„Jo Šventenybė popiežius Pranciškus 2023 metų balandžio 28–30 dienomis vyks į apaštališkąją kelionę į Vengriją ir aplankys Budapešto miestą“, – sakoma Vatikano atstovo spaudai Matteo Bruni (Matėjo Brunio) pranešime.

Pranciškus, kuris nuolat gina pabėgėlių teises, Budapešte susitiks su kraštutinių dešiniųjų pažiūrų V. Orbanu, kuris save vaizduoja kaip krikščioniškosios Europos gynėją nuo migrantų.

Popiežius taip pat susitiks su vargšais, jaunimu ir pabėgėliais, teigiama Vatikano paskelbtoje programoje.

Tai bus antrasis 86 metų popiežiaus vizitas į šią daugiausia katalikišką šalį per dvejus metus.

2021 metų rugsėjį jis šalyje praleido vos septynias valandas – vadovavo mišioms ir privačiai susitiko su V. Orbanu.

Po kelių mėnesių, 2022 metų balandį, Pranciškus pirmą kartą priėmė vengrų premjerą Vatikane.

Pranešama, kad per privačią audienciją jis padėkojo Vengrijos lyderiui už apsaugą, kurią jo šalis suteikė pabėgėliams, bėgantiems nuo karo kaimyninėje Ukrainoje.

Iki šiol Vengrijoje pabėgėlio statusas suteiktas 34 248 ukrainiečiams.

„Strateginis“ vizitas

Pranciškaus ir V. Orbano nuomonės išsiskiria įvairiais klausimais. Pranciškus gina Europos integraciją ir mažumų apsaugą, o V. Orbanas palaiko nacionalizmą ir giliai konservatyvią katalikybę.

Vengrų premjeras praeityje taip pat buvo kritikuojamas dėl savo politikos, nukreiptos prieš pabėgėlius iš ne Europos šalių, o V. Orbanui palankios Vengrijos žiniasklaidos priemonės peikė popiežiaus požiūrį į imigraciją kaip „kvailą ir pasenusį“.

Tačiau Vatikano stebėtojai sako, kad Pranciškus galbūt tikisi, jog V. Orbanas, kuris prieš karą Ukrainoje palaikė glaudžius ryšius su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, gali padėti popiežiui, siekiančiam tapti taikos tarpininku, invazijai tęsiantis jau metus.

Vengrija dėl karo pasuko dviprasmišku keliu: V. Orbanas smerkia Rusijos agresiją, tačiau atsisako kritikuoti Kremliaus šeimininką Vladimirą Putiną.

Pranciškus pažadėjo padaryti „viską, kas įmanoma“, kad karas būtų nutrauktas, tačiau jo pastangos iškelti Vatikaną kaip galimą tarpininką kol kas nuėjo perniek.

Balandžio mėnesio vizitas „turi strateginį tikslą, susijusį su Rusijos karu Ukrainoje, atsižvelgiant į Vengrijos premjero Viktoro Orbano ilgalaikius santykius su Kremliumi“, tviteryje teigė religinėmis temomis rašantis britų žurnalistas Christopheris Lambas (Kristoferis Lambas).

Vizito, kuris bus 41-oji popiežiaus kelionė į užsienį nuo jo išrinkimo 2013 metais, metu jis aplankys vaikus ir kreipsis į diplomatus.

Jis taip pat susitiks su vyskupais, kunigais ir sielovadininkais. Daugiau nei pusė vengrų yra krikščionys, o mažiausiai 37 proc. gyventojų save laiko katalikais.

Dabar Lietuvoje gyvenanti S. Cichanouskaja teisiama Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos režimui tęsiant susidorojimą su oponentais.

Jai patekta virtinė kaltinimų, įskaitant valstybės išdavystę, sąmokslą siekiant užgrobti valdžią ir ekstremistinės organizacijos įkūrimą bei vadovavimą jai, sakoma „BelTA“ pranešime.

S. Cichanouskaja, kuri paskelbė laimėjusi 2020 metų prezidento rinkimus, savo teismo procesą pavadino farsu ir A. Lukašenkos kerštu.

„Rimtai šį farsą komentuoti sunku, bet neketinu ignoruoti šio teisių pažeidimo“, – antradienio rytą platformoje „Telegram“ parašė ji.

„Aš ir mano komanda apie procesą daug ko nesužinojome. Apie teismą sužinojau iš žiniasklaidos, o ne iš oficialaus pranešimo. Man nebuvo suteikta teisė dalyvauti teismo posėdyje ir gauti kaltinimų ir protokolo kopijas, – rašė ji. – O teismo paskirto „gynėjo“ pavardė man buvo pranešta tik praėjusį penktadienį. Kadangi dar buvo savaitgalis, tiesiog neturėjau galimybės su advokatu aptarti gynybos strategijos. Toks yra „teisingumas“.“

„Aš net nežinau, ką mano vadinamasis advokatas darys rytoj šiame teisme, kaip jis mane gins, – pirmadienį Davose naujienų agentūrai AFP sakė S. Cichanouskaja. – Nežinau, kiek truks teismo procesas, kiek dienų, bet esu įsitikinusi, kad mane nuteis kalėti daug, daug metų.“

Kaip skelbia nepriklausomas baltarusių portalas „Naša Niva“, taip pat už akių teisiami kiti Baltarusijos opozicijos po ginčytinų 2020-ųjų prezidento rinkimų įsteigtos Koordinacinės tarybos nariai Maryja Maroz, Pavelas Latuška, Volha Kavalkova ir Siarhejus Dyleuskis.

„Jei Lukašenka vadina jus išdavike, esate herojė. Jei Lukašenkai reikia inscenizuoti teismą, kad jus nuteistų, esate nekalta. Lietuva jus palaiko“, – palaikymą S. Cichanouskajai tviteryje išreiškė Lietuvos URM vadovas Gabrielius Landsbergis.

Po Baltarusijos valdžios institucijų surengto rezonansinio teismo proceso į teisiamųjų suolą sėdo dar keli kritikai, įskaitant įkalintą Nobelio premijos laureatą Alesį Beliackį.

60-metis A. Beliackis, įkūręs pagrindinę pagrindinę žmogaus teisių gynimo grupę „Viasna“, ir du jo bendraminčiai sulaikyti nuo 2021-ųjų liepos.

Žmogaus teisių gynėjai yra kaltinami kontrabanda į Baltarusiją įvežę „didelę sumą grynųjų pinigų“, kuriais esą buvo finansuojama opozicinė veikla, ir jiems gresia nuo septynerių iki 12 metų kalėjimo.

Įkalintam vyrui – nauji kaltinimai

Prieš prasidedant S. Cichanouskajos teismo procesui tyrėjai paskelbė naujus kaltinimus ir jos vyrui Siarhejui Cichanouskiui, kuris 2021-aisiais buvo pripažintas kaltu dėl „masinių neramumų“ organizavimo ir socialinės neapykantos kurstymo.

Jis buvo nuteistas kalėti 18 metų.

„Žinau, kad ir ką jie galvotų, tai jo nepalauš ir nesužlugdys mano noro kovoti už visų politinių kalinių laisvę“, – socialiniame tinkle „Twitter“ neseniai rašė S. Cichanouskaja.

44-erių charizmatiškas „YouTube“ tinklaraštininkas S. Cichanouskis sužadino baltarusių dėmesį, kai 2020-aisiais kandidatavo į šalies prezidento postą bandydamas nuversti A. Lukašenką.

S. Cichanovskiui nebuvo leista kandidatuoti, o S. Cichanouskaja, tuo metu buvusi politikos naujokė, rinkimuose susigrūmė su A. Lukašenka, užsiregistravusi kandidate vietoje savo vyro.

Pirmadienį tyrimų komitetas pranešė, kad S. Cichanouskiui buvo pateikti nauji kaltinimai dėl nepaklusnumo kalėjimo pareigūnams, nes jis esą provokavo konfliktus su kameros draugais ir nepaisė kalėjimo vadovybės nurodymų.

2020 metų rugpjūtį Baltarusijoje paskelbus, kad rinkimus vėl laimėjo nuo 1994 metų šaliai vadovaujantis autoritarinis prezidentas A. Lukašenka, šalyje kilo masiniai protestai.

A. Lukašenka, remiamas Rusijos prezidento Vladimiro Putino, ėmėsi masinių represijų, įkalindamas kritikus arba priversdamas juos pasitraukti į tremtį.

„Viasna“ duomenimis, Baltarusijoje yra daugiau kaip 1 400 politinių kalinių.

Pirmadienį vakariniame Gardino mieste prasidėjo lenkų ir baltarusių žurnalisto teismas.

Lenkijos dienraščio „Gazeta Wyborcza“ korespondentas ir lenkų mažumos Baltarusijoje atstovas Andrzejus Poczobutas (Andžejus Počobutas) buvo suimtas 2021 metų kovo mėnesį.

Jis kaltinamas „raginimu imtis veiksmų, kuriais siekiama pakenkti nacionaliniam saugumui“ ir neapykantos kurstymu. Už šiuos kaltinimus gresia nuo penkerių iki 12 metų kalėjimo.

49 metų A. Poczobutas liko Baltarusijoje po to, kai A. Lukašenka 2020 metų vasarą numalšino masinius protestus prieš jo valdymą.

Abu lyderiai surengė derybas Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikimo kuluaruose Indonezijoje, kur Kremliui pasaulio lyderiai daro milžinišką spaudimą dėl jau beveik devynis mėnesius trunkančios invazijos Ukrainoje bei jos pražūtingų padarinių pasaulinėms maisto ir energijos kainoms.

Prancūzijos prezidentūra žurnalistams teigė, kad per beveik valandą trukusias derybas, E. Macronas paragino Kinijos prezidentą „perduoti žinutes Vladimirui Putinui, kad būtų išvengta eskalacijos ir kad rimtai būtų grįžta prie derybų stalo“.

Prieš prasidedant susitikimui, abiejų šalių lyderiai paspaudė vienas kitam ranką, o E. Macronas pareiškė, jog šalys turi „suvienyti jėgas, kad reaguotų... į tokias tarptautines krizes kaip Rusijos karas Ukrainoje“.

Remiantis Kinijos valstybinės naujienų agentūros „Xinhua“ pranešimu, Xi Jinpingas tiesiogiai neminėjo karo, bet sakė, kad pasaulis išgyvena „transformacijos ir turbulencijos laikotarpį“ ir paragino siekti „atvirumo bei bendradarbiavimo“.

Abiejų šalių lyderiai susitiko praėjus dienai po to, kai JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) G-20 kuluaruose surengė tris valandas trukusias derybas su Xi Jinpingu. Pirmadienį abi supervalstybės pažadėjo, kad neleis jų konkurencijai peraugti į tiesioginį konfliktą.

Kinijos prezidentas, savo antroje kelionėje į užsienį po pandemijos, Balyje atsidūrė dėmesio centre – keli pareigūnai akis į akį susitiko su antros pagal dydį pasaulio ekonomikos lyderiu.

Australijos ministras pirmininkas Anthony Albanese'is (Entonis Albanizis) vėliau antradienį susitiks su Xi Jinpingu, o naujasis Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Rishi Sunakas (Rišis Sunakas) taip pat pareiškė, kad tikisi pasikalbėti su Kinijos lyderiu.

Dėl dviejų dūminių granatų padegimo ir šaudymo į žmones Niujorko metropolitene jam bus pareikštas federalinis kaltinimas dėl teroristinio nusikaltimo, jam gresia įkalinimas iki gyvos galvos, nurodė pareigūnai.

Policija įtariamuoju dėl incidento įvardijo 62 metų Franką Jamesą (Frenką Džeimsą). Jį vienoje Manhatano gatvėje po pranešimo pastebėjo ir be incidentų sulaikė du policijos pareigūnai.

„Niujorkiečiai, mes jį sučiupome“, – spaudos konferencijoje paskelbė meras Ericas Adamsas (Erikas Adamsas).

„Jam nebebuvo kur bėgti“, – pridūrė Niujorko policijos komisarė Keechant Sewell (Kičant Siuel).

JAV apygardos prokuroras Breonas Peace'as (Brionas Pisas) sakė, kad jei F. Jamesas bus pripažintas kaltu pažeidęs federalinį draudimą dėl „teroristinių ir kitų smurtinių išpuolių prieš masinio transporto sistemas“, jam gali būti skirta įkalinimo iki gyvos galvos bausmė.

FTB Niujorko skyriaus direktoriaus pavaduotojas Maiklas J. Driscollas (Maiklas Dž. Driskolas) nusikaltimą taip pat pavadino teroro ataka viešajame transporte.

Per antradienio išpuolį niekas nežuvo, bet buvo pašauta 10 žmonių, o dar 13 susižeidė bandydami ištrūkti iš stoties ar apsinuodijo dūmais. Išpuolio motyvas vis dar neaiškus.

F. Jamesas nuo 1992 iki 1998 metų Niujorke buvo areštuotas devynis kartus, įskaitant areštus už įsilaužimo įrankių turėjimą ir nusikalstamą lytinį aktą. Gretimame Naujajame Džersyje jis buvo tris kartus areštuotas už valdų ribų pažeidimą, vagystę ir chuliganizmą, sakė Niujorko policijos departamento vyriausiasis detektyvas Jamesas Essigas (Džeimsas Esigas).

Policija įvykio vietoje surado 9 mm pistoletą „Glock 17“, tris papildomas dėtuves ir kirvį, taip pat F. Jameso kreditinę kortelę ir jo išsinuomoto mikroautobuso raktelius. Pareigūnai sakė, kad F. Jamesas ginklą legaliai nusipirko Ohajuje.

Kaltinimas jam bus pareikštas ketvirtadienį Bruklino teisme.

F. Jamesas platformoje „YouTube“ paskelbė kelis vaizdo įrašus su savo ilgomis, kartais agresyviomis politinėmis tiradomis. Jis taip pat kritikavo Niujorko merą. Po atakos metropolitene jo puslapis buvo pašalintas dėl „YouTube“ gairių pažeidimo.

Tačiau J. Jameso sesuo Catherine James Robinson (Ketrin Džeims Robinson) laikraščiui „The New York Times“ sakė nustebusi, kad jis buvo paskelbtas įtariamuoju, ir pridūrė: „Nemanau, kad jis padarytų ką nors panašaus.“

Laikraščiui ji teigė, kad daug metų beveik nebendravo su broliu.

36-osios gatvės stotyje Brukline, kur buvo įvykdytas išpuolis, trečiadienį patruliavo daug policininkų.

„Šiandien labai nenorėjau [naudotis metropolitenu], iš tiesų gal beveik 20 minučių bandžiau pasigauti taksi. Nieko neradau, o „Uber“ kainavo kokius 60 dolerių (55,4 euro), tad pagalvojau: „Gerai, šiandien bandysiu laimę metropolitene“, – naujienų agentūrai AFP sakė 38 metų keleivė Zeina Awedikian (Zeina Avedikian).

Kiti keleiviai laikėsi drąsiau. „Niekas manęs neišvarys iš metropoliteno. Metropolitenas įaugęs į mano DNR“, – sakė 56 metų Dennisas Sughrue (Denisas Sjugru).

„Pašautas į pakinklį“

Policijos duomenimis, F. Jamesas prieš pat traukinio atvykimą į stotį užsidėjo dujokaukę, atidarė dvi skardines, iš kurių po visą vagoną pasklido dūmai, ir paleido 33 šūvius į siaubo apimtus keleivius, traukiniui jau atvykstant į 36-osios gatvės stotį. Incidentas įvyko rytinio piko valandą.

„Viskas, ką matai – daugmaž užsideganti dūminė, juodų dūmų granata, o tada... žmonės puola į [vagono] galą [prie durų]", – televizijai CNN sakė vienas iš pašautų žmonių Hourari Benkada (Huraris Benkada).

Iš ligoninės lovos H. Benkada pasakojo, kad į pirmąjį traukinio vagoną įlipo 59-ojoje gatvėje ir atsisėdo šalia užpuoliko, bet buvo su ausinėmis ir nieko nepastebėjo, kol vagone nepradėjo sklisti dūmai.

H. Benkada sakė iš pradžių nesupratęs, kad šaudoma, ir bandęs nuraminti greta buvusią nėščią moterį.

„Mane pastūmė ir tada buvau pašautas į pakinklį“, – sakė jis.

H. Benkados teigimu, buvo šaudoma maždaug minutę.

Kulka perskrodė jo kelį, palikdama „25 centų monetos dydžio“ skylę, sakė jis ir pridūrė: „Netekau labai daug kraujo.“

Niujorke šaudymo incidentų šiemet padaugėjo, ir smurtinių nusikaltimų panaudojant šaunamuosius ginklus problemai daug dėmesio skiria sausį dirbti pradėjęs meras E. Adamsas. Šiemet iki balandžio 3-iosios buvo 296 tokie incidentai; pernai per tą patį laikotarpį jų buvo 260, rodo policijos duomenys.

Negriežti ginklų kontrolės įstatymai ir konstitucijoje numatyta teisė nešiotis ginklą jau ne kartą sutrukdė bandymams apriboti cirkuliuojančių ginklų skaičių, nors dauguma amerikiečių pritaria griežtesnei jų kontrolei.

„Kadangi tokia informacija yra konfidencialaus pobūdžio, negaliu leistis į detales“, – užsienio reikalų ministrą cituoja televizija A1.

Pasak vietos žiniasklaidos, nepageidaujamu paskelbtas Rusijos ambasados Šiaurės Makedonijoje karo atašė pavaduotojas, nes jo veiklą pareigūnai laiko neatitinkančia diplomatinių taisyklių.

Tuo metu Rusijos užsienio reikalų ministerija pažadėjo atsaką į šį „nedraugišką“ Skopjės žingsnį.

„Žinoma, būsime priversti adekvačiai sureaguoti į šiuos nepagrįstus, nedraugiškus veiksmus“, – sakoma Rusijos URM tinklalapyje paskelbtame pareiškime.

Pasak rusų pareigūnų, minimas diplomatas baigė savo komandiruotę Šiaurės Makedonijoje dar prieš Skopjei paskelbiant jį persona non grata.

„Deja, Šiaurės Makedonijos administracija ir toliau juda konfrontaciniu keliu, nekreipdama dėmesio į tai, kad tokie žingsniai kenkia dvišaliams santykiams“, – nurodė Rusijos URM.

Šiaurės Makedonija šią gegužę jau išsiuntė iš šalies vieną rusų diplomatą.

Pirmadienį Kremliaus interneto svetainėje pasirodžiusiame straipsnyje V. Putinas rašė manantis, kad Ukraina neketina laikytis 2015 metų taikos susitarimo konfliktui su Rusijos palaikomais separatistais nutraukti rytinėje šalies dalyje.

„Esu įsitikinęs, kad tikrasis Ukrainos suverenitetas įmanomas tik partnerystėje su Rusija, – rašė V. Putinas. – Mūsų dvasiniai, žmogiškieji ir civilizaciniai ryšiai formavosi šimtmečius, buvo įsišakniję į tuos pačius šaltinius, juos užgrūdino bendri išbandymai, pasiekimai ir pergalės.“

V. Putino atstovas Dmitrijus Peskovas antradienį susilaikė nuo komentarų, paklaustas, ar Rusija galėtų imtis separatistų kontroliuojamų Ukrainos pramoninių Donbaso teritorijų prisijungimo.

Esu įsitikinęs, kad tikrasis Ukrainos suverenitetas įmanomas tik partnerystėje su Rusija.

„Aš paliksiu šį klausimą neatsakytą“, – žurnalistams sakė D. Peskovas per konferencinį skambutį.

Nuo 2014 metų, kai po prorusiško Ukrainos prezidento nušalinimo Maskva aneksavo Ukrainos Krymo pusiasalį, Ukraina kovoja su Rusijos remiamais separatistais Donecko ir Luhansko srityse. Per ilgiau kaip septynerius metus besitęsiantį konfliktą jau žuvo daugiau nei 13 tūkst. žmonių.

Straipsnyje, kuris buvo paskelbtas rusų ir ukrainiečių kalbomis, V. Putinas taip pat kaltino Vakarus sistemingai siekiant nutraukti abi kaimynes siejančius istorinius ryšius.

„Antirusiško projekto autoriai Vakaruose formuoja Ukrainos politinę sistemą taip, kad prezidentai, parlamento nariai ir ministrai pasikeistų, tačiau išliktų atsiskyrimo ir priešiškumo Rusijai požiūris, – rašė Rusijos prezidentas. – Be to, visą Ukrainos valstybingumą, kaip mes suprantame, siūloma toliau kurti remiantis tik šia idėja.“

V. Putinas apkaltino Ukrainą nesilaikant 2015 metų taikos susitarime prisiimtų įsipareigojimų suteikti Donbasui plačią autonomiją, ir pareiškė, kad Kijevas veikiausiai ir neįvykdys šio susitarimo.

2015 metų susitarime, kuriam tarpininkavo Prancūzija ir Vokietija, buvo numatyta, kad Ukraina susigrąžins savo sienos su Rusija kontrolę separatistų kontroliuojamuose regionuose, kai suteiks jiems plačią autonomiją ir jie išsirinks vietos valdžią ir įstatymų leidėjus.

Daugelis ukrainiečių pasipiktino tomis nuostatomis kaip nacionalinių interesų išdavyste, o taikus konflikto sureguliavimas įstrigo.

„Aš vis labiau įsitikinu, kad Kijevui paprasčiausiai nereikia Donbaso, – rašė V. Putinas straipsnyje. – Pirmiausia dėl to, kad šių regionų gyventojai niekada nesutiks su tomis taisyklėmis, kurias jie bandė ir bando primesti jėga, blokada ir grasinimais.“

Rusijos lyderis tvirtino, kad Ukraina gavo dideles teritorijas šalies pietryčiuose ir kitur tuo laikotarpiu, kai priklausė Sovietų Sąjungai.

Paprašytas pakomentuoti V. Putino straipsnį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pareiškė, kad tai padarys vėliau, geriau su juo susipažinęs. Pasak prezidento, nepaisant V. Putino minimų „broliškų“ abiejų šalių gyventojų, Rusijos veiksmai tikrai nėra broliški.

„Tai panašiau į Kainą ir Abelį“, – sakė V. Zelenskis, daug mėnesių siekiantis susitikti su V. Putinu.