstybės ir oligarchų turtą.
Priemonių tikslas turi būti sustabdyti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, tviteryje rašė politikas. Tai, kad iki šiol nepavyko to padaryti, esą rodo, kokios nepakankamos yra dabar galiojančios sankcijos.
Maskva kaltina Ukrainą surengus aviacijos smūgį Rusijos teritorijoje
Maskva penktadienį apkaltino Kyjivą pirmąkart surengus aviacijos smūgį Rusijos teritorijoje ir pareiškė, kad tai bus kliūtis deeskaluoti padėtį, tęsiantis prezidento V. Putino karui prieš Ukrainą.
Penktadienį buvo atnaujintos Ukrainos ir Rusijos delegacijų derybos vaizdo ryšiu, bet Maskva perspėjo, kad „sraigtasparnio ataka“ prieš degalų bazę Belgorodo mieste šias pastangas apsunkins.
Jau daugiau kaip mėnesį tęsiantis Rusijos karinei kampanijai, per kurią buvo smarkiai sugriauti kai kurie Ukrainos miestai, Maskva per anksčiau šią savaitę vykusias tiesiogines derybas pareiškė sumažinsianti karinių operacijų šalia Kyjivo ir Černihivo miestų intensyvumą.
Tačiau Ukrainos prezidentas V. Zelenskis sakė, kad Rusija tik pergrupuoja pajėgas ir ruošiasi „galingiems smūgiams“ jo šalies rytinėje ir pietinėje dalyje. Panašių vertinimų paskelbė ir Vakarų šalys.
„Tai yra dalis jų taktikos, – ketvirtadienį vėlai paskelbtame vaizdo kreipimesi sakė V. Zelenskis. – Žinome, kad jie traukiasi iš vietų, kur mes juos sumušėme, kad susitelktų į kitas, kurios yra labai svarbios... kur mums gali būti sudėtinga.“
Prezidentas pažymėjo, kad padėtis „labai sunki“ Ukrainos pietuose ir rytuose.
„Donbase ir Mariupolyje, Charkivo kryptimi Rusijos kariuomenė telkia potencialą puolimams, galingiems puolimams“, – perspėjo jis.
Vašingtonas irgi pateikė panašių vertinimų. Vienas aukšto rango JAV gynybos pareigūnas sakė, kad Rusijos susitelkimas į Donbasą gali reikšti „ilgesnį, užtęstą konfliktą“.
Nuogąstavimus, kad karas gali dar labiau išsiplėsti, sustiprino Maskvos penktadienį paskelbti kaltinimai, esą Ukrainos sraigtasparniai smogė naftos bendrovės „Rosneft“ degalų bazei Rusijos vakariniame Belgorodo mieste, esančiame maždaug už 40 km nuo sienos su Ukraina.
„Gaisras naftos bazėje kilo dėl aviacijos smūgio, įvykdyto dviejų Ukrainos kariuomenės sraigtasparnių, įskridusių į Rusijos teritoriją mažame aukštyje“, – per susirašinėjimo platformą „Telegram“ rašė Belgorodo srities gubernatorius Viačeslavas Gladkovas.
Jis pridūrė, kad per incidentą buvo sužeisti du bazės darbuotojai.
Ukraina nepatvirtino
Kremlius perspėjo, kad šis incidentas sukels padarinių.
Paklaustas, ar šį incidentą galima būtų vertinti kaip konflikto eskalaciją, Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas atsakė: „Aišku, negalima manyti, kad toks dalykas sukuria patogias sąlygas deryboms tęsti.“
Ukrainos užsienio reikalų ir gynybos ministrai sakė negalintys nei patvirtinti, nei paneigti, kad bazei Belgorode smogė Kyjivo pajėgos.
„Aš – civilis“, – Varšuvoje į žurnalistų klausimą apie šį incidentą atsakė užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.
Gynybos ministerijos atstovas Oleksandras Motuzianykas sakė, kad Ukraina „neprisiima atsakomybės už visus neapsiskaičiavimus, visas nelaimes ir visus įvykius Rusijos teritorijoje“.
Šis incidentas žymi pirmąjį kartą, kai Rusija pranešė apie Ukrainos aviacijos smūgį savo teritorijoje nuo konflikto pradžios. Maskva ne kartą tvirtino Ukrainos oro pajėgas jau sunaikinusi.
Karas Ukrainoje tęsiasi jau 37-ą dieną. Per jį žuvo tūkstančiai žmonių, dar per 10 mln. buvo priversti palikti savo namus, todėl Europoje kilo didžiausia pabėgėlių krizė nuo Antrojo pasaulinio karo.
Panika degalinėse
Belgorode apie 170 ugniagesių kovojo su didžiuliu gaisru, įsiplieskusiu apie 6 val. vietos (ir Lietuvos) laiku, nurodė Rusijos nepaprastųjų situacijų ministerija.
Ministerijos paskelbtame vaizdo įraše matyti didžiulės liepsnos ir kylantys juodų ir baltų dūmų debesys.
„Rosneft“ nurodė savo darbuotojus evakavusi.
Prie vietos degalinių nutįso ilgos eilės, bet gubernatorius ragino gyventojus susilaikyti nuo paniško pirkimo ir teigė, kad degalų yra pakankamai.
„Srityje nėra ir nebus jokių problemų su degalais“, – tikino V. Gladkovas.
D. Peskovas žurnalistams sakė, kad prezidentas Vladimiras Putinas (Vladimiras Putinas) buvo informuotas apie smūgį.
Jis tvirtino, kad Rusijos pranašumas ore virš Ukrainos yra „absoliutus faktas“.
Anksčiau šią savaitę netoli Belgorodo esančiame ginklų sandėlyje driokstelėjo didžiulis sprogimas, bet valdžia jokio paaiškinimo dėl to incidento nepateikė.
Belgorodas yra vos už 80 km nuo Ukrainos miesto Charkivo, smarkiai nuniokoto per Rusijos pajėgų puolimą.
Rusijos gynybos ministerija penktadienį pranešė, kad Maskvos pajėgos sunaikino Ukrainoje šešis karinius objektus, įskaitant penkis sandėlius, kuriuose buvo laikoma šaudmenų, raketų ir artilerijos pabūklų.
„Grįžti į darbą“
Rusija puolimą prieš Ukrainą pradėjo vasario 24 dieną, tikėdamasi greitai užimti Kyjivą ir nuversti V. Zelenskio vyriausybę.
Tačiau Ukrainos įnirtingas priešinimasis, taip pat rusų logistikos ir taktikos problemos sutrikdė Kremliaus planus. Tuo metu Vakarų šalys paskelbė Rusijai beprecedenčių sankcijų, o daugybė tarptautinių bendrovių iš jos pasitraukė.
Ukrainos pajėgos pradeda susigrąžinti kontrolę aplink sostinę Kyjivą ir pietinėje Chersono srityje. Chersonas yra vienintelis reikšmingas miestas, kurį Rusijai iki šiol pavyko užimti.
Rusijos pajėgos „tęsia dalinį atsitraukimą“ iš teritorijos į šiaurę nuo Kyjivo sienos su Baltarusija link, sakoma Ukrainos gynybos ministerijos pranešime.
Ministerija pasmerkė įsibrovusias pajėgas „plėšikavimu“. Be to, kai kuriuose užimtuose regionuose rusai vertė smulkųjį verslą atsiskaitymams vartoti rublius.
Kyjivo apylinkėse civiliai traukėsi iš nuniokotų teritorijų, kai jas vėl susigrąžino ukrainiečių pajėgos.
„Parduotuvės uždarytos, atsargos netiekiamos. Tiltas irgi susprogdintas, negalime per jį nuvykti apsipirkti“, – laikydama ant rankų trejų metų dukrelę sakė Karyna Tkačenko.
„Tikiuosi, viskas greitai baigsis ir galėsiu grįžti į darbą“, – naujienų agentūrai AFP sakė moteris.
Tačiau pietrytiniame Mariupolio mieste civiliai desperatiškai tebelaukia pagalbos po jau ištisas savaites besitęsiančių intensyvių apšaudymų. Mieste beveik nėra geriamo vandens, labai maža maisto ir sutrikęs elektros bei šilumos tiekimas.
Rusijos pajėgos apsupo šį Azovo jūros uostamiestį ir negailestingai jį bombardavo, mėgindamos užimti strategiškai svarbų miestą. Tai būtų svarbus pasiekimas, Rusijai stengiantis sujungti Luhansko ir Donecko sričių teritorijas, kontroliuojamas Maskvos remiamų separatistų, su Krymo pusiasaliu, aneksuotu Kremliaus 2014 metais.
Pranešama apie smarkius mūšius netoli Kyjivo
Į šiaurę ir rytus nuo Ukrainos sostinės Kyjivo, mero Vitalijaus Klyčko duomenimis, vyksta smarkūs mūšiai. „Rizika žūti Kyjive yra gana didelė. Todėl mano patarimas visiems, kurie norį sugrįžti: prašau, dar kiek palaukite“, – sakė V. Klyčko, kurį cituoja agentūra „Reuters“.
Prieš tai Kyjivo srities gubernatorius sakė, kad Rusijos daliniai iš kai kurių teritorijų pasitraukė, tačiau kitose savo pozicijas sustiprino.
Ukrainoje apgadinta arba iš dalies sugriauta per 50 kultūros objektų
Nuo Rusijos invazijos pradžios Ukrainoje apgadinti arba iš dalies sugriauti mažiausiai 53 kultūros objektai. Tarp jų yra 29 bažnyčios, 16 istorinių statinių, 4 muziejai ir 4 monumentai, penktadienį Paryžiuje sakė UNESCO direktoriaus pavaduotojas kultūrai Ernesto Ottone Ramirezas. Tarp šia prasme labiausiai nukentėjusių Ukrainos teritorijų yra Charkivas šalies šiaurės rytuose.
Čia, be kita ko, rusų bombos smigo į Holokausto memorialą, Valstybinį operos ir baleto teatrą bei Meno muziejų, sakė E. O. Ramirezas. Charkivas yra antras pagal dydį Ukrainos miestas.
Didelė grėsmė kyla ir Kyjivui – iš čia kol kas negauta informacijos apie septynių į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą įtrauktų šalies objektų apgadinimą. Tarp šių objektų yra Sofijos soboras ir Pečorų laura – stačiatikių vienuolynas Kyjive.
Ypač sudėtinga situacija Šiaurės Ukrainos Černihivo mieste, kuris rusų dalinių atkirstas nuo aplinkinių teritorijų. Černihivas yra vienas seniausių Ukrainos miestų – čia gausu X-XIX amžiaus bažnyčių ir vienuolynų.
Tęsiantis karui su Ukraina Rusija pradėjo pavasarinį šaukimą į kariuomenę
Rusija penktadienį pradėjo pavasarinį jaunuolių šaukimą į kariuomenę ir pažadėjo, kad šauktiniai nebus siunčiami kariauti į Ukrainą, kur, anot Maskvos, žuvo jau daugiau kaip 1 tūkst. rusų karių.
Rusijos kariuomenė rengia šaukimus dukart per metus – pavasarį ir rudenį. Į naujokus vieneriems metams imami tarnybai tinkami 18–27 metų vyrai.
Remiantis Kremliaus įsakymu, šį kartą prezidentas Vladimiras Putinas liepė pašaukti 134,5 tūkst. jaunuolių.
Tarnyba kariuomenėje vyrams yra privaloma, tačiau daugelis rusų vengia šaukimo stodami į aukštąsias mokyklas arba neatvykdami į karinius komisariatus.
Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu šią savaitę pareiškė, kad šauktiniai nebus siunčiami į jokius „karštuosius taškus“ ir kad namo grįš visi asmenys, šiuo metu baigiantys karinę tarnybą.
Kovo 8 dieną V. Putinas patikino, kad nesiųs šauktinių ar atsargos karių kautis Ukrainoje.
Tačiau jau kitą dieną vienas Rusijos kariuomenės atstovas pripažino, kad kažkiek naujokų per klaidą buvo išsiųsta į Ukrainą tam tikrų dalinių sudėtyje. Nors dauguma jų buvo grąžinti į Rusiją, kai kurie visgi pateko į nelaisvę, nurodė atstovas.
Anonimas JAV pareigūnas šią savaitę citavo išslaptintą žvalgybos informaciją, kad V. Putinas nežino, kad Ukrainoje tarnauja šauktiniai.
Rusijos nepriklausoma žiniasklaida ir savanorių grupės teigia, kad kai kurie šauktiniai siunčiami į frontą, spaudžiami pasirašę sutartį dėl tarnavimo profesionalioje kariuomenėje.
Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas penktadienį pakartojo, kad šauktiniai nebus siunčiami į Ukrainą.
„Tai niekaip negali būti susiję su karine specialiąja operacija Ukrainoje. Šauktiniai ten nesiunčiami“, – sakė jis.
Kaip praėjusią savaitę paskelbė Rusijos kariuomenė, Ukrainoje žuvo 1 351 karys, o dar 3 825 buvo sužeisti. Ukrainos valdžia ir Vakarų šalių tarnybos sako, kad šie skaičiai veikiausiai yra daug kartų didesni.
V. Putinas pradėjo karinę operaciją Ukrainoje prisidengdamas ten neva vykdomu rusakalbių „genocidu“ ir kaltindamas provakarietišką šalį glaudžiais ryšiais su NATO, kuriuos Maskva suvokia kaip grėsmę savo vakarinėms sienoms.
Šią žinią kasdien kartojo valstybinės televizijos kanalai, o dauguma vyriausybės atžvilgiu kritiškų ir nepriklausomų žiniasklaidos priemonių buvo priverstos užsidaryti arba buvo blokuotos.
Rusija taip pat pripažino kriminalizavo „melagingos“ informacijos apie jos ginkluotąsias pajėgas skelbimą, blokavo populiarius socialinius tinklus „Facebook“, „Instagram“ ir „Twitter“.
Kyjivas ir jo sąjungininkai Vakaruose šį įsiveržimą laiko neišprovokuotu ir nepagrįstu.
Per kautynes, kurių metu Rusijos pajėgos beatodairiškai atakuoja gyvenamąsias teritorijas, žuvo tūkstančiai civilių, dar milijonai buvo priversti palikti savo namus.
Tačiau Rusijos sausumos pajėgų veržimasis įstrigo dėl stipresnio nei tikėtasi Ukrainos pasipriešinimo. Vakarų pareigūnų teigimu, įtakos taip pat turėjo Rusijos taktinės klaidos, žema karių moralė, maisto, degalų trūkumas, šalti orai bei kitos problemos.
Į Kyjivą atvykusi EP pirmininkė: esame su jumis
Europos Parlamento pirmininkė Roberta Metsola lankosi Ukrainos sostinėje Kyjive. „Esu Kyjive, kad perduočiau vilties žinią. Mes esame su Jumis“, – rašė politikė penktadienį po pietų tviteryje. Ji taip pat paskelbė vaizdo įrašą, kuriame patikino: „Mes padėsime atstatyti jūsų miestus“. Finansinė ir karinė parama bus išlaikoma ir plečiama.
Ukrainos vyriausybės vadovas Denysas Šmyhalas R. Metsolos vizitą pavadino stipriu politinės paramos signalu. Jie, be kita ko, kalbėjo apie griežtesnes sankcijas Rusijai. Premjeras pabrėžė, kad Ukraina visiškai pasirengusi tolesniam žingsniui narystės ES link.
Detalės apie Europos Parlamento pirmininkės vizitą saugumo sumetimais nebuvo skelbiamos. Jos atstovas tik pareiškė, kad R. Metsola Europos Parlamento vardu Kyjive perduos paramos žinią.
Ukraina ir Rusija apsikeitė 86 kariais
Ukraina ir Rusija penktadienį apsikeitė 86 kariais, penktadienį pranešė aukštas Kyjivo pareigūnas.
„Apsikeitimas ką tik įvyko, 86 Ukrainos kariškiai, tarp jų ir 15 moterų, jau saugūs“, – „Telegram“ vaizdo žinutėje sakė Ukrainos prezidento administracijos vadovo pavaduotojas Kyrylas Tymošenka.
Ukraina: Černobylio zoną užėmusius Rusijos karius tikriausiai paveikė radiacija
Rusijos kariai, pastarąsias keturias savaites laikę užėmę teritoriją aplink Černobylio atominę elektrinę, tikriausiai buvo paveikti ten esančių radioaktyvių teršalų skleidžiamos spinduliuotės, penktadienį sakė Ukrainos pareigūnai.
Rusijos pajėgų naudojamos mašinos tikriausiai pakėlė į orą radioaktyvių dulkių, be to, kariai buvo išsikasę apkasus labiausiai užterštoje šios zonos vietoje, sakoma Ukrainos branduolinės energetikos agentūros „Enerhoatom“ pranešime.
Nebeveikianti elektrinė, kurioje 1986 metais įvyko didžiausia pasaulyje branduolinė katastrofa, ketvirtadienį buvo susigrąžinta Ukrainos pajėgų, Rusijos daliniams atsitraukus iš teritorijų į šiaurę nuo sostinės Kyjivo.
„Visa įranga Černobylio elektrinėje veikia. Valdymo ir radiacijos stebėsenos sistemos veikia įprastu režimu“, – sakoma Černobylio elektrinės vadovo Valerijaus Seidos pranešime.
Tačiau jis nurodė, kad jėgainę ir jos apylinkes užėmę kariai galėjo būti apšvitinti.
„Tirštos dulkės, pakeltos į orą jų mašinų, ir jose esančios radioaktyvios dalelės gali lengvai patekti į rusų organizmą per plaučius“, – aiškino V. Seida.
Kadangi kariai toje teritorijoje įsirengė apkasus, „visiškai tikėtina, kad jie buvo paveikti nemenko lygio spinduliuotės“, – rašo „Enerhoatom“.
Rusijos pajėgos Černobylio kompleksą užėmė vasario 24-ąją, pačią pirmąją Kremliaus pradėtos invazijos į Ukrainą dieną. Tai sukėlė pasaulio nerimą dėl potencialaus radioaktyviosios taršos paskleidimo.
Varšuvoje kalbėdamasis su žurnalistais Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba sakė, kad užėmusi Černobylį Rusija elgėsi „neatsakingai“.
„Rusija demonstravo neatsakingumą visais frontais, pradedant atsisakymą leisti elektrinės darbuotojams vykdyti visas savo pareigas, baigiant apkasų kasimą užterštoje teritorijoje“, – pabrėžė jis.
„Rusijos vyriausybė... turės atsakyti šių karių motinoms, seserims ir žmonoms, taip pat paaiškinti jiems, kodėl privertė juos eiti į tokius pavojus“, - pridūrė ministras.
1986 metais sprogusio Černobylio elektrinės 4-ojo reaktoriaus blokas dabar yra uždengtas dvigubu sarkofagu. Pirmasis jų buvo pastatytas Sovietų Sąjungos, o antrasis užbaigtas 2019 metais.
Trys kiti šios jėgainės reaktoriai vienas po kito buvo uždaryti, vėliausias iš jų – 2000 metais.
Raudonasis Kryžius: vykdyti evakuaciją iš Mariupolio penktadienį buvo „neįmanoma“
Raudonasis Kryžius pranešė, kad komanda, kurią penktadienį išsiuntė padėti evakuoti tūkstančius civilių gyventojų iš Mariupolio, buvo priversta apsisukti, nes dėl susidariusių sąlygų buvo „neįmanoma tęsti evakuacijos“.
„Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komiteto komanda, kurią sudaro trys transporto priemonės ir devyni darbuotojai, šiandien nepasiekė Mariupolio ir negalėjo evakuoti civilių gyventojų“, – sakoma Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komiteto pareiškime.
Šeštadienį vėl bus bandoma organizuoti saugų civilių gyventojų išvykimą iš Mariupolio, priduriama jame.
