Gyvenimas - ne tik pilvui

Šalyje nėra socialinės politikos, todėl beveik penktadalis žmonių skursta.

Vilniaus bokštuose užsidariusios ministrės ir ministrai dirba ne tautai, o rinkimų reitingams. Todėl ir drabstomi milijonai pašalpoms, bet skurdžiausių žmonių pajamos didėja vos po kelis litus.

Užtat valdančiosios partijos turi ką raportuoti atūžus rinkimų išbandymams.

Politikai moka labai gudriai manipuliuoti skaičiais. Pavyzdžiui, pasakoma, kad vidutiniškai 50 litų padidėjo pensijos. Aišku, kai kas gavo net 150 litų daugiau.

Tačiau daugumai pensijos padidėjo nuo 2 iki 5 litų. Bet užtat kaip gražiai skamba: „Vidutiniškai 50 litų“. Ir akyse pražysta raudona gerovės rožė.

O kai prieiname iki kitos gyvenimo pusės, valdžia apie kainas sako, kad jos sumažėjo, pavyzdžiui, vidutiniškai 3 procentais. Tačiau kad į krūvą suplakami nuo 7 iki 6,7 tūkst. atpigę prabangūs dulkių siurbliai, 20 centų pabrangęs pienas, visu litu - daržovės, o pusę lito - duona, valdžia mandagiai nutyli.

To siurblio žmogui gali ir neprireikti net jei gyventų 120 metų. O valgyti norisi kasdien.

Kažin ar daugelis atsimena, kai „vagnorkes“ teko keisti į litus. Tuomet - 1993-iaisiais - penki litai reiškė gerus pietus iš trijų patiekalų kavinėje.

Dabar už tiek pat nė tris kartus „mikriuku“ nepervažiuosi per Klaipėdą. Valdžia nenori matyti, kad prieš kiekvienas šventes brangsta maistas, nes padidėja pirkimas.

Akcijos, Kalėdų nuolaidos - akių dūmimas, produktų besibaigiančiais vartojimo terminais nupiginimas. Geriau kainą sumažinti nei produktą išmesti.

Daugelis žmonių yra tapę savo „komunalkių“ ir pilvo įkaitais.

Ir jokių prošvaisčių - tik pažadai, kad bus geriau ir geriau.

Žmonėms gyventi reikia šiandien. Jau seniai praėjo tie laikai, kai didžiausia palaima buvo kuomi nors prikimšti pilvą. Dabar sunku įsivaizduoti gyvenimą be kompiuterių, mobiliųjų telefonų, kad ir seno, bet dar riedančio automobilio.

Žmonėms reikia pinigų malonumams, poilsiui. Nebeužtenka padrybsoti po darbo prie televizoriaus, nes pasikeitė gyvenimo tempai.

Darbe jau nebeišeina tik krapštyti nosį ar narinti žandikaulius žiovuliu. Darbdaviams reikia rezultatų. Todėl po tarnybos reikia turėti pinigų pramogoms, užsimiršti, pailsinti smegeninę.

Aluje ir degtinėje streso nepaskandinsi - įsivarysi dar didesnį galvos skausmą.

Net 70 proc. šeimų Lietuvoje gyvena taip, kad negali sau leisti per atostogas nors savaitę ilsėtis ne namie.