Po „Kauno dienos“ rašinio apie tris kartus išpūstą sąskaitą už balkono remontą, į redakciją ėmė plūsti „Žaido“ paslaugomis nepatenkintų kauniečių skambučiai.

Namas liko be stogo

Senamiesčio gyventojas Tautvilas Rinkevičius su nerimu laukia artėjančio Europos vyrų krepšinio čempionato. Vyras būgštauja, kad siauromis gatvelėmis vaikštinėsiantys turistai gali atklysti ir prie jo namo.

„Stogas uždengtas paprasčiausia polietileno plėvele, kurią plaiksto ir nedidelis vėjas. Per pusantrų metų ant šaligatvio nukrito jau keturios čerpės. Kas prisiims atsakomybę, jeigu kuriai nors krepšinio žvaigždei čerpė kaukštelės per galvą?“ – nerimauja Kurpių g. 5-ojo namo pirmininkas T.Rinkevičius.

Jo teigimu, šiuo metu vyksta teisminiai ginčai, kuriuos išsprendus turėtų paaiškėti, kas ir kokiomis sąlygomis užbaigs stogo darbus.

„Stogą nulupo “Žaidas„, bet Statybų inspekcija sustabdė darbus, kadangi nustatė neteisėtą statybą. Mūsų bendrija stogą perėmė nudengtą. “Žaidas„ atsisakė užbaigti darbus“, – pasakojo T.Rinkevičius.

Atsakomybės vengia

T.Rinkevičius prašė miesto savivaldybės ir Vyriausybės atstovo Kauno apskrityje pagalbos, tačiau nė viena įstaiga nesutiko bent laikinai uždengti stogo.

„Visi sako, kad turime laukti teismo sprendimo. Bet juk šitaip gyventi nesaugu“, – nerimavo T.Rinkevičius.

Paklaustas apie stogo remontą „Žaido“ atstovas spaudai Vilius Mackonis atsakomybės vengė: „Šio namo “Žaidas„ neadministruoja. Mūsų žiniomis, gyventojai bylinėjasi tarpusavyje ir su Statybų inspekcija.“

Laisvės alėjos 23 namo gyventojai Ranetai Vaitiekūnienei ir jos kaimynams už stogo remontą „Žaidas“ pateikė 68 tūkst. litų sąskaitą.

„Darbai vyko per lėtai, o kokybė – tragiška. Dabar į butus prilyja dar daugiau negu prieš remontą. Prašėme, kad pataisytų defektus, nesutikome pasirašyti darbų priėmimo akto, bet jie kažkaip išsisuko. Mes – tik mokėtojai, o mūsų nuomonė apie atliktų darbų kokybę nesvarbi“, – piktinosi R.Vaitiekūnienė.

Nevalo, nes nėra iš ko

V.Putvinskio g. 33-iojo namo gyventojo Ąžuolo Maštaro teigimu, ketvirtus metus kovojama su „Žaidu“, reikalaujant, kad už lėšas, skirtas pastato techninei priežiūrai, būtų išvalyti namo lietvamzdžiai.

„Šlampa mūsų namo siejos, butų lubos, o namas yra kultūros paveldo vertybė. Tačiau nei Kultūros paveldo departamentas, nei kitos institucijos niekuo nepadeda“, – piktinosi Ą.Maštaras.

Kaunietis įtaria, kad lėšos, sukauptos pastato techninei priežiūrai, yra švaistomos, todėl netvarkomi lietvamzdžiai, kuriuose jau auga krūmai.

„Jums pateikta informacija yra neteisinga. Kovą iš techninei priežiūrai kaupiamų lėšų buvo atlikti latakų valymo darbai. Daliai name įrengtų latakų reikės samdyti aukštalipius, kurių paslaugos kainuoja labai brangiai. Darbai bus atlikti iš techninės priežiūros lėšų, kai jų bus sukaupta pakankamai. Dabar jos jau išeikvotos“, – biurokratiškai atsakė „Žaido“ atstovas spaudai V.Mackonis.

Nustebino didelės kainos

Kovo 11-osios g. 69 namo gyventojas Olegas Šilonosovas pastarosiomis dienomis gyvena būsto remonto nuotaikomis. Neseniai jo bute buvo pakeistas rankšluosčių džiovintuvas ir kanalizacijos vamzdžiai.

Darbus atlikę „City Service“ santechnikai vyrui negalėjo pasakyti, kokią tiksliai sąskaitą teks apmokėti, bet preliminarius įkainius nurodė.

„Netekau žado sužinojęs, kad už gyvatuko pakabinimą reikės mokėti 60–80 litų. Ten gi tik keturis varžtus reikia prisukti ir viskas! Nuo kada įsukti vieną vieną varžtą kainuoja 20 litų? – piktinosi O.Šilonosovas. – Dar labiau nustebino žinia, kad turėjau pats atsukti unitazo varžtus. Kadangi to nepadariau, ši paslauga man kainuos 150 litų. Jeigu būčiau žinojęs apie tokius įkainius, tikrai būčiau susiradęs, kad tuos darbus atliktų pigiau.“

Vyras būgštauja, kad vis tiek turės sumokėti atsiųstas sąskaitas, priešingu atveju namo administratorius skolą išsireikalaus per teismus.

Apie įkainius – tyla

Į klausimus apie Kovo 11-osios g. 69 name atliekamus darbus V.Mackonis atsakė klausimais:

– Kovo 11-osios g. 69 namo gyventojai skundžiasi įkainiais, kurie taikomi keičiant kanalizacijos vamzdžius ir rankšluosčių džiovintuvus. Kuo tie įkainiai pagrįsti?

– Kada buvo atlikti šie darbai? Kokiais įkainiais skundžiamasi?

– Teigiama, kad nuimti WC kainuoja 150 litų. Ar tiesa? Jeigu taip, kodėl už šią paslaugą prašoma tokios sumos?

– Kada ir kur buvo atlikti šie darbai?

– Ar tiesa, kad įsukti vieną varžtą į sieną kainuoja 20 litų? Jeigu taip, kur nustatyti tokie įkainiai?

– Kada ir kur buvo atlikti šie darbai?

Elektroniniu paštu atsiųsto laiško pabaigoje namą administruojančios bendrovės atstovas V.Mackonis pareiškė pageidavimą: „Gal galėtumėte atsiųsti konkrečius dokumentus, kur tie įkainiai nurodyti?“

Po kelių dienų „Žaido“ atstovas pranešė, kad iš tiesų keliuose to namo aukštuose buvo keičiami kašto ir šalto vandens stovai.

„80-ojo buto gyventojas bendravo su jo bute dirbusiais techniniais darbuotojais, kurie neturėjo visos informacijos, – sakė V.Mackonis. – Informacija apie darbus visuomet pateikiama namų laiptinėse. Papildomai galima pabendrauti su namo priežiūros vadybininku, į kurį, deja, gyventojas šį kartą nesikreipė. Žmogus, galvodamas tik apie savo butą, neteisingai įvertino darbų apimtis ir išlaidas. Su gyventoju susisiekta ir jam asmeniškai viskas išaiškinta.“

Pabodo fekalijų kvapas

Neseniai nusipirkusi 53 kv. m butą K.Būgos g. 15 name Danguolė Sabakonytė apstulbo pamačiusi, kokia iš tiesų yra pastato techninė būklė.

„Pirmas aukštas užlietas fekalijomis, iš lietvamzdžio vanduo teka į namo pamatus, o katilinė – baisiausia, kokią yra tekę matyti. Ten nėra jokio vėdinimo, net elektros nėra, neįmanoma apžiūrėti įrenginių“, – pasakojo D.Sabakonytė.

Pasikalbėjusi su kaimynais moteris sužinojo, kad susitarti su namą administruojančiu „Žaidu“ dėl būtinų remonto darbų bandyta ne kartą, tačiau namo būklė tuoj bus avarinė.

„K.Būgos g. 15 name organizuoti susirinkimai. Pastaruoju metu buvo sprendžiamos nuotekų problemos, atliekami kiti darbai. Apie tai gyventojai gali sužinoti susisiekę su namo priežiūros vadybininku“, – valdiškai nukirto V.Mackonis.

Teisminiai ginčai – paslaptis

Pastarosiomis savaitėmis redakcijos telefonai netyla. Skambina miestiečiai, nepatenkinti „Žaido“ atliktais darbais arba sąskaitomis. Kai kuriems iš jų teko atsidurti teismuose.

„Mes teismą pralaimėjome. Kitaip ir būti negali, nes jie turi geriausius advokatus“, – atsiduso Irena Jablonskienė, Laisvės alėjoje veikiančios įmonės darbuotoja.

Įmonė bandė išvengti per kelerius metus susidariusio 109 litų mokesčio už „Žaido“ suteiktas paslaugas.

„Mes niekada nesulaukėme jokių paslaugų, todėl ir nesutikome mokėti“, – pasakojo I.Jablonskienė.

Paklaustas apie teisminius ginčus, kuriuose dalyvauja „Žaidas“, V.Mackonis atsisakė pateikti tikslius skaičius: „Teisinėje valstybėje teisminiai ginčai yra įprasta procedūra tiesai nustatyti.“

Į penkis kartus pakartotą klausimą: „Kiek teisminių ginčų šiuo metu vyksta su gyventojais?“, V.Mackonis atsakė tuo pačiu sakiniu apie procedūrą tiesai nustatyti. Kodėl „Žaidas“ slepia šią informaciją? Gal vis daugiau kauniečių atsisako apmokėti sąskaitas už atliktus darbus?

Šimtai atsisako paslaugų

Kauno miesto savivaldybės Gyvenamojo fondo administravimo vadovas Algimantas Andriulevičius pastebi, kad kai kurie kauniečiai nusprendžia atsisakyti miesto paskirto administratoriaus paslaugų. Jie pasirenka vieną iš alternatyvių daugiabučio namo priežiūros būdų – steigia bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį.

Pavyzdžiui, daugiausiai vartotojų turinčioje Centro seniūnijoje 2006 m. „Žaidui“ buvo paskirta administruoti apie 700 namų. Per 5,5 metų šios bendrovės paslaugų atsisakė šimto namų gyventojai.

Visame Kaune 2006 m. administratoriams buvo paskirti 2 780 namų. Dabar jų paslaugomis naudojasi 2 400 namų gyventojai. Vadinasi, savarankiškai būstais rūpintis nusprendė beveik 400 namų gyventojai.

„Procedūra paprasta, – aiškina A.Andriulevičius. – Reikia kreiptis į administratorių ir paprašyti perduoti namo priežiūrą. Tai gali trukti ilgiausiai mėnesį. Perėmę namo priežiūrą į savo rankas gyventojai pamato, kiek lėšų tam reikia.“

Rinks naujus administratorius

A.Andriulevičius atkreipia dėmesį į terminus, iki kurių savivaldybė sudarė sutartis su „Žaidu“, „City Service“ ir kitais administratoriais.

„Sutartys jau greit nustos galiojusios, rudenį bus skelbiami nauji konkursai. Rinksime naujus administratorius“, – kalbėjo A.Andriulevičius.

Jis skaičiuoja, kad Lietuvoje yra apie 200 įmonių, kurios gali pretenduoti į administratorių vietą.

Anksčiau kiekvienas pretendentas į administratorius turėjo gauti atestatą iš Aplinkos ministerijoje veikiančios specialios atestavimo komisijos. Dabar tokio reikalavimo nebėra.

„Administravimą galės vykdyti bet kas, įmonei atestato nebereikės, kadangi tiesiogiai ji namo priežiūros nevykdo, tik stebi. Pasirengimo ir išsimokslinimo bus reikalaujama tik iš specialistų“, – apie pokyčius kalbėjo A.Andriulevičius.