Nors su garso įrašų piratais niekas realiai nekovoja, siūloma už tai bausti visus mokesčių mokėtojus

“Kauno diena” atliko paprastą bandymą: Laisvės alėjoje pamėginome nusipirkti piratinių muzikos įrašų. Eksperimentas pavyko iš karto.

Kad Lietuvoje sėkmingai klesti prekyba piratine produkcija, niekam ne paslaptis. Kalbos apie antipiratinį centrą, kuris kovotų su intelektualaus produkto vagimis, taip ir liko tik kalbomis.

Tuo tarpu Seimui pateiktas projektas, kuriuo siūloma apmokestinti tuščias garso ir vaizdo laikmenas, tokiu būdu iš anksto kompensuojant piratų žalą autoriams, atlikėjams ir fonogramų gamintojams.

Piratinių įrašų - kiek nori

“Nereikia originalo. Svarbiausia, kad būtų pigu ir pakenčiama kokybė”, - paprašėme pardavėjos, centrinėje Kauno alėjoje sėdinčios už lauko prekystalio, nukrauto kasetėmis ir kompaktinėmis plokštelėmis.

Ji kaipmat pasiūlė apie dešimt garso kasečių, kurių kokybė “beveik nesiskiria nuo originalų”, o kaina - 3-5 litai. Mums parodytos “beveik nesiskiriančios nuo originalo” kompaktinės plokštelės kainavo 7-10 litų.

“Jei užsienietiškas kompaktas kainuoja 10-15 litų, didelė tikimybė, kad tai piratinė produkcija”, - paaiškino didmenine prekyba muzikos prekėmis užsiimančios UAB “Audis” direktorius Aidis Jakimavičius.

Pasak jo, užsienio atlikėjų įrašai lietuviškiems piratams yra tikras klondaikas, jau nekalbant apie Rusijos atlikėjus, kurių įrašus pavadinti originaliais arba piratiniais keblu vien todėl, kad Rusijoje tie dalykai dar nėra iki galo apibrėžti ir reglamentuoti.

Muzikantai nujaučia vagystes

“Dėl lietuviškos produkcijos piratavimo problemų mažiau, bet, manau, jų yra”, - kalbėjo A.Jakimavičius. Jo teigimu, jei Lietuvos atlikėjo garso kasetė kainuoja mažiau nei 6 litus, jau galima rimtai įtarti, kad ją nusipirkęs paremsi muzikos įrašų piratus.

Lietuviškų kasečių, kainuojančių nuo 2 iki 6 litų, Kaune pakanka. Už tokią kainą papildyti fonoteką lietuviškų atlikėjų įrašais galima dešimtyse kioskų ir lauko prekystalių - ir Laisvės alėjoje, ir Urmo bazėje, ir Geležinkelio stoties turgavietėje.

“Konkrečių faktų neturiu, bet nujaučiu, kad prekyba piratiniais “Hiperbolės” įrašais vyksta”, - sakė “Kauno dienai” Michailas Garberis, praeityje garsios grupės vokalistas. “Manau, kad taip”, - atsakė dainininkas Romas Dambrauskas, paklaustas, ar piratai vagia jo kūrybą.

“Jei žmogui pigu, negi jis nepirks? - svarstė dainininkas Ovidijus Vyšniauskas apie piratišką garso įrašų verslą. - Girdėjau, kad kai kas yra įsigijęs piratinių mano įrašų, bet aš sugaudyti piratų juk negaliu”.

Reidai - reti

“Mums buvo žadama, kad Autorių teisių gynimo asociacijos agentūroje tarnyba, kuri kovotų su piratais, beveik yra. Bet tas lietuviškas “beveik yra” reiškia, kad realiai nėra nieko. Bent jau aš rezultato nepajutau”, - kalbėjo O.Vyšniauskas.

“Norėjome įkurti tokį bendrą antipiratinį centrą, bet viskas remiasi į lėšas. Jų pritrūko. Tačiau kiekvienais metais, pasitelkę policiją, darome reidus ir tikriname, ar neprekiaujama piratiniais įrašais, - pasakojo Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūros (LATGA-A) Mechaninių įrašų skyriaus direktorė Inga Giedrienė. - Pavasarį naikinome nurinktą piratų derlių - per 30 tūkstančių kompaktinių plokštelių. Dauguma jų buvo užsienietiškos muzikos, “nupiratauti” lietuviai sudaro mažesniąją dalį”.

Vis dėlto I.Giedrienė negalėjo paneigti, kad tokie reidai pakankamai retas reiškinys. “Kokias jėgas mes galime skirti šitai kovai? Juk esame tik visuomeninė organizacija, kuri neturi teisės, juridinio pagrindo eiti ir tikrinti kiosko. Tai turi būti valstybės problema”, - kalbėjo LATGA-A atstovė.

Komisaras nieko negirdėjo

Paklausta, ar su policininkais rengiami reidai, ieškant piratinės produkcijos, neįeina į LATGA-A funkcijas, I.Giedrienė atsakė: “Policijai, tiriančiai žmogžudystes arba muziejų vagystes, tie mūsų reidai, ko gero, kitame plane”.

“Kada paskutinį kartą LATGA-A atstovai kreipėsi į jus su prašymu organizuoti bendrą reidą?” - paklausė “Kauno diena” Kauno viešosios policijos komisarą Remigijų Stuką. “Aš apie tokį reidą Kaune nieko negirdėjau”, - prisipažino jis.

Tuo tarpu LATGA-A atstovė I.Giedrienė įsitikinusi, kad kol kas beviltiškai pralaimima kova su piratais įgytų antrąjį kvėpavimą apmokestinus tuščias garso kasetes bei kompaktines plokšteles. Toks projektas jau pateiktas Seimui.

Projektas vertinamas skirtingai

Seimui pateiktose Autoriaus teisių ir gretutinių teisių įstatymo pataisose numatoma autorių, atlikėjų bei fonogramų gamintojų teisė gauti atlyginimą, kuris būtų nustatomas procentais nuo tuščios garso ar vaizdo kasetės, kompaktinės plokštelės bei kitos laikmenos. Mokestis turėtų būti “uždėtas” netgi garso ir vaizdo aparatūrai.

“Į šį Seimui pateiktą projektą aš žiūriu ypatingai teigiamai. Mane stebina nekompetentingas šio mokesčio aiškinimas. Lėšos, surinktos iš tuščios laikmenos mokesčio, būtų ne tik atlyginimas autoriui ir atlikėjui už būsimąjį kūrinio panaudojimą, bet ir skiriamos kovai su piratavimu”, - sakė I.Giedrienė, pabrėžusi, kad pagrindinė autorių teisių gynėjų problema, nesėkmingai kovojant su kūrybinės produkcijos vagimis, - lėšų trūkumas.

Tačiau kai kurie Seimo nariai šį projektą vadina atvirai lobistiniu ir prognozuoja, kad gautais pinigais disponuotų autorių, atlikėjų ir fonogramų gamintojų teises ginančios organizacijos. Ar būtų skirta lėšų kovai su įrašų piratais, lemtų tik šių organizacijų gera valia.