Didžiosios Britanijos premjero Davido Camerono (Deivido Kamerono) Konservatorių partija sekmadienį pripažino, kad jiems tikriausiai nepavyks tesėti pažado sumažinti atvykstančių imigrantų skaičių „dešimtimis tūkstančių“, o tai tikriausiai sumažins jų galimybes būti perrinktiems ateinančiais metais.

Imigracija tapo didžiausią nerimą rinkėjams keliančiu klausimu prieš 2015 metais vyksiančius visuotinius rinkimus, kai Jungtinės Karalystės nepriklausomybės partija (UKIP), pasisakanti už atvykėlių skaičiaus ribojimą ir pasitraukimą iš Europos Sąjungos (ES), gegužę laimėjo Europos Parlamento rinkimus Britanijoje, o vėliau užsitikrino dvi vietas nacionaliniame parlamente.

D.Camerono partija žadėjo iki ateinančių metų gegužę vyksiančių parlamento rinkimų sumažinti bendrą atvykstančių imigrantų skaičių dešimtimis tūkstančių. Tačiau per metus iki 2014-ųjų kovo atvykėlių skaičius išaugo iki 243 tūkst., o naujausi duomenys, kurie bus paskelbti šią savaitę, tikriausiai parodys, kad šis skaičius didėja, o ne mažėja.

„Aišku, mažai tikėtina, kad pasieksime (atvykstančių imigrantų skaičiaus sumažėjimą) dešimtimis tūkstančių iki šio parlamento (darbo) pabaigos“, – sekmadienį sakė vidaus reikalų sekretorė Theresa May (Teresa Mei).

„Kodėl? Todėl, kad stebime didėjantį iš visos Europos atvykstančių žmonių skaičių – iš dalies dėl to, kad mūsų ekonomikai sekasi geriau“, – ji sakė BBC televizijos laidų vedėjui Andrew Marrui (Endriui Marui).

Nors ministrė konstatavo akivaizdų faktą, Th.May, kuri laikoma potencialia pretendente pakeisti D.Cameroną, komentarai yra reikšmingi, nes jos partija iki šiol nebuvo linkusi pripažinti savo nesėkmės rinkimams itin reikšmingoje srityje.

Baimindamasis, kad UKIP atims dalį dešiniojo elektorato balsų ir sukels problemų perrinkimo siekiantiems konservatoriams, D.Cameronas, vadovaujantis koalicijai su centristine Liberalų demokratų partija, sugriežtino savo retoriką imigracijos atžvilgiu ir ėmėsi santūrių priemonių ją apriboti.

Šis klausimas yra susietas su Britanijos ateitimi Europos Sąjungoje. D.Cameronas yra pažadėjęs iš naujo derėtis dėl Londono ryšių su ES, jeigu būtų perrinktas, o 2017 metais – surengti referendumą dėl šalies narystės Bendrijoje.

Premjeras sakė, kad tokiose derybose siektų Briuselio sutikimo, kad Britanija galėtų apriboti įsileidžiamų migrantų iš ES skaičių. Tačiau toks žingsnis atrodo visiškai nepriimtinas kai kuriems ES lyderiams, kurie sako, kad bloko taisyklės dėl laisvo darbo jėgos judėjimo jokiu būdu negali būti keičiamos.

Maskva ketvirtadienį apkaltino Vašingtoną „karo partijos“ Kijeve rėmimu ir pridūrė, kad tebesitiki sulaukti Ukrainos vadovybės ir prorusiškų sukilėlių atsakymo į Kremliaus pasiūlytą paliaubų planą.

„Antirusiškos retorikos pliūpsnis, kurį matome kaip tik tuo laikotarpiu, kai stebimos aktyviausios pastangos siekti politinio sprendinio (Ukrainos krizei), byloja tik tai, kad „karo partija“, esanti Kijeve, yra aktyviai palaikoma iš išorės – šiuo atveju iš JAV pusės“, – Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė per spaudos konferenciją.

Jis pridūrė, kad Rusija „daro ir toliau darys“ viską, ką gali, kad užtikrintų taiką rytų Ukrainoje.

Vakarai įvedė sankcijas Rusijai, atsakydami į Maskvos veiksmus Ukrainoje, kur, Rusijai kovą aneksavus Krymą, dviejose apskrityse sukilo prorusiški kovotojai.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas anksčiau šią savaitę pristatė septynių žingsnių taikos planą, kuriame numatytas apsikeitimas belaisviais ir humanitarinio koridoriaus pabėgėliams ir humanitariniams kroviniams sudarymas.

Pasak S.Lavrovo, penktadienį Baltarusijos sostinėje Minske numatytose derybose Maskva norėtų sužinoti, ką apie šį planą galvoja Kijevas ir sukilėliai, tačiau aiškiai leido suprasti, kad paliaubos Ukrainoje dabar turėtų būti pirminis tikslas.

„Mes norėtumėme išgirsti reakciją į šį pasiūlymą iš dviejų priešiškų šalių, Kijevo ir pietryčių Ukrainos, – pareiškė jis. – Mes taip pat esame pasiruošę išklausyti papildomų pasiūlymų, kad susitartume dėl bendros pozicijos“, – sakė jis.

Ukrainos ministras pirmininkas Arsenijus Jaceniukas sukritikavo Maskvos planą sakydamas, kad tikrasis jos tikslas yra „sugriauti Ukrainą ir atkurti Sovietų Sąjungą“.

Tuo tarpu Europos Sąjunga šią savaitę svarsto naujų sankcijų paketą, kuriame gali būti numatyti griežtesni finansiniai apribojimai Rusijos bendrovėms. Atsakydama į sankcijas Rusija uždraudė kai kurių maisto produktų importą iš Vakarų.

JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) trečiadienį paragino NATO padėti stiprinti Ukrainos karinę galią ir sakė, kad šis aljansas turi palikti atviras duris naujoms narėms kovoje su, jo žodžiais, Rusijos agresija.

Tai B.Obama pareiškė kalbėdamas Estijoje, vienoje iš trijų Baltijos šalių, turinčių sieną su Rusija ir besibaiminančių, kad separatistų sukilimas rytinėje Ukrainoje gali pasikartoti ir jų šalyse. Šiose trijose valstybėse gyvena nemažos rusakalbių bendruomenės ir visos trys šalys yra energetiškai priklausomos nuo Rusijos.

Ketvirtadienį NATO viršūnių susitikime Velse dalyvausiantis JAV vadovas kaltino Rusiją, surengusią „begėdišką puolimą“ prieš Ukrainą, kuri penkis mėnesius kaunasi su prorusiškais separatistais, kurios Maskva vadina savigyna nuo agresorių ukrainiečių.

„NATO privalo įsipareigoti konkrečiai padėti Ukrainai modernizuoti ir sustiprinti jos saugumo pajėgas. Mes turime daryti daugiau, kad padėtume kitoms NATO partnerėms, tarp jų ir Gruzijai bei Moldovai, taip pat sustiprinti savo gynybą“, – sakė jis kalbėdamas sausakimšoje koncertų salėje Estijos sostinėje.

„Ir mes turime dar kartą patvirtinti principą, kuriuo visada vadovaujasi mūsų Aljansas – šalims, kurios atitinka mūsų standartus ir kurios gali reikšmingai prisidėti prie bendro saugumo durys narystei NATO liks atviros“, – kalbėjo B.Obama po susitikimo su trijų Baltijos valstybių vadovais.

Maskva buvo įsitraukusi į trumpą karą su Gruzija 2008 metais, kai Tbilisis pasiuntė savo karius į Pietų Osetiją.

Pasak B.Obamos, Vašingtonas ir toliau siūlys apmokymus ir pagalbą Ukrainos kariuomenei, kad padėtų jai sustiprėti.

Netiesiogiai užsimindamas apie galimą naujų narių priėmimą ateityje prezidentas Ukrainos tiesiogiai prezidentas nepaminėjo, nes tai neabejotinai užrūstintų Rusiją.

Šiaurės Atlanto sutarties 5-asis straipsnis dėl kolektyvinės gynybos nurodo, kad ataka prieš bet kurią NATO narę būtų laikoma ataka prieš visą Aljansą.

Baltijos šalys tapo NATO ir Europos Sąjungos narėmis 2004 metais. Ukraina nepriklauso nė vienam iš šių aljansų, tačiau ne kartą yra pareiškusi norą į juos įstoti.

Dabartinė krizė išsivystė po demonstracijų Kijeve, kur buvo nuverstas Kremliaus palaikomas prezidentas, atsisakęs pasirašyti bendradarbiavimo su Europos Sąjunga sutartį, kad išliktų glaudūs ryšiai su Maskva. Rusija jo žlugimą pavadino perversmu, kurį palaikė Ukrainos fašistai, ir kaltina Ukrainą etninių rusų civilių žudymu, kad užgniaužtų jų sukilimą.
„Kalbant apie veiksmus, mes matėme agresiją ir kreipimąsi į tautinius sentimentus, kurie istoriškai buvo labai pavojingi Europai ir tikrai kelia susirūpinimą“, – sakė B.Obama per spaudos konferenciją prieš savo kalbą.

Ukraina trečiadienį paskelbė sutarusi su V.Putinu dėl „paliaubų režimo“ Kijevo konflikte su prorusiškais maištininkais, bet Kremlius neigia, kad realiai tokios sutarties nėra.

Ukraina trečiadienį Rusiją pavadino „teroristine valstybe“ ir kad tik ji kalta dėl konflikto rytuose. Vašingtono vertinimu Ukrainoje yra tūkstančiai Rusijos karių.

Rusija, savo ruožtu, neigia siuntusi šarvuotą techniką ar karius į Ukrainos rytus, kur daugumą gyventojų yra rusakalbiai ir kurioje separatistai kaunasi nuo balandžio mėnesio. Nurodoma, kad šis konfliktas, jau nusinešęs daugiau kaip 2600 gyvybių sukėlė didžiausią krizę Rusijos santykiuose su Vakarais nuo šaltojo karo laikų.

Išlaidos, sankcijos 

B.Obama taip pat paragino Europos valstybes didinti savo išlaidas gynybai.

„Šios savaitės viršūnių susitikimas yra momentas kiekvienai NATO šaliai padidinti ir įsipareigoti įvykdyti savo pareigas mūsų aljansui“, – sakė B.Obama.

Išlaidos gynybai tarp NATO narių Europoje pernai buvo 1,6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) – mažesnės nei siekiami 2 proc. – ir tik trys šalys, Didžioji Britanija, Estija ir Graikija, pasiekė reikiamą minimumą, o kelios Rytų Europos valstybės išleidžia mažiau nei 1 procentą.

Kalbėdamas apie susirūpinimą, kad Rusijos ekspansija gali apimti Baltijos valstybes, kuriose etniniai rusai sudaro reikšmingą mažumą, B.Obama sakė, kad NATO nedvejodamas gins savo narę, net ir Aljanso periferijoje.

„Būsime čia dėl Estijos. Būsime čia dėl Latvijos. Būsime čia dėl Lietuvos. Anksčiau kartą jūs praradote savo nepriklausomybę. Su NATO jūs niekada jos nebeprarasite“, – sakė B.Obama.

Latvijoje etniniai rusai sudaro maždaug 27 proc. gyventojų, Lietuvoje – 6 proc., o Estijoje – beveik ketvirtadalį.

Atmesdamas kaltinimus, kad Europos ir JAV sankcijos Rusijai yra neveiksmingos, B.Obama sakė, kad Rusija jau išgyvena recesiją ir kad jos gyvybiškai svarbaus energetikos sektoriaus našumas mažės.

„Kapitalas bėga, o užsienio investicijos smarkiai krinta, nes investuotojai žino, kad šiandienos Rusija yra nekoks variantas, – sakė B.Obama. – Jos kredito reitingas yra netoli žemiausio lygio, o rublis ką tik nukrito iki žemiausio visų laikų lygio“.

Penktadienį ES turėtų patvirtinti naujas sankcijas Maskvai, be to, panašias priemones turi paskelbti JAV. Tikimasi, kad dėl naujųjų priemonių kompanijoms Rusijos valstybės dominuojamoje ekonomikoje bus sunkiau gauti finansavimą iš užsienio.

JAV ir ES sankcijos buvo nuolat griežtinamos nuo kovo mėnesio; dėl jų daugeliui Rusijos firmų jau sunku skolintis, be to, sankcijos išgąsdino investuotojus ir prisidėjo prie milijardų dolerių kapitalo bėgimo, kuris sužeidė Rusijos ekonomiką.

Horlivkoje per apšaudymą žuvo 17 žmonių

Ukrainos separatistų kontroliuojamame Horlivkos mieste per apšaudymą, vykusį pastarąsias 24 valandas, žuvo septyniolika žmonių, įskaitant tris vaikus, antradienį pranešė vietos Ukrainos pareigūnai.

Pranešime nurodoma, kad dar 43 žmonės buvo sužeisti šiame mieste, kuriame šiuo metu yra paskelbtas trijų dienų gedulas dėl trylikos civilių asmenų, tarp jų dviejų vaikų, sekmadienį žuvusių nuo „Grad“ raketų ugnies.

Rytų Ukrainoje per įnirtingus susirėmimus žuvo mažiausiai 19 civilių

Intensyvūs susirėmimai tarp Ukrainos vyriausybės pajėgų ir prorusiškų sukilėlių šalies rytuose pareikalavo mažiausiai 19 civilių asmenų gyvybių, antradienį pranešė vietos pareigūnai, Kijevui stiprinant kampaniją prieš separatistus.

Ukrainos pajėgos stūmė sukilėlius link jų dviejų pagrindinių tvirtovių – Donecko ir Luhansko miestų, taip pat siekė juos apsupti keliose vietose, įskaitant didesnę teritoriją, kurioje liepos 17 dieną sudužo Malaizijos keleivinis laineris.

Pasak pareigūnų, 14 žmonių, tarp jų penki vaikai, žuvo per kautynes pirmadienio vakarą Horlivkos mieste – vienoje iš teritorijų, kuriose pastarosiomis dienomis vyko smarkiausi susirėmimai.

Luhansko mieste penki civiliai žuvo, kai artilerija smogė vieniems senelių namams, pridūrė pareigūnai.

„Priešas meta į mūšį viską, kad galutinai apsuptų DLR“, – sukilėlių vadas Igoris Strelkovas pirmadienio vakarą sakė žurnalistams Donecke, turėdamas omenyje separatistų paskelbtą „Donecko liaudies respubliką“.

„Esame apstulbę, kiek daug šarvuotosios technikos jie metė į šį mūšį“, – pridūrė slepiamųjų spalvų marškinėlius ir kelnes dėvintis I.Strelkovas, kuris yra Rusijos pilietis.

Vienas sukilėlių šaltinis Donecke sakė, kad pastiprinimus, įskaitant karinę įrangą ir kovotojus, vežanti kolona kirto netoliese esančią sieną su Rusija.

Sukilėlių lyderiai viešai teigia, kad Maskva nesiunčia jiems pagalbos. Rusija taip pat neigia Vakarų šalių kaltinimus, jog palaiko sukilimą ginklais ir kovotojais.

Pasak sukilėlių, jau apie 7,4 tūkst. Ukrainos karių buvo nukauti arba sužeisti nuo Kijevo „antiteroristinės“ operacijos prieš separatistus pradžios gegužės pradžioje.

Tačiau Kijevas nurodo, kad jo pajėgos neteko mažiau negu 1,5 tūkst. karių.

JT ataskaita apie žmogaus teisių padėtį Ukrainoje yra „veidmainiška“, sako Rusija

Maskva, liepos 29 d. („Reuters“-BNS). Rusija antradienį pareiškė, kad Jungtinių Tautų (JT) naujausia ataskaita apie žmogaus teisių padėtį Ukrainoje, kurios rytinį regioną krečia susirėmimai tarp vyriausybės pajėgų ir prorusiškų sukilėlių, yra „veidmainiška.“

„Ataskaita yra neobjektyvi ir netgi veidmainiška“, - sakoma Užsienio reikalų ministerijos pranešime, kuriame pažymima, jog tame dokumente neužsimenama apie Rusijos žurnalistų areštus rytų Ukrainoje ir vyriausybės pajėgų rengtus civilinių objektų apšaudymus raketomis.

Kovotojų grupuotė „Islamo valstybė“ nurodė visoms moterims ir mergaitėms Šiaurės Irako Mosulo mieste ir aplink jį atlikti genitalijų apipjaustymą, ketvirtadienį paskelbė Jungtinės Tautos (JT).

Tačiau socialiniuose tinkluose pasirodė abejonių dėl šio pranešimo pagrįstumo. Vienas „Twitter“ paskelbtas dokumentas rodytų, kad jis gali būti metų senumo ir išleistas grupuotės dar tada, kai ji vadinosi „Irako ir Levanto islamo valstybė“.

Kituose komentaruose internete, tarp jų – Artimųjų Rytų analitikų, abejojama, ar toks įsakymas atitinka kultūrines regiono tradicijas.

JT atstovas Ženevoje sakė, kad jie siekia viską išsiaiškinti ir bando nustatyti faktus.

Sunitų kovotojų grupuotė „Islamo valstybė“ paskelbta „fatva“ potencialiai gali paveikti 4 mln. moterų ir mergaičių, reporteriams Ženevoje per teletiltą iš Arbilio sakė JT koordinatorė Irake Jacqueline Badcock (Žaklin Badkok).

„Šiuo metu turime pranešimų apie direktyvos, kad visos mergaitės ir moterys iki 49 metų amžiaus turi būti apipjaustytos, įvedimą. Tai labai naujas dalykas Irakui, ypač – šiame rajone, ir kelia didelį susirūpinimą, (jį) tikrai reikia spręsti“, – sakė ji.

„Tai nėra Irako žmonių ar Irako moterų šiuose pažeidžiamuose, teroristų užimtuose rajonuose, valia“, – pridūrė ji.

Dėl komentaro su niekuo iš islamistų grupuotės kol kas nepavyko susisiekti.

Italijos parlamentas antradienį nubalsavo už teisinės neliečiamybės panaikinimą vienam seniausių buvusio premjero Silvio Berlusconi (Silvijaus Berluskonio) sąjungininkų, kuris įtariamas didžiuliame kyšininkavimo skandale, susijusiame su barjero nuo potvynių projektu Venecijoje.

Giancarlo Galanas (Džankarlas Galanas), buvęs Veneto regiono gubernatorius, buvęs ministras ir vienas S.Berlusconi partijos „Forza Italia“ steigėjų, kaltinamas paėmęs kyšius už patvirtinimus, kad tame projekte dalyvavusios bendrovės galėtų sklandžiai veikti.

Kaip parlamento narys G.Galanas gavo teisinę neliečiamybę, kurią galima panaikinti tik specialiu balsavimu.

Prokurorai įtaria, kad minėtą projektą vykdęs konsorciumas jam mokėdavo po milijoną eurų per metus ir kad jis priėmė kitų dovanų, tarp jų – prabangaus užmiesčio namo apdailą.

Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Davidas Cameronas (Deividas Kameronas) pirmadienį suabejojo dėl Prancūzijos planų parduoti Rusijai sraigtasparnius nešantį „Mistral“ tipo laivą ir pareiškė, kad tokio kontrakto įvykdymas būtų neįsivaizduojamas Britanijoje po Malaizijos lėktuvo numušimo Ukrainoje.

Paklaustas apie Prancūzijos planus toliau laikytis 1,12 mlrd. eurų kontrakto dėl laivų pardavimo Rusijai, D.Cameronas pasakė: „Atvirai sakant, šioje šalyje (Britanijoje) būtų neįsivaizduojama laikytis tokio kontrakto kaip Prancūzija turi“.

„Tačiau mes turime taikyti spaudimą visiems mūsų partneriams ir sakyti, kad mes negalime turėti reikalų, kaip įprasta, su šalimi, kuri šitaip elgiasi“, – sakė britų premjeras.

D.Cameronas pažymėjo, kad Europos Sąjunga turėtų svarstyti smarkiai Rusijos ekonomiką paveikiančias sankcijas, taip pat ir artimiausių prezidento Vladimiro Putino sąjungininkų, „bičiulių ir oligarchų“, lėšų įšaldymą.

Tuo tarpu Rusijos vicepremjeras Dmitrijus Rogozinas abejoja, kad prancūzai atsisakytų tęsti kontraktą ir sako, jog atsisakiusi vykdyti sutartį Prancūziją labiau nukentėtų negu Rusija.

„Juk tai milijardai eurų ..., prancūzai yra labai pragmatiški. Aš abejoju dėl to, – sakė D.Rogozinas žurnalistams Samaroje. – Sutarties suspendavimas būtų mažiau žalingas Rusijai negu Prancūzijai“.

JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) pirmadienį padidino spaudimą Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, kad šis priverstų prorusiškus Ukrainos separatistus liautis blokavus tarptautinį tyrimą dėl keleivinio lėktuvo numušimo Rytų Ukrainoje.

B.Obama Rusijos vaidmenį Rytų Ukrainoje pasmerkė vienais griežčiausių savo iki šiol išsakytų žodžių ir aiškiai paragino V.Putiną nutraukti ryšius su separatistais. Priešingu atveju, sakė JAV lyderis, V.Putino laukia didesnė tarptautinė izoliacija.

„Dabar laikas prezidentui Putinui ir Rusijai nusisukti nuo strategijos, kurios jie laikėsi, ir rimtai pradėti bandyti spręsti karo veiksmus Ukrainoje“, – sakė B.Obama, kuris kalbėjo Baltųjų Rūmų Pietinėje pievelėje.

Kai tyrėjams neleidžiama patekti į lėktuvo katastrofos vietą, o daugumos aukų palaikai iš ten jau paimti, B.Obama sakė, kad Rusija turėtų priversti separatistus leisti vykdyti tyrimą. Jis kėlė klausimus dėl to, kodėl sukilėliai blokuoja prieigą prie katastrofos vietos.

„Ką jie bando nuslėpti?“ – klausė jis.

B.Obama konkrečiai nepagrasino naujomis ekonominėmis sankcijomis Rusijai, bet užsiminė apie būsimą kainą, jei Maskva nepakeis savo kurso.

Jeigu Rusija ir toliau rems sukilėlius ir jie pradės kelti pavojų ne tik Ukrainai, bet ir platesnei tarptautinei bendrijai, „kaina dėl Rusijos elgesio tik didės“, sakė jis.

JAV pareigūnai vis labiau įsitikina, kad „Malaysia Airlines“ lėktuvą numušė separatistai, rusų gamybos raketa „žemė-oras“.

„Rusija juos apmokė. Mes žinome, kad Rusija ginklavo juos karine įranga ir ginklais, tarp jų – priešlėktuviniais ginklais. Svarbūs separatistų lyderiai yra Rusijos piliečiai“, – sakė B.Obama.

Pasak jo, atsižvelgiant į Rusijos įtaką sukilėliams, „Rusijos ir, ypač, prezidento Putino tiesioginė pareiga – priversti juos bendradarbiauti su tyrimu“.

„Tai mažiausia, ką jie gali padaryti“, – nurodė JAV lyderis ir pridūrė: „Prezidentas Putinas sako, kad remia visapusišką ir teisingą tyrimą, ir aš vertinu tuos žodžius, bet jie turi būti paremti veiksmais“.

Ukraina pirmąjį šių metų pusmetį buvo pavojingiausia šalis žurnalistams, pirmadienį paskelbė žiniasklaidos saugumo organizacija „International News Safety Insitute“ (INSI).

Ukrainoje, kur prorusiški separatistai rytiniuose regionuose kovoja su vyriausybinėmis pajėgomis, nuo sausio 1 dienos iki birželio 30 dienos iš viso buvo nužudyti septyni reporteriai ir jų padėjėjai.

Tai vienu daugiau nei Irake ir dviem daugiau nei Sirijoje bei Pakistane, nurodoma Londone įsikūrusios INSI pusmečio ataskaitoje.

Žurnalistų mirties atvejų visame pasaulyje padaugėjo nuo 40 pirmąjį 2013 metų pusmetį iki 61 šiemet, sakoma ataskaitoje.

Per visus praėjusius metus žuvo iš viso 110 žurnalistų, dirbusių visame pasaulyje.

Tarp šiemet Ukrainoje žuvusių žurnalistų ir jų padėjėjų yra du Rusijos televizijos operatoriai ir garso inžinierius, italų reporteris ir jo vertėjas iš rusų kalbos. Visi jie rengė reportažus apie kovas šalies rytuose.

Be to, INSI ataskaitoje priduriama: „Nesuskaičiuojama daugybė kitų žurnalistų regione sulaukė grasinimų, buvo užpulti ir pagrobti“.

INSI, kurią remia pagrindinės pasaulio žiniasklaidos organizacijos, tarp jų – „Reuters“ rengia kursus dėl to, kaip iki minimumo sumažinti riziką ir konfliktines situacijas nušviečiantiems darbuotojams, ir nepriklausomiems reporteriams, ir jų padėjėjams.

Naujausioje savo ataskaitoje organizacija sako, kad Irake, kuris dešimtmetį yra tarp pavojingiausių žurnalistams pasaulio valstybių, mirties atvejų padaugėjo radikaliems islamistams birželį užėmus dideles šalies teritorijos dalis ir atrėmus vyriausybines pajėgas.

Kol kas 2014 metais visame pasaulyje dauguma aukų – 23 – yra televizijų reporteriai ir jų komandų nariai. Taip pat žuvo 16 radijo žurnalistų ir 14 laikraščių korespondentų. Naujienų agentūros neteko šešių darbuotojų.

Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu (Benjaminas Netanjahus) ketvirtadienį įsakė armijai pradėti antžeminį puolimą Gazos Ruože, sakoma oficialiame jo kanceliarijos išplatintame pranešime.

„Ministras pirmininkas ir gynybos ministras nurodė Izraelio savigynos pajėgoms pradėti šiąnakt antžeminę operaciją, kad būtų smogta teroro tuneliams iš Gazos į Izraelį“, - sakoma pranešime.

Savo ruožtu Izraelio armija nurodė, kad per antžeminį puolimą Gazos Ruože, kuris ketvirtadienį buvo pradėtas po savaitę trukusių oro atakų, bus smogta palestiniečių kariniams taikiniams visoje „Hamas“ kontroliuojamoje teritorijoje.

„Mes dabar su antžeminėmis pajėgomis daugelyje rajonų visame Gazos Ruože smogsime teroristų infrastruktūrai, „Hamas“ infrastruktūrai“, - žurnalistams sakė armijos atstovas spaudai papulkininkis Peteris Lerneris (Piteris Lerneris).

„Hamas“ atstovas Sami Abu Zuhri ( Samis Abu Zuhris ) Izraelio antžeminę invaziją į Gazą pavadino „kvailu veiksmu“ ir sakė, kad ji turės „baisių padarinių“.

„Ji nebaugina „Hamas“ lyderių ar palestiniečių“, - „Reuters“ sakė atstovas spaudai.

„Mes perspėjame Netanyahu dėl baisių tokio kvailo veiksmo padarinių“, - pridūrė jis.