„Deramės su pirmaujančiomis pasaulio valstybėmis, kurios suteiktų Ukrainai pasitikėjimo saugumu ateinantiems dešimtmečiams“, – trečiadienio vakarą savo kasdieniame vaizdo kreipimesi sakė V. Zelenskis. Tai buvo viena iš temų, aptartų sekmadienį vykusiame Didžiojo septyneto (G7) susitikime, kuriame Ukraina dalyvavo pirmą kartą.

„Tai pirmas kartas mūsų valstybės istorijoje, kai įmanoma patvirtinti tokias garantijas. Ne kokį nors memorandumą, ne kokį nors deklaruojamą norą dėl kokio nors kurso, o konkrečias garantijas“, – sakė V. Zelenskis. Tai būtų „ne tik teisiškai reikšminga, bet ir užrašyta taip, kad būtų aišku: tiksliai ką, tiksliai kas ir tiksliai kaip mums garantuoja“, – pridūrė V. Zelenskis.

Vienas iš Rusijos reikalavimų, siekiant nutraukti ginkluotus karo veiksmus, yra aiškus Ukrainos įsipareigojimas laikytis politinio neutralumo, dėl kurio šalis siekia tvirtų tarptautinių saugumo garantijų.

Suomijos prezidentas paaiškino Rusijai, kodėl jo šalis ketina stoti į NATO

Suomijos ketinimą stoti į NATO nulėmė Rusijos veiksmai, konkrečiai – jos plataus masto įsiveržimas į Ukrainą vasario 24 d.

Tai trečiadienį pareiškė Suomijos prezidentas Saulis Niinistö, praneša leidinys „Insider“.

„Jei Suomija artimiausiu metu įstos į NATO, o Rusijai kils klausimų, kodėl, mano atsakymas būtų toks: „Jūs tai paskatinote – pažvelkite į veidrodį“, – sakė Suomijos valstybės vadovas Helsinkyje per spaudos konferenciją su Didžiosios Britanijos ministru pirmininku Borisu Johnsonu.

Pasak S. Niinistö, reikalaudama, kad Suomija nestotų į Aljansą, Rusija manė, kad jo šalis „neturi savo valios“.

„Mums stojimas į NATO nebūtų prieš ką nors – mes norėtume maksimaliai padidinti savo saugumą“, – paaiškino Suomijos prezidentas. Jis taip pat pabrėžė, jog suvokimas, kad reikia stoti į NATO, atėjo kartu su Rusijos įsiveržimu į Ukrainą: tai pakeitė situaciją ir parodė, kad Rusija yra „pasirengusi pulti kaimyninę šalį“.

Ukrainos policija nuo karo pradžios sulaikė 750 diversantų

Ukrainoje nuo Rusijos plataus masto įsiveržimo pradžios demaskuotos 88 diversantų ir žvalgų grupės, sulaikyta 750 žmonių, prisidėjusių prie diversinės veiklos.

Tai per spaudos konferenciją pranešė Ukrainos nacionalinės policijos departamento viršininkas Oleksijus Sergejevas.

„Nuo karo pradžios demaskuotos 88 diversantų ir žvalgų grupės, sulaikyta 750 žmonių, susijusių su diversine veikla. Iš jų 676 perduoti Ukrainos saugumo tarnybos institucijoms“, – sakė jis.

O. Sergejevo duomenimis, Ukrainos nacionalinės policijos tyrėjai iškėlė 484 baudžiamąsias bylas už kolaboravimą su okupantais. Įtarimai jau pateikti 72 asmenims.

Vasario 24 d. Rusija pradėjo tarptautinės bendruomenės smerkiamą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Jos pajėgos atakuoja ir civilinius objektus. Vakarų šalys, reaguodamos į agresiją, paskelbė Rusijai labai griežtas sankcijas ir teikia ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.

U. von der Leyen: Rusija kelia didžiausią tiesioginę grėsmę tarptautinei tvarkai

Tokijuje viešinti Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) ketvirtadienį pareiškė, kad Rusija, įsiveržusi į Ukrainą, kelia „didžiausią tiesioginę grėsmę“ tarptautinei tvarkai.

Po susitikimo su Japonijos ministru pirmininku Fumio Kishida (Fumiju Kišida), kuriame dalyvavo ir Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis (Šarlis Mišelis), ji sakė, kad „Rusija, vykdydama barbarišką karą prieš Ukrainą ir sudarydama nerimą keliantį paktą su Kinija, šiandien kelia didžiausią tiesioginę grėsmę pasaulio tvarkai“.

Rusijos įsiveržimas į Ukrainą yra ne tik Europos reikalas; jis supurto tarptautinės tvarkos, taip pat ir Azijoje, pagrindą.

Aukščiausi Europos Sajungos pareigūnai atvyko į Tokiją dalyvauti kasmetinėse derybose, kurios vyksta didžiajai daliai tarptautinės bendruomenės telkiant jėgas spausti Maskvą dėl karo Ukrainoje, taip pat augant susirūpinimui dėl Kinijos vaidmens.

„Rusijos įsiveržimas į Ukrainą yra ne tik Europos reikalas; jis supurto tarptautinės tvarkos, taip pat ir Azijoje, pagrindą. Tai negali būti toleruojama“, – sakė F. Kishida, kurio vyriausybė prisijungė prie griežtų sankcijų Maskvai, įskaitant sankcijas energetikos srityje.

Darbotvarkėje taip pat buvo klausimai dėl vis agresyvesnės Pekino pozicijos Azijoje, ES siekiant imtis svarbesnio vaidmens priešinantis Kinijai.

„Mūsų bendradarbiavimas Ukrainoje yra labai svarbus Europoje, tačiau jis taip pat svarbus Indijos ir Ramiojo vandenynų regione, be to, norime giliau konsultuotis dėl agresyvesnės Kinijos“, – savo ruožtu sakė Ch. Michelis.

„Manome, kad Kinija turi ginti daugiašalę sistemą, kuri jai buvo naudinga vystant savo šalį“, – pridūrė jis.

U. von der Leyen sakė, kad ES ir Japonija stiprina bendradarbiavimą, be kita ko, pradėdamos pirmąją Europoje skaitmeninę partnerystę, kurioje daugiausia dėmesio bus skiriama konkurencingumui ir saugumui šioje srityje.

Ji nurodė, kad abi šalys taip pat sieks „įvairinti ir stiprinti tiekimo grandines“.

„Tai svarbu, nes yra medžiagų ir technologijų, kurios tapo labai svarbios mūsų ekonomikai ir kasdieniam gyvenimui, pavyzdžiui, puslaidininkiai“, – sakė U. von der Leyen.

„Turime turėti galimybę pasikliauti patikimomis tiekimo grandinėmis“, – pridūrė EK pirmininkė.

Investicijos į infrastruktūrą

Japonija ir ES stengiasi stiprinti ryšius, įskaitant 2019 metais sudarytą svarbų prekybos susitarimą, o Tokijas nukrypo nuo ankstesnio diplomatinio kurso ir užėmė tvirtą poziciją Ukrainos klausimu.

Tokijas taiko sankcijas Rusijos įmonėms ir pareigūnams, siunčia humanitarinę ir finansinę pagalbą Ukrainai ir prisijungė prie Didžiojo septyneto (G-7) įsipareigojimo palaipsniui atsisakyti rusiškos naftos importo arba jį uždrausti.

Tačiau Japonija nesiėmė priemonių dėl rusiškų dujų, nes yra priklausoma nuo energijos importo.

Vėliau ketvirtadienį U. von der Leyen ir Ch. Michelis turėtų surengti darbo pietus su F. Kishida, o penktadienį EVT pirmininkas apsilankys Hirošimoje.

F. Kishida sakė, kad su ES lyderiais bus aptarta įtampa Pietų ir Rytų Kinijos jūrose, kur, kaip būgštauja Tokijas, Pekinas vis dažniau bando pareikšti pretenzijas į ginčijamas teritorijas.

Be to, jau seniai baiminamasi, kad Pekinas gali perimti Taivano, kurį Kinija laiko savo teritorijos dalimi ir ne kartą sakė, kad kada nors ją susigrąžins, prireikus – jėga, kontrolę.

Ch. Michelis sakė, kad su Japonijos lyderiu aptarė „būdus, kaip sustiprinti mūsų bendradarbiavimą saugumo ir gynybos srityje“. Jis pažymėjo, kad Japonija yra vienintelė Azijos šalis, konkrečiai paminėta plane, kuriuo siekiama iki 2030 metų sustiprinti ES saugumo ir gynybos politiką.

U. von der Leyen taip pat paragino bendradarbiauti regiono infrastruktūros srityje, tuo netiesiogiai užsimindama apie Pekiną, kuris savo projektais, kartais kritikuojamais kaip „skolų spąstai“, siekia sustiprinti aljansus regione ir už jo ribų.

„Investicijų poreikis didžiulis, o galimybės ribotos. Labai dažnai už jas tenka mokėti kainą, kurios neturėtų mokėti nė viena šalis, pavyzdžiui, kai kėsinamasi į jos suverenitetą“, – sakė ji.

Prorusiški programišiai nusitaikė į Italijos institucijų interneto svetaines

Prorusiški programišiai atakavo kelių Italijos institucijų, įskaitant Gynybos ministeriją ir Senatą, interneto svetaines, trečiadienį pranešė žiniasklaida.

Gynybos ministerijos interneto svetainė buvo „tvarkoma“, o Senato interneto svetainė buvo neprieinama, tačiau praėjus kelioms valandoms po išpuolio abi vėl pradėjo veikti.

Italijos dienraštis „Corriere della Sera“ teigė, kad prokremliška grupuotė „Killnet“ prisiėmė atsakomybę už kibernetinę ataką, kuri, kaip pranešama, nepažeidė infrastruktūros, tačiau apsunkino prieigą prie kelių interneto svetainių, įskaitant Nacionalinio sveikatos instituto tinklalapį.

Naujienų agentūra AGI pranešė, kad programišiai nesėkmingai bandė įsilaužti į „Eurovizijos“ dainų konkurso svetainę.

Praėjusį mėnesį „Killnet“ taikėsi į Rumunijos vyriausybės svetaines dėl Bukarešto paramos Rusijos užpultai Ukrainai, teigia šalies nacionalinė kibernetinio saugumo agentūra.

Rumunijos žvalgybos tarnyba teigė, kad grupuotė taip pat taikėsi į oficialias JAV, Lenkijos, Čekijos, Estijos ir NATO interneto svetaines.

2021 metų rugpjūtį Romos regione įvyko plataus masto kibernetinė ataka, dėl kurios žmonės nebegalėjo užsiregistruoti vakcinacijai nuo COVID-19.

Ukraina rengiasi pirmajam karo nusikaltimų teismui dėl Rusijos invazijos

Ukraina surengs pirmąjį teismo procesą dėl karo nusikaltimų per tebesitęsiančią Rusijos invaziją, per kurį prieš teismą stos 21 metų rusų karys, trečiadienį pranešė šalies generalinė prokurorė.

Vadimas Šišimarinas kaltinamas vasario 28 dieną nužudęs neginkluotą 62 metų civilį, rašoma generalinės prokurorės Irynos Venediktovos biuro išplatintame pranešime.

Pasak pranešimo, V. Šišimarinas pro automobilio langą šovė iš automato į civilį, kad šis nepraneštų apie rusų karių grupę.

Kai buvo atakuota rusų pajėgų kolona, V. Šišimarinas ir dar keturi kartu sprukę kariai šalia Čupachivkos kaimo pavogė automobilį, priduriama pranešime.

Civilis, kurio tapatybė neįvardijama, važiavo dviračiu kelio pakraščiu netoli savo namų, nurodė prokuratūra.

„Vienas iš kariškių liepė kaltinamajam nužudyti civilį, kad šis nepraneštų apie juos“, – rašoma pareiškime.

Vienas iš kariškių liepė kaltinamajam nužudyti civilį, kad šis nepraneštų apie juos.

„Vyras mirė vietoje, vos už kelių dešimčių metrų nuo savo namų“, – priduriama jame.

Suimtam rusų kariui gresia įkalinimas iki gyvos galvos dėl kaltinimų karo nusikaltimais ir tyčine žmogžudyste.

I. Venediktova nepranešė, kada prasidės teismo procesas.

Jos biuras paskelbė V. Šišimarino nuotrauką, tačiau nepateikė informacijos, kaip jis buvo sulaikytas ir kas nutiko kartu su juo buvusiems kariams.

Prokuratūroje užregistruota daugiau kaip 10 700 įtariamų karo nusikaltimų. Jų padarymu įtariami 622 asmenys.

Kyjivas ir Vašingtonas ne kartą kaltino Rusijos pajėgas įvykdžius karo nusikaltimų per vasario 24 dieną prasidėjusią invaziją.

Dėl karo savo namus paliko beveik 6 mln. ukrainiečių, daugelis kurių pasakoja patyrę kankinimus, seksualinį smurtą ir beatodairišką niokojimą.

Jungtinė Karalystė ir Nyderlandai pasiuntė į Ukrainą karo nusikaltimų tyrėjus, kad jie padėtų vietos ir Tarptautinio Baudžiamojo Teismo komandoms, tiriančioms galimus masinius žiaurumus, įskaitant civilių žudynes šalia Kyjivo esančioje Bučoje, kur balandžio 2 dieną buvo aptikta mažiausiai 20 kūnų.

Bulgarija skelbia susitarusi su JAV dėl dujų tiekimo mažesnėmis nei rusiškos kainomis

Bulgarija susitarė dėl suskystintų gamtinių dujų (SGD) importo iš JAV mažesnėmis kainomis po išdujinimo nei Rusijos vamzdynais eksportuojamų, skelbia „Bulgarian News Agency“, remdamasi vyriausybės spaudos tarnyba.

Pranešama, jog  susitarimą dėl JAV SGD tiekimo nuo ateinančio mėnesio Vašingtone pasiekė Bulgarijos premjeras Kirilas Petkovas ir JAV viceprezidentė Kamala Harris (Kamala Haris).

„Susitarta, kad SGD į Bulgariją bus pradėtos tiekti nuo birželio mėnesio mažesnėmis nei „Gazprom“ kainomis“, – teigiama pranešime.

Konkretūs skaičiai jame nepateikiami.

Tikėtina, kad Bulgarija SGD iš Jungtinių Valstijų importuos per terminalą Graikijoje.

Praėjusio mėnesio pabaigoje Rusija nutraukė dujų tiekimą Bulgarijai, taip pat ir Lenkijai, atsisakiusioms vykdyti Kremliaus vienašališką reikalavimą už jas mokėti rubliais. Europos Komisija įspėjo, kad Rusija taip gali pasielgti ir su kitomis ES valstybėmis narėmis, paragino šiam šantažui nepasiduoti ir pažadėjo, jog ES atsakas į „Gazprom“ veiksmus bus „neatidėliotinas, vieningas ir koordinuotas“.

V. Klyčko: Rusija bet kurią akimirką gali užpulti Kyjivą

Rusija neatsisako savo plano užimti Kyjivą, CNN kalbėjo miesto meras Vitalijus Klyčko. Jo teigimu, neįmanoma užtikrinti grįžtančių sostinės gyventojų saugumo.

Meras taip pat išreiškė susirūpinimą dėl Rusijos galimybės panaudoti taktinius branduolinius ginklus. Pasak V.Klyčko, Ukrainos sostinė tebėra pagrindinis Rusijos taikinys. Jis įspėja namo grįžtančius Kyjivo gyventojus būti atsargius.

„Kol Ukrainoje vyksta karas, negalime suteikti garantijų nė vienam ukrainiečiui. Rusijos Federacijos puolimas gali įvykti bet kurią sekundę“, – sakė V.Klyčko.

„Šiuo metu svarbiausias prioritetas yra saugumas. Taip, žinoma, mes nerimaujame ir tikimės, kad mūsų kariuomenė mus saugo, tačiau vis dar yra rizika, ir be mūsų partnerių, be JAV ir Europos šalių, mes negalime išgyventi“, – sakė meras.

Lenkijos ambasada Maskvoje aplieta raudonais dažais

Nežinomi užpuolikai trečiadienį raudonais dažais apliejo Lenkijos ambasados Maskvoje pastatą, o Rusija pareikalavo, kad Varšuva oficialiai atsiprašytų dėl, jos teigimu, „pasibaisėtino“ išpuolio prieš jos ambasadorių.

Pirmadienį Varšuvoje proukrainietiškai nusiteikę aktyvistai apliejo Rusijos ambasadorių Lenkijoje Sergejų Andrejevą raudonais dažais, šiam atvykus į sovietų karių kapines padėti gėlių minint vadinamąją Pergalės dieną.

Šie incidentai įvyko Maskvos karui Ukrainoje tęsiantis jau trečią mėnesį.

Trečiadienį Rusijos užsienio reikalų ministerija iškvietė Lenkijos ambasadorių Krzysztofą Krajewskį (Kšyštofą Krajevskį) dėl „pasibaisėtino“ išpuolio ir pareikalavo „oficialaus atsiprašymo“ iš šalies vadovybės.

„Sprendimas dėl tolesnių veiksmų bus priimtas atsižvelgiant į Varšuvos reakciją į mūsų reikalavimus“, – sakoma Rusijos užsienio reikalų ministerijos pranešime.

Tą pačią dieną raudonais dažais buvo aplietas Lenkijos ambasados Maskvoje pastatas.

„Ponas ambasadorius Krzysztofas Krajewskis patvirtino, kad toks incidentas įvyko“, – lenkų naujienų agentūrai PAP sakė Lenkijos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Lukaszas Jasina (Lukašas Jasina).

Jis pridūrė, kad ambasadorius laukė atvykstant policijos.

Lenkų užsienio reikalų viceministras Marcinas Przydaczas (Marcinas Pšydačas) žurnalistams Vašingtone sakė, kad jei Lenkijos ambasados pastatas iš tiesų buvo aplietas dažais, Varšuva tikisi, kad Rusija išsiaiškins šį klausimą ir suras kaltininkus.

Lenkijos užsienio reikalų ministras Zbigniewas Rau (Zbignevas Rau) pirmadienį Rusijos ambasadoriaus apliejimą raudonais dažais pavadino incidentu, kurio neturėjo įvykti.

Lenkija priėmė šimtus tūkstančių pabėgėlių iš kaimyninės Ukrainos, rusų prezidentui Vladimirui Putinui vasario 24 dieną pasiuntus karius į provakarietišką šalį.

Apgultų Mariupolio gynėjų vadas prašo Elono Musko pagalbos

Ukrainos pietinio Mariupolio uostamiesčio gynėjų vienas iš vadų trečiadienį tiesiogiai kreipėsi į turtingiausią pasaulio žmogų Eloną Muską (Iloną Maską) prašydamas pagalbos.

Trečią mėnesį trunkantis Rusijos karas Ukrainoje sugriovė strateginę reikšmę turintį uostamiestį, kur rusų pajėgų apsiausti ukrainiečiai po savaites trukusių kruvinų kovų tebesipriešina įsitvirtinę didžiulėje metalurgijos gamykloje „Azovstal“.

36-osios atskirosios jūrų pėstininkų brigados vadas Serhijus Volyna sakė susikūręs paskyrą socialiniame tinkle „Twitter“ vien tam, kad galėtų susisiekti su E. Musku.

„Žmonės sako, kad atvykot iš kitos planetos išmokyti žmonių tikėti tuo, kas neįmanoma, – E. Muskui parašė S. Volyna. – Mūsų planetos šalia, nors aš gyvenu ten, kur beveik neįmanoma išgyventi. Padėkite mums išvykti iš „Azovstal“ į kokią nors tarpininkaujančią šalį. Jei ne jūs, tai kas?“

Padėkite mums išvykti iš „Azovstal“ į kokią nors tarpininkaujančią šalį. Jei ne jūs, tai kas?“

S. Volyna paragino „kiekvieną žmogų Žemės planetoje“ padėti pasiekti, kad E. Muskas pamatytų prašymą.

Anksčiau šią savaitę Kyjivas pranešė, kad „Azovstal“ teritorijoje, sovietiniais laikais įrengtame tunelių ir bunkerių labirinte, yra per tūkstantį ukrainiečių karių ir kad daug jų yra sužeisti.

Moterys, vaikai ir pagyvenę žmonės buvo evakuoti iš Mariupolį kontroliuojančių rusų pajėgų apaustos gamyklos per Jungtinių Tautų ir Raudonojo Kryžiaus koordinuotą humanitarinę misiją.

Rusijai įsiveržus į Ukrainą, „Twitter“, kurį E. Muskas siekia nupirkti už 44 mlrd. dolerių (41,7 mlrd. eurų), vartotojų skaičius smarkiai išaugo – žmonės šiuo socialiniu tinklu naudojasi ieškodami naujienų ir pagalbos, nurodo kompanija.

Daugiau kaip 92 mln. sekėjų turintis E. Muskas per šią platformą yra pakvietęs Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną į „dvikovą“ dėl Ukrainos.

Anksčiau „Tesla“ vadovas, kuris yra gimęs Pietų Afrikoje, sureagavo į Kyjivo prašymą ir įjungė „Starlink“ internetą Ukrainoje, nusiuntė įrangos, padedančios palaikyti ryšį Rusijos karinių atakų paveiktuose rajonuose.

Rusija įvedė sankcijas „Gazprom“ padaliniams Vakaruose

Rusija įvedė sankcijas „Gazprom“ padaliniams ir kitiems su šia valstybine energetikos milžine susijusiems subjektams Vakaruose.

Remiantis trečiadienį paskelbtu dekretu, „Gazprom“ nebeleidžiama bendradarbiauti su 31 subjektu JAV, Jungtinėje Karalystėje (JK) ir Europos Sąjungoje (ES). Daugiausiai paveikti dujų saugyklų operatoriai ir, pavyzdžiui, įmonė, prižiūrinti dujotiekio „Jamal“ ruožą Lenkijoje. Rusija prieš tai jau nutraukė dujų tiekimą šiai šaliai.

Į sankcijų sąrašą taip pat įtrauktas „Gazprom“ padalinys Vokietijoje „Gazprom Germania“. Berlynas vėliau pranešė vertinąs, kaip šios sankcijos paveiks dujų tiekimo srautus. Federalinės ekonomikos ir klimato apsaugos ministerijos atstovė spaudai nurodė, kad „krizinė dujų komanda atidžiai stebi dabartinę situaciją. Šiuo metu dujų tiekimo saugumas yra užtikrintas, jis nuolat vertinamas“.

„Gazprom“ yra didžiausia Vokietijos dujų tiekėja.

„The Washington Post“: JAV pateikia Ukrainai ne visą žvalgybinę informaciją

Rusijai pradėjus plataus masto karą prieš Ukrainą, Jungtinėse Valstijose buvo parengtos dalijimosi žvalgybos duomenimis su Ukraina taisyklės. Kaip praneša laikraštis „The Washington Post“, šis žingsnis buvo žengtas siekiant išvengti dar didesnės įtampos santykiuose su Rusija.

Amerikos žvalgybos darbuotojams skirtoje instrukcijoje nurodoma, kokio pobūdžio informacija negali būti teikiama Ukrainai.

Pavyzdžiui, Ukrainai negalima perduoti žvalgybos duomenų, kurie jai padėtų atakuoti objektus Rusijos teritorijoje. Draudimo tikslas – neleisti, kad JAV taptų atakų, kurias Ukraina gali surengti Rusijoje, dalyve.

Šiuo metu Vašingtonas teikia Kyjivui informaciją apie Rusijos pajėgų buvimo vietą ir judėjimą, kurią Ukraina gauna realaus laiko režimu, palydovines nuotraukas ir ataskaitas, surinktas iš konfidencialių šaltinių.

Be to, JAV pareigūnams uždrausta teikti Ukrainai išsamią informaciją, kuri jai padėtų neutralizuoti aukščiausius Rusijos karinės vadovybės narius, tarp jų – generalinio štabo viršininką Valerijų Gerasimovą ir gynybos ministrą Sergejų Šoigu.

Šis draudimas netaikomas Rusijos generolų atžvilgiu. Bet, pasak aukšto JAV pareigūno, nuspręsta neteikti informacijos ir apie jų buvimo vietą Ukrainoje.

Kremlius: Suomijos stojimas į NATO – neabejotina grėsmė Rusijai

Kremlius ketvirtadienį pareiškė, kad kaimyninės Suomijos planai įstoti į NATO „neabejotinai“ sukels grėsmę Rusijai, šios šalies lyderiams paskelbus, kad jie remia Helsinkio prisijungimą prie JAV vadovaujamo gynybos aljanso.

„NATO plėtra ir Aljanso artėjimas prie mūsų sienų nedaro pasaulio ir mūsų žemyno stabilesnio ir saugesnio“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

Paklaustas, ar Suomijos narystė NATO keltų grėsmę Rusijai, D. Peskovas atsakė: „Neabejotinai.“

„Viskas priklausys nuo to, kaip vyks šis procesas, kiek karinė infrastruktūra priartės prie mūsų sienų“, – pabrėžė jis.

Rusijos užsienio reikalų ministerija savo ruožtu perspėjo, kad Maskva bus „priversta imtis atsakomųjų priemonių – karinių ir techninių bei kitokių – kad pašalintų kylančias grėsmes savo nacionaliniam saugumui“.

Ministerija apkaltino NATO siekiu sukurti „dar vieną karinės grėsmės mūsų šaliai flangą“.

„Helsinkis turėtų suvokti savo atsakomybę ir tokio žingsnio pasekmes“, – pabrėžė URM.

Suomijos pasirinkimas

Anksčiau ketvirtadienį Suomijos prezidentas Sauli Niinisto (Saulis Nynistė) ir premjerė Sanna Marin (Sana Marin) pareiškė paramą šalies stojimui į NATO.

Bendrame prezidento ir premjerės pareiškime, paskelbtame prezidentūros tinklalapyje, pabrėžiama, kad „narystė NATO sustiprintų Suomijos saugumą“.

„Tapusi NATO nare, Suomija sustiprintų visą gynybinį aljansą. Suomija turi nedelsdama pateikti paraišką dėl narystės NATO. Tikimės, kad nacionaliniai žingsniai, kurių dar reikia šiam sprendimui priimti, bus skubiai atlikti per kelias artimiausias dienas“, – priduriama jame.

Pareiškime taip pat sakoma, kad reikėjo duoti laiko parlamentui ir visuomenei išsakyti savo poziciją šiuo klausimu.

„Reikėjo laiko užmegzti glaudžius tarptautinius ryšius su NATO ir jos valstybėmis narėmis, taip pat su Švedija“, – nurodoma jame.

Šio sprendimo išvakarėse Suomijos prezidentas S. Niinisto pareiškė, kad jo šalies įstojimas į NATO „nebūtų prieš nieką nukreiptas“, nors kaimyninė invaziją į Ukrainą vasarį pradėjusi Rusija perspėjo to nedaryti.

Jis atkreipė dėmesį, kad saugumo padėtis Europoje iš pagrindų pasikeitė, nes Maskva anksčiau laikydavo prie jokių karinių blokų nesišliejusias Suomiją ir Švediją „stabilizuojančiu“ veiksniu Baltijos jūros regione.

„Tačiau tuomet, praeitų metų pabaigoje, jie pareiškė, kad Suomijai ir Švedijai negalima įstoti į NATO. Jie pareikalavo, kad NATO nepriimtų naujų narių. Rusija iš tikrųjų pareiškė, kad jūs neturite savo valios“, – aiškino S. Niinisto.

Tai buvo „milžiniškas pokytis“, pažymėjo prezidentas.

Visuomenės nuomonės pokyčiai

Rusijos vasario 24 dieną pradėta invazija Ukrainoje dramatiškai pakeitė Suomijos politikų ir visuomenės nuomonę dėl galimybių įstoti į NATO, siekiant apsisaugoti nuo potencialios Kremliaus agresijos.

Naujausios apklausos rodo, kad suomių palaikymas tokiam žingsniui viršijo 70 proc., nors pastaraisiais dešimtmečiais potencialią šalies narystę NATO remdavo tik apie 20–30 proc. gyventojų.

Visuomenės nuomonė  po vasario 24-osios smarkiai pakito.

Trečiadienį Suomijos parlamento Gynybos komitetas taip pat priėjo prie išvados, kad narystė NATO būtų „geriausias pasirinkimas“ šalies saugumui garantuoti, dėl Rusijos invazijos į Ukrainą smarkiai pablogėjus saugumo padėčiai Europoje.

Didžioji dauguma Suomijos parlamento narių pritaria narystei Aljanse.

Tolesni žingsniai

Kaimyninė Švedija taip pat svarsto galimybę prisijungti prie Aljanso, todėl tikimasi, kad abi šalys vienu metu pateiks paraiškas dėl narystės. Švedijos premjerės Magdalena Andersson (Magdalenos Anderson) valdančioji Socialdemokratų partija poziciją dėl stojimo į NATO paskelbs sekmadienį.

Daugelis prognozuoja, kad abi šalys prašymus priimti į bloką pateiktų vienu metu.

Suomija ir Švedija jau seniai bendradarbiauja su NATO, todėl tikėtina, kad jų prisijungimas prie bloko ilgai netruktų.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį sakė, kad Suomijos stojimas būtų „sklandus ir spartus“.

„Sveikinu Suomijos sprendimą pasisakyti už neatidėliotiną šalies stojimą į NATO. Per pokalbį telefonu su prezidentu [Sauli] Niinisto (Sauliu Nyniste) patikinau Suomiją, kad Vokietijos vyriausybė ją visokeriopai rems“, – per „Twitter“ parašė Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas).

Kitas Suomijos žingsnis – sekmadienį numatytas prezidento ir ministrų užsienio ir saugumo politikos komiteto – institucijos, kurią sudaro prezidentas, vyriausybės vadovas ir ne daugiau kaip šeši ministrai – posėdis.

Komitetas turi priimti oficialų sprendimą pateikti paraišką, o tada šis pasiūlymas bus pateiktas parlamentui.

Kai šalis oficialiai pateiks paraišką dėl stojimo į NATO, ją turės ratifikuoti visų 30 Aljanso valstybių narių parlamentai. Šis procesas gali užtrukti ne vieną mėnesį.

Suomijos užsienio reikalų ministras Pekka Haavisto (Peka Havistas) antradienį sakė manąs, kad Suomija visateise NATO nare galėtų tapti ne anksčiau kaip spalio pradžioje.

„NATO generalinis sekretorius yra sakęs, kad šis procesas užtruks nuo keturių iki dvylikos mėnesių. Mano asmenine nuomone, terminas būtų artimesnis keturiems, o ne dvylikai mėnesių“, – sakė P. Haavisto.

Suomija turi 1,3 tūkst. km ilgio bendrą sieną su Rusija ir daugelį dešimtmečių laikėsi karinio neutralumo politikos.

1939 metais į šalį įsiveržė Sovietų Sąjunga.

Per vadinamąjį Žiemos karą suomiai įnirtingai priešinosi, bet galiausiai Helsinkis buvo priverstas pagal taikos sutartį su Maskva užleisti Rusijai didelę dalį savo rytinės Karelijos srities.

Suomių gynybos ministras Antti Kaikkonenas (Antis Kaikonenas) ketvirtadienį savo tinklaraštyje išreiškė viltį, kad Švedija prieis tokią pačią išvadą ir kad „galėsime paprašyti narystės kartu“.

Švedų užsienio reikalų ministrė Ann Linde (An Lindė) sakė, kad „Suomijos sprendimas, savaime suprantama, Švedijai labai svarbus“. Ji pridūrė, kad Stokholmas savo sprendimą taip pat „greitai“ paskelbs.

Ukraina praneša apie naujus aviacijos smūgius Mariupolio gamyklai „Azovstal“

Ukrainos kariškiai pranešė, kad Rusijos pajėgos tęsia aviacijos smūgius Mariupolio gamyklai „Azovstal“ ir miestelių Ukrainos rytuose puolimą.

78-osios karo dienos pranešime Ukrainos Generalinis štabas taip pat nurodė, kad rusų pajėgos iš artilerijos pabūklų ir granatsvaidžių apšaudė ukrainiečių karius Zaporižios kryptimi. Zaporižia yra tapusi priebėga iš Mariupolio bėgantiems civiliams.

Generalinis štabas nedetalizavo naujausių veiksmų „Azovstal“ teritorijoje ir aplink ją.

Pasak Ukrainos kariuomenės, rusų artilerija taip pat apšaudė ukrainiečių junginius į šiaurę nuo Charkivo miesto šalies šiaurės rytuose. Be to, Generalinis štabas pranešė apie rusų smūgius šiauriniuose Černihivo ir Sumų regionuose.

Ukrainos kariuomenė paminėjo savo „dalinę sėkmę“ Rytų Ukrainos Donecko ir Luhansko srityse, kur nuo pat karo pradžios nuolat vyksta mūšiai. Nurodoma, kad ukrainiečių pajėgos atrėmė devynias rusų atakas ir sunaikino kelis dronus bei karines transporto priemones.

Nepriklausomai šios informacijos patvirtinti neįmanoma.

Ukraina nori, kad jai būtų rezervuota vieta ES

Ukraina nori, kad jai būtų rezervuota vieta Europos Sąjungoje, net jei visapusiškai narystei pasiekti gali prireikti daug laiko, ketvirtadienį lankydamasis Berlyne sakė ukrainiečių užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.

„Kalbame ne apie kuo greitesnę Ukrainos narystę ES. Tačiau mums labai svarbu, kad Ukrainai būtų rezervuota ši vieta“, – sakė jis vokiečių transliuotojui ARD.

„Dažnai girdime, kad Ukraina priklauso Europai, priklauso Europos šeimai, o dabar reikia šią vietą rezervuoti“, – pridūrė ukrainiečių diplomatijos vadovas.

Dažnai girdime, kad Ukraina priklauso Europai, priklauso Europos šeimai, o dabar reikia šią vietą rezervuoti.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) anksčiau šią savaitę įspėjo, kad tokiai kandidatei kaip Ukraina prireiks „dešimtmečių“, kad įstotų į ES.

Vietoj to E. Macronas pasiūlė sukurti platesnę Europos politinę bendruomenę, kuri apimtų tokias nares kaip Ukraina ar Britanija po „Brexito“.

Į Vokietiją atvykęs susitikti su šalies politiniais lyderiais, taip pat dalyvauti derybose su kolegomis iš Didžiojo septyneto (G-7), D. Kuleba sakė, kad aptars tolesnes sankcijas Rusijai dėl jos invazijos į Ukrainą.

Kita svarbi tema, pasak ministro, bus kova su pasauliniu maisto trūkumu, kurį sukėlė karas.

Rusija apšaudė kelis Ukrainos regionus, yra žuvusiųjų ir sužeistųjų

Rusijai apšaudžius Ukrainos Černihivo ir Sumų sritis bei Zaporižią, mažiausiai keturi žmonės žuvo, o dar keliolika buvo sužeisti, pranešė pareigūnai.

Per naktį suduotą oro smūgį Černihivo regione esančiam Novhorodui-Siverskiui žuvo trys žmonės ir 14 buvo sužeisti.

Sugriauta mokykla ir gimnazija, apgadinti administraciniai pastatai.

Pasak bendruomenės pirmininkės Liudmylos Tkačenko, „priešo taikiniai buvo mokyklos, tuo pat metu buvo apgadinti netoliese esantys pastatai: (...) kultūros namai, ligoninė, medicinos kolegijos bendrabutis“.

Zaporižios srities karinė administracija savo ruožtu informavo apie Zaporižios miestui suduotą raketinį smūgį.

„Šiandien, gegužės 12 dieną, apie 10 val., Rusijos kariai paleido sparnuotąją raketą į Zaporižios miestą“, – sakoma pranešime.

Remiantis pirmine informacija, dega privatus pastatas, aiškinamasi, ar yra nukentėjusiųjų.

Tuo metu Ukrainos valstybės sienos apsaugos tarnyba platformoje „Telegram“ pranešė apie Rusijos kariuomenės sunkiosios artilerijos smūgį Sumų srityje. Ten žuvo vienas žmogus.

Vokietijos vicekancleris: Vokietija gali išgyventi žiemą be rusiškų dujų

Vokietijos vicekancleris ir ekonomikos ministras Robertas Habeckas (Robertas Habekas) pareiškė, kad kitą žiemą Vokietija galėtų apsieiti be rusiškų gamtinių dujų.

„Jei mes iki metų pabaigos visiškai užpildysime saugyklas, jei du iš keturių mūsų išnuomotų SGD laivų bus prijungti prie tinklo ir jei rimtai pataupysime energiją, tuomet, jei Rusija nutrauktų dujų tiekimą, galėtume kaip nors išgyventi žiemą“, – interviu leidiniui „Wirtschaftswoche“ sakė R. Habeckas.

Jis dar kartą paragino Vokietijos gyventojus taupyti energiją.

„Vartojimo mažinimas – alfa ir omega dujų atveju. Jei per artimiausius dvejus metus pramonėje ir privačiuose namų ūkiuose sutaupysime 10 proc., tai bus lemiamas veiksnys neatsidurti krizinėje situacijoje. Kiekvienas turėtų prisidėti. Didesnis taupymas yra rimta priemonė prieš Putiną“, – sakė Vokietijos vicekancleris.

Pasak R. Habecko, du iš keturių Vokietijos išsinuomotų plaukiojančių suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalų atsvertų beveik ketvirtadalį iš Rusijos vamzdynais importuojamų dujų. Kartu ministras įspėjo apie didelę ekonominę riziką, kuri kiltų Rusijai nutraukus tiekimą.

Net jei numatytos sąlygos bus įvykdytos, dujų kainos neabejotinai labai smarkiai išaugs, o saugyklos žiemos pabaigoje bus ištuštintos.

„Net jei numatytos sąlygos bus įvykdytos, dujų kainos neabejotinai labai smarkiai išaugs, o saugyklos žiemos pabaigoje bus ištuštintos“, – paaiškino jis.

Vokietija yra labai priklausoma nuo rusiškų dujų importo, todėl raginimai įvesti embargą joms kelia nevienareikšmišką reakciją šalyje. Remiantis Vokietijos ekonomikos ministerijos naujausiais duomenimis, nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios Vokietijos priklausomybė nuo rusiškų dujų sumažėjo nuo 55 proc. iki 35 procentų. Berlynas tikisi iki 2024-ųjų vasaros šį rodiklį palaipsniui sumažinti iki 10 proc., skelbia visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“.

Ukraina praneša, kad nuo karo pradžios jau sunaikinta apie 26,65 tūkst. okupantų 

Rusijos armija Ukrainoje nuo vasario 24 d. iki gegužės 12 d. jau neteko apie 26,65 tūkst. kareivių. Tai ketvirtadienį pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu.

Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 1 195 tankų, 2 873 šarvuotųjų kovos mašinų, 534 artilerijos sistemų, 191 reaktyvinės salvinės ugnies sistemos, 87 priešlėktuvinės gynybos priemonių, 199 lėktuvų, 161 sraigtasparnio, 2 019 automobilių, 13 laivų, 398 dronų, 94 sparnuotųjų raketų.

Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.

Vasario 24 d. Rusija pradėjo tarptautinės bendruomenės smerkiamą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Jos pajėgos atakuoja ir civilinius objektus. Vakarų šalys, reaguodamos į agresiją, paskelbė Rusijai labai griežtas sankcijas ir teikia ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.

Per amunicijos sprogimą Rusijos karinėje bazėje žuvo vienas žmogus

Vienas žmogus žuvo, dar keli sužeisti per sprogimą, įvykusį iškraunant amuniciją karinėje bazėje Rusijos Tolimuosiuose Rytuose, ketvirtadienį pranešė Rusijos naujienų agentūra TASS.

Nelaimingi atsitikimai ginklų sandėliuose Rusijoje gana dažni, ypač dėl saugos reikalavimų nesilaikymo ir didelio kiekio saugyklose likusios senos amunicijos. „Dėl parako sprogimo iškraunant šaudmenis sužeisti septyni žmonės. Jų sužeidimai nedideli. Dar vienas žmogus mirė“, – valstybinei naujienų agentūrai TASS sakė šaltinis gelbėjimo tarnyboje ir pridūrė, kad auka buvo karys.

Tas pats šaltinis teigė, kad po sprogimo kilo gaisras ir buvo dedamos pastangos jį užgesinti. Vietos sveikatos ministerija pranešė, kad du iš sužeistųjų paguldyti į ligoninę dėl sunkių nudegimų. Pirminiais duomenimis, incidentą galėjo sukelti neatsargus elgesys su sprogmenimis, pranešė TASS.

A. Baerbock priims G7 užsienio reikalų ministrus karui Ukrainoje aptarti

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock ketvirtadienį konsultuosis su kolegomis iš Didžiojo septyneto (G7) išsivysčiusių šalių grupės dėl pasaulinių Rusijos karo Ukrainoje padarinių.

Viešbučio komplekse prie Baltijos jūros Šlėzvigo ir Holšteino žemėje A. Baerbock priims Kanados, Prancūzijos, Italijos, Japonijos, Didžiosios Britanijos ir JAV užsienio reikalų ministrus. Vakare planuojama darbo vakarienė.

Pasak Užsienio reikalų ministerijos atstovės, derybose Vangelse taip pat dalyvaus Ukrainos ir Moldovos užsienio reikalų ministrai Dmytro Kuleba ir Nicu Popescu. Pasak atstovės, ministrai aptars energetikos, aprūpinimo maistu ir kitus karo aspektus, taip pat palies santykius su Kinija bei padėtį Indijos ir Ramiojo vandenyno regione. Be to, darbotvarkėje – padėtis Afganistane, Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose bei bendra kova su klimato krize ir koronaviruso pandemija.

Vokietija šiuo metu pirmininkauja G7 grupei. G7 viršūnių susitikimas vyks Bavarijoje birželio 26–28 dienomis.

TEA: didėjant Rusijos izoliacijai, didelių naftos tiekimo trikdžių nebus

Didėjanti Rusijos izoliacija nesukurs didelių naftos tiekimo trikdžių, ketvirtadienį pareiškė Tarptautinė energetikos agentūra (TEA).

Nors TEA anksčiau buvo perspėjusi, kad Rusijos invazija į Ukrainą gali lemti pasaulinius naftos tiekimo trikdžius, dabar organizacija teigia, kad Europos Sąjungos (ES) ir Didžiojo septyneto (G7) šalių planai uždrausti rusiškos naftos importą „paspartins prekybos srautų perorientavimą“ ir privers Rusiją sumažinti gavybos apimtis.

„Kitur didėjančios gavybos apimtys ir lėtesnis paklausos augimas, ypač Kinijoje, artimiausiu metu turėtų užkirsti kelią dideliam pasiūlos deficitui“, – savo kas mėnesį skelbiamoje ataskaitoje teigė TEA. Agentūra nurodė, kad balandį pasiūla sumažėjo beveik 1 mln. barelių per dieną, o antroje metų pusėje šis skaičius gali pasiekti 3 mln. barelių per dieną.

Tačiau, pasak TEA, „vis didėjančios“ gavybos apimtys JAV ir OPEC+ priklausančiose Viduriniųjų Rytų šalyse padės kompensuoti nuostolius Rusijoje.

Agentūros skaičiavimu, neįskaitant Rusijos, pasaulinės naftos gavybos apimtys nuo gegužės iki gruodžio turėtų padidėti 3,1 mln. barelių per dieną. Tuo metu pasaulinis naftos paklausos augimas antrą ketvirtį turėtų sulėtėti iki 1,9 mln. barelių per dieną.

„Gazprom“: Rusijos dujų tranzitas per Ukrainą sumažėjo beveik trečdaliu

Ketvirtadienį Rusijos dujų tranzitas per Ukrainą į Europą sumažėjo trečdaliu, Kyjivui sustabdžius tiekimą pagrindiniu maršrutu, pranešė Rusijos energetikos milžinė „Gazprom“.

„Gazprom“ naujienų agentūrai „Interfax“ pranešė, kad ketvirtadienį per Ukrainą transportuojamas tiekimas sudarė iš viso 50,6 mln. kubinių metrų, ankstesnę dieną jis buvo 72 mln. kubinių metrų.

Ukrainos dujotiekio operatorė GTSOU pranešė nuo trečiadienio sustabdžiusi dujų transportavimą Sochranivkos tranzito punkte, nes dabar jį kontroliuojančios Rusijos okupacinės pajėgos trukdo operacijai. Toks žingsnis žengtas, prasidėjus trečiajam Rusijos karinės kampanijos provakarietiškoje Ukrainoje mėnesiui.

Ukrainos GTSOU savo svetainėje pateikė šiek tiek kitokius skaičius, sakydama, kad ketvirtadienį tranzitu bus perduota 53 mln. kubinių metrų, o dieną prieš tai – 73 mln. kubinių metrų dujų.

Per Ukrainą eina svarbiausias rusiškų dujų tiekimo į Europą kelias, abi šalys išlaikė srautus net po to, kai vasario 24 d. Kremlius pasiuntė kariuomenę į Ukrainą. Vokietija trečiadienį pranešė, kad rusiškų dujų tiekimas per Ukrainą sumažėjo 25 procentais.

Rusijos gamtinių dujų tiekimo per Ukrainą sumažėjimas pakurstė baimę, kad ir taip didelės dujų kainos Europoje tiekimui sumažėjus dar labiau išaugs.

Gelbėjimo tarnybos: per Rusijos smūgį Ukrainos šiaurėje žuvo trys žmonės, 12 sužeista

Trečiadienį per Rusijos smūgį miestui Ukrainos šiauriniame Černihivo regione trys žmonės žuvo, dar 12 buvo sužeisti, naujienų agentūrai AFP pranešė pagalbos tarnybos.

„Po smūgio Novgorodo-Siverskio mieste trys žuvę žmonės ir 12 sužeistųjų“, – sakė atstovas.

Miestas yra šiaurės rytiniame šalies kampe, maždaug už 45 kilometrų į pietus nuo Rusijos sienos.

Černihivo gubernatorius Viačeslavas Čausas „Telegram“ kanale pranešė, kad yra „žuvusiųjų ir sužeistųjų“, tačiau skaičių nepateikė sakydamas, jog gelbėtojai ir medikai „dirba įvykio vietoje“. Jis sakė, kad smūgis suduotas naktį, pataikyta į „kritiškai svarbią infrastruktūrą“, įskaitant mokyklą, jis paskelbė smarkiai apgadintų miesto pastatų nuotraukas. „Apgriauti ir kiti administraciniai pastatai bei privatūs namai“, – sakė jis.

Anksčiau Ukrainos armija pranešė, kad Rusija „įvykdė artilerijos apšaudymą“ Černihivo srityje.

Prieš karą Novgorodas-Siverskis turėjo maždaug 15 tūkst. gyventojų. Černihivo regionas, smarkiai pultas Rusijos invazijos į Ukrainą pradžioje, pastarosiomis savaitėmis patyrė mažiau atakų nei kiti rytiniai regionai.

Čekija ketina patiekti Ukrainai sovietinių tankų, mainais prašo vokiškų „Leopard“

Čekija ketina patiekti Ukrainai sovietinių tankų, kurių turi šalies armija, ir veda derybas su Vokietija dėl tankų „Leopard“ pristatymo Čekijai.

Tai pareiškė Čekijos gynybos ministrė Jana Černochova, praneša „rbc.ua“.

Pasak žinybos vadovės, Čekija nori perduoti Ukrainai kuo daugiau tankų iš savo atsargų. Čekija tikisi gauti iš Vokietijos tankų „Leopard“, nors ir ne pačios moderniausios versijos.

„Manau, kad mes einame teisinga linkme. Turiu omenyje tankų „Leopard“ įsigijimą“, – sakė J. Černochova.

Anot ministrės, vokiški tankai, kurių gauti nori Praha, gali būti „kažkur per vidurį“ tarp senojo „Leopard 1“ ir naujojo „Leopard 2“.

Čekijos tankų daliniuose yra 30 modernizuotų tankų T-72M4S3, o sandėliuose laikomos dar kelios dešimtys nemodernizuotų mašinų.

Ukrainos kariškiai praneša apie sunkias kovas Donbase

Rusijos pajėgos sustiprino atakas Rytų Ukrainoje ir, pasak Ukrainos kariuomenės, pasiekė tam tikrų teritorinių laimėjimų Donbaso regione.

Į rytinį regioną sutelktos didžiausios Rusijos kariuomenės pastangos nuo jos įsiveržimo vasario 24 dieną. Pasiuntęs kariuomenę, Kremlius įvardijo priežastį – apsaugoti apsišaukėliškas prorusiškas respublikas Ukrainos rytuose. Kelios dienos prieš karui prasidedant, prezidentas Vladimiras Putinas, Kyjivo pasipiktinimui, pripažino respublikas kaip nepriklausomus darinius.

„Priešas tęsia puolimo pastangas Rytinėje operacijos zonoje, siekdamas visiškai kontroliuoti Donecko, Luhansko ir Chersono sritis bei išlaikyti sausumos koridorių į laikinai okupuotą Krymą“, – sakoma Ukrainos generalinio štabo pranešime ketvirtadienį.

Pasak šio pranešimo, Rusijos atakos Donbase nukreiptos į Severodonecko, Lymano, Bachmuto, Avdijivkos ir Kurachovo miestus, taip pat Rubižnę, kurios didžiąja dalį Rusijos pajėgos jau užėmė. „Severodonecko apylinkėse priešas atakuoja Kudriašivką ir Severodonecką ir iš dalies pasiekia savo tikslų“, – pripažino Ukrainos karinė vadovybė. Tikėdamasi pasistūmėti į mažą Lymano miestelį, Rusijos kariuomenė bando pastatyti pontoninius tiltus per Siverskio Doneco upę. Trečiadienio vakarą Ukrainos generalinis štabas pranešė, kad pontoniniai tiltai buvo sunaikinti.

Tuo metu Maskva stiprina savo pajėgas fronto linijoje aplink Sloviansko miestą – vieną svarbiausių Rusijos puolimo Donbase taikinių. Anot pranešimo, prieš naujas atakas rajone dislokuota apie 300 papildomų Rusijos karinių transporto priemonių.

Padėtis Mariupolio uostamiestyje, kur Ukrainos kovotojai tebėra įsitvirtinę „Azovstal“ plieno gamykloje, nepasikeitė, sakoma pranešime. Taip pat pranešama, kad Zaporižios regione ir aplink Mykolajivo bei Krivy Ryho miestus šalies pietuose artilerija sukėlė gaisrus.

Ukrainos oligarcho R. Achmetovo bendrovė kasdien skiria šalies ginkluotosioms pajėgoms 1 mln. dolerių

Ukrainos oligarcho Rinato Achmetovo bendrovės SCM įmonės nuo Rusijos plataus masto karo prieš Ukrainą pradžios kasdien skiria šalies ginkluotosioms pajėgoms, teritorinei gynybai ir humanitarinei pagalbai apie 1 mln. dolerių.

Pirmiausia – žmonės. Tam dabar sutelktos mūsų pastangos. Padėti žmonėms, miestams ir mūsų šaliai.

Tai ketvirtadienį pranešė „rbc.ua“, remdamasi SCM direktore ryšiams su visuomene Natalija Jemčenko.

„Pirmiausia – žmonės. Tam dabar sutelktos mūsų pastangos. Padėti žmonėms, miestams ir mūsų šaliai. Nuo karo pradžios SCM kasdien aukoja maždaug 1 mln. dolerių. Mes perduodame šiuos pinigus vyriausybei ir žmonėms kaip humanitarinę pagalbą, remiame gynybos pajėgas“, – sakė kompanijos atstovė.

Anot N. Jemčenko, SCM savininkas R. Achmetovas kaip stambiausias nacionalinis investuotojas atliks reikšmingą vaidmenį ir atstatant Ukrainą po karo.

NATO vadovas sako, kad Suomijos priėmimas bus sklandus ir greitas

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas pasveikino Suomijos lyderių sprendimą pritarti stojimui į Aljansą ir pareiškė, kad galutinis narystės procesas bus „sklandus ir greitas“.

Keliomis valandomis anksčiau Suomijos prezidentas Sauli Niinisto ir ministrė pirmininkė Sanna Marin pareiškė paramą narystei NATO, nepaisydami Maskvos įspėjimų. Sekmadienį tikimasi oficialaus pareiškimo dėl stojimo.

„Tai suverenus Suomijos sprendimas, kurį NATO visiškai gerbia. Jei Suomija nuspręs pateikti prašymą, ji bus šiltai priimta į NATO“, – sakė J. Stoltenbergas.

V. Zelenskis sveikina Suomijos pasirengimą stoti į NATO

V. Zelenskis ketvirtadienį telefonu pasikalbėjo su Suomijos prezidentu Sauliu Niinisto ir pasveikino jo šalies pasirengimą stoti į NATO.

Kaip skelbia agentūra „Reuters“, apie tai tviteryje pranešė pats V. Zelenskis. Pasak jo, abu lyderiai pokalbio metu taip pat aptarė Ukrainos euroointegraciją ir gynybos klausimus.

Rusija naudoja energiją kaip ginklą, sako Berlynas

Maskvai paskelbus sankcijų Vakarų energetikos bendrovėms ir vėl sumažėjus vienu iš svarbių dujotiekių Europai tiekiamų dujų srautui, Vokietijos ekonomikos ministras Robertas Habeckas (Robertas Habekas) ketvirtadienį apkaltino Rusiją naudojant energiją kaip ‚ginklą“.

„Reikia pasakyti, kad padėtis pasiekė kritišką tašką, nes energija dabar keliose srityse yra naudojama kaip ginklas“, – pareiškė jis per spaudos konferenciją.

Trečiadienį Rusijos vyriausybė paskelbė potvarkį, kuriuo nustatė sankcijų 31 Europos Sąjungos (ES), Jungtinių Valstijų ir Singapūro energetikos bendrovei, keršydama už Vakarų sankcijas, kurios buvo įvestos dėl Kremliaus invazijos į Ukrainą.

Dauguma šių bendrovių priklauso Rusijos energetikos milžinės „Gazprom“ patronuojamųjų įmonių grupei „Gazprom Germania“.

Į sankcijų sąrašą įtrauktas sandorių uždraudimas, taip pat draudimas su sankcionuotomis bendrovėmis susijusiems laivams įplaukti į Rusijos uostus.

Tuo tarpu operatoriai ketvirtadienį antrą dieną iš eilės pranešė apie sumažėjusį rusiškų dujų tiekimą Europai svarbiu Ukrainos dujotiekiu.

Nuo rusiškų energijos išteklių itin priklausoma Vokietija trečiadienį sakė, kad tiekimas sumažėjo 25 proc., bet trūkumas buvo padengtas dujomis, kurios buvo importuotos iš Norvegijos ir Nyderlandų.

Didžiausia Europos ekonomika nori kuo skubiau atsikratyti šios priklausomybės nuo rusiškų energijos išteklių ir jau beveik atsisakė rusiškų anglių.

Tačiau atsisakyti rusiškos naftos ir dujų bus sunkiau.

Vis didėjant nuogąstavimams, kad Rusija gali staiga užsukti naftos ir dujų čiaupus, R. Habeckas pareiškė, jog Vokietija yra sutelkusi dėmesį į dujų atsargų kaupimą žiemos sezonui.

„Iki žiemos dujų saugyklos turi būti pilnos, antraip atsidursime padėtyje, kurioje mus bus galima lengvai šantažuoti“, – įspėjo jis.

O. Scholzas: Vokietija visokeriopai rems Suomijos siekį įstoti į NATO

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) ketvirtadienį pareiškė, kad Berlynas „visokeriopai“ rems Suomijos siekį įstoti į NATO, šios Šiaurės valstybės vadovams pritarus neatidėliotinam prisijungimui prie gynybinio aljanso.

„Sveikinu Suomijos sprendimą pasisakyti už neatidėliotiną šalies stojimą į NATO. Per pokalbį telefonu su prezidentu [Sauli] Niinisto (Sauliu Nyniste) patikinau Suomiją, kad Vokietijos vyriausybė ją visokeriopai rems“, – per „Twitter“ parašė O. Scholzas.

JT pradeda tyrimą dėl įtariamų Rusijos žiaurumų Ukrainoje

Jungtinių Tautų Žmogaus teisių taryba ketvirtadienį didele balsų dauguma nubalsavo už siūlymą pradėti tyrimą dėl Rusijos karių Ukrainoje galimai įvykdytų rimtų nusikaltimų, dar labiau didindama diplomatinį spaudimą Maskvai.

Taryba 33 balsais prieš du parėmė Ukrainos pateiktą rezoliucijos projektą, kuriuo raginama ištirti pažeidimus, kaip įtariama, padarytus Kyjivo, Černihivo, Charkivo ir Sumų srityse vasario pabaigoje ir kovą, „siekiant patraukti kaltininkus atsakomybėn“.

Ukrainos kariuomenė skelbia sunaikinusi du rusų pontoninius tiltus

Ukrainos kariuomenė skelbia Rytų Ukrainos Luhansko regione sunaikinusi du Rusijos pajėgų pontoninius tiltus per Doneco upę. „Bilohorivka  atlaiko rusų šturmą, mūsų gynėjai sunaikino du pontoninius tiltus“, – ketvirtadienį „Telegram“ kanale rašė srities karinis gubernatorius Serhijus Haidajus. Esą nėra abejonių, kad netrukus bus sugriautas ir trečias tiltas.

S. Haidajus taip pat paskelbė iš dronų darytas nuotraukas, kuriose – dešimtys sunaikintų automobilių ir šarvuotos technikos.

Smūgį esą sudavė 17-osios tankų brigados iš Kryvyj Riho artileristai.  Rytiniame pranešime Ukrainos generalinis štabas konstatavo, kad priešui vis tiek pavyko persikelti per upę. S. Haidajus taip pat pripažino: „Situacija labai pablogėjo“. Esą ir toliau kyla grėsmė tiekimo maršrutui iš Bachmuto vietovės į Lisičanską ir Severodonecką.

Rusija prieš pustrečio mėnesio pradėjo karą Ukrainoje. Tikslas yra bent jau visiškai užimti Rytų Ukrainos Luhansko ir Donecko sritis. Jungtinės Tautos (JT) jau registravo apie 3 500 nužudytų civilių, tačiau spėja, kad aukų skaičiai yra daug didesni.

Lenkija suskaičiavo daugiau kaip 3,3 mln. Ukrainos karo pabėgėlių

Nuo Rusijos invazijos pradžios Lenkija suskaičiavo daugiau kaip 3,3 mln. Ukrainos karo pabėgėlių. Tai ketvirtadienį tviteryje pranešė Lenkijos pasienio apsauga. Trečiadienį sieną į Lenkiją kirto 21 200 žmonių, ir tai yra 17 proc. daugiau nei para anksčiau.

Ukrainos kryptimi sieną perėjo 27 500 asmenų. Iš viso nuo karo pradžios į Ukrainą įvažiavo beveik 1,2 mln. žmonių. Tai daugiausiai Ukrainos piliečiai, vykstantys į teritorijas, kurias atsikovojo Ukrainos daliniai.

Nėra oficialių duomenų, kiek karo pabėgėlių liko Lenkijoje, o kiek iškeliavo toliau į kitas ES šalis.

Ukrainoje prieš Rusijos invaziją vasario 24 dieną gyveno daugiau kaip 44 mln. žmonių. Lenkiją ir Ukrainą jungia daugiau kaip 500 km ilgio siena.

B. Johnsonas nemano, kad santykiai su V. Putinu gali vėl normalizuotis

Jungtinės Karalystės (JK) premjeras Borisas Johnsonas nemano, kad santykiai su V. Putinu gali vėl normalizuotis.

„Manau, kad dabar V. Putinui bus labai sunku atgailauti, – interviu radijo stočiai LBC sakė B. Johnsonas. – Turbūt nėra nieko neįmanomo, tačiau šiuo metu niekaip nematau, kad galėtume vėl normalizuoti santykius su V. Putinu.“

Pasak JK premjero, Rusijos prezidentas Ukrainoje pažeidė žmogaus teises ir tarptautinę teisę ir yra atsakingas dėl barbariško išpuolio prieš visiškai nekaltą šalį. „Jei normalizuotume santykius, padarytume tokią pat klaidą kaip 2014 m.“ po Krymo aneksijos, tvirtino B. Johnsonas.

„Tad trumpai tariant – ne. Jokio pakartotinio santykių normalizavimo, šiuo klausimu JK pozicija yra labai aiški“, – pridūrė B. Johnsonas.

Graikija perduos Ukrainai sunkiosios ginkluotės tik tada, kai iš NATO partnerių gaus panašių ginklų

Graikija, pasak gynybos ministro, tik tada perduos Ukrainai sunkiosios ginkluotės, kai mainais panašių ginklų sistemų gaus iš NATO partnerių. Tačiau šie ginklai turi būti skirti „nedelsiant“, – ketvirtadienį Graikijos parlamente sakė Nikosas Panagiotopoulosas. JAV, anot graikų žiniasklaidos, praėjusiomis dienomis pareikalavo, kad Atėnai perduotų Ukrainai, pavyzdžiui, oro gynybos sistemų.

Atėnai savo poziciją argumentuoja Turkijos grasinimais ir nuolatiniais turkų naikintuvų praskridimais virš gyvenamų Graikijos salų, pavyzdžiui, Lesbo, Chijo ir Rodo.

Graikijos salose Egėjo jūros rytinėje dalyje dislokuota daug oro gynybos sistemų, kokias naudoja ir Ukraina. Graikija balandį į Ukrainą nusiuntė šautuvų ir prieštankinių ginklų, taip pat amunicijos ir medicinos prekių.

D. Kuleba: Europa turi išjungti energetinį deguonį Rusijai

Europa turi užbaigti savo priklausomybę nuo rusiškų dujų ir išjungti „energetinį deguonį“ Maskvai, ketvirtadienį pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba, pridurdamas, kad Maskva pasirodė esanti nepatikima tiekėja.

„Šis energetinis deguonis Rusijai turi būti išjungtas ir tai ypač svarbu Europai, – sakė D. Kuleba per vizitą Berlyne. – Europa turi atsikratyti šios visiškos priklausomybės nuo rusiškų dujų, nes Rusija parodė... kad nėra patikima partnerė, o Europa negali sau to leisti“.

Antras pagal dydį Vokietijos bankas teigia, kad nesitrauks iš Rusijos

Antras pagal dydį Vokietijos bankas „Commerzbank“ ketvirtadienį pranešė, kad neatsisakys savo dukterinės įmonės Rusijoje, ir kartu pranešė apie padidėjusį pirmojo ketvirčio pelną.

Generalinis direktorius Manfredas Knofas per pokalbį su žurnalistais sakė, kad Rusijos įmonė, kurioje dirba apie 140 žmonių, „nėra parduodama“. Tačiau verslo plėtra sustabdyta, dirbama tik su „esamais vokiečių ir tarptautiniais klientais“.

M. Knofas sakė, kad „Commerzbank“ liks Rusijoje tol, „kol Vokietijos klientai ten vykdys veiklą“. Bankas pranešė, kad atidėjo „beveik pusę milijardo eurų“, skirtų padengti galimiems nuostoliams, „susijusiems su Rusija“.

Prancūzijos bankas „Societe Generale“ praėjusią savaitę pranešė, kad baigia savo verslo pardavimą. Italijos „UniCredit“ informavo, kad veda „preliminarias“ derybas dėl savo filialo Rusijoje pardavimo.

Ukrainos užsienio reikalų ministras reikalauja vakarietiškų naikintuvų

D. Kuleba pareikalavo vakarietiškų naikintuvų ir priešraketinių sistemų savo šalies gynybai nuo Rusijos. „Pamirškime sovietines sistemas, tai praeitis, – sakė jis interviu laikraščiui „Die Welt“. – Jei šis karas tęsis toliau, paskutinės sovietinių ginklų atsargos šalyse, kurios pasiruošusios juos mums duoti, jau netrukus bus išnaudotos. Kai kurios jau dabar išnaudotos“.

NATO šalys, tiekdamos ginklus Ukrainai, pradžioje perdavė jai sovietines ginklų sistemas, nes ukrainiečių kariams lengviau jomis naudotis. Tačiau dabar vis dažniau karo teritoriją pasiekia Vakarų gamybos ginkluotė.

D. Kuleba vėl kritikavo Vokietijos delsimą tiekti ginklus. Jis pabrėžė, kad Vokietijos pažadėtų priešlėktuvinių tankų Ukraina nė neprašė. „Tiesa, kad mes neprašėme „Gepard“. Vokietijos vyriausybei, atrodo, svarbiausia buvo mums kažką duoti, ko jai pačiai nereikia“, – sakė ministras. Jis teigė, kad pradžioje nebuvo amunicijos šiems tankams. „Iš pradžių duoti mums tai, ko mes neprašėme ir tada konstatuoti, kad sistema negalima naudotis, kelia kai kurių klausimų“, – teigė D. Kuleba.

Jis nepakankamu pavadino Vokietijos sprendimą dėl septynių savaeigių haubicų 2000 – modernių artilerijos pabūklų – tiekimo. „Tuo pat metu, kai pasirodė ši žinia, aš sužinojau, kad viena labai maža ES šalis mums taip pat nori perduoti septynis tos pačios sistemos vienetus. Neatitinka dimensija, tai neatrodo gerai“, – sakė D. Kuleba.

„Gepard“ tankai ir savaeigės haubicos iki šiol yra vienintelė sunkioji ginkluotė, kurią Vokietija pažadėjo Ukrainai.

Rusija praneša nukovusi per 300 Ukrainos karių

Rusijos ginkluotosios pajėgos skelbia per oro ir raketų smūgius nukovusios šimtus Ukrainos karių ir sunaikinusios daug karinės technikos. „Oras-žemė“ raketomis „sunaikinta daugiau kaip 320 nacionalistų, iš rikiuotės išvestos 72 karinės transporto priemonės“, - ketvirtadienį sakė Rusijos gynybos ministerijos atstovas Igoris Konašenkovas. Nepriklausomai patvirtinti šių duomenų nėra galimybės.

I. Konašenkovas taip pat pranešė, kad raketinės ginkluotosios pajėgos ir artilerija apšaudė per 400 dalinių koncentracijos vietų ir karinių vilkstinių, 12 vadaviečių ir 26 priešo artilerijos pozicijas. Korotyčiaus regione, esančiame tik už kelių kilometrų į vakarus nuo Rytų Ukrainos milijoninio Charkivo miesto, esą iš rikiuotės išvesta S-300 tipo oro gynybos sistema. Slovianske pataikyta į tris „Smerč“ raketų paleidimo pozicijas.

Kyjivas teigia vedantis derybas dėl 38 sužeistų "Azovstal" kovotojų evakuacijos

Kyjivas ketvirtadienį pranešė, kad veda „sunkias“ derybas su Rusija, siekdamas užtikrinti saugų 38 sunkiai sužeistų kovotojų evakavimą iš rusų kariuomenės apgultos Mariupolio plieno gamyklos „Azovstal“.

„Vedame labai sunkias derybas dėl sunkiai sužeistų kovotojų evakuacijos iš „Azovstal“ mainais į paimtus į nelaisvę rusus“, – sakoma ministro pirmininko pavaduotojos Irynos Vereščuk pareiškime socialinėje žiniasklaidoje.

Ji sakė, kad abi šalys derasi dėl „38 sunkiai sužeistų kovotojų“ išlaisvinimo ir kad derybos vyksta „žingsnis po žingsnio“.

I. Vereščuk anksčiau šią savaitę agentūrai AFP sakė, kad tuneliuose po didele plieno gamykla Mariupolyje, kurio kontrolę Rusija teigia perėmusi, tebėra daugiau nei 1 000 Ukrainos karių. Pasak jos, šimtai žmonių yra sužeisti, o Ukraina veda derybas su Turkija siekiant palengvinti galimą evakuaciją.

Praėjusį mėnesį Ukrainoje žuvo beveik 100 vaikų

Per karą Ukrainoje, JT duomenimis, praėjusį mėnesį žuvo beveik 100 vaikų. „Ir mes manome, kad tikrasis skaičius yra daug didesnis“, - ketvirtadienį JT Saugumo Tarybos posėdyje Niujorke sakė JT vaikų fondo (UNICEF) direktoriaus pavaduotojas Omaras Abdis. Susitikime buvo kalbama apie humanitarinę situaciją konflikte.

O. Abdis pridūrė, kad daug vaikų, be to, dėl karinių veiksmų buvo sužeisti. Milijonai buvo priversti palikti namus, buvo atakuojamos mokyklos. „Karas Ukrainoje, kaip ir visi karai, yra vaikų apsaugos ir vaikų teisių krizė“, - pabrėžė O. Abdis.

JT: iš Ukrainos pabėgo daugiau kaip 6 mln. žmonių

Jungtinių Tautų (JT) duomenimis, iš Ukrainos iki šiol pabėgo daugiau kaip 6 mln. žmonių. Dauguma jų kirto Lenkijos, Slovakijos, Vengrijos ir Rumunijos sieną ir pateko į ES, pranešė JT Pabėgėlių agentūra, kuria remiasi „Reuters“.

Pačioje Ukrainoje daugiau kaip 8 mln. gyventojų yra vidaus pabėgėliai. Prieš karą šalyje gyveno 44 mln. žmonių.

Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorė Liz Truss pareiškė, kad jau tikrina šią informaciją kartu su partneriais.

„Bet koks tokio ginklo panaudojimas bus negailestinga šio konflikto eskalacija, ir mes reikalausime, kad Putinas ir jo režimas atsakytų už tai“, – parašė ji tviteryje.

JAV gynybos departamento spaudos sekretorius Johnas Kirby`is televizijos kanalui CNN pareiškė: „Pentagonas negali patvirtinti pranešimų, kad Rusija panaudojo Mariupolyje cheminį ginklą, bet jie, jeigu yra teisingi, kelia didelį susirūpinimą ir atspindi mūsų būgštavimus, kad Rusija gali panaudoti Ukrainoje  įvairias riaušių slopinimo priemones, tarp jų – ašarines dujas, sumaišytas su nuodingosiomis medžiagomis“.

Pasak jo, Pentagonas atidžiai stebi situaciją.

Pirmadienį Mariupolyje kovojantis „Azovo“ pulkas pranešė, kad okupantai mieste panaudojo nežinomos kilmės nuodingąją medžiagą.

V. Zelenskis: Ukraina negauna pakankamai ginklų

Ukraina negauna tiek ginklų, kiek reikia, kad galėtų atblokuoti Mariupolį ir kuo greičiau užbaigti šį karą. Tai pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savo naujausiame vaizdo kreipimesi, apibendrindamas 47-osios karo dienos rezultatus, praneša UNIAN.

„Esminis uždavinys tiek šiandien, tiek kiekvieną dieną pastaruoju metu – imtis konkrečių gynybinių priemonių. Konkrečiai didinti mūsų galimybes atremti visas Rusijos kariuomenės atakas. Esu įsitikinęs, žmonės tai irgi mato. Kaip mato ir tai, kad priešo karinės ir techninės galimybės vis dar gana didelės. Taip, ukrainiečiai nepalyginamai narsesni. Mūsų ginkluotosios pajėgos muša okupantus Rusijos kariškiams nepasiekiamu sumanumu ir apgalvota taktika. Bet jei kalbėsime apie būtiną ginkluotę, mes vis dar esame priklausomi nuo tiekimo, nuo mūsų partnerių. Deja, mes jos negauname tiek, kiek reikia, kad kuo greičiau užbaigtume šį karą. Kad visiškai sunaikintume priešą mūsų žemėje. Ir kad įvykdytume tuos uždavinius, kurie kiekvienam Ukrainos žmogui akivaizdūs. Pavyzdžiui, kad atblokuotume Mariupolį“, – sakė prezidentas.

Deja, mes jos negauname tiek, kiek reikia, kad kuo greičiau užbaigtume šį karą. Kad visiškai sunaikintume priešą mūsų žemėje.

Anot V. Zelenskio, jeigu Ukraina gautų lėktuvų ir sunkiosios šarvuotosios technikos, artilerijos, ji galėtų tai padaryti.

„Bet vis dar tenka dėl to tartis. Vis dar tenka įtikinėti. Vis dar tenka išspausti reikiamus sprendimus. Neabejoju, kad mes gausime beveik viską, ko reikia. Bet prarandamas ne tik laikas. Prarandamos ukrainiečių gyvybės. Gyvybės, kurių jau nebesugrąžinsi. Ir už tai atsakingi ir tie, kurie iki šiol laiko sandėliuose Ukrainai reikalingą ginkluotę. Ši atsakomybė amžiams liks istorijoje. Kaip liks istorijoje ir mūsų dėkingumas. Dėkingumas toms valstybėms ir tiems politikams, kurie realiai padėjo, kurie nedelsė“, – pabrėžė V. Zelenskis.

Scanpix nuotr.

Rusijoje sulaikytas V. Kara-Murza

Rusų opozicionierius Vladimiras Kara-Murza, vienas pagrindinių Rusijoje tebegyvenančių Kremliaus ir jo karo Ukrainoje oponentų, pirmadienį buvo sulaikytas šalia savo namų, pranešė jo advokatas.

Pasak Vadimo Prochorovo, opozicionierius nakčiai paliktas Maskvos Chamovnikų vidaus reikalų skyriuje.

„Man, kaip advokatui, nebuvo leista su juo susitikti – tai yra grubus jo teisės į gynybą pažeidimas“, – socialiniame tinkle „Facebook“ parašė teisininkas.

Man, kaip advokatui, nebuvo leista su juo susitikti – tai yra grubus jo teisės į gynybą pažeidimas.

V. Prochorovas nurodė, kad V. Kara-Murzai pavyko telefonu susisiekti su žmona. Jai opozicionierius pranešė, kad jam inkriminuotas teisėsaugos pareigūno teisėto nurodymo nepaisymas.

„Bėda ta, kad šiame straipsnyje numatytas galimas administracinis areštas iki 15 parų“, – sakė advokatas.

Valdžios institucijos jokių komentarų nepateikė. V. Kara-Murza ne kartą kritikavo Maskvos karą Ukrainoje.

Maskva neseniai sugriežtino priemones prieš karo, Rusijoje vadinamo „specialiąja karine operacija“, kritikus. Kovą priimtas įstatymas, numatantis iki 15 metų įkalinimo bausmes už melagingos informacijos apie Rusijos kariuomenę paskelbimą.

Lygiagrečiai su Rusijos intervencija Ukrainoje Rusijoje buvo imtasi griežtų represijų: suimta tūkstančiai protestuotojų, uždaryta nevyriausybinių organizacijų, nepriklausomos žiniasklaidos leidinių, uždrausti keli socialiniai tinklai.

40 metų V. Kara-Murza yra buvęs žurnalistas, artimas opozicijos lyderiui Borisui Nemcovui, kuris 2015 metais buvo nužudytas netoli Kremliaus, ir Michailui Chodorkovskiui, buvusiam oligarchui, tapusiam prezidento Vladimiro Putino kritiku.

V. Kara-Murza teigia, kad dėl savo politinės veiklos jis buvo du kartus apnuodytas – 2015 ir 2017 metais.

Nepaisant šių incidentų, jis ir toliau gyvena Rusijoje, kur daugelis opozicijos veikėjų pasirinko tremtį, ypač po to, kai praėjusiais metais buvo įkalintas pagrindinis Kremliaus kritikas Aleksejus Navalnas.

Prancūzija išsiunčia dar šešis įtariamus rusų šnipus

Prancūzija išsiunčia šešis įtariamus rusų šnipus, dirbusius po diplomatine priedanga, žvalgybos tarnyboms išsiaiškinus apie šalies teritorijoje vykdytą slaptą operaciją, pirmadienį pranešė Užsienio reikalų ministerija.

„Šeši po diplomatine priedanga veikę rusų agentai, kurių veikla kirtosi su mūsų nacionaliniais interesais, buvo paskelbti personae non gratae“, – nurodė Užsienio reikalų ministerija išplatintame pareiškime.

Pasak URM, Prancūzijos vidaus saugumo agentūra DGSI balandžio 10 dieną po ilgo tyrimo atskleidė „slaptą operaciją, kurią Rusijos žvalgybos tarnybos vykdė mūsų teritorijoje“.

Pareiškime nepateikta išsamesnės informacijos apie tos operacijos pobūdį.

Prancūzijos vidaus reikalų ministras Geraldas Darmaninas (Žeraldas Darmanenas) socialiniame tinkle „Twitter“ parašė, kad DGSI „išardė Rusijos slaptųjų agentų, veikusių prieš mūsų interesus, tinklą“.

Ministras sakė, kad DGSI atliko „puikią kontržvalgybos operaciją“, ir gyrė agentūrą už tai, kad ji „būdama šešėlyje rūpinasi mūsų pagrindiniais interesais“.

Balandžio 4 dieną Prancūzija paskelbė, kad išsiunčia 35 Rusijos diplomatus, prisijungdama prie bendrų Europos veiksmų po Maskvos invazijos į Ukrainą.

Tąsyk Paryžius nurodė, kad nusprendė išsiųsti grupę „Prancūzijoje dirbančių rusų, turinčių diplomatinį statusą, kurių veikla prieštarauja mūsų saugumo interesams“.

Prancūzijos užsienio reikalų ministerija pirmadienį naujienų agentūrai AFP sakė, kad minėti šeši įtariami šnipai išsiunčiami papildomai.

Nuo balandžio pradžios virtinė Europos Sąjungos šalių „dėl nacionalinio saugumo priežasčių“ ar vykdyto šnipinėjimo išsiuntė kelis šimtus rusų diplomatų.

Išsiuntimų banga kilo pasirodžius šiurpiems vaizdams iš Bučos – į šiaurės vakarus nuo Kyjivo esančio miesto, kur atsitraukus rusų pajėgoms buvo rasta dešimtys brutaliai nužudytų civilių. Daug lavonų, kai kurie – surištomis rankomis, buvo palikti tiesiog gatvėse arba palaidoti masinėse kapavietėse.

Šie vaizdai išprovokavo įtūžį visame pasaulyje ir kaltinimus Rusijai dėl karo nusikaltimų.

ES diplomatijos vadovas: Rusija karu Ukrainoje „provokuoja badą pasaulyje“

Rusijos karas Ukrainoje, o ne dėl to Maskvai įvestos sankcijos, skatina pasaulinę maisto krizę, pareiškė Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas.

„Tai formuoja [maisto] nepriteklių. Jie bombarduoja Ukrainos miestus ir provokuoja badą pasaulyje“, – kalbėjo Josepas Borrellis (Žozepas Borelis), pirmininkavęs bloko užsienio reikalų ministrų susitikimiui pirmadienį.

Pasak jo, Rusijos kariuomenė „sėja bombas Ukrainos laukuose, o Rusijos karo laivai blokavo dešimtis prekybos laivų, pilnų kviečių“.

„Jie bombarduoja ir naikina kviečių atsargas, neleidžia šių kviečių eksportuoti“, – sakė J. Borrellis.

Nustokite kaltinti sankcijas. Tai Rusijos kariuomenė formuoja maisto trūkumą.

ES diplomatijos vadovas įspėjo, kad be žiaurių mūšių Ukrainoje „vyksta dar vienas mūšis – naratyvų mūšis“.

Jo žodžiais, nors Maskva bando pavaizduoti Vakarų sankcijas kaip „atsakingas už maisto stygių ir kainų augimą“, tačiau būtent Rusija „provokuoja badą pasaulyje, blokuodama uostus, kviečių tiekimą, naikindama kviečių atsargas Ukrainoje“.

„Nustokite kaltinti sankcijas. Tai Rusijos kariuomenė formuoja maisto trūkumą“, – pabrėžė J. Borrellis.

Tokius komentarus jis pateikė po to, kai Jungtinės Tautos praėjusią savaitę paskelbė, kad kovo mėnesį, po Rusijos invazijos į žemės ūkio milžinę Ukrainą, pasaulinės maisto kainos pasiekė visų laikų rekordą.

Reguliariais JT Saugumo Tarybos posėdžiais dėl Ukrainos daromas spaudimas Rusijai

Jungtinių Tautų Saugumo Taryba, pirmadienį surengusi posėdį dėl sunkios moterų ir vaikų padėties Ukrainoje, kitą savaitę vėl susitiks aptarti humanitarinės situacijos šioje karo purtomoje šalyje, siekdama toliau spausti Rusiją, nors ji turi veto teisę šioje institucijoje, sakė diplomatai.

Kitos savaitės posėdyje, kurį surengti pasiūlė Prancūzija ir Meksika, „daugiausiai dėmesio bus skiriama pabėgėliams, trečiųjų šalių piliečiams ir prekybai žmonėmis“, sakė vienas diplomatas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.

Pirmadienio susitikimas buvo surengtas Jungtinių Valstijų ir Albanijos iniciatyva. Albanijos ambasadorius prie JT Feritas Hoxha (Feritas Hodža) pareiškė, kad jis su partneriais toliau smerks vasario 24 dieną prasidėjusią invaziją, net jei Maskva, „turėdama veto teisę, laiko Saugumo Tarybą įkaite, neleisdama jai užtikrinti saugumo Ukrainoje“.

Nuo karo pradžios Saugumo Taryba surengė 15 posėdžių, o Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja tris kartus balsavo dėl karo: kovo 2 dieną pasmerkė invaziją, kovo 24-ąją paragino užtikrinti civilių gyventojų apsaugą, o balandžio 7 dieną sustabdė Rusijos narystę JT Žmogaus teisių taryboje.

Pasak kelių diplomatų, uoliausiai Ukrainą palaikančios Saugumo Tarybos narės netgi po tokių žudynių, kaip praėjusį penktadienį Rusijos pajėgų surengtas raketų smūgis Kramatorsko traukinių stočiai, nusinešęs daugiau kaip pusšimtį gyvybių, nusprendė nebešaukti skubių susitikimų, o rengti reguliarius posėdžius dėl karo ir kiekviena proga grįžti prie Ukrainos klausimo.

Tačiau kai kurios kitos šalys, pasak diplomatų, mano, kad būtų kontrproduktyvu dar labiau izoliuoti Rusiją, o itin griežtos sankcijos gali sužlugdyti bet kokią viltį dėl daugiašališkumo. Jos tvirtina, kad Saugumo Taryba turėtų užsiimti diplomatija, o ne viešaisiais ryšiais.

Kai Generalinė Asamblėja balsavo už Rusijos pašalinimą iš Žmogaus teisių tarybos, tik šešios iš 15-os Saugumo Tarybos narių – Jungtinės Valstijos, Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Airija, Norvegija ir Albanija – palaikė šią iniciatyvą.

Trys narės – Rusija, Kinija ir Gabonas – balsavo prieš pašalinimą, o Indija, Brazilija, Kenija, Gana, Meksika ir Jungtiniai Arabų Emyratai susilaikė.

Japonija paskelbė Rusijai dar daugiau sankcijų

Antradienį Japonija paskelbė Rusijai dar daugiau sankcijų ir įšaldė 398 šios šalies piliečių turtą.

Tokiam veiksmui pritarė šalies ministrų kabinetas. Jis apima sankcijas, be kita ko, Rusijos prezidento Vladimiro Putino dukroms ir šalies užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo žmonai, pranešė naujienų agentūra „Kyodo“.

Penktadienį premjeras Fumio Kishida paskelbė, kad Japonija planuoja visiškai atsisakyti rusiškų anglių importo ir paskelbti Rusijai naujas sankcijas. Pasak F. Kishidos, siekdamas nustatyti, kokios turėtų būti naujausios sankcijos, Tokijas glaudžiai konsultavosi su savo partneriais Didžiojo septyneto (G7) grupėje.

G7 grupę sudaro Japonija, JAV, Kanada, Prancūzija, Jungtinė Karalystė (JK), Italija ir Vokietija.

JAV valstybės sekretorius paragino Indiją užimti aiškią poziciją Rusija atžvilgiu

JAV valstybės sekretorius Antony`is Blinkenas paragino Indiją „priimti sprendimus“ dėl iššūkių, kurių iškėlė Rusijos karas prieš Ukrainą, ir užimti aiškią poziciją bendro verslo su Rusija atžvilgiu.

Jis tai pareiškė pirmadienį per spaudos konferenciją Vašingtone, kurioje dalyvavo JAV ir Indijos užsienio politikos ir gynybos žinybų vadovai, praneša naujienų agentūra „Ukrinform“.

„Indija turi priimti savo sprendimus dėl (Rusijos karo prieš Ukrainą) iššūkių“, – pabrėžė JAV valstybės sekretorius.

Pasak A. Blinkeno, ši Rusijos agresija yra išpuolis ne tik prieš ukrainiečių tautą, bet ir prieš pasaulio tvarką, kurios JAV, Indija ir kitos pasaulio šalys laikosi ir gina.

„Mūsų nuomone, svarbu, kad visos šalys, ypač tos, kurios turi poveikio svertų, darytų spaudimą Putinui, kad karas būtų nutrauktas. Bet taip pat svarbu, kad demokratijos būtų kartu“, – pažymėjo valstybės sekretorius.

Kaip rašo „Ukrinform“, Indija palaiko partneriškus santykius su Rusija, tebeperka iš jos naftą, o praėjusią savaitę susilaikė per balsavimą dėl Rusijos narystės JT Žmogaus teisių taryboje.

UNICEF: savo namus Ukrainoje jau paliko beveik du trečdaliai vaikų

Per šešias savaites nuo Rusijos invazijos pradžios, Jungtinių Tautų Vaikų fondo (UNICEF) duomenimis, savo namus Ukrainoje paliko beveik du trečdaliai vaikų, praneša BBC.

JT taip pat jau patvirtino 142 vaikų žūtis, tačiau perspėjo, kad tikrasis skaičius beveik neabejotinai yra kur kas didesnis.

UNICEF skubios pagalbos programų vadovas Manuelis Fontaine teigė, kad per savo 31-erius humanitarinio darbo metus dar nebuvo matęs, jog per tokį trumpą laikotarpį būtų perkelta tiek daug vaikų. Tikslesni skaičiavimai rodo, kad savo namus iki šiol paliko 4,8 mln. iš 7,5 mln. Ukrainoje prieš karą gyvenusių vaikų.

„Iš 3,2 mln. savo namuose likusių vaikų beveik pusei galimai stinga maisto“, – JT Saugumo Tarybai teigė M. Fontaine. Jis perspėjo, kad tokiuose miestuose, kaip Mariupolyje ir Chersone, padėtis gali būti dar blogesnė, nes ten nėra vandens ir sutrikdytas maisto bei vaistų tiekimas.

Ukrainos ambasadorius JT Serhijus Kyslycia savo ruožtu tvirtino, kad Rusija iš Ukrainos išvežė jau per 121 tūkst. vaikų ir parengė įstatymo projektą, kuriuo siekiama supaprastinti ir paspartinti įsivaikinimo procedūras. Pasak M. Fontaine, kol kas neturima įrodymų tokiems kaltinimams pagrįsti, tačiau UNICEF šį klausimą ištirs.

PPO: karas Ukrainoje gali perpus sulėtinti pasaulinės prekybos augimą šiais metais

Rusijos karas Ukrainoje gali beveik perpus sulėtinti pasaulio prekybos augimą, taip pat ir pasaulio bendrojo vidaus produkto (BVP) didėjimą šiais metais, prognozuoja Pasaulio prekybos organizacija (PPO).

Pirmadienį vakare PPO išplatintame pranešime teigiama, kad Rusijos invazija ne tik sukėlė „milžiniško masto“ humanitarinę krizę, bet ir sudavė „stiprų smūgį“ pasaulio ekonomikai.

PPO sumažino tarptautinės prekybos augimo 2022-aisiais prognozę iki 2,4-3 proc. nuo pernai spalį skelbtos 4,7 proc., o pasaulio BVP augimo prognozę apkarpė 0,7-1,3 procentinio punkto iki 3,1-3,7 procento.

Pranešime pažymima, kad nors Rusijos ir Ukrainos bendra dalis visoje tarptautinėje prekyboje bei gamyboje yra palyginti nedidelė, jos yra svarbios pagrindinės produkcijos, ypač maisto produktų ir energijos išteklių, tiekėjos. Labiausiai dėl šio konflikto pažeidžiami tapo Afrikos ir Artimųjų Rytų regionai, kurie daugiau kaip pusę jiems reikalingų grūdų importuoja iš Ukrainos ir (arba) iš Rusijos.

Ženevoje įsikūrusios organizacijos ekspertai taip pat pranašauja, kad ilgainiui konfliktas gali net paskatinti pasaulio ekonomikos skilimą į atskirus blokus – didžiosios ekonomikos gali pasirinkti geopolitiniais sumetimais pagrįstą „atsiskyrimą“, siekdamos didesnio gamybos ir prekybos savarankiškumo, o tai sumažintų įplaukas į besiformuojančias ir besivystančias ekonomikas.

„Ilgainiui pasaulio BVP gali sunykti maždaug 5 proc., visų pirma dėl konkurencijos ribojimo ir inovacijų slopinimo“, – skelbia PPO, įspėdama, kad nuosmukis gali būti dar didesnis.

JK ministras: Rusijos cheminė ataka Ukrainoje sulauktų Vakarų atsako

Jungtinės Karalystės ministras antradienį įspėjo, kad Rusijai panaudojus cheminį ginklą per jos pajėgų atakas Ukrainoje, šalis „sulauktų atsako ir būtų svarstomos visos galimybės“.

Šis įspėjimas nuskambėjo Londonui kiek anksčiau pareiškus, kad jis mėgina patikrinti pranešimus, esą Rusija pirmadienį panaudojo cheminį ginklą apsiaustame Mariupolio uostamiestyje.

„Jei jie apskritai panaudoti, [Rusijos] prezidentas [Vladimiras] Putinas turėtų žinoti, kad svarstomi visi variantai, kaip Vakarai galėtų reaguoti“, – sakė ginkluotųjų pajėgų ministras Jamesas Heappey (Džeimsas Hipis) televizijai „Sky News“.

„Kai kurie dalykai yra neleistini. Cheminio ginklo panaudojimas sulauks atsako“, – sakė jis.

Kiek anksčiau JK užsienio reikalų sekretorė Liz Truss (Liz Tras) nurodė, kad Britanija drauge su partneriais tikrina pranešimus, kad Rusijos pajėgos galėjo panaudoti cheminį ginklą per ataką Mariupolyje.

„Bet koks tokių ginklų panaudojimas būtų beširdiškas šio konflikto eskalavimas, todėl reikalausime Putino ir jo režimo atsakomybės“, – parašė ji tviteryje.

Anksčiau pirmadienį Ukrainos batalionas „Azov“ pareiškė, kad Rusijos dronas ant karių ir civilių Mariupolyje numetė „nuodingą medžiagą“.

„Azov“ teigė, kad žmonės patyrė kvėpavimo ir neurologinių problemų.

„Trys žmonės turi aiškių apsinuodijimo kovinėmis cheminėmis medžiagomis požymių, bet be katastrofiškų pasekmių“, – vėliau sakė „Azov“ lyderis Andrijus Bileckis vaizdo žinutėje savo „Telegram“ kanale. Jis apkaltino rusus panaudojus cheminį ginklą per smūgį didelei miesto metalurgijos gamyklai „Azovstal“.

Tokiais pat pranešimais dalijosi ir ukrainiečių įstatymų leidėjai.

Naujienų agentūra AFP negali patvirtinti šių pranešimų.

„Kelia didelį susirūpinimą“

Prie Azovo jūros esantis strategiškai svarbus Mariupolio uostamiestis jau kelias savaites yra apgultas, o Ukrainos pajėgos įspėja apie jo kritimą.

Mariupolio mero padėjėjas platformoje „Telegram“ parašė, kad cheminė ataka „šiuo metu nėra patvirtinta“.

„Laukiame oficialios informacijos iš kariuomenės“, – rašė Petro Andriuščenka.

JAV Pentagono spaudos sekretorius Johnas Kirby (Džonas Kerbis) pirmadienio vakarą sakė, kad Vašingtonas žino apie pranešimus apie cheminę ataką tame mieste, bet negali jų patvirtinti.

„Jei šie pranešimai yra teisingi, jie kelia didelį susirūpinimą ir atspindi mūsų nuogąstavimus dėl to, kad Rusija Ukrainoje gali naudoti įvairias riaušių malšinimo priemones, įskaitant ašarines dujas, sumaišytas su cheminėmis medžiagomis“, – sakė jis.

Separatistų bastiono Donecko aukšto rango pareigūnas Eduardas Basurinas yra užsiminęs apie galimybę panaudoti cheminį ginklą Mariupolyje.

Rusija neigia įvykdžiusi kokių nors karo nusikaltimų Ukrainoje.

Britanijos gynybos ministerija kasdien pateikiamoje naujausios informacijos apie karą Ukrainoje suvestinėje nurodė, kad Kremlius toliau „perorientuoja savo pastangas“ į šalies rytus.

„Rusijos pajėgos toliau atitraukiamos iš Baltarusijos, kad galėtų būti perdislokuotos ir paremtų operacijas Rytų Ukrainoje“, – pridūrė ji.

V. Zelenskis: šimtai tūkstančių ukrainiečių išvežta į Rusiją, siekiant juos nutildyti

Šimtai tūkstančių ukrainiečių išvežta į Rusiją, bandant juos nutildyti dėl Kremliaus pajėgų vykdomų karo nusikaltimų, sako Ukrainos prezidentas V. Zelenskis.

Taip jis kalbėjo antradienį nuotoliniu būdu kreipdamasis į Lietuvos Seimą.

 

 

„Jie masiškai deportuoja žmones iš užimtų rajonų, jau išvežė šimtus tūkstančių žmonių, juos siunčia į specialias filtracines stovyklas, atiminėja dokumentus, tardo, žemina, ar žudo – neaišku“, – iš Kyjivo kalbėjo Ukrainos lyderis.

„Daug deportuotų siunčia į Rusijos regionus, draudžia išvažiuoti. Tai yra bandymas atsikratyti visų liudininkų dėl karo nusikaltimų“, – pridūrė jis.

V. Zelenskio teigimu, už tai atsakingi ne tik kariai, kurie vykdo nusikaltimus, bet ir jų vadai, politiniai lyderiai.

„Ar įmanoma, kad Rusijos politinė valdžia nesupranta, prie kokių pasekmių tai priveda? Neįmanoma, bet tai vyksta ir tai vyksta mūsų žemėje“, – kalbėjo Ukrainos prezidentas.

Apie masines deportacijas anksčiau šį mėnesį Ukrainos lyderis kalbėjo kreipdamasis į Jungtines Tautas (JT).

Jis ragino „nedelsiant“ imtis veiksmų dėl Rusijos prezidento Vladimiro Putino invazijos į jo šalį, ragindamas pašalinti Rusiją iš JT Saugumo Tarybos, o jei tokios galimybės nėra – apskritai išformuoti organizaciją.

Tačiau Rusija yra viena iš penkių nuolatinių Saugumo Tarybos narių, kuri turi veto teisę ir ja ne kartą pasinaudojo blokuodama rezoliucijas ir derybas pasaulinėje arenoje.

V. Zelenskis abejoja Europos ryžtu

Į Lietuvos Seimą kreipęsis V. Zelenskis antradienį pareiškė abejones dėl Europos ryžto stabdyti invaziją tęsiančios Rusijos karo nusikaltimus.

„Jeigu iki šiol nėra aiškumo dėl Rusijos dujų, tai niekas negali būti tikras, kad yra bendra valia Europoje sustabdyti Rusijos karo nusikaltimus“, – sakė Ukrainos vadovas.

Taip jis kalbėjo Europos Sąjungai (ES) toliau nesusitariant dėl kertinių Rusijos energetinių išteklių – dujų ir naftos – importo embargo.

Pasak V. Zelenskio, nuo karo Ukrainoje pradžios tūkstančiai civilių gyventojų buvo žiauriai nužudyti.

„Kiekvieną dieną randame kanalizacijose, rūsiuose surištus, kankintus žmonių kūnus. Yra kaimai, kurie buvo dideli, o dabar neturi gyventojų“, – teigė Ukrainos prezidentas.

 

Buča – okupantų žiaurumo simbolis

Pasak jo, įvykiai Kyjivo priemiestyje Bučoje tėra simbolis to, kas vyksta ir kitose Ukrainose vietose.

„Galime paimti bet kokį miestą, bet kokį kaimą, kur okupantai daro tą patį, – teigė šalies vadovas. – Visur, kur pabuvo okupantai – gatvėse, skveruose, keliuose, daržuose – yra palaidoti žmonės.“

„Visas pasaulis žino Bučos pavadinimą, bet tai tėra vienas iš nusikaltimų, kurios padarė Rusijos kariai, simbolių“, – kalbėjo jis.

V. Zelenskis teigė, kad dėl Kremliaus pajėgų žudynių „tūkstančiai vaikų liko be tėvų“.

Vis dėlto Ukrainos prezidentas atkreipė dėmesį, kad Kremliaus pajėgos keičia taktiką ir „nebepalieka kūnų gatvėse, jie juos išveža ir, greičiausiai, sudegina“.

„Sunku įsivaizduoti, kas vyksta Mariupolyje, kuris visiškai sunaikintas. Ten yra dar baisiau“, – sakė jis.

Išprievartautas kūdikis

V. Zelenskis taip pat teigė, kad nuo karo pradžios „šimtai tūkstančių“ ukrainiečių buvo deportuoti į Rusiją, siekiant juos nutildyti dėl vykdomų nusikaltimų.

„Fiksuoti šimtai išprievartavimo atvejų, tarp jų – ir nepilnamečių mergaičių ir net visai mažų vaikų, ir net kūdikis. – sakė Ukrainos prezidentas. – Baisu kalbėti apie tai, bet tai yra tiesa ir taip buvo.“

Jis teigė, kad mažametį išprievartavusio kario tapatybė nustatyta.

„Tai – desantininkas iš Pskovo, (Aleksejus – BNS) Byčkovas, kuris siuntė savo draugams vaizdo įrašą, ką jis daro su kūdikiu, kaip jis tyčiojasi iš kūdikio. Toks Rusijos karys, tas vaikų saugotojas, tokia Maskvoje suplanuota specialioji operacija, tokia istorija, kaip kariaujama už rusų pasaulį“, – kalbėjo V. Zelenskis.

„Dabar su tuo asocijuosis Rusijos kariuomenė, desantininkai iš Pskovo – su kūdikio prievartavimu“, – pridūrė jis.

V. Zelenskis pabrėžė, kad už tai atsakingi ne tik kariai, bet ir politiniai lyderiai, kurie duoda įsakymus ir pateisina tokį elgesį, propagandistai, kurie dangsto nusikaltimus. Vis dėlto, jis abejojo ar kaltieji bus nubausti.

„Kodėl tai vyksta? Ciniškas atsakymas: jie yra tikri, kad nebus nubausti, jie žino, kad pasaulis ir Europa padarys taip, kad tai būtų pamiršta“, – teigė šalies lyderis.

„The Guardian“: Rusija karui prieš Ukrainą gauna kontrabandinių ginklų iš Irako

Rusija šaudmenų ir karinės technikos karo veiksmams prieš Ukrainą gauna iš Irako, padedama Irano ginklų kontrabandos tinklų.

Tai antradienį rašo britų laikraštis „The Guardian“, remdamasis Irano palaikomų ginkluotų Irako formuočių nariais ir regiono žvalgybos tarnybomis.

Gautomis žiniomis, prieštankinių raketų ir Brazilijoje pagamintų raketų paleidimo sistemų buvo išsiųsta iš Irako į Rusiją po nesėkmingos Maskvos kampanijos Ukrainoje kovo mėnesį.

Pasak šaltinio, padėjusio organizuoti ginklų gabenimą, Teheranas taip pat padovanojo Maskvai Irane pagamintą raketų sistemą „Bavar 373“, panašią į rusišką S-300.

Rankiniai prieštankiniai granatsvaidžiai ir prieštankinės raketos, priklausiusios galingiausiai šiitų grupuotei „Hashd al-Shaabi“, buvo atgabentos iš Irako į Iraną kovo 26 d. per Salamdžos pasienio perėją. Į Rusiją jos buvo nugabentos jūra.

Pasak šaltinio, balandžio 1 d. „Hashd al-Shaabi“ perdavė Irano kariškiams dvi Brazilijoje pagamintas savaeiges reaktyvines salvinės ugnies sistemas „Astros II“, kurios Irake žinomos kaip licencijuota versija „Sajil-60“.

Trys krovininiai laivai – du su Rusijos vėliava ir vienas su Irano vėliava – nugabeno ginkluotę per Kaspijos jūrą iš Bandar Anzalio uosto į Astrachanę.

Ukraina praneša, kad nuo karo pradžios Rusija neteko 19,6 tūkst. kareivių

Rusijos kariuomenė Ukrainoje nuo vasario 24 d. jau neteko apie 19,6 tūkst. žmonių. Tai antradienį pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu.

Be to, per šį laikotarpį Rusijos kariuomenė neteko 732 tankų, 1 946 šarvuotųjų kovos mašinų, 349 artilerijos sistemų, 111 reaktyvinių salvinės ugnies sistemų, 63 priešlėktuvinės gynybos priemonių, 157 lėktuvų, 140 sraigtasparnių, 1 406 automobilių, 7 laivų, 124 dronų.

Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.

Vasario 24 d. Rusija pradėjo tarptautinės bendruomenės smerkiamą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Jos pajėgos atakuoja ir civilinius objektus. Vakarų šalys, reaguodamos į agresiją, paskelbė Rusijai labai griežtas sankcijas ir teikia ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.

Ukrainoje atidaromi devyni humanitariniai koridoriai

Antradienį Ukrainoje atidaromi devyni humanitariniai koridoriai civilių evakuacijai. Tai pranešė šalies vicepremjerė Iryna Vereščuk, kurią cituoja portalas „Sky News“.

Pasak vicepremjerės, penki iš šių koridorių atidaromi Luhansko srityje. Žmonės taip pat galės evakuotis iš apsiausto Mariupolio.

Pirmadienį humanitariniais koridoriais iš viso evakuoti 4 354 žmonės.

Kyjivas: Rusijos kariuomenė rengiasi pulti Rytų Ukrainą

Rusijos kariuomenė rengiasi pulti Rytų Ukrainą, antradienį pareiškė Kyjivas ir JK.

Puolimo metu Rusija sieks užimti apsiaustą Mariupolį ir nedidelį Popasnos miestą Luhansko srityje, teigė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas ir pridūrė, kad iš ten veikiausiai bus puolamas Kurachovo miestas. Štabas kartu nurodė, kad Maskva šiuo metu baigia karių dislokavimą Belgorodo ir Voronežo srityse prie Ukrainos sienų.

Vėlų pirmadienį Ukrainos „Azovo“ pulkas pranešė, kad Mariupolyje galimai buvo panaudotas cheminis ginklas. Ši informacija nepriklausomai dar nepatvirtinta. Tačiau Donecko srities prorusiškų separatistų atstovas Eduardas Basurinas prieš tai buvo užsiminęs apie galimą tokio ginklo pasitelkimą.

JK gynybos ministerija savo ruožtu nurodė prognozuojanti, kad karo veiksmai Rytų Ukrainoje suintensyvės per artimiausias 2–3 savaites. Pasak ministerijos, Rusijos atakos šiuo metu tebėra sutelktos į Ukrainos pozicijas netoli Donecko ir Luhansko.

Rusija teigia, kad jos kariuomenė naktį į antradienį Ukrainoje smūgiavo 32 kariniams objektams

Rusija pareiškė, esą naktį į antradienį jos kariuomenė Ukrainoje smūgiavo 32 kariniams objektams.

Pasak Rusijos gynybos ministerijos atstovo spaudai Igorio Konašenkovo, be kita ko, sunaikinta Ukrainai priklausiusi raketų sistema „Buk-M1“, amunicijos sandėlis ir lėktuvų angaras. Be to, Mariupolio uostamiestyje vyko intensyvios kautynės ir neva nukauta maždaug 50 Iljičiaus geležies ir plieno gamyklos teritorijoje prieš tai įstrigusių ir iš miesto mėginusių ištrūkti ukrainiečių karių, pridūrė I. Konašenkovas.

Šios informacijos nepriklausomai patikrinti negalima.

V. Putinas: Rusijos karinės pajėgos veikia drąsiai ir efektyviai

V. Putinas antradienį pareiškė, kad karinę operaciją Ukrainoje vykdančios jo šalies ginkluotosios pajėgos veikia drąsiai, efektyviai ir naudoja pačius moderniausius ginklus. Tai praneša transliuotojas BBC, remdamasis Rusijos naujienų agentūromis „Interfax“ ir TASS.

V. Putinas tvirtino, kad Maskva neturėjo „jokio kito pasirinkimo“, tik Ukrainoje pradėti karinę operaciją, ir ten įgyvendins visus savo tikslus. „Dėl to nėra jokių abejonių. Tikslai yra visiškai aiškūs ir kilnūs“, – sakė V. Putinas Vostočnyj kosmodrome Rusijos Tolimuosiuose Rytuose, kur vyko ceremonija Kosmonautikos dienai paminėti.

„Pagrindinis tikslas yra padėti Donbaso žmonėms“, – pridūrė jis.

Ukraina pradeda tyrimą dėl vyro žūties sprogus minai

Ukrainos policija pranešė pradėjusi tyrimą dėl karo nusikaltimo, susijusį su 64 metų vyro žūtimi sprogus minai neseniai rusų pajėgų paliktame rajone.

Vienas vietos gyventojas pirmadienį važiavo netoli Krasnės kaimo Ukrainos šiaurėje ir sustabdė automobilį, kad pasisveikintų su pažįstamais, bet kliudė pakelėje paliktą prieštankinę miną, sakoma policijos pranešime.

Ukrainos pareigūnai ne kartą įspėjo dėl minų ir sprogmenų, tyčia paliktų rajonuose, kur veikė Rusijos pajėgos.

Augant spaudimui O. Scholzui, Vokietijos delegacija išvyko į Ukrainą

Vokietijos koalicinės vyriausybės delegacija antradienį išvyko į Ukrainą, pranešė naujienų agentūros AFP šaltinis, augant spaudimui kancleriui Olafui Scholzui (Olafui Šolcui) nuvykti į Kyjivą paskui kitus Vakarų šalių lyderius.

Marie-Agnes Strack-Zimmermann (Mari Agnes Štrak Cimerman) iš liberaliosios partijos FDP, O. Scholzo bendrapartietis socialdemokratas Michaelis Rothas (Michaelis Rotas) ir žaliųjų atstovas Antonas Hofreiteris susitiko su Ukrainos parlamentarais šalies vakaruose, pranešė šaltinis, patvirtindamas žurnalo „Der Spiegel“ pranešimą apie šį vizitą.

M. Rotho atstovas nurodė, kad delegacija „yra pakeliui į Ukrainą“, bet daugiau informacijos nepateikė „saugumo sumetimais“.

Vokietijos parlamento Gynybos, Užsienio reikalų ir Europos reikalų komitetų vadovų vizitas yra pirmoji aukšto lygio vokiečių delegacijos kelionė nuo Rusijos įsiveržimo į Ukrainą pradžios vasario pabaigoje.

Tačiau pastarosiomis dienomis užpultoje šalyje apsilankius keliems lyderiams, įskaitant Jungtinės Karalystės premjerą Borisą Johnsoną (Borisą Džonsoną) ir Europos Komisijos vadovę Ursulą von der Leyen (Urzulą fon der Lajen), kritikai pradėjo domėtis, kodėl jų pavyzdžiu dar nepasekė O. Scholzas.

Kol B. Johnsonas šeštadienį Kyjive „vaikščiojo greta Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio“, „O. Scholzas mojavo per rinkimų kampanijos mitingą Liubeke“ prieš artėjančius regioninius rinkimus, pažymėjo dienraštis „Bild“.

„Norėčiau, kad mūsų kancleris pasektų [kitų lyderių] pavyzdžiu ir pats įvertintų padėtį vietoje“, – nurodė konservatyviųjų pažiūrų užsienio politikos ekspertas Roderichas Kiesewetteris (Roderichas Kyzeveteris).

O. Scholzas taip pat sulaukė kritikos dėl savo neryžtingumo siunčiant sunkiąją ginkluotę į Ukrainą, nors ir reikšmingai pakeitė Vokietijos gynybos politiką dėl Rusijos invazijos.

Berlynas dėl istorinių priežasčių iš pradžių nenorėjo siųsti ginklų Ukrainai, bet vėliau, reaguodamas į karą, perdavė šaliai prieštankinių ginklų, raketų paleidimo įrenginių ir „žemė–oras“ klasės raketų.

Tačiau kritikai nori, kad O. Scholzas žengtų dar vieną žingsnį – pristatytų sunkiosios ginkluotės, tokios kaip tankai.

Visi trys antradienį Ukrainoje viešintys vokiečių politikai pritaria šios ginkluotės tiekimui Kyjivui.

Užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock (Analena Bėrbok) pirmadienį Liuksemburge vykusio Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrų susitikimo kuluaruose išreiškė paramą tokiam žingsniui.

M. Rothas interviu radijui „Deutschlandfunk“ A. Baerbock požiūrį pavadino „tikrai teisingu“ ir pareiškė, kad Ukraina turi turėti galimybę „derėtis su Rusija iš jėgos ir pasirengimo pozicijos“.

JT ragina atlikti nepriklausomą tyrimą dėl pranešimų apie išprievartavimus Ukrainoje

JT reikalauja atlikti nepriklausomą tyrimą dėl Rusijos invazijos metu Ukrainoje gautų pranešimų apie išprievartavimus ir seksualinį smurtą.

„Vis dažniau girdime apie išprievartavimus ir seksualinį smurtą. Šie tvirtinimai turi būti nepriklausomai ištirti, kad būtų galima užtikrinti teisingumą ir atskaitomybę“, – JT Saugumo Tarybos posėdyje teigė JT moterų agentūros vadovė Sima Bahous.

Ukrainos parlamento įgaliotinė žmogaus teisių klausimu Liudmyla Denisova prieš tai pranešė, kad Rusijos kariai taip pat prievartauja nepilnamečius. Kryvyj Riho karinės administracijos vadovas Oleksandras Vilkulas savo ruožtu nurodė, kad tarp seksualinio smurto aukų Chersono srityje – 16-metė paauglė ir 78-erių moteris.

Rusijos kariuomenę karo nusikaltimais taip pat kaltina tokios žmogaus teisių grupės, kaip „Amnesty International“ ir „Human Rights Watch“ (HRW). Pastaroji organizacija kiek anksčiau pranešė, kad Charkivo srityje rusų karys vienoje mokykloje kelis kartus išprievartavo 31-erių moterį. Tuo metu „Amnesty“, remdamasi liudininkais, skelbė, kad Rusijos kariai gatvėse ir privačiuose namuose šaudo civilius. Vienu atveju moteris buvo išprievartauta kelis kartus, kai buvo nužudytas jos vyras.

Prorusiški separatistai neigia Mariupolyje panaudoję nuodingas dujas

Prorusiški separatistai atmeta Ukrainos kariuomenės kaltinimus, kad jie Mariupolio uostamiestyje panaudojo nuodingas dujas.

Donecko srities prorusiškų separatistų atstovas Eduardas Basurinas antradienį pareiškė Rusijos naujienų agentūrai „Interfax“, kad „Donecko liaudies respublikos ginkluotosios pajėgos Mariupolyje nenaudojo cheminių ginklų“.

Vėlų pirmadienį Ukrainos „Azov“ pulkas pranešė, kad Mariupolyje galimai buvo pasitelktas toks ginklas.

„Preliminaria informacija, manoma, kad ten veikiausiai panaudotas fosforas“, – antradienio rytą teigė Ukrainos gynybos viceministrė Hanna Malyar. Pasak jos, galutinės išvados bus padarytos vėliau. H. Malyar nepatikslino, kokie konkrečiai ginklai buvo panaudoti, tačiau pabrėžė, kad esama didelės rizikos, jog Rusija gali imtis cheminių ginklų.

Kyjivo priemiestyje rūsyje rasti šeši nušauti žmonės

Netoli Kyjivo esančiame mieste vieno pastato rūsyje buvo rasti šeši nušauti žmonės, antradienį pranešė Ukrainos prokurorai.

Šis šiurpus radinys veikiausiai papildys įtariamų Rusijos pajėgų žiaurumų Ukrainoje sąrašą.

„Šešių civilių kūnai su šautinėmis žaizdomis buvo rasti rūsyje tikrinant vieną privatų būstą“, – sakoma Generalinės prokuratūros pranešime. Taip pat nurodoma, kad šie žmonės buvo nužudyti netoli sostinės esančiame Brovarų mieste.

Žudynes įvykdė Rusijos pajėgos, perėmusios šios teritorijos kontrolę ankstyvuoju invazijos etapu, nurodė Generalinė prokuratūra, paskelbusi nuotrauką, kurioje matyti keli žibintuvėliu apšviesti kūnai, gulintys tamsioje betoninėje duobėje.

Rusijos pajėgos kaltinamos įvykdžiusios daug žiaurumų prieš civilius gyventojus įvairiose Ukrainos vietose, ypač Kyjivo apylinkėse, iš kurių jau atsitraukė. Maskvai šiuos kaltinimus kategoriškai atmeta.  

Ukraina sako, kad Kyjivo regione rasta daugiau kaip 1 200 kūnų

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį kreipdamasis į Lietuvos Seimą sakė, kad pareigūnai Kyjive toliau tiria Rusijos kariuomenės įvykdytus nusikaltimus. 

„Beveik kasdien randama naujų masinių kapaviečių. Renkami liudijimai. Tūkstančiai, tūkstančiai aukų. Šimtai kankinimo atvejų. Nutekamuosiuose grioviuose ir rūsiuose toliau randami kūnai“, – sakė jis.  

Vykstant karui Europoje Budapeštas perspėja vengti ES susiskaldymo

Europoje siaučiant karui Europos Sąjunga turėtų vengti nesutarimų, antradienį pareiškė Vengrijos teisingumo ministrė Judit Varga, blokui svarstant atimti iš vengrų vyriausybės finansavimą reaguojant į demokratinių nuostatų nesilaikymą.

Atkreipdama dėmesį į Rusijos invaziją į Ukrainą J. Varga pabrėžė, kad šiuo metu būtina „rodyti Europos partnerių solidarumą, vienybę ir stiprybę“.

Blokas turėtų „sutelkti dėmesį į tas temas, kurios mus vienija, o ne į tas, kurios varo pleištus tarp mūsų“, –  žurnalistams sakė ministrė, atvykusi į ES ministrų susitikimą Liuksemburge.

Praėjusią savaitę ES vykdomoji institucija inicijavo dar niekada nenaudotą procedūrą prieš Vengriją, pagal kurią iš Budapešto gali būti atimtas Europos Sąjungos finansavimas už demokratijos standartų nepaisymą.

Naujausioje Europos Komisijos ataskaitoje reiškiamas rimtas susirūpinimas dėl teisinės valstybės principų Vengrijoje, sumažėjusios žiniasklaidos įvairovės. Budapeštas taip pat kaltinamas nesugebėjimu kovoti su korupcija.

Tačiau J. Varga pabrėžė, kad anksčiau šį mėnesį Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas buvo perrinktas didžiule balsų persvara, o tai reiškia, kad „mūsų rinkėjai... nepritaria šiam susirūpinimui“.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino sąjungininku laikomas nacionalistinių pažiūrų V. Orbanas Briuselyje dažnai kaltinamas demokratijos normų nesilaikymu.

Apie tai vėl kalbėta antradienį, viso bloko Europos reikalų ministrams susirinkus aptarti pagarbos teisinės valstybės principams Vengrijoje ir dar keturiose valstybėse narėse.

ES teisingumo komisaras Didier Reyndersas (Didjė Reindersas) žurnalistams sakė, kad netoliese Ukrainoje vykstantis karas išryškino būtinybę „būti labai atidiems įstatymų viršenybei ir taisyklėmis pagrįstai sistemai Europos Sąjungoje“.

Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) balandžio 5 dieną paskelbė, kad EK pradės procedūrą, po kurios Budapeštas gali netekti ES finansavimo, jei tokiam žingsniui pritars bent 15 iš 27 valstybių narių.

Tikimasi, kad oficialus raštas, informuojantis Vengrijos vyriausybę apie procedūros pradėjimą, bus paskelbtas balandžio pabaigoje, kai tik Europos Komisijos nariai jį patvirtins, sakė šaltinis Europos institucijoje.

J. Varga, paprašyta pakomentuoti šį procesą, atsakė: „Pirmiausia mes turime pamatyti raštus... ir atidžiai juos išanalizuoti.“

Sąlygiškumo mechanizmas buvo sukurtas 2020 metais per patį pandemijos piką po viršūnių susirikimo, kai buvo sutarta dėl bendro skolinimosi siekiant suformuoti 800 mlrd. eurų subsidijų ir paskolų paketą ES šalių atsigavimui.

Iki šiol šis mechanizmas dar nebuvo panaudotas. Jį pradėjus visa jo įgyvendinimo procedūra turėtų užtrukti 6–9 mėnesius.

Korupcijos problema taip pat yra viena priežasčių, dėl kurių Komisija blokuoja 7,2 mlrd. eurų finansavimą, turintį padėti atgaivinti pandemijos sukrėstą ekonomiką.

JT: iš Ukrainos pabėgo per 4,6 mln. žmonių

Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios iš šalies pabėgo daugiau kaip 4,6 mln. žmonių ir nors dabar naujų pabėgėlių būna mažiau, jie yra pažeidžiamesni, rodo Jungtinių Tautų antradienį paskelbti duomenys.

JT vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuras (UNHCR) pranešė, kad iš Ukrainos jau pasitraukė 4 615 830 žmonių – 68 095 daugiau nei ankstesnę parą.

„Nors žmonių, kertančių sieną, skaičius reikšmingai sumažėjo, pastebėjome, kad tie, kurie kerta [sieną], yra pažeidžiamesni, turi mažiau išteklių ir... mažiau planų, kur galėtų vykti“, – Ženevoje sakė UNHCR atstovas Matthew Saltmarshas (Metjus Soltmaršas).

Apie 90 proc. iš Ukrainos išvykusių pabėgėlių yra moterys ir vaikai. Karinei tarnybai tinkamiems 18–60 metų amžiaus vyrams negalima išvykti iš šalies.

JT Tarptautinės migracijos organizacijos (TMO) duomenimis, pačioje Ukrainoje dabar yra 7,1 mln. žmonių, kurie buvo priversti palikti savo namus.

TMO nurodo, jog daugiau kaip 210 tūkst. ne ukrainiečių – Ukrainoje gyvenusių, studijavusių ar dirbusių užsieniečių – taip pat pabėgo iš šalies, tačiau daliai jų sunku grįžti į savo šalis.

Bendrai daugiau kaip ketvirtadalis Ukrainos gyventojų buvo priversti palikti savo namus.

„Vos per šešias savaites beveik du trečdaliai visų Ukrainos vaikų turėjo palikti namus. Jie buvo priversti palikti viską: savo namus, savo mokyklas ir, dažnai, savo šeimos narius“, – JT Saugumo Taryboje sakė JT vaikų agentūros UNICEF nepaprastųjų programų direktorius Manuelis Fontaine'as (Maniuelis Fontenas).

Laikas užbaigti šį karą. Ukrainos vaikai negali laukti.

„Iš maždaug 3,2 mln. savo namuose likusių vaikų beveik pusė susiduria su rizika neturėti pakankamai maisto, – sakė jis. – Laimei, kaimyninės šalys labai padeda, priima pabėgėlius.“

„Laikas užbaigti šį karą. Ukrainos vaikai negali laukti“, – pabrėžė M. Fontaine'as.

Iki vasario 24 dieną Rusijos pradėtos invazijos Ukrainos kontroliuojamuose regionuose – neskaičiuojant Rusijos aneksuoto Krymo ir prorusiškų separatistinių regionų šalies rytuose – gyveno 37 mln. žmonių.

Toliau pateikiami UNHCR duomenys apie tai, į kurias kaimynines šalis išvyko ukrainiečių pabėgėliai.

Lenkija

UNHCR duomenimis, beveik šeši iš 10 ukrainiečių pabėgėlių – iš viso 2 645 877 – kirto Lenkijos sieną.

Daugelis žmonių, per sieną patenkančių pirmiausia į artimiausias vakarines kaimynes, toliau tęsia kelionę į kitas Šengeno erdvei priklausančias Europos šalis.

Rumunija

Į kaimyninę Rumuniją įvažiavo 701 741 žmogus iš Ukrainos, tarp jų ir asmenys, atvykę per Moldovą.

Manoma, kad didžioji jų dauguma išvyko į kitas šalis.

Rusija

Į Rusiją atvyko 433 083 pabėgėliai iš Ukrainos.

Be to, vasario 21–23 dienomis į Rusiją atvyko 113 tūkst. žmonių iš prorusiškų Rytų Ukrainos regionų Donecko ir Luhansko.

Vengrija

Remiantis JT agentūra, Vengrijos sieną iki šiol kirto iš viso 428 954 ukrainiečių pabėgėliai.

Moldova

Moldovos siena yra arčiausiai didelio Ukrainos uostamiesčio Odesos.

Šios ES nepriklausančios ir vienos neturtingiausių Europoje valstybių sieną kirto 413 374 ukrainiečiai.

Dauguma pabėgėlių, atvykusių į 2,6 mln. gyventojų turinčią šalį, keliavo toliau į kitas valstybes.

Slovakija

Į Slovakiją, iš kaimyninių valstybių turinčią trumpiausią sieną su Ukraina, atvyko 320 246 pabėgėliai iš Ukrainos.

Baltarusija

Į Rusijos artimą sąjungininkę Baltarusiją pasitraukė 21 292 pabėgėliai.

Katalikiška labdaros organizacija: Mariupolyje nužudyti 2 darbuotojai, 5 jų šeimų nariai

Mariupolio mieste buvo nužudyti du „Caritas“ darbuotojai ir penki jų giminaičiai, antradienį pranešė ši katalikiška labdaros organizacija ir pridūrė, kad šis incidentas Rusijos pajėgų apsuptame Ukrainos pietrytiniame uostamiestyje tikriausiai įvyko maždaug prieš mėnesį.

„Ši tragiška ataka tikriausiai įvyko kovo 15 dieną, kai tankas paleido šūvių į „Caritas“ centro pastatą Mariupolyje, nužudydamas dvi darbuotojas ir penkis jų giminaičius“, – sakoma organizacijos pareiškime.

Vatikano naujienų portale „Vatican News“ remiantis „Caritas“ vietos šaltiniais“ nurodoma, kad šaudė rusų tankas.

Rusijos pajėgos kelias savaites bando užimti strategiškai svarbioje vietoje esantį Mariupolį prieš prognozuojamą didžiulį puolimą Ukrainos rytuose, o miestą ginančios pajėgos iš visų jėgų stengiasi jas sulaikyti.

Su žmonėmis apgultame Mariupolyje sunku palaikyti ryšį, todėl nedaug žinoma apie civilių aukas, šią informaciją sunku patikrinti.

„Caritas“ nurodė negalintis užtikrintai pasakyti, kas nutiko, bet mano, kad dvi darbuotojos ir „jų šeimos per apšaudymą ieškojo saugios buveinės šiame centre“.

„Ši dramatiška žinia pribloškė ir sukrėtė visą „Caritas“ šeimą“, – pareiškė Aloysius Johnas (Aloisijus Džonas), „Caritas Internationalis“ generalinis sekretorius. Jis prašė tarptautinės bendruomenės daryti neįmanomus dalykus, kad nedelsiant liautųsi civilių žudynės.

Kovo 13 dieną popiežius Pranciškus Dievo vardu prašė „sustabdyti šias žudynes“, „nutraukti nepriimtiną ginkluotą agresiją“ ir Mariupolio miestą pavadino kankiniu.

Manoma, kad Rusija bando sujungti 2014 metais okupuotą Krymą su Maskvos remiamomis separatistinėmis teritorijomis Donbase ir dėl šios priežasties apsiautė Mariupolį, kur prieš karą gyveno daugiau kaip 400 tūkst. žmonių.

Kipro Ortodoksų Bažnyčios vadovas smerkia V. Putino karą Ukrainoje

V. Putinas įsitraukęs į nekrikščionišką ir beprasmišką karą prieš Ukrainos žmones, antradienį pareiškė įtakingas Kipro Ortodoksų Bažnyčios vadovas.

Arkivyskupas Chrizostomas II viešai sukritikavo Rusijos invaziją į Ukrainą, nors palaiko glaudžius ryšius su Rusijos Ortodoksų Bažnyčia.

Tuo metu Rusijos ortodoksų patriarchas Kirilas laimina savo šalies konfliktus užsienyje ir yra vienas iš V. Putino valdančiojo aparato ramsčių.

„Nėra jokio pasiteisinimo įsiveržimui į kitą šalį ir jos naikinimui“, – visuomeniniam transliuotojui CyBC sakė Kipro ortodoksų dvasinis lyderis.

„Eiti ir lyginti kitą šalį su žeme be jokios priežasties nėra jokios prasmės, – pridūrė Chrizostomas. – Mane liūdina, kad žudomi žmonės.“

Pasak dvasininko, V. Putino veiksmuose „nėra logikos“, jie rodo, kad jis „nesielgia kaip krikščionis“.

Arkivyskupas taip pat suabejojo V. Putino psichikos būkle, pareiškęs: „Aš nežinau, kad šiam žmogui viskas gerai, jei jis taip elgiasi“.

Katalikų Bažnyčios vadovas popiežius Pranciškus taip pat pasmerkė šį karą, kuriame kenčia „beginkliai civiliai“ ir yra vykdomos „baisios žudynės bei žiaurumai“.

Pirmadienį prancūzų policijos ekspertų komanda atvyko į Ukrainą padėti tirti įtariamų Rusijos karo nusikaltimų, tačiau Rusijos gynybos ministerija pareiškė, kad šios misijos tikslas yra „sufabrikuoti kaltinimus“.

Praėjusią savaitę į Kipro parlamentą kreipėsi Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, pasakęs ne vieną kalbą vaizdo ryšiu įvairių valstybių įstatymų leidėjams.

Jis paragino Kiprą atšaukti pasų išdavimą Rusijos piliečiams pagal investicijų schemą. Pasak V. Zelenskio, Europos Sąjungos narė turi „priemonių daryti spaudimą“ Rusijai, su kuria tradiciškai ją siejo glaudūs politiniai ir kultūriniai ryšiai.

Kipras palaiko ES taikomas sankcijas Rusijai.

V. Putinas: Rusijos izoliuoti neįmanoma

Rusija, pasak prezidento V. Putino, nesileis Vakarų nei izoliuojama, nei sustabdoma, praneša agentūra „Reuters“.

Kaip įrodymą to, kad Rusija net sudėtingomis sąlygomis gali pasiekti įspūdingų laimėjimų, jis antradienį paminėjo sovietinę kosmonautikos programą. „Sankcijos buvo totalinės, izoliacija visiška. Tačiau Sovietų Sąjunga vis dar buvo pirmoji kosmose“, - pažymėjo jis praėjus lygiai 61 metams po to, kai Jurijus Gagarinas tapo pirmuoju žmogumi, pabuvojusiu kosmose.

V. Putinas antradienį su užsienio nepripažįstamu Baltarusijos prezidentu Aliaksandru Lukašenka lankėsi Vostočnij kosmodrome, esančiame Rusijos Tolimuosiuose Rytuose už 5 500 km nuo Maskvos.

„Mes nenorime būti izoliuoti, - sakė V. Putinas, turėdamas omenyje sankcijas dėl Rusijos invazijos į kaimyninę Ukrainą. – Šiuolaikiniame pasaulyje neįmanoma nieko izoliuoti – ypač tokios milžiniškos šalies kaip Rusija“.

V. Putinas patvirtino, jog nėra abejonių, kad Rusija pasieks savo tikslus Ukrainoje. „Tikslai yra visiškai aiškūs ir kilnūs, - kalbėjo jis. – Akivaizdu, kad mes neturėjome pasirinkimo. Tai buvo teisingas sprendimas“.

Rusijos vadovybė vasario 24 dieną pradėtą karą Ukrainoje vadina karine specialiąja operacija, kurios tikslas yra demilitarizuoti ir denacifikuoti Ukrainą bei apsaugoti Rusiją. Ukraina ir Vakarai tuo tarpu kalba apie neišprovokuotą karą.

Sovietinės kosmonautikos pasiekimai Šaltojo karo įkarštyje dar ir šiandien turi ypatingą reikšmę Rusijoje. 1957-aisiais Sovietų Sąjunga į kosmosą paleido pirmąjį palydovą – „Sputnik 1“. 1961 metais kosmonautas J. Gagarinas pilotuojamu laisvu apskriejo Žemę. Abu šie įvykiai buvo šokas JAV. Sėkmingas „Sputnik“ paleidimas paskatino JAV įsteigt kosmoso agentūrą NASA.

V. Putinas žudynes Bučoje neigia ir vadina „klastote“

V. Putinas antradienį neigė pranešimus apie šimtus negyvų civilių gyventojų kūnų, aptiktų Bučos mieste prie Ukrainos sostinės Kyjivo po to, kai iš ten pasitraukė Rusijos kariuomenė.

V. Putinas šiuos kaltinimus palygino su kaltinimais dėl Sirijos prezidento Basharo al Assado režimo panaudotų cheminių ginklų. „Bučoje – tokia pati klastotė“, – sakė V. Putinas per spaudos konferenciją su autoritariniu Baltarusijos lyderiu Aleksandru Lukašenka Vostočnyj kosmodrome Rusijos Tolimuosiuose Rytuose.

V. Putinas: Rusijos ekonomika „tvirtai stovi ant kojų“

V. Putinas  pareiškė, kad tariamas Vakarų „ekonominis karas“ prieš jo šalį žlugo. „Šis žaibiškas karas (...), žinoma, nepavyko, tai akivaizdu“, – sakė jis antradienį bendroje su Baltarusijos diktatoriumi Aliaksandru Lukašenka spaudos konferencijoje. Rusijos ekonomika ir finansų sistema, anot V. Putino, „tvirtai stovi ant kojų“.

Kartu Kremliaus šeimininkas pripažino, kad dėl Vakarų įvestų sankcijų kilo problemų – pavyzdžiui, logistikos srityje ar vykdant atsiskaitymus. „Žinoma, kad yra problemų“, – teigė jis. Tačiau prekės, įskaitant trąšas, esą vis tiek ras savo kelią pas klientus. „Ekonomika veikia gana stabiliai“, – tikino V. Putinas.

Rusija esą pasirengusi ir galimai toliau augančioms rizikoms. Tačiau sunkumai, anot prezidento, bus įveikti ir Rusija galiausiai bus stipresnė. „Mes ir toliau priešinsimės bet kokiam mėginimui stabdyti mūsų šalių plėtrą ir dirbtinai izoliuoti jas nuo pasaulio ekonomikos“, – pažymėjo V. Putinas.

V. Putinas ir A. Lukašenka Kosmonautikos dienos proga lankėsi Vostočnyj kosmodrome Rusijos Rytuose ir vėliau kalbėjosi už uždarų durų.

Autoritariškai valdoma Baltarusija laikoma artima Rusijos sąjungininke. Rusijos pajėgos praėjusiomis savaitėmis puolė Ukrainą ir iš Baltarusijos teritorijos. Reaguodamos į vasario 24-ąją pradėtą karą, Europos šalys ir JAV įvedė Maskvai beprecedentes sankcijas.

Lenkijoje sulaikyti spėjami šnipai iš Rusijos ir Baltarusijos

Ukrainos karo įkarštyje Lenkijoje sulaikyti trys spėjami šnipai iš Rusijos ir Baltarusijos.

Vienas 18 metų Lenkijoje gyvenantis rusas, „Rusijos žvalgybos nurodymu, rinko informaciją apie lenkų ir NATO ginkluotųjų pajėgų kovinį pasirengimą“, – antradienį sakė Lenkijos žvalgybos atstovas. Du baltarusiai vėlgi ketino šnipinėti strateginius objektus, susijusius su Lenkijos gynybiniais pajėgumais.

Įtariami šnipai sulaikyti tvyrant didelei diplomatinei įtampai dėl Rusijos invazijos į Ukrainą. Kovo gale iš Lenkijos buvo išsiųsti 45 Rusijos diplomatai. Tada Rusija išsiuntė 45 Lenkijos diplomatus.

Mariupolio valdžia patvirtino pranešimus apie Rusijos cheminę ataką mieste

Ukrainos pietrytinio uostamiesčio Mariupolio mero pavaduotojas Serhijus Orlovas antradienį sakė galįs patvirtinti informaciją, kad miestą apsupusios Rusijos pajėgos panaudojo „cheminį ginklą“, pranešė naujienų agentūra „Unian“.

„Išsamesnės informacijos negalime pateikti. Tačiau turime kariškių patvirtinimą, jog tai įvyko“, – sakė S. Orlovas.

Pirmadienį vakare Ukrainos ginkluotųjų pajėgų bataliono „Azov“ kanalu susirašinėjimo platformoje „Telegram“ buvos paskelbta, kad „Rusijos okupacinės pajėgos panaudojo prieš Ukrainos karius ir civilius asmenis Mariupolio mieste nežinomos kilmės nuodingąją medžiagą, numestą iš prieš bepiločio skraidančio aparato“ ir kad keliems žmonėms pasireiškė apsinuodijimo simptomai.

Išsamesnės informacijos negalime pateikti. Tačiau turime kariškių patvirtinimą, jog tai įvyko.

„Unian“ citavo medikų pranešimus, kad visiems nukentėjusiesiems pasireiškė „vienodi simptomai: veido paraudimas, arterinio kraujospūdžio padidėjimas, ryklės ir akių gleivinės sausumas ir nudeginimas, dusimas“. Kaip pranešama, visų nukentėjusiųjų būklė šiuo metu „patenkinama“.

Prie Azovo jūros esantis strategiškai svarbus Mariupolio uostamiestis jau kelias savaites yra apsiaustas, o Ukrainos pajėgos įspėja, kad miestas artimiausiu metu gali būti visiškai užimtas priešo.

JAV Pentagono spaudos sekretorius Johnas Kirby (Džonas Kerbis) pirmadienio vakarą sakė, kad Vašingtonas žino apie pranešimus apie cheminę ataką tame mieste, bet negali jų patvirtinti.

„Jei šie pranešimai yra teisingi, jie kelia didelį susirūpinimą ir atspindi mūsų nuogąstavimus dėl to, kad Rusija Ukrainoje gali naudoti įvairias riaušių malšinimo priemones, įskaitant ašarines dujas, sumaišytas su cheminėmis medžiagomis“, – sakė jis.

Donecko prorusiškų separatistų aukšto rango pareigūnas Eduardas Basurinas anksčiau yra užsiminęs apie galimybę panaudoti cheminį ginklą Mariupolyje.

Rusija neigia įvykdžiusi kokių nors karo nusikaltimų Ukrainoje.

Vokietijos prezidento vizito į Ukrainą nepageidauja pats Kyjivas

Vokietijos Prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris antradienį pareiškė, kad kartu su kitais ES vadovais pasisiūlė apsilankyti Ukrainoje, tačiau gavo atsakymą iš Kyjivo, kad jo kelionė „nepageidaujama“.

„Buvau pasirengęs tai padaryti, bet, matyt, ir turiu tai įsidėmėti, Kyjivas to nenorėjo“, – sakė F. W. Steinmeieris žurnalistams per vizitą Varšuvoje. Buvęs užsienio reikalų ministras F. W. Steinmeieris sulaukia vis daugiau kritikos dėl daugelį metų vykdytos santykių švelninimo politikos Maskvos atžvilgiu.

M. Podoliakas: derybos su Rusija nepaprastai sunkios

Kyjivas antradienį pareiškė, kad šiuo metu vykstančios derybos su Rusija dėl karo nutraukimo yra „nepaprastai sunkios“, kai Maskva apkaltino Ukrainos derybininkus, kad šie vilkina diskusijas keisdami reikalavimus.

„Derybos yra nepaprastai sunkios. Rusijos pusė laikosi savo tradicinės taktikos daryti viešą spaudimą derybų procesui, įskaitant tam tikrus viešus pareiškimus“, – komentaruose žurnalistams rašė Ukrainos prezidento patarėjas Mychaylo Podoliakas.

Derybos dėl jau antrą mėnesį besitęsiančio Rusijos pradėto karo Ukrainoje nutraukimo vyko nuo pat invazijos pradžios, tačiau nedavė jokių konkrečių rezultatų.

Maskvos ir Kyjivo atstovai du kartus asmeniškai susitiko Turkijoje, paskutinį kartą – kovo pabaigoje.

„Akivaizdu, kad šiandien derybų procese vyrauja sunkus emocinis fonas. Akivaizdu, kad Ukrainos delegacija dirba tik Ukrainos interesų labui ir skaidriai“, – rašė M. Podoliakas.

V. Putinas anksčiau antradienį pareiškė, kad nuoseklumo trūkumas Ukrainos derybų reikalavimuose lėtina pažangą siekiant užbaigti karinę operaciją.

Severodonecke nuo karo pradžios palaidota 400 žmonių

Luhansko srities gubernatorius antradienį pranešė, kad nuo Rusijos invazijos pradžios netoli fronto linijos esančiame rytų Ukrainos Severodonecko mieste palaidota apie 400 civilių gyventojų.

„Severodonecke duobės kasamos traktoriumi, o kapai sisteminami registre... Per 48 karo dienas – apie 400 kapų“, – sakė Sergijus Gaidajus, turėdamas omenyje civilius gyventojus.

Netoliese esančiame Lysyčansko mieste, pasak jo, žuvusieji „laidojami masinėse kapavietėse“.

Mažesniuose rajonuose šalia fronto linijos „gyventojai laidoja gyvenamųjų rajonų kiemuose“ arba „kūnai lieka gulėti gatvėse“.

A. Blinkenas: JAV turi įtikinamų žinių, kad Rusija gali panaudoti cheminį ginklą Ukrainoje

Jungtinės Valstijos turi „įtikinamos informacijos“, kad Rusija „gali panaudoti... chemines medžiagas“ stengdamasi galutinai užimti apsuptą Ukrainos pietrytinį Mariupolio uostamiestį, antradienį pareiškė JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas).

Amerikiečių diplomatijos vadovas sakė „neturįs galimybės patvirtinti“ pastaruoju metu paskelbtų pranešimų, esą Maskva panaudojo cheminius ginklus strategiškai svarbiame Azovo jūros uostamiestyje.

„Turėjome įtikinamos informacijos, kad Rusijos pajėgos gali panaudoti įvairius riaušių valdymo medžiagas, įskaitant ašarines dujas, sumaišytas su cheminėmis medžiagomis, kurios sukeltų stipresnius simptomus, siekiant susilpninti ir padaryti neveiksnius Ukrainos kovotojus ir civilius vykdant agresyvią kampaniją Mariupoliui užimti“.

„Dalijamės šia informacija su Ukraina... ir tiesiogiai kalbamės su partneriais, mėgindami nustatyti, kas iš tikrųjų vyksta – taigi, tai realus susirūpinimas“, – žurnalistams sakė A. Blinkenas.

Pirmadienį Mariupolį ginantis Ukrainos pajėgų batalionas „Azov“ pranešė, kad Rusijos bepilotė skraidyklė numetė „nuodingosios medžiagos“ ant karių ir civilių šiame mieste.

Pajėgos tvirtino, kad žmonėms sutriko kvėpavimas ir pasireiškė neurologinių sutrikimų.

„Trims žmonėms pasireiškė aiškių apsinuodijimo kovinėmis cheminėmis medžiagomis požymių, bet be katastrofiškų pasekmių“, – vėliau sakė „Azov“ lyderis Andrijus Bileckis vaizdo žinutėje savo „Telegram“ kanale. Jis apkaltino Rusijos pajėgas panaudojus cheminį ginklą per smūgį didelei miesto metalurgijos gamyklai „Azovstal“.

Naujienų agentūra AFP šių pareiškimų, kuriais taip pat pasidalijo Ukrainos įstatymų leidėjai, negalėjo patvirtinti.

Mariupolis yra apsuptas jau kelias savaites, o Ukrainos kariuomenė baiminasi, kad miestas greitai gali būti užimtas.

Ukrainos paštas išleido pašto ženklą su aiškia žinia rusų agresoriams

Praėjus beveik septynioms savaitėms nuo karo pradžios, Ukrainos paštas išleido naują pašto ženklą – su aiškia žinia rusų agresoriams. Ant jo matyti ukrainiečių karys, rodantis vidurinį pirštą karo laivui. Specialus antspaudas, be to, vaizduoja Rusijos karinio laivyno užimtos Gyvačių salos Juodojoje jūroje kontūrus bei pradžią sakinio „Rusų karo laive, eik...“ Motyvas ir sakinys yra užuomina į radijo ryšiu nuskambėjusią frazę pirmosiomis karo dienomis vasario pabaigoje.

Rusijos karo laivas tada paragino Gyvačių saloje buvusius karius sudėti ginklus. Į tai Ukrainos jūrų pėstininkas Romanas Hrybovas atsakė: „Rusijos karo laive, eik n...“. 32-ejų karys tapo didvyriu. Nuo tada šią frazę galima išvysti plakatuose, ant marškinėlių ir kitų suvenyrų.

Išleistos dvi pašto ženklo versijos: viena Ukrainai ir viena užsieniui. Pirmuosius specialus vokus su šiais pašto ženklais Centriniame pašte Kyjive pasirašė R. Hrybovas ir pašto vadovas Ihoris Smylianskis.

Kyjivas pranešė sučiupęs pabėgusį V. Putino bičiulį oligarchą V. Medvedčuką

Ukrainos saugumo tarnybos antradienį pranešė sučiupusios garsų prokremlišką ukrainiečių oligarchą Viktorą Medvedčuką, pasprukusį iš namų arešto prasidėjus Rusijos karinei invazijai.

Prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė nuotrauką, kurioje matyti V. Medvedčukas susivėlusiais plaukais ir surakintomis rankomis, vilkintis Ukrainos kariuomenės uniformą.

„Ukrainos saugumo tarnyba įvykdė specialiąją operaciją. Šaunuoliai!“ – per platformą „Telegram“ parašė prezidentas.

Partijos „Opozicijos platforma – už gyvybę“ frakcijos narys V. Medvedčukas įtariamas valstybės išdavimu.

67 metų verslo magnatas V. Medvedčukas, laikantis Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną vienu iš savo draugų, Ukrainoje vertinamas itin prieštaringai dėl savo ryšių su Maskva.

V. Medvedčukas yra vienas turtingiausių žmonių Ukrainoje: žurnalas „Forbes“ jo turtą vertina 620 mln. JAV dolerių. Parlamentaras yra sakęs, kad V. Putinas yra jo jauniausios dukters Darjos krikštatėvis.

Gegužės viduryje Ukrainos prokurorai pranešė, kad V. Medvedčukas ir kitas partijos „Opozicijos platforma – už gyvybę“ frakcijos narys Tarasas Kozakas „įtariami valstybės išdavimu ir bandymais grobstyti nacionalinius išteklius Ukrainos Kryme“, kurį 2014 metais aneksavo Maskva.

V. Medvedčukas tvirtina, kad jam kaltinimai pareikšti už jo poziciją ir yra politiškai motyvuoti.

Generalinė prokurorė gegužės mėnesį sakė, kad V. Medvedčukas 2015 metais planavo pradėti išgauti gamtos išteklius prie Juodosios jūros pakrantės, priklausančios Ukrainai ir po Krymo aneksijos monopolizuotos Rusijos.

Jis taip pat įtariamas 2020 metais perdavęs Rusijai informacijos apie vieną slaptą Ukrainos karinį dalinį.