Po to, kai vasario pabaigoje per kelias invazijos dienas nepavyko užimti sostinės, Donbaso kontrolė tapo vienu pagrindinių Maskvos tikslų, tačiau Vakarų žvalgyba prognozuoja, kad jos kampanija įstrigs, patyrusi didelių nuostolių ir įnirtingą pasipriešinimą.
„Mes ruošiamės naujiems Rusijos bandymams pulti Donbasą, kaip nors sustiprinti savo judėjimą Ukrainos pietuose“, – sakė prezidentas Volodymyras Zelenskis savo naktiniame kreipimesi.
„Okupantai vis dar nenori pripažinti, kad atsidūrė aklavietėje, o jų vadinamoji „specialioji operacija“ jau žlugo“, – pridūrė jis.
Prezidento patarėjas Oleksijus Arestovyčius vietos televizijai sakė, kad po Ukrainos kontrpuolimo iš Charkivo pasitraukusios Rusijos pajėgos perkeliamos Donbaso kryptimi.
Pasak Vidaus reikalų ministerijos patarėjo Vadimo Denisenkos, Kyjivo kariai padarė tokią didelę pažangą šiauriniame regione, kad beveik pasiekė sieną su Rusija, nors Charkivo mieste pirmadienio rytą vis dar gaudė oro pavojaus sirenos.
O. Arestovyčius sakė, kad besitraukiančios Rusijos pajėgos siunčiamos link Luhansko. „Jų užduotis – užimti Severodonecką, – sakė jis. – Na, jiems kažkaip nesiseka“.
Severodoneckas yra labiausiai į rytus nutolęs miestas, vis dar kontroliuojamas Ukrainos, ir jo kritimas suteiktų Kremliui faktinę Luhansko, vieno iš dviejų Donbaso regionų (kartu su Donecku), kontrolę.
Tačiau, pasak Luhansko gubernatoriaus Sergijaus Gaidajaus, Rusijos bandymas kirsti upę ir apsupti šį miestą buvo atremtas padarant didelių technikos nuostolių.
Siekiant toliau stabdyti puolimą, buvo susprogdinti Rusijos okupuoti geležinkelio tiltai, vedantys į Severodonecką, sekmadienį vakare savo „Facebook“ puslapyje pranešė Ukrainos kariuomenė, paskelbusi didžiulio sprogimo vaizdo įrašą, padarytą iš viršaus.
Savo ruožtu Rusijos gynybos ministerija tvirtino, kad smogė keturiems artilerijos šaudmenų sandėliams kaimyniniame Donecke. Be to, pasak jos, per oro smūgius buvo sunaikintos dvi raketų paleidimo sistemos ir radaras, o Donecko ir Luhansko apylinkėse buvo numušta 15 ukrainiečių bepiločių orlaivių.
Lvivo miesto administracija patyrė kibernetinę ataką
Rusų programišiai, kaip įtariama, atakavo vakarų Ukrainos Lvivo miesto savivaldybės administraciją, sekmadienį vakare socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė mero pavaduotojas Andrijus Moskalenka.
Dėl penktadienį įvykdytos atakos kai kurių paslaugų teikimas mieste buvo nutrauktas kelioms dienoms. Kai kurios paslaugos sekmadienį buvo atnaujintos.
Užpuolikai taip pat pavogė miesto administracijos vidinę informaciją, kuri vėliau buvo paskelbta „priešiškuose“ informacijos kanaluose „Telegram“, rašė A. Moskalenka.
Jis pažymėjo, kad Rusija, vykdydama puolimą prieš Ukrainą, taip pat rengia kibernetines atakas, ir perspėjo piliečius saugotis.
Ukraina jau seniai yra įsilaužėlių grupių, kurias Vakarų IT saugumo ekspertai sieja su Rusijos žvalgybos tarnybomis, taikinys.
Vasario mėnesį Rusijai įsiveržus į Ukrainą, taip pat buvo tikimasi kibernetinių atakų suintensyvėjimo, tačiau kol kas jų nebuvo pastebėta.
Mykolajive pasigirdo sprogimai
Pirmadienio rytą Ukrainos Mykolajivo mieste pasigirdo sprogimai, praneša portalas „Ukrinform“.
„Mykolajive girdimi sprogimai. Draugai, laikykitės atokiau nuo langų. Likite slėptuvėse arba už dviejų sienų“, – „Telegram“ tinkle parašė miesto meras Oleksandras Senkevičius.
Kaip pranešama, 5.19 val. vietos (ir Lietuvos) laiku mieste pradėjo gausti apie oro antskrydžių pavojų perspėjančios sirenos. 5.45 val. buvo duotas signalas, kad pavojus praėjo. Daugiau detalių kol kas nėra.
„Renault“ turtas Rusijoje perėjo valstybės nuosavybėn
Prancūzijos automobilių gamintojos „Renault“ turtas Rusijoje tapo valstybės nuosavybe, pirmadienį pranešė Pramonės ir prekybos ministerija, nes Maskvai vykdant karo veiksmus Ukrainoje užsienio bendrovės palieka šalį.
„Buvo pasirašyti susitarimai dėl „Renault“ grupės Rusijoje esančio turto perdavimo Rusijos Federacijai ir Maskvos vyriausybei“, – sakoma ministerijos pranešime.
V. Zelenskis ketina kreiptis į Afrikos ir Azijos valstybių parlamentus
V. Zelenskis pranešė, kad ketina kreiptis į Afrikos ir Azijos šalių nacionalinius parlamentus, siekdamas jų paramos Ukrainai kovoje su Rusijos invazija.
Pasak Vokietijos transliuotojo DW, jis pabrėžė, kad jo vyriausybė daro viską, kad išlaikytų pasaulio dėmesį šiam karui. „Informacija apie mūsų poreikius turi būti visų mums svarbių šalių naujienose nuolat ir kiekvieną dieną“, – sakė jis savo naktiniame kreipimesi sekmadienį.
Nuo pat Rusijos invazijos pradžios vasario pabaigoje V. Zelenskis kreipiasi į pasaulio valstybių parlamentus siekdamas ginti Ukrainos žmonių interesus.
„Aš tikrai ir toliau kreipsiuosi į Ukrainos partnerių Europoje parlamentus“, – sakė jis, pridurdamas: „Beje, taip pat siekiame išplėsti tokių specialių kalbų geografiją ir kreiptis į Afrikos ir Azijos šalių parlamentus“.
JK: Baltarusija prie Ukrainos sienos dislokuoja specialiųjų operacijų pajėgas
Jungtinės Karalystės (JK) gynybos ministerijos duomenimis, Baltarusija prie Ukrainos sienos dislokuoja savo specialiųjų operacijų pajėgas ir taip veikiausiai griebiasi taktikos neleisti Ukrainai perdislokuoti savo karių kovoje su Rusija dėl Donbaso kontrolės, rašo „Sky News“.
Ministerija savo naujausioje žvalgybos duomenų suvestinėje nurodė, kad apie tai pranešė pats Minskas ir kartu paskelbė apie gynybos, artilerijos ir raketų dalinių dislokavimą poligonuose šalies Vakaruose. „Baltarusijos pajėgų buvimas netoli sienos veikiausiai įtvirtins čia esančius Ukrainos karius ir jie negalės būti perdislokuoti į Donbasą“, – teigė ministerija.
Tačiau suvestinėje nurodoma, kad, nepaisant ankstesnių spėlionių, Baltarusijos karinės pajėgos iki šiol tiesiogiai nedalyvavo karo veiksmuose. Šios šalies prezidentas, artimas Rusijos prezidento Vladimiro Putino sąjungininkas Aliaksandras Lukašenka esą „galimai bando subalansuoti paramą Rusijos invazijai su siekiu išvengti tiesioginio dalyvavimo kare, nes rizikuoja Vakarų sankcijomis, Ukrainos kerštu ir galimu Baltarusijos kariuomenės nepasitenkinimu“.
Rusijos kariai pradėjo raketų atakas Odesos srityje
Dėl raketos atakos Odesos srityje sužeisti du suaugusieji bei sunkiai sužalotas vaikas, skelbia UNIAN.
„Dėl raketų atakos Odesos regione strateginiai orlaiviai atsitrenkė į turizmo infrastruktūros objektą, sugriovė pastatus ir kilo gaisras. Gelbėtojai ir tyrimo specialioji grupė dirba vietoje", – sakoma pranešime.
Rusijos kariai toliau atakuoja apgadintą ir neveikiantį tiltą. „Nukenčia civiliai. Anksčiau buvo sužeisti du suaugę žmonės, sunkiai sužalotas mažas vaikas. Kita informacija tikslinama“, – pridūrė vadovybė.
Rusijos kariuomenė apšaudė Severodonetską ir Lisichanską: yra žuvusių, daug sužeistųjų
Apšaudžius ligoninę Severodonetske žuvo du žmonės, devyni buvo sužeisti, tarp jų – vienas vaikas, praneša UNIAN.
„Didžiulis Severodonecko apšaudymas. Lisichanskas, Privolė, Novodružeskas, Rubižnė, Voevodovka, Belogorovka taip pat buvo užpulti iš artilerijos ir daugkartinio paleidimo raketų sistemų“, – teigiama pranešime.
UNIAN primena, kad pagal naujausius duomenis apie 10 proc. Luhansko srities teritorijos yra kontroliuojama Ukrainos.
Okupantai ir toliau bando patekti į „Azovstal“ bunkerius arba blokuoti išėjimą iš jų
Rusijos kariai nesiliauja bandę patekti arba blokuoti išėjimą iš „Azovstal“ bunkerių, kur yra įsikūrę ukrainiečių kovotojai. Tai savo kanale „Telegram“ paskelbė Mariupolio mero patarėjas Petras Andriuščenka, rašo UNIAN.
Jis sakė, kad visos okupantų antžeminės operacijos vykdomos tik gamyklos perimetru. P. Andriuščenka paneigė netikrus okupantų teiginius, kad Ukrainos kariškiai neva pasidavė ir išėjo su balta vėliava.
„Jeigu „pasitikėsime“ okupantų šaltiniais, tai Mariupolyje jie jau tris kartus visus paėmė į nelaisvę“, – pridūrė Mariuolio mero patarėjas.
Evakavus civilius iš „Azovstal“ katakombų Mariupolyje, Rusijos kariai tęsia bandymus užgrobti gamyklą, kurioje ginasi Ukrainos kariai. Gegužės 11 dieną ministro pirmininko pavaduotoja Irina Vereščiuk pareiškė, kad „Azovstal“ teritorijoje gali būti apie tūkstantis kovotojų, pusė iš jų buvo sunkiai sužeisti.
J. Borrellis: dėl rusiškos naftos embargo nėra garantijų
Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis) pareiškė, jog nėra jokių garantijų, jog 27 šalių Bendrijai pavyks greitai sutarti dėl naujų sankcijų Rusijai, nes nedidelė Vengrijos vadovaujama šalių grupė prieštarauja naftos embargui.
Europos Komisija gegužės 4 dieną pristatė šeštąjį sankcijų Rusijai už karą Ukrainoje paketą, kuriame, be kita ko, numatytas embargas rusiškai naftai.
Priėjimo prie jūros neturinti Vengrija, kaip ir Čekija bei Slovakija, labai priklausoma nuo iš Rusijos importuojamos naftos. Tam tikrų abejonių dėl embargo turi ir Bulgarija.
J. Borrellis sakė, jog bus daroma „viskas, kas įmanoma“, kad būtų rasta išeitis iš susidariusios aklavietės, tačiau pridūrė: „Negaliu užtikrinti, kad tai įvyks, nes pozicijos yra gana tvirtos.“
J. Borrellis tai pareiškė prieš pirmadienį numatytą ES užsienio reikalų ministrų susitikimą, kuriam pirmininkaus.
Pasak ES užsienio politikos vadovo, „kai kurios valstybės narės susiduria su didesniais sunkumais, nes yra labiau priklausomos, nes neturi išėjimo į jūrą“ ir „naftą gauna tik vamzdynais, iš Rusijos“.
Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pareiškė, kad „viena valstybė narė laiko visą Europos Sąjungą įkaite“.
Jis sakė, kad tokioms šalims kaip Vengrija buvo pasiūlyta palaipsniui atsisakyti rusiškos naftos iki 2024 metų gruodžio 31 dienos, ir „visi tikėjosi, jog to pakaks“.
JAV ir ES ketina glaudžiau koordinuoti puslaidininkių tiekimą, atsaką Rusijai
Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga pirmadienį planuoja paskelbti apie bendras pastangas laiku nustatyti puslaidininkių tiekimo sutrikimus ir kovoti su Rusijos dezinformacija, pranešė pareigūnai.
Aukšto rango amerikiečių pareigūnai lankosi Prancūzijos mokslo centre Saklė, kur rengiamas Prekybos ir technologijų tarybos, pernai įsteigtos siekiant sukurti atsvarą augančiai Kinijos technologinei įtakai, susitikimas.
JAV pareigūnai pripažino, kad Rusijos invazija į Ukrainą išplėtė tarybos veiklos sritį, bet pabrėžė, jog Vakarų blokas tebesitelkia į konkurenciją su Pekinu.
Abi šalys pristatys puslaidininkių tiekimo sutrikimų „išankstinio perspėjimo sistemą“, tikėdamosi, kad Vakarų galingosioms valstybėms pavyks išvengti tarpusavio konkurencijos dėl šių gyvybiškai svarbių technologinių komponentų.
Pramonė yra susidūrusi su mikroschemų gamybai skirtų komponentų trūkumu dėl smarkiai išaugusios pasaulinės elektroninių prietaisų paklausos ir COVID-19 pandemijos nulemtų tiekimo grandinės sutrikimų.
„Tikimės, kad susitarsime dėl aukšto subsidijų lygio – kad jos nebūtų didesnės nei būtina, taip pat būtų proporcingos ir tinkamos“, – sekmadienį žurnalistams sakė už konkurenciją atsakinga eurokomisarė Margrethe Vestager (Margretė Vestager).
Pasak su anonimiškumo sąlyga atskirai kalbinto JAV pareigūno, taip pat tikimasi, kad „tiek Vašingtonas, tiek Briuselis, siekdami skatinti investicijas į puslaidininkius savo šalyse, darytų tai koordinuotai ir paprasčiausiai neskatintų subsidijų lenktynių“.
Jis pridūrė, kad Jungtinės Valstijos 2021 metais jau įdiegė savo ankstyvojo perspėjimo sistemą, skirtą stebėti tiekimo grandinėms Pietryčių Azijoje, o tai „labai padėjo mums užbėgti už akių keliems galimiems sutrikimams šių metų pradžioje“.
Pareigūnas pridūrė, kad abi šalys iš anksto ruošiasi tiekimo problemoms, kurias turėtų sukelti COVID-19 karantinas Kinijoje – vienintelėje didelėje ekonomikoje, tebesilaikančioje „nulinės COVID-19 tolerancijos“ strategijos.
ES ir JAV taip pat paskelbs apie bendras pastangas kovoti su dezinformacija ir įsilaužimais, ypač iš Rusijos, pranešė JAV pareigūnas. Anot jo, tarp ruošiamų priemonių – geriausios kibernetinio saugumo praktikos gairės mažosioms ir vidutinėms įmonėms, taip pat patikimų technologijų tiekėjų darbo grupė.
„Tai ne Europos, o pasaulinio masto klausimas“, – pareiškė valdininkas.
Į derybas atvyksta JAV prekybos sekretorė Gina Raimondo (Džina Raimondo) ir JAV prekybos atstovė Katherine Tai (Ketrin Tai).
Amerikiečių valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) pirmadienį dalyvavo forumo atidarymo vakarienėje, o paskui pirma laiko nutraukė savo vizitą ir išvyko į Abu Dabį, kur buvo laidojamas velionis prezidentas – šeichas Khalifa bin Zayedas al Nahyanas (Chalifa bin Zajedas Nahjanas).
Ukrainos pajėgos pasiekė sieną su Rusija netoli Charkivo
Ukraina paskelbė, kad jos pajėgos susigrąžino kontrolę prie sienos su Rusija netoli antro pagal dydį šalies miesto Charkivo, kuris buvo nuolat apšaudomas nuo Maskvos invazijos pradžios.
Gynybos ministerija per socialinius tinklus vėlai sekmadienį pranešė, kad Teritorinės gynybos pajėgų 127-osios brigados 227-ojo bataliono kariai „išvijo rusus ir susigrąžino valstybės sieną“.
Kartu su pranešimu paskelbtame vaizdo pranešime matyti grupė ukrainiečių karių, vilkinčių slepiamąsias uniformas ir laikančių ginklus, susirinkusių prie savo atsinešto mėlynos ir geltonos spalvų dryžiais nudažyto sienos demarkacijos stulpo. Kariai paskelbė kreipimąsi į Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį.
„Mūsų batalionas pasiekė sieną su Rusijos Federacija, šalimi agresore. Mes atėjome, mes čia!“ – sakė vienas iš karių.
Prezidento patarėjas Oleksijus Arestovyčius sekmadienį vietos televizijai sakė, kad Rusijos pajėgos, po ukrainiečių kontratakų atsitraukusios nuo Charkivo, dabar yra perkeliamos Donbaso kryptimi.
Nuo invazijos pradžios vasario pabaigoje žlugo Rusijos planai užimti Ukrainos sostinę, todėl Maskva susitelkė į pastangas perimti viso rytinio Donbaso regiono kontrolę. Vis dėlto Vakarų šalių žvalgyba prognozuoja, kad ši Rusijos kampanija taip pat galiausiai įstrigs dėl didelių nuostolių ir ukrainiečių įnirtingo priešinimosi.
„Dėkojame visiems, kurie rizikuodami savo gyvybėmis vaduoja Ukrainą nuo Rusijos įsibrovėlių“, – sakoma per socialinius tinklus paskelbtame Charkivo srities karinės administracijos vadovo Oleho Synehubovo pranešime.
„Mūsų dar laukia daug darbo“, – pridūrė jis.
Ukrainos prezidentūra pirmadienį per spaudos konferenciją pranešė, kad Rusija toliau rengė smūgius Luhansko srityje piečiau Charkivo.
„Per Sjeverodonecko ligoninės bombardavimą žuvo du žmonės ir devyni buvo sužeisti, įskaitant vaiką“, – nurodė prezidentūros atstovai, turėdami omenyje vieną iš didžiausių šios srities miestų.
Ukrainos duomenimis, nuo karo pradžios Rusija jau neteko maždaug 27 700 karių
Rusija nuo savo karo prieš Ukrainą pradžios šalyje jau neteko maždaug 27 700 karių. Tai pranešė portalas „Ukrinform“, remdamasis Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu.
Štabo duomenimis, nuo vasario 24 dienos iki gegužės 16-osios Rusija taip pat neteko 1 228 tankų, 2 974 šarvuočių, 577 artilerijos sistemų, 195 daugkartinio paleidimo raketų sistemų, 89 oro gynybos sistemų, 200 lėktuvų, 165 sraigtasparnių, 2 101 transporto priemonės ir degalų cisternos, 13 laivų, 427 dronų, 42 specialiosios technikos vienetų ir 97 sparnuotųjų raketų.
Šie duomenys tikslinami. Jų rinkimą sunkina besitęsiančios intensyvios kautynės.
„McDonald's“ traukiasi iš Rusijos ir parduoda verslą vietiniam pirkėjui
JAV greitojo maisto milžinė „McDonald‘s“ pasitrauks iš Rusijos rinkos ir parduos savo verslą šioje šalyje vietiniam pirkėjui, pirmadienį pranešė bendrovė.
Pareiškime bendrovė teigia siekianti „parduoti visą „McDonald‘s“ restoranų Rusijoje portfelį vietiniam pirkėjui“, ir priduria, kad dėl to esami prekybos taškai „nebenaudos „McDonald‘s“ pavadinimo, logotipo, rinkodaros ir meniu, nors Bendrovė ir toliau išlaikys savo prekių ženklus Rusijoje“.
Kyjivas: Ukraina atrėmė Rusijos bandymą pasiųsti karius į Sumų sritį
Ukrainos pasieniečiai pareiškė pirmadienį paryčiais atrėmę Rusijos bandymą pasiųsti karius į šiaurinę Sumų sritį, kuri šiuo metu nėra kautynių židinys.
Sienos apsaugos tarnyba teigė, kad Rusijos pajėgos dislokavo minosvaidžius, granatsvaidžius ir kulkosvaidžius, bandydamos pridengti iš Rusijos teritorijos sieną kirtusią „sabotažo ir žvalgybos grupuotę“.
Pasak ukrainiečių, tarnybos pareigūnai atsakė ugnimi ir privertė rusų karių grupę atsitraukti per sieną su Rusija.
Ši vietovė yra daugiausia kaimiška, o intensyvių kautynių joje nebuvo daugiau kaip mėnesį. Karo pradžioje Rusijos pajėgos judėjo per Sumų regioną, bandydamos susijungti su kariais, supusiais sostinę Kyjivą, bet balandžio pradžioje pasitraukė, kad sutelktų dėmesį į operacijas Rytų Ukrainoje.
Rusija iš karto nekomentavo Ukrainos aprašyto incidento.
Įvardijo artimiausių dienų „karštą tašką“ Ukrainos fronte
Ukrainos vidaus reikalų ministerijos vadovo patarėjas Vadimas Denisenka įsitikinęs, kad Rusijos įsibrovėliai „užsprings“ mūšiuose su Ukrainos ginkluotųjų pajėgų daliniais prie Severodonetsko ir savo tikslų nepasieks, skelbia UNIAN.
Pasak jo, artimiausiomis dienomis Severodonetskas bus pagrindinis „karštasis taškas“ fronte.
„Jie bandys padaryti taip vadinamąjį mažą apsupimą. Didelis apsupimas, kurio jie norėjo – visos mūsų grupės apsupimas Donbase jau dabar yra nerealus, ypač po mūsų kontrpuolimo šiaurėje ir šiaurės rytuose nuo Charkovo srities. Dabar jie telksis Severodonetske“, – pabrėžė vidaus reikalų ministro patarėjas.
Komentuodamas situaciją Mariupolyje, V. Denisenka pažymėjo, kad pagrindinė Rusijos armijos užduotis yra užgrobti „Azovstal“ gamyklą.
ES deda pastangas, kad Rusijos nafta būtų uždrausta
Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrai pirmadienį siekė pralaužti Vengrijos pasipriešinimą Rusijos naftos embargui dėl Ukrainos karo, tačiau perspėjo, kad didelės pažangos nesitiki.
„Diskutuosime apie tai ir padarysime viską, kad padėtis būtų atblokuota“, – Briuselyje susitikimui prasidedant sakė ES užsienio reikalų vadovas Josepas Borrellis. „Negaliu užtikrinti, kad tai įvyks, nes pozicijos gana stiprios“.
Budapeštas neleidžia Briuseliui uždrausti Maskvai itin svarbų naftos eksportą, įtrauktą į šeštąjį sankcijų paketą, tvirtindamas, kad tai pakenks Vengrijos ekonomikai. Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock sakė: "Vis dar yra keletas dalykų, kuriuos reikia išsiaiškinti paskutiniuose etapuose. Šiandien čia to nebus". Tačiau ji pridūrė esanti įsitikinusi, kad „per kelias ateinančias dienas pasieksime bendrą rezultatą“.
Briuselis žūtbūt stengiasi išvengti susiskaldymo Kremliaus puolimo prieš Ukrainą akivaizdoje, o pareigūnai deda visas pastangas užkulisiuose, kad būtų pasiektas kompromisas. „Manau, kad jei suprasime konkrečią kai kurių valstybių narių situaciją ir visi stengsimės sutelkti vieningą frontą prieš Rusiją, mums pasiseks“, – sakė J. Borrellis. „Objektyvi padėtis yra tokia, kad kai kurios valstybės narės susiduria su daugiau sunkumų, nes yra labiau priklausomos, neturi prieigos prie jūros, tad neturi galimybės tiesiogiai priimti tanklaivių, - pridūrė jis. - Jos gauna naftą tik naftotiekiais - iš Rusijos“.
Briuselis pasiūlė Vengrijai, Čekijai ir Slovakijai ilgus pereinamuosius laikotarpius palaipsniui nutraukti Rusijos naftos importą, tačiau tai dar neįtikino Budapešto nusileisti. Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas, dažnai nesutinkantis su ES sprendimais, reikalauja, kad jo šalis būtų atleista nuo embargo bent ketverius metus ir nori 800 mln. eurų ES lėšų perdirbimo gamyklai pertvarkyti ir dujotiekio į Kroatiją pajėgumui padidinti.
„Visa sąjunga yra įkaitė vienos valstybės narės, kuri nepadeda mums rasti sutarimo“, – sakė Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Jis sakė, kad Europos Komisija siūlo prieigos prie jūros neturinčiai Vengrijai iki 2024 metų pabaigos atsisakyti Rusijos naftos. „Tai labai, labai plati apimtis, - sakė jis. - Taigi manau, kad visi tikėjosi, jog to pakaks. Ir aš negaliu jums paaiškinti, kodėl taip nėra."
Airijos užsienio reikalų ministras Simonas Coveney pripažino, kad draudimas yra sunki perspektyva šalims, priklausomoms nuo Rusijos naftos, tačiau tvirtino, jog „turime eiti į priekį ir tai padaryti“. „Politinė žinia aiški, - sakė jis. - ES nori tai padaryti, ir mes norime tai padaryti kuo greičiau“.
ES taip pat planuoja šiais metais dviem trečdaliais sumažinti savo priklausomybę nuo rusiškų dujų, tačiau nesiryžta uždrausti importo, nes tokiam žingsniui priešinasi Vokietija.
Rusija praneša apie susitarimą dėl evakuacijos iš „Azovstal“, Ukraina to dar nepatvirtino
Rusijos gynybos ministerija pirmadienį pranešė, kad pasiektas susitarimas evakuoti sužeistus karius iš metalurgijos gamyklos „Azovstal“ Ukrainos Mariupolio uostamiestyje.
„Buvo pasiektas susitarimas su Ukrainos kariuomenės atstovais“ evakuoti sužeistuosius iš Rusijos pajėgų apgultos gamyklos, sakė ministerija ir pridūrė, kad evakuacijos metu įvestas „tylos režimas“.
Pasak ministerijos, sužeisti kariai bus nugabenti į ligoninę netoliese įsikūrusiame Novoazovsko mieste.
Vis dėlto Ukrainos pareigūnai šios informacijos kol kas nepatvirtino.
„Azovstal“ yra paskutinis ukrainiečių pasipriešinimo židinys nuniokotame Mariupolio uostamiestyje, o šios įmonės likimas įgavo simbolinę reikšmę nuo Rusijos invazijos pradžios.
Komplekso gynybai vadovaujančio pulko „Azov“ ir kitų Ukrainos ginkluotųjų pajėgų padalinių kariai jau daugelį savaičių iš požeminių tunelių priešinasi įsiveržusioms Rusijos pajėgoms, rengiančioms didelio masto bombardavimus ir kitokias atakas.
Ukrainos prezidentas anksčiau sakė, kad „Azovstal“ komplekse apsiaustus Ukrainos karius stengiamasi gelbėti visomis įmanomomis priemonėmis, įtraukiant įtakingus tarpininkus ir valstybes. Ukrainos kariuomenės Generalinis štabas pripažįsta turintis per mažai pajėgų, kad galėtų surengti didelį puolimą blokuojamam Mariupoliui išvaduoti.
Premjero pavaduotoja Iryna Vereščuk gegužės 11-ąją sakė, kad „Azovstal“ komplekse tikriausiai dar yra likę apie tūkstantis karių, iš jų pusė – sunkiai sužeisti.
Ketvirtadienį ji nurodė, kad vyksta derybos dėl 38 sunkiai sužeistų karių evakuacijos.
Penktadienį V. Zelenskis pranešė, kad Ukraina siūlo Rusijai įvairius mechanizmus, kurie leistų išvesti ukrainiečių karius iš „Azovstal“ ir kad Suomijos prezidentas Sauli Niinisto (Saulis Nynistė) per pokalbį telefonu su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu aptars šį reikalą.
Prokurorė: nustatyti jau 45 Rusijos kariškiai, vykdę nusikaltimus Ukrainos teritorijoje
Ukrainos pareigūnai jau nustatė 45 Rusijos kariškius, kurie įvykdė žiaurių nusikaltimų Ukrainos teritorijoje.
Tai pirmadienį pareiškė Ukrainos generalinė prokurorė Iryna Venediktova, praneša „Ukrinform“.
„Dėl mūsų tyrimų ir karo nusikaltimų. Jau nustatyti 45 asmenys, susiję su karo nusikaltimais, trys žmonės jau teisiami. Šie žmonės apšaudė civilinę infrastruktūrą Charkivo srityje“, - sakė pareigūnė.
Anot jos, šiuo klausimu Ukraina „žengia kur kas sparčiau negu tarptautinis teisingumas“.
Prokurorė taip pat pažymėjo, jog svarbu, kiek laiko pareikalaus šis procesas, kadangi jau užfiksuota daugiau kaip 11 600 faktų, kurie gali būti kvalifikuojami kaip karo nusikaltimai.
„Bet Ukrainos teisingumas užsibrėžė tikslą – surasti ir patraukti atsakomybėn kiekvieną niekšą, kad ir kiek laiko tai pareikalautų“, - pabrėžė šalies generalinė prokurorė.
Ukrainos užsienio reikalų ministras perspėja, kad ES rizikuoja apmokėti karo išlaidas du kartus
Europos Sąjunga (ES) turi sustabdyti Rusijos naftos ir dujų importą arba rizikuoja du kartus apmokėti Ukrainos karo išlaidas, Briuselyje pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.
Atvykęs į ES užsienio reikalų ministrų susitikimą aptarti padėties Ukrainoje, D. Kuleba sakė, kad per energijos importą ES toliau „finansuoja Rusijos karo mašiną, jos agresiją ir žiaurumus“.
Jei ir toliau pirks dujas ir naftą iš Rusijos, tai reikš, kad ES mokės už energijos tiekimus Rusijai ir teiks finansinę pagalbą Ukrainai, sakė D. Kuleba.
Turėdamas galvoje besitęsiančią aklavietę dėl galimo ES draudimo importuoti rusišką naftą, D. Kuleba sakė: „Mums visiems smalsu, kuo ši saga baigsis“.
Daugiau kaip ketvirtadalis pabėgėlių grįžę ketina įsikurti kitose Ukrainos srityse
Daugiau kaip ketvirtadalis (26 proc.) Ukrainos piliečių, palikusių šalį dėl Rusijos agresijos ir grįžtančių į tėvynę, teigia ketiną įsikurti kitose šalies srityse nei gyveno iki karo.
Tai pirmadienį pranešė naujienų agentūra „Interfax – Ukraina“, remdamasi balandžio 11-gegužės 6 d. d. Razumkovo centro atlikto sociologinio tyrimo „Į Tėvynę grįžtančių pabėgėlių ukrainiečių nuotaikos ir vertinimai“ rezultatais.
Apklausos duomenimis, didžiąją dalį pabėgėlių, ketinančių keisti gyvenamąją vietą, sudaro rytinių Ukrainos regionų gyventojai. 73 proc. apklaustųjų pareiškė, kad, grįžę į Ukrainą, jie planuoja įsikurti toje pačioje srityje, kurioje gyveno anksčiau.
Pabėgėliai, ketinantys apsigyventi kitoje srityje, dažniausiai minėjo vakarinius Ukrainos regionus (15 proc. apklaustųjų) arba Kyjivą ir Kyjivo sritį (7 proc.).
79 proc. tyrimo dalyvių pareiškė, kad iki karo jie dirbo. Iš jų 49 proc. įsitikinę, kad grįžę dirbs ten pat, 28 proc. to tikisi, 7 proc. ketina susirasti kitą darbą. Tik 16 proc. dar nežino, kur dirbs ir ar jiems pavyks rasti darbą.
Sociologai apklausė 105 respondentus, kurie grįžo į Ukrainą per Užkarpatės sritį.
M. Podoliakas: kuo anksčiau nugalės Ukraina, tuo greičiau pasaulyje sumažės maisto kainos
Kuo anksčiau Ukraina nugalės kare prieš Rusiją ir išlaisvins savo teritorijas, tuo greičiau pasaulyje sumažės maisto produktų kainos. Globalų kainų augimą sukėlė Rusijos įsiveržimas.
Tai pirmadienį pareiškė Ukrainos prezidento biuro vadovo patarėjas Michailas Podoliakas, praneša portalas „rbc.ua“.
„Ukraina – pasaulio maitintoja. Sukeldamas šį karą, Kremlius išprovokavo globalų kainų augimą. Kuo greičiau mes gausime ginklų, tuo greičiau išvaduosime savo teritorijas. Kuo greičiau išvaduosime teritorijas, tuo mažesnės kainos bus visuose žemynuose. Tiesioginė priklausomybė. Priimkite sprendimą“, - kreipėsi jis į Ukrainos partnerius Vakaruose įrašu tviteryje.
Praėjusią savaitę „rbc.ua“ rašė, kad dėl karo Ukrainos uostuose užblokuota apie 90 mln. tonų grūdų. Tai gali sukelti maisto krizę kai kuriose pasaulio šalyse.
Rusijai apšaudžius Severodonecką, žuvo mažiausiai 10 žmonių
Ukrainos rytuose esančiame Severodonecke per naujausią apšaudymą žuvo mažiausiai 10 žmonių, miestą beveik visiškai apsupus Rusijos pajėgoms, pirmadienį pranešė Luhansko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Haidajus.
Rusijos kariai „nesustodami apšaudo Severodonecką“, sakoma S. Haidajaus pranešime platformoje „Telegram“.
„Žuvo mažiausiai dešimt žmonių. Šiuo metu dėl naujų apšaudymų labai sunku patikrinti vietovę“, – pridūrė jis, ragindamas vietos gyventojus nepalikti slėptuvių.
Rusijos pajėgos ne vieną savaitę bando užimti Severodonecką – ryčiausią iš Ukrainos pajėgų tebekontroliuojamų miestų Donbase. Jeigu jis kristų, Maskva faktiškai perimtų kontrolę Luhansko srityje, kartu su Donecko sritimi sudarančią Donbaso regioną.
„Azov“ pulko vadas: misiją įvykdėme
„Azov“ pulko vadas Denisas Prokopenka šiandien vakarą pareiškė, kad jo vadovaujami kariai įvykdė misiją, todėl dabar jis nori išsaugoti savo pavaldinių gyvybes. D.Prokopenka tai paskelbė „Azov“ pulko „Telegram“ kanale.
„Mariupolio gynėjai, nors buvo ir sunku, įvykdė įsakymus. Jie 82 dienas atitraukė priešo pajėgas ir leido Ukrainos kariuomenei persigrupuoti, apmokyti daugiau karių, gauti daug ginklų iš kitų šalių. Tačiau jokia ginkluotė nebūtų veiksminga, jei nebūtų profesionaliai parengtų karių. Jie yra labiausiai vertingas kariuomenės elementas. Mariupolio įgula, siekdama išsaugoti gyvybes, vykdo vyriausiosios karinės vadovybės sprendimą ir tikisi Ukrainos žmonių paramos“, – sakė „Azov“ vadas.
Vis dėlto D.Prokopenka nepaaiškino, apie kokį sprendimą jis kalba.
Pradėta sužeistų Azovstal“ gynėjų evakuacija
Sužeisti Ukrainos kariai iš „Azovstal“ gamyklos evakuoti į Rusijos okupuoto Novoazovsko ligoninę.
Apie tai rašo unian. net, remdamasis Ukrainos gynybos viceministrės Anos Maliar pareiškimu.
„Gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos valdyba, Ukrainos ginkluotosios pajėgos, Nacionalinė gvardija, Pasienio tarnyba pradėjo „Azovstal“ teritorijoje užblokuotų Mariupolio gynėjų gelbėjimo operaciją“, – sakė A.Maliar naktį paskelbtame pareiškime.
Ji informavo, kad pirmadienį iš „Azovstal“ į ligoninę Novoazovske evakuoti 53 sunkiai sužeisti kariai. Ligoninėje sužeistiesiems bus suteikta medicininė pagalba. Pasak viceministrės, dar 211 žmonių per humanitarinį koridorių buvo nuvežti į Olenivką.
„Tam, kad jie būtų sugrąžinti namo, bus įvykdyta apsikeitimo procedūra“, – teigė A.Maliar.
Ji tvirtino, kad imamasi veiksmų, kad būtų išgelbėti kariai, vis dar likę „Azovstal“ teritorijoje.
A.Maliar pabrėžė, kad Mariupolio gynėjų dėka pavyko gauti svarbaus laiko suformuoti rezervus, pergrupuoti pajėgas ir sulaukti pagalbos iš partnerių.
„Visas vadovybės užduotis Mariupolio gynėjai įvykdė iki galo. Gaila, kad neturime galimybės deblokuoti „Azovstal“ kariniu būdu. Svarbiausia bendra visos Ukrainos ir viso pasaulio užduotis – išsaugoti Mariupolio gynėjų gyvybes“, – sakė A.Maliar.
