Maskvoje leidžiamas žurnalas “Komersant-dengi” neseniai paskelbė, kad Lietuva užima pirmąją vietą pasaulyje pagal Rusijos filmų platinimą

Lapkričio pabaigoje šis rusų leidinys pateikė tyrimo duomenis, pagal kuriuos rusiškojo kino dalis lietuviškoje kino platinimo rinkoje yra 5,7 proc. Tas skaičius išveda Lietuvą į pirmąją vietą minėtame dešimtuke. Tačiau mūsų šalies kino platintojų nuomone, toks teiginys prasilenkia su realia situacija: Lietuvos kino teatruose rusiškų filmų rodoma palyginti nedaug.

Suskaičiuotum ant vienos rankos pirštų

Pernai Lietuvoje buvo parodyti 196 nauji filmai, šiemet apie 190. Kad šalies kino rinkoje susidarytų “Komersant-dengi” žurnalo minima statistika, mūsų kino teatrų ekranuose turėtų būti per metus demonstruojama maždaug 10 rusiškų filmų. O tiek jų tikrai nėra.

Vienos didžiausių šalyje kino platinimo kompanijos “Lietuvos kinas” generalinis direktorius Stasys Karmaza linkęs manyti, kad toji statistika kiek “pritempta”. Jų kompanija pernai įsigijo vieną, šiemet - du rusiškus filmus.

Kino platinimo kompanija “Garsų pasaulis” pernai neišleido nė vieno rusiško filmo, šiais metais - du.

Daugiausiai per pastaruosius dvejus metus Rusijos gamybos filmų šalies ekranams pasiūlė kompanija “Amfiteatro filmai”: 2001-aisiais vieną, šiemet tris.

Gruodį Lietuvos kino teatrų ekranuose - nuo sostinės iki Alytaus - rodomi penki nauji rusų gamybos filmai. Tai veiksmo trileris “Antikiller” (Antižmogžudys), psichologinė įtempto siužeto juosta apie karą “Gegutė”, trileris su šiandieninės Maskvos realijomis ir Ingeborga Dapkūnaite viename pagrindinių vaidmenų “Kraujo vienatvė”, komedijos “2101-Kapeika” ir “Pasimylėkim”.

Reitingai ir žiūrovai

Rusiškas filmas “Antikiller” yra vienintelis, šiuo metu patekęs į populiariausių filmų dešimtuką pačioje Rusijoje. Kaip nurodo kinui skirtas interneto puslapis www.movie.ru, per pastaruosius keturis mėnesius jis savo tėvynėje uždirbo 1 milijoną dolerių.

Tačiau šis savos gamybos trileris, nors ir mokosi iš Holivudo, - dešimtuko apačioje. Rusų publika mieliau renkasi JAV kino produkciją. Minėtame interneto puslapyje net pasišaipoma, kad Rusijos žiūrovai į reitingo aukštumas iškėlė tokius užsieninius filmus, kurie savo gimtinėse buvo pavadinti nepavykusiais.

Lietuvoje “Antikiller” šiuo metu rodomas Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje. Istorija apie iš kalėjimo išėjusį ir suvedantį sąskaitas su nusikaltėlių pasauliu teisėsaugos darbuotoją - amžina schema, kurią galima nesunkiai užpildyti vienos ar kitos šalies realijomis.

Paklaustas, kaip Kauno publika lanko šį filmą, “Senojo tresto” direktorius Valdas Ramonaitis atsiduso: “O kur dabar veržiamasi į kiną, kad salės lūžtų? Gal pats metas nelabai tinkamas - prieškalėdiniu laikotarpiu žmonės turi kitų reikalų, bet žiūrovų, norinčių pamatyti “Antikillerį”, negausu. Tačiau negalėčiau pasakyti, kad tokia dalia lydi visus rusiškus filmus. “Sibiro kirpėjas”, “Brolis-2” pas mus ėjo su dideliu pasisekimu”.

Panevėžyje ir Klaipėdoje šiuo metu rodoma “Gegutė” - rusų filmas apie karą be batalinių scenų, bet užtat su nemaža doze psichologizmo ir netgi humoro. Avangardine komedija pavadintą “2101-Kapeika” šią savaitę žiūri sostinės žiūrovai, krizendami iš pirmojo modelio rusiško “žiguliuko” ir jo savininkės nuotykių. Alytaus ekrane - komedija “Pasimylėkim”, pasakojanti apie vieno vyruko seksualinio “debiuto” vargus gyvenant bendrabutyje.

Tai ir visas rusiškas repertuaras, kurį šiuo metu siūlo kino teatrai. Žinoma, dar yra kino klubai, kurių salėse kartkartėmis “cirkuliuoja” A.Tarkovskio, A.Sokurovo, N.Michalkovo, K.Muratovos, kitų elitinių rusų režisierių filmai.

Mylėti yra už ką

Tačiau atverskime dar vieną “medalio pusę”, nors ji ir nedalyvauja minėtoje statistikoje. Nemažai televizijos žiūrovų, ypač vidutiniosios ir vyresniosios kartos, dažnai mieliau įsijungia tą kanalą, kuris rodo rusų kino juostą ar serialą. Kodėl? Priežasčių daug, ir tai, kad nėra kalbos barjero - tik viena iš jų, nepagrindinė.

“Aš mėgstu rusiškus filmus - už jų psichologizmą, ryškius charakterius, buitį be pagražinimų, ryšį su gera literatūra. Rusiški serialai, tarkim, kad ir “Mentai”, paperka būtent gyvenimiškumu, tiksliais psichologiniais štrichais. To trūksta masinei amerikietiškai produkcijai - jos personažai dažnai tokie sterilūs ir lėkšti. Žinoma, technine prasme beveik visiems rusiškiems filmams iki Holivudo lygio dar toli, bet tai pasiekiama. Man tik nesinorėtų, kad jie supanašėtų su amerikietiškais ir savo turiniu, dvasia - rusiškuose filmuose žavi pirmiausiai rusiškos sielos atspindžiai”, - dėstė savo nuomonę teatrologė Daina Klimauskaitė.

Rusiškuose filmuose mažiau beprasmiško smurto ir istorijų apie žudikus maniakus, daugiau gyvenimiškų istorijų, dvasingumo, geras humoras, saviti aktoriai. Tokius rusų kino privalumus vardijusi muziejininkė Elvyra Ereminienė pridūrė, kad nevertina pastarųjų metų rusiškų filmų, aklai mėgdžiojančių užsienietiškų “bojevikų” estetiką ir schemas.

Dešimtuke - dvi Baltijos šalys

Žurnalo “Komersant-dengi” paskelbtame dešimtuke, be Lietuvos, dar yra Estija, užimanti šeštąją vietą.

Rusiškų filmų gerbėjų dešimtuko geografija labai “marga” - jame figūruoja skirtingi žemynai, religijos, visuomenės sankloda.

Nieko nuostabaus, kad sąraše antrąja įrašyta Kuba, kurioje rusiški filmai sudaro 4,5 proc. vietinės kino platinimo rinkos, nes tarp jos ir pasaulio kino rinkoje dominuojančios JAV - daug dešimtmečių trunkanti sena nesantaika. Toliau seka buvusios socialistinės Jugoslavijos federacijos narė Makedonija (4 proc.). Jeigu tikėsime statistika, rusiški filmai labiau žiūrimi Tanzanijoje (2,5 proc.) nei Vokietijoje (1,5 proc.) ir Estijoje (1,2 proc.). Šveicarijos ir Švedijos kino platinimo rinkose rusų kinas užima atitinkamai 1,1 ir 1 proc. Priešpaskutinė dešimtuke yra Čilė, o paskutinė vieta tenka Slovakijai.