„Iš pirmųjų 14 registruotų atvejų buvo apie 60 proc. įvežtinių, o dabartiniu metu 38 proc. įvežtiniai, o visi kiti yra vietiniai: arba protrūkiais formuojasi, arba žmonės nežino, kur užsikrėtė. Tai kalba apie tai, kad omikron atmaina Lietuvoje plinta. Matant vakar paros skaičius, jie dideli ir jie tikrai nemažės, sergamumo tendencija tik didės“, – antradienį žurnalistams sakė D. Razmuvienė.

Epidemiologės teigimu, kitos šalys taip pat fiksuoja jau penktąją koronaviruso bangą.

„Prancūzija registruoja apie 220 tūkst. naujų atvejų per parą, Italijoje ta pati situacija, neatsilieka ir Jungtinė Karalystė. Manau, jie taip pat laiko, kad tai yra omikrono nauja banga, ko gero, jau penkta koronaviruso banga. Lietuvoje lygiai tas pats, kadangi mes vėliau įsijungėme, mūsų registruojamų susirgimų skaičius, be abejonės, trupučiuką dar mažesnis, bet hospitalizacijos skaičiai po truputį auga“, – teigė D. Razmuvienė.

Anot specialistės, išaugęs COVID-19 atvejų skaičius sietinas ne tik su omikron atmainos plitimu, bet ir su susibūrimais bei renginiais per šventes.

„Rezultatą tokį turime, nes puikiai žinome, kad virusui reikia susibūrimų ir tos šventės, kurios vyko tiek per Kalėdas, tiek tarpušvenčiu, tiek per Naujuosius, taip pat įvairūs renginiai tikrai turėjo įtakos virusui išplisti“, – BNS antradienį sakė specialistė.

Anot jos, paskutinę gruodžio savaitę mažėjo sergamumas tarp vaikų – tai sietina su atostogomis mokyklose, daugiau sirgo 20-50 metų žmonės.

Vis dėlto, mokiniams sugrįžus į ugdymo įstaigas, epidemiologė prognozuoja, kad atvejų skaičiai neturėtų mažėti.

„Esu tikra, kad skaičiai nemažės – jie dabar įgauna pagreitį. Tuo labiau prasidėjo ugdymo procesas – vėl matysime didėjančius protrūkių skaičius“, – kalbėjo D. Razmuvienė.

Gruodžio 31-osios duomenimis, Lietuvoje nustatyti 74 COVID-19 omikron atmainos atvejai, sergančiųjų amžiaus vidurkis – 30 metų.

Su išaugusiais COVID-19 atvejų skaičiais, sparčiai plintant omikron atmainai, susiduriama ir kitose Europos šalyse. Pasak epidemiologės, Lietuva „tikrai nebus išimtis“, o susirgusiųjų turėtų daugėti ir tarp vaikų.

„Judėjimas prie valstybės sienos vyksta. Net ir čia būdami mūsų pareigūnai girdi sunkiosios technikos garsus Baltarusijos teritorijoje, kas gali reikšti, kad sunkvežimiai važiuoja galimai su neteisėtais migrantais“, – žurnalistams Kapčiamiesčio pasienio užkardoje trečiadienį sakė R. Liubajevas.

„Faktas yra tas, kad neteisėti migrantai tikrai gabenami Baltarusijos teisėsaugos institucijų atstovų ir jie stumiami į Lietuvos teritoriją“, – pridūrė jis.

Taip pasieniečių vadovas kalbėjo pirmąją dieną po to, kai įsigaliojo nepaprastoji padėtis pasienyje su Baltarusija.

Mūsų pareigūnai girdi sunkiosios technikos garsus Baltarusijos teritorijoje, kas gali reikšti, kad sunkvežimiai važiuoja galimai su neteisėtais migrantais.

„Nuo vidurnakčio, kai įsigaliojo nepaprastoji padėtis, situacija pasienio ruože ir penkių kilometrų ruože nuo pasienio ruožo ribos buvo labai rami, nebuvo nė vieno bandymo neteisėtai atvykti į Lietuvą, kas visada mane, kaip VSAT vadą, neramina. Pirma dešimties asmenų grupė buvo sulaikyta prieš valandą“, – teigė R. Liubajevas.

Jo teigimu, Baltarusijos pusėje didelių migrantų grupių nepastebėta.

„Per naktį nepastebėta labai didelių grupių, buvo matomos trys migrantų grupės mūsų užkardų ruožuose: iki dešimties asmenų dvi grupės ir apie 30 asmenų grupė taip pat buvo prie sienos Baltarusijos teritorijoje. Jie nebandė neteisėtai patekti į Lietuvą“, – kalbėjo R. Liubajevas.

Nepaprastoji padėtis pasienyje su Baltarusija įvesta baiminantis naujo neteisėtų migrantų antplūdžio.

„Yra užsikrėtusių mokinių, mokytojų ir mokyklos bendruomenė priėmė sprendimą, kad eina mokytis nuotoliniu būdu, kad būtų užtikrintas saugumas“, – BNS antradienį sakė Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktorius Virgilijus Pozingis.

Jo teigimu, mokykloje nustatyti šeši koronaviruso atvejai – susirgo po tris mokytojus ir mokinius, atvejai nustatyti šešiose iš dešimties klasių.

Administracijos direktoriaus pasirašytame įsakyme nurodyta, kad nuotoliniu būdu šios mokyklos mokiniai mokysis iki rugsėjo 20 dienos.

V. Pozingio teigimu, ne visi mokyklos bendruomenės nariai turėjo imunitetą, ne visi ir testavosi.

Sunku su mokiniais, kad skiepytųsi.

„Mokytojų nemažai buvo pasiskiepijusių, aišku, 100 proc. nebuvo pasiskiepiję. Mokiniai irgi nebuvo, testuojasi irgi ne visi mokiniai – ne visi tėvai sutiko“, – kalbėjo savivaldybės administracijos vadovas.

Anot jo, iš 96 mokinių pasiskiepijęs vos vienas, testuotis sutiko 49 mokiniai, 12 yra persirgę.

„Sunku su mokiniais, kad skiepytųsi“, – teigė V. Pozingis.

Jo duomenimis, iš 36 mokyklos darbuotojų pasiskiepiję – 32.

Kaip Eltai teigė Usėnų pagrindinės mokyklos direktorė Liucija Jasevičienė, koronavirusas fiksuotas keturiose klasėse ir vienoje ikimokyklinio ugdymo grupėje.

„Mokytojai yra visi pasiskiepiję dviem dozėmis, išskyrus vieną mokytoją, kuri buvo vieną kartą paskiepyta. Vasaros pabaigoje mūsų gyvenvietėje buvo nemažai (koronaviruso – ELTA) atvejų, ir kai susirinko į mokyklą vaikai, susirinko mokytojai ir tiesiog atsinešė nejausdami simptomų“, – priežastį, kodėl galėjo įvykti protrūkis, įvardijo mokyklos vadovė.

Pasak L. Jasevičienės, pirmąją savaitę nuo rugsėjo 6 iki 10 dienos buvo testuojama du kartus – antradieniais ir penktadieniais.

„Testuotis sutiko per 50 proc. mokinių tėvų. Šiuo metu dar gauname daugiau prašymų, didėja skaičius norinčiųjų testuotis. Nežinau, ką koreguoti – mes laikomės visų būtinųjų sąlygų, kurių reikia, srautus atskiriame ir visa kita. Klasės yra nedidelės, mokiniai klasėse sėdi, mokytojai pas juos nueina, dezinfekuojasi ir vėdinasi. O ką daryti, jei vėl atsineš (virusą – ELTA)? Dabar, pavyzdžiui, kai namie sėdime, mes nežinome, ar jie neužsikrečia. Izoliacijoje yra tos klasės, kuriose buvo atvejų, visi kiti vaikai gali laisvai bendrauti. Kadangi gyvenvietėje yra (koronaviruso – ELTA) atvejų, tai visko gali būti. Testuosime toliau greitaisiais savikontrolės testais, temperatūrą matuosime“, – teigė direktorė.

L. Jasevičienė minėjo, kad yra dalis tėvų, kurie nenori, kad jų vaikai būtų testuojami. „Kurie nesutinka, tų ir netestuojame, mes neturime teisės. Testavimas yra rekomendacinio pobūdžio, tai mes nieko daugiau negalime padaryti, tiktai gražiuoju kalbėtis, įrodinėti ir tiesiog daryti viską, kad kuo daugiau testuotųsi“, – kalbėjo direktorė.

Usėnų pagrindinėje mokykloje iš viso mokosi apie 100 mokinių.

„Mes važiuojame į konferenciją dabar, bet jeigu noras policijos būtų, tai prašau – galiu suvaldyti, bet man atrodo, kad aš ne toks valdytojas kaip policija“, – BNS sakė R. Grinevičius.

Jis taip pat teigė kol kas nežinojęs, jog minia žmonių po mitingo traukė parlamento link, o šalia Lukiškių aikštės susidūrė su policijos pareigūnais.

Vis dėlto, jis teigė, kad suvaldyti minią yra policijos reikalas.

„Čia ne mūsų kompetencija (...) Tam yra policijos pareigūnai. Mes nuo scenos viską gražiai išaiškinome, kad išsiskirstome ir viskas“, – kalbėjo Šeimų sąjūdžio vadovas.

Po kiek laiko pranešta, kad Lietuvos šeimų sąjūdžio vadovas R. Grinevičius vyksta susitikti su prie Seimo nuvykusiais mitinguotojais. Sąjūdžio vadovas teigia norįs įvertinti situaciją. „Aš važiuoju pažiūrėti, kas ten vyksta, man pačiam įdomu. Aš žinau, kad ten gali gali būti (žmonių – ELTA), kurie nori mums pakenkti, tai aš važiuoju pažiūrėti į veidus. Nors policija to neprašė manęs“, – ELTAI sakė R. Grinevičius.

Galiu suvaldyti, bet man atrodo, kad aš ne toks valdytojas kaip policija.

Po Lietuvos šeimų sąjūdžio mitingo Katedros aikštėje minia žmonių būriuojasi prie Seimo, pranešė įvykio vietoje dirbantys BNS korespondentai.

Šimtams žmonių, skanduojantiems „Seimą lauk“, priartėjus prie pusiaukelėje esančios Lukiškių aikštės, jiems kelią užtvėrė policijos kordonas, sudarytas iš automobilių ir riaušių malšinimo pareigūnų.

Pareigūnai per garsiakalbius perspėjo žmones, kad Šeimų sąjūdžio mitingas baigėsi, jie raginami skirstytis.

Nepaisant to, Seimą Jasinskio gatve ir kitais alternatyviais maršrutais pasiekė keli šimtai žmonių.

Šeimų sąjūdžio organizuotame mitinge maždaug 5 tūkst. žmonių protestavo prieš COVID-19 ribojimus.

Vilniaus miesto savivaldybė anksčiau neleido Lietuvos šeimų sąjūdžiui mitinguoti prie Seimo, argumentuodama išaugusia smurto grėsme, todėl protestas vyko Katedros aikštėje.

Rugpjūtį prie Seimo vykęs tūkstantinis mitingas buvo peraugęs į riaušes, dėl jų sulaikyta keliasdešimt asmenų, pradėti ikiteisminiai tyrimai.

Mirė staiga

„Mirė šį rytą ir staiga, netikėtai (...) Jis buvo visų galų meistras – ir rašyti, ir groti, ir kurti, ir megzti ryšius, ir kitiems padėti, visada buvo šiltas ir draugiškas žmogus“, – BNS sakė Lietuvos muzikos informacijos centro direktorė Radvilė Buivydienė.

A. Klova gimė 1958 metais Kaune, jis buvo vienas pirmųjų folk-jazz propaguotojų šalyje.

1983-iaisiais baigė Lietuvos konservatorijos Juliaus Juzeliūno klasę.

1983–1991 m. dirbo Lietuvos radijo garso režisieriumi. 1984–1988 m. vadovavo Vilniaus universiteto folkloro ansamblio „Ratilio“ instrumentinei grupei. 1991–1994 m. buvo radiofono „Vilniaus varpas“ muzikos redaktorius ir laidų vedėjas.

Algirdas Klova. G. Savickio / ELTOS nuotr.

Nuo 1992 m. su A. Luniu organizavo tarptautinį instrumentinį folkloro festivalį „Griežynė“. 1995 m. Lietuvos country muzikantų asociacijos įkūrėjas, viceprezidentas, 1996–1999 m. prezidentas. Nuo 2001 m. „Blue grass“ tarptautinės asociacijos narys ir atstovas Lietuvai.

1980 m. įkūrė country muzikos grupę „Kikilis“ ir iki 1985 m. jai vadovavo, 1988 m. įkūrė folkloro ansamblį „Vydraga“, jam vadovavo.

1996 m. subūrė „Country Blues Session Band“, kuris 1999 m. konkurse „Country Europa Mrągowo“ laimėjo II premiją. 

Jis sudarė ir išleido daugiau kaip dešimt lietuvių muzikos folkloro rinkinių, savo kūrybos ir ansamblio „Vydraga“ kompaktines plokšteles, knygas „JAV fidlerių melodijos“ (2000), „JAV vaikų dainos“ (2002).

A. Klova koncertavo Lietuvoje ir užsienyje (Latvijoje, Švedijoje), kaip solistas ir su ansambliais dalyvavo festivaliuose su džiazo, roko, country muzikantais.

Jo kūrybai būdingas melodingumas, improvizaciškumas, joje gausu liaudies muzikos elementų, yra ir minimalizmo bruožų.

A. Klova apdovanotas įvairiais apdovanojimais ir premijomis, 2003 metais tapo „LATGA-A“ metų autoriumi.

I. Šimonytė ir V. Čmilytė-Nielsen reiškia užuojautą

Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė reiškia užuojautą dėl kompozitoriaus, muzikanto, muzikologo, folkloro puoselėtojo, radijo laidų vedėjo A. Klovos mirties.

„Lietuvos kultūra neteko aktyvaus ir kūrybingo žmogaus, kuris daugel metų paskyrė įvairių žanrų muzikos puoselėjimui. Jis kūrė muziką, koncertavo Lietuvoje ir užsienyje kaip solistas ir su ansambliais, dalyvavo festivaliuose, įvairiuose projektuose. Itin reikšmingas jo indėlis skleidžiant lietuvių folkloro grožį ir jėgą. Dėl A. Klovos mirties reiškiu nuoširdžią užuojautą šeimai, artimiesiems, bičiuliams ir visiems, kuriems teko laimė pažinti šią ryškią asmenybę“, – sakoma premjerės užuojautoje.

„Netekome išskirtinės muzikos pasaulio asmenybės. Kompozitorius ir muzikantas A. Klova ateities kartoms paliko daugybę muzikinių kūrinių įvairiems instrumentams ir balsams. Kartu mes jį prisiminsime ir kaip lietuvių folkloro muzikos propaguotoją toli už mūsų šalies ribų, daugelio autorinių koncertų ir tarptautinių festivalių organizatorių, muzikos žurnalistą, talentingą pedagogą“, – sakė Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, sunkiu netekties metu artimiesiems, kolegoms ir mokiniams linkėdama dvasios stiprybės.

Už projektą po pateikimo balsavo 63 Seimo nariai, prieš buvo 58, septyni susilaikė.

Prieš projektą balsavo Darbo partijos, Lietuvos regionų frakcijų nariai, 12 konservatorių, du liberalai, penki socialdemokratai, 21 „valstietis“, du Mišrios Seimo narių grupės nariai.

Seimo pirmininkė: projektas atidėliojamas 20 metų

Projektą pristačiusi Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ragino politikus palaikyti projektą pirmojoje stadijoje ir „žengti pirmąjį žingsnį, kurį atidėliojame 20 metų“.

„Aš esu įsitikinusi, kad mes visi jaučiame įsipareigojimą būti vienodai teisingi visiems, ir todėl šiandien labai raginu Seime atverti duris diskusijai apie partnerystę ir žengti pirmąjį žingsnį, kurį atidėliojame dvidešimt metų“, – pristatydama projektą sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Parlamento vadovė pristatydama projektą pažymėjo, kad partnerystės institutas įteisintas 20-yje Europos Sąjungos (ES) šalių, tarp jų ir tradiciškai katalikiškose.

„Šiandien 20 ES valstybių yra įteisinę partnerystę, vienaip ar kitaip ją reglamentuoja, ir tarp jų yra tokios katalikiškos šalys kaip Ispanija, Italija, Airija, viena iš paskutinių šalių, įteisinusių panašų mechanizmą, buvo Estija, tai įvyko 2016 metais“, – sakė Seimo pirmininkė.

Mes neturime pamiršti, kad šiandien yra šimtai tūkstančių žmonių, kurie dėl vienų ar kitų priežasčių santuokos pasirenka nesudaryti, ir mes kaip  įstatymų leidėjai neturėtume užmerkti prieš tai akių.

„Mes neturime pamiršti, kad šiandien yra šimtai tūkstančių žmonių, kurie dėl vienų ar kitų priežasčių santuokos pasirenka nesudaryti, ir mes kaip  įstatymų leidėjai neturėtume užmerkti prieš tai akių, turėtumėm matyti ir juos, ir suteikti jiems alternatyvą ir leisti jiems Lietuvoje jaustis saugiais, turinčiais tokias pačias teises kaip ir kiti žmonės“, – sakė pirmininkė.

Kritikai tvirtina, kad partnerystės įteisinimą keis santuoka

Prieš projektą kalbėję parlamentarai teigė, kad pagal siūlomą modelį teisiškai reglamentavus partnerystę tos pačios lyties poroms toliau bus siekiama vienos lyties santuokos įteisinimo.

„Visose Europos šalyse iš pradžių partnerystės įstatymas nesuteikė tos pačios lyties asmenims teisės įvaikinti vaikus, bet visose valstybėse buvo veikta pagal identišką teisinę schemą. Po neutralios lyčiai partnerystės įteisinimo buvo kreipiamasi į Europos Žmogaus Teisių Teismą, valstybė pralaimėdavo bylas ir tos pačios lyties asmenims buvo suteikiama įvaikinimo teisė, taip pat partnerystė pilnai prilyginama santuokai“, – kalbėjo opozicinės Darbo partijos frakcijos atstovas Mindaugas Puidokas.

„Mes turbūt Seime pritariam, kad mes turime suteikti tos pačios lyties asmenims galimybę gyventi kartu, gauti medicininę informaciją, bet nepadaryti taip, kad įvaikinimai ir santuoka po pusmečio taptų realybe, po visu šiuo projektu užslėptas santuokos įteisinimas“, – kalbėjo M. Puidokas.

Nepadaryti taip, kad įvaikinimai ir santuoka po pusmečio taptų realybe, po visu šiuo projektu užslėptas santuokos įteisinimas.

Valdančiųjų konservatorių atstovas Paulius Saudargas teigė, kad teikiamame projekte siūlomas partnerystės reguliavimas „beveik 70 proc. nukopijuota iš santuokos apibrėžimo, kaip įstatymuose apibrėžta“.

„Tai ar mes po kelių įstatymų neatsidursime tokioj situacijoj, kad šis įstatymas apibrėžia santuoką ir šeimą vienalytėms šeimoms“, – klausė P. Saudargas.

T. Tomilinas: mano šeimai nėra jokios grėsmės

Už balsuoti raginęs opozicinės „valstiečių“ frakcijos atstovas Tomas Tomilinas teigė, kad teikiamas projektas nesukelia grėsmės tradicinei šeimai, kaip nuogąstauja kritikai. Jis pabrėžė, kad tai jo asmeninė nuomonė, ir partijos kolegos daugiausiai laikosi priešingos pozicijos.

„Susitarkim – homoseksualūs asmenys yra žmonės, ir gali sutapti tekstas, gali šiek tiek būti panašu į santuoką, nes tai tie patys lietuviai, tie patys žmonės, jų DNR yra tas pats. Pirmiausia mes turime juos gerbti kaip žmones, ir tuomet diskutuoti, kaip geriausia realizuoti partnerystės įstatymo raidę“, – sakė T. Tomilinas.

„Aš šioje šalyje esu dauguma, aš turiu šeimą, aš jaučiuosi dauguma, manęs niekas neskriaudžia, mano šeimai nėra jokios grėsmės. Politikai tą diskusiją kaitina jie ir privalo žmones nuraminti ir rasti kompromisus gerbdami visas nuomones“, – kalbėjo politikas.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis tuo tarpu sveikino Seimo sprendimą nepritarti valdančiųjų siūlomam Partnerystės įstatymo projektui, o apie T. Tomilino elgesį „šnekėtis partijoje“.

„T. Tomilinas yra tas žmogus, kuris šiandien balsuodamas pažeidė partijos vertybines nuostatas ir mes apie tai šnekėsimės. Paprasčiausiai jis elgiasi taip, kaip nedera elgtis LVŽS nariui“, – BNS sakė R. Karbauskis.

T. Tomilinas vėliau BNS sakė besidžiaugiantis, kad R. Karbauskis žada šnekėtis partijos viduje, nes pasigendąs kalbėjimosi būtent iš partijos pirmininko. T. Tomilinas taip pat sakė, kad neprivalo priimti „vienos tiesos“.

„Aš tai džiaugiuosi, kad partijos pirmininkas žada šnekėtis partijoje, ko mes daugybę metų pasigendame. Kai jis savo nuomonę iškelia aukščiau kitų ir diskusijai skiria minimalų laiką, tai ne aš vienas tuo skundžiuosi“, – BNS teigė parlamentaras.

Siūlyta įteisinti lyčiai neutralią partnerystę

Partnerystės įstatymo projektu siūlyta įteisinti tiek vyro ir moters, tiek tos pačios lyties asmenų partnerystę. Projektu partnerystę siūlyta apibrėžti kaip oficialiai registruotą dviejų asmenų bendro gyvenimo faktq, siekiant sukurti, plėtoti, apsaugoti partnerių santykius.

Projekte buvo nurodoma, kad tie santykiai grindžiami pastoviais „emocinio prieraišumo, tarpusavio supratimo, atsakomybės, pagalbos, pagarbos ir ar panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas“.

Buvo siūloma, kad Partnerystės įstatymas įsigaliotų nuo 2022 metų sausio 1 dienos.

Projektą kartu su Liberalų sąjūdžio vadove V. Čmilyte-Nielsen pateikė Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas Gabrielius Landsbergis, premjerė Ingrida Šimonytė, Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Algirdas Sysas, Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas, Laisvės frakcijos seniūnė Ieva Pakarklytė, taip pat Žmogaus teisių komiteto vadovas, Laisvės partijos atstovas Tomas Vytautas Raskevičius ir šio komiteto narys konservatorius Andrius Navickas.

Lietuvoje partnerystė nėra įteisinta nei vyro ir moters, nei vienos lyties poroms. Keli ankstesni liberalių politikų bandymai šalyje įteisinti civilinę partnerystę Seime nepasiekdavo priėmimo stadijos.

„Dėl jūsų minėto atvejo Marijampolės pataisos namuose galime iš dalies patvirtinti informaciją“, – BNS penktadienį informavo Kalėjimų departamento atstovė spaudai Irmina Frolova-Milašienė.

Jos teigimu, įvykį tiria Kalėjimų departamento kriminalinės žvalgybos pareigūnai, tyrimo detalės nekomentuojamos.

Pirminiais duomenimis, medikė dėl sužalojimų niekur nesikreipė.

„Dėl galimų sužalojimų per įvykį nebuvo kreiptasi. Dėl incidento pasekmių galima bus komentuoti pasibaigus tyrimui“, – teigė Kalėjimų departamento atstovė.

Nuteistieji įžūlėja. Atvejų, kai užpuolami pareigūnai, pasitaiko, tačiau nuteistieji medikų neliesdavo.

Medikė užpulta kovo 2 dieną, apie tai Kalėjimų departamentas nepranešė.

Penktadienį apie įvykį pranešė Ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga.

Rimtas grėsmės signalas

Pasak Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininko Kęstučio Pauliuko, tai, kad buvo užpultas medikas – rimtas signalas.

„Nuteistieji įžūlėja. Atvejų, kai užpuolami pareigūnai, pasitaiko, tačiau nuteistieji medikų neliesdavo. Šis įvykis – rimtas signalas, kad atsivėrė saugumo spragos, kurių nelopant – situacija blogės. Ir jeigu Teisingumo ministerija galvoja apie kažkokias naujų įkalinimo įstaigų statybas ir koncentruojasi į šią problematiką, mūsų patarimas, kuo skubiau susirūpinti pareigūnų ir darbuotojų įkalinimo įstaigose saugumu“, – sakė K. Pauliukas.