Modernioji angiochirurgija Kaune skaičiuoja jau antrąjį amžiaus ketvirtį 

Pirmosios pavienės sintetinių kraujagyslių protezų implantavimo operacijos Kauno medicinos universiteto klinikose (KMUK) pradėtos atlikti 1975 metais, o skaičiuoti - tik nuo 1978-ųjų. Dažniausiai tokie protezai implantuojami, kai prireikia pakeisti užakusią pilvo aortą, klubines arterijas ar protezuojant aortą dėl aneurizmos.

Angiochirurgijos skyriaus vadovas prof. habil. dr. Aleksandras Antuševas sako, kad tai ypač rizikingos ir sudėtingos operacijos. Tokios pažangos padėjo pasiekti puikios diagnostikos sąlygos: KMUK visą parą veikia angiografija, atliekamas ultragarsinis kraujotakos tyrimas.  

Rizikinga 15000-oji operacija  

Angiochirurgijos 25-metis KMUK sutapo su 15000-ąja sintetinių kraujagyslių protezo implantacija Angiochirurgijos skyriuje.

Sunkios būklės 84 metų pacientas B.J. atvežtas iš Šakių rajono centrinės ligoninės chirurgijos skyriaus. Rajono chirurgai atliko pilvo organų echoskopiją ir nustatė išsiplėtusią pilvo aortą: ji turėjo du spindžius ir plačiausioje vietoje siekė 10 cm pločio. Diagnozavus aortos aneurizmą, pacientas atvežtas į Kauno klinikas.

Beje, prieš ketverius metus KMU klinikų kardiochirurgai jam yra implantavę širdies stimuliatorių, anksčiau yra persirgęs kelis plaučių ir inkstų uždegimus. Ligonio būklė buvo sunki, jis neatidėliotinai operuotas.

Rizikingą operaciją atliko angiochirurgai Antanas Jakutis, Nerijus Aleksynas, vadovaujant skyriaus vadovui prof. habil. dr. A.Antuševui. Operaciją stebėjo ir jos eigą koordinavo Angiochirurgijos pradininkas Kaune prof. habil. dr. Rimantas Putelis. Ligonis keturias paras gydytas reanimacijos skyriuje, dešimtą parą išleistas į namus. Ypač svarbu, kad ne tik Šakių, bet ir daugelio kitų rajonų gydytojai chirurgai yra išprusę ir sugeba šias pavojingas ligas laiku diagnozuoti.  

Kraujagyslių protezavimas - kasdienė operacija  

KMUK angiochirurgai, gelbėjantys tokių ligonių gyvybes, operuoja neatidėliotinai, naktimis ir savaitgaliais. Prof. habil. dr. R.Putelio iniciatyva jau 20 metų skubi pagalba Kaune ir Kauno apskrityje teikiama ištisą parą. Plyšus aortos aneurizmai, kai ligonio negalima transportuoti, kvalifikuotą pagalbą ligoniui suteikia atvykę chirurgai, turintys 24 val. budėjimo statusą. Laiku suteikus pagalbą, ligonis turi galimybę išgyventi.

Prof. habil. dr. Rimanto Putelio dėka suformuotas kolektyvas jaunų chirurgų, sukaupusių patirtį specializuotame angiochirurgijos padalinyje buvusiame Širdies ir kraujagyslių chirurgijos skyriuje.

Tuomet per metus tebūdavo implantuojama 25-30 protezų. 1982 m. įkurtas angiochirurgijos poskyris, vėliau 2000 m. - skyrius. Per metus jame gydydavosi iki 700 ligonių, kuriems atliekamos įvairios rekonstrukcinės arterijų operacijos. Sintetinių kraujagyslių protezų implantacijų skaičius augo kiekvienais metais: nuo 70 iki 120 per metus.

Praėjusiais metais kraujagyslių protezai implantuoti 197 ligoniams, jų amžiaus vidurkis - 62,5 metų. Tokie rezultatai rodo neabejotiną kraujagyslių chirurgijos pažangą.

Esant techninėms galimybėms, užakusį protezą sėkmingai galima pakeisti nauju. Pastaraisiais metais atliekama nemažai tokių operacijų. Praėjusiais metais pakeistas aortos protezas, kuris nuo pirminės implantacijos funkcionavo 12 metų. Prof. A.Antuševas sako, kad tai ypač sudėtinga aukščiausios rizikos operacija, apsauganti ligonį nuo galūnės amputacijos.  

Gamino Kaune  

Kraujagyslių chirurgijos pradžia Lietuvoje siekia 1960 m., kai buvusiame Kauno tekstilės-galanterijos fabrike “Kaspinas” inžinierius V.Kaplanas ir profesorius A.Dirsė sukūrė sintetinius kraujagyslių protezus.

Jie pradėti masiškai gaminti ir paplito buvusioje Sovietų Sąjungoje, taip pat ir Pabaltijo respublikose.

Prof. A.Antuševas apgailestauja, kad jau trisdešimt metų šie protezai negaminami, nors ir šiandien puikiai tiktų, gal reikėtų pakeisti pynimo ir audimo konstrukcines savybes.

“Apmaudu, kad Lietuvos angiochirurgai turi naudoti Vakarų šalių gamintus protezus, kurie yra labai brangūs, vieno kaina 120-500 dolerių, kai tuo tarpu lietuviški kainavo iki 10 rublių, o jų kokybė nė kiek nenusileido vakarietiškiems”, - sako prof. habil. dr. A.Antuševas.