Nors sprendimą priėmėme nedelsdami, manau, kad Europos Komisija veiksmų turėjo imtis anksčiau, išnaudodama visas Lisabonos sutarties galimybes traktuoti sveikatos apsaugą plačiąja prasme, solidariai įsitraukdama į pagalbą šalims narėms. Visuomenės sveikatos politika nebegali būti suvokiama ir įgyvendinama tik kaip gydymas, šią atsakomybę paliekant ES šalims narėms. Juk visi norime išvengti ligų ir sutrikimų ankstyvojoje stadijoje, jei tai įmanoma. Visuomenės sveikatos politiką privalu perkelti į naują lygį Europos mastu investuojant į prevenciją, mokslinius tyrimus, situacijos analizes, šalių koordinavimą, o ypač, esant šiai situacijai, – užtikrinant lyderystę ir tinkamą reakciją stabdant COVID-19 viruso plitimą.

Manau, kad mūsų ES nebegalime visuomenės sveikatos politikos palikti tik šalims narėms. Tai yra daug platesnis sektorius ir jis visas turi būti ir ES bei Komisijos atsakomybė. Ilgus metus drauge su kolegomis iš sveikatos sektoriaus sakome: jei į prevenciją koncentruotumėmės lygiai tiek, kiek dėmesio suteikiame gydymui, ligų ir sutrikimų skaičius būtų daug mažesni, o Europoje gyventume daug sveikesni. Kiekvienos visuomenės laimė, kultūra, švietimas ir daug kitų gyvenimo aspektų prasideda nuo to, ar visų pirma esame sveiki. Ši viruso situacija yra tik pavyzdys, kokia svarbi visuomenės sveikata ir jos apsauga yra kasdien.

Galiausiai, esant šiai sveikatos krizei, galime ir turime pasidžiaugti būdami ES dalimi. Finansinė ir medicinos pagalba, medicinos reikmenų užtikrinimas, lengvesnis reguliavimas ir koordinuotas veikimas būtų daug sudėtingesni, jei Lietuva nebūtų ES dalimi. Solidarumo jausmas Europoje – nuo didelio palaikymo gydytojams ir visiems, kurie užtikrina mūsų sklandžią kasdienybę pandemijos metu, iki europiečių suartėjimo šiuo metu yra įspūdingas. Mūsų solidarumas, atjauta ir nuoširdus noras padėti esančiam šalia yra daug stipresni už bet kokį virusą.

Skurstančiųjų skaičius kasmet stabiliai auga.

Šiandien ketvirtadalio Lietuvos gyventojų pajamos yra mažesnės nei 307 eurai per mėnesį. Kas dešimtas bando išgyventi už 238 eurų arba keturiese už 500 eurų per mėnesį (jeigu gyvena šeimoje, susidedančioje iš dviejų suaugusių asmenų ir dviejų vaikų iki 14 metų amžiaus).

Ir tai dar ne viskas. Asmenų, kurie vieni augina vaikus, ir patenka į žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančiųjų tarpą skaičius išaugo iki 37,40 proc. t.y. beveik keturi iš dešimties vieni auginantys vaikus Lietuvoje gyvena žemiau absoliutaus skurdo ribos!

Kam dažniausiai po skyrybų lieka vaikai? Taip. Mūsų moterys, vienos auginančios vaikus, gyvena skurde. Įsiklausykite – mamos skursta. MAMOS IR VAKAI SKURSTA.

Kaip ir pensininkai – tarp senatvės pensininkų net 16,2 proc. gyvena žemiau absoliutaus skurdo ribos. Dar 33,4 proc. gyvena žemiau skurdo rizikos ribos.

Įsiklausykime dar kartą – šioje VALSTYBĖJE SKURSTA SENUKAI, MAMOS IR VAIKAI. Ne, tai ne trečiojo pasaulio šalis. Tai ne skurdi Afrikos ar Pietų Amerikos valstybė. Tai Europos Sąjungos valstybė. Tai mūsų valstybė. Tai Lietuva.

Ar kam nors tai rūpi? Ar ši statistika suvirpino kieno nors širdis? Ar imtasi kokių nors veiksmų? Pagal reakcija į Lietuvos statistikos departamento pažertus skaičiukus – ne.

Žiniasklaida perspausdino pranešimą spaudai. Valstybininkai pradėjo rudens sesiją, kurioje džiaugiasi stiprėjančiais ekonominiais rodikliais, augančiu BVP ir pertekliniu biudžetu, kurį jau raiko ateinančių metų reikmėms.

Ar girdėjote apie priemones skurdo mažinimui? Ar auganti ekonomika ir tuo pačiu valstybės pajamos nukreiptos į silpniausias visuomenės grandis? Deja, vertinant Seimo ir Vyriausybės narių veiksmus – skurdo problema Lietuvoje neegzistuoja.

Blogiausia, kad skurstančiųjų nemato ir arčiausiai žmonių esantys t.y. savivaldos tarnautojai ir vietos žmonių rinktieji politikai. Pateiksiu pavyzdį Kaune, kur „Miestas tvarkosi, atsiprašome už laikinus nepatogumus“ jau tampa keiksmažodžiu.

Socialinėms reikmėms pernai Kaune buvo „sutaupyta“ apie 8 mln. eurų. Milijonai, kurių nesugalvota kaip išleisti sprendžiant mamų, vaikų ir senolių skurdo problemas. Spėkite, kur buvo panaudoti šie „sutaupyti“ pinigai? Taip, spėjate greičiausiai teisingai. Beveik 100 proc. gatvių tvarkymui.

Kada mums pradės rūpėti žmogus? Kokios dar statistikos mums reikia, kad pradėtume rūpintis silpniausiais?

Aš siūlau nelaukti. Pradėkime šiandien. Šiandien, kai Kauno savivaldybės kabinetuose jau pradėtas raikyti būsimas miesto biudžeto pyragas. Jeigu valdininkams trūksta fantazijos – padėkime jiems.

Užverskime savivaldybę siūlymais, kur galima išleisti socialinėms reikmėms skirtus pinigus. Užverskime siūlymais, kurie padės sumažinti skurdą Kaune. Siūlymais, kurie padės vienišoms mamos ir tėvams, ligotiems ir neįgaliems, senoliams, skurstantiems ir vargstantiems.

Rašykite man zidrunas.garsva@kaunas.lt ir pažadu, kad Jūsų siūlymai pasieks Kauno miesto tarybos narius ir, tikiuosi, padės jiems teisingai apsispręsti balsuojant dėl miesto reikmių kitiems metams.

Smulkiųjų verslininkų piketai, vykstantys prie Kauno miesto savivaldybės, – pagrįsti ir neatsitiktiniai. Puikiai suprantu kioskų savininkų nuogąstavimus dėl jų verslo ateities.

Dabar jau turime kalbėti ne apie tai, kad savivaldybė nesukuria palankios verslui aplinkos. Miesto valdžia tiesiog žlugdo smulkiuosius verslininkus.

Sakyčiau, kad šie protestai net šiek pavėluoti. Kioskų šeimininkai savo pozicijas ryžtingai turėjo ginti, kai tik buvo užsiminta apie savivaldybės planus.

Savo poziciją dėl smulkiojo ir vidutinio verslo žlugdymo reiškiau ne kartą. Dar pavasarį atkreipiau dėmesį, kad negalima pritarti  "Kauno plano" parengtam kioskų, paviljonų ir prekybai pritaikytų automobilių ar priekabų išdėstymo specialiajam planui. Niekada nepritariau ir nepritarsiu, kad savivaldybė taikytų bet kokius apribojimus verslui ir mažintų darbo vietų skaičių.

Kioskai – ne vienintelis pavyzdys, iliustruojantis savivaldybės absurdiškus sprendimus. Dar vasarą paaiškėjo, kad savivaldybė į gatvę išmeta 190 mokyklų sargų. Kreipiausi ir į merą, ir į miesto tarybą, kad nenaikintų darbo vietų. Reakcijos – jokios.

Dėl man nesuprantamų priežasčių Kauno mero Andriaus Kupčinsko veiklą lydi veiksmai, nuolat mažinantys darbo vietų skaičių Kaune. Taip nutiko, kai buvo sunaikintos ar privatizuotos savivaldybės butų ūkio įmonės ar atsisakyta kiemsargių ir valytojų paslaugų.

Sprendimams naikinti darbo vietas niekada nepritariau, tačiau mano balsas neturėjo lemiamos įtakos.

Dar kartą viešai kreipiuosi į kolegas miesto tarybos narius. Esu įsitikinęs, kad prekybai kioskuose turi būti sudarytos galimybės pasinaudoti dideliais žmonių srautais, kurie susidaro prie didžiųjų prekybos centrų ar viešojo transporto stotelių.

Jeigu tam reikia pakeisti didžiųjų prekybos centrų išdėstymo plane numatytas prekybos įtakos zonas, būtina tai padaryti. Jokiems ūkio subjektams negalima leisti sukurti išskirtinių verslo salygų ir leisti dominuoti, kitus stumiant į paribį. Taip numatyta Konkurencijos įstatyme, ir tai turime užtikrinti.

Mūsų pareiga neriboti konkurencijos ir leisti kioskų savininkams prekiauti prie prekybos centrų ar viešojo transporto stotelėse.

Tokie savivaldybės veiksmai jokiu būdu nėra smulkiojo ir vidutinio verslo skatinimas. Tiesiog visiems turi būti sudaromos lygios galimybės. Tai būtina padaryti.

Viešojoje erdvėje paskelbus, kad Kauno savivaldybės įmonės įpareigotos paremti "Žalgirio" krepšinio komandą, kilo daug neaiškumų ir įtarimų, kuriuos būtina išsiaiškinti.

Kauno meras Andrius Kupčinskas turėtų oficialiai miesto tarybos nariams pranešti, ar iš tiesų savivaldybės bendrovių vadovams liepta per tris dienas surinkti "Žalgiriui"  2,35 mln. litų: paremti ar paskolinti. Paskola, beje, taip pat yra tam tikra paramos forma. O gal savivaldybės įmonės taps bankais ir suteikusios paramą, skaičiuos palūkanas ir uždirbs iš "Žalgirio"? Gal tuomet pakeiskime savivaldybės įmonių pavadinimus, kad ir "Kapinių priežiūros bankas", o jo valdytoju galėtų tapti pats A.Kupčinskas.

Kauno miesto savivaldybės direktorius Dainius Ratkelis patvirtino, kad kreiptasi į savivaldybės įmones. Pasak jo, kiekviena įmonė priims sprendimą pagal galimybes, vienos teiks paramą, kitos – skolins. Direktoriaus viešai pateiktoje informacijoje yra daug neaiškumų, keliančių įvairių klausimų.

Visų pirma, kam žadama pervesti iš savivaldybės sutinktus pinigus? Viešajai įstaigai "Žalgirio" sporto centrui? Ar krepšinio centrui?

Iki šiol dokumentus Eurolygai registruodavo viešoji įstaiga "Kauno "Žalgirio" rėmėjas" ir savivaldybė teikė paramą būtent šiai viešajai įstaigai. Ir beje, skyrė ne vieną milijoną litų. Kas dabar pasikeitė?

Tai pat neaišku, kas ir kieno sprendimu įpareigojo savivaldybės bendroves teikti milijoninę paramą.

Stebina, kad Kauno meras nepadarė jokio viešo pareiškimo apie sprendimą papildomai skirti daugiau nei 2 mln. litų "Žalgiriui", o informaciją paskelbė žiniasklaida.
Taip pat atsakymo reikalauja ir viešas miesto tarybos nario Stasio Buškevičiaus pareiškimas, kad pinigų ieškoma necivilizuotai ir nėra anksčiau suteiktos paramos panaudojimo ataskaitų.

A.Kupčinskui tenka priminti, kad Vietos savivaldos įstatymo principai įsakmiai nurodo, kad savivaldybės veikla privalo būti vieša ir skaidri.

Klausimų daug, tad nesuvokiama, kodėl Kauno meras su savivaldybės administracijos direktoriumi slapukauja.

Viešojo transporto stoginių konkursas baigia apaugti gandais, o Kauno meras su komanda bando įvairiais būdais išsisukinėti. Vis dėlto dokumentai atskleidžia savivaldybės vadovų klastą.

Dar liepos 10-ąją Kauno meras Andrius Kupčinskas kreipėsi į Lietuvos apeliacinio teismo pirmininką Egidijų Žironą, prašydamas kuo skubiau panaikinti gegužės 22 d. priimtą nutartį, kuria, pritaikius laikinąsias priemones, buvo sustabdyta naujų stoginių statyba.

"Visos esamos stoginės yra laikinieji statiniai, kurių naudojimo laikas pasibaigęs, tai yra šių stoginių negalima naudoti ir eksploatuoti, jos privalo būti išmontuotos. 2014 m. liepos 4 d. duomenimis jau išmontuota 31 stoginė", – teismą bandė sugraudinti Kauno meras.

Pareiškiu, kad šie A.Kupčinsko teiginiai neatitinka tikrovės ir yra iš anksto klaidinantys.

Tai patvirtina konkretūs faktai:

Gegužės 22 d., kai buvo priimta teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, visos stoginės mieste buvo savo vietose.

Birželio  3 d. savivaldybės administracijos direktorius D.Ratkelis išsiuntė raštus bendrovėms "Lagunta" ir "JCDecaux Lietuva": "Prašome apraše nurodytais terminais iš viešojo transporto stotelių pašalinti neteisėtus statinius – viešojo transporto stogines ir reklamos vitrinas. Nevykdant šio reikalavimo per 10 kalendorinių dienų būsime priversti kreiptis į teismą dėl minėtų statinių pašalinimo", – rašoma raštuose.

Jokių dokumentų, kad esamų stoginių naudojimo laikas yra pasibaigęs ir jų negalima eksploatuoti, nebuvo ir nėra.

Kauno mero A.Kupčinsko bandymas, pateikus klaidinančią informaciją, paveikti teismą neišdegė. "Atsakovas turėjo suprasti, kad užtrukus bylos nagrinėjimui ir nevykdant koncesijos sutarties, naujos stoginės nebus įrengtos, todėl, nesant duomenų ir įrodymų, jog senosios stoginės negalėjo būti naudojamos, reikalavimas jas pašalinti laikytinas neracionaliu", – pareiškė teismas.

Netruko paaiškėti, kad savivaldybės vadovai, įsitikinę savo nebaudžiamumu, ir toliau tęsia pražūtingą melo bei manipuliacijų politiką, apie tai akivaizdžiai liudija Viešųjų ryšių poskyrio rugpjūčio 26 d. išplatintas pranešimas: "Pasibaigus ankstesnei stoginių priežiūros sutarčiai, vienas ankstesnių paslaugos teikėjų savąsias stogines nusiardė ir tose viešojo transporto stotelėse keleiviai liko be apsaugos nuo vėjo bei kritulių", – rašoma pranešime. Nusiardė, ar privertėte nuardyti? Skirtumas turbūt yra?

Tokiais veiksmais, siekdami asmeninių interesų ir pasinaudodami tarnybine padėtimi, savivaldybės vadovai toliau sąmoningai klaidina visuomenę, mėgina išvengti už tai atsakomybės.

Reikalauju nedelsiant paneigti klaidinančią informaciją, pateiktą Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkui ir paskelbtą savivaldybės Viešųjų ryšių poskyrio pranešime.

Ne paslaptis, kad Kauno miesto savivaldybė neretai abejotiniems projektams švaisto milijonus. Taip parandamos įspūdingos sumos, tačiau kaltųjų nėra, kaip ir turinčiųjų atlyginti patirtus nuostolius.

Baisiausia, kad tai toleruoja aukščiausi miesto vadovai. Tai patvirtina iš savivaldybės administracijos direktoriaus Dainiaus Ratkelio gauto rašto. Tiesiog paaiškėjo, kad savivaldybė net nesikreipė su civiliniais ieškiniais, kad būtų atlyginta žala, padaryta statant auksinį tualetą. Ši įstaiga seniai tapo patyčių objektu. Didžiuliai pinigai panaudoti ir Kauno mero Andriaus Kupčinsko komandai nusispjauti?

Kauno miesto savivaldybė iki šiol nesiėmė ir jokių priemonių išieškoti savivaldybei padarytą milijoninę žalą dėl prisiimtų įsipareigojimų pagal skandalingąją taikos sutartį su bendrove "Kamesta" nevykdymo. Prisiminkime, kad vien antstolė atsiriekė daugiau nei 340 tūkst. litų, o kur dar 1 mln. litų delspinigių. Tikrai neturime jokio pagrindo manyti, kad tai padaryta dėl savivaldybės valdininkų aplaidumo ar nekompetencijos. Kažkam tai buvo labai jau naudinga.

Dar vienas savivaldybės darbų "šedevras" – Aleksoto funikulieriaus tariama rekonstrukcija. Kreipiausi į merą ir savivaldybės administracijos direktorių, kad būtų duotas pavedimas savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybai atlikti šių darbų auditą. Auditoriai konkrečiai nurodė, ką reikia padaryti, kad būtų nustatyta patirta žala ir kalti asmenys.
Ir štai čia įsijungė, kaip galiu įtarti, Kauno mero ir savivaldybės administracijos direktoriaus komandos savisaugos instinktas. Kam kažką aiškinti? Dar, neduok Dieve, savą užkabinsi. Kur kas paprasčiau ir saugiau tik imituoti susirūpinimą viešuoju interesu. Taip ir padarė D.Ratkelis, pats neatlikęs privalomų namų darbų, tik kreipėsi į teisėsaugą. Turbūt gerai žinodamas rezultatą – ikiteisminis tyrimas pagrįstai nebuvo pradėtas, nes savivaldybės tarnautojai patys nepateikė kai kurių dokumentų.

Štai taip Kauno mero komanda neria į krūmus, kai reikia pakovoti su abejotinais verslininkais. Visiškai kita situacija, kai jai atsiranda galimybė pamojuoti vėzdu prieš vargingiau gyvenančius kauniečius. Čia mero kiškiai drąsuoliai uolūs kaip niekada. Pensininkai, negalintys laiku sumokėti savivaldybės keletą kartų padinto nuomojamų patalpų kaupimo mokesčio, su ieškiniais tampomi po visų instancijų teismus. Absurdas, bet turbūt visų Kauno pensininkų skola neprilygsta mano anksčiau pateiktiems pavyzdžiams, kaip buvo iššvaistytos milijoninės sumos.

Toleruoti toliau tokios situacijos yra neįmanoma. Negalime ir tikėtis, kad A.Kupčinskas su savo klapčiukais ką nors pakeis. Tam ir būtinas neeilinis posėdis principingai įvertinti susidariusią situaciją. O juk klausimų ir abejotinų projektų yra kur kas daugiau. Ir ruduo atėjo, ir stotelėse stoginių nėra. Nepatogūs klausimai merui? Išties, bet į juos atsakymai yra būtini. Ir A.Kupčinsko neišgelbės jokios biurokratinės priedangos. O gal, kaip karys savanoris, meras pagaliau nesislėps už kitų nugarų ar sijonų.

Pastaruoju metu žiniasklaidoje pasipylė rašinių, kuris didžiųjų miestų meras yra didžiausias išlaidūnas. Naujienų agentūra BNS iš savivaldybių surinko duomenis, kurio miesto vadovas daugiausia išleido reprezentacinėms reikmėms. Kauno savivaldybė suskubo ciniškai pasigirti, kad išvis atsisakė reprezentacinio fondo, nutylėdama, kad reprezentacinėms išlaidoms dosniai švaistė šimtus tūkstančius litų.

Per visą Lietuvą nuskambėjo, kad Šiaulių meras socialdemokratas Justinas Sartauskas, reprezentacinėms reikmėms viešai ir skaidriai panaudojęs 24 tūkst. litų, yra "išlaidūnas", o Kauno miesto meras konservatorius A.Kupčinskas – "taupumo pavyzdys", nes atsisakė savo fondo.

Akivaizdu, kad taip pateikta informacija yra viešas ciniškas konservatorių išpuolis prieš mano partijos kolegą Šiaulių miesto merą J.Sartauską, kartu ir prieš socialdemokratų partiją.

Netikite? Pateiksiu keletą faktų, kiek iš tiesų Kauno meras kartu su savo komanda išleido reprezentacijai. Savivaldybės administracijos direktorius Dainius Ratkelis net savo ataskaitoje nurodo, kad pernai "miesto patrauklumui didinti" išleista daugiau nei 1,1 mln. litų: įvairios dovanos, pietūs ir vakarienės prabangiuose restoranuose, gėrimai ir saldainiai. Netikite?

Citata iš savivaldybės administracijos direktoriaus ataskaitos: "Suorganizuota 17 viešųjų pirkimų: "maitinimo paslaugų (...),  reprezentacinių leidinių apie Kauną, reprezentacinių suvenyrinių gėrimų ir šokoladinių saldainių rinkinių. Iš savivaldybės biudžeto skirta 1 159,96 tūkst. lito."

Ar vis dar manote, kad A.Kupčinskas yra taupumo pavyzdys? Abejoju.

Pateiksiu jums ir keletą sudarytų viešųjų pirkimų sutarčių. Jų yra aibė ir jeigu kam bus įdomu, galiu kiekvieną skaičių pagrįsti dokumentais.

Skintų gėlių, gėlių kompozicijų ir puokščių, suvenyrų pirkimas. Sutartyje nustatyta bendra suma – 287 585 litai.

Verslo dovanų pirkimas. Per trejus metus numatyta išleisti 409 733,25 lito.

Maitinimo paslaugų teikimo pirkimas (nr. 120260). Dvi sumos – 315 087 litai ir  123 612,09 lito.

Maitinimo paslaugų teikimo pirkimas, supaprastintas atviras konkursas. Vėl dvi sutartys trejiems metams: 748 174,50 lito ir 850 495,50 lito.

Knygų ir leidinių pirkimas. Sutartyje nustatyta bendra pirkimo objekto apimtis – 443 712 litų.

Dar vienas Maitinimo paslaugų teikimo pirkimas (Nr.124091). Sutartyje nustatyta bendra pirkimo objekto apimtis – 279 990 litų.

Paslaugų teikėjai neįvardyti sąmoningai, nes šiuo atveju kalbama ne apie juos.

Čia pateikta tik keletas pavyzdžių, bet ir jų pakanka, kad būtų galima palyginti: "švaistūnas" Šiaulių meras J.Sartauskas reprezentacijai išleido 24 tūkst. litų, o "taupioji" Kauno miesto savivaldybės administracija – 1,2 mln. litų.

Kaip matome, konservatoriui merui A.Kupčinskui verta buvo atsisakyti reprezentacinio fondo ir vaidinti nekaltą avinėlį.

Kitas klausimas, kodėl Kauno mero komanda leidžia sau taip manipuliuoti. Atsakymas peršasi pats savaime – negauna pelnyto ir pagrįsto atsako. Kita vertus, Kauno miesto savivaldybės tarybos nariai, tarp jų ir socialdemokratai, dažnai nėra principingi ir reiklūs konservatorių veiklai, o šie netrunka tuo pasinaudoti.

Esu įsitikinęs, kad jau pats laikas atsakingai ir principingai įvertinti konkrečius mero A.Kupčinsko ir konservatorių frakcijos veiksmus savivaldybėje, ypač tuos, kurie atlikti nušalinus nuo sprendimų priėmimo tarybą ir nuo kurių informacija yra slepiama.

Sunku protu suvokti, bet tai yra faktas – Kauną valdantys konservatoriai užsimojo mieste sunaikinti smulkųjį ir vidutinį verslą. Ir jiems nė motais, kad į gatves išvejamas didžiulis būrys bedarbių, turinčių ir šeimas išmaitinti.

Geriausias tokio nesuvokiamo elgesio pavyzdys – sužlugdyta viešojo transporto sistema, tiksliau, sunaikinti marštutiniai taksi. Nepatenkinti ne tik smulkieji verslininkai, pyksta ir keleiviai.
Kam to reikėjo? Į šį klausimą turėtų atsakyti dabartinio Kauno mero Andriaus Kupčinsko komanda.

Dar 2006 m. Kauno savivaldybės duomenimis, miesto gatvėse maršrutiniai mikroautobusai važinėjo 38 maršrutais. Leidimai jais vežioti buvo išduoti daugiau kaip 400 vairuotojų.
Dabar beliko septyni maršrutai. Negana to, jie atiduoti ne smulkiems vežėjams, o didžiulei transporto įmonei "Kautrai". Taip ji tapo dar stambesnė, o šimtai smulkiųjų vežėjų, išlaikantys save ir savo šeimas, buvo palikti likimo valiai.

O juk savivaldybės pareiga yra sudaryti sąlygas visų verslo rūšių plėtrai ir sąžiningai konkurencijai.

Kova su maršrutinių taksi verslu prasidėjo dar 2007 m., kai mero postas atiteko konservatoriui A.Kupčinskui. Neproporcingai buvo didinami jų važiavimo tarifai, imtasi kitų priemonių. Natūralu, kad kai kišami pagaliai į ratus, smulkiesiems vežėjams išsilaikyti sunku.

Kauno meras A.Kupčinskas ne kartą kartojo nesantis nei verslininkas, nei nustatinėjantis maršrutus. Jis teigė, kad savivaldybė remiasi mokslininkų išvadomis. Dabar jau visi kauniečiai pamatė, kad tos išvados, švelniai tariant, klaidingos.

Po reformų ne vienam miestiečiui rytais sunku pasiekti darbą, o vakarais – sugrįžti namo. Tad gal jau laikas baigti eksperimentus ir vėl susėsti prie derybų stalo su smulkiaisiais vežėjais. Juk A.Kupčinskas nėra prieš juos nusistatęs, jis neproteguoja stambiojo kapitalo – merą suklaidino mokslininkai?

Todėl reikėtų nedelsiant imtis visų reikalingų priemonių, kad Kaune būtų atkurtas maršrutinių taksi verslas. Ir nereikia smulkiųjų verslininkų priešinti su stambiaisiais.
Reikalauju, kad savivaldybės mažojoje salėje būtų surengtas miesto tarybos narių susitikimas su maršrutinių taksi paslaugas norinčiais teikti verslininkais. Tik tokiu būdu galima ir būtina atitaisyti ne tik jiems, bet ir keleiviams padarytą skriaudą.

"Kaunas dalijasi", "Paverskime Kauną išskirtiniu miestu" – mėgsta skelbti meras Andrius Kupčinskas. Šią vasarą Kaunas išties, atrodo, tapo išskirtiniu miestu: viešojo transporto stotelėse neliko suoliukų, žadėtų naujų mikroautobusų su uniformuotais vairuotojais taip pat nėra. Negana to, taip sujaukta viešojo transporto sistema, kad daugelis nespėja nei atvykti į darbą, nei apskritai susigaudo: kas ir kodėl?

Viso to ir buvo galima laukti. Kauno mero komanda tarsi broliai nevidonai puikiai pasirengė konkursams. Pradėkime nuo viešojo transporto stotelių stoginių. Turbūt net kaime nerasite stotelių be suoliukų, o Kaune jų neliko. Kauniečiai – išradingi, bando įprasti pritūpti ant likusių strypų.

Kad susidarys tokia situacija, buvo galima laukti. Kiek pamazgų  mero komanda išpylė ant iki šiol stotelių stogines prižiūrėjusios bendrovės. Sudarė tokias sąlygas, kad ši  net negalėjo dalyvauti konkurse. Pastarąjį stebėtinai keistai laimėjo vos praėjusių metų gruodžio 30 d. įsteigta "Reklamos arka", kuri jau po mėnesio pateikė dokumentus konkursui. Šis sandoris kvepia, švelniai tariant, nemaloniai.

Įžūliai skamba ir pranešimas, kad pirmosios stoginės bus įrengtos rudenį. O vasarą visi sėdėkime ant strypų. Įžūlu? Deja, toks dabartinio Kauno mero požiūris į miestiečius. O gal ir kvalifikacijos trūksta.  "Šios koncesijos sutarčiai parengti skyrėme didelį dėmesį. Džiaugiuosi, jog atsirado dalyvis, kuris pasiūlė įrengti itin aukštos kokybės stogines. Jos tikrai papuoš miestą", – dar neseniai teigė A.Kupčinskas. Rezultatą matome visi.

Kadangi Kaunas išskirtinis miestas, kaip mėgsta skelbti savivaldybė, ir mūsų "maršrutiniai taksi žengia į naują erą".

"Nuo rugpjūčio 1 d. į Kauno gatves išriedės visiškai naujos transporto priemonės, kurias vairuos vienodas uniformas vilkintys vairuotojai. Po šios pertvarkos keleivių pervežimo maršrutiniais taksi paslauga bus pakylėta į naują lygmenį", – žadėjo savivaldybė.

Šią savaitę nusprendžiau pakeliauti po Kauną "europietiško lygio" (kaip žadėjo A.Kupčinskas)  maršrutiniais mikroautobusais. Tik nei jų, nei mandagių uniformuotų vairuotojų taip ir neradau. Dar viena – Kauną valdančių konservatorių antis.

Mero A.Kupčinsko "nūdienos tendencijos", kai Kauną, kaip išskirtinį miestą, darys savivaldybės pasirinktas vieno mėnesio amžiaus stoginių koncesininkas, o "naujuosiuose maršrutiniuose taksi bus užtikrinama aukšta vairuotojų darbo, bendravimo su klientais ir vairavimo kultūra, o visi vairuotojai darbo metu dėvės tarnybines uniformas", kai šimtai senųjų maršrutinių taksi vairuotojų paleidžiami į "europietišką lygmenį" atitinkančias gatves, mano nuomone, reikalauja išsamaus ir detalaus aptarimo.

Siūlau nedelsiant sukviesti neeilinį Kauno miesto savivaldybės tarybos posėdį ne tik iškilusioms viešojo transporto problemoms aptarti, bet ir kitas problemas, su kuriomis susiduria verslas. Nes atrodo, kad A.Kupčinskas užsimojo kažkam "išdalyti Kauną".

Pritariu kolegų nuomonei, kad reikia imtis priemonių garbingai užbaigti šios savivaldybės tarybos kadenciją.

Suprantama, kad per tuos metus padaryti negarbingi darbai ir liks negarbingi, neįmanoma jų padaryti garbingų. Bet kai ką dar galime pakeisti, todėl kviečiu tai padaryti.

Pirmiausia kalbu apie savivaldybei padarytą didelės vertės turtinę žalą, kuri atsirado dėl sudarytos taikos sutarties su UAB "Kamesta" (toliau – bendrovė).

Koncesijos sutartį savivaldybė 2009 10 29 d. nutraukė dėl bendrovės nuolat daromų pažeidimų. Bendrovė kreipėsi į teismą, pateikdama 21 972 565 litų ieškinį. Į šią ieškinio sumą bendrovė įskaičiavo delspinigius, palūkanas ir koncesijos mokestį.

Savivaldybė pateikė teismui priešieškinį, kuriuo prašė bendrovės ieškinį pripažinti negaliojančiu.

Pagal tuomečio administracijos direktoriaus pareiškimą, padėtis buvo štai kokia: "Objekto pastatymas kainavo per 21 mln. litų. Dalį savivaldybė sumokėjo statybos eigoje. Iš bendros sumos savivaldybė lieka skolinga bendrovei apie 15 mln. litų. Tačiau jei savivaldybė 25 metus mokės koncesijos mokesčius, tai sudės bendrovei per 60 mln. litų", – teigė administracijos direktorius.

Situacija buvo tokia, kad savivaldybei reikėjo palaukti teismo paskirtos ekspertizės išvadų dėl atliktų darbų ir sumokėti likusią nesumokėtą dalį, pabrėžiu, už atliktus darbus, kuri galėjo būti mažesnė už reikalaujamą. Tuo koncesijos sutartis būtų pasibaigusi, nes bendrovės padaryti pažeidimai buvo akivaizdūs ir nekėlė abejonių.

Tačiau buvo nueita kitu keliu. Savivaldybė paprašė teismo atšaukti paskirtą ekspertizę ir leisti bendrovei pačiai atlikti ekspertizę, tai ši ir padarė, o savivaldybė su tomis išvadomis sutiko be jokių pastabų.

Po to savivaldybė pasirašė su bendrove taikos sutartį, pagal kurią įsipareigojo vykdyti visus bendrovės reikalavimus pagal visą Koncesijos sutartį. Ji taip pat pripažino bendrą įsiskolinimą bendrovei – 11 529 829,78 lito ir įsipareigojo šį įsiskolinimą padengti iki 2013 06 10.

Tolesnė įvykių seka nurodyta 2013 06 13 Kauno apygardos teismo nutartyje: "2012 birželio mėn. 7 d. Kauno apygardos teisme gautas ieškovo bendrovės "Kamesta" ir atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos prašymas patvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį ir bylą nutraukti. Teismui pateikta 2012 m. gegužės 29 d. ginčo šalių sudaryta taikos sutartis, kurioje nurodyta, kad sutartis sudaryta, siekiant išspręsti ginčą taikiai, šalims žinoma Taikos sutarties sudarymo, patvirtinimo ir bylos nutraukimo pasekmės. Prašymas tenkintinas."

Pažymėtina, kad ši taikos sutartis yra sudaryta per mūsų kadenciją kai kurių tarybos narių iniciatyva ir pastangomis, tai akivaizdžiai matoma iš esamų dokumentų.

Ir tai dar ne viskas. Pasirodo, kad mėgstantieji ginčus spręsti taikiai nevykdė savo prisiimtų įsipareigojimų, todėl savivaldybei teko sumokėti antstolei už išieškotus iš jos bendrovei pinigus 440,5 tūkst. litų atlyginimą.

Bet ir tai dar ne viskas. Už prisiimtų įsipareigojimų nevykdymą Lietuvos Respublikos apeliacinis teismas 2014 04 24  nutartimi išdavė bendrovei vykdomąjį raštą išieškoti iš savivaldybės delspinigius – 1 032 511,76 lito.

Dėl to, kad jokių tarnybinių tyrimų šiuo klausimu savivaldybėje nebuvo, prašau artimiausiame tarybos posėdyje papildomu klausimu pateikti tarybos nariams išsamią informaciją galimiems sprendimams priimti.