Neatidėliokite kreiptis pagalbos: kuo anksčiau – tuo geriau

Džiugios ir liūdnos žinios

Tikslios statistikos, kiek žmonių Lietuvoje vartoja psichoaktyviąsias medžiagas, nėra, nes vartojimo paplitimas vertinamas skirtingose amžiaus grupėse ir pagal skirtingas medžiagas. Naujausias Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) metinis leidinys „Psichoaktyviosios medžiagos: tendencijos ir pokyčiai 2025“ apima naujausius daugiau kaip 20 institucijų duomenis apie vartojimo paplitimą, sveikatos sutrikimus, mirtis, apsinuodijimus, gydymą ir žalos mažinimą.

Naujausias reprezentatyvus suaugusiųjų tyrimas atliktas tik 2021 m. Jo duomenimis, bent kartą gyvenime bent vieną narkotiką buvo vartoję 14,1 proc. 15–64 metų Lietuvos gyventojų, per pastaruosius 12 mėnesių – 4,5 proc., o per pastarąsias 30 dienų – 1,6 proc. Vartojimas buvo gerokai labiau paplitęs tarp vyrų ir jaunesnių, 15–34 metų, gyventojų.

Dažniausiai vartojama medžiaga buvo kanapės – bent kartą gyvenime jų buvo vartoję 13,7 proc. 15–64 metų gyventojų. Didžiausias kanapių vartojimo paplitimas nustatytas 25–34 metų amžiaus grupėje – maždaug kas ketvirtas šios grupės apklaustasis buvo jų vartojęs.

Po kanapių tarp dažniausiai vartojamų narkotikų buvo kokainas ir ekstazis (MDMA) – po 1,8 proc. gyventojų nurodė juos vartoję bent kartą gyvenime. Buvo vartojami ir amfetaminai, LSD, haliucinogeniniai grybai, heroinas ir kitos medžiagos.

Jaunimo situacija

Jaunimo situaciją geriausiai atspindi 2024 m. atliktas ESPAD tyrimas, kuriame apklausiami 15–16 metų moksleiviai. Bent kartą gyvenime bent vieną narkotiką buvo vartoję 13,3 proc. moksleivių. Tai mažiausias bendras rodiklis nuo tyrimo pradžios.

2024 m. kanapes bent kartą gyvenime buvo vartoję 11,6 proc. 15–16 metų moksleivių, o kitų nei kanapės narkotikų – 5,8 proc. Nuo 2019 m. sumažėjo ekstazio (MDMA) vartojimas, tačiau šiek tiek padidėjo amfetamino, metamfetamino, GBL/GHB, haliucinogeninių grybų, heroino ir švirkščiamųjų narkotikų vartojimo rodikliai.

Svarbi tendencija – naujų psichoaktyviųjų medžiagų bent kartą gyvenime buvo vartoję 3,7 proc. 15–16 metų moksleivių, o 1,8 proc. net nebuvo tikri, ar yra jų vartoję.

NTAKD duomenimis, 2023 m. Lietuvoje buvo nustatyti 74 mirties atvejai, kurių pagrindinė priežastis buvo narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimas. Tais metais buvo užregistruotos ir dvi nepilnamečių mirtys, kurių priežastis buvo narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimas.

Aukos: 2023 m. Lietuvoje buvo nustatyti 74 (tarp jų – dviejų nepilnamečių) mirties atvejai, kurių pagrindinė priežastis buvo narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimas. / Asociatyvi magnific nuotr.

Daugiausia – dėl alkoholio

Šiek tiek naujesnes tendencijas apžvelgia RPLC. Jo pateiktais duomenimis, pernai centre, įskaitant padalinius, gydėsi 13 587 pacientai, didžiausią dalį sudarė 35–64 metų amžiaus asmenys. Daugiau gydėsi vyrų – 9 616 ir 3 971 moteris.

„Tai, kad moterys rečiau renkasi gydymą, gali lemti ne vien mažesnis poreikis, bet ir didesni socialiniai barjerai ar stigma. Moterys dėl žalingo alkoholio vartojimo iš visuomenės paprastai sulaukia daugiau griežtumo ir kritiškumo nei vyrai, ypač jei jos dar yra ir mamos, tad baimė būti pasmerktai neretai tampa kone pagrindiniu barjeru, trukdančiu moterims pripažinti, kad turi problemų. Vis dėlto svarbu nepamiršti, kad priklausomybė yra gydoma liga, ir kuo greičiau ji pradedama gydyti, tuo paprastesnis sveikimo kelias ir mažesnė žala fizinei, emocinei sveikatai, santykiams su šeima, vaikais ir aplinkiniais“, – duomenis analizavo RPLC direktorė dr. Aušra Širvinskienė.

73,7 proc. visų RPLC besigydžiusių pacientų kreipėsi dėl priklausomybės nuo alkoholio, 23,7 proc. – dėl priklausomybės nuo narkotinių medžiagų, 2,6 proc. dėl elgesio priklausomybių.

„Pastaruoju metu pastebime, kad auga kelių psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas, jų maišymas, ir ši problema itin ryški tarp jaunimo, nepilnamečių“, – pridūrė pašnekovė.

RPLC teikia ambulatorines arba stacionarines paslaugas. 2025 m. ambulatorines paslaugas gavo 9 095, stacionarines – 4 492 pacientai.

Pasak A. Širvinskienės, kasmet besikreipiančiųjų pagalbos skaičius išlieka daugmaž stabilus, su nežymia augimo tendencija.

„Manome, kad tai lemia besikeičiantis žmonių požiūris į priklausomybes, jų gydymą, taip pat ir psichoaktyviųjų medžiagų, ypač alkoholio, vartojimą – daugiau žmonių, ir žinomų visuomenėje, renkasi sveiką gyvenimo būdą, atsisako alkoholio ir drąsiai apie tai kalba. Mes taip pat nuolatos raginame nebijoti kreiptis, informuojame apie pagalbą, intensyviname paslaugas, teikiamas neatskleidžiant asmens tapatybės. Tikime, kad ir dėl to stigma pamažu mažėja, o požiūris keičiasi“, – pasidžiaugė RPLC vadovė.

Kokia pagalba teikiama?

RPLC teikia įvairias gydymo paslaugas žmonėms, susiduriantiems su priklausomybės liga ir jos padariniais, taip pat ir jų artimiesiems. Priklausomai nuo žmogaus poreikių ir būklės, gydymas gali būti ambulatorinis arba stacionarinis.

Ambulatorinės paslaugos – įvairios: nuo vienkartinių konsultacijų su specialistais iki palaikomojo gydymo, kai būklė reguliariai stebima pagal sudarytą gydymo planą, taip pat dienos stacionaro paslaugos ir farmakoterapija opioidų agonistais (tai vienas plačiausiai Europoje ir pasaulyje taikomų, moksliškai pagrįstų priklausomybės nuo opioidų gydymo būdų, kai skiriamos santykinai stabilios opioidinių vaistinių preparatų dozės, siekiant normalizuoti paciento somatinę ir psichikos būseną, skatinti pozityvius elgesio ir socialinės adaptacijos pokyčius).

Stacionarinis gydymas gali trukti nuo kelių dienų iki kelių savaičių, priklausomai nuo programos. RPLC siūlomos alkoholinės, narkotinės abstinencijos, psichosocialinės reabilitacijos (motyvacinė terapijos) ir psichosocialinio gydymo (Minesotos) programos.

„Dažniausiai žmogus kreipiasi pagalbos, kai jam yra blogai, tad pirmiausia jam taikomas abstinencijos gydymas. Tačiau atsikratyti abstinencijos simptomų yra tik pati pradžia ir pats pirmasis sveikimo nuo priklausomybės žingsnis, tad pagrindinė mūsų užduotis yra po šio gydymo etapo motyvuoti, kad pacientas tęstų kitus žingsnius: motyvacinę terapiją, Minesotos programą. Taip jis gautų priemonių, kaip gyventi toliau, žinant savo priklausomybės niuansus: kaip susidaryti, pvz., atkryčių prevencijos planą, kaip save stebėti, keisti elgesį. Tai yra ilgas ir sudėtingas darbas, kur reikia ir daug paties žmogaus pastangų, ir specialistų palaikymo. Matome, kad daugiau nei pusė pacientų pasirenka būtent šį kelią ir toliau tęsia gydymą“, – sakė RPLC direktorė dr. A. Širvinskienė.

Verta paminėti, kad RPLC gydytis priklausomybę galima ir neatskleidžiant asmens tapatybės (anonimiškai), tačiau tuomet už teikiamas paslaugas reikia susimokėti.

Ieškoti kelio pačiam

Paklausta, kokie sistemos trūkumai vis dar neduoda ramybės, pašnekovė svarstė, kad žmogui dažnai tenka pačiam ieškoti kelio tarp sveikatos priežiūros, psichologinės ir socialinės pagalbos įstaigų. Dalis žmonių pagalbos nesikreipia ir dėl stigmos ar baimės būti pasmerktiems.

„Vis dėlto viena didžiausių kliūčių yra pagalbos atidėliojimas ir lūkestis, kad problemą pavyks išspręsti greitai ir lengvai, tiesiog gavus vieną tabletę. Dėl to žmonės kartais nesikreipia profesionalios, mokslu pagrįstos pagalbos, o renkasi tikėti stebuklingais pasveikimo būdais, tokiais kaip kodavimas. Deja, bet stebuklingų sprendimų, kurie akimirksniu išgydytų priklausomybę, nėra“, – tvirtino specialistė.

Pasak jos, priklausomybė yra sudėtingas smegenų sutrikimas, susijęs su dopamino sistema, elgesio modeliais ir ilgalaikiais neurobiologiniais pokyčiais, o kodavimas ar kitokios pseudogydymo priemonės neveikia šių mechanizmų, nesumažina potraukio, neapsaugo nuo atkryčių.

„Todėl toks „gydymas“ nesprendžia problemos iš esmės, o kol bandomi įvairūs pseudometodai, priklausomybė toliau progresuoja. Tik integruota, moksliškai pagrįsta pagalba – psichoterapija, medikamentai, socialinė parama – gali padėti suprasti pagrindines priežastis ir jas spręsti“, – priduria A. Širvinskienė.

Priklausomybė, kaip ir kitos lėtinės ligos, susijusios su elgesio keitimu, reikalauja laiko, nuoseklaus gydymo ir ilgalaikio palaikymo. Sveikimas nėra vienkartinis veiksmas ar tiesus kelias: galimi atkryčiai, tačiau jie neturėtų būti vertinami kaip nesėkmė ar priežastis nutraukti pagalbą. Todėl svarbu kuo anksčiau kreiptis į specialistus, turėti realistiškus lūkesčius ir gydymą suprasti kaip tęstinį procesą.

Aušra Širvinskienė / Asmeninio arch. nuotr.

Viena didžiausių kliūčių yra pagalbos atidėliojimas ir lūkestis, kad problemą pavyks išspręsti greitai ir lengvai, tiesiog gavus vieną tabletę.

Kur kreiptis?

Jeigu siekiate atsikratyti priklausomybės, padėti sau ar savo artimajam, pagalbos galite kreiptis į RPLC.

Jo filialai veikia penkiuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje.

Daugiau informacijos – rplc.lt.