Nurodoma, kad šie duomenys nėra galutiniai.

Daugiausiai žuvusių ir sužeistų vaikų registruota Donecko srityje – 498. Toliau eina Charkivo sritis (306), Chersono sritis (143), Kyjivo sritis (129), Dnipropetrovsko sritis (105), Zaporižios sritis (100), Mykolajivo sritis (97), Černihivas (72), Luhansko sritis (67), Sumų sritis (17), Žytomyro sritis (15) ir sostinė Kyjivas (16).

Gruodžio 31 d. per Chersono apšaudymą žuvo 11-metis berniukas, o devynmetis buvo sužeistas. Tą pačią dieną per Rusijos raketų ataką Pokrovske Donecko srityje nukentėjo 13-metė.

Pirmąją metų dieną Ukrainos oro pajėgos sunaikino devynis Rusijos dronus ir raketą

Ukrainos karinės oro pajėgos pirmadienį pranešė, kad numušė devynis rusų paleistus atakos dronus „Shahed“ bei vieną raketą Ch-59.

Remiantis jų pranešimu socialiniame tinkle „Telegram“, Rusijos pajėgos pirmąją šių metų dieną apie 14 val. paleido į Ukrainą 10 dronų bei vieną valdomą aviacinę raketą Ch-59.

Raketa ir devyni dronai buvo sunaikinti.

Ukrainos oro pajėgos anksčiau pirmadienį paskelbė, kad Naujųjų metų naktį sunaikino 87 rusų dronus – rekordiškai daug.

Ukrainos Sumų srityje per apšaudymą žuvo du žmonės

Ukrainos šiaurės rytinėje Sumų srityje per Rusijos pajėgų apšaudymą žuvo du žmonės, pirmadienį pranešė pareigūnai.

Kaip nurodoma Ukrainos vidaus reikalų ministerijos pranešime socialiniame tinkle „Telegram“, rusai Sumų regione atakos dronu smogė dviaukščiam namui.

Pasak pareigūnų, gyvybės neteko sužalota ir į ligoninę nugabenta 52-ejų moteris, o iš po griuvėsių ištrauktas 40-mečio vyro kūnas. Dar viena moteris buvo sužeista.

Įvykio vietoje dirba policija, gelbėtojai ir medikai, vyksta apšaudymo padarinių likvidavimo darbai.

Zaporižios AE, kuri yra didžiausia Europoje atominė jėgainė, nuo kovo yra užimti Maskva pajėgų. Ketvirtadienį ji buvo atjungta nuo Ukrainos elektros tinklo, pranešė valstybinė branduolinės energetikos operatorė „Enerhoatom“.

Jungtinės Valstijos perspėjo Rusiją nenukreipti šios elektrinės gaminamos energijos.

„Jos gaminama elektra teisėtai priklauso Ukrainai, ir bet koks mėginimas atjungti jėgainę nuo Ukrainos elektros tinklų bei nukreipti ją į okupuotas teritorijas yra nepriimtinas“, – žurnalistams sakė Valstybės departamento atstovas Vedantas Patelis.

„Jokia šalis neturėtų paversti atominės elektrinės aktyvia karo zona. Nepritariame jokioms Rusijos pastangoms paversti šią jėgainę ginklu arba nukreipti jos energiją“, – pridūrė jis.

Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) nurodė, kad Ukraina informavo apie laikinai nutrūkusį energijos tiekimą iš Zaporižios AE.

Šis incidentas „dar labiau pabrėžia būtinybę TATENA ekspertų misijai skubiai nuvykti į tą objektą“, sakoma pranešime.

Jos gaminama elektra teisėtai priklauso Ukrainai, ir bet koks mėginimas atjungti jėgainę nuo Ukrainos elektros tinklų bei nukreipti ją į okupuotas teritorijas yra nepriimtinas.

„Negalime sau leisti sugaišti daugiau laiko. Esu pasiryžęs asmeniškai vadovauti TATENA misijai į elektrinę ateinančiomis dienomis“, – sakė agentūros generalinis direktorius Rafael Mariano Grossi (Rafaelis Marianas Grosis).

Baltųjų rūmų atstovė spaudai Karine Jean-Pierre (Karin Žan-Pjer) ragino Rusiją sutikti, kad jėgainėje ir jos apylinkėse būtų nustatyta demilitarizuota zona ir „leisti kuo greičiau apsilankyti TATENA, kad būtų patikrintas saugumas“.

Pietų Ukrainoje esanti Zaporižios elektrinė buvo užimta Rusijos pajėgų kovo pradžioje, praėjus nedaug laiko nuo Maskvos karinės invazijos pradžios.

Pastaruoju metu aplink šį objektą suintensyvėjusios kautynės sukėlė nuogąstavimų, kad Europoje gali įvykti dar viena branduolinė katastrofa, panaši į 1986 metais įvykusią tragediją Černobylyje.

„Enerhoatom“ nurodė, kad elektrinė buvo atjungta nuo Ukrainos nacionalinės elektros energijos tiekimo sistemos po to, kai dėl gaisrų šalimais esančios šiluminės elektrinės pelenų sąvartų aikštelėje dukart atsijungė elektros perdavimo linija.

Kitos trys elektros perdavimo linijos „anksčiau buvo apgadintos per Rusijos pajėgų teroristines atakas“, nurodė energetikos operatorė.

Pasak „Enerhoatom“, dėl to du iš šešių tebeveikusių elektrinės reaktorių „buvo atjungti nuo sistemos“.

Operatorė nurodė, kad „pradedami vieno iš reaktorių prijungimo prie sistemos darbai“.

Ukrainos pareigūnai sakė manantys, kad Maskva užgrobė Zaporižios AE siekdama nukreipti jėgainėje pagamintą elektros energiją į 2014 metais aneksuotą Krymą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis Rusijos veiksmus ketvirtadienį apibūdino kaip keliančius grėsmę.

„Rusija atvedė ukrainiečius ir visus europiečius už vieno žingsnio nuo radiacinės katastrofos“, – jis sakė savo naujausiame vakariniame vaizdo kreipimesi.

JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) telefonu kalbėdamasis su V. Zelenskiu ragino Rusiją grąžinti Ukrainai visišką jėgainės kontrolę ir leisti ten apsilankyti Jungtinių Tautų inspektoriams, nurodė Baltieji rūmai.

V. Zelenskis anksčiau ketvirtadienį sakė pasikalbėjęs su J. Bidenu ir padėkojęs už Jungtinių Valstijų „nesvyruojamą“ paramą.

„Aptarėme Ukrainos tolesnius žingsnius kelyje į mūsų pergalę prieš agresorę ir Rusijos patraukimo atsakomybėn už karo nusikaltimus svarbą“, – per „Twitter“ parašė V. Zelenskis. 

„Spiegel“: Rusija šnipinėjo Ukrainos karių apmokymus Vokietijoje

Vokietijos saugumo institucijos, anot leidinio „Spiegel“, turi informacijos, kad rusų žvalgyba šnipinėjo Ukrainos karių apmokymus Vokietijoje. Netrukus po to, kai dviejose Bundesvero bazėse ukrainiečių kariai buvo pradėti mokyti, kaip naudotis vakarietiškomis ginklų sistemomis, Karinė kontržvalgyba (MAD) pastebėjo įtartinus automobilius, iš kurių tikriausiai buvo stebimi įvažiavimai į kareivines, penktadienį rašo žurnalas.

Tai buvo Idar Oberšteino bazė Reino krašto-Pfalco žemėje bei Grafenvioras Bavarijoje. Idar Oberšteine Bundesveras mokė Ukrainos karius, kaip naudotis savaeigėmis haubicomis, 2000, o Grafenviore amerikiečių ginkluotosios pajėgos instruktavo ukrainiečius dėl vakarietiškų artilerijos sistemų naudojimo.

Virš pratybų teritorijų, MAD duomenimis, kelis kartus praskrido ir nedideli dronai, stebėję ukrainiečių apmokymus, toliau rašo „Spiegel“. Saugumo šaltiniai taip pat įtaria, kad rusų tarnybos galėjo mėginti specialia įranga šnipinėti ukrainiečių mobiliojo ryšio duomenis.

Ukrainos duomenimis, nuo karo pradžios Rusija jau neteko maždaug 46 250 karių

Rusija nuo invazijos pradžios vasario 24-ąją Ukrainoje jau neteko maždaug 46 250 karių, praneša agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu.

Štabo duomenimis, iki rugpjūčio 25-osios Maskvos pajėgos taip pat neteko 1 936 tankų, 4 251 šarvuotosios kovos mašinos, 1 040 artilerijos sistemų, 272 reaktyvinės salvinės ugnies sistemų, 148 oro gynybos sistemų, 234 lėktuvų, 202 sraigtasparnių, 3 162 automobilių ir degalų cisternų, 15 laivų, 834 dronų, 99 specialiosios technikos vienetų ir 196 sparnuotųjų raketų.

Šie duomenys tikslinami. Jų rinkimą sunkina besitęsiančios intensyvios kautynės.

O. Scholzas: sankcijos Rusijai labai veiksmingos

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas „labai veiksmingomis“ pavadino tarptautines sankcijas Rusijai. „Nė viena šalis neturi perspektyvų, jei yra atkirsta nuo ekonominės pažangos“, – sakė jis ketvirtadienio vakarą susitikime su gyventojais. O. Scholzas kartu patvirtino tolesnę Vokietijos paramą Rusijos užpultai Ukrainai, be kita ko – tolesnį ginklų tiekimą.

Aptarėme Ukrainos tolesnius žingsnius kelyje į mūsų pergalę prieš agresorę.

Renginyje piliečiams pareiškus susirūpinimą dėl sankcijų padarinių Vokietijai, O. Scholzas teigė suprantąs tokius nuogąstavimus. Tačiau vyriausybė esą ėmėsi virtinės priemonių energijos tiekimui užtikrinti.

Kancleris atkreipė dėmesį į planuojamus ar jau statomus suskystintų dujų terminalus ir pildomas dujų saugyklas, kurių užpildymas „jau dabar viršija 80 proc.“ Be to, vėl naudojamos anglimi kūrenamos elektrinės, svarstoma dėl trijų dar veikiančių šalies atominių elektrinių uždarymo tikslingumo.

O. Scholzas atmetė kritiką ir dėl ginklų tiekimo Ukrainai. „Karas, kurį pradėjo Rusija, Putinas, pažeidžia visus principus, dėl kurių susitarėme“, - sakė jis. Esą negalima „jėga perstumdyti sienų“, „ir mes darysime viską, kad Ukraina galėtų ginti savo savarankiškumą ir suverenumą“ ir gebėtų „atremti šį imperialistinį puolimą“.

Tačiau jis ir toliau sieks, kad „būtų užkirstas kelias karo eskalacijai“, pažymėjo O. Scholzas. Anot jo, netoleruotina, kad šalis „užpuola savo kaimynus“. Sankcijos esą padės užbaigti šį karą. Kancleris dar kartą atmetė reikalavimus neišduoti vizų visiems rusams, „nes tai Putino karas“.

V. Zelenskis: rusų buvimas Zaporižios AE reiškia globalios radiacinės katastrofos riziką

Po dviejų reaktorių sustabdymo rusų užimtoje Zaporižios atominėje elektrinėje Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareikalavo energingesnio tarptautinio įsikišimo. Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) ir kitos organizacijos turi veikti daug greičiau nei iki šiol, sakė jis savo vakariniame kreipimesi.

„Kiekviena minutė, kai rusų pajėgos yra branduolinėje jėgainėje, reiškia globalios radiacinės katastrofos riziką“, - kalbėjo V. Zelenskis.

Dukart nutrūkus elektros tiekimui, ketvirtadienį buvo sustabdyti du elektrinės reaktorių blokai.

Zaporižios AE yra didžiausia atominė elektrinė visoje Europoje. Ją Rusijos kariuomenė kontroliuoja dar nuo kovo. Nuo tada ji vis apšaudoma. Rusija ir Ukraina dėl atakų prieš šį objektą kaltina viena kitą.

Branduolinė energija negali būti karo Ukrainoje priemonė – E. Macronas

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) penktadienį pareiškė, kad civiliniai branduoliniai objektai negali būti naudojami kaip karo priemonė Ukrainoje, kur ankstesnę dieną Rusijos pajėgų okupuota jėgainė buvo atjungta nuo nacionalinio elektros tinklo.

„Karas jokiu būdu neturi pakenkti šalies, regiono ir mūsų visų branduoliniam saugumui. Civilinė branduolinė energetika turi būti visiškai apsaugota“, – sakė E. Macronas per vizitą Alžyre.

Turkija nesureikšmina JAV sankcijų dėl ryšių su Rusija grėsmės

Turkijos finansų ministras penktadienį pareiškė, kad šalies verslininkai neturėtų nerimauti dėl sankcijų, kurias Vašingtonas grasina paskelbti bendrovėms, užsiimančioms verslu su Rusijos subjektais, kuriems yra įvesta suvaržymų.

Nureddino Nebati (Nuredino Nebačio) komentarai socialiniame tinkle „Twitter“ yra pirmasis oficialus Ankaros atsakymas į JAV Iždo departamento laišką, pirmadienį išsiųstą turkų įmonėms.

JAV iždo sekretorės pavaduotojas Wally Adeyemo (Volis Adejemas) įspėjo Turkijos bankus ir bendroves, kad jiems bus taikomos antrinės sankcijos, jeigu jie bendradarbiaus su rusais, kuriems taikomos poveikio priemonės dėl Kremliaus invazijos į Ukrainą.

Turkijos prekybos su Rusija vertė nuo gegužės iki liepos išaugo beveik 50 proc., lyginant su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais.

N. Nebati pabrėžė, kad laiškas neturėtų „kelti nerimo mūsų verslo sluoksniuose. Turkija yra vienas svarbiausių politinės ir ekonominės galios centrų pasaulyje.“

NATO narė Turkija, palaikanti gerus santykius tiek su Maskva, tiek su Kyjivu, šiame konflikte stengiasi išlikti neutrali ir atsisako prisijungti prie tarptautinio sankcijų režimo.

Turkų prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) ir Rusijos vadovas Vladimiras Putinas šio mėnesio pradžioje per viršūnių susitikimą Juodosios jūros kurorte Sočyje susitarė stiprinti ekonominį bendradarbiavimą.

JAV pareigūnai nerimauja, kad sankcijų sulaukę rusai steigia Turkijoje subjektus prekybai su išoriniu pasauliu.

Vašingtonas taip pat būgštauja, kad tą patį gali daryti ir Europos bendrovės, siekiančios apeiti ES sankcijas, įvestas Rusijos prekybai.

Pasak N. Nebati, Ankara yra „pasiryžusi plėtoti komercinius santykius su kaimyninėmis šalimis įvairiuose sektoriuose – visų pirma turizmo srityje – pagal modelį, kuriam netaikytinos sankcijos“.

JAV susirūpinimą iš dalies kelia Turkijos sprendimas pereiti prie mokėjimo rubliais už gamtines dujas, perkamas Ankaros iš su Kremliumi susijusios milžinės „Gazprom“.

Be to, Vašingtonas nerimauja, kad Rusija gali per Turkiją įsigyti technologijų, kurių eksportą uždraudė Vašingtonas ir ES.

Leidinio „The Wall Street Journal“ išanalizuoti duomenys rodo, kad nuo šių metų pradžios Rusijos verslininkai Turkijoje atidarė daugiau kaip 500 bendrovių – daugiau nei dvigubai daugiau negu pernai.

R. T. Erdoganas sako, kad Turkija turi išlikti „neutrali“ konflikte, nes šalies pramonė yra labai priklausoma nuo rusiškų energijos išteklių importo.

Ukraina toliau kontroliuoja 45 proc. Donecko teritorijos

Po daugiau kaip šešis mėnesius trunkančio karo Kyjivas Rytų Ukrainoje ir toliau kontroliuoja didelę Donecko srities dalį. Ukraina kontroliuoja 45 proc. teritorijos, penktadienį TV stočiai „Nastojaščiaja Vremia“ sakė karinis gubernatorius Pavlas Kyrylenka.

Prieš Rusijos invaziją vasario 24 dieną Ukraina kontroliavo maždaug du trečdalius teritorijos, kurioje gyveno maždaug 1,67 mln. žmonių. Likusioje dalyje šiuo metu yra apie 350 000 žmonių, sakė P. Kyrylenka.

Rusijos pajėgos vasario 24 dieną įžengė į Ukrainą. Nuo tada visiškai užkariauta Rytų Ukrainos Luhansko sritis. Rusai perėmė didelės dalies Charkivo, Donecko, Zaporižios ir Chersono Rytų ir Pietų Ukrainoje kontrolę.

Nuo karo pradžios Rusija prieš Ukrainą įvykdė jau per 1 tūkst. kibernetinių atakų

Rusija nuo invazijos pradžios vasario 24 d. prieš Ukrainą įvykdė jau per 1 tūkst. kibernetinių atakų, praneša agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos valstybine specialiąja ryšių tarnyba.

„Per šešis karo mėnesius Ukrainos valstybinei specialiajai ryšių tarnybai pavaldi Nacionalinė reagavimo į kibernetines atakas komanda CERT-UA užfiksavo 1 123 kibernetines atakas“, – pranešė ryšių tarnyba. Ji pažymėjo, kad dažniausiai atakuojamos centrinės ir regioninės valdžios institucijos, tačiau atakas fiksuoja ir finansų bei komercinės įstaigos, saugumo tarnybos, energetikos sektoriaus ir transporto pramonės įmonės bei telekomunikacijų bendrovės.

Kaip jau anksčiau skelbė „Ukrinform“, nuo visapusiškos invazijos pradžios Ukrainos kibernetinė policija atrėmė 83 priešo kibernetines atakas ir užkirto kelią dar 300.

JK: Rusija sąmoningai skleidžia dezinformaciją apie lėtinamą savo pajėgų puolimą Ukrainoje

Jungtinės Karalystės (JK) gynybos ministerija pareiškė, kad Rusija sąmoningai skleidžia dezinfomaciją apie esą „specialiai“ lėtinamą savo karinių pajėgų puolimą Ukrainoje, praneša agentūra „Sky News“.

Ministerija savo kasdien skelbiamoje žvalgybos duomenų suvestinėje nurodė, kad Maskvos puolimas sulėtėjo, nes jos kariuomenė šalyje pasiekia tik prastų rezultatų, o Ukrainos ginkluotosios pajėgos toliau nuožmiai priešinasi.

Ministerija pridūrė mananti, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir gynybos ministras Sergejus Šoigu iki šiol atleido jau „mažiausiai šešis generolus“.

Rusijos užimta Zaporižios AE vėl prijungta prie Ukrainos elektros tinklo – operatorė

Rusijos pajėgų užimta Zaporižios atominė elektrinė buvo vėl prijungta prie Ukrainos elektros tinklo, penktadienį pranešė valstybinė branduolinės energetikos operatorė „Enerhoatom“.

Kyjivas anksčiau pareiškė, kad jėgainė ketvirtadienį buvo atjungta nuo nacionalinio elektros tinklo dėl Rusijos pajėgų apšaudymo.

Pietų Ukrainoje esanti Zaporižios elektrinė, kuri yra didžiausia atominė jėgainė Europoje, buvo užimta Rusijos pajėgų kovo pradžioje, praėjus nedaug laiko nuo Rusijos invazijos pradžios.

Pastaruoju metu aplink šį objektą suintensyvėjusios kautynės sukėlė nuogąstavimų, kad Europoje gali įvykti dar viena branduolinė katastrofa, panaši į 1986 metais įvykusią tragediją Černobylyje.

Ketvirtadienį „Enerhoatom“ pranešė, kad „dėl okupantų veiksmų Zaporižios AE pirmą kartą jėgainės istorijoje buvo visiškai atjungta nuo elektros energijos tinklo“.

Penktadienį operatorė platformoje „Telegram“ paskelbė, kad „14 val. 04 min. (ir Lietuvos laiku) Zaporižios AE buvo prijungta prie tinklo vėl gamina elektros energiją Ukrainos poreikiams“.

Pastarosiomis savaitėmis šis Enerhodaro mieste esantis kompleksas ir jo apylinkės buvo ne kartą buvo apšaudyti, o Maskva ir Kyjivas dėl šių smūgių kaltino vienas kitą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį vėlai vakare sakė, kad elektros energijos tiekimas nutrūko Rusijai apšaudžius paskutinę dar veikusią elektros perdavimo liniją, jungiančią jėgainę su tinklu.

Kitos trys elektros perdavimo linijos anksčiau buvo apgadintos per Rusijos pajėgų atakas.

„Dėl Rusijos ukrainiečiai ir visi europiečiai atsidūrė per žingsnį nuo radiacinės katastrofos“, – sakė V. Zelenskis savo vakariniame vaizdo kreipimesi.

„Enerhoatom“ nurodė, kad kad elektrinė buvo atjungta nuo Ukrainos nacionalinės elektros energijos tiekimo sistemos po to, kai dėl gaisrų šalimais esančios šiluminės elektrinės pelenų sąvartų aikštelėje dukart atsijungė elektros perdavimo linija.

Pasak operatorės, dėl to du iš šešių tebeveikusių elektrinės reaktorių „buvo atjungti nuo sistemos“.

Penktadienio popietę „Enerhoatom“ pranešė, kad vienas reaktorius buvo vėl prijungtas „ir pajėgumai didinami“.

Rusai Zaporižios AE rūsiuose įrengė kankinimų kameras

Okupantai rusai Zaporižios atominės elektrinės rūsiuose įrengė kankinimų kameras, kur laikomi Enerhodaro aktyvistai, savanoriai ir verslininkai.

Tai penktadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Rytų žmogaus teisių gynėjų grupe.

Pasak vietos gyventojų, Enerhodare grobiami žmonės. Pagrobtieji laikomi Zaporižios AE rūsiuose, kur jie tardomi ir kankinami.

Žmogaus teisių gynėjai teigia, kad grobiami aktyvistai, savanoriai, verslininkai ir paprasti gyventojai, kurie nepalaiko okupantų.

„Pagrobtieji vežami į Zaporižios AE rūsius, kur jie kankinami, naudojant chlorą, elektrą, celofaninius maišelius ir kt.“, - sakoma pranešime.

Taip pat pranešama, kad iš jėgainės teritorijos kelis kartus išvažiavo mikroautobusai su dideliais maišais. Manoma, kad juose buvo lavonai.

„rbc.ua“ primena, jog Ukrainos prezidento biuras paragino pasaulį sustabdyti nacizmą Rusijoje, kadangi „iki dujų kamerų liko pusė žingsnio“.

Mariupolyje tėvai verčiami leisti vaikus į rusiškas mokyklas

Okupuotame Mariupolyje kolaborantai verčia tėvus leisti savo vaikus į rusiškas mokyklas. Nesutinkantiems grasinama tėvų teisių atėmimu.

Tai penktadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Mariupolio miesto tarybos „Telegram“ kanalu.

„Mariupoliečių šeimos nenori leisti savo vaikų į mokyklas, kur jie bus mokomi nekęsti Ukrainos ir ukrainiečių kalbos, verčiami šlovinti okupantus ir mylėti „rusų pasaulį“. Todėl okupantai griebiasi bauginimo taktikos“, - sakoma pranešime.

Iš pradžių tėvai, nenorintys leisti savo vaikų į rusiškas mokyklas, bus įspėti, po to turės sumokėti 40 tūkst. rublių baudą, o galiausiai jiems gali būti atimtos tėvų teisės.

Turkijos kompanija „Baykar“ neparduos Rusijai dronų

Turkijos kompanija „Baykar“ neparduos Rusijai bepiločių skraidyklių „Bayraktar“.

Tai interviu BBC pareiškė bendrovės generalinis direktorius Halukas Bayraktaras.

Pasak jo, šiuo atveju pinigai neturi reikšmės, kadangi kompanija remia Ukrainą, tapusią nepagrįstos agresijos auka.

„Mums pinigai nėra prioritetas. Pinigai ir materialiniai ištekliai niekada nebuvo mūsų verslo tikslas. Mes jau daug metų draugaujame ir bendradarbiaujame su Ukraina. Tad kad ir kiek pinigų mums būtų siūloma, negali būti net ir kalbos, kad mes dabartinėmis aplinkybėmis perduotume jiems (Rusijai) dronų. Niekas nesugadins mūsų bendradarbiavimo su Ukraina. Nepriklausomai nuo to, kokia suma bus pasiūlyta, mūsų pozicija šiuo klausimu aiški“, - patikino H. Bayraktaras.  

Praėjus šešiems karo mėnesiams, rusiškos prekės vis dar pasiekia JAV uostus

Karštą, drėgną vasaros dieną į Baltimorės uostą JAV rytinėje pakrantėje įplaukė didžiulis konteinerių laivas, prikrautas faneros lakštų, aliuminio strypų ir radioaktyviųjų medžiagų – visa tai atkeliavo iš Rusijos laukų, miškų ir gamyklų.

JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) pažadėjo „sukelti skausmo“ ir suduoti „triuškinantį smūgį“ Rusijos vadovui Vladimirui Putinui, apribodamas prekybą tokiomis prekėmis kaip degtinė, deimantai ir nafta po Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios prieš šešis mėnesius.

Visgi į JAV uostus ir toliau plūsta šimtai rūšių kitų nesankcionuotų prekių, kurių vertė siekia milijardus dolerių, įskaitant tas, kurias atgabeno laivas, atplaukęs į Baltimorę iš Sankt Peterburgo.

Naujienų agentūra „Associated Press“ nustatė, kad į JAV uostus iš Rusijos atkeliavo daugiau nei 3,6 tūkst. medienos, metalų, kaučiuko ir kitų prekių siuntų nuo tada, kai vasarį ji pradėjo paleisti raketas ir atakuoti savo kaimynę.

Tai reikšmingas nuosmukis, palyginti su tuo pačiu 2021 metų laikotarpiu, kai buvo pristatyta apie 6 tūkst. siuntų, bet apyvarta vis tiek siekia daugiau nei 1 mlrd. JAV dolerių per mėnesį.

Verta pažymėti, kad iš tikrųjų nebuvo tikimasi, jog po invazijos prekyba sustos. Uždraudus tam tikrų prekių importą, kai kuriems ekonomikos sektoriams JAV greičiausiai būtų padaryta daugiau žalos nei Rusijai.

„Kai įvedame sankcijas, tai gali sutrikdyti pasaulinę prekybą. Taigi mūsų darbas yra apsvarstyti, kurios sankcijos turi didžiausią poveikį, kartu leidžiant pasaulinei prekybai funkcionuoti“, – agentūrai AP teigė Valstybės departamento Sankcijų koordinavimo biurui vadovaujantis ambasadorius Jimas O’Brienas (Džimas Obrajenas).

Ekspertai teigia, kad pasaulinė ekonomika yra taip susipynusi, jog sankcijos turi būti apribotos siekiant išvengti kainų kilimo ir taip nestabilioje rinkoje.

Be to, JAV sankcijos neegzistuoja vakuume; Europos Sąjungos ir JK draudimų sluoksniai lemia sudėtingas prekybos taisykles, kurios gali suklaidinti pirkėjus, pardavėjus ir politikos formuotojus.

Pavyzdžiui, J. Bideno administracija ir ES paskelbė atskirus Rusijos įmonių, kurios negali gauti eksporto, sąrašus, tačiau bent viena iš įmonių, tiekiančių Rusijos kariuomenei metalą, naudojamą gaminti naikintuvams, šiuo metu metantiems bombas Ukrainoje, vis dar parduoda metalą JAV ir Europos įmonėms už milijonus dolerių, nustatė AP.

Nors dalis JAV importuotojų gauna alternatyvių medžiagų iš kitur, kitos tvirtina neturinčios pasirinkimo. Kalbant apie medienos importą, iš Rusijos beržų gaunama tokia kieta ir stipri mediena, kad iš jos gaminami dauguma amerikietiškų mokyklų klasėms skirtų medinių baldų bei daugelis grindų dangų namams.

Beveik kasdien konteineriais į JAV uostus atkeliauja rusiškų prekių – kruopų, kriptovaliutų kasybos reikmenų, net pagalvių.

Iš Rusijos importuojamų prekių suskirstymas rodo, kad kai kurios prekės yra atgabenamos visiškai legaliai ir jų gabenimas netgi yra skatinamas J. Bideno administracijos, pavyzdžiui, daugiau nei 100 trąšų siuntų, atvežtų po invazijos.

Šiuo metu uždrausti produktai, tokie kaip rusiška nafta ir dujos, į JAV uostus buvo gabenami dar ilgai po paskelbimo apie sankcijas dėl „atsitraukimo“ laikotarpių, leidžiančių įmonėms užbaigti esamas sutartis.

Kai kuriais atvejais iš Rusijos uostų išgabentų produktų kilmę gali būna sunku nustatyto. JAV energetikos bendrovės ir toliau per Rusijos uostus importuoja naftą iš Kazachstano, nors ta nafta kartais maišoma su rusišku kuru.

Prekybos ekspertai perspėja, kad Rusijos tiekėjai yra nepatikimi, o dėl neskaidrių daugumos didžiųjų Rusijos įmonių korporacijų struktūrų sunku nustatyti, ar jos turi ryšių su vyriausybe.

„Tai yra bendra taisyklė: kai tau taikomos sankcijos, taikysi visokias neskaidrias schemas ir nelegalią prekybą“, – pažymėjo rusų ekonomistas Konstantinas Soninas, dėstantis Čikagos universitete.

„Vis dėlto sankcijos yra prasmingos, nes net jei negalite nutraukti pajamų srauto 100 proc., galite jas sumažinti“, – pridūrė jis.

Daugelis amerikiečių įmonių nusprendė nutraukti prekybą su Rusija. Pavyzdžiui, alaus darykla „Molson Coors Beverage“ gegužę grąžino apynių siuntą valstybinei Rusijos bendrovei, nes įsipareigojo sustabdyti bet kokį verslą šalyje, pranešė bendrovės atstovė Jennifer Martinez (Dženifer Martinez).

Rusija ir JAV niekada nebuvo pagrindinės prekybos partnerės, todėl sankcijų taikymas importui yra tik labai maža atsakomųjų veiksmų strategijos dalis.

JAV ir ypač technologijų eksporto apribojimai daro didesnę žalą Rusijos ekonomikai, o sankcijos Rusijos centriniam bankui sustabdė Rusijos prieigą prie maždaug 600 mlrd. JAV dolerių vertės valiutos atsargų, laikomų JAV ir Europoje.

Nepaisant to, kai kurie analitikai mano, kad sankcijos turi simbolinį svorį, viršijančią finansinę žalą, kurią jos gali padaryti, ypač amerikiečių vartotojams.

Moldovoje vyras verbavo samdinius kariauti prieš Ukrainą

Moldovos kovos su organizuotu nusikalstamumu ir ypatingųjų bylų prokuratūra (PCCOCS) pateikė Ungenio miesto gyventojui kaltinimą verbavus samdinius nepripažintai Ukrainos Donecko srities valdžiai, praneša portalas „NewsMaker“.

Kaltinamajam 34 metai, jis gyvena Strešenio mieste.

Pasak PCCOCS prokurorų, jis verbavo samdinius 2016-2020 metais, tuo būdu „pažeisdamas Ukrainos teritorijos vientisumą ir remdamas nepripažintą vadinamosios Donecko liaudies respublikos valdžią“.

Byla jau perduota teismui. Pagal Moldovos įstatymus, verbuotojui gresia laisvės atėmimas nuo 5 iki 10 metų.

2018 metais Moldovos informacijos ir saugumo tarnyba demaskavo 56 samdinius, kariavusius prorusiškų separatistų pusėje Donbase.

Ukrainos prezidento atstovė: Krymo lavoninės ir ligoninės perpildytos

Krymo lavoninės ir ligoninės perpildytos, kadangi Ukrainos pietuose žuvę ir sužeisti Rusijos kareiviai vežami į okupuotą pusiasalį.

Kaip praneša „Ukrinform“, tai interviu portalui „Armija Inform“ papasakojo Ukrainos prezidento nuolatinė atstovė Krymo autonominėje respublikoje Tamila Taševa.

„Visi sužeisti ir negyvi okupantai iš Ukrainos pietų vežami į Krymo teritoriją. Perpildytos lavoninės, perpildytos ligoninės“, - sakė pareigūnė.

Anot jos, šiuo metu Džankojuje civiliai labai retai priimami į ligonines. Visa civilinė medicinos infrastruktūra Džankojuje, Armianske, Simferopolyje, Sevastopolyje aptarnauja Rusijos kariškius.

Pasak T. Taševos, vietos gyventojai piktinasi dėl to, kad šauktiniai verčiami kariauti, nors buvo žadama nesiųsti jų į frontą. Jiems liepiama pasirašyti sutartis, o būna, kad sutartys įforminamos atgaline data, po šauktinio žūties.  

M. Podoliakas pakvietė O. Scholzo partijos bičiulius į ekskursiją po Bučą

Vokietijos socialdemokratų partijos atstovai, raginantys nebetiekti Ukrainai sunkiosios ginkluotės, turėtų apsilankyti Bučoje, kur Rusijos armija darė žiaurius nusikaltimus.

Tai penktadienį pareiškė Ukrainos prezidento biuro vadovo patarėjas Michailas Podoliakas, praneša „rbc.ua“.

Pasak jo, Rusijos kariuomenė neša tik mirtį ir sugriovimus, o Vakarų ginkluotė padeda Ukrainai atkurti taiką ir ginti vaikus.

„Kviečiu visus, kurie ragina Vokietiją nebepadėti Ukrainai, į ekskursiją po Bučą. Apsvarstysime jūsų argumentus su nukankintų ukrainiečių šeimomis“, - sakė M. Podoliakas.

„rbc.ua“ primena, kad Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo partijos bičiuliai stoja prieš karinę pagalbą Ukrainai ir ragina pradėti derybas su Rusija.

Vakarų žvalgyba: Rusija vis dėlto gavo iš Irano „šimtus“ dronų

Rusija gavo iš Irano „šimtus“ bepiločių skraidyklių, kurios gali būti panaudotos jos kare prieš Ukrainą, nors Vašingtonas ragino Teheraną jų neperduoti.

Tai penktadienį pranešė naujienų agentūra AP, remdamasi Vakarų žvalgybos duomenimis.

Kol kas nežinoma, ar Rusija jau naudoja iš Irano gautus dronus prieš taikinius Ukrainoje, bet, pasak žvalgybininkų, jie veikia ir yra paruošti naudoti.

Pranešimai apie Irano dronų perdavimą Rusijai pasirodė tuo metu, kai JAV ir ES mėgina reanimuoti 2015 metų susitarimą, kuris ribojo Teherano branduolinę programą mainais į sankcijų panaikinimą.

Susidurianti su ekonominėmis sankcijomis dėl įsiveržimo į Ukrainą, Rusija vis dažniau kreipiasi į Iraną kaip svarbų partnerį ir ginklų tiekėją.

Praėjusį mėnesį Baltieji rūmai pirmą kartą viešai įspėjo, kad Iranas planuoja patiekti Maskvai šimtus bepiločių skraidyklių, o rugpjūtį buvo teigiama, kad Rusijos pareigūnai du kartus lankėsi Irane ir derino sandorio sąlygas.

Prokuratūra: Luhansko srityje daugiau kaip 240 pareigūnų perėjo į priešo pusę

Ukrainos teisėsaugos institucijų darbuotojai žurnalistams papasakojo, kad okupuotoje Luhansko srities teritorijoje jiems pavyko nustatyti daugiau kaip 240 buvusių kolegų, kurie perėjo į priešo pusę.

Tai penktadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Luhansko srities prokuratūros tinklalapiu.

Gautomis žiniomis, nuo karo pradžios Luhansko srities teritorijoje nustatyta daugiau kaip 400 kolaboravimo faktų, iškelta 241 baudžiamoji byla teisėsaugos institucijų darbuotojams, kurie sulaužė priesaiką ir pradėjo dirbti okupantams.

Valstybės išdavimu įtariami 58 asmenys, kurių didžiąją daugumą sudaro policininkai.

Rusai tuština bankomatus Suomijoje

Rusai ima dideles pinigų sumas iš „Nosto“ bankomatų Suomijos pietryčiuose, praneša portalas „Yle“, remdamasis bankomatus aptarnaujančios kompanijos „Nokas“ atstovais.

„Bankomatai pradėjo labai greitai tuštėti liepos mėnesį, kai buvo atidaryta siena“, - skundėsi kompanijos „Nokas“ Suomijos skyriaus vadovas Risto Lepo.

Anot jo, kai kuriuose bankomatuose vidutinė išgryninamų pinigų suma padvigubėjo. Bendrovei dabar tenka penkis kartus dažniau papildyti bankomatus.

„Pavyzdžiui, anksčiau bankomatą Valimoje mes papildydavome tik kartą per savaitę, o dabar turime ten važiuoti du tris, o kartais ir keturis kartus per savaitę“, – sakė R. Lepo.

Jis skundėsi, jog kompanija iš turistų negauna jokių pajamų, kadangi bankomatų papildymo operacijos pabrango.

Anot R. Lepo, kompanija negali pakeisti situacijos taip, kad tai neatsilieptų regione gyvenančių suomių interesams.  

Pasak „Nokas“ atstovų, imdami pinigus iš Suomijos bankomatų, rusai naudojasi Kinijos sistema „UnionPay“. Mat „Visa“, „American Express“ ir „Mastercard“ dėl Rusijai taikomų sankcijų nebendradarbiauja su šios šalies bankais.

Ukrainoje žuvo dar vienas savanoris iš JAV

Kovodamas Ukrainoje žuvo savanoris amerikietis. Tai penktadienį pranešė leidinys „Newsweek“.

„Galime patvirtinti JAV piliečio mirtį Ukrainoje“, – sakė žurnalistams JAV valstybės departamento atstovas. – Iš pagarbos šeimos privatumui šiuo metu daugiau komentarų neturime“.

Anksčiau penktadienį Rusijos valdžios atstovas pareiškė, kad Rusijos pajėgos Ukrainoje nukovė samdinį amerikietį.

Kaip praneša portalas „rbc.ua“, nuo Rusijos sukelto karo pradžios jau žuvo šeši amerikiečiai, atvykę ginti Ukrainos.

Ukrainos pareigūnė: į šalį atgabenta pirmoji karo belaisvių laiškų partija

Ukrainos laikinai okupuotų teritorijų reintegracijos ministerija dirba, kad karo belaisviai ukrainiečiai galėtų susirašinėti su artimaisiais.

Tai penktadienį pareiškė Ukrainos vicepremjerė, laikinai okupuotų teritorijų reintegracijos ministrė Iryna Vereščuk, praneša „Ukrinform“.

„Pagal Ženevos konvencijas, karo belaisviai turi teisę siųsti ir gauti laiškus. Reintegracijos ministerijos Nacionalinis informacijos biuras (NIB) deda atitinkamas pastangas karo belaisvių ukrainiečių susirašinėjimui su artimaisiais organizuoti“, – sakė I. Vereščuk.

Anot vicepremjerės, šiomis dienomis į Ukrainą buvo atgabenta pirmoji laiškų partija. NIB rūpinasi perduoti juos karo belaisvių artimiesiems.

I. Vereščuk padėkojo Tarptautiniam Raudonojo Kryžiaus komitetui už tarpininkavimą ir profesionalų darbą.

Ukrainos pareigūnas: priešo kariniuose sandėliuose prie Melitopolio nugriaudėjo sprogimai

Penktadienį Zaporižios srities Melitopolio rajono Novobogdanivkos gyvenvietės teritorijoje, kur Rusijos kariuomenė įsirengė bazę, nugriaudėjo sprogimai.

Tai „Telegram“ kanale pranešė Melitopolio meras Ivanas Fiodorovas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.

„Dar vienas „pokštelėjimas“ priešo sandėliuose Novobogdanivkoje. Bendruomenės gyventojai girdėjo kelis sprogimus, dabar matyti dūmai“, – parašė jis.

„Laukiame patvirtinimo, kad likviduota dar viena rašistų bazė“, – pridūrė Melitopolio meras.

29-erių D. Dugina, Rusijos invazijos į Ukrainą rėmėja, žuvo naktį į sekmadienį, kai netoli Maskvos sprogo jos automobilis. Rusija dėl atakos apkaltino Ukrainos žvalgybą. Kyjivas bet kokias sąsajas neigia.

Prieš tai V. Putinas pareiškė užuojautą dėl D. Duginos mirties. Prezidentas ją vadino, „protingu, talentingu žmogumi su tikra rusiška širdimi – geru, mylinčiu, užjaučiančiu ir atviru“.

Ilgame pranešime, paskelbtame per socialinius tinklus, A. Navalnas rašo, kad Vakarų šalių sankcijos, skelbiamos JAV, Europos Sąjungos ir arba Jungtinės Karalystės iniciatyva, iki šiol buvo nukreiptos tik prieš 46 iš 200 turtingiausių Rusijos žmonių, įtrauktų į  žurnalo „Forbes“ sąrašą.

„Man tai neatrodo panašu į visuotinį karą prieš Putino oligarchus“, – pažymėjo A. Navalnas.

Pasak jo, Rusijos dujų milžinės „Gazprom“ vadovas Aleksejus Mileris į ES sankcijų sąrašą vis dar nėra įtrauktas.

A. Navalnas pridūrė, kad buvęs „Chelsea“ futbolo klubo savininkas Romanas Abramovičius taip pat iki šiol išvengė JAV sankcijų, nors jo įmonės „tiekia metalą Rusijos gynybos ministerijai“.

„Negalime tikėtis Putino elito skilimo karo klausimu, jeigu, nepaisant daugelio kalbų, nenaudosime prieš juos lazdos ir leisime pasilikti visus meduolius“, – aiškino opozicionierius.

Negalime tikėtis Putino elito skilimo karo klausimu, jeigu, nepaisant daugelio kalbų, nenaudosime prieš juos lazdos ir leisime pasilikti visus meduolius.

„Raginu visus ES, JK, JAV ir Kanados rinkėjus ir įstatymų leidėjus spausti vykdomąją valdžią ir priversti ją liautis užsiiminėti demagogija bei skubiai įvesti didžiules asmenines sankcijas Putino vagims“, – rašo A. Navalnas.

Jis taip pat ragino Europos Sąjungą, Jungtines Valstijas ir Jungtinę Karalystę 20-iai metų uždrausti atvykti į jų teritoriją asmenims, palaikantiems Rusijos karinį puolimą Ukrainoje.

A. Navalnas atlieka devynerių metų laisvės atėmimo bausmę vienoje pataisos kolonijoje netoli Rusijos Vladimiro miesto. Jis buvo nuteistas byloje dėl lėšų grobstymų, kuri, anot A. Navalno ir jo sąjungininkų, yra politiškai motyvuota.

Kalinamas opozicionierius kartas nuo karto perduoda žinutes savo advokatams.

46 metų A. Navalnas pagarsėjo kaip su korupcija kovojantis tinklaraštininkas. Iki jį įkalinant A. Navalnas mobilizuodavo didelius protestus prieš vyriausybę visoje Rusijoje.

2020 metais jis vos liko gyvas, kai buvo apnuodytas kovine nervus paralyžiuojančia medžiaga. Dėl šios atakos jis kaltino Rusijos tarnybas, bet Kremlius neigė esantis kaip nors su tuo susijęs.

Jis buvo suimtas praeitais metais, kai grįžo į tėvynę po gydymosi Vokietijoje. Šį žingsnį plačiai pasmerkė tarptautinė bendrija.

A. Navalno kovos su korupcija organizacija parengė sąrašą, į kurį įtraukta daugiau kaip 6 000 pareigūnų, kaltinamų remiant Rusijos karą kaimyninėje Ukrainoje.

Europos Komisija sureagavo į reikalavimą Kremliaus kritikui A. Navalnui pareikalavus griežtesnių sankcijų rusų oligarchams, Europos Komisijos atstovė trečiadienį pabrėžė, kad šeši ES paskelbti sankcijų paketai yra didžiausi per visą Bendrijos gyvavimą. Į sankcijų sąrašą jau įtraukta daugiau kaip 1 200 asmenų, sakė atstovė, paprašyta pakomentuoti A. Navalno raginimą.

„Mūsų žinia yra aiški: tie, kas sudarė sąlygas invazijai į Ukrainą, moka kainą už savo veiksmus“, - kalbėjo atstovė. Klausimas, ar į ES sankcijų sąrašą įtraukti daugiau asmenų, esą ES šalių rate diskutuojamas ne viešai, o konfidencialiai.

„2022 metų rugpjūčio 16 dieną įvyko smarkiausia kibernetinė ataka prieš „Enerhoatom“ tinklalapį nuo Rusijos invazijos pradžios“, – per platformą „Telegram“ pranešė bendrovė.

Ataka buvo surengta „iš Rusijos teritorijos“, pridūrė „Enerhoatom“.

Rusijos „liaudies kibernetinės armijos“ grupė tinklalapį atakavo tris valandas, pasitelkusi daugiau kaip 7 mln. interneto botų, sakoma pranešime.

Vis dėlto šis puolimas „nepadarė reikšmingo poveikio „Enerhoatom“ tinklalapio darbui“.

„Telegram“ kanale „Liaudies kibernetinė armija“ apie vidurdienį rusų kalba buvo paskelbtas raginimas atakuot Ukrainos atominių jėgainių operatorės tinklalapį.

Tačiau antradienį vakare buvo paskelbta apie planų „pasikeitimą“, ir buvo nurodytas naujas taikinys – Ukrainos nacionalinės atminties institutas. Tuomet šios institucijos tinklalapio darbas sulėtėjo.

Kibernetinė ataka buvo surengta tvyrant didelei įtampai dėl padėties Zaporižios atominėje elektrinėje Ukrainos pietryčiuose. Rusijos pajėgos šią jėgainę užėmė kovą, invazijos į kaimyninę šalį pirmosiomis savaitėmis.

Rusija ir Ukraina kaltina viena kitą apšaudant branduolinį kompleksą, kuris yra didžiausias Europoje, ir sukeliant branduolinės katastrofos grėsmę.

Iki invazijos pradžios vasario 24 dieną keturios Ukrainos atominės jėgainės pagamindavo apie pusę šalyje tiekiamos elektros energijos.

1986 metais Ukraina tapo iki šiol didžiausios branduolinės katastrofos epicentru, kai sprogo Černobylio atominės elektrinės 4-ojo bloko reaktorius.

Šios jėgainės trys kiti reaktoriai buvo sėkmingai uždaryti, paskutinysis iš jų – 2000 metais.

Rusijos pajėgos pirmąją invazijos dieną užėmė Černobylio elektrinės kompleksą ir kelias savaites buvo įsitvirtinusios jėgainėje ir šalia jos esančioje labai radioaktyvioje atskirties zonoje.

A. Navalnas ragina taikyti sistemingas sankcijas Rusijos oligarchams

Kalinamas Kremliaus kritikas Aleksejus Navalnas antradienį pasisakė už sistemingas baudžiamąsias priemones prieš Rusijos oligarchus, palaikančius prezidentą Vladimirą Putiną ir jo karą Ukrainoje.

Ilgame pranešime, paskelbtame per socialinius tinklus, A. Navalnas rašo, kad Vakarų šalių sankcijos, skelbiamos JAV, Europos Sąjungos ir arba Jungtinės Karalystės iniciatyva, iki šiol buvo nukreiptos tik prieš 46 iš 200 turtingiausių Rusijos žmonių, įtrauktų į  žurnalo „Forbes“ sąrašą.

„Man tai neatrodo panašu į visuotinį karą prieš Putino oligarchus“, – pažymėjo A. Navalnas.

Pasak jo, Rusijos dujų milžinės „Gazprom“ vadovas Aleksejus Mileris į ES sankcijų sąrašą vis dar nėra įtrauktas.

Negalime tikėtis Putino elito skilimo karo klausimu, jeigu, nepaisant daugelio kalbų, nenaudosime prieš juos lazdos ir leisime pasilikti visus meduolius.

A. Navalnas pridūrė, kad buvęs „Chelsea“ futbolo klubo savininkas Romanas Abramovičius taip pat iki šiol išvengė JAV sankcijų, nors jo įmonės „tiekia metalą Rusijos gynybos ministerijai“.

„Negalime tikėtis Putino elito skilimo karo klausimu, jeigu, nepaisant daugelio kalbų, nenaudosime prieš juos lazdos ir leisime pasilikti visus meduolius“, – aiškino opozicionierius.

„Raginu visus ES, JK, JAV ir Kanados rinkėjus ir įstatymų leidėjus spausti vykdomąją valdžią ir priversti ją liautis užsiiminėti demagogija bei skubiai įvesti didžiules asmenines sankcijas Putino vagims“, – rašo A. Navalnas.

Jis taip pat ragino Europos Sąjungą, Jungtines Valstijas ir Jungtinę Karalystę 20-iai metų uždrausti atvykti į jų teritoriją asmenims, palaikantiems Rusijos karinį puolimą Ukrainoje.

A. Navalnas atlieka devynerių metų laisvės atėmimo bausmę vienoje pataisos kolonijoje netoli Rusijos Vladimiro miesto. Jis buvo nuteistas byloje dėl lėšų grobstymų, kuri, anot A. Navalno ir jo sąjungininkų, yra politiškai motyvuota.

Kalinamas opozicionierius kartas nuo karto perduoda žinutes savo advokatams.

46 metų A. Navalnas pagarsėjo kaip su korupcija kovojantis tinklaraštininkas. Iki jį įkalinant A. Navalnas mobilizuodavo didelius protestus prieš vyriausybę visoje Rusijoje.

2020 metais jis vos liko gyvas, kai buvo apnuodytas kovine nervus paralyžiuojančia medžiaga. Dėl šios atakos jis kaltino Rusijos tarnybas, bet Kremlius neigė esantis kaip nors su tuo susijęs.

Jis buvo suimtas praeitais metais, kai grįžo į tėvynę po gydymosi Vokietijoje. Šį žingsnį plačiai pasmerkė tarptautinė bendrija.

A. Navalno kovos su korupcija organizacija parengė sąrašą, į kurį įtraukta daugiau kaip 6 000 pareigūnų, kaltinamų remiant Rusijos karą kaimyninėje Ukrainoje.

Ukraina gavo iš Italijos 200 mln. eurų lengvatinę paskolą

Ukraina gavo iš Italijos 200 mln. eurų dydžio lengvatinį kreditą, pranešė Ukrainos finansų ministerija.

Pagal paskolos sutarties sąlygas ji už nulines palūkanas suteikta 15 metų laikotarpiui, pusei jo atidedant grąžinimą.

„Lėšos bus naudojamos bendrojo vidurinio ugdymo įstaigų mokytojų darbo užmokesčiui“, – teigiama ministerijos pranešime.

Italija toliau padeda Ukrainai gintis nuo Rusijos agresijos. Neseniai ji išsiuntė Ukrainai dar vieną karinės pagalbos paketą, tačiau abi šalys neatskleidžia, kokia ginkluotė jį sudarė.

Italijos žiniasklaida anksčiau skelbė, jog Ukrainai bus perduota haubicų.

Rusai smogė raketomis Odesos sričiai ir Charkivui

Naktį į trečiadienį okupantai rusai apšaudė Odesos sritį. Tai „Telegram“ kanale pranešė šio Ukrainos regiono karinės administracijos atstovas Serhijus Bratčukas, kuriuo remiasi UNIAN.

„Odesos sritis buvo atakuojama priešo raketomis. Aiškinamės visas smūgio detales. Išsamesnė informacija – vėliau“, – parašė jis.

Be to, naktį į trečiadienį Rusijos kariuomenė raketomis apšaudė Charkivą. Pasak vietos „Telegram“ kanalų, raketos buvo leidžiamos iš Belgorodo (Rusija). Charkivo srityje buvo paskelbtas oro pavojus.

Anksčiau buvo pranešta, kad rusai naktį į rugpjūčio 17-ąją apšaudė Mykolajivą. Sprogimai buvo girdėti įvairiuose miesto rajonuose.

Mykolajivo meras Oleksandras Senkevičius informavo apie nukentėjusius civilinius objektus ir gyvenamuosius namus. Be to, mieste nebedirba linijos 101 ir 112.

JT: nuo rugpjūčio pradžios iš Ukrainos eksportuota daugiau kaip pusė milijono tonų grūdų

Nuo rugpjūčio pradžios iš Ukrainos per Juodąją jūrą eksportuota jau daugiau kaip pusė milijono tonų grūdų, pranešė Jungtinės Tautos (JT).

Pasak JT, nuo birželio pabaigos, kai Turkijoje buvo pasirašytas susitarimas atnaujinti ukrainietiškų grūdų eksportą, leidimas plaukti su atitinkamu kroviniu išduotas 36 laivams. Daugiau kaip ketvirtadalis iki šiol jau išplukdytų grūdų buvo skirta Turkijai, 22 proc. – Iranui ir Pietų Korėjai, 8 proc. – Kinijai, o dar 6 proc. – Airijai.

Skaičiuojama, kad dėl Rusijos sukelto karo Ukrainoje įstrigo daugiau kaip 20 mln. tonų grūdų. Kadangi Ukraina prieš karą buvo laikoma viena pagrindinių grūdų eksportuotojų, įvairiose pasaulio dalyse buvo pradėta būgštauti dėl galimo bado.

ISW: smūgiai taikiniams okupuotame Kryme koordinuojami su kontrpuolimu prie Chersono

Smūgiai Rusijos objektams okupuotame Kryme koordinuojami su Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontrpuolimo veiksmais Chersono srityje.

Tai pranešė Vašingtone įsikūręs Karo studijų institutas (ISW), kuriuo remiasi „Ukrinform“.

ISW analizuoja smūgius Rusijos objektams Kryme – „sprogimus Rusijos amunicijos sandėlyje ir transformatorinėje Džankojaus rajone ir aerodrome prie Hvardijskės“.

Analitikų nuomone, rusų pozicijų Kryme ir prie jo atakos tikriausiai yra dalis nuoseklaus Ukrainos kontrpuolimo, kuriuo siekiama atkurti vakarinio Dniepro kranto kontrolę.

„Tiekimo linijos iš Krymo tiesiogiai palaiko Rusijos kariuomenę žemyninėje Ukrainos dalyje, taip pat ir vakarinėje Chersono regiono dalyje“, – pažymėjo ISW ekspertai.

Jie pabrėžia, kad smūgiai logistikos objektams Kryme, kuris yra suvereni Ukrainos teritorija, nepažeidžia Kyjivo įsipareigojimų partneriams Vakaruose dėl jų tiekiamos ginkluotės naudojimo.

Pasak analitikų, nėra požymių, kad Ukrainos kariuomenė naudojo JAV pristatytą ginkluotę pastariesiems smūgiams Kryme.

„Galutinis šios kampanijos rezultatas veikiausiai bus Rusijos kariuomenės gebėjimo remti savo mechanizuotąsias pajėgas vakariniame Dniepro krante ir ginti jas aviacija ir artilerija nuo ukrainiečių kontratakų rytiniame krante sutrikdymas“, – prognozavo ISW analitikai.

M. Morawieckis: karas Ukrainoje atskleidė tiesą apie Europą

„Karas Ukrainoje atskleidė tiesą ir apie Europą. Daugelį metų Europos Sąjunga nenori girdėti perspėjimų apie Rusijos grėsmę, o vieningumo principo panaikinimas padarytų ES dar labiau priklausomą nuo Vokietijos“, – rašo Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis straipsnyje, kurį antradienį paskelbė Prancūzijos laikraštis „Le Monde“.

„Karas Ukrainoje atskleidė tiesą apie Rusiją. Tie, kurie nenorėjo matyti, kad Putino valstybė yra imperialistinė, turi pripažinti faktus. Rusijoje atgijo XIX ir XX amžiaus demonai – nacionalizmas, kolonializmas, kurie yra vis akivaizdesni. Bet tas karas atskleidė tiesą ir apie Europą. Putinas apkerėjo daugelį Europos lyderių. Dabar juos ištiko šokas“, – konstatuoja Lenkijos vyriausybės vadovas.

Pasak jo, „Rusijos imperializmo sugrįžimas neturėtų mūsų stebinti“. „Europa atsidūrė dabartinėje situacijoje ne todėl, kad buvo nepakankamai integruota, bet todėl, kad nenorėjo girdėti tiesos balso. Tas balsas sklinda iš Lenkijos daugelį metų“, - pabrėžė M. Morawieckis.

„Tas Lenkijos balso ignoravimas yra Europos Sąjungai iškilusios didesnės problemos iliustracija. Politinė praktika rodo, kad didžiulę reikšmę turi Vokietijos ir Prancūzijos balsai. Tad turime reikalą su formalia demokratija ir de facto oligarchija, kur valdžia priklauso stipriausiems“, – teigia Lenkijos premjeras.

M. Morawieckis publikacijoje gina vieningumo principą Europos Sąjungoje, kuris, anot jo, garantuoja, kad „kiekvienas balsas yra girdimas, o priimti sprendimai atspindi bent minimalius kiekvienos Bendrijos narės lūkesčius“. 

„Jeigu visa Europa balsuotų kaip Vokietija, tai tada ne tik „Nord Stream 1“, bet ir „Nord Stream 2“ būtų buvęs paleistas jau prieš daug mėnesių. Europos priklausomybė nuo Rusijos dujų, kurias Putinas naudoja kaip priemonę visam žemynui šantažuoti, būtų neišvengiama“, – pažymėjo M. Morawieckis.

M. Podoliakas: artimiausiais mėnesiais sprogimų Kryme gali būti daugiau

Per artimiausius du tris mėnesius sprogimų okupantų kariniuose objektuose Kryme gali būti daugiau. Tai interviu leidiniui „The Guardian“ pareiškė Ukrainos prezidento biuro vadovo patarėjas Michailas Podoliakas.

Pasak jo, gaisras Rusijos kariuomenės šaudmenų sandėlyje Džankojaus rajone yra priminimas, kad „rusų okupuotas Krymas – tai sandėlių sprogimai ir didelė grobikų ir vagių žūties rizika“.

Leidinys pažymi, kad Ukraina neprisiėmė atsakomybės už smūgius Kryme, bet šiuos žodžius taip pat galima interpretuoti kaip pripažinimą, jog Ukraina telkia žmones ir karinę techniką, kad galėtų pradėti plataus masto kontrpuolimą šalies pietuose.

„Mūsų strategija – sunaikinti logistiką, tiekimo linijas ir amunicijos sandėlius bei kitus karinės infrastruktūros objektus. Tai sukelia suirutę jų pajėgose“, - pareiškė M. Podoliakas.

Antradienį patarėjas teigė, kad Rusijos okupuotame Kryme nugriaudėję sprogimai yra šiuo metu vykdomos pusiasalio demilitarizacijos dalis.

Ukraina praneša, kad nuo karo pradžios jau sunaikinta apie 44 100 okupantų rusų

Rusijos armija Ukrainoje nuo vasario 24 d. iki rugpjūčio 17 d. jau neteko apie 44 100 kareivių. Tai trečiadienį pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu.

Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 1 886 tankų, 4 162 šarvuotųjų kovos mašinų, 993 artilerijos sistemų, 263 reaktyvinių salvinės ugnies sistemų, 136 priešlėktuvinės gynybos priemonių, 233 lėktuvų, 196 sraigtasparnių, 792 dronų, 190 sparnuotųjų raketų, 15 laivų, 3 054 automobilių, 93 specialiosios technikos vienetų.

Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.

Vasario 24 d. Rusija pradėjo tarptautinės bendruomenės smerkiamą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Jos pajėgos atakuoja ir civilinius objektus. Vakarų šalys, reaguodamos į agresiją, paskelbė Rusijai griežtas sankcijas ir teikia ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.

Ukrainos žvalgyba: Rusija verbuoja samdinius iš Vidurinės Azijos šalių

Rusija verbuoja Uzbekistano, Tadžikistano ir Kirgizijos piliečius Maskvos regione į RF ginkluotąsias pajėgas. O Čečėnijoje didėja pasipiktinimas dėl musulmonų dalyvavimo kare tarp krikščioniškų tautų.

Tai trečiadienį pranešė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos valdyba, kuria remiasi UNIAN.

Pasak Ukrainos žvalgybos, Rusijos karinė vadovybė vis aktyviau verbuoja į armiją užsieniečius, kadangi vis mažiau Rusijos piliečių nori vykti į karą Ukrainoje.

Maskvos srityje karinių komisariatų ir policijos skyrių darbuotojams duotas nurodymas „organizuoti agitacinius renginius“ Uzbekistano, Tadžikistano ir Kirgizijos piliečiams.

„Be finansinės paskatos, tiems, kurie sutiks pasirašyti sutartį ir vykti į Ukrainą, žadama Rusijos pilietybė“, – sakoma pranešime.

Tuo pat metu Čečėnijoje toliau formuojami ir rengiami keturi batalionai, kuriuos ketinama siųsti į karą Ukrainoje.

Pasak Ukrainos žvalgybininkų, didelę dalį „savanorių“ šiuose batalionuose sudaro Čečėnijos jėgos struktūrų pagrobti jauni vyrai, daugiausia – iš kaimų.

Grasinimais pradėti jų baudžiamąjį persekiojimą pagal suklastotus kaltinimus ar net kankinimais „savanoriai“ verčiami pasirašyti sutartis dėl dalyvavimo kare Ukrainoje.

„Praktika grobti vyrus papildant Ukrainoje kariaujančius dalinius ir įsiteikiant Maskvai kelia didelį Čečėnijos gyventojų nepasitenkinimą. Respublikos piliečiai piktinasi, kad Kadyrovas siunčia musulmonus dalyvauti ir žūti „svetimame“ dviejų krikščioniškų tautų – rusų ir ukrainiečių – kare. Tokia Kadyrovo politika laikoma musulmonų išdavimu“, – pažymima Vyriausiosios žvalgybos valdybos pranešime.

Ukrainos gynybos ministras: mobilizuojami ne visi iš eilės, o konkretūs specialistai

Šiuo metu Ukrainoje mobilizuojami ne visi iš eilės, o konkretūs specialistai. Tai interviu „Amerikos balsui“ papasakojo Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas, praneša UNIAN.

Pasak ministro, dabar nėra būtinybės didinti karių skaičių. Ginkluotųjų pajėgų gretos papildomos ieškant konkrečių specialistų.

„Tai gali būti bepiločių skraidyklių operatoriai, IT specialistai, ryšininkai, artileristai ir t. t.“, – paaiškino O. Reznikovas.

Anot ministro, mobilizacijos užduotis nustato Generalinis štabas. „Jie (Generalinis štabas) įvertina, kiek pajėgų ir priemonių reikia karo veiksmams tuo ar kitu momentu, taip pat įvertina nuostolius. Būkime realistai – mes irgi patiriame nuostolių, yra ir sužeistųjų, ir, deja, žuvusiųjų“, – sakė ministerijos vadovas.

UNIAN primena, kad pirmadienį Ukrainos Aukščiausioji Rada pratęsė karinę padėtį ir visuotinę mobilizaciją šalyje dar 90-čiai dienų – iki šių metų lapkričio 21-osios.

Galiojant karinei padėčiai, ribojamas 18-60 metų amžiaus vyrų išvykimas iš šalies. Taip pat ribojama piliečių, užsieniečių ir asmenų be pilietybės judėjimo laisvė, įvedama komendanto valanda.

Ukraina gavo iš Italijos 200 mln. eurų lengvatinę paskolą

Ukraina gavo iš Italijos 200 mln. eurų dydžio lengvatinį kreditą, pranešė Ukrainos finansų ministerija.

Pagal paskolos sutarties sąlygas ji už nulines palūkanas suteikta 15 metų laikotarpiui, pusei jo atidedant grąžinimą.

„Lėšos bus naudojamos bendrojo vidurinio ugdymo įstaigų mokytojų darbo užmokesčiui“, – teigiama ministerijos pranešime.

Italija toliau padeda Ukrainai gintis nuo Rusijos agresijos. Neseniai ji išsiuntė Ukrainai dar vieną karinės pagalbos paketą, tačiau abi šalys neatskleidžia, kokia ginkluotė jį sudarė.

Italijos žiniasklaida anksčiau skelbė, jog Ukrainai bus perduota haubicų.

„Sabotažo aktai“ okupuotame Kryme atskleidžia Rusijos laukiančius iššūkius kare Ukrainoje

Po virtinės gaisrų ir sprogimų Rusijos aneksuotas Krymas iš saugios bazės tolesnei invazijai į Ukrainą virto židiniu, rodančiu, kokie iššūkiai laukia Maskvos jau beveik pusmetį trunkančiame kare.

Trečiadienį Jungtinės Karalystės gynybos žvalgyba pareiškė, kad „Rusijos vadai greičiausiai bus vis labiau susirūpinę dėl akivaizdžiai sumažėjusio saugumo Kryme, kuris veikia kaip užnugario bazė okupacijai“.

Net pati Rusija pripažino, kad sprogimai ir gaisrai, antradienį nuniokoję amunicijos sandėlį netoli Džankojaus kadaise saugiame Kryme, buvo „sabotažo aktas“, sukėlęs sumaištį ir privertęs evakuoti apie 3 000 žmonių.

Trečiadienį tame sandėlyje sprogimai tebesitęsė, tarsi ryškus priminimas apie Rusijos pažeidžiamumą Kryme.

Prieš savaitę Rusijos kariuomenė Kryme jau susidūrė su spaudimu, Ukrainai pranešus, kad per sprogimus buvo sunaikinti devyni Rusijos kariniai lėktuvai. Tuo metu Maskva tvirtino, kad sprogimai galėjo kilti dėl atsitiktinės nuorūkos.

Tokių paaiškinimų nebeužtenka, nes karas, kurio centre ilgą laiką buvo žiaurios kovos Ukrainos rytiniame Donbaso regione, dabar įgauna vis didesnę reikšmę pietiniame Kryme.

Krymo perspektyvas pablogino verslo laikraščio „Kommersant“ pranešimas, kad sprogimų taip pat įvyko netoli pusiasalio centre esančios Gvardeiskojės. Trečiadienį Rusijos valdžios institucijos vis dar nieko nebuvo pakomentavusios šiuo klausimu.

Britų žvalgybos pranešime teigiama, kad Gvardeiskojėje ir Džankojuje „yra du svarbiausi Rusijos kariniai aerodromai Kryme“.

Rusija aneksavo Krymą 2014 metais po Kyjive įvykusios provakarietiškos Maidano revoliucijos, nuvertusios Kremliui palankų Ukrainos prezidentą.

Vėliau tais metais Ukrainos rytuose įsiplieskė karas tarp kariuomenės ir Maskvos remiamų separatistų, tapęs įžanga į šių metų vasario 24-ąją Rusijos pradėtą didelio masto karinę invaziją.

Jei už sprogimus būtų atsakingos Ukrainos pajėgos, tai reikštų reikšmingą karo eskalaciją. Tokie išpuoliai taip pat galėtų rodyti, kad Ukrainos agentai sugeba prasiskverbti giliai į Rusijos okupuotą teritoriją.

Rusijos puolimo priešakyje esančiame Donecko regione du civiliai žuvo, o dar septyni buvo sužeisti per Rusijos surengtą kelių miestų ir kaimų apšaudymą.

Pasak Odesos regiono administracijos atstovo Serhijaus Bratčuko, naktį Rusijos bombonešiai Tu-22M3 paleido sparnuotąsias raketas į Odesos regioną, sužeisti keturi žmonės.

Pietiniame Mykolajivo mieste dvi Rusijos raketos anksti trečiadienį apgadino universiteto pastatą, tačiau niekas nebuvo sužeistas.

Rusijos pajėgos naktį taip pat apšaudė Charkivą ir įvairias Charkivo srities dalis. Nukentėjo gyvenamieji pastatai ir civilinė infrastruktūra, tačiau aukų pavyko išvengti.

Ketvirtadienį Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas (Antoniju Guterišas) planuoja vykti į Ukrainą ir vakariniame Lvivo mieste susitikti su Ukrainos vadovu Volodymyru Zelenskiu ir Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu (Redžepu Tajipu Erdohanu). Jie turėtų aptarti grūdų gabenimą ir galimybę nusiųsti faktų nustatymo misiją į Rusijos kontroliuojamą Zaporižios atominę elektrinę, kurios apšaudymu Rusija ir Ukraina kaltina viena kitą.

Turkija teigia, kad iš Ukrainos uostų išplaukė dar keturi laivai su grūdais

Iš Ukrainos Čornomorsko ir Odesos uostų išplaukė dar keturi laivai su grūdais.

Kaip rašo „Reuters“, apie tai trečiadienį pranešė Turkijos gynybos ministerija. Jos teigimu, šiais laivais plukdomi saulėgrąžų rupiniai, saulėgrąžų aliejus ir kukurūzai.

Rusija neigia turinti ką nors bendra su sprogimu Jerevano turgavietėje

Rusijos ambasada Armėnijoje yra pasipiktinusi kaltinimais, kad esą RF specialiosios tarnybos yra susijusios su sprogimu Surmalu turgavietėje Jerevane. Tai trečiadienį pranešė portalas „aif“.

Pasak ambasados atstovų, Armėnijos žiniasklaida platina „ciniškas melagienas, kuriose yra šventvagiškų kaltinimų Rusijos struktūrų adresu“.

Anot Rusijos diplomatų, tai – provokacija, kurią inspiravo politinės jėgos, siekiančios pakirsti Rusijos ir Armėnijos santykius.

„Laukiame Armėnijos valdžios žingsnių, kurie užkirstų kelią tokioms nedraugiškoms apraiškoms, taip pat viešų komentarų“, - sakoma Rusijos ambasados pareiškime.

Pranešama, kad Rusijos ambasada Jerevane nusiuntė Armėnijos užsienio reikalų ministerijai atitinkamą notą.

Rugpjūčio 14 d. Jerevano Surmalu turgavietėje nugriaudėjo sprogimas ir kilo gaisras. Armėnijos valdžia informavo, kad sprogo sandėlyje laikyti pirotechnikos gaminiai, ir atmetė teroro akto versiją. Oficialiais duomenimis, žuvo 16 žmonių, dar 62 buvo sužeisti.

JK: tikėtina, kad Rusijos kariuomenės vadovybė ims vis labiau nerimauti dėl saugumo Kryme

Jungtinės Karalystės (JK) gynybos ministerijos teigimu, tikėtina, kad po antradienio sprogimų Rusijos kariuomenės vadovybė ims vis labiau nerimauti dėl saugumo Kryme, praneša agentūra „The Guardian“.

Ministerija savo naujausioje žvalgybos duomenų suvestinėje nurodė, kad tiek Rusija, tiek Ukraina patvirtino, jog antradienį Džankojaus rajone sprogo Maskvos pajėgų sandėlis ir šio incidento metu taip pat apgadinta netoliese esanti geležinkelio linija.

Pasak ministerijos, Rusijos žiniasklaida taip pat skelbė apie netoli Gvardeiskoje karinės bazės rūkstančius dūmus.

Nors, ministerijos duomenimis, „šių incidentų priežastis ir padarytos žalos mastas lieka neaiškus“, Rusijos kariuomenės vadovybė veikiausiai ims vis labiau nerimauti dėl saugumo nuo 2014 m. Maskvos okupuotame pusiasalyje.

Rusijos teritorijoje sprogo sunkvežimis su kariškiais

Su Ukraina besiribojančioje Rusijos Kursko srityje sprogo sunkvežimis „Kamaz“ su kariškiais, vienas žmogus žuvo, du buvo sužeisti.

Kaip pranešė „Telegram“ kanalas „Baza“, sunkvežimis tikriausiai užvažiavo ant prieštankinės minos.

Gautomis žiniomis, incidentas įvyko antradienį netoli Ukrainos sienos.

Anksčiau trečiadienį naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu, pranešė, kad Rusijos armija Ukrainoje nuo vasario 24 d. iki rugpjūčio 17 d. jau neteko apie 44 100 kareivių.

Odesoje medikai už pinigus klastojo netinkamumo karinei tarnybai pažymas

Odesoje medikai ir valdininkai klastojo netinkamumo karinei tarnybai pažymas. Su tokiais „dokumentais“ šaukiamojo amžiaus vyrai galėjo nekliudomai vykti į užsienį.

Tai trečiadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Ukrainos generalinio prokuroro biuru.

Tyrėjų duomenimis, nusikalstamą schemą sukūrė Odesos karinės medicinos komisijos gydytojai ir Malinovskio rajono teritorinio komplektavimo ir socialinės paramos centro pareigūnai.

Jie siūlydavo vyrams įforminti netinkamumo karinei tarnybai pažymas. Karo prievolininkams buvo priskiriami neegzistuojantys susirgimai. Su tokia pažyma vyrai galėjo išvažiuoti iš Ukrainos. Ši paslauga kainavo 7 tūkst. dolerių.

Teisėsaugininkai dokumentų išdavimo metu sulaikė du asmenis, jų darbovietėse ir gyvenamosiose vietose atliekamos kratos. Pareigūnai taip pat ieško žmonių, kuriems jau buvo išduoti suklastoti dokumentai.

Dėl šio fakto iškelta baudžiamoji byla.

„rbc.ua“ primena, kad neseniai Odesos srityje buvo sulaikyta moteris, kuri organizavo neteisėtą vyrų išvežimą į užsienį.

Ukrainoje galiojant karinei padėčiai, ribojamas 18-60 metų amžiaus vyrų išvykimas iš šalies.

Į Čekiją gydytis atvyko kare su Rusija sužeisti Ukrainos kariai

Į Čekiją gydytis atvyko pirmieji kare su Rusija sužeisti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kariai. Tai pranešė Čekijos radijas.

Gautomis žiniomis, Lazne Darkovo kurortinėje vietovėje šalies rytuose gydymo ir reabilitacijos kursą pradėjo du pirmieji pacientai iš Ukrainos.

Kaip sakė naujienų agentūrai ČTK sanatorijos vadybininkė Lenka Krotko, sužeistieji čia praleis mažiausiai mėnesį.

Vėliau ten atvyks ir daugiau kariškių iš Ukrainos.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karių pervežimą ir gydymą organizuoja fondas „Regi Base“, kuris jau 11 metų teikia pagalbą sužeistiems kariškiams, policininkams ir ugniagesiams.

„Praeityje mes jau gydėme kariškius iš Sakartvelo, o 2018 metais pas mus buvo Ukrainos karių, sužeistų Donbase“, – papasakojo L. Krotko.

JAV gynybos sekretorius ir Ukrainos gynybos ministras kalbėjosi telefonu

JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas savo „Twitter“ paskyroje pranešė, kad telefonu kalbėjosi su Ukrainos gynybos ministru Oleksijumi Reznikovu.

Remiantis Ll. Austino paskelbtu pranešimu, abu diplomatai pasikalbėjo apie Ukrainos neatidėliotinus ir ilgalaikius poreikius saugumo srityje. O. Reznikovas taip pat informavo Ll. Austiną apie dabartinę padėtį karo lauke Ukrainoje.

JAV gynybos sekretorius ir Ukrainos gynybos ministras įsipareigojo ateityje palaikyti artimus ryšius.

NATO: reikia skubiai leisti TATENA patikrinti Zaporižios atominę elektrinę Ukrainoje

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas trečiadienį pareiškė, kad „būtina skubiai“ leisti Tarptautinei atominės energijos agentūrai (TATENA) patikrinti Zaporižios atominę elektrinę Ukrainoje, kurią kontroliuoja Rusijos kariuomenė.

Rusijai užgrobus elektrinę, „kyla rimta grėsmė šio objekto saugai ir saugumui ir didėja branduolinės avarijos ar incidento rizika“, sakė jis žurnalistams Briuselyje.

„Būtina skubiai leisti Tarptautinei atominės energijos agentūrai atlikti patikrinimą ir užtikrinti visų Rusijos pajėgų išvedimą“, – pabrėžė NATO generalinis sekretorius.

Pasak J. Stoltenbergo, tai, kad objektą kontroliuoja Rusijos kariuomenė, „kelia pavojų Ukrainos, kaimyninių šalių ir tarptautinės bendruomenės gyventojams“

Zaporižios elektrinė, kuri yra didžiausia atominė jėgainė Europoje, buvo užimta Rusijos pajėgų kovo pradžioje, praėjus nedaug laiko nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios.

Nuo liepos pabaigos Zaporižios AE tapo virtinės karinių smūgių taikiniu. Maskva ir Kyjivas dėl šių apšaudymų kaltina vienas kitą.

Įtampa sugrąžino prisiminimus apie tuometinėje sovietinėje Ukrainoje 1986 metais įvykusią avariją Černobylio atominėje elektrinėje, per kurią žuvo šimtai žmonių, pasklido didžiulis kiekis radioaktyvių teršalų.

Praėjusią savaitę buvo sušauktas skubus Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdis ir įspėta apie rimtą krizę Zaporižioje.

Ketvirtadienį Ukrainoje įvyks ukrainiečių prezidento Volodymyro Zelenskio, Turkijos lyderio Recepo Tayyipo Erdogano (Redžepo Tajipo Erdohano) ir JT vadovo Antonio Guterreso (Antoniju Guterišo) susitikimas. Manoma, kad jie, be kitų klausimų, aptars ir padėtį Zaporižios AE.

Ukraina turi keturias veikiančias branduolines elektrines, kur gaminama maždaug pusė šalies elektros energijos, taip pat branduolinių atliekų saugyklų – vienas iš tokių objektų yra Černobylyje.

Kyjivo raginimą sukurti demilitarizuotą zoną aplink Zaporižios AE parėmė sąjungininkai Vakaruose.

Ukrainos prezidento patarėjas: Krymo tiltas „turi būti sunaikintas“

Vienas aukšto rango Ukrainos pareigūnas trečiadienį, po virtinės sprogimų Kryme, paragino „sunaikinti“ Maskvos pastatytą tiltą, jungiantį šį Kremliaus aneksuotą pusiasalį su Rusijos žemynine dalimi.

2018 metais Rusijos prezidento V. Putino iškilmingai atidarytas 19 km ilgio tiltas yra pagrindinis Maskvos karinis ir civilinis sausumos koridorius į pusiasalį, aneksuotą 2014-aisiais.

„Šis tiltas yra neteisėtas objektas“, – socialiniuose tinkluose parašė Ukrainos prezidento patarėjas M. Podoliakas.

„Todėl jis turi būti sunaikintas. Nesvarbu, kaip – savanoriškai ar ne“, – pridūrė jis, leisdamas suprasti, kad tiltas per Kerčės sąsiaurį gali tapti Ukrainos pajėgų kariniu taikiniu.

Rusija aneksavo Krymą po masinių demonstracijų Ukrainoje 2014 metais, per kurias buvo nuverstas prokremliškas prezidentas Viktoras Janukovyčius. Vėliau tais metais Ukrainos rytuose įsiplieskė karas tarp kariuomenės ir Maskvos remiamų separatistų, tapęs įžanga į šių metų vasario 24-ąją Rusijos pradėtą didelio masto karinę invaziją.

Rusijos karinius objektus pusiasalyje neseniai sukrėtė virtinė sprogimų, o Gynybos ministerija pareiškė, kad šią savaitę įvykęs incidentas buvo „sabotažo“ aktas.

Kyjivas viešai neprisiėmė atsakomybės už sprogimus, tačiau Ukrainos politikai ir kariuomenės pareigūnai internete ironiškai pasisakė apie incidentus, leisdami suprasti, kad prie jų prisidėjo šalies pajėgos.

Po vėlai antradienį nugriaudėjusių sprogimų šaudmenų sandėlyje netoli Džankojaus kaimo Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savo kreipimesi sakė, kad iš aneksuoto pusiasalio pradėjo plūsti rusų turistai, supratę, kad „Krymas jiems ne vieta“.

Rusija teigia Kryme likvidavusi islamistų kuopelę

Praėjus dienai po naujų sprogimų Rusijos aneksuotame Krymo pusiasalyje tenykštės institucijos skelbia apie spėjamą islamistų kuopelės likvidavimą. Sulaikyti šeši asmenys, priklausantys uždraustai grupuotei „Hizb ut-Tahrir“, trečiadienį „Telegram“ kanale pareiškė Rusijos paskirtas Krymo gubernatorius Sergejus Aksionovas. Rusų žvalgybai (FST) esą pavyko smūgis prieš islamistus.

Grupuotės veikla buvo koordinuojama iš Ukrainos teritorijos, teigė S. Aksionovas. Vyriausybė Kyjive, kuri nori atgauti 2014 metais aneksuoto Juodosios jūros pusiasalio kontrolę, kol kas šios informacijos nekomentavo.

Iš FST pareiškimo nėra aišku, ar suimtieji siejami su pastaraisiais sprogimais Rusijos karinėse bazėse Kryme. Tačiau be Jaltos miesto kaip islamistų sulaikymo vieta įvardyta Džankojaus vietovė. Rusijos gynybos ministerija antradienį pranešė, kad prie Džankojaus per sabotažo aktą, be kita ko, buvo apgadintas karinis sandėlis.

Ukraina kol kas nėra pareiškusi, ar jai tenka atsakomybė dėl atakų Kryme. Jau praėjusią savaitę čia buvo smarkiai apgadinta karinė bazė. Kariniai ekspertai mano, kad toli už Ukrainos fronto linijos gali veikti Ukrainos partizanai arba specialieji būriai.

Ukrainos pajėgos smogė rusų būstinei Lysyčanske, žuvo iki 100 karių

Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms, anot žinių portalo „Nexta“, pavyko smogti rusų būstinei okupuotame Lysyčansko mieste. Luhansko srities gubernatorius Serhijus Haidajus teigė, kad žuvo iki 100 okupantų.

Lysyčansko miestą Rusijos daliniai užėmė liepos pradžioje.

Europos Komisija sureagavo į A. Navalno reikalavimą dėl griežtesnių sankcijų rusų oligarchams

Kremliaus kritikui A. Navalnui pareikalavus griežtesnių sankcijų rusų oligarchams, Europos Komisijos atstovė trečiadienį pabrėžė, kad šeši ES paskelbti sankcijų paketai yra didžiausi per visą Bendrijos gyvavimą. Į sankcijų sąrašą jau įtraukta daugiau kaip 1 200 asmenų, sakė atstovė, paprašyta pakomentuoti A. Navalno raginimą.

„Mūsų žinia yra aiški: tie, kas sudarė sąlygas invazijai į Ukrainą, moka kainą už savo veiksmus“, - kalbėjo atstovė. Klausimas, ar į ES sankcijų sąrašą įtraukti daugiau asmenų, esą ES šalių rate diskutuojamas ne viešai, o konfidencialiai.

A. Navalnas prieš tai paragino toliau skelbti sankcijas Rusijos oligarchams, remiantiems prezidentą Vladimirą Putiną ir jo karą Ukrainoje.

Pasak A. Navalno, Vakarų sankcijos iki šiol pritaikytos tik 46 iš 200 „Forbes“ turtingiausių Rusijos žmonių sąrašo. „Man visa tai nepanašu į visapusišką karą prieš V. Putino oligarchus“, – socialiniuose tinkluose parašė A. Navalnas. Opozicionieriaus teigimu, ES sankcijų sąrašuose vis dar nėra dujų milžinės „Gazprom“ vadovo Aleksejaus Millerio, o JAV sankcijų sėkmingai vengia gerai žinomas rusų oligarchas Romanas Abramovičiųs.

A. Navalnas paragino Vakarus „skubiai skelbti asmenines sankcijas V. Putino vagims“ ir pasiūlė ES, JAV ir Jungtinei Karalystei (JK) 20 metų į savo teritoriją neįsileisti Rusijos karo Ukrainoje rėmėjų.

A. Navalnas šiuo metu atlieka devynerių metų laisvės atėmimo bausmę pataisos kolonijoje netoli Rusijos Vladimiro miesto. Jis įkalintas dėl senų kaltinimų lėšų grobstymu, kuriuos pats opozicionierius ir jo bendražygiai laiko politiškai motyvuotai.

Rusija po sprogimų Kryme keičia Juodosios jūros flotilės vadą

Po sprogimų rusų karinėje bazėje Kryme Rusija keičia Juodosios jūros flotilės vadą. Naujuoju vadu paskirtas Viktoras Sokolovas, pranešė naujienų agentūra RIA Novosto, remdamasi šaltiniais.

Prieš daugiau kaip savaitę per sprogimą karinių oro pajėgų bazėje 2014 metais aneksuotame pusiasalyje buvo sunaikinti keli lėktuvai.

Antradienį, Rusijos duomenimis, Kryme įvyko sprogimas amunicijos sandėlyje.

„Prisidengdami jėgaine okupantai apšaudo aplinkinius miestus ir gyvenvietes“, – V. Zelenskis sakė savo kasdieniams vaizdo kreipimesi.

„Bet koks radiacinis incidentas Zaporižios AE gali paveikti Europos Sąjungos šalis, Turkiją, Sakartvelą ir tolimesnių regionų valstybes. Viskas priklauso tik nuo vėjo krypties ir greičio“, – pabrėžė jis.

„Jeigu Rusijos veiksmai sukels katastrofą, pasekmės gali taip pat smogti tiems, kurie iki šiol tyli“, – perspėjo prezidentas.

V. Zelenskis ragino tarptautinę bendriją įvesti „naujų griežtų sankcijų Rusijai“ ir nepasiduoti „branduoliniam šantažui“.

„Visos Rusijos pajėgos turi būti nedelsiant besąlygiškai išvestos iš jėgainės ir aplinkinių teritorijų“, – kalbėjo jis.

Visos Rusijos pajėgos turi būti nedelsiant besąlygiškai išvestos iš jėgainės ir aplinkinių teritorijų.

Zaporižios elektrinė, kuri yra didžiausia atominė jėgainė Europoje, buvo užimta Rusijos pajėgų kovo pradžioje, praėjus nedaug laiko nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios.

Nuo liepos pabaigos Zaporižios AE tapo virtinės karinių smūgių taikiniu. Maskva ir Kyjivas dėl šių apšaudymų kaltina vienas kitą.

Padėtis jėgainėje buvo aptarta per ketvirtadienį surengtą neeilinį Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdį.

Ukraina kaltina Rusiją naudojantis elektrine kaip baze atakoms rengti ir ginklams sandėliuoti.

Separatistų kontroliuojamoje Ukrainos dalyje teisiami penki į nelaisvę paimti europiečiai

Rytų Ukrainoje į nelaisvę paimti penki kovotojai iš Europos šalių pirmadienį stojo prieš teismą prorusiškų separatistų kontroliuojamoje Rytų Ukrainos dalyje esančiame Donecko mieste, pranešė Rusijos žiniasklaida.

Švedas Mathiasas Gustafssonas (Matiasas Gustavsonas), Vjekoslavas Prebegas iš Kroatijos ir britai Johnas Hardingas (Džonas Hardingas), Andrew Hillas (Endrius Hilas) ir Dylanas Healy (Dilanas Hilis) nepripažino savo kaltės, kai buvo apkaltinti veikę kaip samdiniai, sakoma rusų žiniasklaidos pranešimuose.

Pagal apsišaukėliškos ir beveik niekieno nepripažintos Donecko „liaudies respublikos“ (DLR) įstatymus jiems gali būti skirta mirties bausmė.

Kitas teismo posėdis jų byloje numatytas spalį, nurodė Rusijos žiniasklaida.

J. Hardingas, V. Prebegas ir M. Gustafssonas buvo paimti į nelaisvę Ukrainos pietrytiniame Mariupolio uostamiestyje. Jiems gresia mirties bausmė už mėginimą „jėga užgrobti valdžią“ ir „dalyvavimą ginkluotame konflikte kaip samdiniams“, nurodė naujienų agentūra „RIA Novosti“.

A. Hillas kaltinamas kaip samdinys, o D. Healy teisiamas už dalyvavimą verbuojant samdinius Ukrainai, pridūrė naujienų agentūra.

Birželio 9 dieną DLR aukščiausiasis teismas skyrė mirties bausmę samdiniais pripažintiems dviem britams ir Maroko piliečiui, patekusiems į prorusiškų pajėgų nelaisvę Rytų Ukrainoje. Visi trys jiems skirtus nuosprendžius apskundė.

Rusijoje nuo 1997 metų galioja mirties bausmės moratoriumas, bet Ukrainos separatistinėms Donecko ir Luhansko „liaudies respublikose“ tai netaikoma.

Rusijos gynybos ministras su JT vadovu aptarė padėtį Zaporižios atominėje elektrinėje

Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu ir Jungtinių Tautų vadovas Antonio Guterresas (Antoniju Guterišas) aptarė saugumo padėtį Maskvos pajėgų kontroliuojamoje Zaporižios atominėje elektrinėje Ukrainos pietryčiuose, šiam objektui pastaruoju metu tapus virtinės karinių smūgių taikiniu, pirmadienį pranešė Maskva.

„Sergejus Šoigu surengė derybas telefonu su JT generaliniu sekretoriumi Antonio Guterresu dėl Zaporižios atominės elektrinės saugaus veikimo sąlygų“, – sakoma Rusijos gynybos ministerijos pranešime.

Zaporižios elektrinė, kuri yra didžiausia atominė jėgainė Europoje, buvo užimta Rusijos pajėgų kovo pradžioje, praėjus nedaug laiko nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios.

Nuo liepos pabaigos Zaporižios AE tapo virtinės karinių smūgių taikiniu. Maskva ir Kyjivas dėl šių apšaudymų kaltina vienas kitą.

Vėliausi smūgiai jėgainėje didina nuogąstavimus dėl galinčios įvykti branduolinės katastrofos. Padėtis elektrinėje buvo aptarta per ketvirtadienį surengtą neeilinį Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdį.

Ukraina kaltina Rusiją naudojantis elektrine kaip baze atakoms rengti ir ginklams sandėliuoti.

Kyjivas, remiamas sąjungininkų Vakaruose, ragino jėgainę ir aplinkinę teritoriją demilitarizuoti ir reikalavo, kad Maskva atitrauktų iš ten savo pajėgas.

Rusijos gynybos ministerija nurodė, kad S. Šoigu ir A. Guterresas taip pat aptarė liepos pabaigoje surengtą smūgį Kremliaus kontroliuojamam Olenivkos kalėjimui Rytų Ukrainoje, per kurį žuvo dešimtys į nelaisvę paimtų ukrainiečių.

Kyjivas kaltina Maskvą surengus masines žudynes, bet Rusija šiuos kaltinimus atmeta ir tvirtina, kad už smūgius atsakingas Kyjivas.

Latvija perdavė Ukrainai savaeigių haubicų

Latvija perdavė Ukrainai šešias savaeiges haubicas M109, kurios jau naudojamos mūšio lauke.

Tai pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Ukrainos gynybos ministru Oleksijumi Reznikovu.

Jis padėkojo savo kolegai Latvijos gynybos ministrui Arčiui Pabrikui ir visai latvių tautai už tvirtą Ukrainos rėmimą.

„Dar šešios haubicos M109, neseniai atgabentos į Ukrainą iš Latvijos, jau rodo rezultatus mūšio lauke. Aš nuoširdžiai dėkingas kolegai Pabrikui ir latvių tautai už jų tvirtą paramą. Kartu mes nugalėsime“, - parašė tviteryje O. Reznikovas.

„rbc.ua“ primena, kad liepos pabaigoje Latvijos vyriausybė pritarė šalies Gynybos ministerijos pasiūlymui suteikti Ukrainai papildomą karinę pagalbą.

Pirmadienį buvo sužinota, kad Latvija perdavė Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms keturis sraigtasparnius.

Žiniasklaida: Serbija nenori Rusijos karinių bazių savo teritorijoje

Serbija atsisakė dislokuoti Rusijos karinę bazę savo teritorijoje ir ketina plėsti karinį bendradarbiavimą su JAV. Tai rašo Rusijos leidinys „Kommersant“, remdamasis savo šaltiniais.

„Serbijai nereikalingos kieno nors karinės bazės. Ji išsaugos karinį neutralumą ir palaikys santykius su sąjungininkais. Nesigėdins ryšių su Rusija, Kinija, JAV ir ES, bet savimi pasirūpins pati“, - pareiškė praėjusios savaitės pabaigoje interviu Serbijos televizijos kanalui „TV Prva“ šalies prezidentas Aleksandaras Vučičius.

Šis interviu buvo savotiškas atsakymas į keliomis dienomis anksčiau nuskambėjusį Rusijos ambasadoriaus Belgrade Aleksandro Bocan-Charčenkos pareiškimą Rusijos žiniasklaidai. „Rusijos karinės bazės įkūrimas Serbijoje yra suverenus šios šalies reikalas, be to, tai pačios Rusijos Federacijos interesų klausimas“, – sakė Rusijos ambasadorius.

Ambasadoriaus žodžiai sukėlė nemažai triukšmo Serbijoje. Daugelis Serbijos žiniasklaidos priemonių ir ekspertų ėmė priekaištauti Rusijai, kad ji, „skleisdama informaciją apie Rusijos karinę bazę, sąmoningai kenkia Serbijos interesams tuo metu, kai Vakarai atidžiai stebi šalį, kurioje formuojama nauja vyriausybė ir sprendžiamas prisijungimo prie sankcijų prieš RF klausimas“. O įtakingas ir valdžiai artimas Belgrado leidinys „Blic“ netgi apkaltino Rusiją „pradėjus hibridinį karą prieš Serbiją“.

Šiame fone Serbijos prezidento žodžiai apie šalies ketinimus  laikytis karinio neutralumo nuskambėjo gana santūriai ir buvo suvokti kaip mėginimas, viena vertus, neforsuoti Rusijos karinės bazės temos, o kita vertus – negadinti santykių su Maskva, kuri, kaip ne sykį kartojo pats A. Vučičius, „aprūpina Serbiją pigiausiomis Europoje dujomis ir palaiko ją Kosovo klausimu“.

„Kommersant“ šaltiniai Belgrade, susipažinę su Serbijos valdžios pozicija, atsargius prezidento žodžius aiškina dar ir tuo, kad pastaruoju metu suaktyvėjo Serbijos ir JAV karinis bendradarbiavimas, pirmiausia karinėje bazėje Bujanovaco apylinkėse šalies pietuose.

Įdomu tai, kad tiek triukšmo Serbijoje sukėlę Rusijos ambasadoriaus pasisakymai nuskambėjo tepraėjus savaitei po autoritarinio Baltarusijos vadovo Aliaksandro Lukašenkos pareiškimo apie oficialiojo Belgrado politiką. „Serbija norėtų sėdėti ant trijų kėdžių – ES, JAV, Rusija, bet jai tai nebepavyks“, - įspėjo „draugus serbus“ Baltarusijos lyderis.

Kryme vėl nugriaudėjo sprogimai

Antradienio rytą okupuotame Kryme nugriaudėjo keli sprogimai. Viename iš pusiasalio rajonų matyti kylantys tiršti juodi dūmai. Tai pranešė vietos „Telegram“ kanalai, informuoja UNIAN.

Pasak mačiusiųjų, sprogimai nugriaudėjo elektros pastotėje Džankojaus rajone. Virš objekto kyla tirštų juodų dūmų stulpas. Jis matyti iš už kelių kilometrų.

Savo ruožtu Ukrainos Aukščiausiosios Rados deputatas Oleksijus Hončarenka žurnalistams pareiškė, kad incidentas įvyko Džankojaus rajono Azovskojės gyvenvietėje. Jo žiniomis, liepsnoja okupantų rusų šaudmenų sandėlis. Ukrainos pareigūnai to oficialiai dar nepatvirtino, o Krymo okupacinė valdžia tyli.

Praėjusį antradienį Rusijos okupuotame Kryme, aviacijos bazėje Novofiodorovkoje, iš kurios rusų lėktuvai skrenda bombarduoti Zaporižios, Mykolajivo ir Chersono sričių, nugriaudėjo keli galingi sprogimai. Okupantams buvo padaryta daug žalos.

D. Kuleba: Kinija nepadeda Rusijai kare prieš Ukrainą

Kinija nepadeda Rusijai kare prieš Ukrainą ir iki šiol laikosi neutralumo, bet naratyvų lygiu kinų pateikiama karo priežasčių interpretacija sutampa su rusų.

Tai interviu žurnalistui Dmitrijui Gordonui pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.

Ministras taip pat pripažino, kad ir Ukraina nesulaukia jokios pagalbos iš Kinijos.

„Kinija kol kas laikosi neutralumo. Politiškai, naratyvų lygiu, jų karo priežasčių interpretacijos sutampa. Bet  praktinės paramos, kurios taip trokšta Rusija, požiūriu Kinija išlieka neutrali“, – konstatavo Ukrainos diplomatijos vadovas.

Ukraina praneša, kad nuo karo pradžios jau sunaikinta apie 43 900 okupantų rusų

Rusijos armija Ukrainoje nuo vasario 24 d. iki rugpjūčio 16 d. jau neteko apie 43 900 kareivių. Tai antradienį pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu.

Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 1 880 tankų, 4 152 šarvuotųjų kovos mašinų, 989 artilerijos sistemų, 263 reaktyvinių salvinės ugnies sistemų, 136 priešlėktuvinės gynybos priemonių, 233 lėktuvų, 196 sraigtasparnių, 790 dronų, 190 sparnuotųjų raketų, 15 laivų, 3 049 automobilių, 92 specialiosios technikos vienetų.

Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.

Vasario 24 d. Rusija pradėjo tarptautinės bendruomenės smerkiamą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Jos pajėgos atakuoja ir civilinius objektus. Vakarų šalys, reaguodamos į agresiją, paskelbė Rusijai griežtas sankcijas ir teikia ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.

Iš Ukrainos išplaukė pirmasis JT grūdų krovinį Afrikai gabenantis laivas

Jungtinių Tautų užsakytas laivas antradienį išplaukė iš Ukrainos į Afriką gabendamas grūdų krovinį pagal susitarimą, turintį sušvelninti pasaulinę maisto krizę, pranešė už šiuos reisus atsakinga ministerija.

Laivas „MV Brave Commander“, gabenantis 23 000 tonų kviečių krovinį, išplaukė iš Pietinio uosto Južnės mieste, per platformą „Telegram“ paskelbtoje žinutėje nurodė Ukrainos infrastruktūros ministerija.

Nurodoma, kad laisvas plauks į Džibutį, kad pristatytų krovinį į Etiopiją.

Tai bus pirmoji pagalbos maistu siunta po to, kai Kyjivas ir Maskva praėjusį mėnesį pasirašė svarbius susitarimus su Turkija ir JT, kad būtų atnaujintas grūdų gabenimas laivais per Juodąją jūrą, įstrigęs Rusijai vasario gale įsiveržus į Ukrainą.

Pagal šį susitarimą ties Juodosios jūros vartais netoli Stambulo buvo įkurtas specialus postas eksportuojamiems kroviniams tikrinti. Inspekcijas atlieka Rusijos ir Ukrainos civiliai ir kariuomenės pareigūnai, taip pat Turkijos ir JT delegatai.

Pagal susitarimą, įpareigojusį Rusiją nutraukti Ukrainos uostų blokadą, o ukrainiečius – atverti saugius koridorius laivams atplaukti ir išplaukti per Kyjivo pajėgų įrengtus jūrinių minų laukus, pirmasis grūdų krovinys buvo išgabentas iš Odesos uosto rugpjūčio 1 dieną.

Kyjivo teigimu, nuo to laiko, kai įsigaliojo susitarimas, iš viso iš Ukrainos išplaukė 16 laivų, neskaitant „Brave Commander“. Tačiau joks kitas JT laivas, gabenantis humanitarinę pagalbą maistu, dar nebuvo išplaukęs.

Latvijoje pradedami rinkti pinigai nupirkti Ukrainai kovinį droną „Bayraktar“

Latvijoje pradėtos rinkti lėšos, siekiant nupirkti Turkijos gamybos kovinį droną „Bayraktar“ Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms, antradienį pranešė naujienų svetainė Ziedot.lv.

Muzikantas Ralfas Eilandsienas, vienas iš šios kampanijos iniciatorių, internete paskelbtame vaizdo įraše sako, kad aukodami pinigų Latvijos „Bayraktar“ pirkimui šalies žmonės turi galimybę pademonstruoti savo solidarumą su Ukraina, tapusia Rusijos karinės invazijos auka, taip pat „pasiųsti linkėjimus rusų okupantams“.

Latvija – ne pirmoji šalis, kurios gyventojai organizuoja kampaniją nupirkti „Bayraktar“ droną, kad pademonstruotų palaikymą Ukrainai. Panašias kampanijas jau yra organizavusios Lietuva, Lenkija, Norvegija ir Kanada.

Organizatoriai siekia surinkti iš viso 5 mln. eurų.

Rusijos kariuomenė pranešė apie sprogimą šaudmenų sandėlyje Kryme

Rusijos aneksuotame Kryme antradienį „kilus gaisrui“ viename ginkluotės sandėlyje detonavo šaudmenys, pranešė Gynybos ministerija Maskvoje.

Ministerija, kurios pranešimą citavo Rusijos naujienų agentūros, nurodė, kad gaisras įsiplieskė apie 6 val. 15 min. vietos (ir Lietuvos) laiku laikiname  kariniame sandėlyje netoli Maiskojės gyvenvietės Džankojaus rajone, ir galiausiai jame detonavo šaudmenys.

Tuo metu Krymo totorių Medžliso (parlamento) pirmininkas Refatas Čubrakovas per „Facebook“ parašė, kad sprogimai šioje karinėje bazėje griaudi jau apie valandą ir kad jų priežastis yra Ukrainos kariuomenės smūgis.

„Okupuoto Krymo gauleiteris [Sergejus] Aksionovas skubiai išvyko į Maiskojės kaimą Džankojaus rajone“, – pridūrė jis.

Per socialinius tinklus paskelbtose nuotraukose ir vaizdo įrašuose matyti virš įvykio vietos kylantys dideli liepsnų kamuoliai ir tiršti dūmų debesys.

Gynybos ministerija teigė, kad per sprogimus niekas nebuvo sunkiai sužeistas ir kad atliekamas tyrimas gaisro priežastims nustatyti.

Įvykio vietoje apsilankęs Maskvos paskirtos Krymo administracijos vadovas S. Aksionovas sakė, kad buvo sužeisti du civiliai, bet jų gyvybėms pavojus negresia.

Vietos pareigūnai naujienų agentūroms sakė, kad iš bazės apylinkių prevenciškai buvo evakuoti apie 2 000 žmonių.

Rusija aneksavo Krymą 2014 metais po Kyjive įvykusios provakarietiškos Maidano revoliucijos, nuvertusios Kremliui palankų Ukrainos prezidentą.

Vėliau tais metais Ukrainos rytuose įsiplieskė karas tarp kariuomenės ir Maskvos remiamų separatistų, tapęs įžanga į šių metų vasario 24-ąją Rusijos pradėtą didelio masto karinę invaziją.

Lygiai prieš savaitę galingi sprogimai griaudėjo Kryme esančioje Sakų aviacijos bazėje. Kyjivo teigimu, per tą incidentą buvo sunaikinti devyni lėktuvai ir šaudmenų atsargos.

Atsakomybės už incidentą Sakų bazėje, iš kurios Rusijos kariniai lėktuvai kildavo atakuoti taikinių Ukrainos pietuose, oficialiai niekas neprisiėmė, bet, daugelio nuomone, tai irgi buvo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų smūgis.

Rusija incidentą vadina nelaimingu atsitikimu, bet analitikai sako, jog iš palydovų darytos nuotraukos ir ant žemės nufilmuota medžiaga rodo, kad veikiausiai bazė buvo atakuota.

Antradienį Ukrainos prezidento padėjėjas Mychaila Podoliakas sakė, kad vėliausi sprogimai Džankojaus rajone yra „priminimas“, jog Rusijos okupacija Kryme reiškia „sprogimus sandėliuose ir didėjančią mirtiną grėsmę grobikams“.

V. Putinas užsipuolė JAV dėl Ukrainos ir Taivano

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį apkaltino Vašingtoną siekiant užtęsti karą Ukrainoje ir kurstant konfliktus kitose pasaulio vietose, be kita ko, JAV Atstovų Rūmų pirmininkės Nancy Pelosi (Nensi Pelouzi) vizitu Taivane.

„Padėtis Ukrainoje rodo, kad JAV bando užtęsti šį konfliktą. Ir jos elgiasi lygiai taip pat kurstydamos galimybes konfliktams Azijoje, Afrikoje ir Lotynų Amerikoje“, – sakė V. Putinas per televiziją transliuotoje kalboje, vaizdo ryšiu kreipdamasis į tarptautinio saugumo konferencijos Maskvoje dalyvius per jos atidarymo ceremoniją.

„Amerikiečių avantiūra Taivano atžvilgiu – tai ne paprasta vieno neatsakingo politiko kelionė, o tikslingos, sąmoningos JAV strategijos destabilizuoti padėtį ir sukurti chaosą regione ir pasaulyje dalis, įžūlus nepagarbos kitų šalių suverenitetui ir tarptautiniams įsipareigojimams demonstravimas“, – kalbėjo jis.

„Mes tai vertiname kaip kruopščiai suplanuotą provokaciją“, – pabrėžė Rusijos vadovas.

Maskvos ir Vašingtono santykiai pašliję nuo vasario pabaigos, kai Rusijos pajėgos įsiveržė į provakarietišką Ukrainą.

Šis karas nusinešė tūkstančius žmonių gyvybių, privertė milijonus gyventojų palikti savo namus ir paaštrino maisto stygių visame pasaulyje.

Kalbėdamas konferencijoje Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu teigė, kad Maskva neplanuoja naudoti Ukrainoje branduolinių ginklų.

„Kariniu požiūriu, mums nėra jokio reikalo naudoti branduolinius ginklus Ukrainoje, kad pasiektume iškeltus uždavinius“, – teigė S. Šoigu.

„Rusijos branduolinių ginklų pagrindinė paskirtis – atgrasyti branduolinę ataką“, – pridūrė jis.

Rusijai sulaukus precedento neturinčių Vakarų šalių sankcijų V. Putinas siekia glaudesnių ryšių su Afrikos ir Azijos šalimis, ypač Kinija.

Maskva visiškai solidarizavosi su pagrindiniu savo sąjungininku Pekinu per jį papiktinusį N. Pelosi vizitą demokratiniame autonominiame Taivane, kurį Kinija laiko savo teritorija.

Estijos premjerė: sąjungininkams išaiškinta būtinybė pašalinti sovietinius paminklus

Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas (Kaja Kalas) antradienį sakė, kad Talinas savo pagrindiniams sąjungininkams paaiškino, kodėl buvo priimtas sprendimas pašalinti sovietinius paminklus iš šalies viešųjų erdvių.

Antradienį ryte vyriausybė nusprendė, kad septyni sovietiniai paminklai šiaurės rytiniame Narvos mieste, kuris yra prie sienos su Rusija, turės būti išmontuoti. Darbininkai jau nukėlė šiame mieste stovėjusį memorialinį tanką T-34, kuris bus perkeltas į Estijos karo muziejų.

„Rusija įsitraukusi į informacinį karą su mumis, ir jie nori visus tokius dalykus panaudoti prieš Estiją“, – žurnalistams aiškino K. Kallas.

Ji atkreipė dėmesį, jog Rusija ir jos prezidentas Vladimiras Putinas grasino ne vienai šaliai imtis atsakomųjų veiksmų į sovietinių paminklų šalinimo, bet pabrėžė, kad tai neatgrasys Estijos nuo žingsnių, kuriuos ji laiko būtinais, ypač Maskvos agresijos prieš Ukrainą kontekstu.

„Rusija galvoja mus įbauginti, bet neturime to leisti, nes tai yra mūsų vidaus reikalai, ir mes privalome užtikrinti ramybę šalies viduje“, – sakė K. Kallas

Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Reinsalu irgi sakė informuosiantis apie padėtį Estijos sąjungininkus.

„Nieko neinformavome iš anksto, nes laikome tai vien Estijos valstybės vidaus reikalu“, – sakė jis.

Diplomatijos vadovas pabrėžė, kad Rusija yra pradėjusi karą, kuris ją supriešino su visu Vakarų pasauliu, įskaitant Estiją.

U. Reinsalu anksčiau antradienį perspėjo, jog jeigu kokie nors leidimą gyventi Estijoje turintys užsieniečiai imtųsi veiksmų prieš sovietinių paminklų nukėlimą, leidimas gyventi šalyje gali būti iš jų atimtas.

Ministras pažymėjo, kad šalies įstatymai numato galimybę panaikinti leidimą gyventi, jeigu asmuo kelia grėsmę Estijos saugumui ir viešajai tvarkai.

M. Podoliakas apie sprogimus Kryme: vyksta pusiasalio demilitarizacija

Ukrainos prezidento patarėjas Mychailo Podoliakas pareiškė, kad antradienio rytą Rusijos okupuotame Kryme nugriaudėję sprogimai yra šiuo metu vykdomos pusiasalio demilitarizacijos dalis, praneša agentūra „Ukrinform“.

„Rytas netoli Džankojaus prasidėjo sprogimais. Primenu: normaliai valstybei priklausančio Krymo esmė – Juodoji jūra, kalnai, poilsis ir turizmas, o rusų okupuoto Krymo esmė – sandėlių sprogimai ir okupantams bei vagims kylanti didelė mirties rizika. Vyksta demilitarizacija“, – savo „Twitter“ paskyroje parašė M. Podoliakas.

Ankstų antradienio rytą Krymo Džankojaus rajone nugriaudėjo keli sprogimai. Nors Rusijos gynybos ministerija vėliau pareiškė, kad toje teritorijoje viename Maskvos pajėgoms priklausančių sandėlių įsiplieskė gaisras ir dėl to detonavo ten laikyti sprogmenys, manoma, jog prieš šį objektą buvo surengta Ukrainos kariuomenės ataka.

Ukraina: okupuotame Melitopolyje nugriaudėjo du sprogimai

Rusijos pajėgų okupuotame Ukrainos mieste Melitopolyje antradienio rytą nugriaudėjo du sprogimai, po kurių nutrūko rusų kareivių užgrobto televizijos kanalo laidų transliacija.

Tai pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis miesto meru Ivanu Fiodorovu.

Pasak Melitopolio vadovo, preliminariais duomenimis, nutrauktas tranzitinis kabelis.

„Kad ir kaip rusų propaganda stengiasi „plauti smegenis“ mūsų gyventojams, jai nepavyksta. Melitopoliečiai atkakliai ginasi, o pasipriešinimo pajėgos naikina visa, kas susiję su rašistais“, - parašė „Telegram“ kanale I. Fiodorovas.

„rbc.ua“ primena, kad antradienio rytą okupuotame Kryme taip pat nugriaudėjo keli sprogimai.

Rusija vėl teigia, kad jos sandėlyje Kryme detonavo šaudmenys

Rusijos gynybos ministerija pareiškė, kad antradienį okupuotame Kryme Maskvos pajėgoms priklausančiame sandėlyje detonavo šaudmenys.

Prieš tai pasirodė pranešimų, kad prieš šį sandėlį galimai surengta Ukrainos ginkluotųjų pajėgų ataka.

Pasak ministerijos, incidentas įvyko apie 6.15 val. vietos laiku Džankojaus rajone. Sprogmenys esą detonavo sandėlyje įsiplieskus gaisrui.

Iš Odesos išplaukė dar penki laivai su ukrainietiškais grūdais

Antradienį iš dviejų Odesos uostų išplaukė penki laivai su ukrainietiškais grūdais. Tai pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Turkijos nacionalinės gynybos ministerijos informacija tviteryje.

„Iš viso iš Ukrainos uostų su kukurūzų ir kviečių kroviniu išplaukė penki laivai, du iš Pietų uosto ir trys iš Čornomorsko uosto“, - sakoma pranešime.

Taip pat pranešama, kad Bendrasis koordinavimo centras Stambule antradienį patikrins keturis laivus, kurie plauks į Ukrainos uostus.

„rbc.ua“ primena, kad antradienį iš Pietų uosto išplaukė laivas su Afrikai skirtais grūdais.

Liepos 22 d. Stambule dalyvaujant Turkijos prezidentui Recepui Tayyipui Erdoğanui ir Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui António Guterresui buvo pasirašyta sutartis dėl saugaus grūdų gabenimo iš Ukrainos uostų. Dokumentą pasirašė Ukrainos, Rusijos, JT ir Turkijos atstovai.

Kaip jau buvo pranešta, laivai, Juodąja jūra gabenantys grūdus Iš Ukrainos, plaukia specialia buferine 10 jūrmylių (maždaug 18,5 kilometro) zona.

Rusija kuria savo pajėgas Baltarusijoje: perspėjo dėl provokacijų

Bus imtasi sustiprintų priemonių, tačiau oro pajėgos budi 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę, skelbia UNIAN.

Ukrainos oro pajėgos neatmeta ginkluotų priešo provokacijų Nepriklausomybės dieną – rugpjūčio 24 d., įskaitant ir Baltarusiją .

Tai pareiškė oro pajėgų vadovybės pranešėjas Jurijus Ignatas, rašo „Ukrainos tiesa“.

„Ukrainos ginkluotosios pajėgos nuolat stebi karių judėjimą ir amunicijos (ir raketų „Iskander“ ir kitų) gabenimą. Jei į vieną iš Baltarusijos aerodromų atskrenda „Il-76“, aišku, kad ten gabenami ginklai. Yra tam tikri žvalgybos duomenys, o atviruose šaltiniuose pranešama, kad priešas kuria savo pajėgas Baltarusijos teritorijoje.Tai irgi politinis komponentas – grasinti Vakarams, o taip pat ir Ukrainai, ties šios valstybės sienomis“, – sakė jis.

Anot jo, ši grėsmė egzistavo visada, nes Rusija nuo pirmųjų plataus masto agresijos dienų naudojosi Baltarusijos Respublikos teritorija.

„Todėl būtinai turime pasiruošti. Artėja didelė nacionalinė šventė – Nepriklausomybės diena. Tokias datas priešas visada naudoja „sveikinimui“ ir mes turime būti tam pasiruošę“, – pridūrė J. Ignatas.

S. Šoigu: Kyjivo atakas Ukrainoje koordinuoja Vakarai

Rusija apkaltino Vakarus, neva šie aktyviai dalyvauja koordinuojant Kyjivo ginkluotųjų pajėgų kontratakas Ukrainoje.

„Vakarų žvalgybos tarnybos ne tik pateikia atakų taikinių koordinates, tačiau šių duomenų įvedimą į ginklų sistemas visiškai kontroliuoja Vakarų specialistai“, – antradienį kalbėdamas Tarptautinio saugumo konferencijoje Maskvoje pareiškė Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu. Jis nepateikė jokių įrodymų savo teiginiams pagrįsti.

Ministras taip pat tikino, kad Rusijos kariai Ukrainoje laikosi tarptautinės teisės. „Ženevos konvencijų dėl ginkluotų konfliktų teisės laikymasis visuomet buvo pagrindinis visų lygių vadų tikslas“, – teigė S. Šoigu. Jis tai pareiškė nepaisant žmogaus teisių aktyvistų surinktų įrodymų, kad Maskvos pajėgos Ukrainoje yra jau ne kartą pažeidusios tarptautinę teisę. Jos, be kita ko, tankiai apgyvendintose vietovėse naudoja kasetinius šaudmenis.

Estija perduos Ukrainai papildomą karinę paramą

Estija perduos Ukrainai papildomą karinę paramą.

Kaip praneša agentūra „Ukrinform“, tai pareiškė Estijos gynybos ministras Hanno Pevkuras, susitikęs su Ukrainos ambasadore Estijoje Mariana Betsa.

Anot Ukrainos ambasados Taline, susitikime M. Betsa informavo H. Pevkurą apie dabartinę padėtį Ukrainoje ir išreiškė savo šalies dėkingumą už visą Estijos iki šiol perduotą karinę paramą. „Ministras Hanno Pevkuras pabrėžė, kad Estija ir toliau rems Ukrainą ir perduos šaliai papildomą karinę paramą“, – pridūrė ambasada.

Kaip pranešama, abi pusės taip pat aptarė tolesnį Estijos ir Ukrainos bendradarbiavimą gynybos sektoriuje bei pagalbą į Estiją atvykusiems ukrainiečiams pabėgėliams.

Suomija pranešė apie planus gerokai apriboti turistinių vizų išdavimą Rusijos piliečiams

Suomija nuo rugsėjo 1 dienos apribos turistinių vizų išdavimą Rusijos piliečiams iki 10 proc. dabartinės apimties dėl didėjančio nepasitenkinimo galimybe rusams mėgautis turistinėmis kelionėmis vykstant karui Ukrainoje, antradienį pranešė vyriausybė.

„Turistinių vizų išdavimas visiškai nesustos, tačiau jų skaičius bus gerokai sumažintas“, – žurnalistams Helsinkyje teigė Suomijos užsienio reikalų ministras Pekka Haavisto (Peka Havistas).

Turistinių vizų išdavimas lankytojams iš kaimyninės Rusijos bus ribojamas sutrumpinant prašymus dėl vizų priimančių institucijų darbo laiką, kadangi visiškas draudimas pilietybės pagrindu yra negalimas, teigė P. Haavisto.

„Tai reiškia, kad pirmenybė ir daugiau laiko bus skiriama atlikti procedūroms, susijusioms su kitoms vizų rūšims – skirtomis aplankyti gimines, šeimyniniams kontaktams palaikyti, darbui, mokslams“, – paaiškino ministras.

Visuomeniniam transliuotojui „Yle“ ministras nurodė, kad šiuo metu Suomija per dieną išnagrinėja apie 1 tūkst. Rusijos piliečių prašymų išduoti vizas.

Suomija taip pat svarstys galimybę įvesti specialią humanitarinių vizų kategoriją, kurios šiuo metu šaliai trūksta.

„Tai tam tikromis aplinkybėmis gali gerokai palengvinti vizų gavimo procesą žurnalistams ar nevyriausybinių organizacijų darbuotojams“, – pažymėjo P. Haavisto.

Užsienio reikalų ministras taip pat paskelbė, kad Suomija pasisako už tai, kad būtų nutrauktas ES supaprastintas vizų režimas su Rusija. Nutraukus šį režimą, turistinės vizos pabrangtų nuo 35 eurų iki 80 eurų.

Suomija šį klausimą ketina kelti kitame ES užsienio reikalų ministrų susitikime Čekijoje rugpjūčio 30 dieną.

Suomija yra pateikusi paraišką narystei NATO, kai po Maskvos invazijos į Ukrainą išaugo politinė ir visuomenės parama narystei aljanse, tačiau ji tebėra vienintelė Rusijos kaimynė Europos Sąjungoje, kuri be apribojimų išduoda turistines vizas Rusijos piliečiams.

Liepos 15 dieną Rusijai panaikinus pandeminius kelionių apribojimus, rusų turistų, vykstančių į Suomiją, skaičius nuolat didėja, o tai sukėlė nepasitenkinimą.

„Neteisinga, kad Rusijos piliečiai gali patekti į Europą, Šengeno erdvę, būti turistais <...> kol Rusija žudo žmones Ukrainoje. Tai neteisinga“, – pirmadienį pareiškė premjerė Sanna Marin (Sana Marin).

Nors turistų skaičiai vis dar gerokai mažesni už prieš COVID-19 pandemiją lygį, liepą užfiksuota daugiau nei 230 tūkst. sienos kirtimų, palyginti su 125 tūkst. birželį.

Estijoje šalinamas sovietinis monumentas, vyriausybei nerimaujant dėl viešosios tvarkos

Estijos vyriausybė antradienį pranešė nusprendusi pašalinti sovietmečio paminklą iš viešosios erdvės rytiniame pasienio miestelyje, esančiame rusakalbėje šios Baltijos šalies dalyje.

Pasak ministrės pirmininkės Kajos Kallas (Kajos Kalas), paminklas Narvoje demontuojamas dėl to, kad kelia pavojų viešajai tvarkai.

„Niekas nenori, kad mūsų karinga ir priešiška kaimynė kurstytų įtampą mūsų namuose“, – sakė K. Kallas ir pridūrė, kad toks žingsnis žengtas reaguojant į Rusijos invaziją į Ukrainą.

„Nesuteiksime Rusijai galimybės pasinaudoti praeitimi, siekiant sutrikdyti taiką Estijoje“, – pabrėžė premjerė.

Pasak jos, vyriausybė nenori leisti Rusijai „atverti senų žaizdų“.

Netoli Narvos – trečiojo pagal dydį Estijos miesto, kur gyvena daug rusakalbių – ant monumento, skirto sovietų kariams, žuvusiems Antrojo pasaulinio karo metais išvaduojant Estiją nuo nacistinės Vokietijos, stovi tanko T-34 kopija su raudona sovietine žvaigžde.

Sovietinis tankas bus nugabentas į Estijos karo muziejų Vymsio mieste, esančiame į šiaurę nuo sostinės Talino, pranešė transliuotojas ERR.

Narva, kurios 57,5 tūkst. gyventojų daugiausia yra rusakalbiai, įsikūrusi pasienyje su Rusija, maždaug už 210 km į rytus nuo Talino, o nuo Rusijos miesto Ivangorodo ją skiria Narvos upė.

Antradienį buvo ruošiamasi demontuoti visą monumentą, o „operacija bus vykdoma oriai – pavyzdžiui, prie paminklų padėtos gėlės ir žvakutės bus nuneštos į kapines, o ne išmestos į šiukšlių dėžę“, antradienį vidaus reikalų ministrą Lauri Laanemetsą (Laurį Lenemetsą) citavo BNS.

Estijos transliuotojas ERR pranešė, kad išmontavimo darbai prasidėjo.

ERR svetainėje paskelbtose nuotraukose matyti, kaip Estijos kariškiai ir sunkioji technika perkelia paminklą po to, kai buvo pašalintos gėlės ir žvakės.

Pasak K. Kallas, bendras Antrojo pasaulinio karo aukų kapas Narvoje buvo pažymėtas neutralia paminkline lenta ir liks garbinga žuvusiųjų atminimo įamžinimo vieta.

Užsienio reikalų ministras Urmas Reinsalu (Urmas Reinsalus) vyriausybės pareiškime pabrėžė, kad Rusija „norėjo pasinaudoti paminklais, įamžinančiais nusikalstamo okupacinio režimo atminimą, kad pakurstytų įtampą Estijos visuomenėje“.

Pirmadienį Narvos miesto taryba nusprendė, kad paminklas turi būti pašalintas, o netrukus po to prie tanko susirinko minia, protestavusi prieš tokius planus.

„Atsižvelgiant į dabartinę situaciją, Narvos miesto valdžiai sudėtinga užtikrinti viešąją tvarką“, – tame pačiame pareiškime pridūrė L. Laanemetsas, pavadinęs tai „dideliu ir sudėtingu klausimu“.

Iš viso Narvoje bus pašalinti septyni sovietmečio paminklai, antradienį pranešė vyriausybė.

Estija, turinti beveik 300 km ilgio sieną su Rusija, užėmė griežtą poziciją dėl Maskvos invazijos į Ukrainą.

Anksčiau šį mėnesį Estija dėl karo nusprendė uždrausti turistinių vizų turėtojams iš kaimyninės Rusijos įvažiuoti į šiauriausią Baltijos šalį.

Europos Sąjunga, kuriai priklauso ir Estija, jau uždraudė oro susisiekimą iš Rusijos, Kremliui vasario 24-ąją pasiuntus karius į Ukrainą. Tačiau rusai vis dar gali sausuma pasiekti Estiją, o paskui – skristi į kitas Europos šalis.

Nuo pat nepriklausomybės atkūrimo 1991 metais 1,3 mln. gyventojų turinčioje Estijoje verda ginčai dėl rusakalbių statuso. Dauguma jų atvyko į šalį per 50 sovietų valdymo metų.

2007 metais iškeliant iš parko Talino centre vadinamąjį Bronzinio kario paminklą – dar vieną sovietinį karo memorialą – kilo riaušės, trukusios kelias dienas. Per tuos neramumus vienas žmogus žuvo, o daugiau kaip 1 tūkst. asmenų buvo sulaikyti. Estijos rusakalbiai tvirtino, kad demontuojant paminklą buvo trinama jų istorija. Vėliau statula buvo perkelta į karių kapines.

Vokietija šiuo metu iš Norvegijos gauna daugiau dujų nei iš Rusijos

Norvegiškų gamtinių dujų dalis Vokietijoje šiuo metu sudaro apie 30 proc. – šalis aplenkė Rusiją, kuri iki šiol buvo svarbiausia tiekėja, praneša agentūra „Reuters“.

Tačiau Norvegija, pasak ministro pirmininko Jono Gahro, neturi galimybių išplėsti dabartinių tiekimo pajėgumų. „Norvegija tiekia maksimumą to, ką gali“, - sakė premjeras Osle po susitikimo su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu.

Iš Rusijos šiuo metu „Nord Stream 1“ vamzdynu gaunama tik apie 20 proc. sutartyse numatyto dujų kiekio.

V. Zelenskis telefonu kalbėjosi su E. Macronu

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pranešė, kad telefonu kalbėjosi su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu, rašo „Sky News“.

Pasak V. Zelenskio, abiejų šalių lyderiai skambučio metu aptarė Rusijos „branduolinį terorizmą“ Zaporižios atominėje elektrinėje. Ukrainos prezidentas taip pat padėkojo Prancūzijos vadovui už jo šalies iki šiol suteiktą gynybinę paramą.

Pirmadienio vakarą V. Zelenskis paragino pasaulio lyderius įsikišti ir padėti išvengti branduolinės katastrofos Rusijos šiuo metu kontroliuojamoje Zaporižios elektrinėje. Prezidento teigimu, pasaulis turi pademonstruoti savo „tvirtumą ir ryžtingumą“, antraip „pralaimės terorizmui ir pasiduos branduoliniam šantažui“.

Rusija gerokai padidino sraigtasparnių skaičių prie Ukrainos sienos

Antradienį priešas prie Ukrainos sienų turi apie 430 orlaivių, pažymėjo Ukrainos kariuomenės oro pajėgų vadovybė, rašo UNIAN.

Tai per instruktažą pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgų vadovybės pranešėjas J. Ignatas. Jis pažymėjo, kad prasidėjus plataus masto karo veiksmams prie Ukrainos buvo aviacijos grupė, kurią sudarė 700 orlaivių – 450 lėktuvų ir 250 sraigtasparnių.

„Daug priešo aviacijos technikos jau sunaikinta, tačiau tai priešas turi galimybę papildyti. Šiandien priešas prie Ukrainos sienų turi apie 430 lėktuvų, tačiau sraigtasparnių grupė gerokai išaugo ir dabar siekia daugiau nei 360 vnt. Tai paaiškinama tuo, kad aviacijos aktyvumas mažėja, o būtent atakos lėktuvai ir koviniai sraigtasparniai dažniau naudojami savo sausumos pajėgoms paremti“, – pabrėžė jis.

Ukraina tikisi intensyvių rusų atakų per savo Nepriklausomybės dieną

Pasak Ukrainos karinių oro pajėgų, žvalgybinė informacija rodo, kad Rusija plečia savo karinius pajėgumus Baltarusijoje. Karinių oro pajėgų atstovas portalui „Kyiv Independent“ sakė, kad todėl tikimasi intensyvių raketų atakų Ukrainai minint Nepriklausomybės dieną.

„Priešas tokias progas visada išnaudoja, kad pasiųstų „sveikinimus“, ir mes turime būti pasirengę“, - sakė atstovas.

Ukraina nepriklausomybės dieną mini rugpjūčio 24-ąją.

Sirijoje prisišvartavo laivas su grūdais, pirmasis išplaukęs iš Ukrainos po uostų atblokavimo

Pirmasis laivas, išplaukęs iš Ukrainos pasibaigus uostų blokadai, pasiekė Siriją. Tai, be kita ko, rodo iš palydovų darytos nuotraukos, praneša agentūra „Reuters“.

Krovininis laivas „Razoni“ prisišvartavo Tartuso uostamiestyje. Laivas rugpjūčio 1-ąją išplaukė iš Ukrainos Odesos uosto. Jis pradžioje negalėjo iškrauti krovinio, nes pirkėjai iš Libano dėl penkių mėnesių pavėlavimo atsisakė jį priimti.

„Razoni“ gabeno daugiau kaip 26 000 tonų grūdų.

Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą prieš daugiau kaip penkis mėnesius Juodosios jūros uostuose įstrigo milijonai tonų grūdų. Tarpininkaujant Turkijai ir JT, karo šalys liepos pabaigoje pasirašė susitarimą dėl grūdų eksporto atnaujinimo.

Ukrainoje įvyks V. Zelenskio, R. T. Erdogano ir A. Guterreso susitikimas

Ukrainoje ketvirtadienį įvyks ukrainiečių prezidento Volodymyro Zelenskio, Turkijos lyderio Recepo Tayyipo Erdogano (Redžepo Tajipo Erdohano) ir Jungtinių Tautų vadovo Antonio Guterreso (Antoniju Guterišo) susitikimas, pranešė JT.

„Prezidento Volodymyro Zelenskio kvietimu generalinis sekretorius ketvirtadienį atvyks į Lvivą ir dalyvaus trišaliame susitikime su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu ir Ukrainos vadovu“, – antradienį informavo A. Guterreso atstovas spaudai Stephane'as Dujarricas (Stefanas Diužarikas).

Per derybas lyderiai aptars „būtinybę rasti politinį šio konflikto sprendimą“, sakė S. Dujarricas.

„Neabejoju, kad bus iškeltas atominės elektrinės klausimas“, – pridūrė jis.

Zaporižios elektrinė, kuri yra didžiausia atominė jėgainė Europoje, buvo užimta Rusijos pajėgų kovo pradžioje, praėjus nedaug laiko nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios.

Nuo liepos pabaigos Zaporižios AE tapo virtinės karinių smūgių taikiniu. Maskva ir Kyjivas dėl šių apšaudymų kaltina vienas kitą.

Penktadienį prieš vykdamas į Turkiją A. Guterresas taip pat apsilankys prie Juodosios jūros įsikūrusiame Ukrainos Odesos uostamiestyje. Ten veikia vienas iš trijų uostų, naudojamų pagal neseniai sudarytą susitarimą eksportuoti grūdus iš karo nuniokotos šalies.

JT užsakytas laivas antradienį išplaukė iš Ukrainos į Afriką gabendamas grūdų krovinį pagal susitarimą, turintį sušvelninti pasaulinę maisto krizę.

Laivas „MV Brave Commander“, gabenantis 23 000 tonų kviečių krovinį, išplaukė iš Pietinio uosto Južnės mieste, per platformą „Telegram“ paskelbtoje žinutėje nurodė Ukrainos infrastruktūros ministerija.

Nurodoma, kad laisvas plauks į Džibutį, kad pristatytų krovinį į Etiopiją.

Ukraina pareiškė, kad tikisi, jog netrukus bus išsiųstos dvi ar trys panašios siuntos.

Kyjivas ir Maskva praėjusį mėnesį pasirašė svarbius susitarimus su Turkija ir JT, kad būtų atnaujintas grūdų gabenimas laivais per Juodąją jūrą, įstrigęs Rusijai vasario gale įsiveržus į Ukrainą.

Pagal šį susitarimą ties Juodosios jūros vartais netoli Stambulo buvo įkurtas specialus postas eksportuojamiems kroviniams tikrinti. Inspekcijas atlieka Rusijos ir Ukrainos civiliai ir kariuomenės pareigūnai, taip pat Turkijos ir JT delegatai.

Pagal susitarimą, įpareigojusį Rusiją nutraukti Ukrainos uostų blokadą, o ukrainiečius – atverti saugius koridorius laivams atplaukti ir išplaukti per Kyjivo pajėgų įrengtus jūrinių minų laukus, pirmasis grūdų krovinys buvo išgabentas iš Odesos uosto rugpjūčio 1 dieną.

Kyjivo teigimu, nuo to laiko, kai įsigaliojo susitarimas, iš viso iš Ukrainos išplaukė 16 laivų, neskaitant „Brave Commander“. Tačiau joks kitas JT laivas, gabenantis humanitarinę pagalbą maistu, dar nebuvo išplaukęs.

Rusija yra teroristinė valstybė, kuri įkaite laiko ir šantažui naudoja Zaporižios atominę jėgainę, sakė jis ketvirtadienį vaizdo ryšiu kreipdamasis į Kopenhagoje vykstančios Ukrainos donorų konferencijos dalyvius. Rusija, anot V. Zelenskio, šiandien yra dar ciniškesnė ir dar pavojingesnė nei Sovietų Sąjunga, kuri kadais norėjo nuslėpti Černobylio branduolinę katastrofą.

„Turime apsaugoti Europą nuo šios grėsmės“, – kalbėjo V. Zelenskis.

Zaporižia yra ne tik didžiausia Europos branduolinė elektrinė, bet ir trečia didžiausia planetoje. Reakcija į Rusijos veiksmus esą turi būti visapusiška. Ukrainai gynybai reikia maksimumo ginklų ir amunicijos.

„Niekam nereikia naujos katastrofos“, – pažymėjo V. Zelenskis.

Ukrainos sąjungininkai iš Šiaurės Europos konferencijoje pranešė, kad Ukrainos gynybai reikia ginklų ir sviedinių, pakankamai finansų. 

„Mūsų ir visų ateities laisvų žmonių pareiga – padaryti viską, kas įmanoma, kad sustabdytume Rusiją, užtikrintume jos pralaimėjimą šiame kare ir užtikrintume, kad jokia kita valstybė nepakartotų šio teroro“, – teigė V. Zelenskis.

Donorų konferencijoje Kopenhagoje kalbama apie ginklus, karių apmokymą ir pagalbą Ukrainai likviduojant minas. Joje dalyvauja 26 šalių atstovai.

 

 

 

V. Zelenskis kartu pareiškė viltį, kad okupantai jau netrukus spruks. „Jie jau jaučia, kad atėjo laikas bėgti iš Chersono ir apskritai iš mūsų šalies pietinės dalies. Ateis laikas, kai jie spruks iš Charkivo srities, iš Donbaso ir iš Krymo“.

V. Zelenskis prisiminė sprogimus Rusijos oro pajėgų bazėje Krymo pusiasalyje antradienį. Čia vienu kartu sunaikinti devyni okupantų kariniai lėktuvai. Neoficialiais duomenimis, su šia ataka susiję Ukrainai lojalūs partizanai. Iš kitų okupuotų teritorijų gaunami pranešimai apie išpuolius prieš ukrainiečius, kurie bendradarbiauja su rusų okupantais.

Prezidentas paskelbė apie kerštą už Rusijos oro smūgius Dnipropetrovsko srityje, per kuriuos naktį į trečiadienį žuvo 13 civilių. Kiek karas dar truks, esą priklauso nuo Rusijos nuostolių. „Kuo didesni bus okupantų nuostoliai, tuo greičiau galėsime išlaisvinti savo šalį“,  – pažymėjo V. Zelenskis. Tai vėlgi priklauso nuo užsienio karinės pagalbos Ukrainai. Kuo ryžtingesnė ji bus, tuo greičiau Ukrainai ir Europa vėl galės gyventi laisvėje.

JT Saugumo Taryba aptars krizę Ukrainos Zaporižios branduoliniame komplekse

Jungtinių Tautų Saugumo Taryba ketvirtadienį surengs neeilinį posėdį, kuriame bus aptariama krizė Ukrainos Zaporižios branduoliniame komplekse – elektrinėje, kurią Kyjivas ir Maskva kaltina vienas kitą atakavus, pranešė diplomatiniai šaltiniai.

Šaltinis iš JT Saugumo Tarybos, kuriai šiuo metu pirmininkauja Kinija, naujienų agentūrai AFP sakė, kad posėdis įvyks ketvirtadienį 15 val. vietos (22 val. Lietuvos) laiku.

Kitas diplomatinis šaltinis JT būstinėje Niujorke teigė, kad 15 Tarybos narių susirinks Rusijos, vienos iš penkių nuolatinių Saugumo Tarybos narių, turinčių veto teisę JT rezoliucijoms, prašymu. Be Rusijos, šią teisę dar turi Jungtinė Karalystė, Kinija, Prancūzija ir Jungtinės Valstijos.

Scanpix nuotr.

Didžiausią Europoje Zaporižios atominę elektrinę nuo pirmųjų karo dienų yra užėmusi Rusijos kariuomenė. Pastarosiomis savaitėmis ji vėl atsidūrė kovų centre. Antradienio naktį rusams sudavus smūgių netoli elektrinės žuvo mažiausiai 14 žmonių.

Trečiadienį Didžiojo septyneto (G-7) grupė, vienijanti pasaulio labiausiai išsivysčiusias ekonomikas, perspėjo, kad Maskvos tęsiama elektrinės okupacija „kelia pavojų regionui“, ir paragino grąžinti objektą Ukrainos kontrolei.

Įtampa sugrąžino prisiminimus apie tuometinėje sovietinėje Ukrainoje 1986 metais įvykusią avariją Černobylio atominėje elektrinėje, per kurią žuvo šimtai žmonių, pasklido didžiulis kiekis radioaktyvių teršalų.

Rusijai apšaudžius Ukrainos Dnipropetrovsko regioną žuvo trys žmonės

Per Rusijos smūgius Dnipropetrovsko regione centrinėje Ukrainoje žuvo trys žmonės, ketvirtadienį pranešė srities administracijos vadovas Valentynas Rezničenka.

„Ką tik Nikopolyje gelbėtojai iš griuvėsių ištraukė dar vieno žuvusiojo kūną po šiandieninių priešo apšaudymų... Naktinis Rusijos puolimas regione nusinešė trijų žmonių gyvybes, devyni buvo sužeisti, keturi iš jų – ligoninėje“, – rašė jis platformoje „Telegram“.

Kiek anksčiau jis pranešė, kad rytiniame Dnipropetrovsko srities Nikopolio mieste, įsikūrusiame šalia Dnipro upės, nukentėjo trys mokyklos, keletas parduotuvių, garažų ir automobilių. Be elektros liko daugiau kaip 6 tūkst. gyventojų.

JT: pirmoji ukrainietiškų kviečių siunta turi būti išgabenta kitą savaitę

Pirmieji kviečiai iš karo draskomos Ukrainos turėtų būti išgabenti kitą savaitę pagal su Rusija pasirašytą svarbų susitarimą, skirtą palengvinti pasaulinę maisto krizę, trečiadienį pranešė vienas aukšto rango Jungtinių Tautų pareigūnas.

Pasak susitarimą prižiūrinčio jungtinio centro Stambule laikinojo JT koordinatoriaus Frederico Kenney (Frederiko Kenio), pirmieji 12 laivų iš Juodosios jūros uostų išgabeno 370 tūkst. tonų kukurūzų ir kitų maisto produktų.

Tačiau krovinys turėtų pasikeisti, kai iš uostų išplauks laivai, prisišvartavę Ukrainoje vasarį, kai prasidėjo Rusijos invazija į kaimyninę šalį, ir atplauks nauji laivai, kurie paims kviečius, susikaupusius su šių metų derliumi, žurnalistams sakė F. Kenney.

„Dirbame trijuose uostuose, kurie iš esmės buvo įšaldyti laike, – kalbėjo pareigūnas. – Saugyklos buvo pilnos kukurūzų, o ten prisišvartavę laivai buvo pakrauti kukurūzais.“

„Būtina tuos laivus išplukdyti ir atgabenti naujus... kurie leistų kovoti su maisto krize“, – pridūrė jis.

Susitarimas, kurį praėjusį mėnesį Stambule pasirašė Ukrainos, Rusijos ir JT bei Turkijos pareigūnai, buvo pasveikintas kaip veiksminga priemonė karo sukeltai pasaulinei maisto krizei spręsti.

Tačiau Ukrainai pirmiausia reikėjo susitvarkyti su kukurūzais, dažnai naudojamais gyvuliams šerti. Dėl šios produkcijos tiekimo buvo sutarta su pasauliniais klientais prasidedant Rusijos įsiveržimui.

„Tikrai pereiname prie kviečių“, – sakė F. Kenney.

Anot jo, „leidome įplaukti pirmajam laivui“ į Ukrainą per Bosforo sąsiaurį, ir „tai turėtų įvykti kažkada kitą savaitę“.

Būtina tuos laivus išplukdyti ir atgabenti naujus... kurie leistų kovoti su maisto krize.

Prisišvartavo pirmas laivas

Įgyvendinant sandorį vos ne iškart kilo kliūčių: pirmasis Ukrainą palikęs laivas – su Siera Leonės vėliava plaukiojantis „Razoni“ – dėl sutartinio ginčo nepasiekė savo paskirties vietos Libane.

Pasak Ukrainos pareigūnų, pirkėjas iš Libano dėl penkių mėnesių vėlavimo atsisakė krovinio, kai laivas jau buvo jūroje.

Trečiadienį „Razoni“ prisišvartavo Turkijos Viduržemio jūros Mersino uoste po pranešimo, kad gabenami kukurūzai rado naują pirkėją.

„Krovinys parduotas.... Jis bus [iškrautas] Mersine“, – naujienų portalui „Middle East Eye“ sakė laivybos agentas Ahmedas al Faresas (Ahmedas Faresas) iš „Ashram Maritime Agency“.

F. Kenney pabrėžė, kad Stambulo centras nesivelia į sutartinius ginčus ir daugiausia dėmesio skiria savo misijai – saugiai plukdyti laivus nustatytu koridoriumi, apeinančiu užminuotus Juodosios jūros vandenis.

Laivai tikrinami, kai įplaukia į Bosforo sąsiaurį ir išplaukia iš jo.

„Matome nuolatinę pažangą, kalbant apie įplaukiančių ir išplaukiančių laivų skaičių, – nurodė JT koordinatorius. – Turime gerą pradžią.“

Rytų Ukraina: nutekėjo nuodingas amoniakas, žuvo 1 žmogus, 2 sužeisti

Iš degančios alaus daryklos prorusiškų separatistų bastione Donecke Rytų Ukrainoje, vietos institucijų duomenimis, nutekėjo nuodingas amoniakas. Per gaisrą, kuris kilo po Ukrainos įvykdyto apšaudymo, žuvo vienas žmogus ir dar du buvo sužeisti, ketvirtadienį Donecke pranešė prorusiškos institucijos.

Amoniako tekėjimas sustabdytas. Dujos esą naktį pasklido 2 km spinduliu. Gyventojai buvo paraginti likti pastatuose ir neatidaryti langų. Amoniakas, kuris žinomas dėl savo aitraus kvapo, alaus daryklose naudojamas aušinimui.

Teigiama, kad apšaudymo metu alaus darykloje buvo per 30 žmonių. Frontas tarp Ukrainos pajėgų ir Maskvos valdomų separatistų nuo 2014 metų driekiasi į šiaurės rytus nuo didžiausio miesto Donbase. Regione verda nuožmiausi mūšiai. Separatistai, padedami rusų dalinių, nori užimti visą Donecko regioną.

Per Ukrainos apšaudymus trečiadienį Donecke žuvo trys civiliai, pranešė separatistai. Šių pranešimų nepriklausomai patikrinti nėra galimybės.

V. Zelenskio štabo vadovas: reikia, kad karas baigtųsi dar prieš prasidedant žiemai

Mūšiai Ukrainoje, anot Kyjivo prezidentūros, turi būti užbaigti iki ateinančio šildymo sezono pradžios. Priešingu atveju kyla rizika, kad Rusija sunaikins šildymo ir energijos infrastruktūrą, trečiadienį pareiškė prezidento Volodymyro Zelenskio štabo vadovas Andrijus Jermakas, kurį cituoja agentūra „Interfax“. Rusija esą jau dabar atakuoja infrastruktūros objektus.

„Tai viena priežasčių, kodėl turime imtis maksimalių priemonių, kad iki rudens pabaigos užbaigtume aktyvią karo fazę“, – pažymėjo A. Jermakas. Karas Ukrainoje tęsiasi jau beveik pusmetį.

Anot A. Jermako, Ukrainos pajėgos mėgina daryti viską, kad atsikovotų Rusijos okupuotas teritorijas. Kuo ilgiau rusų kariai galės įsitvirtinti Ukrainos teritorijoje, tuo bus sunkiau.

Rusija vasario 24 dieną pradėjo invaziją į Ukrainą. Įskaitant Krymo pusiasalį, ji yra okupavusi maždaug penktadalį kaimyninės šalies. Apie galimus sprendimus prie derybų stalo šiuo metu jokių požymių nėra.

Ukrainos generalinis štabas: nukauta 43 000 rusų karių

Ukrainos pajėgos nuo vasario 24 dienos iki rugpjūčio 11-osios nukovė apie 43 000 rusų karių. Tai yra 200 daugiau nei buvo para anksčiau, savo feisbuko paskyroje pranešė Ukrainos kariuomenės Generalinis štabas, kuriuo remiasi agentūra „Ukrinform“.

Be to, nuo karo pradžios sunaikinta 1 846 (+14) kovinių tankų, 232 (+0) lėktuvai, 193 sraigtasparniai (+0), 4 100 (+14) šarvuotų automobilių, 974 (+3) artilerijos sistemos, 261 (+0) raketų paleidimo įtaisas, 134 (+1) oro gynybos sistemos, 3 018 (+13) automobilių ir autocisternų, 772 (+6) taktiniai dronai, 15 (+0) laivų, 90 (+1) vienetų specialiosios technikos, 185 (+0) sparnuotosios raketos,

Daugiausiai nuostolių priešas per praėjusias 24 valandas patyrė Donecko regione.

Tarptautiniai kreditoriai sutiko iki 2024-ųjų įšaldyti 20 mlrd. dolerių Ukrainos skolą

Tarptautiniai kreditoriai sutiko patenkinti Ukrainos prašymą iki 2024-ųjų atidėti beveik 20 mlrd. JAV dolerių vertės Ukrainos skolos už išplatintus skolos vertybinius popierius grąžinimą, pranešė agentūra „Reuters“.

„Užsienio kreditoriai atsižvelgė į Ukrainos prašymą ir dvejiems metams įšaldė mokėjimus už beveik 20 mlrd. dolerių vertės tarptautines obligacijas. Atidėjimo laikotarpiu palūkanos bus toliau skaičiuojamos pagal atitinkamų obligacijų emisijų sąlygose nustatytas normas, taip pat bus skaičiuojamos jose numatytos papildoms palūkamos“, – teigiama pranešime.

„Dėkojame už solidarumo žingsnį. Taip pat esame dėkingi Didžiojo septyneto šalims už tai, kad jos tai palaikė“, – sakė Ukrainos premjeras Denysas Šmyhalis, pridurdamas, jog skolos atidėjimo laikotarpis gali būti pratęstas dar vieneriems metams.

Premjeras pabrėžė, kad tai leis Ukrainai sutaupyti beveik 6 mlrd. JAV dolerių, kurie bus panaudoti šalies makrofinansiniam ir ekonominiam stabilumui užtikrinti, karinėms pajėgoms stiprinti.

Pasak D. Šmyhalio, tarptautiniai kreditoriai taip pat sutiko atidėti valstybės įmonių „Ukrenergo“ ir „Ukravtodor“ skolų grąžinimą.

Latvijos parlamentas paskelbė Rusiją terorizmą remiančia valstybe

Latvijos parlamentas ketvirtadienį priėmė pareiškimą, kuriuo Rusija paskelbta „terorizmą remiančia valstybe“, o jos veiksmai Ukrainoje vadinami „sąmoningu ukrainiečių tautos genocidu“.

Saeimos pareiškime sakoma, kad parlamentarai „pripažįsta Rusiją terorizmą remiančia valstybe ir ragina kitas panašiai mąstančias šalis pareikšti tokią pačią nuomonę“.

Pareiškime teigiama, kad okupacinės Maskvos pajėgos Ukrainoje taikosi į civilius gyventojus, pasitelkia kankinimą ir gąsdinimus, siekdama demoralizuoti gyventojus ir kariuomenę.

Latvijos parlamentas pasmerkė vasarį prasidėjusią Rusijos invaziją ir Baltarusijos vaidmenį šiame konflikte, ragindamas pasaulį sugriežtinti sankcijas Maskvai ir Minskui.

Pasak Saeimos, būtina didinti karinę, finansinę, humanitarinę ir diplomatinę paramą Kyjivui, o įsiveržimo kaltininkus – izoliuoti ir patraukti atsakomybėn.

Pareiškime Europos Sąjungos narės raginamos nedelsiant nutraukti turistinių vizų išdavimą Rusijos ir Baltarusijos piliečiams ir kitaip apriboti jiems įvažiavimo galimybes.

Vasario 24-ąją Kremliui pradėjus karinį puolimą, 12 mln. ukrainiečių buvo priversti palikti savo namus; iš jų 5 mln. išvyko iš šalies.

Anot Saeimos, konfliktas pareikalavo jau tūkstančių Ukrainos karių ir civilių gyventojų gyvybių.

Parlamento pareiškime teigiama, kad nuo 2014 metų Rusija remia separatizmą ir smurtą prieš civilius gyventojus Ukrainos rytiniame Donbaso regione, taip pat aneksuotame Krymo pusiasalyje.

Pasak parlamentarų, priimant sprendimą paskelbti Rusiją „terorizmą remiančia valstybe“ buvo atsižvelgta ir į tai, kad Maskva yra didžiausia ginklų Sirijos režimui tiekėja.

Be to, Maskva pareiškime kaltinama surengus kelias „teroristines atakas“, įskaitant buvusio šnipo Sergejaus Skripalio apnuodijimą Anglijoje 2018 metais ir 298 gyvybių pareikalavusį „Malaysia Airlines“ lėktuvo numušimą 2014-aisiais.

Saeimos teigimu, šiuo metu Rusija sistemingai taikosi į Ukrainos civilinę infrastruktūrą, tokius kaip Olenivkos kalėjimas ir Odesos uostas, naudoja uždraustą ginkluotę.

Pareiškime pabrėžiama, kad panašūs nusikaltimai aprašomi žmogaus teisių aktyvistų ir stebėtojų misijų ataskaitose.

„Avozo“ pulko kovotojai jau netrukus turėtų stoti prieš teismą

Šimtai „Azovo“ pulko kovotojų, separatistų administracijos Donecko regione duomenimis, „dar iki vasaros pabaigos“ sulauks proceso. „Pirmasis teismo procesas tikriausiai vyks Mariupolyje ir bus surengtas dar iki vasaros pabaigos“, – sakė apsišaukėliškos „liaudies respublikos“ vadovas Denisas Pušilinas žurnalistams per Rusijos gynybos ministerijos organizuotą kelionę. Žiniasklaida ir tarptautiniai atstovai esą galės dalyvauti procese, praneša agentūra „Reuters“.

Maskvos remiami separatistai Donecke grąžino mirties bausmę.

„Azovo“ pulkas sulaukė tarptautinio dėmesio dėl savo pasipriešinimo Rusijos vykdytai Mariupolio plieno gamyklos apsiausčiai. Po savaičių nuožmių kovų bunkeriuose ir tuneliuose gegužę jie pasidavė rusų daliniams.

Rusija tikina, kad „Azovo“ pulko kovotojai yra naciai. Iš tikrųjų daug jų praeityje priklausė kraštutiniams dešiniesiems. Tačiau tarptautiniai ekspertai iš esmės sutaria, kad nacionalistai ir dešinieji radikalai sudaro tik nedidelę ukrainiečių kovotojų dalį. „Azovo“ pulkas, lyginant su bendru Ukrainos dalinių skaičiumi, yra labai mažas. Manoma, kad jį sudaro nuo 1 500 iki 2 500 kovotojų. Bendras Ukrainos karių skaičius prieš karą buvo 250 000-300 000. Be to, yra šimtai tūkstančių rezervistų.

Baltarusija neigia pranešimus apie sprogimus aerodrome netoli Ukrainos

Maskvos sąjungininkė Baltarusija ketvirtadienį sumenkino pranešimus apie naktį įvykusius sprogimus karinėje oro bazėje netoli Ukrainos sienos. Teigiama, kad šią bazę naudoja Rusijos kariuomenė.

Baltarusijos gynybos ministerijos pranešime sakoma, kad rugpjūčio 10 d. apie 23 val. vietos laiku "keičiant variklį užsidegė įranga“, bet gaisras buvo „laiku“ užgesintas, aukų nėra. Anksčiau karinę veiklą stebintis Baltarusijos „Telegram“ kanalas pranešė, kad netoli Ziabrovkos aerodromo pietryčių Baltarusijoje buvo girdėti „sprogimai“. Naktį į ketvirtadienį pastebėti „bent aštuoni blyksniai“.

Ištremtos Baltarusijos opozicijos lyderės Svetlanos Cichanouskajos vyresnysis patarėjas Franakas Viačorka sakė, kad aerodrome dažnai stovi Rusijos kariniai lėktuvai. Ziabrovka yra maždaug už 30 kilometrų nuo Ukrainos šiaurinės sienos.

Apie šį incidentą pranešta po daugybės sprogimų pagrindinėje karinėje oro bazėje Rusijos aneksuotame Krymo pusiasalyje. Maskva teigia, kad juos sukėlė detonavę šaudmenys, o ne Ukrainos ugnis.

Šiemet Vakarų šalys skyrė naujas sankcijas buvusiai sovietinei Baltarusijai už jos vaidmenį vasario 24 d. Rusijos pradėtame puolime Ukrainoje. Rusijos kariuomenė įsiveržė keliomis kryptimis, taip pat ir iš Baltarusijos teritorijos.

Vakarų nepripažįstamas Baltarusijos lyderis Aliaksandras Lukašenka, kliaudamasis savo sąjungininku Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, nuslopino 2020 m. protestus prieš jo perrinkimą šeštai kadencijai. Jis įsileido Rusijos kariuomenę karinių pratybų dingstimi likus keliems mėnesiams iki Maskvos karinės operacijos pradžios.

V. Zelenskis įspėja dėl naujos branduolinės katastrofos

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis įspėjo tarptautinę bendruomenę dėl naujos branduolinės katastrofos, panašios kaip 1986 metais Černobylyje. Rusija yra teroristinė valstybė, kuri įkaite laiko ir šantažui naudoja Zaporižios atominę jėgainę, sakė jis ketvirtadienį vaizdo ryšiu kreipdamasis į Kopenhagoje vykstančios Ukrainos donorų konferencijos dalyvius. Rusija, anot V. Zelenskio, šiandien yra dar ciniškesnė ir dar pavojingesnė nei Sovietų Sąjunga, kuri kadais norėjo nuslėpti Černobylio branduolinę katastrofą.

„Rusija Zaporižios atominėje elektrinėje gali sukelti didžiausią istorijoje radiacinę avariją, o realios pasekmės gali būti dar didesnės“, – pridūrė jis.

„Turime apsaugoti Europą nuo šios grėsmės“, – kalbėjo V. Zelenskis. Zaporižia yra ne tik didžiausia Europos branduolinė elektrinė, bet ir trečia didžiausia planetoje. Reakcija į Rusijos veiksmus esą turi būti visapusiška. Ukrainai gynybai reikia maksimumo ginklų ir amunicijos. „Niekam nereikia naujos katastrofos“, – pažymėjo V. Zelenskis.

Donorų konferencijoje Kopenhagoje kalbam apie ginklus, karių apmokymą ir pagalbą Ukrainai likviduojant minas. Joje dalyvauja 26 šalių atstovai.

 

Ukrainoje žuvusių rusų kareivių artimieji pranešimus gauna dar Sovietų Sąjungoje spausdintuose blankuose

Ukrainoje nukautų rusų kareivių artimieji pranešimus apie jų žūtį gauna dar 1974 metais Sovietų Sąjungoje spausdintuose blankuose.

Tai „Facebook“ paskyroje pranešė Rusijos žmogaus teisių gynėja Marina Litvinovič, kuria remiasi UNIAN.

Pasak jos, tokie sovietinio pavyzdžio dokumentai netgi „suteikia teisę į pensiją ir lengvatas“.

„Pranešimai apie žūtį, dabar siunčiami nukautų kareivių tėvams, išspausdinti „Goznak“ įmonėje 1974 metais. Jie taip pat yra „dokumentas“, suteikiantis teisę prašyti pensijų ir lengvatų, numatytų SSRS įstatymuose. Tad armija dar gyvena Sovietų Sąjungoje. Tik klausimas – dar ar jau?“ – ironizuoja M. Litvinovič.

Kaip anksčiau pranešė „UNIAN“, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kariai iki rugpjūčio 11 d. sunaikino apie 43 tūkst. okupantų rusų.

Žiniasklaida: prie Maskvos sudegė kareivinės

Maskvos srities Dolgoprudno mieste karinės dalies teritorijoje užsidegė medinės kareivinės, kuriose buvo būtinosios tarnybos karių ir personalo.

Tai ketvirtadienį pranešė „Telegram“ kanalas „Baza“, kuriuo remiasi „Ukrinform“.

Gautomis žiniomis, ugnis apėmė 1,2 tūkst. kvadratinių metrų plotą. Paryčiui gaisras buvo lokalizuotas. Informacijos apie nukentėjusiuosius negauta, pranešama, kad, „preliminariais duomenimis, visi žmonės buvo evakuoti“.

Maskvos srities Nepaprastųjų situacijų ministerijos spaudos tarnyba patvirtino informaciją apie gaisrą karinėje dalyje.

Ukraina nori, kad jos interesus Rusijoje atstovautų Šveicarija

Diplomatinius santykius su Rusija nutraukusi Ukraina nori, kad Šveicarija atstovautų jos interesus Rusijoje.

Derybos dėl tokio mandato baigtos, ketvirtadienį dpa pranešė Šveicarijos užsienio reikalų ministerija Berne. „Kad saugančios galios mandatas įsigaliotų, savo sutikimą dar turi duoti Rusija“, – teigia ministerija. Tačiau neaišku, ar tai įvyks.

Rusijos ambasada Berne laikraščiui „Tages-Anzeiger“ parašė, kad taikydama sankcijas Rusijai po jos invazijos į Ukrainą Šveicarijos vyriausybė nebėra neutrali. Rusija „nepasirengusi svarstyti tarpininkavimo derybose su Ukraina pasiūlymų iš šalių, kurios prisideda prie antirusiškų sankcijų“.

Šveicarija turi senas tradicijas veikti kaip sauganti galia. Pirmą kartą ji rūpinosi Bavarijos karalystės ir Badeno Didžiosios Kunigaikštystės interesais Prancūzijoje per 1870–1871 m. Prancūzijos ir Prūsijos karą. Ji taip pat veikia kaip sauganti galia, kai to reikia, pavyzdžiui, piliečiams, gyvenantiems kitoje šalyje, kurioje nebėra jų šalies ambasados ir kai šios abi šalys yra nutraukusios diplomatinius santykius. Tokiais atvejais Šveicarija yra kontaktų vieta, taip pat gali pristatyti diplomatines siuntas ir būti tarpininke derybose. Šiuo metu Šveicarija teikia tokias paslaugas kelioms šalims.

Maskva pareiškė, kad Šveicarija negali atstovauti Kyjivo Rusijoje

Rusija ketvirtadienį pareiškė, kad Šveicarija prarado neutralų statusą ir todėl negali diplomatiškai atstovauti Ukrainos Rusijoje, dėl to kaltas Berno sprendimas taikyti Maskvai sankcijas.

Estija uždraudė atvykti Šengeno vizas gavusiems Rusijos piliečiams

Estijos vyriausybė ketvirtadienį nutarė uždrausti atvykti į šalį Rusijos piliečiams, turintiems Estijos išduotas vizas atvykti į Šengeno erdvę, taip pat apriboti tokių vizų išdavimą, pranešė vyriausybės spaudos tarnyba.

„Šio sankcijos reiškia, kad vizos liks galioti, bet jų turėtojams nebus leista atvykti į Estiją“, – per spaudos konferenciją sakė užsienio reikalų ministras Urmas Reinsalu (Urmas Reinsalus).

Pasak jo, šis draudimas nebus taikomas asmenims, kuriems taikomos išlygos dėl sankcijų, Rusijos ambasados darbuotojams ir jų šeimų nariams, asmenims, betarpiškai susijusiems su prekių ir keleivių pervežimu, taip pat asmenims, turintiems judėjimo laisvę pagal Europos Sąjungos įstatymus arba kurių atvykimas yra pagrįstas humanitarinėmis priežastimis. Taip pat galės atvykti norintys aplankyti Estijoje gyvenančius sutuoktinius ar kitus giminaičius ir gavusius kvietimą.

Vyriausybė taip pat nutarė išimties tvarka metams pratęsti leidimus gyventi studentams iš Rusijos, kuriems reikia laiko užbaigti studijas Estijos aukštosiose mokyklose.

Sankcijos įsigalios rugpjūčio 18 dieną.

„Pastebėjome, kad labai padaugėjo Rusijos piliečių, vykstančių į Estiją arba per ją, – kalbėjo U. Reinsalu. – Galimybė masiškai lankytis Estijoje ar keliauti per Estiją į Europą neatitinka mūsų nustatytų sankcijų esmės.“

„Nustatydama sankcijas Estija norėjo užtikrinti, kad valstybė agresorė neturėtų galimybės – be kita ko, ir atskirų piliečių lygiu – tęsti savo įprastą gyvenimą tarptautiniu lygiu“, – pridūrė jis.

Pasak ministro, Rusijos piliečiams taip pat bus panaikintos ankstesnės vizų išdavimo išimtys darbo, studijų ir verslo tikslais.

Tuo metu Vidaus reikalų ministras Lauri Laanemetsas (Lauris Lenemetsas) pranešė, kad išimtys bus taikoma studentams, nespėjusiems baigti studijų iki sankcijų įvedimo.

„Daugeliui šių jaunuolių grįžti namo dabartinėmis aplinkybėmis gali būti pavojinga, nes jie pasisakė už Ukrainos gynimą, kritikavo Rusijos agresiją bei režimą. Už tai Rusijoje baudžiama baudžiamąja tvarka, todėl jiems išimties tvarka reikėjo pratęsti leidimus gyventi šalyje, kad jie galėtų baigti studijas“, – sakė L. Laanemetsas.

M. Podoliakas: avarijų epidemija aerodromuose – perspėjimas iš aukščiau Rusijai

Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas Mychaila Podoliakas ketvirtadienį pareiškė, kad techninių avarijų „epidemiją“ kariniuose aerodromuose okupuotame Kryme ir Baltarusijoje Rusijos kariuomenė turėtų vertinti kaip „perspėjimą iš aukščiau“.

„Techninių avarijų epidemiją kariniuose aerodromuose Kryme ir Baltarusijoje rusų kariai turėtų vertinti kaip perspėjimą iš aukščiau: pamirškit Ukrainą, nusivilkit uniformas ir išeikit. Nei okupuotame Kryme, nei okupuotoje Baltarusijoje nesijausite saugiai“, – savo paskyroje socialiniame tinkle „Twitter“ parašė M. Podoliakas.

„Karma jus suras visur“, – pridūrė jis.

Antradienį keli sprogimai driokstelėjo netoli Rusijos karinių oro pajėgų bazės aneksuotame Krymo pusiasalyje, Sakų kariniame aerodrome Novofedorivkos apylinkėse.

Būtent iš šios bazės rusų lėktuvai kildavo bombarduoti Ukrainos Zaporižios, Mykolajivo ir Chersono sričių.

Ukrainos gynybos ministerija pakomentavo sprogimus, sakydama, kad negali nustatyti gaisro priežasties, tačiau dar kartą ironiškai priminė priešgaisrinės saugos taisykles ir draudimą rūkyti neleistinose vietose.

Rusija savo ruožtu neigia, kad per antradienį nugriaudėjusius sprogimus buvo apgadinta kokių nors orlaivių arba kad prieš bazę buvo surengta ataka. Rusijos gynybos ministerija teigė, kad sprogimai įvyko detonavus šaudmenims. Pranešama apie sužeistuosius ir vieną žuvusįjį.

Ukrainos oro pajėgos trečiadienį pranešė, kad ten buvo sunaikinti mažiausiai devyni Rusijos kariniai lėktuvai, o pats aerodromas išvestas iš rikiuotės.

Tuo metu vienas karinę veiklą stebintis Baltarusijos „Telegram“ kanalas pranešė, kad naktį į ketvirtadienį netoli sienos su Ukraina esančioje karinėje aviacijos bazėje, kuria, kaip teigiama, naudojasi Rusijos kariai, buvo girdimi sprogimai.

Netoli Ziabrovkos aerodromo Baltarusijos pietryčiuose „naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį buvo pastebėti mažiausiai aštuoni blyksniai“, sakoma pranešime.

Baltarusijos gynybos ministerija savo ruožtu stengėsi sumenkinti pranešimus apie naktį įvykusius sprogimus.

„Rugpjūčio 10 dieną apie 23 val. (vietos ir Lietuvos laiku) atliekant bandymą užsidegė įrenginys, kurio variklis buvo pakeistas“, – sakoma ministerijos pranešime.

Jame priduriama, kad gaisras buvo užgesintas „laiku“, o nukentėjusiųjų nebuvo.

Vokietijos kancleris O. Scholzas pažadėjo tolesnę karinę ir finansinę pagalbą Ukrainai

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas paskelbė apie tolesnę didelio masto finansinę ir karinę paramą Ukrainai, kad padėtų jai atremti beveik prieš šešis mėnesius prasidėjusią Rusijos invaziją.

Karas ir toliau reikalauja, kad „priimtume plataus užmojo sprendimus ir palaikytume už nepriklausomybę kovojančią Ukrainą“, sakė O. Scholzas per savo pirmąją vasaros spaudos konferenciją. „Tiekdama ginklus - labai labai daug, labai toli siekiančių, labai veiksmingų ginklų", jo vyriausybė "laužo ankstesnę praktiką, mes ir toliau tai darysime artimiausioje ateityje“, sakė jis ketvirtadienį. „Palaikome Ukrainą finansiškai ir esame pasirengę tam, kad šio karo poveikis atsilieps visame pasaulyje ir, žinoma, Europoje bei mūsų šalyje“.

O. Scholzas nepateikė aiškaus atsakymo, ar sieks, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas būtų patrauktas atsakomybėn už karo nusikaltimus Ukrainoje, jis tik pasakė, kad V. Putinui tenka atsakomybė už karą.

Taip pat dviprasmiškai O. Scholzas atsakė ir paklaustas, ar pritartų, jei buvęs kancleris Gerhardas Schröderis veiktų kaip tarpininkas ginče su Rusija dėl dujų tiekimo sumažinimo. „Nežinau“, – atsakė jis, bet pridūrė, kad „būtų pagirtina“, jei G. Schröderis pasikalbėtų su Maskva apie suremontuotą turbiną. Rusijos valdžia ją nurodo kaip savo sprendimo priežastį stabdyti dujų srautus dujotiekiu „Nord Stream 1“ į Vokietiją.

1998–2005 m. kanclerio pareigas ėjęs G. Schröderis jau daugelį metų kritikuojamas dėl užimamų pareigų Rusijos valstybinėse įmonėse ir yra laikomas artimu asmeniniu V. Putino draugu. Spaudimas G. Schröderiui atsiriboti nuo V. Putino sustiprėjo Rusijai vasarį įsiveržus į Ukrainą. Gegužę G. Schröderis pagaliau paskelbė, kad traukiasi iš Rusijos energetikos milžinės „Rosneft“ stebėtojų tarybos. Jis taip pat atsiėmė savo kandidatūrą į „Gazprom“ stebėtojų tarybą. Tačiau neseniai duodamas interviu privačiam transliuotojui RTL/ntv G. Schröderis dar kartą atsisakė atsiriboti nuo V. Putino.

 

Ukraina primygtinai ragina nebeišduoti vizų Rusijos piliečiams

Ukraina primygtinai ragina partnerius nebeišduoti vizų Rusijos piliečiams, teisinantis, kad „ne visi“ rusai pritaria karui prieš Ukrainą.   

Tai ketvirtadienį per spaudos konferenciją pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba, praneša portalas „rbc.ua“.

„Prezidento Volodymyro Zelenskio pozicija labai aiški: draudimas įvažiuoti rusams – veiksmingiausia personalinė sankcija. Nereikia pasakoti, kad „ne visi rusai kalti“. Absoliuti jų dauguma remia agresiją prieš Ukrainą, karo nusikaltimus ir žudynes, svetimos žemės grobimą. Todėl visai logiška atimti jiems teisę kirsti tarptautines sienas, kol jie išmoks jas gerbti“, - paaiškino D. Kuleba.

Pasak ministro, Ukraina nesupranta argumento, kad esą toks žingsnis „apribos galimybę išvykti tiems, kurie nepalaiko Putino režimo“.

„Žmonėms, kuriuos persekioja, visada liks galimybė ieškoti politinio prieglobsčio, o štai rusų turistai, apsirengę marškinėlius su sovietine simbolika ir raidėmis Z, ir į juos panašūs neturėtų valkiotis po užsienio šalių paplūdimius, istorines vietas, parduotuves ir restoranus, kol jų valstybė kariauja kruviną grobikišką karą Europoje“, - konstatavo Ukrainos URM vadovas.

„rbc.ua“ primena, jog neseniai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino įvesti draudimą visiems rusams įvažiuoti į Vakarų šalis, kad jie suprastų, jog yra susiję su Rusijos karu prieš Ukrainą.

Šią iniciatyvą jau parėmė Estija, Latvija, Čekija.

O. Scholzas pasisako prieš draudimą išduoti rusams turistines vizas

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pareiškė esąs prieš draudimą rusams išduoti turistines vizas.

„Tai – (Rusijos prezidento Vladimiro) Putino karas, todėl man sunku pritarti šiai minčiai“, – ketvirtadienį Berlyne žurnalistams sakė O. Scholzas. Jis priminė „labai plataus masto sankcijas“, taikomas Rusijai dėl karo Ukrainoje. O. Scholzas sakė esąs įsitikinęs, kad sankcijų veiksmingumas susilpnėtų, „jei jos būtų nukreiptos prieš visus, įskaitant nekaltus žmones“.

Estijos ir Suomijos vyriausybės ragina kitas Europos Sąjungos šalis uždrausti turistines vizas rusams. Europos Komisijos (EK) atstovė ketvirtadienį pabrėžė, kad pagal galiojančius įstatymus visiškai uždrausti turistines vizas net neįmanoma. Pasak jos, kiekvienas prašymas turi būti nagrinėjamas atskirai.

Tačiau gegužę EK  išsiuntė valstybėms narėms gaires, pagal jas prašymai išduoti vizą gali būti atmesti po individualaus nagrinėjimo, pavyzdžiui, jei asmuo kelia grėsmę viešajai tvarkai, vidaus saugumui ar tarptautiniams santykiams. Tuo pat metu ES valstybės narės neturi pažeisti tarptautinės teisės, sakė atstovė. Kai kuriems žmonėms viza turi būti išduota dėl humanitarinių priežasčių arba dėl to, kad jie yra šeimos nariai, žurnalistai ar disidentai.

Generalinis štabas: apie 13 tūkst. baltarusių sutiko dalyvauti kare prieš Ukrainą

Apie 13 tūkst. dabar tarnaujančių ir buvusių Baltarusijos kariškių sutiko dalyvauti Rusijos kare prieš Ukrainą.

Akimirksniu Rusijos žiniasklaidoje pasklido informacija, kad darbuotojai neva paniškai palieka stotį. Tai netiesa.

Tai ketvirtadienį per spaudos konferenciją pareiškė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo Vyriausiosios operatyvinės valdybos viršininko pavaduotojas Oleksijus Gromovas, praneša portalas „rbc.ua“.

„Palei Ukrainos valstybinę sieną dislokuoti šeši Baltarusijos ginkluotųjų pajėgų batalionai. Gautomis žiniomis, Rusija tebededa pastangas įtraukti Baltarusiją į plataus masto karą prieš Ukrainą. Preliminariais duomenimis, apie 13 tūkst. dabar tarnaujančių ir buvusių Baltarusijos specialiųjų operacijų pajėgų dalinių kariškių, taip pat OMON`o pareigūnų pasirašė sutikimą dalyvauti kare prieš Ukrainą“, - sakė O. Gromovas.

Anot Ukrainos kariškio, baltarusiams svarbiausia motyvacija yra materialus atlygis už dalyvavimą kare, kadangi „okupantų veiksmuose nėra jokio ideologinio pamato ir niekas netiki denacifikacija“.

Anksčiau Baltarusija dar savaitei pratęsė savo teritorijoje vykstančias karines pratybas.

JK nusiųs į Ukrainą daugiau daugkartinio paleidimo raketų sistemų

Didžioji Britanija nusiųs daugiau ginklų Ukrainai, kad padėtų apsiginti nuo Rusijos invazijos, pareiškė gynybos sekretorius Benas Wallace'as.

B. Wallace'as paskelbė, kad į Rytų Europos valstybę bus išsiųsta daugiau daugkartinio paleidimo raketų sistemų (MLRS), taip pat tiksliai valdomų raketų M31A1, galinčių smogti taikiniams iki 50 mylių (80 kilometrų) atstumu, jos skirtos apsiginti nuo Rusijos sunkiosios artilerijos.

B. Wallace'as sakė: „Ši naujausia karinės paramos dalis leis Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms toliau gintis nuo Rusijos agresijos ir beatodairiško tolimojo nuotolio artilerijos naudojimo. Mūsų nuolatinė parama siunčia labai aiškią žinią: Didžioji Britanija ir tarptautinė bendruomenė ir toliau prieštarauja šiam neteisėtam karui ir stos petys į petį, teikiant gynybinę karinę pagalbą Ukrainai, kad padėtų apsiginti nuo (Vladimiro) Putino invazijos“.

Ukrainos kariai Didžiojoje Britanijoje mokomi naudotis paleidimo įrenginiais, Didžioji Britanija taip pat įsipareigojo per ateinančius mėnesius apmokyti 10 tūkst. Ukrainos karių, kad jie įgytų pėstininkų įgūdžių mūšio lauke. Kanada, Danija, Švedija, Suomija ir Nyderlandai paskelbė remiančios šią programą.

Ketvirtadienį Kopenhagoje rengiama Ukrainos Šiaurės Europos gynybos sąjungininkių konferencija, skirta aptarti ilgalaikę paramą Ukrainai mokymais, technika ir finansavimu. Didžioji Britanija jau pasiuntė Ukrainai įvairių ginklų, įskaitant NLAW prieštankinių raketų paleidimo įrenginį, laikytą itin svarbiu gynybai Maskvos invazijos pradžioje.

Trečiadienį B. Wallace'as pareiškė, jog „aišku“, kad sprogimai Rusijos oro pajėgų bazėje Kryme nebuvo sukelti „numetus cigaretę“, ir atmetė Maskvos „pasiteisinimus“ dėl sprogimų. Spėliojama, kad sprogimai, per kuriuos žuvo vienas žmogus, keli buvo sužeisti, sunaikinti Rusijos lėktuvai, įvyko dėl Ukrainos atakos.

B. Wallace'as sakė manantis, kad 2014 m. Maskvos aneksuotame Krymo pusiasalyje esantys kariniai objektai yra „teisėti taikiniai“, į kuriuos Ukraina gali smogti.

Rusija apšaudė Zaporižios atominę elektrinę

Rugpjūčio 11 d. popietę Rusijos įsibrovėliai vėl apšaudė Zaporižios atominę elektrinę ir šalia esančias teritorijas, rašo UNIAN.

Apie tai bendrovė „Energoatom“ pranešė telegrame.

„Rusai dar kartą apšaudė Zaporižios atominę elektrinę – didžiausią Ukrainoje ir Europoje. Penki smūgiai pataikė į elektrinės komendantūros teritoriją – prie pat suvirinimo aikštelės ir Radiacijos šaltinių saugyklos. Nedideliame plote užsidegė žolė, bet, laimei, niekas nenukentėjo“, – sakoma pranešime.

Tačiau, kaip minėta, priešas tuo nesustojo.

„Dar penki pataikė į gaisrinę, esančią netoli elektrinės. Dėl apšaudymo stotyje nebuvo įmanoma laiku atlikti pamainos keitimo“, – pranešė bendrovė.

„Energoatom“ patikino, kad padėtis stotyje dabar kontroliuojama.

„Akimirksniu Rusijos žiniasklaidoje pasklido informacija, kad darbuotojai neva paniškai palieka stotį. Tai netiesa“, – pabrėžė bendrovė.

Promaskvietiška administracija vėl apkaltino Ukrainą smogus Zaporižios AE

Vienas Maskvos primesto administracijos pareigūnas ketvirtadienį apkaltino Ukrainos pajėgas apšaudžius  artilerijos sviediniais ir raketomis Zaporižios atominę elektrinę Rusijos pajėgų kontroliuojamoje Chersono srities dalyje.

Kijevas savo ruožtu pareiškė, kad šis incidentas yra nauja Rusijos pajėgų ataka.

Ukrainos prezidento Volodymyro „Zelenskio kovotojai dar kartą smogė Zaporižios atominei elektrinei ir teritorijai netoli branduolinio komplekso“, per latformą „Telegram“ parašė prorusiškos administracijos narys Vladimiras Rogovas.

Kyjivas: naujausias Zaporižios AE apšaudymas apgadino radiacijos matuoklius

Rusijos pajėgoms vėl apšaudžius Zaporižios atominės elektrinės kompleksą Ukrainos pietryčiuose buvo pažeisti „keli radiacijos matuokliai“, ketvirtadienį pranešė Kyjivo branduolinės energetikos agentūra.

Agentūra „Enerhoatom“ pabrėžė, kad nauji smūgiai pataikė arti vieno iš šešių reaktorių jėgainėje, kurią šiuo metu tebekontroliuoja Rusijos pajėgos. Pranešime sakoma, kad buvo pataikyta į nutekamųjų vandenų siurblinę ir pastebėtas „didelis uždūmijimas“. Be to, buvo apgadinti keli spinduliuotės matuokliai, informavo tarnyba.

JAV pasisako už demilitarizuotą zoną Ukrainos Zaporižios AE ir jos apylinkėse

Jungtinės Valstijos palaiko Jungtinių Tautų ir kitų raginimus nustatyti demilitarizuotą zoną Ukrainos pietryčiuose esančioje Zaporižios atominėje elektrinėje ir jos apylinkėse, kurias šiuo metu yra okupavusios Rusijos pajėgos, ketvirtadienį pranešė Valstybės departamentas.

„Toliau raginame Rusiją sustabdyti visas karines operacijas Ukrainos branduoliniuose objektuose arba netoli jų ir grąžinti visą kontrolę Ukrainai, taip pat  palaikome ukrainiečių raginimus nustatyti aplink atominę elektrinę demilitarizuotą zoną“, – sakė Valstybės departamento atstovė.

Vakarai pažadėjo Ukrainai skirti daugiau ginklų ir kitokios paramos

Vakarų šalys ketvirtadienį įsipareigojo pasiųsti daugiau ginklų ir suteikti kitokios paramos Ukrainai, visiškai įsigaliojus draudimui importuoti rusiškas anglis į Europos Sąjungą ir žvalgybai pranešant, kad sankcijos daro poveikį su gynybos sektoriumi susijusiam Maskvos eksportui.

Vokietija, Rusijos invazijos pradžioje laikyta vangia Ukrainos sąjungininke, anot kanclerio Olafo Scholzo (Olafo Šolco), iš pagrindų keičia savo poziciją dėl ginkluotės siuntimo karo krečiamai šaliai.

O. Scholzas sakė, kad Vokietija „siunčia ginklus – ir labai daug, sparčiai ir labai veiksmingai. Ir toliau tai darysime artimiausiu laiku.“

Vokietijos vyriausybė patvirtino mažiausiai 710 mln. JAV dolerių (694 mln. eurų) vertės karinį eksportą ir planuoja toliau teikti Ukrainai finansinę pagalbą, sakė kancleris.

Jungtinė Karalystė ir Danija paskelbė panašių įsipareigojimų padėti Ukrainai gintis nuo Rusijos invazijos, smarkiai nuniokojusios šalį ir sukėlusią atgarsių visame pasaulyje.

„Mes jūsų nenuvilsime“, – sakė Danijos premjerė Mette Frederiksen (Metė Fredriksen), Kopenhagoje atidarydama tarptautinę donorų konferenciją.

Danija sakė, kad jos naujausias indėlis bus 113 mln. dolerių (110 mln. eurų) vertės ir kad bendra Ukrainai skirtos paramos vertė viršys 500 mln. dolerių (489 mln. eurų). Premjerė sakė, kad 5,8 mln. gyventojų turinčiai šaliai tai yra „didžiulė auka“.

Pagrindinė Ukrainos donorė – Jungtinės Valstijos – nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24 dieną jau yra pažadėjusi skirti Ukrainai saugumo pagalbos, kurios vertė – 9,1 mlrd. dolerių (8,9 mlrd. eurų).

Kad padidintų spaudimą Rusijai, Britanija paskelbė pasiųsianti Ukrainai daugiau salvinių raketų ugnies sistemų ir valdomų raketų. Pasak JK vyriausybės, šios raketos gali itin tiksliai smogti taikiniams iki 80 km spinduliu.

Nauji ginklai, kurių skaičius nebuvo nurodytas, papildys anksčiau Britanijos perduotas kelias salvinės raketų ugnies sistemas.

Britų gynybos sekretorius Benas Wallace'as (Benas Volesas) sakė, kad sustiprinta karinė parama, įskaitant beveik 300 mln. dolerių (293 mln. eurų) papildomą JK indėlį, rodo, jog Vakarai „stovės petys į petį, teikdami gynybos karinę pagalbą Ukrainai, kad padėtų jiems apsiginti nuo [Rusijos prezidento Vladimiro] Putino invazijos“.

Per konferenciją Kopenhagoje 26 donorės pažadėjo iš viso 1,5 mlrd. eurų vertės papildomą pagalbą Ukrainos pajėgoms technikos ir mokymų pavidalu, sakė Danijos gynybos ministras Mortenas Bodskovas.

„Šiandien ant stalo buvo paklota 1,5 mlrd. eurų, – per spaudos konferenciją sakė jis. – Šie pinigai bus panaudoti 2022-aisiais, šiemet ir ateinančiais metais.“

„Mūsų partnerės žino, kad mums reikalingas finansavimas, ir jie išreiškė pasirengimą palaikyti mus finansiškai“, – sakė ukrainiečių gynybos ministras Oleksijus Reznikovas, sveikindamas pranešimus apie papildomą paramą.

„Tai – maratonas, ir per maratoną reikia energijos. Kalbant atvirai, šiuo atveju pagrindinė energija yra pinigai“, – pridūrė jis.

Donorės susitarė vėl susitikti kitą mėnesį.

Per ankstesnę donorių konferenciją, gegužę surengtą Varšuvoje, Kyjivui buvo surinkta daugiau kaip 6 mlrd. eurų.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį vaizdo ryšiu prašė susitikimo dalyvių skirti daugiau pagalbos.

„Juo greičiau sustabdysime Rusiją, juo greičiau galėsime jaustis saugūs“, – sakė jis.

 

Tai esą padaryta vadovaujantis Rusijos įstatymais, kurie numato atsakomybę už melagingų pranešimų apie Rusijos kariuomenę skleidimą.

Be to, prieš M. Ovsianikovą pradėtas baudžiamasis tyrimas, praneša agentūra „Reuters“. Moteris sulaikyta, pranešė jos advokatas.

„Iškelta baudžiamoji byla“, – naujienų agentūrai AFP sakė teisininkas Dmitrijus Zachvatovas ir pridūrė laukiąs tyrėjų sprendimo dėl kardomosios priemonės dviejų vaikų motinai.

Pirmadienį Maskvos teismas nurodė M. Ovsianikovai sumokėti naują baudą už rusų „kariuomenės diskreditavimą“.

Kovą M. Ovsianikova išgarsėjo dėl valstybinės televizijos tiesioginiame eteryje surengtos protesto akcijos prieš karą.

Praėjusią savaitę kitas teismas nurodė 44 metų M. Ovsianikovai sumokėti 50 tūkst. rublių (apie 800 eurų) baudą už Rusijos kariuomenės diskreditavimą.

Pirmadienį ši buvusi valstybinio kanalo „Pervyj kanal“ redaktorė pranešė, kad Maskvos Čeriomuškų rajono teismas liepė jai sumokėti 40 tūkst. rublių (apie 600 eurų).

Tąsyk D. Zachvatovas sakė, kad jo klientė buvo nubausta už „Facebook“ įrašą. Rusijoje už du nuteisimus per pusmetį gali būti keliama baudžiamoji byla.

Teisme M. Ovsianikova teigė traukusi per dantį teisėją, bet šis, panašu, jos ironiškų pastabų nesuprato.

„Amerika ir Europa kaltos dėl to, kad Rusijoje nebėra žodžio laisvės, teisingų teismų ir sąžiningų rinkimų. Žmonės sodinami į kalėjimą už raginimus siekti taikos“, – teisme sakė žurnalistė, remiantis jos pareiškimu platformoje „Telegram“.

M. Ovsianikova anksčiau buvo trumpam sulaikyta liepą. Kelios dienos prieš tai ji viena surengė vieno asmens piketą, protestuodama prie Kremliaus politiką – laikė plakatą, kuriuo kritikavo karinę intervenciją Ukrainoje ir prezidentą Vladimirą Putiną.

Pasiuntusi karius į Ukrainą, Maskva priėmė įstatymus, numatančius iki 15 metų nelaisvės už informacijos apie kariuomenę, kurią valdžia laiko melaginga, skleidimą.

Rusijos teisėsauga nepaskelbė apie jokios bylos iškėlimą M. Ovsianikovos atžvilgiu.

Po kovą surengto protesto buvusi televizijos redaktorė tris mėnesius praleido užsienyje ir dar tris mėnesius dirbo Vokietijos laikraščiui „Die Welt“.

Liepos pradžioje ji paskelbė grįžtanti į Rusiją, kad išspręstų ginčą dėl dviejų savo vaikų globos.

Žurnalistė, valstybinėje televizijoje dirbusi 19 metų, neseniai duodama interviu AFP sakė, kad turėjo parduoti savo automobilį, kad gautų papildomų pinigų. Nuolatinio darbo šiuo metu neturinti M. Ovsianikova pastaruoju metu dirbo laisvai samdoma reportere užsienio žiniasklaidai.