Daugiabučių namų gyventojai piktinasi mokesčio už kiemo teritorijos tvarkymą skaičiavimo metodika

Artėja pavasaris, ir netrukus prasidės pavasarinės švaros talkos. Daugiabučių namų gyventojai kritikuoja, jų manymu, nelogišką 2002 metų miesto Valdybos sprendimą, kuriuo butų savininkai ir nuomininkai įpareigojami mokėti už teritorijos tvarkymą proporcingai nuosavų ar nuomojamų patalpų naudingam plotui, o ne butuose gyvenančių žmonių skaičiui. Tačiau miesto Ūkio departamentas abejoja, ar pavyks greit pakeisti šią metodiką. Anot departamento vadovo, nuo šių metų pradžios įsigaliojęs Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymas apsunkina informacijos gavimą apie realų gyventojų skaičių butuose.  

Sprendimą vadina nelogišku  

Pensininkas Kazys Kočėnas savo nepasitenkinimą minėtu sprendimu motyvavo tuo, kad pernai lapkritį jis su žmona už daugiabučio namo teritorijos priežiūrą (lapų išvežimą) mokėjo 5,41 Lt, o trys kito buto gyventojai - 2,32 Lt. “Negi mes dviese prišiukšliname beveik tris kartus daugiau už tris kito buto gyventojus?! - stebėjosi K.Kočėnas. - Šis paprastas pavyzdys rodo, kad miesto Valdybos sprendimas yra nelogiškas. Reiktų, kad už teritorijos priežiūrą, kaip ir už kitus panašius patarnavimus, gyventojai mokėtų proporcingai nuo bute gyvenančių žmonių skaičiaus”.

Panašiai kalbėjo ir kiti daugiabučių namų gyventojai.  

Ieškos išeities  

Miesto Ūkio departamento direktorius Petras Morkūnas sakė, kad ši problema jam žinoma, ji kamuoja ir kitų miestų savivaldybes. “Tačiau šiuo metu ką nors pakeisti yra sunku. Mums koją pakišo nuo šių metų įsigaliojęs Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymas. Dabar tiksli informacija apie daugiabučiuose gyvenančių žmonių skaičių Kaune nebekaupiama. Kartu mes suprantame, kad ne kvadratiniai buto metrai šiukšlina teritoriją, o jame gyvenantys žmonės. Tad gyventojai teisūs, reikalaudami pakeisti mokesčių skaičiavimo metodiką. Tačiau, logiškai mąstant, jei didelių butų gyventojai pajėgūs mokėti mokesčius už šildymą ir elektrą, tai neturėtų pritrūkti kelių litų ir už teritorijos priežiūrą”, - samprotavo P.Morkūnas, bet pažadėjo, kad mėgins ieškoti išeities iš šios painios padėties.

Kaip paaiškėjo Kauno miesto VPK Migracijos skyriuje, nėra didelių kliūčių pakeisti gyventojų siūlomą mokesčio skaičiavimo už teritorijos tvarkymą ir kitas paslaugas metodiką. Mat įsigaliojus Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymui ir panaikinus miesto VPK Migracijos skyriaus Adresų informacijos poskyrį, miesto Ūkio departamentas gali kiekvieną mėnesį gauti gan tikslią informaciją apie gyventojų skaičių butuose, sudaręs sutartį su Lietuvos gyventojų registro tarnyba. Žinoma, už tą paslaugą departamentas turės mokėti. Gal čia ir yra pagrindinė priežastis, trukdanti išgirsti daugiabučių namų gyventojų pageidavimą pakeisti mokesčių už kai kuriuos patarnavimus skaičiavimo metodiką?  

Migracijos skyrius primena ir pataria  

Kauno miesto VPK Migracijos skyriaus komisaras Arvydas Minelga primena gyventojams, kad butų nuomininkai privalo deklaruoti savo gyvenamąją (nuomojamą) vietą artimiausiame Pasų poskyryje bent per 3 mėnesius. Antraip gresia baudos. Beje, į Pasų poskyrį turi kreiptis ne tik nuomininkas, bet ir buto šeimininkas, turėsiantis pateikti ir pažymėjimą iš Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės. Pasų poskyryje užpildoma speciali anketa, kurioje buto šeimininkas sutinka, kad nuomininkas jo valdoje deklaruotų gyvenamąją vietą. Šie duomenys patenka į Gyventojų registro tarnybą.

Gyventojai, pakeitę gyvenamąją vietą, apie tai turi per savaitę pranešti artimiausiam Pasų poskyriui.

Itin dėmesingi Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo reikalavimams turėtų būti tie privačių valdų savininkai, kurie nuomoja butą užsieniečiams. Mat būtina pasidomėti jų vizos galiojimo terminu. Jei šis terminas bus pasibaigęs, o užsienietis tebegyvens bute, jo šeimininkas bus nubaustas didžiule pinigų suma - nuo 2 iki 3 tūkstančių litų. Tokias sumas jau yra sumokėjęs ne vienas neatidus išnuomoto buto savininkas.

Beje, nuo kovo 1-osios Kauno gyventojai, įvairios tarnybos nebegali naudotis miesto Migracijos skyriaus Adresų informacijos poskyrio kartoteka. Poskyrio nebeliko - teks kreiptis į Gyventojų registro tarnybą Vilniuje, kur kaupiama visa nauja informacija apie gyventojų gyvenamąją vietą. Juridiniu dokumentu laikoma tik šios tarnybos išduota pažyma.