Bendrovės “Rapasta” geologų auginama difenbachija šiemet pražydo jau antrą kartą.

Anot VDU Kauno botanikos sodo oranžerijos vedėjos dr. Juditos Varkulevičienės, tai tikras stebuklas, nes namuose auginamos difenbachijos pražysta labai retai.

“Pernai vienas bendradarbis padovanojo gal 40 cm aukščio difenbachiją. Matyt, tai buvo geros difenbachijos “diegas”, nes per porą metų jis pasiekė mūsų darbo kambario lubas. Beje, pavasarį iki jų tetrūko gal 20 cm, o dabar vėl pražydusi difenbachija jau beveik siekia lubas. Manau, kad taip sparčiai jai augti ir net du kartus šiemet pražysti padėjo labai gera kambario energetika - čia dirba draugiški žmonės”, - kalbėjo daugiausiai difenbachiją prižiūrinti ir nepraleidžianti progos ją paglostyti Zita Aleknaitė.

Ji tvirtino, kad neskiria šiam augalui ypatingo dėmesio. Auga jis prie vakarinio lango, trąšomis nelepinamas. Pavasarį difenbachija sukrovė du žiedus, panašius į burbuoles, o dabar - net tris. Vienas žiedas jau nulinko.

Difenbachijos tėvynė - Vidurio ir Pietų Amerikos atogrąžos. Šis augalas nepakenčia tiesioginių saulės spindulių, skersvėjų ir temperatūros svyravimų. Tamsioje patalpoje jos šviesūs lapai tampa žali. Difenbachija mėgsta šilumą, šviesią, pusiau ūksmingą vietą, drėgną orą, todėl ją reikia dažnai purkšti vandeniu. Jauną difenbachiją reikia kas dveji metai persodinti. Pasenęs belapis augalas atsigaus, jei jį nupjausime.

Jei kambaryje, kuriame auga difenbachija, oras per sausas, augalą puls voratinklinės erkės, tripsai ir amarai. Jei šiam augalui parinkta netinkama vieta, jis sirgs grybinėmis ligomis, o šaknys pradės pūti dėl drėgmės pertekliaus. Nevalia užmiršti, kad visos difenbachijos dalys yra nuodingos, dirginančios odą ir gleivinę.