-
NATO susitikimą Vilniuje vainikuoja įsipareigojimai Ukrainai: kas nuspręsta?
Aljanso lyderiai antradienį sutarė, kad kvietimas Ukrainai stoti į NATO bus įteiktas, kai dėl to sutars bloko valstybės ir Kyjivas įvykdys keliamas sąlygas.
NATO taip pat nutarė atleisti Ukrainą nuo Narystės veiksmų plano (angl. Membership Action Plan, MAP) vykdymo, įsteigti Aljanso ir Ukrainos tarybą bei patvirtintas ilgalaikės paramos Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms planas.
Kadangi Ukrainai greičiausiai teks ilgai laukti, kol įgyvendins savo siekį tapti NATO nare ir įgyti automatinę Aljanso apsaugą, G-7 šalys trečiadienį pristatė laikiną planą, kuriuo siekiama padėti Ukrainai sukurti kariuomenę, pajėgią apsiginti ir atgrasyti nuo galimo užpuolimo ateityje.
Didžiosios valstybės pareiškė, kad taip pat pasiūlys Ukrainai suteikti skubią karinę ir finansinę pagalbą galimo kito Rusijos ginkluoto užpuolimo atveju.
Vakarų lyderiai vengia duoti Ukrainai pernelyg konkrečių įsipareigojimų dėl būsimos narystės bloke, nes baiminasi, kad tai įtrauks Vakarus į karą su Maskva, tačiau tvirtina norintys parodyti Kremliui, jog jis nesulauks susilpnėsiančios paramos Kyjivui.
Sulaukęs G-7 garantijų dėl paramos Ukrainos prezidentas pareiškė, kad iš Lietuvos parsiveža „reikšmingą saugumo pergalę“, nors antradienį buvo sukritikavęs NATO dėl neryžtingumo pakviesti šalį į bloką.
P. Paleckio/BNS nuotr.
Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) po viršūnių susitikimo pareiškė, kad Vakarai su Ukraina bus tiek, kiek reikės, o Kyjivo ateitis yra Aljanse.
„Tai buvo maksimumas“
Lietuva sako, kad viršūnių susitikime didžiausios Ukrainos rėmėjos pasiekė maksimumą.
„Manau, kad tai buvo maksimumas, kurį vakar pasiekėme, nes niekas nekalba apie narystę dabar. Mes kalbame apie narystę, kai leis sąlygos“, – trečiadienį žurnalistams Vilniuje sakė Gitanas Nausėda, pareiškęs, jog NATO priėmė istorinius sprendimus.
Ukrainos narystės NATO perspektyvos buvo daugiausia iššūkių sąjungininkams kėlęs klausimas.
Galutinių NATO deklaracijos formuluočių diplomatai buvo priversti ieškoti jau prasidėjus lyderių susitikimui, nors įprastai NATO formate dėl teksto būna sutariama dar prieš prasidedant renginiui.
Komunikato formuluotė dėl narystės perspektyvų atrodo kaip kompromisinė.
Lietuvos ir kitų rytinių NATO šalių pareigūnai siekė, kad dokumente būtų žodis apie Ukrainos „pakvietimą“ į Aljansą, tačiau Kyjivo narystė netapo apibrėžta laike, iki galo neaiškios liko ir sąlygos, kurias išpildžius šalis būtų pakviesta.
Gynybos planai, Švedija, 2 procentai
Viršūnių susitikimo išvakarėse NATO taip pat patvirtino naujus regioninius gynybos planus, atspindinčius Aljanso strategijos pokyčius.
Anksčiau laikytasi koncepcijos, kad rusams užpuolus Baltijos šalys turėtų bandyti atlaikyti puolimą, kol sąjungininkai galėtų atvykti į pagalbą. Naujaisiais planais siekiama, jog Aljansas iš karto būtų pasiruošęs duoti atkirtį.
Pirmadienio vakarą taip pat lengviau atsikvėpti galėjo Švedija – po intensyvių derybų Turkija pareiškė, kad nebeblokuos Stokholmo narystės NATO.
Aljanso valstybių vadovai taip pat sutarė dėl 2 proc. finansavimo gynybai grindų, o baigiamojoje deklaracijoje G. Nausėda tvirtino įžvelgęs Aljanso palaikymą Vokietijos sprendimui nuolat dislokuoti brigadą Lietuvoje.
Berlynas birželį pažadėjo dislokuoti brigadą, jeigu Lietuva tam bus įrengusi infrastruktūrą ir tai nesikirs su kitais NATO planais.
Lietuva NATO viršūnių susitikime norėjo sutarti, kad komunikate vienokiu ir kitokiu būdu būtų įtvirtintas šis įsipareigojimas.
Dokumente liko pakartota pernai Madride priimta formuluotė didinti Rytų flange dislokuotus sąjungininkų batalionus iki brigadų pagal poreikį, taip pat pasveikinti „tęstines sąjungininkų pastangas didinti savo buvimą NATO rytiniame flange, nes tai dar labiau prisideda prie patikimo atgrasymo ir gynybos“.
Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius (Borisas Pistorijus) Vilniuje pranešė, kad Berlynas iki metų pabaigos turėtų parengti planą dėl brigados Lietuvoje dislokavimo.
-
Rusijoje sulaikyta dėl V. Tatarskio žūties įtariama moteris: vyras tikina – ji buvo pakišta
40 metų Vladleno Tatarskio nužudymu įtariama Darja Trepova sulaikyta, pranešė Rusijos Tyrimų komitetas.
Pasak Rusijos pareigūnų, V. Tatarskis žuvo sekmadienį, kai vadovavo diskusijai vienoje kavinėje prie Nevos upės istorinėje Sankt Peterburgo širdyje. Dar daugiau kaip 30 žmonių per sprogimą buvo sužeisti, 10-ies iš jų būklė tebėra sunki.
Rusijos naujienų pranešimuose sakoma, kad bomba buvo paslėpta tinklaraštininko biuste, kurį įtariamoji jam padovanojo prieš pat sprogimą.
Rusijos vidaus reikalų ministerija įtariamąja paskelbė 26 metų D. Trepovą, Sankt Peterburgo gyventoją. Anksčiau ji buvo sulaikyta dėl dalyvavimo antikariniuose mitinguose.
Vėlai sekmadienį naujienų agentūra „Interfax“ buvo pranešusi apie jos areštą, bet vėliau paskelbė, kad ji slapstosi, o jos motina ir sesuo buvo iškviestos apklausai.
Pirmadienį Vidaus reikalų ministerija įtraukė D. Trepovą į ieškomų asmenų sąrašą.
Išpuoliu kavinėje įtariamos moters vyras Dmitrijus Rylovas sakė, kad jo žmoną paprasčiausiai pakišo.
Esu 100 proc. tikras, kad ji niekada nebūtų sutikusi su tuo, jei būtų žinojusi.
„Tikiu, kad mano žmona buvo pakišta. Esu visiškai tikras, kad ji savo noru niekada negalėtų to padaryti. Taip, kartu su Daria, mes tikrai nepalaikome karo Ukrainoje, bet manome, kad tokie veiksmai yra nepriimtini. Esu 100 proc. tikras, kad ji niekada nebūtų sutikusi su tuo, jei būtų žinojusi“, – „SVTV“ sakė jis.
Vidaus reikalų ministerija vėliau pirmadienį pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame D. Trepova sako atnešusi tą statulėlę į kavinę.
„Aš atnešiau statulėlę, kuri sprogo“, – po suėmimo paskelbtame vaizdo įraše sakė mergina. Paklausta, kas jai davė tą biustą, ji atsakė, kad pasakys vėliau.
Liudininkai pasakojo, kad įtariamoji per diskusiją uždavė klausimų V. Tatarskiui ir apsikeitė pastabomis su juo. Liudininkės Alisos Smotrovos teigimu, įtariamoji pasakė tinklaraštininkui, kad sukūrė jo biustą, bet apsaugininkai paprašė jos palikti jį prie įėjimo, įtardami, kad tai gali būti bomba. Jie pokštavę ir juokęsi, o tada ji nuėjusi prie durų, paėmusi biustą ir įteikusi jį V. Tatarskiui.
Vaizdo įraše matyti, kaip prieš pat sprogimą V. Tatarskis juokauja apie biustą ir pastato jį ant stalo šalia savęs.
Tyrimų komitetas, kuris imasi sunkių nusikaltimų, pradėjo tyrimą dėl nužudymo.
Atsakomybės niekas viešai neprisiėmė, bet karinėmis temomis rašantys tinklaraštininkai ir patriotizmą demonstruojantys komentatoriai iškart apkaltino Ukrainą ir palygino sprogdinimą su televizijos komentatorės Darjos Duginos nužudymu praėjusį rugpjūtį. Ji žuvo sprogus jos automobilyje padėtai bombai su nuotoliniu valdymu; tuo metu ji važiavo Maskvos pakraštyje.
Rusijos valdžia dėl D. Duginos žūties kaltino Ukrainos karinę žvalgybą, bet Kyjivas neigia, kad yra su tuo susijęs.
D. Duginos tėvas Aleksandras Duginas, nacionalistinių pažiūrų filosofas ir politikos teoretikas, tvirtai remiantis invaziją į Ukrainą, pavadino V. Tatarskį „nemirtingu didvyriu“, žuvusiu tam, kad išgelbėtų rusų liaudį.
Reaguodama į V. Tatarskio žūtį Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova sakė, kad savo veikla jis „pelnė Kyjivo režimo neapykantą“, ir pažymėjo, kad jis ir kiti karinėmis temomis rašantys rusų tinklaraštininkai seniai sulaukia ukrainiečių grasinimų.
Nuo 2022 metų vasario 24-osios, kai Rusija užpuolė Ukrainą, ukrainiečių pareigūnai neprisiima atsakomybės už įvairius gaisrus, sprogimus ir numanomus bandymus nužudyti Rusijoje. Tuo pačiu metu pareigūnai Kyjive sveikina tokius incidentus ir tvirtina, kad Ukraina turi teisę rengti atakas Rusijoje.
Vorai stiklainyje ėda vienas kitą.
Ukrainos prezidento padėjėjas Mychaila Podoliakas incidentą, per kurį žuvo V. Tatarskis, priskyrė vidaus neramumams.
„Vorai stiklainyje ėda vienas kitą, – vėlai sekmadienį socialiniame tinkle „Twitter“ angliškai parašė M. Podoliakas. – Kada vidaus terorizmas taps vidaus politinių kovų instrumentu, buvo tik laiko klausimas.“
V. Tatarskis, kurio tikrasis vardas ir pavardė buvo Maksimas Fominas, turėjo daugiau nei 500 tūkst. sekėjų „Telegram“ tinkle ir rėmė Rusijos kampaniją Ukrainoje. Jis reguliariai rengdavo pranešimus iš Ukrainos.
V. Tatarskis gimė Ukrainos rytiniame Donbaso regione, dirbo anglių šachtose, vėliau ėmėsi baldų verslo. Susidūręs su finansiniais sunkumais jis apiplėšė banką ir buvo nuteistas kalėti. 2014-aisiais Donbase kilus Rusijos remiamų separatistų sukilimui, kelios savaitės po Maskvos įvykdytos Krymo aneksijos, jis pabėgo ir prisidėjo prie separatistų sukilėlių, kovojo fronto linijoje. Po kurio laiko V. Tatarskis ėmėsi rašyti tinklaraštį.