Į Stokholme vykstantį konkursą atvyko ir Kinijos delegacija. Atstovų teigimu, jie tikisi, kad vieną dieną „Eurovizijoje“ varžysis ir Kinijos atstovas. 2015 metais konkursas Kinijoje buvo transliuotas internetu, o 2012 m. ir 2013 m. Kinijos valstybinė žiniasklaida CCTV „Eurovizijos“ finalą transliavo su vėlavimu.

Praėjusiais metais į konkursą priimta Australija, mat čia konkursas rodomas jau 30 metų. Tačiau dėl to kilo klausimų, ar leisti dalyvauti ir kitiems visuomeniniams transliuotojams už Europos transliuotojų sąjungos (EBU), ir pirmiausia – Kinijai.

„Labai svarbu, kad žmonės suprastų, jog kiekvienas gali gyventi savo gyvenimą taip, kaip nori. Iš esmės, kai žmonės yra prieš LGBT, jie yra prieš meilę. Tai – tik meilė, ji nieko neskriaudžia, niekam nekenkia“, – sako Izraelio atstovas.

Jo teigimu, labai svarbu parodyti žmonėms, kad visi galime gyventi savo gyvenimus taip, kaip norime ir kad žmonės, kaip Conchita Wurst ar Dana gali laimėti „Euroviziją“.

Šalies atstovas finale tikino ketinantis pasirodyti geriausiai, kaip gali, tačiau prognozuoti nesiryžo, mat, jo teigimu, visi dalyviai – labai talentingi. Hovi Star džiaugėsi, kad pateko į konkurso finalą, mat tai – jo dovana Izraeliui nepriklausomybės dienos proga.

„Turime parodyti, kaip dainuoja mažos šalys“, – sakė Latvijos atstovas.

„Gal galėtume įveikti ir didžiąsas šalis?“ – svarstė D. Montvydas.

Didelį džiaugsmą dėl patekimo į finalą penktadienį pakeitė įtemptas darbas. Čia visi finalo dalyviai nuo ryto susirinko repeticijoms.

Latvijos atstovas finale pasirodys – 20, D. Montvydas – 16.

Susitikimas – vaizdo įraše.

– Matėte generalinę repeticiją, koks įspūdis?

– Labai geras, nes įvyko šiokių tokių pasikeitimų scenine prasme, o ir pats Donatas jaučiasi gerai.

– Sceninė apranga yra Jūsų bendras darbas, ar, kaip turi atrodyti D. Montvydas, nutarėte vienas?

– Mano bendras darbas su Donatu prasidėjo tada, kai pradėjome dirbti ties jo albumo viršeliu. Tada prasidėjo turas ir „Eurovizijos“ atranka Lietuvoje.

Visas tas darbas nėra tik mano, negaliu pasakyti, kad taip nusprendžiau ir tai – neginčijamas dalykas. Pradžioje pasiūliau gal 8 aprangos variantus. Dėl tam tikrų techninių dalykų – pvz., nebuvo tinkamų dydžių, nes viską reikėjo pirkti internete ir užsienyje, ar pan., keli variantai atkrito ir liko trys.

Tuomet viską derinome su švedų kompanija. Rinkome du variantus – prieš tai buvusį tamsų, aprašinėtą, tarsi purkštą grafičiu ir šitą – baltą. Spalvų atžvilgiu tai yra du kardinaliai skirtingi įvaizdžiai. Kai atvyko, pasimatavo, pasižiūrėjo, likome prie šviesesnio varianto.

– Daug diskusijų kelia plaukų klausimas, ką Jūs apie tai galvojate?

– Manau, kad tai yra didelis išskirtinumas. Jeigu pasižiūrėsime čia esančius ar pirmame pusfinalyje buvusius atlikėjus, beveik visi – su tokiomis pačiomis šukuosenomis, visi – susišukavę atgal, geri, gražūs berniukai. Donatą norėjome padaryti šiek tiek kitokį, tuo labiau, kad tai yra natūralūs jo plaukai.

Tai – tarsi mini žinutė, kad mes nebenorime būti kaip visi. Kai kurie čia šneka, kad tai – tarsi naujas trendas. Dabar į mobilųjį telefoną, „Instagram“ ar „Facebook“ paskyrą gaunu ypač daug susigarbanojusių žmonių nuotraukų.

Kalbos yra gerai. Jei niekas nekalbėtų, reikėtų sunerimti, kad kažkas ne taip. Jei nekimba prie drabužių, nes kol kas negirdėjau nei vieno labai pikto argumento ar diskusijų, kodėl baltas švarkelis ir kodėl ne rožinės kelnės, tai prisikabina prie plaukų. Tačiau tai – skonio dalykas.

– Ar lengva dirbti su Donatu?

– Stilistu dirbu daug metų, su muzikos atlikėjais – dvejus ar trejus. Bet, be jokių pataikavimų, tai – geriausias mano rezultatas,  darbas ir duetas. Gyvenime nebuvau sutikęs tokio žmogaus, kuris taip tiki tuo, ką daro, taip žino, ko nori, ir mato viziją.

Man labai smagu dirbti, nes kartais mums net nereikia pasišnekėti. Donatas sako – man reikia ir aš atvažiuoju ir rūbus pateikiu tik tada, kai jam reikia lipti ant scenos ir pasirodyti. Taip buvo ir su „Eurovizija“. Jis 100 proc. manimi pasitikėjo.

Donatas labai profesionalus, o ir dirbame su švedais – tai labai kompetentingi žmonės, turi patirties, gyvena šalyje, kuri turi tam tikrą įvaizdį, ir visą mados judėjimą.

Jie žino, kaip turi būti, ko nori Europa. Padarėme tai, ko nori Lietuva, dabar duodame tam tikrą signalą ir įvaizdį, kurio reikia Europai.

– Tai – pirma Jūsų „Eurovizija“. Ar įdomu čia?

– Labai įdomu. Net ir dirbant kartu, kuriant, vienas dalykas – kaip tu viską įsivaizduoji, kitas – kaip turi atrodyti Donatas ir tai, kad jis turi gerai jaustis ir judėti, nes jis – scenos žmogus.

Viena iš pagrindinių užduočių man ir buvo, kad Donatas galėtų gerai judėti ir daryti šuoliukus. O tada – jau visi kiti spalviniai klausimai, kurie buvo derinami su švedų prodiuseriais.

Ateini čia, pamatai, kaip viskas vyksta, dalyvauji, domiesi, seki, kaip kas atrodo, kaip pasirodys, turi įjungti eurovizinį mąstymą: svarbūs ne tik įvaizdžio dalykai, bet supranti, kad viskas turi kažkaip žiūrėtis ir bendrame kontekste: turi nei iškristi, nei šokiruoti, ir atitikti visus standartus.

– Matėte Donato konkurentus pusfinalyje, kaip vertinate jų stilių?

– Pagal tai, kaip girdžiu muziką, ir kaip mano įsivaizdavimu turėjo atrodyti 5 mano favoritai, esu net šiek tiek nusivylęs.  Mano mėgstamiausiųjų trejetuke yra Ukrainos atlikėja. Ji dirba su Ukrainos stilistais ir dizaineriais, o jie – tikrai inovatyvūs ir stiprūs madoje. Ant scenos ji atrodė labai gražiai, bet ji – visa juoda, vizualizacijos ją suvalgo. Daina beprotiškai graži, skambi, kitokia, bet vaizdas scenoje – ne toks, kokį įsivaizdavau.

Kiti – irgi ne žingsnis į priekį, ne šių metų vizija, bet net keli metai atgal. Kažkas – labai paprastai, kažkas – blizga, tviska, labai skirtingi atlikėjai, skirtingos šalys ir kultūros. Manau, kad ir dirba visi labai skirtingai, vieni turi savo komandą, kiti samdo užsienio stilistus.

Pastebima įvairovė – nėra taip, kad šiemet vyrauja minimalizmas, kaip ant podiumo. Be to, „Eurovizija“ – tarsi spalvų konkursas, o šiemet jų – trūkumas. Mūsų variantas taip pat juodai baltas, bet yra ir visiškai kitokių dainų, ryškių ir spalvingų, tačiau viskas vis tiek viename tone. 

– Ką Jums reiškia šis konkursas? Girdėjau, kad vaikystėje buvote „Eurovizijos“ gerbėjas. 

– Galvojau, ką turėčiau padaryti, kad iš dalies atstovaučiau Lietuvai. Manau, kad vienaip ar kitaip Donato komanda atstovauja Lietuvai, todėl „Eurovizija“ man yra lietuviškos vėliavos ir vardo skleidimas pasaulyje. Manau, kad tai – didelis reiškinys tiek asmeninėje patirtyje, tiek darbų sąraše.

Praėjusiais metais „Eurovizijoje“ dalyvavęs Vaidas Baumila sako, kad stiprioji D. Montvydo pusė – jis pats. „Manau, kad Donatas šiandien jaudinasi, ir tikiuosi, kad jis jaudinasi, nes jaudulį jis puikiai moka nukreipti pasirodymo labui“, – sakė V. Baumila.

Jo teigimu, Lietuvos atstovas tikrai pateks į konkurso finalą. „Donato stiprioji pusė yra pats Donatas: Donato įvaizdis, Donato plaukai, viskas. Labai smagu juokauti apie dalykus, kurie Lietuvoje atrodo labai svarbūs. Tačiau pats jis puikiausiai žino, kaip jam atsistoti ant tos scenos, kaip pasirodyti, kaip sušokti, kaip sudainuoti. Niekas geriau to nežino“, – tikino V. Baumila.

Visas pokalbis ir V. Baumilos favoritai antrajame pusfinalyje – video reportaže.

– Ar jaudinatės prieš vyro pasirodymus? Ypač tokius, kaip „Eurovizija“?

– Dabar jau pradedu jaudintis. Kai yra tas laukimas, kai visi pasiruošę, atsiranda jaudulio jausmas. Jis yra bendras, juk dalyvauji tam, kad kažko pasiektum, todėl ir jaudiniesi dėl to, kaip pasiseks, ar viskas bus gerai.

– Donatui tai – jau atroji „Eurovizija“, jums – taip pat. Niekas nebestebina?

– Antrąjį kartą viskas vyksta sąmoningiau, žinai sistemą: kur reikia ramiau pasėdėti, o kur – pabėgioti. Netgi įdomiau, kai tai – ne pirmas kartas. Pirmą kartą blaškaisi kaip šuniukas, daug ką matai, bet daug ką ir praleidi. O dabar – ramu.

– Ar daug prisidedate prie Donato pasirodymų?

– Stengiuosi nesikišti. Donatui mano nuomonė svarbi, tačiau ją išreikšti stengiuosi labai subtiliai. Ir palaikymas jam labai svarbus. Žinoma, jeigu matau visiškus grybus, mano nuomone, tai pasakau, bet jei tai – tik skonio reikalas, stengiuosi nesakyti savo nuomonės, nes reikia gerai pagalvoti, ar ta nuomonė kam nors reikalinga.

Donatui palaikymas labai svarbus. Jis – jautrus kritikai žmogus, tačiau puikiai žino, kieno kritiką jam reikėtų įsileisti, o kieno – ne. Jam svarbu, kai žmonės išmano, apie ką kalba. Pvz., jeigu kritiką dėl stiliaus jam pasakytų žmogus, kuris apie tai išmano, jis tikrai jautriai tai priimtų. Iš artimų žmonių išsakytai kritikai jis taip pat jautrus ir ją priima, dėl to stengiamės tą nuomonę reikšti kitaip.

– Ar susipažinote su vyro konkurentais „Eurovizijoje“?

– Esu labiau susikoncentravusi į patį Donatą, į Lietuvos pasirodymą, ir nemanau,kad susipažinimas su konkurentais ką nors pakeistų. Pradėti blaškytis nėra prasmės, būti geresniam už kitus „Eurovizijoje“ – neįmanoma, nes niekada nežinai, kas ir kodėl laimės, tad tas blaškymasis nieko neduoda.

Yra, kas man patinka, kas nepatinka, bet tai tik mano asmeninė nuomonė, Donato aš niekada su niekuo nelyginu ir stipriai neanalizuoju.

– Iš pastarųjų savaičių susidaro įspūdis, kad Donatas labai daug dirba. Ar nesunku, kai vyras – nuolat užimtas?

– Visada sakau, kad sunku, kai vyras nedirba, o kai vyras dirba – gražu žiūrėti.  Šeimoje stengiamės būti komanda, dabar yra jo laikas, svarbus jo darbas, todėl ir esame su dukra čia, kad įtrauktume jo darbą į mūsų gyvenimą.

Lengva nėra, bet manau, kad jei jis nedirbtų, būtų dar sunkiau. Jeigu su žmogumi jauti šeimos ryšį, tai nesvarbu, ką bedarytum, esi tame pačiame procese, ir nesvarbu, fiziškai ar tik mintimis.

Kol kas dar neturiu kuo skųstis, manau, kad žmonėms gyvenime būna ir sunkiau.

– Ar Donatas turi specialių įpročių prieš svarbius pasirodymus?

– Taip, jį reikia palikti vieną, leisti jam susikoncentruoti. Negaliu pasakyti tikslių jo įpročių, visada stengiuosi orientuotis pagal situaciją, neperkrauti savo dėmesiu, neperspausti, bet kartu, jei reikia paramos, tiesiog palaikyti.

Manau, kad jis – kaip ir visi: kažkur jam reikia susikaupti, kažkur – netrukdyti, bet tai labai normalu ir priimtina. Mokame vienas kito neblaškyti.

– Dažnai  kalbama, kad Donatas labai pasikeitė kaip atlikėjas, subrendo, įgavo patirties. O kaip jis pasikeitė Jums, Jūsų ryšyje?

– Manau, kad jis yra žmogus, kuris turi savo gyvenimo principus ir vertybes, ir kuo daugiau jam metų, tuo labiau iš teorijos tai virsta praktika.

Nemanau, kad jis pasikeitė kaip žmogus. Mes visi, kol esame jauni, į viską reaguojame labai audringai, o vėliau jau matai, kur to daryti nereikia. Dabar visur – balansas ir harmonija, ji buvo ir anksčiau, tiesiog – su didesne patirtimi.

– Lietuvoje daug kalbama apie Donato šukuoseną. Kokia Jūsų nuomonė?

– Man labai patinka, nes Donatas su „bigudukais“ nemiega, čia yra jo natūralios garbanos. Man visada labai patiko jo natūralios garbanos. Labai juokiausi, kai pamačiau jo sulyginimą su lama, man tai – nerealu. Puiku, kai gali iš savęs pasijuokti, tuo pačiu, kai tai – stilinga. Čia juk plaukai, ne be kelnių jis į sceną išėjo. Juk susilaižiusių berniukų – pilna „Eurovizija“. Tas natūralumas man patinka.

Dainininko stilius išlieka tas pats – jis pasirodys su juodomis kelnėmis, blizgiais sportbačiais bei baltu odiniu švarku, tačiau pastarąjį jis nusimeta prieš pat salto. Tokį sprendimą dainininkas priėmė kartu su į Stokholmą antradienį atvykusiu Mariumi Stanevičius. Jis tikino, kad vaizdu per televizoriaus ekraną po pirmojo bandymo scenoje – jis patenkintas.

„Vaizdas labai geras, nes įvyko šiokie tokie pasikeitimai: Donatas gerai jaučiasi ir puikiai viską atlieka. Manau, kad tai – pliusas ir netikėtas dalykas, nes jis nusiima švarkelį“, – sako stilistas.

M. Stanevičiaus žodžiais, taip daryti nutarta tiek dėl patogumo, tiek režisūriniais sumetimais. „Dainą mes tarsi suskirstėme į du etapus: iki šuoliuko ir po šuoliuko. Norėjome parodyti, kad Donatas turi gražias formas ir paprastai bei aiškiai užbaigti dainą, neakcentuojant baltos spalvos. Tai – tarsi du labai panašūs ir kartu skirtingi įvaizdžiai“, – aiškino M. Stanevičius.

Mūsų šalies prezidentė su D. Montvydu prieš jo prisistatymą didžiausiame Europos muzikiniame konkurse kalbėsis per „Skype“. Vėliau šį įrašą bus galima rasti portale LRT.lt.

D. Montvydas su savo daina „I`ve Been Waiting For This Night“ antrajame pusfinalyje, kuriame dalyvaus 18 šalių, pasirodys devintas.

Konkurso pusfinalį, kuris prasidės 22 val. Lietuvos laiku, tiesiogiai transliuos LRT televizija, LRT radijas ir portalas. Klausos negalią turintiems žmonėms dainų konkursą su vertimu į gestų kalbą transliuoja LRT kultūra.

Donato Montvydo teigimu, svarbiausia – tinkamas apšilimas, mat priešingu atveju pasekmės gali būti liūdnos. „Prieš pasirodymą svarbu daryti apšilimą, bet nereikia persistengti ant treniruoklių, nes kojos gali pavargti, gali įsijungti raumenų atsipalaidavimas. Kai pirmą kartą dariau salto, dėl įtempto grafiko daug apšilimo nespėjome padaryti ir tai pajutau viename sąnaryje“, – pasakoja dainininkas.

Tačiau nerimauti neverta, nes, pasak atlikėjo, dabar jis jaučiasi gerai, o ir sporto nepamiršta net būdamas Stokholme, mat tai – neatsiejama D. Montvydo kasdienybės dalis.

„Šį kartą esame treniruoklių salėje. Sportuoju įvairiai: atlieku kvėpavimo, tempimo pratimus, einu į gimnastikos salę – ten užsiimu akrobatika, čia – kūno statymas, tiek vizualiam kūnui, tiek jėgos didinimui“, – vardija dainininkas. Jo žodžiais, svarbiausia – proporcingas kūnas. „Treniruoju ir presą, ir viršų, visas kūno grupes. Labai svarbu, kad viskas būtų proporcinga“, – pabrėžia D. Montvydas.

Lietuvos atstovas „Eurovizijoje“ tikina nesiekiantis kilnoti kuo didesnių svorių – svarmenis renkasi pagal savo kūno kategoriją, daug svarbiau jam – taisyklingai atlikti pratimai. „Esmė technikoje, ne svorių kiekyje“, – mano dainininkas.

Vis dėlto, nors daug dėmesio skiria tiek mitybai, tiek sportui, D. Montvydas pripažįsta, kad ne viskas sporto salėje jam – tik malonumas. „Pilvo raumenų treniravimas man – nemaloniausia dalis. Reikia praleisti daug laiko, paprastai tam tikrą pratimą darai po 8 kartus, o pilvo presui – po 60–80 sykių, ir ties tuo praleisti turi pusę valandos. Bet reikia, nes presas labai svarbu ir salto metu. Ne mažiau svarbu ir nugara, nes svarbu, kaip nusileisi, kaip užfiksuosi“, – kalba pašnekovas.

Pirmąjį rimtą fizinio pasirengimo išbandymą dainininkas turės jau trečiadienį per generalinę „Eurovizijos“ repeticiją, pusfinalis jo laukia ketvirtadienį.