Kaliniams – nežmoniškos sąlygos

Po to, kai „Kokteilis“ pateikė įrodymų, koks kalėjimas Austrijoje, trūko pykčio votis vienam skaitytojų.

„Kada pagaliau parašysite, kaip tyčiojamasi Lietuvos kalėjimuose? – niršo Taghys. – Kas Šiaulių sulaikymo izoliatoriuje davė teisę uždaryti rūkančius asmenis su nerūkančiais, teistus su neteistais? Pasenę dušai yra ne tose pačiose patalpose. Išsimaudę žmonės iš karto patenka į šaltį. O jiems susirgus mokame mes. Kada pagaliau bus dušai tose pačiose patalpose? Ar Lietuva – Europos Sąjungos valstybė, turinti leidimą pažeisti žmogaus teises? Šie žmonės, prieš juos uždarant, buvo tokie pat mokesčių mokėtojai. Kada pagaliau bus remontuojamos šios įstaigos? Negi mes uždarome žmones tam, kad jie, būdami itin bjauriose sąlygose, sužvėrėtų ir po to grįžtų į visuomenę? Ar tokia mūsų rankomis kuriama žmonių dalis bus naudinga tėvynei? Ar tik taip mes mokame perauklėti žmones? Kodėl nėra nė vieno straipsnio apie Lietuvos kalėjimus?“

Ekonomika: jei ne įstatymus pažeisti norintys asmenys, Lietuvai nereikėtų armijos policininkų.

Nuteistieji – darbdaviai

Savo nuomonę turėjo ir Siceliberija.

„Man keista, kad žmonės į nusikaltėlius žiūri paniekinamai. Jie, kaliniai, yra mūsų darbdaviai, – savo teoriją dėstė skaitytoja. – Jei ne jie, tai darbo neturėtų prokurorai, policininkai, teisėjai, kalėjimų prižiūrėtojai, šių įstaigų vadovai, į šias įstaigas produktus tiekiantys ūkininkai, prekybininkai.“

Anot jos, panašiai ligoniams turėtų dėkoti medikai ir vaistus gaminančios farmacinės bendrovės, moksleiviams – mokytojai, mokymo įstaigų vadovai.

Nugirstas pokalbis

– Kur tu taip išmokai keiktis, berniuk?

– To neįmanoma išmokti. Tai gamtos dovana.

Linksmieji tirščiai

– Keista ta žemė mūsų sode: pasodinau pomidorus – išdygo kopūstai, pasodinau petražoles – išdygo ridikėliai.

– Tai dar nieko. Neseniai pasėjau aguonas – išdygo policininkai!

Česka (397 719; žinau, skaitytojai, kad esate padorūs ir kuklūs žmonės, tik gaila, kad per telefoną to parodyti negalite)