Pasak jo, tada Seimo komisijos darbas būtų atrodęs mažiau politizuotas, skirtingai nei dabar, kai tyrimo išvados tvirtinamos likus šešioms savaitėms iki prezidento rinkimų, kuriuose perrinkimo siekia šalies vadovas Gitanas Nausėda.

F. Jansono teigimu, jeigu tyrimas būtų vykęs anksčiau, jame galbūt būtų dalyvavusi opozicija.

„Jeigu ji būtų veikusi anksčiau, galima tikėtis, kad net ir opozicija joje dalyvautų, nes tas politinis pamušalas būtų ne taip išverstas į paviršių“, – Žinių radijui antradienį sakė prezidento vyriausiasis patarėjas.

„Galbūt būtų diskusija, galbūt būtų kažkas, kas leistų į tą sprendimą žiūrėti kažkiek rimčiau nei į vienų rinkimų ginklą“, – pridūrė jis.

G. Nausėdos patarėjas pabrėžė, jog pirmą kartą VSD pranešėjo istorija tirta dar 2020 metais, o tyrimų žurnalistų knyga apie jos aplinkybes buvo išleista dar pernai žiemą.

Kovo pabaigoje darbą baigusi Seimo komisija išvadose konstatavo, jog VSD vadovas Darius Jauniškis talkino tuomet dar kandidatui rinkimuose G. Nausėdai rinkdamas žvalgybinę informaciją apie jo komandą ir rėmėjus, o šių asmenų sąrašą žvalgyba gavo iš paties G. Nausėdos arba jis buvo perduotas jo pavedimu.

Galbūt būtų diskusija, galbūt būtų kažkas, kas leistų į tą sprendimą žiūrėti kažkiek rimčiau nei į vienų rinkimų ginklą.

Anot komisijos, G. Nausėdos aplinkoje buvo nustatyta kelios dešimtys asmenų, keliančių rizikas nacionalinio saugumo interesams dėl jų esamų ar buvusių ryšių su riziką keliančiais asmenimis, bendradarbiavimo su Rusijos ar Baltarusijos žvalgybos tarnybomis, baltarusiškų trąšų verslu.

Išvadose konstatuojama, kad VSD atliko tyrimą dėl galimų pažeidimų finansuojant G. Nausėdos 2019 metų rinkimų kampaniją, tačiau neteikė šios informacijos sprendimų priėmėjams ir institucijoms.

Taip pat pareiškiama, kad prezidento G. Nausėdos atsisakymas liudyti komisijai yra nesuderinamas su jo duota priesaika, Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovas Linas Pernavas piktnaudžiavo pareigomis neteikdamas duomenų parlamentarams apie vykdytą kriminalinės žvalgybos tyrimą, o VSD direktorius D. Jauniškis teikė klaidinančią informaciją Seimo komisijai.

Nė vienas tyrime figūruojantis asmuo sako nedarę nieko neteisėto.

Prezidentas komisijos išvadas atmetė kaip netiesą ir apkaltino parlamentarus bandymu kištis į šių metų prezidento rinkimus. STT nurodo negalinti teikti detalios informacijos apie kriminalinės žvalgybos tyrimus politikams, o VSD teigia, jog Seimo komisija viršijo įgaliojimus, darydama išvadas remiasi prielaidomis, ir nurodo svarstanti ginti savo reputaciją.

Apie svarstymus keisti VSD ir STT vadovų skyrimo tvarką: pareigūnai privalo būti maksimaliai nepriklausomi

Prezidentūra skeptiškai vertina svarstymus keisti VSD ir STT vadovų skyrimo tvarką. Šalies vadovo G. Nausėdos vyriausiojo patarėjo F. Jansono teigimu, skiriami valstybės pareigūnai privalo būti nepriklausomi, o šiuo metu veikianti tvarka yra demokratiška.

„Prezidentas siūlo (kandidatūras – ELTA) Seimui, Seimas – tvirtina. Jau demokratiškiau, turbūt, nėra kur“, – antradienį Žinių radijui sakė F. Jansonas, primindamas, jog VSD ir STT vadovus skiria prezidentas Seimo pritarimu.

„Suprantu, kad valstybės pareigūnas, kuris neatitinka tavo siekių arba tavo politinių žaidimų linijos, tau gali atrodyti blogas. Prezidento manymu, valstybės pareigūnai privalo būti maksimaliai nepriklausomi – nei nuo prezidento, nei nuo Seimo, nei nuo kažkokios valdančiosios partijos“, – teigė prezidento patarėjas.

F. Jansonas rezervuotai žiūri ir į kitus VSD pranešėjo Tomo Gailiaus istoriją nagrinėjusios parlamentinės tyrimo komisijos siūlymus, susijusius su kriminalinės žvalgybos kontrole.

„Dalis pokyčių, kurie yra siūlomi, (...) yra labai pavojingi, nes politikai gali bandyti pertvarkyti teisėsaugos sistemą taip, kad ji būtų atvira ir viskas. Bet, vėlgi, kam atvira? Jeigu politikai žinos, kada prieš juos vykdomas koks nors sekimo veiksmas ar kažkas – visi puikiai suprantame, kad tai tik apsunkins kovą su korupcija ar kovą su piktnaudžiavimu“, – samprotavo F. Jansonas.

„Matysime, kokie tie pasiūlymai bus Seime ir apie ką bus kalba“, – pridūrė jis.

„Komisija tyrimo metu gavo duomenų, kad VSD buvo atliekamas tyrimas apie galimus pažeidimus finansuojant kandidato į prezidentus G. Nausėdos 2019 rinkimų kampaniją, tačiau informacija apie tai nebuvo pateikta sprendimų priėmėjams – Vyriausybei, Seimui, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui, Vyriausiajai rinkimų komisijai, Generalinei prokuratūrai“, – teigiama tyrimo išvados projekte, jį dar svarstys visas Seimas.

„Komisijos vertinimu VSD surinkta informacija turėjo būti perduota minėtoms institucijoms ir atlikti procesiniai veiksmai“, – rašoma dokumente.

Anot komisijos, 2019 metų kampanijos metu VSD atliko teismo sankcionuotus veiksmus, kuriais rinkta žvalgybinė informacija apie galimai nusikalstamas ar kitas grėsmę nacionaliniam saugumui keliančias veikas.

Ji taip pat daro išvadą, kad 2019 metais galiojęs teisinis reglamentavimas kandidatams sudarė galimybes nuslėpti ir nedeklaruoti visų patirtų rinkimų išlaidų.

„Komisija neturėjo galimybės detaliai išanalizuoti ir įvertinti, kokios realios buvo visų 2019 metų prezidento rinkimų kampanijos kandidatų finansavimo išlaidos, palyginti su tuo metu viešojoje erdvėje paskelbtais rinkimų politinių kampanijų finansavimo stebėsenos duomenimis“, – rašoma išvados projekte.

TNS LT („Kantar“) duomenimis, 2019 metais G. Nausėdos skelbta reklama viršijo 600 tūkst. eurų, nors jis tiek kampanijos pajamų, tiek išlaidų deklaravo perpus mažiau.

Jo varžovų – dabartinės premjerės Ingridos Šimonytės ir ekspremjero Sauliaus Skvernelio – politinė reklama įvertinta panašiai – atitinkamai 500 tūkst. ir 627 tūkst. eurų, tačiau šie politikai nurodė ir išleidę gerokai daugiau nei G. Nausėda – atitinkamai 693 tūkst. ir 595 tūkst. eurų.

Šalies vadovas išlaidų skirtumą anksčiau aiškino taupumu, savanorių darbu. Atsakydamas į kritiką dėl galimai neskaidrių finansų, jis tvirtino, kad biudžeto dotacijomis disponuojančių partijų kandidatai „taškė pinigus į kairę, į dešinę“.

„Išnaudojo savo ryšius“

Seimo komisija tvirtina, kad jos surinkti duomenys taip pat leidžia teigti, jog G. Nausėdos rinkimų kampanijoje VSD direktoriaus Dariaus Jauniškio pavedimu tikrinti asmenys yra ir žinomų bei stambių Lietuvos įmonių vadovai, akcininkai, kurie yra kartu SEB banko klientai.

Prieš pradedamas eiti prezidento pareigas G. Nausėda beveik du dešimtmečius dirbo SEB banke.

„Komisijos surinkti duomenys leidžia teigti, kad 39 iš 41 VSD direktoriaus D. Jauniškio pavedimu tikrintų asmenų buvo SEB banko klientai ir stambių Lietuvos verslo įmonių vadovai, akcininkai“, – rašoma išvados projekte.

Komisijos surinktais duomenimis, ilgametis SEB banko darbuotojas Jonas Vaičaitis teikė pagalbą G. Nausėdai kampanijos metu organizuojant susitikimus VSD tikrintiems verslininkams priklausančiose įmonėse, susitikinėjo su šių įmonių akcininkais ir vadovais.

Anot komisijos, J. Vaičaitis „turėjo prieigą prie keleto banko informacinių sistemų ir dokumentų bazių, kuriose fiksuojama informacija apie banko klientus“.

„G. Nausėda, rengdamasis 2019 metų prezidento rinkimų kampanijai, išnaudojo savo ryšius su stambių Lietuvos verslo įmonių vadovais, akcininkais, pasitelkdamas aukštas pareigas einantį SEB banko Stambių verslo klientų skyriuje tuo metu dirbusį J. V. (Joną Vaičaitį – BNS)“, – nurodo komisija.

Nuo praėjusių metų pabaigos posėdžiavusi komisija iš esmės aiškinosi VSD pranešėjo Tomo Gailiaus informaciją apie departamento vadovų veiksmus tikrinant G. Nausėdos aplinką, praėjusių prezidento rinkimų finansavimą.

Komisijos vertinimu, žvalgyba tikrino tik G. Nausėdos aplinką. Informaciją apie jai priklausančius asmenis, komisijos teigimu, VSD galėjo gauti tik iš paties G. Nausėdos ar jo pavedimu veikusio asmens.

„Mes irgi labai atsargiai ir įdėmiai turėtume žiūrėti į pas mus esančias bendruomenes iš Vidurio Azijos valstybių, kurios irgi yra išaugusios kartais“, – Žinių radijui antradienį sakė prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys.

„Jokiais būdais neteigiu, kad visi, čia atvykę, yra susiję su galimomis ekstremistinėmis veiklomis. Tačiau rizikos veiksnys vienareikšmiškai yra“, – pridūrė jis.

Visi keturi įtariami asmenys, įtariami praėjusią savaitę nušovę mažiausiai 137 žmones vienoje koncertų salėje Pamaskvėje, yra Tadžikistano piliečiai.

JAV žvalgyba buvo perspėjusi Rusiją dėl išpuolių tikimybės. Ši šalis yra teroristinių organizacijų taikinys dėl kovos prieš „Islamo valstybę“ Sirijoje bei kitas islamistines organizacijas kitur pasaulyje, teigė K. Budrys.

Prezidento patarėjas sakė, kad Lietuvoje fiksuotas ne vienas atvejis, kai Tadžikistano piliečiai dėl galimų ryšių su ekstremistinėmis organizacijomis buvo išsiųsti iš šalies.

Čia mūsų tarnyboms darbo tik didėja.

Pasak jo, islamistinė veikla Vidurio Azijoje yra persimaišiusi su opozicine veikla prieš ilgamečius tų valstybių režimus.

„Čia mūsų tarnyboms darbo tik didėja“, – sakė K. Budrys.

Migracijos departamento duomenimis, Lietuvoje leidimą gyventi turi daugiau nei 6,3 tūkst. Tadžikistano piliečių.

Lietuvoje pastaraisiais mėnesiais intensyviau diskutuojama dėl poreikio riboti imigraciją iš trečiųjų šalių, daliai politikų labiausiai nerimaujant dėl smarkiai išaugusios baltarusių bendruomenės šalyje.

Kovo pradžioje Vidaus reikalų ministerija (VRM) pranešė siūlysianti griežtinti reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms.

Kaip viena iš priemonių minimi planai kartu su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) nustatyti naują kvotos užsieniečiams, atvykstantiems į Lietuvą darbo pagrindu, apskaičiavimo formulę.

K. Budrys: ksenofobijos Rusijos visuomenėje daugės

Prezidento vyriausiasis patarėjas mano, kad teroro išpuolis Maskvoje nėra kažkuo netikėtas, nes, pasak jo, teroristinės organizacijos Rusijoje yra įsišaknijusios. Jis svarsto, kad radikalizacijos Rusijos visuomenėje ateityje tik daugės.

„Tai yra (Rusijos – ELTA) realybė. Terorizmas ir tos organizacijos yra ten įsišaknijusios. Kas pasikeitė – kad pasikeitė dėmesys joms. Lygiai taip pat pasikeitė ir tarnybų pajėgumai Rusijoje, kurie gali būti skiriami kovai su terorizmu. Dar vienas labai svarbus dalykas yra imigrantų bendruomenė Rusijoje ir kylančios įtampos su ja ir kiek yra parametrų radikalizacijai, nauja atsiradusių Rusijoje“, – sakė K. Budrys.

„Visus šiuos dalykus sudėjus į visumą sakyti, kad teroro išpuolis yra kažkas, kas visiškai negali įvykti Rusijoje, būtų neprotinga, nes mes turime tokias situacijas atsikartojančias kitose valstybėse. Rusija yra didelis taikinys visoms teroristinėms organizacijoms“, – teigė jis.

Pasak jo, išpuolio gal ir buvo galima išvengti, jeigu būtų vykęs bendradarbiavimas su Vakarų šalimis, skiriančioms daug resursų kovai su terorizmu.

„Jis (Išpuolis – ELTA) gal galėjo neįvykti, jeigu būtų bendradarbiavimas, kuris buvo daug metų atgal su Vakarų valstybėmis, kurios yra tikrai stiprios kontrterorizmo srityje. Ir tai yra didelis pavojaus ženklas ir valdančiajam režimui – kiek jie gali rodyti, kad jie kontroliuoja situaciją“, – sakė jis.

„Net jeigu režimas ir bandytų nukreipinėti viešąją nuomonę į Ukrainą, (...) tai nenukreips pačios problemos šaltinio. Jis tikrai nemažės“, – taip pat pažymėjo K. Budrys.

Todėl prezidento patarėjas įsitikinęs, kad radikalizacijos ir ksenofobijos apraiškų Rusijos visuomenėje tik daugės.

„Radikalizacijai terpė gerės, ksenofobijos Rusijos visuomenėje daugės. Jau dabar matome pranešimus Vidurio Azijos piliečiams neiti iš namų vakarais dėl galimo susidorojimo ir išpuolių. Ir tai rodo taip pat daugybę nesveikos visuomenės požymių toje pačioje Rusijoje. Tai yra viena iš ligos netiesioginių pasekmių“, – pabrėžė K. Budrys.

„Perėjimas nuo oro policijos į oro gynybos statusą yra nepaprastai svarbus. Kol kas įdirbis dar nėra didelis, bet tikiuosi, kad NATO viršūnių susitikimas pirmiausia duos gerą startą, uždegs žalią šviesą šiems darbams“, – žurnalistams susitikimo išvakarėse antradienį sakė G. Nausėda.

„Tikiuosi tolesnės kooperacijos su mūsų partneriais dirbant šia linkme“, – pridūrė jis.

Baltijos šalyse dislokuoti NATO oro policijos naikintuvai šiuo metu lydi virš Baltijos jūros skraidančius Rusijos karinius orlaivius, nuo Maskvos invazijos Ukrainoje pradžios patruliuoja palei Baltijos šalių ir Rusijos bei Baltarusijos oro erdvę.

Pasak Lietuvos ir kitų Baltijos šalių pareigūnų, perėjimas nuo oro policijos prie oro gynybos misijos leistų šiems naikintuvams, pavyzdžiui, numušti priešo orlaivius galimo konflikto atveju.

Jų teigimu, esant tokiai misijai sąjungininkai regione turėtų dislokuoti daugiau antžeminių oro gynybos sistemų.

NATO šalių vadovai trečiadienį turėtų patvirtinti įsipareigojimus į brigadą transformuoti šiuo metu Baltijos šalyse dislokuotus tarptautinius batalionus.

Lietuva bei kitos Baltijos ir Vidurio Europos šalys taip pat siekia, kad naujojoje NATO strateginėje koncepcijoje, kuri nekeista jau 12 metų, Rusija būtų įvardinta kaip grėsmė.

Tarptautiniai Aljanso batalionai Lietuvoje, kaip ir kitose Baltijos šalyse, Lenkijoje, dislokuoti 2017 metais, reaguojant į išaugusią Kremliaus grėsmę po Krymo aneksijos. Šiuo metu gausesnių pajėgų Baltijos šalys siekia dėl grėsmės iš Rusijos, šiai užpuolus kaimyninę Ukrainą.

Lietuvoje tokiam vienetui vadovauja Vokietija, prieš keletą savaičių jau pranešusi apie ketinimus didinti jį iki brigados dydžio. Anot Lietuvos pareigūnų, dalis brigados kol kas bus dislokuota Lietuvoje, dalis – Vokietijoje.

Prezidentas: preliminariuose NATO dokumentuose mane turinys tenkina, tikiuosi, situacija per naktį nepasikeis

Prezidentas sako, kad Madride vykstančiame NATO viršūnių susitikime Lietuva, matydama tiesiogines ir netiesiogines Rusijos atakas bei gąsdinimus, pirmiausia nori, kad situacija būtų įvertina labai adekvačiai. Jis tvirtina, kad preliminariuose dokumentuose esantis turinys atliepia Lietuvos interesus.

„Labai tikiuosi, kad Strateginėje koncepcijoje, t.y. tame dokumente, kurį NATO viršūnių susitikimas priims, bus labai tiksliai ir ryžtingai apibrėžta Rusijos grėsmė. Preliminariuose dokumentuose tikrai mane tenkina teksto turinys ir tikiuosi, kad situacija nepasikeis per šią naktį“, – antradienį Madride teigė G. Nausėda.

Prezidentas tvirtina, kad, be situacijos vertinimo, yra labai svarbūs veiksmai, kurių imsis NATO susiklosčiusios situacijos pagrindu, ir Lietuvai yra labai svarbus išorinės, priešakinės gynybos klausimas.

„Ta koncepcija, kuri buvo taikoma anksčiau, atgrasymo per sustiprinimą ar pastiprinimą, dabartinėmis sąlygomis nebeveikia. Ukrainos karas rodo, kad mes turime turėti gerokai didesnes NATO pajėgas Lietuvoje ir kitose rytinio flango valstybėse tam, kad tai veiktų išties kaip efektyvus atgrasymo instrumentas“, – sakė šalies vadovas.

Jis pažymėjo, kad tikimasi, jog dokumente bus atspindėtas konkretus brigados paminėjimas arba galimybė išplėsti užsienio karinius kovinius vienetus Lietuvoje iki brigados lygio. Pasak prezidento, tai yra labai svarbu siekiant toliau dirbti su mūsų partneriais vokiečiais ir konkrečiai užpildyti turiniu numatytą tikslą.

„Tikiuosi, kad mes jau padarėme neblogą įdirbį su kancleriu Olafu Scholzu prieš keletą savaičių, dabar reikia dirbti patiems labai daug tam, kad sukurtume tinkamą infrastruktūrą ir galėtume priimti brigados lygio kovinį vienetą ir kad jis būtų dislokuotas didžiąja savo dalimi Lietuvoje“, – aiškino G. Nausėda.

„15.30 valandą lankausi pas Europos Komisijos prezidentę, pamatysiu projektą ir tikiu, kad tas išaiškinimas bus paskelbtas pačiu artimiausiu metu. Jo turinio nekomentuosiu, nes nenoriu komentuoti dokumentų turinio, kurie dar nėra paskelbti ir aptarti“, – žurnalistams Briuselyje ketvirtadienį sakė G. Nausėda, atvykęs į ES šalių lyderių susitikimą.

„Aš tiesiog norėčiau vadinti tai patikslinimais dėl prekių tranzito, kurios eina iš pagrindinės Rusijos teritorijos į eksklavą, į Kaliningrado sritį. Kuomet aš tai pamatysiu, tuomet bus galima apie tai kalbėti“, – pridūrė jis.

Praėjusią savaitę įsigaliojus Europos Sąjungos (ES) sankcijoms, Lietuva apribojo plieno bei juodųjų metalų tranzitą į Kaliningradą, ir nurodė tai padariusi remdamasi EK išaiškinimu.

Maskva pirmadienį pareiškė, kad tranzito ribojimais pažeidžiami tarptautiniai susitarimai ir pagrasino atsaku.

Svarbu, kad jie patikslino ir pasakė, kad ne Lietuva sudžiazavo, ir Lietuva nėra kalta.

Apie ES aktualijas rašantis portalas „Politico“, cituodamas EK atstovą Ericą Mamerį (Eriką Mamerį) ir neįvardijamus šaltinius, ketvirtadienį taip pat pranešė, jog Komisija pateiks papildomų nurodymų dėl sankcijų taikymo, reikšiančių laisvą Rusijai sankcionuotų prekių judėjimą tranzitu.

G. Nausėda pabrėžė, kad kovą, kai buvo tvirtinamas ketvirtasis sankcijų Rusijai paketas dėl jos invazijos į Ukrainą, Lietuva pasisakė už jas.

„Tačiau jau kuomet eina kalba apie sankcijų realų praktinį pritaikymą, mes kalbame apie Europos Komisijos atsakomybę tai padaryti. Ji tai daro ir tikiu, kad tai bus netrukus paskelbta“, – sakė Lietuvos prezidentas.

R. Juknevičienė: atsitraukimas būtų klaida

Prezidentui G. Nausėdai pranešus, esą EK patikslins išaiškinimą, kaip įgyvendinti ribojimus, susijusius su ES sankcionuotų prekių gabenimu tranzitu tarp pagrindinės Rusijos dalies ir Kaliningrado srities, europarlamentarė, buvusi Lietuvos krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė teigia, kad atsitraukimas būtų klaida.

„Manau, kad dabar tai būtų klaida. Čia galima buvo taisyti iki to, o dabar tai būtų atsitraukimas“, – Briuselyje žurnalistams teigė R. Juknevičienė.

Europarlamentarė pažymi, kad Lietuvos taikomi apribojimai per jos teritoriją į Rusijos Kaliningrado eksklavą gabenti prekes yra Rusijai taikomų sankcijų įgyvendinimas, todėl svarbu, kad paaiškinimą pateiks pati EK.

„Svarbu, kad jie patikslino ir pasakė, kad ne Lietuva sudžiazavo, ir Lietuva nėra kalta“, – komentavo R. Juknevičienė bei pridūrė, kad EK išaiškinimas parodys ES lankstumą.

„Reikia ginkluotės. Kaip prezidentas (Volodymyras Zelenskis – BNS) sakė, ji labai greitai išeina, ji susinaudoja ir, vienąsyk pateikus tam tikrą vienetų skaičių, negali būti ramu, – antradienį Žinių radijui sakė Asta Skaisgirytė. – Reikia nuolatos, karas, deja, tebesitęsia“

Pasak jos, ukrainiečiams reikalinga sunkioji ginkluotė, prieštankiniai, priešraketiniai, priešlaiviniai ginklai.

„Reikia visų įmanomų priemonių, kad būtų atremtas šitas Rusijos puolimas“, – kalbėjo patarėja.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį vakare pranešė, jog Rusija pradėjo plataus masto puolimą rytiniame šalies regione Donbase.

Reikia visų įmanomų priemonių, kad būtų atremtas šitas Rusijos puolimas.

Šio puolimo starto laukta pastarąsias kelias savaites, Rusijai atitraukus pajėgas iš Kyjivo apylinkių.

Pirmadienį dieną V. Zelenskis ir G. Nausėda kalbėjosi telefonu.

Lietuvos prezidentas praėjusią savaitę lankėsi Ukrainoje. Vizito metu, pasak A. Skaisgirytės, Ukrainai buvo perduota dar viena karinės Lietuvos paramos siunta.

„Lietuva perdavė Ukrainai, sakykime taip, brigados dydžio vieneto ginkluotės, amunicijos, (...) kad pastiprintų Ukrainą, kariaujančią su Rusija“, – kalbėjo G. Nausėdos patarėja.

Rusijos invazija Ukrainoje tęsiasi nuo vasario pabaigos. Per šį laikotarpį Lietuva yra perdavusi ukrainiečiams ne vieną ginkluotės siuntą, tačiau konkreti parama neatskleidžiama.

Prezidento patarėja apie Ukrainos tapimą ES kandidate: kalbame apie savaites ir mėnesius

Prezidento vyriausioji patarėja užsienio reikalams teigia, kad Ukrainos tapimo kandidate į Europos Sąjungą (ES) procesas vyksta pagreitinai ir, pažymi ji, kone pusė šalių narių yra jau išreiškusios pritarimą dėl Ukrainos narystės ES.

„Jis (Ukrainos tapimo ES kandidate procesas – ELTA) eina pagreitintai, taip, kaip ir nori prezidentas Zelenskis. Mūsų stojimo atveju prieš daugelį metų mes kalbėjome apie metus, dabar kalbame apie savaites ir mėnesius. Tai nepalyginami laike dalykai“, – antradienį Žinių radijui teigė A. Skaisgirytė.

Anot prezidento vyriausiosios patarėjos, šiuo metu maždaug pusė ES šalių narių palaiko Ukrainos tapimą ES kandidate. Vis dėlto, pažymi ji, sprendimui priimti reikalingas visų 27 šalių pritarimas.

„Jų yra apie pusė ir tai yra gerai, bet tam, kad būtų priimtas galutinis sprendimas, turi būti ne pusė, o šimtas procentų. Dėl to mums ir visoms bendramintėms dar reikia padirbėti, nes ES tokie sprendimai priimami konsensusu ir reikia visų 27 šalių vieningo požiūrio“, – kalbėjo prezidento vyriausioji patarėja.

Visgi A. Skaisgirytė akcentuoja, kad Ukraina, sėkmingai atremdama Rusijos puolimą, tik įrodo, kad yra verta tapti ES nare. Todėl, pažymi ji, vis daugiau šalių narių išreiškia pritarimą.

„Situacija nestatiška, ji dinamiškai keičiasi. Prieš mėnesį kai kurios ES šalys abejojo, ar apskirtai Ukraina egzistuos po mėnesio, o dabar jau aišku, kad Ukraina ne tik sėkmingai egzistuoja, bet ir pajėgi atremti Rusijos invaziją. Tai yra didelis dalykas, tai yra keičiantis požiūrį dalykas, ir turiu atsargaus optimizmo, kad šita Ukrainos sėkmė atremiant Rusijos puolimus labai teigiamai paveiks jos stojimo į ES procesą. Ji įrodo, kad yra verta būti ES nare. Žiauriu būdu įrodo, bet tai yra įrodymas“, – pridūrė A. Skaisgirytė.

A. Skaisgirytė: laikomės pozicijos, kad naujame sankcijų pakete turi atsirasti embargas dujoms ir naftai iš Rusijos

Prezidento vyriausioji patarėja A. Skaisgirytė tikina, kad tarptautinė bendruomenė turi tęsti Rusijos izoliacijos procesą. Pasak jos, svarbu, kad sankcijos apimtų ne tik Rusiją, bet ir Baltarusiją, nes ji padeda Rusijai kare prieš Ukrainą.

„Labai nuosekliai laikomės pozicijos, kad naujame sankcijų pakete turi atsirasti embargas dujoms ir naftai iš Rusijos bei sankcionuoti Rusijos bankai“, – antradienį Žinių radijui teigė A. Skaisgirytė.

Prezidento vyriausioji patarėja aiškina, kad ES šalių priklausomybė nuo rusiškų dujų ir naftos yra tapusi labai didele. Anot jos, Austrija importuoja 80 proc. savo dujų iš Rusijos, ir jai staiga atsisakyti šio importo būtų sudėtinga, tačiau svarbu tokiais atvejais diversifikuoti rinkas ir rasti alternatyvių dujų pristatymo būdų.

„Svarbu, kad prasidėtų procesas ir būtų pasakyta, kad norime atsisakyti bei ieškome, kaip kompensuoti rusiškas dujas, kokiomis priemonėmis. Tų priemonių galima rasti ir Lietuva turbūt yra vienas iš tų pavyzdžių, ką galima įsirengti“, – sakė A. Skaisgirytė.

Prezidento patarėja užsienio reikalams pabrėžė, kad Lietuva supratusi, jog yra pernelyg priklausoma nuo rusiškos naftos ir dujų, įsirengė savo naftos bei suskystintų dujų terminalus. Pasak jos, šie terminalai įgalino Lietuvą pirktis naftą ir dujas pasaulinėmis kainomis bei pasaulinėje rinkoje.

„Lietuva parodė, kad jeigu yra politinė valia, dujų ir naftos importo iš Rusijos galima atsisakyti“, – tvirtino A. Skaisgirytė.

ELTA primena, kad, atsižvelgdama į Rusijos vykdomą karinę agresiją Ukrainoje, ES jau yra priėmusi penkis sankcijų Rusijai paketus.

Naujausiame pakete buvo priimtas anglių importo draudimas. Taip pat į Europos uostus nebeleidžiama įplaukti Rusijos laivams.

Penktajame sankcijų pakete buvo išplėstas asmenų, kuriems taikomos sankcijos, sąrašas bei įvestos sankcijos dar keturiems svarbiems Rusijos bankams, įskaitant antrą pagal dydį šios šalies banką VTB.

Taip pat įtrauktas draudimas daugumai Rusijos sunkvežimių ir laivų patekti į ES, išskyrus žemės ūkio produktus, humanitarinę pagalbą ir energetinius išteklius.

Į sankcijų paketą nėra įtrauktas draudimas importuoti naftą bei dujas iš Rusijos.

ES užsienio reikalų ministrai praėjusią savaitę pradėjo diskusijas dėl šeštojo sankcijų paketo.

Jis 1963 – 1998 metais dirbo aktoriumi ir režisieriumi Klaipėdos dramos teatre, po to trejus metus jam vadovavo.

2001 – 2016 metais P. Gaidys ėjo teatro meno vadovo pareigas.

Režisierius yra sukūręs daugiau kaip 80 spektaklių.

Jis 1979 metais buvo apdovanotas LSSR valstybine premija, 2002 metais gavo Gedimino ordino Karininko kryžių, o 2014 metais – Auksinį scenos kryžių.

1971 – 1995 metais P. Gaidys dėstė Lietuvos muzikos akademijoje Klaipėdos fakultetuose, o nuo 1995 metų – Klaipėdos universitete.

Pats P. Gaidys jaunystėje studijavo Vilniaus konservatorijos Aktoriaus meistriškumo katedroje, vėliau mokėsi Maskvos A. Lunačiarskio teatro meno institute, Režisūros fakultete.

Prezidentas pareiškė užuojautą

Dėl P. Gaidžio mirties užuojautą pareiškė prezidentas Gitanas Nausėda.

„Povilas Gaidys buvo vienas didžiųjų Lietuvos teatro režisierių, su jo iškeliavimu baigiasi ne tik ištisa Klaipėdos dramos teatro epocha, bet ir svarbus visos Lietuvos dramos teatro istorijos puslapis. Jis subūrė vieną kūrybingiausių teatro kolektyvų Lietuvoje, nuosekliai formavo brandų jo repertuarą, pats išleido teatrui kelias aktorių laidas. Būtent P. Gaidžio dėka kelių kartų klaipėdiečių (o ir visos Lietuvos žiūrovų) širdys buvo paliestos aukštos prabos teatro meno. Taip pat ir mes su Diana buvome ir liekame susižavėję ir dėkingi P. Gaidžio vadovauto teatro žiūrovai“, – rašoma šalies vadovo užuojautoje.

P. Gaidys buvo apdovanotas Gedimino ordino Karininko kryžiumi ir Auksiniu scenos kryžiumi už viso gyvenimo nuopelnus.

Šią nelengvą akimirką Prezidentas palinkėjo stiprybės režisieriaus artimiesiems, mokiniams ir kolegoms.

Aktorius gimė 1954 metų rugpjūčio 29 dieną Kaune. 1976 metais baigė Lietuvos valstybinę konservatoriją, aktorinio meistriškumo studijas.

1976–1989 metais R. Sabulis buvo Kauno dramos teatro aktorius, o kine vaidina nuo 1979 metų.

1986 metais aktoriui suteiktas sovietinės Lietuvos nusipelniusio artisto vardas. Po dar šešerių metų jis baigė Aukštuosius kino režisūros kursus ir pradėjo režisuoti trumpametražius filmus.

2008 metais R. Sabulis pelnė „Sidabrinę gervę“ už antraplanį vyro vaidmenį filme „Nuodėmės užkalbėjimas“.

Reiškia užuojautą

Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis Seimo ir savo vardu reiškia nuoširdžią užuojautą aktoriaus ir režisieriaus R. Sabulio artimiesiems.

„Remigijaus Sabulio kurti vaidmenys įeis į Lietuvos kultūros istoriją kaip vieni tų, kurie Lietuvos kino ir teatro sales perkėlė į naują, nepriklausomą ir modernų etapą. Talentas ir meistrystė scenoje išsaugos Jo atminimą visiems laikams“, – teigia parlamento vadovas.

Velionio R. Sabulio artimiesiems, bičiuliams ir jo talento gerbėjams Seimo Pirmininkas linki stiprybės.