Dvylika kilometrų nuo Kauno įsikūrusiuose Ramučiuose kyla nauji namai. Naujakuriai viliasi, kad įsteigus Laisvąją ekonominę zoną (LEZ) buitiniai ir kultūriniai jų poreikiai nebus užmiršti.

Prie tvenkinio – brangiausi

Karmėlavos seniūnijoje įsikūrę Ramučiai – kažkada buvusi kolūkio gyvenvietė. Joje tarp senos statybos namų per pastarąjį dešimtmetį suformuota maždaug 20 naujų gatvių: Pakalnės, Užtvankos, Ramioji, Pakrantės ir kitos. Dalis gatvių nutiestos šalia užtvenkto Zversvos upelio, netoli šlaito ir pušyno. Tai – naujausia ir patraukliausia Ramučių gyvenamoji zona, žemės sklypai joje patys brangiausi.

„Už vieną žemės arą mokėjome daugiau kaip penkiolika tūkstančių litų. Rinkdamiesi sklypą žiūrėjome, kad jis būtų prie vandens tvenkinio, netoli miško. Patiko, kad gyvenvietė netoli Kauno. Patogu susisiekti su miestu“, – pasakojo prie vieno namo sutiktas kaunietis inžinierius Vidmantas Pranskūnas. Su šeima švęsti įkurtuves vyriškis žada jau greitai.

Parko gatvėje kalbintas Edgaras teigė esąs alytiškis. Jauni, neseniai šeimą sukūrę sutuoktiniai norėjo įsikurti šalia didesnio miesto. Pasiėmę iš banko paskolą, čia ir nusipirko sklypą. Jie tiki, kad gyvenant netoli Kauno bus didesnės galimybės įsidarbinti.

Tos pačios gatvės gyventojas Vytautas Alinkevičius – Ramučių senbuvis. „Gyvename čia aštuoneri metai. Pripratome prie užmiesčio ramybės, gryno oro. Į miestą nuvažiuojame tik būtiniausių reikalų prispirti“, – aiškino Vytautas.

Savame sode jis genėjo medžius. Sodas jam teikia didžiausią atgaivą, o gyvendamas mieste tokio malonumo nepatirtum.

Šulinius kasa patys

Vytautas pasakojo, kad su penkiais kaimynais išsikasė artezinį šulinį ir dabar geria švarų vandenį. Kiti Ramučių gyventojai dažnai pakeiksnoja, kad jiems tiekiamas prastas vanduo – drumzlinas. „Dažnai aplankau čia gyvenantį anūką. Jo šeima gražiai įsikūrusi, nuosavame name jaučiasi puikiai. Tik viena bėda – namiškiai skundžiasi prastu geriamuoju vandeniu“, – paklaustas, ar patinka Ramučiuose, pasakojo kaunietis pensininkas Merkelis Bulatovas.

Karmėlavos seniūnas Henrikas Petrusevičius pripažįsta, kad gyvenvietės vandenvietę būtina atnaujinti. Prie miesto vandentiekio tinklų kol kas yra prijungta tik Laisvosios ekonominės zonos teritorija. Kitiems gyventojams tenka gerti iš vietinės vandenvietės tiekiamą vandenį. Vis daugiau Ramučių gyventojų ryžtasi išsikasti artezinius šulinius. „Karmėlavos seniūnija vandentiekio ir kanalizacijos tinklams atnaujinti iš Vyriausybės gavo 23 mln. litų. Dabar rengiamas techninis renovacijos projektas“, – džiaugėsi seniūnas.

Ramučių gyventojai vargsta ir dėl kitų bėdų: pasenus drenažo sistemoms daugelyje sodybų, ypač įsikūrusių žemesnėse vietose, nuolat tyvuliuoja vanduo. Gyvenvietę būtina melioruoti. Nuosavų valdų savininkai norėtų, kad visos komunikacijos būtų prijungtos prie miesto tinklų.

Darželio pastate – cechas

Sovietmečiu Ramučiuose buvo įsikūręs žinybinis vaikų darželis. Dabar šis pastatas privatizuotas. Jame veikia makaronų gamybos cechas.

Vaikų darželio Ramučiuose neliko, todėl tėvams savo atžalas tenka vežioti į Karmėlavą arba į Kauną. „Keista, kad nei seniūnija, nei rajono valdžia nereaguoja į mūsų prašymus atidaryti darželį. Jis būtinas, nes gyvena daug jaunų šeimų“, – stebėjosi Rima Jankauskienė.

Gyvenvietėje veikia Karmėlavos Balio Buračo vidurinės mokyklos pradinio ugdymo skyrius. Jis įsikūręs po vienu stogu su biblioteka ir kultūros centru.

„Norėtume, kad mokyklai būtų skirtas atskiras pastatas. Vaikų gyvenvietėje daugėja, ne visiems patogu važinėti į Karmėlavą ar Kauną. Dabar į pradines klases galime priimti tik apie septyniasdešimt mokinių“ , – pasakojo vyresnioji mokytoja Violeta Raščiuvienė.

Dvyliktokė Kristina Kauno Kalniečių vidurinėje mokykloje mokosi nuo penktosios klasės. Į pamokas vyksta mikroautobusu arba autobusu, kartais automobiliu ją nuveža tėvai. Moksleivė sakė pripratusi prie kasdienių kelionių. Jos nevargina, kad mokykla tolokai nuo namų.

Žmonės nelaukia naujovių

Seniūno H.Petrusevičiaus teigimu, Ramučių gyvenvietės plėtrai greitai pritrūks vietos. Naujų namų kvartalai dabar kyla Sergeičikų, Margavos, Narėpų kaimuose, kur žemes parduoda jas atsiėmę savininkai. Seniūnas pripažįsta, kad naujakuriai pageidauja vaikų darželio Ramučiuose, bet jam statyti nėra laisvo žemės ploto.

Karmėlavos bendruomenės centro pirmininkas Kęstutis Samulionis būgštauja, kad įkūrus Laisvąją ekonominę zoną Ramučių gyvenvietė gali būti iš vienos pusės tarsi prispausta pramonės įmonių, iš kitos – judraus greitkelio. Pastačius Karmėlavos aplinkkelį žadama rekonstruoti automagistralę Kaunas – Zarasai, kuri eis šalia Ramučių.

„Prašome, kad būtų nustatyta apsauginė zona, paliktas senas kelias, kuriuo būtų galima patekti į Karmėlavą. Būtinai reikėtų pastatyti ir viaduką“, – savo nuomonę išsakė bendruomenės pirmininkas. Jo teigimu, svarstant rekonstrukcijos projektą reikėtų daugiau tartis su gyventojais, išklausyti jų pasiūlymus.