Durnaropė, kanapė, drignė ir kiti augalai vis dažniau naudojami vietoje įvežtinių narkotikų

Policijos departamento apskaičiavimais, Lietuvos gyventojai per metus narkotikams išleidžia iki 300 milijonų litų. Švietimo ir mokslo ministerijos Pedagogikos instituto duomenimis, mūsų šalies paaugliai pagal psichotropinių medžiagų vartojimą yra antrojoje, o pagal piktnaudžiavimą lakiosiomis medžiagomis - ketvirtojoje vietoje iš 26 Europos šalių.

Baimė, kad vaikai įjunks vartoti narkotikus, privertė parengti prevencijos programas, stiprinti pasienio darbuotojų ir policijos dėmesį kovojant su kvaišalų kontrabanda, gamyba ir platinimu. Tačiau į durnaropę, kuria kvaišinosi jau ne vienas, panašių augalų Lietuvoje yra ir daugiau.

Smalsumo kaina

Jonavietis paauglys, per pertrauką tarp pamokų prisiragavęs durnaropių sėklų, du vilniečiai, kaunietės moksleivės bute vaišinęsi blynais su šiuo augalu, tikriausiai nebemėgins taip svaigintis.

Gerokai išgąsdinę artimuosius, atsitokėję reanimacijos skyriuose, jie turėjo laiko apmąstymams. Jei ne greita aplinkinių reakcija, laiku suteikta medikų pagalba, šių jaunų žmonių galėjo nebebūti. Tokia smalsumo kaina.

Penkiolikametis jonavietis, išgirdęs apie Kaune keptus blynus su durnarope, kurios pats ragavo maždaug prieš mėnesį, nuoširdžiai nusistebėjo tai sugalvojusiųjų kvailumu. Jam pačiam iki šiol skauda galvą, kartais ji svaigsta. “Tačiau kontrolinį darbą, nepaisant to apsinuodijimo ir dešimt dienų praleistų pamokų, jis parašė geriausiai klasėje”, - džiaugiasi berniuko mama.

“Kauno diena” jau rašė, kad ji - toje pat mokykloje dirbanti pedagogė, o vaikinukas iki tol gerai mokėsi. Specialistai teigiamai vertina šeimos sprendimą po rimtų pokalbių su vos išgyvenusiu nelaimėliu labiau pasirūpinti jo laisvalaikiu.

“Kol jis aktyviai sportavo, kvailas noras paragauti durnaropių nebuvo atėjęs į galvą. Tačiau paskui atsirado daug laisvo laiko, o mes laiku nesupratome, kad jis savo nuožiūra nesugebės jo tinkamai panaudoti. Dabar nupirkome kompiuterį ir sūnus nuo jo beveik nesitraukia”, - pasakoja jau spėjusi atsitokėti mama.

Miestų liga

Daugiau nei 90 proc. narkomanų - miesto gyventojai. Labiausiai narkomanija paplitusi Visagine. Ten vartojančiųjų kvaišalus yra penkis kartus daugiau nei vidutiniškai Respublikoje. Antroje vietoje - Biržai, trečioje - Klaipėda, ketvirtoje - Vilnius. Tačiau tai didžiausias miestas ir, vertinant absoliučiais skaičiais, sostinėje narkomanų yra daugiausiai. Neatsitiktinai sostinėje padaroma 40 proc. su narkotikais susijusių nusikaltimų. Kaunas šiuo požiūriu yra trečias šalyje.

Tendencija griebtis augalinių narkotikų pavojinga, nes padidėjęs kanapių vartojimas jau yra didelė problema Europoje. Šveicarijoje jų vartojimas per dvylika metų padidėjo keturis kartus, o Prancūzijoje trečdalis moksleivių jau išbandė jų poveikį. Pusė išbandžiusiųjų ėmė jas vartoti reguliariai.

Lietuvoje dirbantys užsieniečiai jau žino apie svaiginančią durnaropę. Ją jauniems anglų kalbos mokytojams noriai demonstruoja moksleiviai. Tik jų tėvams ir pedagogams pirmoji žinia apie šio augalo paplitimą mokyklose sukėlė šoką. Skubantys ir nuolat užimti suaugusieji retai mato savo vaikus, o dar rečiau atvirai pasikalba apie jų savijautą ir naujas patirtis.

Lengvai prieinami nuodai

Lietuvoje auga ir daugiau haliucinogeninį poveikį darančių augalų. Jauni žmonės gali skaudžiai nukentėti, nes įsivaizduoja, jog lengvai prieinami augalai negali būti tokie pavojingi kaip iš narkotikų prekeivių įsigyjami milteliai ar tabletės. Tačiau eksperimentuojant galima “išmėginti” mirtiną jų dozę. Dabar net medicinoje linkstama vartoti ne vaistažoles, o iš jų pagamintus preparatus būtent dėl to, kad taip galima tiksliau dozuoti.

“Maža to paties augalo biologiškai aktyvių medžiagų dozė gydo, o didelė gali tapti nuodu. Žmonės, net suaugusieji, dažnai to neįvertina”, - sako Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodo Vaistinių ir uoginių augalų laboratorijos vedėja dr. Ona Ragažinskienė.

“Haliucinogeninį poveikį turi ne tik laukuose auganti paprastoji durnaropė, bet ir juodoji drignė. Kai mūsų darbuotojai ruošia jos žaliavą vaistams, jie būna su respiratoriais ir guminėmis pirštinėmis. Apsinuodijama net nuo sklindančio kvapo”, - pasakoja mokslininkė.

Jos teigimu, paprastoji durnaropė, dėl kurios pastaruoju metu vos nemirė keletas moksleivių, yra naudingas augalas, jei naudojama tinkamai. Iš jos gaminami vaistai astmatikams, bitininkai aprūko ja savo augintines nuo erkučių.

“Kanapes, kurios taip pat turi narkotinį poveikį, daug kas augina vazonuose ant palangės, nes tai labai gražus augalas. Daug jų ir kolektyviniuose soduose. O Visagino apylinkėse beveik negalima rasti musmirių, jų nuoviru taip pat kai kas kvaišinasi, nors ir žino, koks mirtinas tai gali būti nuodas”, - pasakoja O.Ragažinskienė.

Kanapės jau prieš kelis šimtmečius buvo auginamos gydymo tikslais, jomis malšino skausmą ir gelbėdavo nuo nemigos. Anglijoje ir Olandijoje kanapės ir dabar auginamos šiltnamiuose. Olandijoje jos net legalizuotos, o Anglijoje yra vienas dažniausiai naudojamų narkotikų.

Žinomi atvejai, kai žmonės mirė, vieną vienintelį kartą parūkę daugelio nepavojingomis laikomų kanapių.

Ieško naujų pojūčių

Kanapės rūkomos siekiant naujų pojūčių. Mėginusieji teigia, kad pasaulio spalvos nuo to paryškėja, o laikas visiškai pakinta, sekundės virsta valandomis, valandos - akimirkomis. Tačiau jie nebuvo girdėję apie šalutinį poveikį: nuo kanapių susilpnėja imunitetas, o kontraceptines tabletes vartojančios merginos gali patirti širdies infarktą. Paaugliai - nustoti augti, o vyrams išsivystyti krūtys.

Kauno medicinos universiteto Nefrologijos klinikos gydytojas toksikologas Algirdas Stonys, gydęs durnaropėmis apsinuodijusius vilniečius, taip pat pastebėjo soduose auginamas kanapes. “Žmonės sakė, kad jos padeda apsisaugoti nuo kurmių”, - gūžteli pečiais medikas.

Jis teigia, kad jo pacientai, atsigavę po vaišių su durnaropėmis, labai gailėjosi įgiję tokios patirties. Pilnametystės sulaukę vaikinai iš Vilniaus vertė kaltę blynus kepusiai kaunietei moksleivei, pas kurią viešėjo, o šios namiškai neabejoja, kad tai buvo svečių sumanymas.

“Jauni žmonės šįsyk atsigavo, tačiau jų smegenų niekas netyrė ir nežinome, ar jos nepaveiktos. Tačiau piktnaudžiaujant, vartojant durnaropes ne kartą, žalingas poveikis organizmui garantuotas”, - neabejoja A.Stonys

Dr. A.G.Davidavičienės atlikto tyrimo duomenimis, per pastaruosius ketverius metus narkotikų vartojimas tarp 15-16 metų Lietuvos moksleivių išaugo penkis kartus. Tyrėjos nuomone, prevencijos metodai privalo formuoti gebėjimą bendrauti, valdyti konfliktus ir stresus, racionaliai apsispręsti ir, reikalui esant, pasakyti “ne”. Juk retai paaugliai su svaiginančiomis medžiagomis eksperimentuoja vieni, be bendraamžių kompanijos. Gebėjimas atsispirti jų socialiniam spaudimui yra viena efektyviausių narkotikų plitimą stabdančių priemonių.

Manoma, kad tik dalis paauglių ima narkotizuotis dėl problemų, kurių nemoka įveikti. Kiti tai daro iš smalsumo arba dėl to, kad iš bendraamžių girdėjo, kad tai smagu.

Žaidimai su mirtimi

“Augau Kaune, kuris tuomet buvo kitoks. Šilainių vietoje augo šilas, o pakeliui į dabartinę 2-ąją klinikinę ligoninę buvo senas fortas. Šlaituose prie jo augo daugybė laukinių durnaropių. Močiutė man ir seseriai jas parodė ir prigrasė, kad niekada neragautume, nes mirsime. Gal tai ir išgelbėjo mūsų gyvybę”, - prisimena Augustina Malkevičienė daugiau nei prieš keturis dešimtmečius atsitikusią istoriją.

Vienas berniukas iš tos pačios alkanų vaikų kompanijos skynė ir valgė durnaropes. “Jam patiko, jis siūlė visiems jų ragauti. Aš sakiau, kad negalima, nes jos nuodingos, bet berniukas neklausė. Paskui jį išvežė į ligoninę, bet nebeišgelbėjo. Vaikas mirė”, - neužmiršta ją sukrėtusio įvykio A.Malkevičienė.

O.Ragažinskienė sako, kad pavojingi ne tik haliucinacijas sukeliantys augalai, kuriais svaiginasi narkomanai. Žmonės mėgina gydytis ar valyti organizmą augalais, o su gydytoju nepasitaria. Apsinuodijama pavasariniu adoniu, rusmenėmis, vaistine šunvyšne, didžiąja ugniažole, keturlape vilkuoge. Tik trys jos uogos jau yra mirtina dozė. Mirtinai nuodingos, 50 tūkst. kartų pavojingesnės už cianido rūgštį, visur dekoratyviniais tikslais auginamo ricinmedžio sėklos.

“Nemanau, kad teisinga būtų išnaikinti visus nuodingus augalus. Juk aguonų ir kanapių naikinimas nedavė gerų rezultatų. Pabarstyti aguonomis bandeles ar valgyti tradicinį žemaitišką valgį - bulves su kanapių sėklomis nėra nusikaltimas. Abejos sėklos neturi narkotinio poveikio. Žmones reikia geriau supažindinti su augalais ir perspėti apie pavojų”, - mano augalų įvairovę pažįstanti mokslininkė.

Išties tegalima spėlioti, ar moksleiviai, nukentėję nuo durnaropių, būtų rizikavę jas valgyti, jei būtų žinoję ne tik apie jų narkotinį į iliuzijų pasaulį nukeliantį poveikį, bet ir galimybę iškeliauti į dausas visam laikui.