„Tačiau Donbase okupantai bando didinti spaudimą. Tai pragaras, neperdedu“, – kalbėjo V. Zelenskis. Donbasas „visiškai sugriautas“.

Mūšiai tarp Rusijos ir Ukrainos pajėgų tęsiasi pirmiausiai Donbase Ukrainos rytuose. Ukrainiečių pajėgų vadovybė ketvirtadienį pranešė atrėmusi 14 priešiškų atakų. Šių duomenų nepriklausomai patikrinti nėra galimybės. Kad mūšiai yra nuožmūs, rodo vėl didelis civilių aukų skaičius. Vien tik Donecko srityje, institucijų duomenimis, žuvo penki žmonės,

Kad kare galėtume kovoti dėl laisvės, mums reikia greitos ir pakankamos finansinės paramos.

V. Zelenskis taip pat sakė, kad Rusijos karas kiekvieną mėnesį reiškia apie 5 mlrd. dolerių (4,8 mlrd. eurų) skylę biudžete. „Kad kare galėtume kovoti dėl laisvės, mums reikia greitos ir pakankamos finansinės paramos“, – pažymėjo prezidentas. Užsienio partneriai neturėtų pagalbos traktuoti kaip išlaidų ar dovanos. „Tai indėlis į jų pačių saugumą“, – sakė V. Zelenskis. Ukraina esą saugo kitas šalis nuo karo. Kartu reikia pasirūpinti, kad Rusijos agresija nebūtų sėkminga.

Ukrainoje iki šiol užfiksuota daugiau kaip 18,4 tūkst. karo nusikaltimų

Nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24-ąją Ukrainos teisėsaugos pareigūnai šalyje jau užfiksavo daugiau kaip 18,4 tūkst. karo nusikaltimų. Tai pranešė portalas „Ukrinform“, remdamasis Ukrainos generaline prokuratūra.

„Užregistruoti iš viso 12 595 Rusijos kariuomenės karo nusikaltimai, iš jų 12 189 susiję su karo teisės pažeidimais, 54 – su planavimu, rengimusi ir agresyvaus karo pradėjimu, 15 – su karo propaganda, o dar 337 yra kito pobūdžio“, – teigiama „Facebook“ paskelbtoje prokuratūros suvestinėje.

Be to, Ukrainos teisėsaugos pareigūnai užregistravo 5 882 nusikaltimus šalies nacionaliniam saugumui, įskaitant 3 890 nusikaltimų, susijusių su Ukrainos teritorinio vientisumo ir neliečiamumo pažeidimu, 921 nusikaltimą, susijusį su valstybės išdavyste, 798 nusikaltimus, susijusius su kolaboravimu, 23 nusikaltimus, susijusius su pagalba agresorei šaliai, 62 nusikaltimus, susijusius su sabotažu, ir 188 kito pobūdžio nusikaltimus.

2022 m. vasario 24 d. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas įsakė pradėti visapusišką Ukrainos puolimą. Čia Rusijos kariai apšaudo ir naikina svarbią infrastruktūrą, raketomis smūgiuoja miestams ir kaimams, kankina ir žudo civilius.

Maskva: į Rusiją išvežta daugiau kaip 230 tūkst. ukrainiečių vaikų

Nuo karo Ukrainoje pradžios iš mūšių teritorijų į Rusiją išvežta 1,36 mln. žmonių. Daugiau kaip 230 tūkst. jų yra vaikai, ketvirtadienį Maskvoje pranešė Gynybos ministerija.

Anot ministerijos, žmonės į saugią vietą evakuoti ir iš Ukrainos teritorijų, ir iš separatistinių Donecko ir Luhansko „respublikų“. Ketvirtadienį į Rusiją išvežta 17 700 žmonių, tarp jų 2 370 vaikų.

Vadovybė Kyjive kaltina rusų pajėgas neleidžiant žmonėms pasitraukti į Ukrainos kontroliuojamas teritorijas. Dauguma ukrainiečių esą ne savo noru vyksta į Rusiją, o yra pagrobiami.

E. Macronas: Rusijos Ukrainoje sukeltas karas kelia grėsmę visam regionui

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė nerimą, kad Rusijos Ukrainoje sukeltas karas gali išplisti į kitas regiono šalis.

„Nepriimtina Rusijos agresija Ukrainoje kelia grėsmę visam regionui, ypač – Moldovai“, – ketvirtadienį per Moldovos prezidentės Maios Sandu vizitą Paryžiuje teigė E. Macronas.

Trečiadienį M. Sandu sakė Europos Parlamentui (EP), kad nuo jos vadovaujamos šalies atskilusiame Uždniestrės regione pastaruoju metu kilusi įtampa tik privertė Kišiniovą dar labiau nerimauti dėl stabilumo. Tačiau E. Macronas pažadėjo, kad Moldovos suverenumo ir teritorinio vientisumo klausimu Prancūzija liks budri.

Nepriimtina Rusijos agresija Ukrainoje kelia grėsmę visam regionui, ypač – Moldovai.

Kalbėdamas apie Moldovos siekį įstoti į Europos Sąjungą (ES), E. Macronas užsiminė apie galimą aiškų atsaką artimiausiomis savaitėmis. M. Sandu dar kartą patvirtino, kad Moldova nori tapti ES nare ir toliau sieks šio tikslo. Ji teigė žinanti, kad stojimo procesas yra ilgas ir sudėtingas, o jos šalis neieško trumpesnio kelio.

Narystės ES taip pat siekia Ukraina.

Apsišaukėliškas gubernatorius: Chersonas taps Rusijos dalimi

Apsišaukėliškas Chersono gubernatorius Volodymyras Saldo pareiškė, kad ši Ukrainos sritis netrukus bus visiškai integruota į Rusijos teritoriją, praneša BBC.

V. Saldo socialiniame tinkle „Telegram“ parašė, kad ji taps „Rusijos Federacijos Chersono sritimi“. Jo pavaduotojas Kirilas Stremousovas savo ruožtu nurodė, kad, kai tenykštė padėtis stabilizuosis, gyventojai galės kreiptis dėl Rusijos pilietybės.

Prieš tai Ukrainos pareigūnai buvo ne kartą perspėję, kad Maskva šioje ir kitose šalies srityse planuoja surengti „referendumus“ dėl nepriklausomybės.

Patys Rusijos pareigūnai nėra patvirtinę, kad netrukus gali įvykti pietinių Ukrainos sričių aneksija, o Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas anksčiau šį mėnesį pareiškė, jog jų ateitis priklausys nuo vietos gyventojų valios.

„Azovo“ pulko vadai teigia vis dar esantys „Azovstal“ gamykloje

Paskutiniojo Ukrainos pasipriešinimo Mariupolyje vadai, jų pačių duomenimis, vis dar yra „Azovstal“ gamykloje. Ukrainiečių žiniasklaida ketvirtadienį išplatino vaizdo įrašą, kuriame matyti „Azovo“ pulko vado pavaduotojas Sviatoslavas Palamaras. „Aš ir vadai esame „Azovstal“ gamyklos teritorijoje. Vyksta tam tikra operacija, kurios detalių nekomentuosiu. Dėkojame visam pasauliui, dėkojame Ukrainai“, – sakė S. Palamaras.

Rusijos duomenimis, nuo savaitės pradžios pasidavė 1 730 ginkluotų ukrainiečių, kurie slėpėsi gamyklos požeminiuose. Jie paimti į nelaisvę.

Rusų pajėgos Mariupolio uostamiestį užpuolė kovo pradžioje ir po kelias savaites trukusių mūšių užėmė – išskyrus „Azovstal“ gamyklą. Miestas prie Azovo jūros beveik visiškai sugriautas.

JK: Rusija gali imtis skubaus savo Mariupolyje esančių pajėgų perdislokavimo

Baigusi Ukrainos Mariupolio uostamiesčio okupaciją, Rusija, pasak Jungtinės Karalystės (JK) gynybos ministerijos, gali imtis skubaus čia esančių savo pajėgų perdislokavimo į Donbasą, praneša „Euronews“.

Ministerija savo žvalgybos duomenų suvestinėje nurodė, kad nuožmaus ukrainiečių priešinimosi Mariupolyje išvargintos čia esančios Rusijos pajėgos prieš galimą perdislokavimą turi būti iš naujo aprūpintos įranga, o tai gali būti ilgas procesas.

„Tačiau Rusijos generolai junta spaudimą sparčiai įgyvendinti operatyvinius tikslus. Tai reiškia, kad Rusija greičiausiai perdislokuos savo pajėgas be tinkamo jų parengimo, taip rizikuodama tolesniu jų efektyvumo sumažėjimu“, – teigiama suvestinėje.

Ministerija pridūrė, kad Mariupolio „Azovstal“ gamykloje iki šiol veikiausiai pasidavė maždaug 1 700 Ukrainos karių, o objekte lieka nežinomas jų skaičius.

Ukraina kaltina Rusiją neleidžiant civiliams išvykti į Ukrainos kontroliuojamas teritorijas

Zaporižios srityje Ukrainos pietuose rusų okupaciniai daliniai neleidžia civiliams išvykti į Ukrainos kontroliuojamas teritorijas. „Šiuo metu Vasylivkos mieste prie rusų patikros posto yra daugiau kaip 1 000 automobilių, kurie neįleidžiami į Ukrainos kontroliuojamą teritoriją“, – naujienų agentūrai „Ukrinform“ ketvirtadienio vakarą sakė Zaporižios srities administracijos vadovo pavaduotoja Zlata Nekrasova. Socialiniuose tinkluose jau plinta ir atitinkami vaizdo įrašai.

Automobiliuose yra daug moterų ir vaikų. Dėl to administracijos pareigūnai pasirūpino, kad pabėgėliai sulauktų vandens ir maisto produktų, sakė Z. Nekrasova.

Ukraina praeityje ne kartą kaltino rusų dalinius neleidžiant civiliams palikti okupuotų teritorijų ir iš dalies jėga gabenant juos į Rusiją.

JAV svarsto perduoti Ukrainai priešlaivinių raketų, kad būtų pralaužta jos uostų blokada

Jungtinės Valstijos, anot šaltinių, ketina perduoti Ukrainai pažangių priešlaivinių raketų, kad ukrainiečių pajėgos galėtų pralaužti Rusijos vykdomą jos uostų Juodojoje jūroje blokadą. Šiuo metu diskutuojama apie dviejų tipų raketas, agentūrai „Reuters“ sakė neįvardijami trys JAV vyriausybės atstovai ir du Kongreso pareigūnai.

Rusija, britų Gynybos ministerijos duomenimis, mūšių regione turi apie 20 karo laivų, įskaitant povandeninių. Rusų karinis laivynas Ukrainoje jau patytė didelių nuostolių, ypač – nuskendus jo flagmanui „Moskva“.

Anot Hadsono instituto karinio jūrų laivyno eksperto Bryano Clarko, Rusijos karo laivams  kils grėsmė, jei Ukraina gaus pažangių ginklų, o prezidentas Vladimiras Putinas vis tiek neatsisakys blokados. „Jie Juodojoje jūroje negalės niekur pasislėpti“, - teigė ekspertas.

Kovą NATO viršūnių susitikime Briuselyje iš JAV šaltinių sužinota, kad tariamasi dėl priešlaivinių raketų Ukrainai tiekimo. „Darbai pradėti“, - teigta tada. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis balandį paprašė NATO narės Portugalijos “Harpoon“ tipo raketų.

Anot šaltinių, dabar jau yra kelios valstybės, kurios iš esmės pasirengusios tiekti Ukrainai tokių raketų. Tačiau nė viena nenori būti pirma, nes būgštauja Rusijos reakcijos, jei karo laivas nuskęstų paleidus raketą iš tos šalies atsargų.

JK: Rusija gali imtis skubaus savo Mariupolyje esančių pajėgų perdislokavimo

Baigusi Ukrainos Mariupolio uostamiesčio okupaciją, Rusija, pasak Jungtinės Karalystės (JK) gynybos ministerijos, gali imtis skubaus čia esančių savo pajėgų perdislokavimo į Donbasą, praneša „Euronews“.

Ministerija savo žvalgybos duomenų suvestinėje nurodė, kad nuožmaus ukrainiečių priešinimosi Mariupolyje išvargintos čia esančios Rusijos pajėgos prieš galimą perdislokavimą turi būti iš naujo aprūpintos įranga, o tai gali būti ilgas procesas.

„Tačiau Rusijos generolai junta spaudimą sparčiai įgyvendinti operatyvinius tikslus. Tai reiškia, kad Rusija greičiausiai perdislokuos savo pajėgas be tinkamo jų parengimo, taip rizikuodama tolesniu jų efektyvumo sumažėjimu“, – teigiama suvestinėje.

Ukrainos pajėgos praneša apie smarkius mūšius Donbase

Rytų Ukrainoje toliau verda nuožmūs mūšiai dėl Donbaso regiono. „Priešas vykdo puolimą Lisičansko ir Severodonecko regione“, – penktadienį pranešė Ukrainos generalinis štabas. Kyjivo duomenimis, ukrainiečių kariams pavyko atremti ataką prieš Severodonecką, tačiau Toškivkos priemiestyje kovos tęsiasi.

Už kelių kilometrų toliau į pietus prie Luhansko ir Donecko teritorijų ribos mūšiai vyksta dėl Vyskryvos ir Oleksandropilijos vietovių, esančių už maždaug už 10 km į rytus nuo Bachmuto miestelio. Ši laikomas dar vienu strateginiu tarpiniu rusų puolimo tikslu. Tačiau rusų pajėgų puolimas čia nėra sėkmingas, kaip ir mėginimai šturmuoti Avdijivką ir Kurachovą, sakoma toliau ataskaitoje. Donecko ir Luhansko srityse esą atremta iš viso 14 atakų.

Charkivo srityje, kur ukrainiečiai pastarosiomis savaitėmis perėjo į kontrpuolimą, naujų teritorinių laimėjimų Ukrainos pajėgos nepasiekė. Rusai čia koncentruojasi į savo fronto linijos gynybą. Mūšiai vyksta dėl Ternovos ir Veselės. Nepriklausomai šių duomenų patvirtinti nėra galimybių.

J. Tymošenko: Rusijos agresijos priežastis – Ukrainos siekis tapti ES nare

Buvusi Ukrainos premjerė Julija Tymošenko mano, kad Rusijos agresijos priežastis yra jos šalies siekis tapti ES nare.

„Mes esame vienintelė valstybė, kuri šiandien savo žmonių gyvybe ir jų krauju moka už norą grįžti  į gimtąją Europą, – sakė ji Vokietijos laikraščiui „Augsburger Allgemeine“. – Tai nėra naujas ukrainiečių tikslas. Jie jau seniai aiškiai išsako savo siekį vėl tapti Europos dalimi. Tai yra priežastis, kodėl Putinas pradėjo karą“.

Julija Tymošenko. EPA-ELTOS nuotr.

J. Tymošenko du kartus vadovavo Ukrainos vyriausybei. Ji išgarsėjo 2004-aisiais – tada dar su pintų plaukų kasa – kaip provakarietiškos Oranžinės revoliucijos veidas. J. Tymošenko jau du kartus sėdėjo kalėjime. Politikė 2019 metais trečią kartą dalyvavo Ukrainos prezidento rinkimuose, tačiau pralaimėjo jau pirmajame rate.

J. Tymošenko interviu teigė žinanti savo šalies problemas. „Sutinku, kad turime kovoti su korupcija, tačiau protestuoju, kai ji nurodoma kaip pretekstas nesuteikti kandidatės statuso“, – sakė 61-erių politikė.

Ji atmetė naujos politinės bendrijos, kurioje Ukraina rastų vietą, sukūrimą. „Mes nenorime pakaitalo. Nenorime, kad Ukrainai būtų sukurtas specialus Europos getas, – kalbėjo ji. – Atėjo metas pasipriešinti Kremliui ir jo šantažui. Tai pasirinkimas tarp vertybių ir kainos, kurią esame pasirengę sumokėti. Atėjo metas įrodyti, kad visos kalbos apie vertybes yra tikros“.

D. Medvedevas: mes nesame idiotai

Dmitrijus Medvedevas, anksčiau vieną kadenciją Vladimirą Putiną pakeitęs Rusijos prezidento poste, o dabar aukštas pareigas užimantis saugumo pareigūnas, pareiškė, kad Vakarai neturėtų tikėtis, jog Rusija tęs maisto tiekimą, jei dėl karo Ukrainos Maskvai bus ir toliau taikomos niokojančios sankcijos.

„Mūsų šalis yra pasirengusi visiškai įvykdyti savo įsipareigojimus. Tačiau ji taip pat tikisi pagalbos iš prekybos partnerių, taip pat ir tarptautinėse platformose“, – parašė D. Medvedevas per susirašinėjimo programėlę „Telegram“.

„Priešingu atveju nėra jokios logikos: viena vertus, mums taikomos beprotiškos sankcijos, kita vertus, reikalaujama tiekti maistą. Taip nesigauna, mes nesame idiotai“, – pareiškė jis.

„Šalims, importuojančioms mūsų kviečius ir kitus maisto produktus, bus labai sunku be tiekimo iš Rusijos. O Europos ir kituose laukuose be mūsų trąšų augs tik sultingos piktžolės“, – rašė D. Medvedevas.

„Turime visas galimybes užtikrinti, kad kitos šalys turėtų maisto, o maisto krizė neįvyktų. Tik nesikiškite į mūsų darbą“, – pridūrė.

Iki karo Rusijai ir Ukrainai tekdavo apie 30 proc. pasaulinės kviečių pasiūlos.

Tačiau dėl Maskvos karinės kampanijos Ukrainoje ir virtinės beprecedenčių sankcijų, kurias Rusijai dėl to paskelbė tarptautinė bendruomenė, sutriko trąšų, kviečių ir kitų prekių tiekimas iš abiejų šalių, o tai paskatino dar spartesnį  kainų augimą, ypač besivystančiose šalyse.

Jungtinių Tautų vadovas Antonio Guterresas (Antoniju Guterišas) šią savaitę perspėjo, kad jei didėjanti pasaulinė maisto krizė nebus suvaldyta, gali kilti masinis badas ir badmetis, ir paragino Rusiją nutraukti Ukrainos grūdų eksporto per Juodosios jūros uostus blokadą.

Pentagono pareigūnas: nepaisant Ukrainos pergalių karas užsitęs

Vienas Pentagono aukšto rango pareigūnas ketvirtadienį sakė, kad karas Ukrainoje galėtų tęstis ilgą laiką, nors Kyjivo pajėgos atkovojo Charkivo sritį ir gauna nemažą JAV paramą.

Pareigūnas įspėjo dėl analitikų kalbų, kad Rusijos pajėgos pasiekė galimybių ribą ir po kelių savaičių gali pasiekti tašką, kai nebegalės pulti.

„Sunku numatyti, kur tai su laiku nueis“, – sakė pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.

Jis gyrė ukrainiečių pajėgas už vadovavimą ir valdymą, sanglaudą ir dvasią. Pasak jo, tai „tiesiog istorinis“ dalykas, palyginti su Rusijos pajėgomis.

Tačiau, jo teigimu, rusai tebeturi kiekybinį pranašumą, „nemažą“ kovinių pajėgumų rezervą ir išlaiko pozicijas palei ilgą frontą.

„Visa tai drauge su faktu, kad kalbame apie Ukrainos dalį, dėl kurios šios dvi šalys kovoja aštuonerius metus, verčia mus toliau manyti, kad kova gali būti ilga“, – pabrėžė pareigūnas.

Kai kurie autoritetingi kariniai analitikai užsimena, kad Rusijos kariuomenė artimiausiomis savaitėmis gali galutinai išnaudoti savo pajėgumus.

Rusijos kariuomenė „Ukrainoje artėja prie savo didžiausio antplūdžio ribos“, rašė buvęs Australijos armijos generolas Mickas Ryanas (Mikas Rajenas). Jo teigimu, Maskvos pajėgos „fiziškai, moraliai ir intelektualiai... byra iš vidaus“.

Michaelas Kofmanas (Maiklas Kofmanas) iš Vašingtone įsikūrusio strateginių studijų centro CNA praėjusią savaitę rašė, kad „Rusijos galimybės menksta“.

„Kuo ilgiau jie dels, tuo labiau mažės jų galimybės palaikyti karą ir tuo blogesnės bus jų tolesnės galimybės“, – sakė jis.

Tuo metu analitikas slapyvardžiu „Jomini of the West“, socialiniame tinkle „Twitter“ kasdien skelbiantis gerai pagrįstus ir detalius pranešimus apie karą Ukrainoje, pasitelkė karo teoretiko Carlo von Clausewitzo (Karlo fon Klauzevico) „kulminacijos taško“ – pajėgumų kariauti piko, po kurio nebegalima palaikyti puolimo – koncepciją.

„Rusijos pajėgos galbūt artėja prie kulminacijos taško, kai nebeturės kito pasirinkimo, tik sustabdyti puolamuosius veiksmus didesniam atkūrimui, kad kompensuotų kovose [patirtus] nuostolius“, – rašė analitikas.

Minimas Pentagono pareigūnas sakė, kad Rusijos pajėgos nuolat susiduria su problemomis dėl invazijos palaikymo.

„Koviniai pajėgumai patys savaime karų nelaimi. Reikia turėti valios kovoti, reikia turėti gerą vadovybę. Reikia turėti vadovavimą ir valdymą, o jie dėl to kenčia“, – sakė pareigūnas.

Tačiau jis atkreipė dėmesį, kad Ukrainos pajėgoms neseniai nustūmus rusus nuo antro pagal dydį šalies miesto Charkivo nė viena šalis nepasiekia didelių pergalių palei savo ilgą frontą.

„Tai kova akis į akį“, – sakė pareigūnas, turėdamas galvoje artimas kovas ir apšaudymus Donbase, taip pat netoli Chersono ir Mykolajivo.

Kyjivas: toliau dedamos pastangos, siekiant evakuoti visus „Azovstal“ likusius Ukrainos karius

Ukrainos vadovybė teigia toliau dedanti pastangas, kad būtų evakuoti visi Mariupolio „Azovstal“ gamykloje likę šalies kariai, praneša BBC.

Ukrainos prezidento patarėjas Mychailo Podoliakas nurodė, kad šiuo metu vyksta „labai sunkios ir labai trapios“ derybos dėl evakuacijos. Jis paprašė ukrainiečių susilaikyti nuo komentarų, kol operacija bus baigta.

Naujausi Jungtinės Karalystės (JK) žvalgybos duomenys rodo, kad šiame objekte jau pasidavė maždaug 1 700 Ukrainos karių. Jie buvo išgabenti į Rusijos kontroliuojamas Ukrainos teritorijas.

Ketvirtadienį „Azovo“ pulko vadas trumpame vaizdo įraše patvirtino, kad jis ir kiti kariai vis dar yra „Azovstal“ viduje.

Berlynas: G-7 svarsto galimybę išskirti Ukrainai 18 mlrd. dolerių paramos paketą

Didysis septynetas (G-7) ketina susitarti dėl didesnės nei 18 mlrd. dolerių (17 mlrd. eurų) vertės karinės paramos paketo Ukrainai, penktadienį pareiškė Vokietijos finansų ministras Christianas Lindneris (Kristianas Lindneris).

Ministras interviu televizijai „Bloomberg Television“ pabrėžė, kad Rusijos invazijai besipriešinantys ukrainiečiai „gina ne tik save, bet ir mūsų vertybes“.

JAV iždo departamento atstovas atsisakė patvirtinti sumą, kurią ketinama išskirti per G-7 finansų ministrų susitikimą Vokietijoje. Tuo metu vokiečių Finansų ministerijos atstovas atsisakė pateikti komentarų naujienų agentūrai AP.

JAV iždo sekretorė Janet Yellen (Džanet Jelen) ir kiti vadovai šią savaitę kalbėjo apie būtinybę sąjungininkams surinkti pakankamai papildomos pagalbos, kad padėtų Kyjivui „sėkmingai įveikti“ Maskvos invaziją.

S. Šoigu: atsakydama į NATO plėtrą Rusija steigs naujas karines bazes

Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu penktadienį pareiškė, kad Maskva įsteigs naujų karinių bazių šalies vakarinėje dalyje, atsakydama į NATO plėtrą.

„Iki šių metų pabaigos Vakarų karinėje apygardoje bus įkurta 12 karinių dalinių ir divizijų“, – S. Šoigu pareiškimą per vieną susitikimą citavo Rusijos naujienų agentūros.

Kariuomenė tikisi gauti daugiau kaip 2 000 vienetų karinės technikos ir ginkluotės sistemų, teigė S. Šoigu.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vasario 24 dieną pasiuntė pajėgas į provakarietišką Ukrainą. Šis puolimas, kurį Vakarai laiko neišprovokuotu ir nepagrįstu, supurtė visą pasaulį.

Sunerimusios dėl Kremliaus agresijos Ukrainoje, su Rusija besiribojanti Suomija ir jos kaimynė Švedija, kurios dešimtmečius laikėsi nesišliejimo prie karinių blokų politikos, šią savaitę pateikė stojimo į NATO paraiškas. Rusija perspėjo, kad imsis atsakomųjų priemonių.

Rusija teigia baigianti užimti visą Ukrainos rytinę Luhansko sritį 

S. Šoigu penktadienį pareiškė, kad Maskvos pajėgos baigia visiškai užimti Ukrainos rytinę Luhansko sritį, kurią iki karinės invazijos pradžios iš dalies kontroliavo prokremliški separatistai.

„Luhansko liaudies respublikos išvadavimas artėja prie pabaigos“, – S. Šoigu žodžius per vieną susitikimą citavo Rusijos naujienų agentūros. Jis turėjo galvoje separatistų 2014 metais įkurtą niekieno, išskyrus Maskvą, nepripažintą darinį.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vasario 24 dieną pasiuntė savo kariuomenę į Ukrainą, esą norėdamas apginti tenykščius rusakalbius, ypač separatistinėse Luhansko ir Donecko teritorijose.

Rusija šių separatistinių darinių nepriklausomybę pripažino prieš pat karinę invaziją.

Rusija laikosi pozicijos, kad Donbaso separatistų „liaudies respublikos“ turi apimti visą Luhansko srities ir piečiau esančios Donecko srities teritoriją.

S. Šoigu taip pat teigė, kad 1 908 ukrainiečių kariai pasidavė apsuptoje metalurgijos įmonėje „Azovstal“ pietrytiniame Mariupolio mieste, dabar kontroliuojamame Rusijos pajėgų.

Kad kontroliuoja šį Ukrainos pietryčiuose esantį strateginės svarbos miestą, Rusija paskelbė balandžio pabaigoje, užblokavusi likusius ukrainiečių karius didžiulėje metalurgijos gamykloje.

S. Šoigu sakė, kad Ukraina gegužės pradžioje bandė atsiimti strategiškai svarbią Gyvačių salą Juodojoje jūroje, anksčiau užimtą Rusijos pajėgų.

„Šis abejotinas veiksmas pasirodė esanti visiška nesėkmė“, – teigė jis.

Gyvačių sala išgarsėjo invazijos pradžioje, internete žaibiškai išpopuliarėjus radijo pokalbiui, per kurį ukrainiečių pasieniečiai atsisako pasiduoti atakuojančio rusų laivo „Moskva“ įgulai. Jų ryžtingas atsakymas „Rusijos karini laive, eik ****" tapo vienu iš ukrainiečių pasipriešinimo Kremliaus įsiveržimui simbolių.

Rusijos laivyno flagmanas kreiseris „Moskva“ balandžio viduryje nuskendo Juodojoje jūroje. Maskvos teigimu, tai įvyko laive kilus gaisrui ir detonavus šaudmenims, bet Ukrainos kariuomenė tvirtina, kad ji pataikė į kreiserį raketomis. JAV patvirtino Ukrainos versiją.

Advokatas Kyjivo karo nusikaltimų teismo prašo išteisinti Rusijos karį

Pirmojo nuo Rusijos invazijos pradžios Ukrainoje teisiamo rusų kario advokatas penktadienį sakydamas baigiamąją kalbą teigė, kad jo klientas yra nekaltas dėl tyčinės žmogžudystės ir karo nusikaltimų.

Teisiamas 21 metų rusų karys Vadimas Šišimarinas Kyjive surengtame teisme pripažino pirmosiomis Rusijos puolimo dienomis nužudęs 62 metų civilį.

„Atsižvelgdamas į įrodymus ir liudijimus manau, kad Šišimarinas nėra kaltas dėl nusikaltimo, kuriuo yra kaltinamas“, – teismui pareiškė advokatas Viktoras Ovsianikovas.

„Prašau išteisinti mano klientą“, – sakė jis.

Ukrainos prokurorai ketvirtadienį paprašė skirti V. Šišimarinui laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę už civilio Oleksandro Šelipovo nužudymą Čupachivkos kaime Ukrainos šiaurės rytuose, praėjus keturioms dienoms nuo Maskvos invazijos pradžios.

Jaunatviškos išvaizdos rusų seržantas V. Šišimarinas iš Irkutsko Sibire penktadienį teismui sakė, kad „nuoširdžiai gailisi“ dėl to, ką padarė.

„Nervinausi dėl to, kas vyko. Nenorėjau nužudyti“, – sakė jis, stovėdamas stikliniame teisiamųjų narve.

Šios svarbios bylos, užbaigtos penktadienį po trijų svarstymo dienų, verdiktas turėtų būti paskelbtas pirmadienį.

Tai pirma tokio pobūdžio byla nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24 dieną. Ji laikoma viešu Ukrainos teismų sistemos nepriklausomumo išbandymu.

Tuo pačiu metu tarptautinės institucijos tiria įtariamus Rusijos pajėgų nusikaltimus Ukrainoje.

Pulko „Azov“ vadas: Ukrainos kariuomenė įsakė „Azovstal“ likusiems kariams nutraukti kovą

Kyjivas įsakė likusiems Ukrainos kariams, tebesantiems apsiaustoje Mariupolio metalurgijos gamykloje „Azovstal“, nutraukti kovą, penktadienį sakė įstrigusiems daliniams vadovaujančio pulko vadas.

„Aukštesnioji karinė vadovybė davė įsakymą gelbėti mūsų garnizono karių gyvybes ir nutraukti miesto gynybą“, – sakė pulko „Azov“ vadas Denysas Prokopenka platformoje „Telegram“ paskelbtame vaizdo įraše.

Jis nurodė, kad „vyksta procesas“, siekiant iš gamyklos komplekso išvežti žuvusius karius.