Pensija yra svarbiausias pragyvenimo šaltinis senatvėje. Tačiau ne visiems, sukakus pensiniam amžiui, yra paskiriama pensija. Svarbiu reikalavimu senatvės pensijai gauti yra įstatymu nustatytas socialinio draudimo stažas. Trūkstant socialinio draudimo stažo, pensija nebus paskirta, nors amžius ir bus sukakęs.

Įsidėmėtina, kad darbo stažas ir socialinio draudimo stažas nėra vienas ir tas pats. Socialinio draudimo stažas - tai laikas, per kurį asmenys moka arba už juos yra mokamos nustatyto dydžio socialinio pensijų draudimo įmokos. Tas darbo laikas (stažas), kurio metu įmokos į “Sodros” biudžetą nebuvo mokėtos, socialinio draudimo požiūriu nėra stažas.

Todėl samdomieji darbuotojai, kilus įtarimui, turėtų ateiti į teritorinį “Sodros” skyrių ir pasitikslinti, ar už juos darbdavys moka privalomojo socialinio draudimo įmokas. Reiktų atkreipti dėmesį ir į tai, kad socialinio draudimo požiūriu nepertraukiamo darbo stažo sąvoka neturi reikšmės. Nustatant draudimo stažą, sumuojami visi laikotarpiai, kurių metu buvo mokėtos draudimo įmokos.

Socialinio draudimo stažo rūšys

Galima išskirti tokias socialinio draudimo stažo rūšis:

- stažas, įgytas dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu;

- stažas, įgytas dirbant savarankiškai (individualių (personalinių) įmonių savininkai, individualių (personalinių) įmonių nuomininkai, advokatai, advokatų padėjėjai, notarai, tikrųjų ūkinių bendrijų nariai, komanditinių ūkinių bendrijų tikrieji nariai, asmenys, dirbantys pagal verslo liudijimus);

- stažas, įgytas, kai asmuo draudėsi savanoriškuoju pensijų draudimu;

- stažas, įgytas, kai asmenys privalomuoju socialiniu draudimu bazinei pensijai draudžiami valstybės lėšomis.

Darbo stažą, įgytą dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu nuo 1995 m. sausio 1 d. įgyja asmenys, kurie draudžiami visai pensijai. Šį stažą sudaro:

- laikas, per kurį už šiuos asmenis yra mokamos privalomos valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos;

- laikas, per kurį šie asmenys gauna valstybinio socialinio draudimo ligos, motinystės ir bedarbio pašalpas. Bedarbio pašalpų gavimo laikas įskaitomas tik draustiems nuo nedarbo asmenims, t.y. tiems, kurie per 3 paskutinius metus turėjo ne mažiau kaip 24 mėnesių socialinio draudimo stažą. Į šį stažą atsižvelgiama apskaičiuojant tiek pagrindinę, tiek ir papildomą pensijos dalis.

Iki 1994 m. gruodžio 31 d. į socialinio draudimo stažą įskaitomas visas faktiškai dirbtas laikas, nepriklausomai nuo uždarbio. Nuo 1995 m. sausio 1 d. visi kalendoriniai metai įskaitomi, jeigu uždarbio ir kitų pajamų, nuo kurių buvo mokėtos socialinio draudimo įmokos, suma per kalendorinius metus ne mažesnė už minimalaus darbo užmokesčio per visus tų metų mėnesius sumą.

Pvz., 2002 m. minimali mėnesio alga buvo 430 Lt. Todėl tie apdraustieji asmenys, kurie per šiuos metus uždirbo 5160 Lt ir daugiau, įgijo vienerių metų socialinio draudimo stažą.

Jei apskaičiuoto uždarbio (draudžiamųjų pajamų) metinė suma yra mažesnė, nei nurodyta lentelėje, tuomet socialinio draudimo stažas bus proporcingai mažesnis. Tarkime, kad asmuo 2002 metais uždirbo 4000 litų. Tuomet tų metų jo socialinio draudimo stažas bus 0,776 metų (4000 : 5160).

Naudojantis pateikta lentele ir pavyzdžiais, kiekvienas asmuo be socialinio draudimo specialistų pagalbos gali apsiskaičiuoti savo socialinio draudimo stažą.

Stažą, dirbdami savarankiškai, įgyja tie asmenys, kurie yra draudžiami pagrindinei (bazinei) arba visai pensijai (pagrindinei ir papildomai jos daliai). Jų draudimo stažą sudaro laikas, per kurį šie asmenys mokėjo įstatymu jiems nustatytas privalomojo valstybinio socialinio draudimo pensijų įmokas.

Tam tikra asmenų grupė privalomuoju socialiniu pensijų draudimu bazinei pensijai gauti yra draudžiami valstybės lėšomis. Šiems asmenims priskiriama:

- būtinosios tarnybos kariai;

- motina arba tėvas, dirbantys ir turintys vaiko nuo 1 iki 3 metų priežiūros atostogas;

- motina arba tėvas, nedirbantys ir neturintys vaiko priežiūros atostogų, bet auginantys vaiką iki trejų metų;

- tradicinių ir kitų valstybės pripažintų religinių bendruomenių ir bendrijų dvasininkai ir tik vienuolyne dirbantys vienuoliai;

- tėvai ar globėjai, įstatymu pripažinti visiškos negalios invalido slaugytojais.

Į šių asmenų draudimo stažą įskaitomi tik tie laikotarpiai, kurių metu valstybė už juos mokėjo įmokas.

Mokymosi aukštosiose, aukštesniosiose bei kitose mokyklose laikas į draudimo stažą neįskaitomas. Būtinosios karinės tarnybos laikas įskaitomas tik nustatant teisę į pensiją ir apskaičiuojant pagrindinę jos dalį. Tarkime, jei asmuo turi 28 metų socialinio draudimo stažą ir jam iki būtinojo stažo reikalavimo (30 metų) trūksta 2 metų, kuriuos jis tarnavo būtinojoje karinėje tarnyboje. Tokiu atveju, jam bus įskaičiuojami tie metai į būtinąjį socialinio draudimo stažą, bet, skaičiuojant papildomą pensijos dalį, bus skaičiuojami 28 stažo metai.

Asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui, įgytam dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, prilyginami iki 1991 m. birželio 1 d. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo įsigaliojimo buvę laikotarpiai:

- mokymosi laikas kvalifikacijos kėlimo kursuose, aspirantūroje, doktorantūroje ir klinikinėje ordinatūroje (rezidentūroje);

- reabilituotų politinių kalinių ir tremtinių kalinimo ir tremties laikas;

- asmenų, išvežtų Antrojo pasaulinio karo metais priverstiniams darbams už buvusios TSRS ribų, darbo laikas, taip pat buvimo getuose, koncentracijos ar kitokio tipo prievartinės stovyklose Antrojo pasaulinio karo metais laikas.

Visi šie laikotarpiai įskaitomi į socialinio draudimo stažą senatvės pensijai gauti, jei jie nėra įskaityti kitaip.

Darbo kolūkiuose laikas įskaitomas į socialinio draudimo stažą pensijai gauti tokia tvarka:

1. Darbo laikas iki 1966 sausio 1 d. įskaitomas nepriklausomai nuo to, ar buvo išdirbtas nustatytas darbo dienų (darbadienių) minimumas, išskyrus nesukakusius 16 metų kolūkių narius (kolūkinio kiemo narius), į kurių stažą įskaitomas dokumentais įrodytas faktiškai dirbtų dienų kolūkyje skaičius.

2. Po 1966 m. sausio 1 d. įskaitomi metai, kuriais išdirbtas nustatytas darbo dienų (darbadienių) minimumas, ir metai, kuriais nustatytas darbo dienų (darbadienių) minimumas, neišdirbtas dėl pateisinamų pagal kolūkio valdybos ar visuotino kolūkiečių susirinkimo nutarimus priežasčių.

3. Jei po 1966 sausio 1 d. nustatytas darbo dienų (darbadienių) minimumas neišdirbtas be pateisinamų pagal kolūkio valdybos ar visuotinio kolūkio susirinkimo nutarimus priežasčių ar tos priežastys nebuvo svarstytos arba nėra duomenų apie tai, koks buvo nustatytas darbo dienų (darbadienių) minimumas, į stažą įskaitomas faktiškai dirbtų dienų skaičius.

Laikotarpis, kuriuo asmenims iki pensijos amžiaus likus ne mažiau kaip 2 metams ir turintiems 15 metų socialinio draudimo stažą yra skiriama valstybės remiamų pajamų dydžio (135 Lt) priešpensinė bedarbio pašalpa draustiems nuo nedarbo asmenims yra įskaitomas į socialinio draudimo stažą senatvės pensijai gauti.

Yra atvejų, kai dokumentuose apie stažą yra nurodyti tik metai, o nenurodytas mėnuo, tuomet stažas skaičiuojamas nuo tų metų liepos 1 d. Jei nurodyta metai ir mėnuo, bet nenurodyta diena, tuomet skaičiuojama nuo to mėnesio 15 d.

Minimalus ir būtinasis stažas

Įstatymu nustatytas draudimo stažas senatvės pensijai gauti yra minimalus ir būtinasis socialinio draudimo stažas.

Minimalus (15 metų) socialinio draudimo stažas, suteikiantis asmeniui teisę gauti senatvės pensiją, yra vienodas tiek vyrams, tiek moterims.

Būtinasis darbo stažas nustatytas - 30 metų nuo 1999 01 01 vyrams ir nuo 2004 01 01 moterims. Nuo 1995 m. būtinasis darbo stažas kasmet vieneriais metais didinamas. 2003 metais būtinasis socialinio draudimo stažas senatvės pensijai gauti moterims - 29 metai, o vyrams - 30 metų.

Turint tik minimalų, bet ne visą būtinąjį darbo stažą yra skiriama pensija, proporcinga turimam stažui.

Esant dideliam nedarbui, gali atsitikti taip, kad iki numatyto minimalaus ar būtinojo socialinio draudimo stažo gali pritrūkti metų ar kelių mėnesių.

Tokiu atveju, jei asmuo turi pajamų, gali draustis savanoriškuoju pensijų draudimu, mokėdamas atitinkamo dydžio įmokas tam laikotarpiui, kurio trūksta iki nustatyto stažo. Tokiais atvejais reiktų kreiptis į teritorinius “Sodros” skyrius ir ten sudaryti individualias draudimo sutartis tam laikui, kurio trūksta iki reikalingo stažo.

Savanoriškuoju pensijų draudimu gali draustis:

- asmenys, kurie nedraudžiami privalomuoju pensijų draudimu, - pagrindinei pensijos daliai gauti arba pagrindinei ir papildomai pensijos daliai gauti;

- asmenys, kurie draudžiami privalomuoju pensijų draudimu tik pagrindinei pensijos daliai gauti, - papildomai pensijos daliai gauti. Pvz., asmuo, dirbantis pagal verslo liudijimą, kuris yra draudžiamas privalomuoju socialiniu draudimu pagrindinei pensijos daliai gauti, gali draustis savanoriškuoju socialiniu draudimu papildomai pensijos daliai gauti.

Draudžiantis pagrindinei pensijos daliai yra mokamos 50 proc. bazinės pensijos dydžio mėnesio įmokos. Šiuo metu 76 Lt, kai bazinė pensija yra 152 Lt.

Draudžiantis tik papildomai pensijos daliai yra mokama 15 proc. nuo paties asmens deklaruojamų pajamų, ne mažesnių kaip minimali mėnesio alga, mėnesio dydžio įmoka.

Pvz., jei asmuo deklaruos 1000 Lt dydžio mėnesio pajamas, tai jo mėnesio socialinio draudimo įmoka papildomai pensijai bus 150 Lt (15 proc. x 1000 Lt).

Savanoriškojo pensijų draudimo įmokų mokėjimo laikas skiriant pensijas įskaitomas:

- į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, įgytą dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu (į stažą papildomai pensijos daliai gauti), jei asmuo draudėsi visai valstybinei socialinio draudimo pensijai ir mokėjo draudimo įmokas;

- į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, įgytą savarankiškai dirbant (į stažą pagrindinei pensijos daliai gauti), jei asmuo draudėsi pagrindinei pensijos daliai ir mokėjo įmokas.

Įrodantys dokumentai

Draudimo stažas senatvės pensijai gauti yra įrodomas tokiais dokumentais: tai darbo knygelė už laikotarpį iki 1994 01 01, valstybinio socialinio draudimo pažymėjimas, archyvinių įstaigų pažymėjimai apie darbą iki 1994 m. sausio 1 d., kūrybinių sąjungų valdybų (sekretoriatų) nutarimai apie nario kūrybinės veiklos laiką iki 1991 metų birželio 1 d., karinis liudijimas arba Krašto apsaugos ministerijos teritorinių skyrių išduoti karinės tarnybos trukmės pažymėjimai (vyrams) ir kt.