Joninės nedarbo diena taps tik kitąmet Pereiti į pagrindinį turinį

Joninės nedarbo diena taps tik kitąmet

2008-05-13 14:59

Net ir labai norėdami Seimo nariai nespėtų įstatymo pataisų priimti iki šventės  

Šias Jonines sutiksime kaip ir iki šiol - dirbdami. Seimas ketina jas įteisinti nedarbo diena jau po birželio 24-osios. Tuo tarpu pilietinė akcija, kuria siekiama įgyvendinti visuomenės norą švęsti Jonines laisvadieniais, tęsiasi.  

Net ir labai norėdami Seimo nariai nespėtų įstatymo pataisų priimti iki šventės  

Šias Jonines sutiksime kaip ir iki šiol - dirbdami. Seimas ketina jas įteisinti nedarbo diena jau po birželio 24-osios. Tuo tarpu pilietinė akcija, kuria siekiama įgyvendinti visuomenės norą švęsti Jonines laisvadieniais, tęsiasi.  

Svarstys jau po švenčių  

Darbo kodekso papildymo įstatymą, skelbiantį Jonines nedarbo diena, Seimui pateikė trys parlamentarai - Eligijus Masiulis, Dalia Teišerskytė bei Gediminas Jakavonis.

Gegužės 29 d. Seimas pritarė šio įstatymo projekto teikimui. Joninių likimą nulemsianti balsavimo data paaiškės tik po planuojamo įstatymo pataisos svarstymo Seime birželio 26 dieną.

Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas jau kreipėsi papildomos informacijos į Vyriausybę. Jos nuomonė dėl nedarbo dienos galimybės bus pakankamai svarbi. Savo balsą taip pat tars Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas.

Seimo narys Jonas Čiulevičius teigė, kad yra galimybė dar šiais metais Jonines paskelbti nedarbo diena. “Pagreitinti įstatymo pataisų priėmimo procedūrą nėra sudėtinga. Manau, kad dauguma kolegų balsuos už. Gali būti, kad kai kuriems įtakos turės ir vykstanti pilietinė akcija”, - sakė parlamentaras. Be jo, Seime yra dar šeši Jonai ir viena Janė.

Tačiau Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas Petras Papovas sakė, kad skubos tvarka šie įstatymo pakeitimai nebus svarstomi. “Kaip Seimas ir nutarė, šį klausimą svarstysime po Joninių, priimti sprendimą prireiks dar kelių dienų”, - sakė jis.

Be to, įstatymas įsigalioja tada, kai jis paskelbiamas “Valstybės žiniose”, o tai užtrunka dar kelias dienas ar savaites.

Akcijos rėmėjų daugėja

Kol Seime rengiamasi svarstyti įstatymo pataisą dėl Joninių paskelbimo oficialia valstybine švente ir nedarbo diena, gausėja būrys prisijungiančiųjų prie pilietinės iniciatyvos “Laisvę Joninėms”. Šią akciją paskelbė “Utenos alus” ir “TV3” televizija.

Jau 26 Lietuvos miestai ir rajonai išreiškė norą dalyvauti birželio 23 d. akcijoje “Apjuoskime Lietuvą Joninių laužais”. Tądien sutartu laiku Lietuvos miestuose ir miesteliuose, dalyvaujančiuose šioje akcijoje, bus užkurti laužai už “Laisvę Joninėms”.

Lietuvos gyventojai raginami balsuoti “Uteno alaus” kamšteliais už tai, kad valdžia suteiktų galimybę nevaržomai švęsti vieną linksmiausių ir autentiškiausių švenčių - Jonines, paskelbdama birželio 24-ąją poilsio diena. Vėliau iš visų Lietuvos kampelių surinkti kamšteliai bus oficialiai įteikti šalies valdžios atstovams kaip visos tautos pritarimo šiai iniciatyvai ženklas. Akcijos sumanytojai tikisi teigiamos valdžios atstovų reakcijos ir neatmeta galimybės, kad tuo atveju, jei šiame linksmame balsavime dalyvausiantys alaus ir švenčių mėgėjai bus pakankamai aktyvūs, dar vieną laisvą dieną jie išsikovos jau šiais metais.

Gyventojai pritaria

Anot TV3 generalinės direktorės Vilmos Marciulevičiūtės, akciją paskatino viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės “Spinter tyrimai” šių metų balandžio mėnesį atlikta apklausa, parodžiusi, kad net 43,4 proc. Lietuvos gyventojų mano, jog Joninės iš visų švenčių labiausiai tiktų būti nedarbo diena.

Tyrimo duomenimis, ši šventė lietuvių laikoma linksmiausia diena po Kalėdų, Velykų ir Naujųjų metų ir pagal populiarumą lenkia nedarbo dienomis paskelbtas Žolinę, Gegužės 1-ąją ir Karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną - liepos 6-ąją, kurias apklaustieji mielai iškeistų į kitas šventes.

Pasak “Utenos alaus” daryklos vadovo Arūno Lubio, tautinį ir kultūrinį originalumą atspindinčią šventę turi kone visos pasaulio tautos - ispanai švenčia tradicinę “pomidorų dieną”, airiai - Šv.Patriko dieną. Saulės nelepinami šiauriečiai ypatingai išskiria vasaros lygiadienį - Šv.Jono dieną, nes tuomet yra unikali proga pasidžiaugti ilgiausia diena ir trumpiausia naktimi.

Įspūdingai Latvijoje pasitinkamos vasaros šventės Lyguo metu turimos laisvos dienos nesugebėjo panaikinti net sovietų valdžia. Estai, kuriuos, pasak reklaminių “Utenos alaus” klipų, lietuviai ir jų “nacionalinis gėrimas” įkvepia ypatingoms linksmybėms, per vasaros lygiadienį taip pat turi laisvą dieną.

“Šia iniciatyva siekiame įrodyti, kad lietuviškos Joninės nė kiek ne prastesnės už bet kurios kitos tautos laisvadieniu švenčiamas tradicines dienas”, - sakė A.Lubys.

Alaus mėgėjai turi rinktis

Bendrovės “Švyturys-Utenos alus” atstovas ryšiams su visuomene Dainius Smailys teigė, kad visi surinkti kamšteliai bus suskaičiuoti tik pasibaigus akcijai. “Tada juos nuvešime į Seimą kaip žmonių pasirinkimo daiktinį įrodymą”, - teigė jis.

D.Smailys pažymėjo, kad dalyvaujantys šioje akcijoje netenka teisės dalyvauti “Utenos alaus” žaidime, kuriame galime laimėti įvairių prizų. “Šios akcijos specialiai atskirtos, kad nebūtume kaltinami, jog alaus mėgėjus gundome galimybe laimėti gerų daiktų ir pinigų”, - sakė jis.

Sena tradicija

Birželio 24-ąją švenčiamos Joninės, arba Rasos šventė ir Kupolinės, vienija seniausias, pagoniškas bei krikščioniškas Šv.Jono dienos tradicijas. Žolynų, vainikų pynimo, paparčio žiedo ieškojimo, laužų kūrenimo ir kitų apeigų šventė nebuvo pamiršta ir sovietmečiu, nepaisant to, kad ypatingo valdžios pritarimo nesulaukdavo.

Net ir oficialiai nedarbo diena nepaskelbtos Joninės kasmet švenčiamos Kernavėje ir kitose su senovės tradicijomis susijusiose vietose, Vilniuje ir kituose miestuose taip pat jau ne vieneri metai vyksta Joninių renginiai.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų