-
Eižėja „valstiečių“ frakcija: apie pasitraukimą prakalbo ir R. Baškienė 16
Kalbos netyla ir apie tai, ar iš frakcijos pasitrauks ekspremjeras Saulius Skvernelis. Galima sakyti, kad Seimo koridoriuose klausimų dėl S. Skvernelio sprendimo nebekyla apskritai, klausimas lieka tik tai, kiek paskui jį galėtų pasekti LVŽS vadovybe nebepatenkintų vis dar „valstiečių“ frakcijai priklausančių parlamentarų.
Tuose pačiuose Seimo koridoriuose kalbama, kad „valstiečių“ frakcijoje rudenį gali būti net dešimčia parlamentarų mažiau nei buvo jau pasibaigusioje pavasario sesijoje. Vadinasi, tam tikra grėsmė kiltų rudens sesijoje turėti opozicijos lyderį.
Kita vertus, toks frakciją palikti ketinančių parlamentarų skaičius rodo ir tai, kad mintys apie pasitraukimą sukasi ne tik partijai nepriklausančių LVŽS frakcijos narių galvose. Savo toliniu likimu partijoje nebėra užtikrinta ir ilgametė LVŽS narė Rima Baškienė. Nors politikė tikina, kad vis dar turi vilties, jog reikalai susitvarkys, visgi, paklausta apie savo likimo partijoje perspektyvas, nebeslepia – pasitraukimas yra didesnė tikimybė.
„Aš iki paskutinės minutės viliuosi ir ieškau būdų ir manau, kad ne visi tiltai sudeginti. Žinau, kad skyrybos įvyksta tik tada, kai teismine nutartimi nutraukiama santuoka“, – Eltai sakė ji.
Tačiau kalbėdama apie situaciją „valstiečių“ frakcijoje politikė neslėpė turinti abejonių, ar partijos vadovybė turi interesą byrėjimo procesus stabdyti. „Valstiečių“ partijos senbuvė stebisi, kodėl situacijai frakcijoje kaistant, niekas neorganizuoja bendrų posėdžių, galbūt leisiančių kilusias įtampas sumažinti.
„Jeigu aš būčiau frakcijos seniūnė arba žmogus, kuris formuoja frakcijos poziciją, ir jausčiau, kad yra kažkas banguojančio, tikrai inicijuočiau posėdį ir norėčiau taikos, ramybės ir bendro veikimo. Gal kolegos tos taikos ir ramybės nenori? Gal kaip tik nori, kad dalis išeitų, kaip jie kažkada pasakė – išsigrynintų. Gal ir yra tokie tikslai“, – sakė R. Baškienė.
Aš iki paskutinės minutės viliuosi ir ieškau būdų ir manau, kad ne visi tiltai sudeginti. Žinau, kad skyrybos įvyksta tik tada, kai teismine nutartimi nutraukiama santuoka.
Politikė neslėpė, kad jos nežavi ir partijos kryptis, kurią, jos teigimu, po 2020 m. Seimo rinkimų palaiko Valstiečių ir žaliųjų sąjunga.
„Man kyla klausimų. Tai natūralu. Aš matau partijos ir frakcijos radikalėjimą, aš matau priešų paiešką, kas buvo jau per praėjusius metus nuo pat Seimo kadencijos pradžios. Ir tai manęs nežavi“, – akcentavo parlamentarė.
Nepaisant to, tikino „valstietė“, sprendimas apie kurį svarsto ne tik ji, bet ir dalis LVŽS narių, nėra lengvas.
„Mane su „valstiečių“ partija sieja 25 metai. Ir jei skyrybos įvyktų, jos iš tikrųjų nebūtų lengvos. Turėjau tikrai ilgų apmąstymų. Mes dar turime savaitgalį apmąstymams, bet skyrybos, jei jos įvyktų, jos nėra lengvos, įvertinant tai, kad daugelį metų čia dirbau“, – sakė R. Baškienė.
Politikė pripažino, kad panašiai apie pasitraukimą iš „valstiečių“ frakcijos svarsto ne vienas parlamentaras. Pastariesiems, tikino R. Baškienė, ketinamas priimti frakciją skaldantį sprendimą taip pat nėra lengvas.
„Jie taip pat sunkiai išgyvena tą laikotarpį – jeigu visgi tektų tos skyrybos. Mes tikrai diskutuojame apie tai, kas atsitiko, kodėl reikia tą žingsnį žengti, ar dar reikia luktelti. Ko gero, didesnė tikimybė, kad reikia žengti“, – sakė vis dar „valstiečiams“ priklausanti R. Baškienė.
Pasitraukusių parlamentarų turėtų pakakti naujai frakcijai
Seimo narė tvirtino, kad nusprendusi trauktis iš „valstiečių“ partijos, vargu ar stotų į kokią nors naują politinę organizaciją.
„Per 25 metus aš suaugau su „valstiečių“ komanda. Todėl iškart save įsivaizduoti kitoje partijoje man būtų labai sudėtinga. Aš, ko gero, liksiu nepartiniu žmogumi, jei išstosiu, o privalėsiu išstoti jei pereisiu į kitą frakciją. Aš save įsivaizduočiau, jei toks žingsnis būtų, kaip nepartinį žmogų“, – sakė R. Baškienė.
Aš matau partijos ir frakcijos radikalėjimą, aš matau priešų paiešką.
Nors politikė nepanoro atskleisti, kiek iš frakcijos ketina pasitraukti parlamentarų, tai, kad LVŽS gretose veikusių parlamentarų turėti užtekti naujai frakcijai įkurti, R. Baškienė neatmetė.
„Aš manau, kad tai bus naujos frakcijos įkūrimas, tikėtina, kad ji bus ne tokia jau ir maža“, – sakė ji.
Tikisi, kad vadovybė įvertins darbo spragas
Galiausiai R. Baškienė vylėsi, kad jei visgi „valstiečių“ frakcija artimiausiu metu skils – LVŽS vadovybė padarys atitinkamus sprendimus.
„Jei tai įvyktų, aš tikiuosi, kad ir „valstiečių“ komanda „valstiečių“ frakcijoje tikrai pagalvos. kokias darbo spragas frakcijos vadovybė galėtų įžvelgti. Nes jei pasitraukia kolegos, jie nepasitraukia dėl to, kad jiems labai gerai, jie pasitraukia, nes kažkur nesusikalbėta“, – sakė R. Baškienė.
„Svarbiausia yra kompromisų paieška ir nesusipriešinimas“, – pridūrė politikė.
R. Karbauskis abejoja bendražygės pasitraukimu
LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis sako abejojantis, kad R. Baškienė pasitrauks iš „valstiečių“ frakcijos, o kartu ir iš partijos.
„Normaliai vertinu, kiekvienas žmogus turi teisę svarstyti kokius tik nori sprendimus. Ar tai atsitiks, ar ne – aš manau, kad čia jau klausimas kitas, ir aš abejoju, kad taip atsitiks. Čia jos teisė spręsti“, – BNS penktadienį sakė R. Karbauskis.
Jis teigė, kad visi žmonės, kurie palieka frakciją dėl vertybinių klausimų, „turėtų padėti savo mandatus ir atsiprašyti rinkėjų“, tačiau R. Baškienei tai netaikoma.
„Rimai tas netaikoma, nes Rima vertybine prasme niekada problemų nedarė frakcijai ir visą laiką balsuodavo taip, kaip ir frakcija. O kokie kiti gali būti motyvai – man tikrai sunku pasakyti, nenoriu spekuliuoti“, – teigė partijos lyderis.
„Aš nemanau, kad ji kur nors išeis, nes ji yra partijos žmogus jau labai seniai“, – pridūrė jis.
Anot R. Karbauskio, jeigu R. Baškienė paliktų frakciją ir partiją, Šiaulių rajone „nebūtų suprasta“.
„Manau, kad rinkėjams tektų ilgai aiškinti, kas atsitiko, ir niekaip nepavyktų išaiškinti“, – kalbėjo „valstiečių“ pirmininkas.
R. Karbauskis sakė nežinantis, kiek frakcijos narių turėtų ją palikti, tačiau teigė, kad „tapusieji liberalais“ bus pašalinti, jeigu balsuos už Partnerystės įstatymą.
„Valstiečių“ frakcija yra didžiausia opozicinė jėga Seime, joje – 32 nariai.
-
R. Karbauskis: pažadas iki 2030-ųjų gynybai skirti 2,5 proc. BVP bus įvykdytas 8
„Mes turime įsipareigojimą iki 2030 metų padidinti finansavimą, tas ir bus padaryta“, – pirmadienį Seime žurnalistams sakė „valstiečių“ lyderis.
Seimo Biudžeto ir finansų komitetas praėjusią savaitę pasiūlė, kad gynybai būtų galima pasiskolinti tiek, jog finansavimas krašto apsaugai siektų ne mažiau kaip 2,01 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Vyriausybė biudžeto projekte buvo numačiusi galimybę pasiskolinti lėšas, kad asignavimai siektų 2,05 proc. BVP.
R. Karbauskis teigė, kad nėra įsipareigojimo didinti finansavimą krašto apsaugai palaipsniui, kad kitąmet biudžetas gynybai siektų būtent 2,05 proc. BVP.
„Aš tik noriu pasakyti viena, kad niekas nesiruošia nieko lėtinti. Aš kalbu ne apie tai, kad neįvykdytume įsipareigojimų, aš šnekėjau tik apie tai, ar reikia šiais metais didinti finansavimą krašto apsaugai nuo 2,01 iki 2,05 proc., nes toks įsipareigojimas neegzistuoja“, – tvirtino Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas.
„Jeigu kas nors teigia, kad mes nedidinam pagal įsipareigojimus, tegul parodo, kur tie įsipareigojimai. Jeigu kažkas iš opozicijos sugalvojo skaičių ir jį teigia kaip įsipareigojimą, tai, aš sakau dar sykį, parodykit, kur tas įsipareigojimas“, – pridūrė jis.
Šešių parlamentinių partijų pirmininkai 2018 metų rugsėjį pasirašė susitarimą, kuriuo įsipareigojo nuosekliai didinti krašto apsaugos finansavimą, jog gynybos biudžetas 2030 metais pasiektų ne mažiau kaip 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto.
Prie susitarimo prisijungti atsisakė socialdemokratai. Prezidentas Gitanas Nausėda ragina šį susitarimą įgyvendinti.
Naujienų agentūros BNS užsakymu bendrovės „Vilmorus“ šį mėnesį atlikta apklausa parodė, kad partijų susitarime numatytam gynybos biudžeto didinimui sakė pritariantys arba greičiau pritariantys 30,3 proc. respondentų, 55,2 proc. apklaustųjų nurodė nepritariantys arba greičiau nepritariantys, dar 14,5 proc. neturėjo nuomonės.
Šiemet Lietuvos gynybos biudžetas pirmą kartą pasiekė NATO sutartą 2 proc. nuo BVP rodiklį – krašto apsaugos finansavimas turėtų sudaryti 2,03 proc. BVP.
G. Kirkilas: iki 2030 m. dar yra laiko
Lietuvos socialdemokratų darbo partijos (LSDDP) pirmininkas Gediminas Kirkilas tvirtina, kad valdantieji neatsitraukia nuo praėjusiais metais pasirašyto nacionalinio susitarimo dėl išlaidų gynybai didinimo. Tam, sako „socdarbiečių“ lyderis, dar yra laiko.
Kartu G. Kirkilas pažymi, kad šiuo metu Lietuva gynybai privalo skirti 2 proc.
„Svarbiausia Lietuvai yra įvykdyti 2 proc. Opozicija, kuri dabar bando pasipelnyti iš šito reikalo reikalaudama didesnio (biudžeto – ELTA), pati praėjusiais metais nebalsavo. Priminsiu – nei liberalai, nei konservatoriai. Manau, kad Vyriausybė elgsis pagal esamas galimybes“, – pirmadienį žurnalistams sakė G. Kirkilas.
Paklaustas, ar Seimo Biudžeto ir finansų komitetui nusprendus pasiūlyti, kad valstybė turėtų skolinimosi „grindis“ – skolintis galėtų ne nuo 2,05 proc., o nuo 2,01 proc. BVP, nacionalinis susitarimas bus įvykdytas, G. Kirkilas atsakė, kad tam dar yra laiko.
„Iki 2030 m. yra dar laiko. (...) Manau, kad reikia išlaikyti 2 proc. Tai NATO viduje labai reikšmingas skaičius“, – kalbėjo LSDDP pirmininkas.
