Gyventojams, kuriems iki pensijos liko penkeri ir daugiau metų, išmintingiausia būtų nepasiduoti panikai ir neskubėti ko nors keisti, o nuosekliai tęsti ilgalaikį kaupimą. Pasaulinė pensijų fondų veiklos istorija rodo, kad nepaisant trumpalaikių svyravimų, ilgalaikės pensijų fondų investicijos uždirba pelno. Todėl kriziniu laikotarpiu svarbu išlaikyti šaltą protą ir nedaryti skubotų žingsnių.

Sudėtingiau gali būti tuo metu, jei pensinis amžius sukanka jau šįmet ar kitąmet. Kaip elgtis tokioje situacijoje? Dalinamės patarimais į dažniausiai užduodamus gyventojų klausimus.

– Ar dėl Covid-19 neteksiu dalies pensijos, jei iki jos liko keleri metai?

– Tuomet, kai sukaks pensinis amžius, svarbi esama rinkos situacija, nes tada pensijos valdytojas turi parduoti jūsų pensijų fondo vertybinius popierius. Pageidautina, kad tai pavyktų padaryti už kuo didesnę kainą, nes tai turės tiesioginės įtakos jūsų pensijos dydžiui.

Kaip taisyklė, kaupiant gyvenimo ciklo fonduose investavimo rizika mažinama, kuo arčiau yra pensinis amžius. Tad likus maždaug 5–10 metų iki išėjimo į pensiją, kaupiamos lėšos investuojamos konservatyviai ir nuosekliai. Sukauptų lėšų dydis iš esmės ženkliai nesvyruos, net jei finansų rinka patiria svyravimų, nes tokio plano strategija labiausiai pritaikyta sukauptam kapitalui išsaugoti.

Tą iliustruoja ir „Swedbank“ gyvenimo ciklo fondų rezultatai. Priešpensinio 60-66 metų amžiaus klientams skirtų pensijų fondų grąža nuo 2019 m. pradžios (veiklos pradžios) buvo +2,52 proc. Nuo šių metų pradžios grąža sumažėjo -4,25 proc., tačiau šių metų balandį grąža vėl buvo teigiama ir siekė +2,24 proc.

– Ar galiu atidėti sukauptos pensijos pasiėmimo terminą?

– Taip, galite. Asmuo gali atsiimti sukauptas lėšas nebūtinai sulaukęs pensinio amžiaus. Tą jis gali padaryti ir vėliau – tai yra, tuomet, kada žmogui reikia sukauptų pinigų.

Atkreipiame dėmesį, jog nuo 2020 m. liepos mėn. įsigalioja nauja išmokų tvarka, pagal kurią anuiteto (išmokos iki gyvos galvos) įsigijimas bus privalomas, jei sukaupta suma siekia 10 000 EUR ir daugiau. Jei sukaupta iki 5 000 EUR suma, tada išmokama vienkartinė išmoka, jei sukaupta tarp 5 000 EUR ir 10 000 EUR - sukauptos lėšos išmokamos periodinėmis išmokomis.

Iki š.m. liepos 1 d., priklausomai nuo amžiaus, anuiteto privalomumo riba yra apie 20 000 EUR, o periodinės išmokos neprivalomos.

– Jei atidėsiu sukauptos pensijos išmokėjimo laiką, ar vis dar turėsiu dirbti?

– Ne, tai neprivaloma. Nukėlus antros pensijų pakopos sukauptų lėšų išmokėjimo terminą, galima gauti „Sodros“ mokamą senatvės pensiją, o pensijų fonde sukauptos lėšos ir toliau būtų investuojamos.

Jei sulaukus pensinio amžiaus toliau dirbsite, atitinkamai tęsis pensijų kaupimas ir toliau bus mokamos pensijų įmokos.

– Kaip pasirinkti labiausiai man tinkantį pensijos fondą, jei artėja pensinis amžius?

– Kaupiant lėšas savo pensijai antroje pensijų pakopoje jums rinktis nieko nereikia, nes nuo 2019 m. kaupiate lėšas pensijai pagal jūsų amžių pritaikytame gyvenimo ciklo fonde. Jei sukakus pensiniam amžiui jūs per vieną mėnesį nesikreipsite dėl pensijų išmokos, jūsų pensijų turtas bus perkeltas į Turto išsaugojimo pensijų fondą, kuris pasižymi konservatyviu investavimu.

Kaupiant gyvenimo ciklo principu paremtuose pensijų fonduose, valdytojas palaipsniui keičia investicijų strategiją nuo aktyvios iki konservatyvios, atsižvelgdamas į jūsų amžių.

Pavyzdžiui, „Swedbank“ pensijų fondas „Pensija 1975-1981“ bus pritaikytas žmonėms, gimusiems tais metais, ir metams bėgant šis pensijų fondas „sensta“ kartu su jame kaupiančiu pensijų dalyviu, o fonde sukauptų lėšų investavimo rizika mažėja.

Pagrindiniai pasaulio akcijų biržų indeksai per pastarąjį mėnesį prarado apie 20-30 proc. savo vertės. Daugelio investicinių priemonių, įskaitant pensijų fondus, kurie didžiąją dalį lėšų nukreipia į akcijas, vertė sumažėjo panašia procentine išraiška. Todėl tie pensijų fondų dalyviai, kurių kaupimo pensijai stažas siekia tik kelerius metus, šiandien savo pensijų sąskaitoje greičiausiai mato neigiamą pokytį. Dešimtmetį ar ilgiau kaupiančiųjų pensijų fondo turto vertė greičiausiai išlieka teigiama.

Pasaulio finansų rinkos artimiausiu metu itin jautriai reaguos į koronaviruso plitimą ir tai, kiek sėkmingos bus pastangos jį suvaldyti. Antras svarbus dalykas bus viruso ir tiesioginių prevencijos priemonių padaryta žala pasaulio, o ypač JAV ir Europos šalių ekonomikoms. Šiuo metu prognozuojama, kad pagrindinį smūgį šių regionų ekonomikos pajus antrąjį šių metų ketvirtį, o į augimo kelią, tikėtina, sugrįš atėjus rudeniui. Vis dėlto pasiekti praėjusių metų pabaigoje fiksuotą lygį ir pasaulio ekonomikai, ir finansų rinkoms greičiausiai prireiks kur kas daugiau laiko.

Ką mums rodo istorija?

Jei prisimintume 2008-aisiais įvykusios pasaulio finansų krizės patirtį, nors finansų rinkų smukimas sudarė daugiau kaip 50 proc., joms visiškai atsitiesti prireikė 6 metų. Praėjus dešimtmečiui po krizės pasauliniai akcijų rinkų indeksai buvo gerokai pranokę prieškrizinį lygį. Atitinkamai ir pensijų fondai, kuriuose didesniąją dalį turto sudarė investicijos į akcijas, nuo krizės praėjus dešimtmečiui jau buvo išaugę daugiau kaip 20 proc.

Tiesa, šią situaciją išnaudoti pavyko ne visiems. Tie pensijų fondų dalyviai, kurie nutraukė kaupimą trečiojoje pensijų pakopoje ir išsiėmė pinigus ankstesnės finansų krizės įkarštyje, tai padarė pačiu nepalankiausiu metu – tuomet turto vertė buvo žemiausiame lygyje. Nevykusiai pasirinko ir nusprendę keisti savo antrosios pakopos fondą į mažiau rizikingą, nes akcijų vertės buvo smukusios ir jie prarado nemažai uždarbio potencialo.

Tuo metu tie, kurie apsišarvavo kantrybe ir toliau tęsė mokėjimus į savo pensijų fondą, sulaukė ne tik rinkų atsigavimo, bet ir pasiekė itin gerą finansinį rezultatą. Jų sukauptos sumos vertė grįžo į iki krizės buvusį lygį, o įmokos per krizės laikotarpį leido papildomai uždirbti, nes finansinės priemonės buvo perkamos itin palankia kaina.

Dvi geros žinios

Tad šiandien viena gera žinia kaupiantiems senatvei yra ta, kad finansų rinkos ilgainiui grįš ir pranoks buvusį savo lygį. Kartu su jomis išaugs ir visų pensijų fondų dalyvių turto vertė. Valdydami „Swedbank“ pensijų fondų turtą tikime ilgalaike ekonomikos augimo perspektyva, todėl laikomės savo strategijos ir šį kritimą išnaudojame kaip galimybę įsigyti atpigusių vertybinių popierių.

Kita gera žinia – nuo praėjusių metų visi II pensijų pakopos dalyviai savo lėšas kaupia gyvenimo ciklo principu veikiančiuose fonduose. Šie fondai užtikrina, kad kiekvienam dalyviui, atsižvelgiant į jo amžių, yra parinkta optimali investavimo strategija.

Žiūrint iš šiandieninės perspektyvos, tai buvo labai savalaikis pokytis, kuris vienus dalyvius, kurie yra arčiau pensinio amžiaus, apsaugoja nuo nepamatuotos rizikos, o jaunesnio amžiaus gyventojams atveria didesnės grąžos galimybes. Pirmieji tuo galėjo įsitikinti per pastarąjį mėnesį, kuomet obligacijų vertė susvyravo lėčiau nei akcijų rinkų vertė, antrieji tuo įsitikins ateinančių kelerių metų perspektyvoje.

Man iki pensijos liko...

Tai galima iliustruoti praktiniu pavyzdžiu. Jei jums iki pensinio amžiaus yra likę 17 metų ar daugiau, greičiausiai kaupiate tokiame pensijų fonde, kuriame didesnioji dalis turto investuojama į akcijas. Tikėtina, kad toliau mokėdami reguliarias įmokas per ateinantį dešimtmetį ne tik atkursite dabartinius praradimus, bet ir skaičiuosite reikšmingą prieaugį.

Tuo metu jei iki pensinio amžiaus jums likę 16 metų ar mažiau, jūsų turto dalis akcijose palaipsniui mažinama ir ilgainiui didesnioji jūsų investicijų dalis jau yra nukreipta į saugias priemones, todėl jūs neturėjote patirti didelių nuostolių. Kaupimas tokio tipo fonde jums padės išsaugoti sukaupto turto vertę iki pensijos.

Tinkamas rizikos lygio išlaikymas fonduose, kurį užtikrina gyvenimo ciklo fondai, ir periodinis lėšų investavimas šiuo metu yra patys svarbiausi veiksniai. Šioje srityje laimi kantriausieji, kurie neišklysta iš kelio ir žvelgia į ilgo laikotarpio perspektyvą.

Šis klausimas skamba taip: „ar mano pensijai kaupiamos lėšos tikrai priklauso man ir yra paveldimos?“. Pastebime, kad iš tiesų didelė dalis gyventojų nežino, jog jų atidedamos lėšos pensijai yra paveldimos, o sužinoję šį faktą gerokai lengviau apsisprendžia kaupti. Kita vertus, gyventojų rūpestis suprantamas − prieš priimdami galutinį sprendimą jie nori būti tikri, kad jų kaupiamos lėšos bus saugios ir nedings net jiems nesulaukus pensinio amžiaus.

Svarbiausias dalykas, kurį verta žinoti kaupiantiesiems antrojoje pakopoje − pensijų fonde sukauptos lėšos yra gyventojo asmeninė nuosavybė. Tol, kol jos yra pensijų fondo sąskaitoje, jos yra paveldimos. Taip pat reikėtų žinoti, kad egzistuoja keturi skirtingi paveldėjimo atvejai.

Pirmasis

Jis numato tokius atvejus, kai kaupiantysis nesulaukia pensinio amžiaus. Svarbu pabrėžti, kad nepriklausomai nuo sukauptos sumos dydžio paveldėtojai paveldi visas kauptas lėšas. Kitais atvejais paveldėjimo dalis priklauso nuo sukauptos sumos dydžio.

Antrasis

Sulaukus pensijos ir sukaupus nuo 3 iki 10 tūkst. eurų, sukaupta suma išmokama dalimis pensijų dalyviui, o mirties atveju neišmokėtą lėšų likutį paveldi paveldėtojai.

Trečiasis

Sulaukus pensijos ir sukaupus 10–60 tūkst. eurų sumą reikia įsigyti anuitetą. Tačiau ir čia yra galimybė užsitikrinti, kad dalis lėšų būtų paveldima. Įsigijus atidėtą anuitetą, didžioji dalis sukauptos sumos bus išmokėta periodinėmis išmokomis iki tol, kol gyventojas sulauks 85 metų, o mirties atveju neišmokėtą lėšų likutį paveldės paveldėtojai. Sulaukus 85 metų amžiaus, įsigalioja įsigytas atidėtasis anuitetas – gyventojas pradeda gauti anuiteto išmokas.

Ketvirtasis

Jis numato tokias situacijas, kai gyventojas turi kitų pajamų sulaukęs pensijos, pavyzdžiui, dar dirba, gauna nuomos pajamas ir panašiai. Tokiu atveju galima neribotam laikui atidėti išmokų pradžią. Tai yra, nepirkti anuiteto arba neprašyti periodinių išmokų. Tada sukauptos lėšos ir toliau yra kaupiamos (investuojamos) asmens pensijų kaupimo sąskaitoje. Mirties atveju visą sukauptą sumą paveldi paveldėtojai.

Gyventojai taip pat dažnai klausia apie pensijų fondų taikomus mokesčius. Gyventojus neretai neramina įsitikinimas, kad fondų valdytojas už pensijos kaupimo administravimą atsirieks didžiąją dalį sukauptos sumos. Tačiau šis įsitikinimas yra klaidingas.

Vienintelis II pensijų pakopos gyvenimo ciklo fonduose taikomas mokestis yra reguliuojamas valstybės, ir kaupiantiems „Swedbank“ jis šiuo metu siekia 0,75 proc. Ateityje šis mokestis dar labiau sumažės – 2020 m. visų bendrovių fonduose jis bus ne didesnis nei 0,65 proc., o 2021 m. sieks iki 0,5 proc. Turto išsaugojimo pensijų fonde, į kurį perkeliami pensinio amžiaus sulaukusių arba mirusių dalyvių turtas, šis mokestis tesiekia 0,2 proc.

Klientams kyla klausimas ir apie tai, kas nutiktų jų lėšoms bendrovės bankroto atveju. Čia svarbu žinoti, kad pensijų lėšos priklauso kaupiančiajam, ir pensijų kaupimo sąskaitoje sukauptas turtas yra atskirtas nuo pensijų kaupimo bendrovės turto.

Pavyzdžiui, nuosavas automobilis. Jis daugeliui žmonių, o ypač jaunesnio amžiaus, turbūt asocijuojasi su laisve ir mobilumu bei su galimybe daugiau nuveikti, patirti, pasiekti. Šios laisvės kainą gana lengva įvertinti pinigais. Kaip rodo „Swedbank“ duomenys, šalies gyventojai dažniausiai įsigyja automobilius, kurių vertė siekia apie 5 tūkst. eurų. Perkant tokį automobilį su paskola, per 7 metų laikotarpį kas mėnesį tektų mokėti apie 100 eurų.

Kita svarbi laisvė yra susijusi su finansiškai saugia ateitimi. Dažniausiai ją užsitikriname gaudami nuolatines darbo pajamas, tačiau išėję į pensiją galime susidurti su problema. Per artimiausius keletą metų į pensiją išeisiantys šalies gyventojai iš „Sodros“ gaus maždaug pusę buvusio atlyginimo siekiančios senatvės pensijos. Tačiau, kaip rodo valstybės institucijų prognozės, dabartiniai trisdešimtmečiai po kelių dešimtmečių iš valstybės galės tikėtis jau tik trečdalį jų buvusio atlyginimo sudarančios pensijos.

Šią problemą iš dalies spręs šįmet įsigalioję II pensijų pakopos pokyčiai, padėsiantys daugeliui pasirūpinti labiau finansiškai aprūpinta ateitimi. Pasirinkusieji kaupti toliau jau bus padarę pusę darbo siekdami didesnės laisvės senatvėje. Kaip tai galima įvertinti konkrečiais skaičiais?

Šių metų pradžioje vidutinis mėnesio atlyginimas po mokesčių pakeitimų sudarys apie 770 eurų į rankas. Jei žmogus, gaunantis vidutinį atlyginimą, pasirinko kaupti II pakopos pensijų fonduose pagal maksimalų variantą (3+1,5 proc.), jis kas mėnesį į savo pensijų fondą atsidės po 36 eurus ir papildomai gaus 16 eurų skatinamąją valstybės įmoką.

Pasinaudojus oficialia pensijų skaičiuokle kiek.lt galima nesunkiai sužinoti, kiek pinigų savo senatvei tokiu būdu galima sukaupti: kas mėnesį į II pakopos fondus pervesdamas po 52 eurus dabartinis trisdešimtmetis lietuvis per 35 metus iki pensijos spės sukaupti apie 115 tūkst. eurų. Beje, pensijos skaičiuoklėje daroma prielaida, kad metinė vidutinė investicijų grąža sudarys 5 proc., o atlyginimai ir pervedamos įmokos nuosekliai toliau augs dėl kylančio vidutinio darbo užmokesčio. Ši sukaupta suma leis valstybės mokamą pensiją gerokai padidinti ir gyventojas gaus apie 50 proc. buvusio darbo užmokesčio.

Aišku, tai kur kas geriau negu 30 proc. buvusių pajamų, bet vargu, ar tokia pensijos išmoka galėtų suteikti visiškos finansinės laisvės. Todėl ne veltui finansų ekspertai rekomenduoja nuo savo pajamų kas mėnesį taupymui atsidėti bent 10 proc. Gera žinia ta, kad pasirinkus kaupti II pensijų pakopoje, taupymui galima atidėti mažesnę dalį, nes dalis pajamų jau skiriama kaupimui. Kiek pavyktų sutaupyti nuo vidutinio atlyginimo kas mėnesį atidedant likusius 7 proc. arba 50 eurų?

Kas mėnesį papildomai taupymui atsidedant po 50 eurą per 35 metų laikotarpį būtų galima sukaupti 21 tūkst. eurų. Dar geresnį rezultatą užtikrintų investuojamos lėšos. Pavyzdžiui, reguliariai investuojant su 5 proc. metine grąža santaupos per minėtą laikotarpį išaugtų iki 56 tūkst. eurų. Net taikant palyginti konservatyvią 3 proc. metinę grąžą, investuota suma galėtų padidėti iki 37 tūkst. eurų.

Jei papildomas lėšas kaupsite III pensijų pakopoje, galėsite pasinaudoti gyventojų pajamų mokesčio lengvata. Taip pat tikėtina, kad dėl didėjančio atlyginimo ilgainiui taupymui skirtą sumą atidėti bus paprasčiau, o siekiant geresnio rezultato ją bus galima didinti toliau.

Kaupimas II pensijų pakopoje ir papildomas taupymas leistų sukaupti daugiau kaip 150 tūkst. eurų ir užsitikrinti apie 70 proc. buvusių pajamų prilygstančią ar dar didesnę išmoką senatvėje. Šiandien šią finansinę laisvę galima įsigyti už 100 eurų per mėnesį. Būtent tiek vidutiniškai kainuoja išsimokėti dažniausiai įsigyjamo automobilio paskolą per 7 metus. Tiesa, jei visą laiką rinksitės „investuoti“ vien tik į automobilius, per 35 metus galėsite pakeisti 5 transporto priemones ir galiausiai liksite su kelių tūkstančių eurų vertės turtu.

Kiekvienas esame laisvas elgtis su savo pinigais taip, kaip norime. Galbūt automobilio suteikiama laisvė šiandien atrodo kur kas reikšmingesnė už finansinę laisvę senatvėje. Vis dėlto nepaslyskime lygioje vietoje – kuo anksčiau pradėsime rūpintis savo ateities finansais, tuo didesne finansine nepriklausomybe galėsime mėgautis sulaukę senatvės.

Šiandien sulaukę pensinio amžiaus galime tikėtis ne tik valstybės mokamos pensijos. Kiekvienas turime pakankamai galimybių patys pasirūpinti papildomomis lėšomis senatvei. Pirmiausia, galime kaupti II pakopos pensijų fonduose, ir tą šiandien daro didesnioji dalis dirbančiųjų Lietuvoje. Taip pat galime pasirinkti kaupti III pensijų pakopoje, rinktis investicinį gyvybės draudimą, kitas kaupimo priemones.

Skaičiavimai rodo, kad jei pradėsime taupyti darbinės veiklos pradžioje ir kas mėnesį investuosime apie 7-10 proc. savo pajamų papildomai, sulaukę pensijos galėsime tikėtis gauti pajamų iš trijų skirtingų šaltinių − jie turėtų atstoti apie 70 proc. iki tol gauto atlyginimo.

Ankstyvo pinigų įdarbinimo efektas

Galvoti apie papildomas pajamas senatvėje reikėtų jau nuo pat profesinės karjeros pradžios. Laikantis nuoseklaus plano per kelis dešimtmečius galima sukaupti apčiuopiamą sumą. Taisyklė paprasta − kuo vėliau pradedame kaupti senatvei ar nenumatytiems atvejams, tuo didesnę sumą kas mėnesį turėsime atidėti, kad sukauptume tą pačią pinigų sumą.

Keli paprasti pavyzdžiai gali parodyti, kaip svarbu pradėti investuoti kuo anksčiau. Jei nuo 25 m. amžiaus kas mėnesį investuosime 30 eurų, tai laikantis prielaidos, kad investicijų grąža per visą laikotarpį vidutiniškai sudarys 5 proc. per metus, būdami 65-erių turėsime sukaupę apie 45 tūkst. eurų. Čia svarbu tai, kad maždaug du trečdalius šios sumos sudarys investicijų prieaugis.

Pasiekus auksiniu vadinamą amžių, senatvei kaupiamoms lėšoms kyla dvi pagrindinės rizikos.

Pradėjus taupyti nuo 35-erių ir norint sukaupti tą pačią sumą, kas mėnesį reikės atidėti 55 eurus arba 60 proc. didesnę sumą. O pradėjus kaupti nuo 45-erių, ši suma išaugs daugiau kaip 3 kartus – kas mėnesį nuo savo pajamų reikės skirti jau apie 110 eurų. Šiuo atveju maždaug du trečdalius visos sukauptos sumos sudarys asmeniniai įnašai, o investicinis prieaugis – apie trečdalį visos sumos. Tad išvada paprasta: kuo anksčiau „įdarbiname“ savo pinigus, tuo pageidaujamą rezultatą pasiekti bus lengviau, nes tam kas mėnesį reikės skirti mažiau pinigų.

Dvi rizikos sulaukus penkiasdešimties

Išankstinis pasiruošimas pensijai − tik pusė viso darbo. Kitas svarbus dalykas yra išsaugoti sukauptus pinigus. Pasiekus auksiniu vadinamą amžių, senatvei kaupiamoms lėšoms kyla dvi pagrindinės rizikos.

Pirmiausia, sukauptą solidžią sumą galime nuspręsti skirti kokiai nors didelei gyvenimo svajonei įgyvendinti. Juk perkopus 50-mečio ribą gali atrodyti, kad svarbiausius gyvenimo tikslus jau esame pasiekę. Pavyzdžiui, turime įsigiję būstą ir baigiame išmokėti paskolą už jį, vaikai jau užauginti ir pajėgūs apsirūpinti savarankiškai. Todėl galbūt tai reiškia, kad atėjo metas įgyvendinti atidėliotas svajones ir tam panaudoti ilgą laiką kauptas lėšas ar bent jų dalį.

Tačiau išleisti pinigus mažesniam ar didesniam pirkiniui per trumpą laiką itin lengva, o atstatyti praradimo skirtumą iki pensijos gali būti ir neįmanoma. Jei specialiai savo svajonei netaupėme, o dabar manome, kad atėjo tinkamas metas panaudoti pensijai kauptas lėšas, verta atsiminti, kad tai mums gali „kainuoti“ reikšmingą dalį finansinės gerovės senatvėje.

Antroji rizika – prarasti sukauptus pinigus galime tinkamai neįvertinę savo investicijų krypties. Jei ilgą laiką investavome ir sukaupėme gana nemažą sumą, o iki išėjimo į pensiją mums liko 15 ar mažiau

metų, reikėtų atidžiau pasverti investicinę riziką. Tai reiškia, kad šiame etape jau nebegalime visų savo lėšų nukreipti tik į akcijas – jų dalį palaipsniui reikėtų mažinti lėšas nukreipiant į saugesnes turto rūšis, pavyzdžiui, obligacijas, rinktis konservatyvius fondus ar išmanius kaupimo pensijai sprendimus, kurie automatiškai padeda mažinti riziką. Vienas tokių sprendimų – tai gyvenimo ciklo principu paremti fondai, kuriuos šių metų kovo mėnesį pirmasis rinkoje yra pristatęs „Swedbank“.

Viskas atrodo pakankamai paprasta, bet realybėje tinkamai valdyti investicijų riziką pavyksta tik kas antram penkiasdešimtmečiui. Kaip parodė šalies mokslininkų atlikta II pensijų pakopos analizė, kiek daugiau negu pusė visų dalyvių, kurių amžius viršija 50 metų, savo lėšas kaupė per didelės investicinės rizikos fonduose. Vadinasi, akcijų rinkų vertėms susvyravus, jie rizikuotų per trumpą laiką netekti dalies sukauptų lėšų, ir šio sumažėjimo kompensavimui vėliau iki pensijos likusių metų jau gali neužtekti.

Tai – gera pradžia, tačiau svarbu pusiaukelėje nepamesti kaupimo krypties. 

Kaupiant pensiją II pakopos fonduose verta domėtis kaupimo rezultatais ir prireikus laiku pasikeisti fondą į labiau tinkamą pagal savo amžių ir investavimo strategiją. Praėjus 13 metų nuo pensijų sistemos reformos, metas pasitikrinti, ar vis dar kaupiame tinkamos rizikos fonde.

Pastaruosius trejus metus fiksuojama optimistiškai nuteikianti tendencija. Daugiau nei 165 tūkst. Lietuvos gyventojų prisijungė prie II pakopos pensijų sistemos, ir daugumą jų sudaro dirbantys žmonės, kurių amžius nesiekia 30 metų. Tai rodo, kad jaunoji karta supranta, jog pajamas senatvei reikia užsitikrinti patiems, neapsiribojant vien valstybės skiriama pensija. Nusprendę papildomai kaupti lėšas senatvei, gyventojai ne tik nukreipia dalį mokamo socialinio draudimo mokesčio (2 proc. nuo gaunamo atlyginimo), bet tokia pačia dalimi prisideda ir iš savo „kišenės“ bei gauna iš valstybės biudžeto pervedamą 2 proc. vidutinio šalies atlyginimo dydžio skatinamąją įmoką.

Remiantis Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skelbiama statistika, per kalendorinius metus savo pensijų fondą pakeičia tik kiek daugiau nei 3 proc. kaupiančiųjų. Todėl šiandien jau turime tokią situaciją, kai gyventojai, prieš dešimt metų ar daugiau pasirašę pensijų kaupimo sutartį ir pasirinkę tuo metu tinkamos rizikos fondą, per visą kaupimo laikotarpį fondo nė karto nekeitė. Todėl būtina pasitikrinti, ar investavimo strategija bei rizika jiems tebėra tinkama.

Pastaruoju metu ir politikų, ir ekspertų diskusijose vis dažniau minimas „gyvenimo ciklo“ principo pritaikymas II pensijų pakopoje. Tokia sistema siekiama, kad pensijų fondo investavimo strategija būtų dinamiškai nustatoma, atsižvelgiant į kaupiančiojo amžių bei likusį laiką iki senatvės pensijos pradžios. Taigi pačiam kaupiančiajam nereiktų priimti sprendimo, kokios rizikos pensijų fondą pasirinkti – šiuos sprendimus už jį padarytų jo fondo valdytojas, atsižvelgęs į kaupiančiojo amžių.

Kaip veikia „gyvenimo ciklo“ strategija? Kuo pensijų fondo dalyvis jaunesnis ir atitinkamai jis turi daugiau laiko lėšoms kaupti – tuo daugiau fondo lėšų nukreipiama į rizikingesnius aktyvus, akcijas, nes iš jų galima tikėtis didžiausios investicinės grąžos. Bėgant metams ir trumpėjant iki pensijos likusiam laikui, investavimo rizika palaipsniui mažinama, mažinant į akcijas investuojamą lėšų dalį ir didinant į saugiais laikomus vyriausybių vertybinius popierius. Taip dinamiškai keičiant investicijų valdymo strategiją, artėjant senatvės pensijos amžiui būtų išsaugota jau sukauptų lėšų vertė.

„Gyvenimo ciklo“ strategijos principu paremta sistema leistų eliminuoti rizikas, susijusias su pasyvia pensijų fondų dalyvių elgsena. Ji taip pat panaikintų rizikas, susijusias ir su per daug dažnu ir spontanišku fondo keitimu, kai siekiama „pasigauti“ finansų rinkose kylančią augimo bangą. „Gyvenimo ciklo“ fondai nėra naujas ar praktikoje neišbandytas sprendimas. Tokio tipo fondai jau ilgą laiką veikia JAV, Jungtinėje Karalystėje ir Šiaurės Europos šalyse. Taigi turime visas galimybes įvertinti geriausią šiuo metu egzistuojančią praktiką ir pritaikyti tai, kas pensijai kaupiantiems gyventojams Lietuvoje būtų naudingiausia.