Kai ekranai atstoja žmogų

Ar pakankamai dalyvaujame jų gyvenime? Šįkart kviečiame kartu su ekspertais paieškoti atsakymų, kodėl tikrą betarpišką socialinį bendravimą pakeitė komunikacija internete. Į šį pokalbį mielai leidosi Kauno miesto poliklinikos gydytoja, vaikų neurologė, socialinė pediatrė Alma Januškevičienė.

Kaip vystosi?

– Kalbant apie priklausomybes pirmiausia norisi trumpai aptarti: kas yra priklausomybė? – paklausėme gydytojos.

– Priklausomybė – tai būklė, kai žmogui tampa sunku kontroliuoti tam tikrą elgesį arba psichoaktyviosios medžiagos vartojimą, nors tai sukelia neigiamų padarinių jo sveikatai, emocinei būklei, santykiams ar kasdieniam gyvenimui.

Priklausomybė nėra vien valios trūkumas ar blogas įprotis. Priklausomybė susijusi su smegenų sistemų, atsakingų už malonumą, motyvaciją, mokymąsi ir savikontrolę, veikla.

– Kaip susiformuoja priklausomybė nuo interneto?

– Priklausomybė prasideda nuo žmogus (arba vaiko) troškimo patirti malonumą. Iš tiesų malonu naršyti socialiniuose tinkluose, stebėti įdomius, ryškius ir besikeičiančius vaizdus, užsimiršti ir negalvoti apie nemalonius dalykus. Smegenys, patirdamos malonius pojūčius, skatina vaiką malonumą teikiantį elgesį kartoti, todėl pamažu smegenyse susiformuoja ryšys tarp tam tikros veiklos ir atlygio. Šis ryšys skatina smegenis mokytis, įvertinti atlygio reikšmę, motyvuoja siekti malonių ar svarbių patirčių ir skatina kartoti elgesį, kuris anksčiau suteikė atlygį. Pamažu noras ir įprotis patirti malonumą stiprėja. Vaikas vis dažniau siekia to paties atlygio, o sustoti darosi sunkiau, galų gale prarandama kontrolė, o siekiant malonumo vaiko elgesys gali pradėti trukdyti mokslui, darbui, sveikatai ar santykiams. Taip pamažu susiformuoja priklausomybė. Priklausomybės formavimosi procese veikia įvairūs smegenų neuromediatoriai, svarbiausias iš jų – dopaminas.

– Kodėl vaikams rizika priklausomybei yra didesnė?

– Vaiko smegenys dar nepakankamai subrendusios. Kai kurios sistemos, susijusios su atlygiu ir emocijomis, jau aktyviai veikia, o kai kurios sritys, pvz., atsakingos už planavimą, impulsų kontrolę ar ilgalaikių padarinių vertinimą, dar tik bręsta. Todėl vaikui gali būti sunkiau sustoti, jei veikla yra labai įdomi ir įtraukianti. Svarbu žinoti, kad priklausomybę apibūdina ne vien dažnas ir pasikartojantis elgesys, bet ir kontrolės praradimas.

Ryškėja nerimas, liūdesys ir savivertės problemos, nes socialiniuose tinkluose vaikas lygina save su kitais, bijo ką nors praleisti, jaučia spaudimą sulaukti patiktukų.

Priklausomybės būna įvairios: nuo psichoaktyviųjų medžiagų, alkoholio, nikotino, narkotinių medžiagų ir elgesio: pvz., azartinių lošimų ar interneto.

– Kaip nuspėti, kad artimasis ar draugas turi priklausomybę nuo interneto? Kokie pagrindiniai jos požymiai?

– Tai – sunkumas kontroliuoti laiką, praleidžiamą internete, kai naudojimasis internetu pradeda trukdyti kasdieniam gyvenimui, mokslams, darbui, miegui ar santykiams su kitais žmonėmis.

Pagrindiniai požymiai: nuolatinis noras naudotis internetu, kai dažnai tikrinamas telefonas ar socialiniai tinklai. Dar vienas iš požymių – laiko kontrolės praradimas, kai planuojama prisijungti kelioms minutėms, bet praleidžiamos kelios valandos.

Tėvams derėtų sunerimti matant, kad jų vaiką ar paauglį apninka dirglumas ir nerimas, kitaip tariant, apima bloga nuotaika, kai nėra galimybės prisijungti prie interneto. Priklausomybę signalizuoja ir mokymosi ar darbo sunkumai – atidedamos užduotys, sunkiau susikaupti, taip pat atsiranda miego trūkumas, nes naršoma iki vėlumos, sutrinka miego režimas. Kaip vieną iš požymių įvardyčiau ir bendravimo sumažėjimą: mažiau laiko skiriama šeimai, draugams ir veiklai realiame gyvenime.

Kyla pavojus

– Papasakokite, kaip priklausomybė veikia vaikų ir paauglių sveikatą.

– Vaikystėje ir paauglystėje sparčiai vystosi smegenys, formuojasi emocijos, socialiniai įgūdžiai, savivertė ir įpročiai, turintys įtakos sveikatai suaugus. Internetas tam tikrais atvejais gali būti naudingas mokymuisi, bendravimui ar kūrybai, tačiau nekontroliuojamas ir probleminis jo naudojimas gali neigiamai paveikti fizinę, psichologinę ir socialinę vaikų ir paauglių raidą.

Svarbu pabrėžti, kad ne kiekvienas vaikas, daug laiko praleidžiantis internete, yra priklausomas. Reikšminga tai, ar naudojimasis internetu išstumia miegą, fizinį aktyvumą, mokymąsi ir gyvą bendravimą.

– Kokie pokyčiai vyksta smegenyse?

– Vaikų ir paauglių smegenys dar vystosi ir bręsta, todėl per ilgas laikas prie ekranų gali sutrikdyti dėmesio koncentraciją, nuolat besikeičiantys vaizdai, žaidimai, pranešimai ir kitas turinys gali apsunkinti ilgalaikį susikaupimą.

Dažnas perėjimas nuo besikeičiančių vaizdų ir informacijos trukdo įsigilinti ir įsiminti informaciją, tai gali lemti atminties ir mokymosi sunkumus. Pamažu prarandama savikontrolė, gali būti vis sunkiau sustoti žaidžiant ar naršant, net kai reikia atlikti kitas užduotis. Galų gale tai gali turėti įtakos mokymosi rezultatams: tiesiog mažiau laiko lieka ruošti namų darbus, skaityti, ilsėtis.

Vis dėlto, svarbu nepervertinti priežastinio ryšio: moksliniai tyrimai rodo sąsajas tarp probleminio interneto naudojimo ir kai kurių pažintinių sunkumų, tačiau ne visais atvejais galima įrodyti, kad būtent internetas juos sukėlė.

– Kaip priklausomybė nuo interneto veikia pagrindines organizmo funkcijas?

– Ilgai sėdint prie kompiuterio ar telefono, gali keistis vaiko kasdieniai įpročiai ir mažėti fizinis aktyvumas. Fizinio aktyvumo stoka skatina nutukimą, laikysenos problemas, miego ir būdravimo režimo sutrikimus ir pan.

Vėlyvas naršymas, žaidimai ir nuolatiniai pranešimai gali trukdyti užmigti, sutrumpinti miegą ir pabloginti jo kokybę, o miego trūkumas neigiamai veikia vaiko atmintį, nuotaiką, dėmesį ir kitas organizmo funkcijas.

Ekrano šviesa gali slopinti melatonino išsiskyrimą. Telefono ar planšetės šviesa, ypač vakare, siunčia smegenims signalą, kad dar diena. Dėl to vaiko biologinis laikrodis gali pasislinkti vėlesnio užmigimo link. Smegenys išlieka sužadintos, nes žaidimai, įtraukiantys vaizdo įrašai, pranešimai ir bendravimas su draugais sukelia emocijas ir palaiko dėmesį. Vaikui sunkiau pereiti iš aktyvios būsenos į ramybės būseną. Nuolatiniai pranešimai, vibracija, noras patikrinti telefoną, nerimas dėl internetinių įvykių gali pažadinti vaiką, pabloginti miego kokybę ir trukmę.

Ilgai sėdint nepatogioje padėtyje gali atsirasti kaklo, nugaros, pečių skausmai, raumenų įtampa. Žiūrėdamas į telefoną vaikas dažnai nuleidžia galvą ir palenkia kaklą. Kuo labiau galva pasislenka į priekį, tuo didesnė apkrova tenka kaklo raumenims ir stuburo struktūroms. Vaikas dažnai susikūprina, pečiai pasislenka į priekį, o viršutinė nugaros dalis labiau išlinksta. Jei tokia padėtis ilgai kartojama, gali formuotis įprotis sėdėti, stovėti kūną netaisyklingai. Pakinta raumenų apkrova, nes vieni raumenys ilgai būna įtempti, kiti dirba mažiau. Dėt to gali atsirasti raumenų nuovargis, sumažėti ištvermė išlaikyti neutralią galvos, pečių ir liemens padėtį. Ilgainiui gali pradėti skaudėti kaklą, pečius ar nugarą, o vaikui gali būti sunkiau ilgai sėdėti tiesiai. Skausmas ir nuovargis gali dar labiau skatinti rinktis patogią, bet netaisyklingą padėtį.

Kodėl vaikams tai ypač svarbu? Nes vaikystėje ir paauglystėje raumenų bei kaulų sistema dar vystosi. Ilgas sėdėjimas mažina judėjimo įvairovę, o nuolat kartojama netaisyklinga padėtis gali prisidėti prie laikysenos įpročių formavimosi.

Jei internetas pakeičia judėjimą, sportą ir žaidimus lauke, didėja antsvorio ir nepalankios širdies ir kraujagyslių bei medžiagų apykaitos sveikatos rizika. Visos organizmo funkcijos tarpusavyje susijusios, tad trinkant vienos sistemos veiklai dažnai sutrinka ir kitų sistemų veikla ar funkcija.

Ilgas žiūrėjimas iš arti gali sukelti akių sausumą, nuovargį ir galvos skausmą. Daug laiko praleidžiant patalpose taip pat gali didėti trumparegystės rizika. Susidomėjęs ekranu vaikas mirksi rečiau arba užsimerkia ne iki galo. Ašarų plėvelė, kuri drėkina ir apsaugo akies paviršių, greičiau suyra. Dėl to akys gali sausėti, perštėti, parausti, atsirasti svetimkūnio pojūtis.

Žiūrint į arti esantį ekraną, krumplyno raumuo reguliuoja lęšiuko formą, kad vaizdas būtų ryškus. Ilgai išlaikant žvilgsnį iš arti gali atsirasti akių nuovargis, galvos skausmas ar laikinas neryškus matymas žiūrint į tolį.

Vaikams daug laiko žiūrint iš arti ir mažai būnant lauke, gali didėti trumparegystės išsivystymo ar progresavimo rizika. Jei ekranai pakeičia žaidimą lauke, vaikas gauna mažiau natūralios dienos šviesos. Buvimas lauke ypač svarbus mažinant trumparegystės atsiradimo riziką vaikystėje.

Ekranų skleidžiama mėlynoji šviesa vakare gali veikti biologinį laikrodį ir miegą. Tačiau nėra patikimų įrodymų, kad įprastas ekranų mėlynosios šviesos kiekis savaime pažeistų vaikų tinklainę. Dažniausios akių problemos susijusios su sausumu, ilgalaikiu žiūrėjimu iš arti ir nepakankamomis pertraukomis.

Didėja dirglumas

– Ne mažiau nei fiziologinei būklei ši priklausomybė turi įtakos ir psichikos sveikatai.

– Tikrai taip. Ilgas laikas prie ekranų didina vaiko dirglumą, gali sukelti emocijų kontrolės problemas: vaikas gali pykti, verkti ar stipriai priešintis, kai reikia išjungti žaidimą ar padėti telefoną. Kai kuriems vaikams tampa sunkiau nusiraminti be ekrano. Pamažu atsiranda dėmesio ir mokymosi sunkumų, dažnai nukenčia ir mokymosi rezultatai.

Nuolatinis perėjimas nuo vieno trumpo vaizdo įrašo prie kito gali apsunkinti įsitraukimą į lėtesnes veiklas, pvz., skaitymą, namų darbus ar pamokų klausymąsi.

Ryškėja nerimas, liūdesys ir savivertės problemos, nes socialiniuose tinkluose vaikas lygina save su kitais, bijo ką nors praleisti, jaučia spaudimą sulaukti patiktukų ar baimę patirti patyčių. Kai kuriems vaikams tai siejasi su nerimo ar depresijos simptomais.

Jei ekranas pakeičia gyvus pokalbius, bendrus žaidimus ir laiką su šeima, vaikui gali būti sunkiau mokytis atpažinti kitų emocijas, spręsti konfliktus ir palaikyti draugystę.

Jei vaikas nuolat galvoja apie žaidimą ar telefoną, nesėkmingai bando sumažinti laiką, slepia naudojimąsi arba dėl jo atsisako kitų mėgstamų veiklų, tai jau rimtesni probleminio naudojimosi požymiai, atsiranda kontrolės praradimas.

Dėmesys: A. Januškevičienės teigimu, ne kiekvienas vaikas, daug laiko praleidžiantis internete, yra priklausomas. / A. Januškevičienės asmeninio arch. nuotr.

– Gal galite pateikti pavyzdžių iš klinikinės praktikos?

– Penkiametis pacientas mažai kalba. Bendraujant su tėvais paaiškėja, kad šeima neseniai grįžusi iš užsienio, vaikas nelankęs kolektyvo, leisdavo laiką namuose su mama, kuri dirbo iš namų ir nuolat būdavo užsiėmusi, o vaikas ištisas dienas leido prie ekranų. Negirdėdamas aplinkoje normalios kalbos (tėvai šeimoje kalbėjo lietuviškai, bet vaikas augo supamas užsienio kalbos iš ekranų), jis ir neišmoko normaliai bendrauti. Vaiko žodynas labai skurdus, pažintiniai ir socialiniai įgūdžiai riboti, nors kalbos suvokimas gana geras. Tėvams buvo paaiškintos galimos vaiko raidos atsilikimo priežastys, vaikas buvo nukreiptas pas raidos specialistus ir jo kalba bei kitos raidos sritys pradėjo sparčiai vystytis.

Jei internetas pakeičia judėjimą, sportą ir žaidimus lauke, didėja antsvorio ir širdies bei kraujagyslių ligų, taip pat medžiagų apykaitos sutrikimų rizika.

Dar vienas atvejis: trylikos metų paauglys nenori eiti į mokyklą, nenori jokių veiklų, ištisas dienas leidžia žaisdamas kompiuterinius žaidimus. Žaidžia iki išnaktų, miegoti nueina 2–3 valandą. Ryte negali atsikelti, skundžiasi galvos skausmu, bloga savijauta. Neina į mokyklą, o tėvams išėjus į darbą vėl sėda prie ekranų. Kalbant su paaugliu stebimas uždarumas, priešiškumas, pyktis, nenoras bendrauti. Tėvus liūdina vaiko elgesio pasikeitimas, susiaurėjęs interesų laukas ir pablogėję mokymosi rezultatai. Vaikui diagnozuota priklausomybė nuo interneto, šeima buvo nukreipta psichologinei pagalbai.

Kokie požymiai turėtų kelti nerimą tėvams?

Vaikas nebegali sustoti sutartu laiku ir dėl to nuolat kyla konfliktų.

Prastėja miegas, mokymosi rezultatai arba santykiai su šeima.

Atsisako sporto, buvimo lauke, susitikimų su draugais.

Be telefono nuolat jaučiasi nuobodžiaujantis, neramus ar piktas.

Dėl interneto apleidžia kasdienes pareigas, higieną ar valgymą.

Naudingi patarimai

Pradėti geriausia ne nuo telefono atėmimo, o nuo taikaus susitarimo dėl dienos režimo.

1. Susitarkite dėl aiškių ribų, kiek laiko per dieną bus skiriama ekranams. Ekranų laikas neturi atimti miego, judėjimo, mokymosi ir bendravimo laiko.

2. Likus valandai iki miego, ekranus išjunkite. Neleiskite vaikui telefono laikyti kambaryje.

3. Kasdien skirkite laiko judėjimui. Mokyklinio amžiaus vaikams ir paaugliams rekomenduojama vidutiniškai bent 60 minučių fizinio aktyvumo per dieną.

4. Valgykite ir bendraukite be ekranų. Vaikui labai svarbus gyvas dėmesys ir pokalbiai su artimaisiais.

5. Pasiūlykite patrauklią alternatyvą: pasivaikščiojimą, stalo žaidimą, piešimą, konstravimą, sportą ar bendrą veiklą su tėvais.

Kokią pagalbą galima suteikti?

Jeigu vaikas nebesugeba kontroliuoti naudojimosi internetu, labai pasikeičia jo nuotaika, atsiranda nuolatinis nerimas, užsisklendimas ar ryškiai sutrinka miegas ir mokymasis, verta pasitarti su šeimos gydytoju arba vaikų psichologu. Laiku pastebėjus problemą galima užkirsti kelią priklausomybei. Todėl svarbiausia – neprarasti ryšio su vaiku ir nuolat jį stebėti.