Iš Pietų Afrikos pas mus atkeliavęs Indijos svogūnas vertinamas dėl gydomųjų jo lapų savybių: jų sultimis gydomas dantų, galvos, sąnarių skausmas, radikulitas, angina ir kt. Teigiama, kad net paprasčiausiai trinant skaudamą vietą Indijos svogūno lapo gabalėliu, galima atsikratyti skausmo. Šio augalo lapų sultimis gydomos mažos žaizdelės, tepant jas skysčiu kelis kartus per dieną.
Iš Indijos svogūno lapų gaminama trauktinė, kuri naudojama radikulitui gydyti. Trauktinei pagaminti reikia maždaug 40 cm ilgio svogūno lapo, supjaustyto centimetro ilgio gabaliukais, kurie užpilami puslitriu degtinės. Sandariai uždarytas butelis pastatomas tamsioje vietoje dviem-keturioms savaitėms.
Sąnarių uždegimams gydyti siūloma paimti 100 g susmulkintų lapų, užpilti juos puse litro degtinės ir dvi savaites laikyti tamsioje vietoje. Tuomet nukošti ir supilti į tamsaus stiklo indą. Skaudamas vietas patariama įtrinti tuo skysčiu arba naudoti jį kompresams.
Indijos svogūnas dauginasi iš jo šonų tiesiog iškrentančiais svogūniukais (šiuo metu turiu tokių svogūniukų). Jie sodinami į atskirus vazonus taip, kad tik trečdalis svogūnėlio pasislėptų po žeme, kuri laistoma tik tuomet, kai išdžiūsta. Tręšiama kartą per mėnesį kambarinių augalų trąšomis. Svogūnėliui augti pakanka kambario temperatūros ir šviesos ant palangės.
Indijos svogūnas pradeda žydėti (kuklus varpos formos žiedynas) trečiaisiais metais.
Naujausi komentarai